Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2016-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-791-718/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-11-29
Bylos Nr.
1-791-718/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31501-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
A. Č.
Nukentėjusysis
M. R.
Advokatai
Juozapas Surblys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-791-718/2016(Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31501-2016-2)Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.3.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 29 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Irmai Kalniuvienei,dalyvaujant prokurorams Kristinai Prialgauskienei, Žilvinui Šiurnai,kaltinamajam A. Č.,gynėjui advokatui Juozapui Surbliui,nukentėjusiajai M. R.,jos atstovei advokatei R. A.,vertėjoms Danutei Kontarienei, Vidai Rimkienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č. (A. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, tai yra:

A. Č. 2016-07-05, apie 13.10 val., bute, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į kairės pusės skruostą bei spyrė į kairės pusės kojos blauzdą savo sutuoktinei M. R.. Šiais savo veiksmais A. Č. M. R. padarė poodinę kraujosruvą kairio skruosto, kairės šlaunies bei kairės blauzdos srityse, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su M. R. santuokoje gyvena 10 metų, turi bendrą sūnų. 2016-07-05 apie 13.00 val.-13.30 val. sutuoktinė M. R. grįžo iš darbo, iš jūros. Sutuoktinė dirba jūroje, tačiau kur plaukia, kiek uždirba ir kiek laiko trunka jos kontraktas, ji niekada nesako. Vaiką prižiūri jis, kaltinamasis, savaitgaliais sūnų pasiima sutuoktinės motina. M. iš darbo grįžo naktį, tačiau namo ji negrįžo, o visą naktį vartojo alkoholinius gėrimus su savo motina. Jų sūnus tuo metu buvo gydomas ligoninėje, M. turėjo ryte pasiimti vaiką iš ligoninės. Grįžusi su sūnumi sutuoktinė elgėsi agresyviai, mėtė daiktus, jo, kaltinamojo, rūbus. Nešdama rūbų krūvą, pati užlipo ant patalynės ir galva trenkėsi į duris. Jis pats to nematė, tačiau girdėjo smūgio garsą. Supykusi M. įbėgo į virtuvę, pasiėmė virtuvinį peilį ir grasino peiliu jį papjauti. Po to peilį numetė ir su vaiku išbėgo iš buto. Jis, kaltinamasis, išsigando, todėl paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, tel. Nr. 112, tačiau jam buvo atsakyta, kad sutuoktinė jau iškvietė policijos pareigūnus ir jie vyksta į įvykio vietą. Nurodė, kad su sutuoktine konfliktuoja seniai, įtaria, kad M. turi kitą vyrą. Su M. gyvena 10 metu, sutuoktinė dirba jūroje, o jis, kaltinamasis, tuo metu rūpinasi jų bendru vaiku, tvarko ir prižiūri namus. Nors M. R. dirbo, gautus pinigus išleisdavo tik savo reikmėms. Teigia, kad grįžusi namo M. R. jam grasino, buvo pikta, vartojo necenzūrinius žodžius, jis tuo metu ramiai sėdėjo virtuvėje, stebėjo ką ji daro, gėrė kavą. M. surinko jo daiktus, juos mėtė ir tuo metu atsitrenkė į duris. Jis pats to nematė, tik girdėjo kaip atsitrenkė. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis, kaltinamasis, buvo virtuvėje ir jokio triukšmo nekėlė. Kartu su policijos pareigūnais į butą grįžo sutuoktinė. Teigia, kad smurto sutuoktinės atžvilgiu nevartojo. Kai atvyko policija, M. R. apsiverkė, todėl policijos pareigūnai ja patikėjo. Policijos pareigūnų buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur jį ištiko širdies priepuolis, todėl buvo skubiai išvežtas į ligoninę. Ir anksčiau bardavosi su sutuoktine, tačiau toks konfliktas kilo pirmą kartą. Sutuoktinei atidavė savo vieno kambario butą, esantį toje pačioje namo laiptinėje, kur M. šiuo metu gyvena kartu su sūnumi, motina ir meilužiu. Su M. R. kartu negyvena jau tris mėnesius. Teigia, kad sutuoktinė siekia iš jo atimti butą, sūnų, su jos pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka. M. R. mobilaus ryšio telefono jis neėmė, ji galėjo pati telefoną įmesti į jo rankinę. Kai policijos pareigūnai paprašė atidaryti rankinę, ją atidaręs pamatė sutuoktinės telefoną. Policijos pareigūnams įvykio aplinkybių neaiškino, nes jo niekas nesiklausė. Policijos pareigūnams sakė, kad ir pats skambino policijai, rodė peilį, tačiau pareigūnai jo neklausė, nusprendė, kad jis yra muštynių kaltininkas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis savo parodymus patvirtino 2016-07-27 parodymų patikrinimo vietoje metu. Įtariamasis A. Č. bute, (duomenys neskelbtini), parodė vietą - miegamojo kambario duris, kur nukentėjusioji atsitrenkė eidama iš miegamojo į koridorių (1 t., b.l. 62-83).

Nukentėjusioji M. R. parodė, kad kaltinamasis A. Č. yra jos sutuoktinis, kartu gyvena 20 metų, susituokę 10 metų. Ji pati dirba jūroje, sutuoktinis nedirba, nes yra neįgalus, ji viena išlaiko šeimą. A. Č. prižiūri vaiką, niekada jai dėl to nepriekaištavo. Ji 2 mėnesius dirba jūroje, 2 mėnesius būna namuose. Prieš pusmetį pradėjo su sutuoktiniu konfliktuoti, įtarė, kad jis jai yra neištikimas. Prieš minėtą įvykį dirbo jūroje, dažnai skambindavo namo, su namiškiais bendravo internetu, per „Skype“ programą. A. Č. sūnų prižiūri tik pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį, o kitomis dienomis vaiką prižiūri jos, nukentėjusiosios, motina. Būdama jūroje pastebėjo, kad sūnus pasidarė neramus, uždaras, kažką slėpė. Paskutinę jos darbo savaitę sūnų paguldė į ligoninę dėl nuolatinių galvos skausmų. Vaikas ligoninėje buvo gydomas 4 dienas. Sūnus pasakojo, kad jai būnat jūroje, A. Č. atsivedė kitą moterį į namus ir sūnui pasakė, kad jie visi kartu gyvens, prašė sūnaus jai, nukentėjusiajai, nieko nepasakoti. 2016-07-04 naktį ji, nukentėjusioji, grįžo iš darbo. Nutarė naktį pas vaiką į ligoninę nevažiuoti, todėl nusprendė grįžti namo. Raktų nuo buto neturėjo, sutuoktinis jai durų neatidarė. Jai pradėjus belstis į duris, jas atidaręs kaltinamasis atrodė neblaivus, liepė jai išeiti. Ji iškvietė policijos pareigūnus, nuvyko į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Po to nusprendė važiuoti pas motiną. Alkoholinių gėrimų ji nevartojo. Ryte nuvažiavo pas sūnų į ligoninę, apie 12.00 val. su sūnumi grįžo namo. Šį kartą sutuoktinis atidarė duris, leido įeiti į butą. Bute ji dėliojo iš ligoninės atsivežtus daiktus, tuo metu mobilaus ryšio telefone buvo įjungusi diktofoną. Sūnus nuėjo į savo kambarį. Kaltinamasis tuo metu sėdėjo virtuvėje. Jis ją įžeidinėjo, liepė eiti gyventi pas kitus vyrus. Iš miegamojo ėjo į virtuvę, ketino išskalbti sūnaus drabužius. Tuo metu prie jos priėjo A. Č., pasakė, kad čia jo namai, liepė jai išeiti ir ranka trenkė jai į skruostą. Ketino suduoti ir antrą kartą, tačiau ji smūgio išvengė. Ji pradėjo šaukti, metė rūbus, paėmė sūnų ir išbėgo į namo laiptinę. Jai bėgant sutuoktinis jai spyrė į kairės kojos šlaunį. Į laiptinę išbėgo, nes sutuoktinio išsigando. Jiems iš namų išėjus, sutuoktinis užrakino buto duris. Būdama laiptinėje skambino į kaimynų L. duris, kartu su jais laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Namuose liko jos drabužiai bei mobilaus ryšio telefonas. Kaimynams sakė, kad sutuoktinis trenkė jai į veidą, dėl to su sūnumi iš namų pabėgo. Sūnus matė visą konfliktą. Policijai skambino iš kaimynų telefono, pranešė, kad vyras smurtauja, kad yra sumušta. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji, nukentėjusioji, buvo namo laiptinėje, kartu buvo su kaimynu V. L.. Atvykus pareigūnams A. Č. duris atidarė. Buvo pristatyta į policijos komisariatą, kur paaiškino visas įvykio aplinkybes. A. Č. sūnaus telefoną buvo paslėpęs namuose, tarp rūbų, o jos, nukentėjusiosios, mobilaus ryšio telefonas buvo kaltinamojo rankinėje. Telefonas jai buvo grąžintas policijos tarnybiniame automobilyje. Policijos pareigūnai iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus, ją nuvežė į ligoninę, kur apžiūrėjo ir suleido vaistus. Reiškia byloje civilinį ieškinį, prašo iš kaltinamojo priteisti 2000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad dėl minėtų kaltinamojo veiksmų patyrė stresą, šoką, fizinį smurtą, buvo pažeminta, ant veido ir kojos jai liko mėlynė. Teigia, kad konflikto metu į duris atsitrenkusi nebuvo. Kaimynams ji pasakojo, kad sutuoktinis kumščiu trenkė jai į veidą, po to koja spyrė. Šiuo metu teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Sakė policijos pareigūnams, kad konfliktas įrašytas jos telefonu, todėl telefono ir ieškojo.

Specialisto išvadai paaiškinti teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas Rimantas P. P. patvirtino specialisto išvadą Nr. G1230/2016 (03) ir teismui parodė, kad apžiūrėjo M. R.. Visi M. R. sužalojimai buvo išsidėstę kairiame skruoste, kairėje kojoje iš vienos pusės. Sužalojimai padaryti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais. Tai galėjo būti kumštis, koja, akmuo, taip pat ir durų stakta. Atvykusi nukentėjusioji apie durų staktą nieko nesakė. Tiek durų apvadas, tiek atvertų durų kraštas galėjo būti sužalojimų pasekmė. Nukentėjusioji nenurodė, kad atsitrenkė į duris, o tyrėja buvo nurodžiusi, kad buvo smūgis kumščiu, spyris koja, nukentėjusioji nurodė tas pačias aplinkybes. Visi nukentėjusiosios sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieną kartą atsitrenkus į duris, ir sudavus kumščiu.

Liudytojas V. L. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). A. Č. ir M. R. yra jo kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini) bute, 4 aukšte. 2016-07-05 buvo namuose, apie 12.30 val.-13.30 val. jam į duris paskambino M. R.. Tuo pat metu duris atidarė ir (duomenys neskelbtini) bute gyvenanti kaimynė J. A.. M. R. verkė, jos sūnus taip pat verkė. M. R. pasakė, kad ją užpuolė vyras, ji blogai jautėsi, buvo šoko būsenoje. M. R. sakė, kad jos telefonas liko bute, prašė paskambinti policijai. Policijai M. skambino iš J. A. telefono. M. taip pat paskambino draugei, kuri netrukus atėjo. Jis, liudytojas, nelaukė kol atvyks policijos pareigūnai, nuėjo namo. Jis nepastebėjo, kad M. R. buvo sužalota, ji nosine buvo prisidengusi veidą, nes verkė. Ji neaiškino, kaip sutuoktinis ją sužalojo. Ji sakė, kas jos telefoną atėmė A. Č.. A. Č. iš buto išėjęs nebuvo. Jokio triukšmo iš kaltinamojo buto jis, liudytojas, negirdėjo.

Liudytoja J. A. parodė, kad A. Č. ir M. R. yra jos kaimynai. 2016 m. liepos mėnesį, tikslios datos ji nepamena, apie 13.00 val. jai į duris pabeldė M. R.. Atsidariusi duris pamatė apsiverkusią M. su sūnumi. Laiptinėje taip pat buvo ir kaimynas V. L.. M. R. pasakė, kad jai trenkė A. Č.. Jie bijojo grįžti namo, sakė, kad visi daiktai liko bute, prašė duoti telefoną. M. R. iškvietė policijos pareigūnus. Kaimynas V. L. pakvietė M. R. su vaiku užeiti pas jį į butą, bet ji atsisakė. Ji, liudytoja, M. davė raminančių vaistų. M. R., laukdama policijos pareigūnų, visą laiką stovėjo laiptinėje su vaiku ir verkė. Netrukus atvažiavo M. R. draugė, policijos pareigūnai. Vaikas vis kartojo M., kad ji neverktų, sakė jai, kad viskas bus gerai. Vaikas neverkė, jis tik ramino mamą. M. R. nedetalizavo kur jai sudavė sutuoktinis, ją buvo ištikęs isterijos priepuolis, jos rankos drebėjo. Ji, liudytoja, sužalojimo žymių nepastebėjo. M. R. minėjo, kad ir naktį kvietė policijos pareigūnus. Ji, liudytoja, naktį girdėjo triukšmą ir matė naktį atvykusius policijos pareigūnus.

Liudytojas V. S., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis patrulis, parodė, kad 2016-07-05 naktį budėdamas su M. K. iš Klaipėdos AVPK OVS gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), juos namo laiptinėje pasitiko moteris su vaiku. Moteris paaiškino, kad ją sumušė vyras. Ji buvo sutrikusi, pasimetusi, verkė. Nukentėjusioji buvo išvežta į ligoninę. Kartu su moterimi ir vaiku buvo nuėję į butą, jį apžiūrėjo. Buto koridoriuje buvo rastas virtuvinis peilis, tačiau niekas iš konflikto dalyvių nesakė, kad peiliu buvo naudotasi ir juo grasinta. Kaltinamasis tuo metu buvo namuose. Apžiūrint butą kambaryje matė išverstus rūbus. Moters veidas buvo sužalotas. Kad kaltinamasis būtų sužalotas, jis, liudytojas, nepastebėjo. Kaltinamasis buvo sulaikytas, pristatytas į policijos įstaigą. Kaltinamojo rankinėje buvo rastas nukentėjusios moters mobilaus ryšio telefonas. Nepamena, kokias įvykio aplinkybes nurodė kaltinamasis. Po įvykio surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė visas aplinkybes. Pamena, kad įvykio vietoje buvo daromos foto nuotraukos. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklausiamas liudytoju ikiteisminiu tyrimo metu V. S. parodė, kad 2016-07-05, apie 13.10 val., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Vyras smogė kumščiu į veidą, spyrė. Nuvykus minėtu adresu laiptinėje juos pasitiko moteris su vaiku. Moteris paaiškino, kad ją sumušė vyras. Kartu su moterimi ir vaiku nuėjo į butą, (duomenys neskelbtini). Buto duris atidarė vyras, kaip vėliau išsiaiškino, tai buvo A. Č.. Įėjus į butą tiek moteris, tiek vyras šaukė vienas ant kito. Moteris bute paaiškino, kad vyras priėjęs jai sudavė į veido sritį, spyrė. Vyras paaiškino, kad moteris nieko nedaro, ir dar taip atsidėkoja jam. Vyras ligotas neatrodė, kad blogai jaučiasi taip pat nieko nesakė. Butas buvo tvarkingas, koridoriuje nebuvo išmėtyti daiktai, rūbai. Pamena, kad viename kambaryje buvo rūbai, kur konkrečiai jie buvo padėti, nepamena. Tačiau tikrai neatrodė, kad rūbai buvo specialiai išmėtyti. Kai įėjo į butą, koridoriuje prie spintos, arčiau kambario, ant grindų buvo virtuvinis peilis. Moteris pasakė, kad nežino iš kur tas peilis atsirado, vyras taip pat pasakė, kad nežino iš kur tas peilis atsirado, jis jo neėmė. Vyras nesakė, kad moteris jam grasino. Kadangi niekas nežinojo iš kur tas peilis atsirado, jo niekas niekam negrasino. Kol vyras su moterimi šaukė vienas ant kito, moteris vyrui liepė atiduoti jos ir vaiko mobilaus ryšio telefonus. Vyras atsakė, kad jų neturi. Vienas su kitu jie konfliktavo, ką būtent vienas kitam sakė nepamena. Kai nuėjo prie tarnybinio automobilio, vyras bloga savijauta nesiskundė. Prieš sodinant į automobilį jis prašė vyro parodyti rankinę, kurią turėjo su savimi. Jis ją atidarė ir ten buvo moters mobilaus ryšio telefonas. Kas jį grąžino moteriai nepamena. Apžiūrėjus moterį matėsi ant kairės pusės žando paraudimas, mėlynė. Apie tai, kad buvo daromas garso įrašą moteris nieko neužsiminė (1 t. b.l. 54-56).

Iš 2016-07-05 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir fotolentelės matyti, kad 2016-07-05, apie 13.10 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje, vyras trenkė kumščiu žmonai į veidą, spardėsi. Atvykus į įvykio vietą M. R. paaiškino, kad smurtas pasireiškė, kai jos vyras A. Č. konflikto metu trenkė jai kumščiu į kairės pusės žandą ir koja spyrė į kojas. Butas tvarkingas, M. R. buvo išsigandusi, verkė, matyti mėlynė kairės pusės žande. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje nieko neaiškino (1 t., b.l. 28-32).

Iš specialisto išvados Nr. G 1230/2016(03) nustatyta, kad M. R. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairio skruosto, kairės šlaunies bei kairios blauzdos srityse. Sužalojimai įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti maždaug prieš 2 paras iki objektyvios apžiūros, galimai 2016-07-05. Sužalojimai įgauti trijų trauminių poveikių pasekoje (į kairio skruosto, kairės šlaunies ir kairės blauzdos sritį). M. R. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 61).

Iš 2016-07-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. R. pateikė CD diską su garso įrašu (1 t., b.l. 84).

2016-07-27 apžiūros protokole aprašytas nukentėjusiosios M. R. mobilaus ryšio telefonas su 2016-07-05 įvykio vietoje darytu garso įrašu, kurio trukmė 00:03:36 val. (b.l.87-89, 90-91).

Iš 2016-07-28 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas M. R. pateiktas garso įrašas. Garso įraše fiksuoti moters, pagal bylos duomenis galima teigti M. R. ir A. Č. balsai, rėkimas, po vyro pasakymo „Supratai tai, supratai tai“ girdisi moteriško ir galimai vaikiško balso cypimas, trys vienas po kito pliaukštelėjimo garsai, uždaromos durys. Tuomet vyras kažką pasako nesuprantamo, girdisi vaikščiojimo garsas, rakinamų bei atidaromų durų garsas, tuomet moteris prašo atiduoti telefoną. Tuomet vyras pasako „viskas eik iš čia“, girdisi uždaromų ir užrakinamų durų garsas. Pasigirsta skambutis, beldimas. Kalba vyras: „... telefoną dar paimsiu“, girdisi ėjimo garsas, kvėpavimas, vyro žodžiai „įjungtas“ ir tuo garso įrašas baigiasi (1 t., b.l. 94-96).

Iš 2016-08-09 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus tyrimui pateikta 2016-07-05 13.03 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuoto M. R. pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje, (duomenys neskelbtini), skaitmeninė garso įrašo kopija (1 t., b.l. 98). Garso įrašas aprašytas 2016-08-09 kitų objektų apžiūros protokole. Fiksuota, kaip M. R. verkdama nurodo, kad muša vyras, sudavė rankomis ir kojomis (1 t., b.l. 99-101).

2016-08-05 raštu Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius tyrimui pateikė 2016-07-05 13.03 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotą pranešėjo pranešimo iš telefono numerio 8 689 49336, dėl smurto artimoje aplinkoje, (duomenys neskelbtini), skaitmeninę garso įrašo kopiją (1 t., b.l.104). Garso įrašas aprašytas 2016-08-09 apžiūros protokole. Fiksuota, kaip vyras nurodo, kad žmona visiškai sužvėrėjo, vaiką nuteikinėja prieš jį, grasina papjauti, ar dar kažką; vos vos ją išstūmė pro duris į laiptinę ir greičiausiai ji dabar kvies policiją, ar dar kažką darys; nori, kol jo dar nepapjovė, kad kas nors atvažiuotų (1 t., b.l. 106-108).

Iš 2016-07-11 akistatos protokolo nustatyta, kad akistatos su įtariamuoju A. Č. metu M. R. patvirtino savo duotus parodymus dėl A. Č. suduotų smūgių. A. Č. neigė nukentėjusiosios tvirtinimus teigdamas, jog 2016-07-05, apie 13.00 val. grįžo M. R. su vaiku į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ji buvo agresyvi, pradėjo jį įžeidinėti, nuėjo į jo kambarį, kur jis miega, paėmė daiktus, kurie buvo spintoje, ant lovos, eidama iš kambario užkliuvo už durų staktos, taip ir galėjo jai atsirasti sužalojimai. Po smūgio ji pametė daiktus, nuėjo į virtuvę, kur jis sėdėjo, paėmė peilį ir pradėjo grasinti, kad užmuš, tada metė peilį ant žemės, nuėjo pas vaiką, jį pasiėmė ir išėjo iš buto. Mano, kad M. buvo neblaivi (1 t., b.l.163-165).

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis A. Č. 2016-07-05 tyčia konflikto metu vieną kartą kumščiu sudavė į kairės pusės skruostą sutuoktinei M. R. bei spyrė jai į kairės pusės kojos blauzdą, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą. Kaltinamasis A. Č. kaltės nepripažino, neigė vartojęs smurtą prieš sutuoktinę M. R., nurodė, kad įvykio dieną sutuoktinė M. R. grįžo iš darbo jūroje, elgėsi agresyviai, jį keikė, rinko jo, kaltinamojo, daiktus. Nešdama rankose drabužius galimai atsitrenkė į duris, jis pats girdėjo smūgio garsą. Atsitrenkusi į duris M. supyko, griebė peilį, grasino jį peiliu papjauti. Šiuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, todėl sutuoktinė jį apkalba, nori iš jo atimti vaiką ir butą. Teismas pažymi, kad nors A. Č. kaltu neprisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau tai, kad jis betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys. Nukentėjusioji M. R., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, parodė, kad 2015-07-05 jai grįžus iš darbo jūroje namo, sutuoktinis A. Č. liepė jai išeiti iš jo namų, ranka trenkė jai į kairį skruostą. Ji išsigandusi pradėjo šaukti, paėmė jų nepilnametį sūnų ir išbėgo į namo laiptinę. Jai bėgant sutuoktinis dar spyrė į kairės kojos šlaunį. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pažymi, kad tai, jog nukentėjusiąją M. R. jos nurodytomis aplinkybėmis sužalojo A. Č. ir savo veiksmais padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina ne tik objektyvi įvykių seka – nukentėjusioji iš karto po konflikto kreipėsi į policiją, prašė įstatymo numatyta tvarka nubausti jos sutuoktinį A. Č., kuris ją sumušė, atvykusiam policijos pareigūnui išdėstė kilusio konflikto tarp jos ir jos sutuoktinio esmę ir jos sužalojimo aplinkybes, tačiau ir specialisto išvada, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir kiti byloje pateikti įrodymai. Nukentėjusiosios M. R. nurodytas įvykio, kurio metu jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, aplinkybes patvirtina tai, kad iš karto po konflikto nukentėjusioji kreipėsi į policiją – skambino į bendrąjį pagalbos telefoną. Iš 2016-08-09 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus ir išklausius Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktą skambučio skaitmeninę garso įrašo kopiją, M. R. pranešimo apie patirtą smurtą Bendrajam pagalbos centrui įraše girdėti, kad moteris, skambinusi pagalbos telefonu ir prisistačiusi M. R., nurodė, jog jos sutuoktinis ją sumušė (1 t., b.l. 99). 2016-07-05 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo Klaipėdos AVPK patrulis V. S. nurodė, kad 2016-07-05, apie 13.10 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje, vyras trenkė kumščiu žmonai į veidą, spardėsi. Atvykus į įvykio vietą M. R. paaiškino, kad jos vyras A. Č. konflikto metu trenkė jai kumščiu į kairės pusės žandą ir koja spyrė į kojas. Butas buvo tvarkingas, M. R. buvo išsigandusi, verkė. A. Č. įvykio aplinkybių neaiškino (1 t., b.l. 28-32). Analogiškas aplinkybes V. S. nurodė ir apklausiamas teisme liudytoju. Jis nurodė, kad juos atvykstančius nukentėjusioji pasitiko namo laiptinėje, moteris nurodė, kad ją sumušė sutuoktinis. Apžiūrėjo butą, butas atrodė tvarkingas, besimėtančių drabužių jis nepastebėjo. Buto koridoriuje buvo rastas virtuvinis peilis, tačiau niekas iš konflikto dalyvių nesakė, kad peiliu buvo naudotasi ir juo grasinta, todėl iš įvykio vietos paimtas nebuvo. Kaltinamojo rankinėje buvo rastas nukentėjusios moters mobilaus ryšio telefonas. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiosios parodymais dėl prieš ją panaudoto smurto apimties. Specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiosios kūno sužalojimai, jų atsiradimo laikas ir mechanizmas, sužalojimų lokalizacija, patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie nusikaltimo aplinkybes. 2016-07-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos eksperto specialisto išvadoje Nr. G 1230/2016(03) konstatuota, kad M. R. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairio skruosto, kairės šlaunies bei kairios blauzdos srityse. Sužalojimai įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti maždaug prieš 2 paras iki objektyvios apžiūros, galimai 2016-07-05. Sužalojimai įgauti trijų trauminių poveikių pasekoje (į kairio skruosto, kairės šlaunies ir kairės blauzdos sritį). M. R. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 61). Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvadoje padarytomis išvadomis, kadangi tokios išvados padarytos teismo medicinos ekspertui apžiūrėjus nukentėjusiąją. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai abejoti specialisto surašyta išvada. M. R. apžiūrą atlikęs teismo medicinos ekspertas R.P. P. teismo posėdyje patvirtino specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes, nurodė, kad M. R. sužalojimai galėjo atsirasti ir jai atsitrenkus į durų staktą, ir sudavus kumščiu. Teisme apklausti liudytojai V. L. ir J. A., matę nukentėjusiąją iš karto po įvykio, nurodė, kad M. R. verkė, atrodė išsigandusi, buvo šoko būsenos, tvirtino, kad ją sumušė sutuoktinis, tačiau kaip jis ją sužalojo neaiškino. Byloje nėra jokių duomenų, kad teisme apklausti liudytojai būtų nusiteikę priešiškai A. Č. atžvilgiu ar turėtų kokį asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, todėl teismas šių liudytojų parodymais abejoti pagrindo neturi. Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, jų visumą, daro išvadą, jog A. Č. kaltė įrodyta, teismas neturi jokio pagrindo šiais įrodymais nesiremti ir tikėti bylos duomenims prieštaraujančiais kaltinamojo parodymais, kad M. R. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, o nukentėjusioji susižalojo pati dėl savo neatsargumo. Kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklūs, kito. 2016-07-11 įtariamuoju apklaustas nurodė, kad eidama iš kambario nukentėjusioji atsitrenkė į durų staktą ( t.1, b.l.148-149). 2016-07-11 akistatos su nukentėjusiąja metu patvirtino šią aplinkybę ( t.1, b.l. 163-164). 2016-07-27 parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą- miegamojo kambario duris ir vietą, į kurią atsitrenkė nukentėjusioji ( t.1, b.l. 62-83). 2016-08-03 įtariamuoju apklaustas nurodė, kad jis nematė, kur nukentėjusioji atsitrenkė, tik spėja ( t.1, b.l.152-153). Kaltinamojo parodymų nepatvirtina byloje surinkti bei ištirti įrodymai, teismas A. Č. parodymus vertina kaip siekį suklaidinti teismą, nurodant nebūtas aplinkybes, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.

Taigi, nors A. Č. savo kaltę dėl nežymaus M. R. sveikatos sutrikdymo neigia, tačiau byloje surinktų, teisme ištirtų ir išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad A. Č. padarė Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Tarp kaltinamojo veikos ir nukentėjusiosios patirtų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Nusikaltimą kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia: suduodamas smūgius sutuoktinei M. R. jis suvokė, kad naudoja smurtą prieš šeimos narį ir taip žaloja jo sveikatą ir norėjo taip veikti.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.

Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama, kad A. Č. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka nusikalstamos veikos darymo metu baustas nebuvo. Kaltinamasis A. Č. dirba, nukentėjusiosios neatsiprašė, jai padarytos neturtinės žalos ar jos dalies neatlygino. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant jos dydį mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. Č. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-07-05 13.25 val. iki 2016-07-06 10.10 val. (viena diena) (1 t., b.l. 155, 159).

A. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Nukentėjusioji M. R. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti kaltinamojo A. Č. nusikalstamais veiksmais padarytą 2000 Eur neturtinę žalą (2 t., b.l. 32). Nukentėjusioji paaiškino, kad patyrė ne tik fizinius sužalojimus ir skausmą, bet ir psichologinį sukrėtimą, stresą, šoką. Kaltinamojo veiksmais ji buvo pažeminta, patyrė emocinius išgyvenimus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, patyrė psichologinį sukrėtimą, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiajai M. R. buvo padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairio skruosto, kairės šlaunies bei kairios blauzdos srityse. Nustatyta, kad kaltinamasis tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į kairės pusės skruostą sutuoktinei M. R. bei spyrė jai į kairės pusės kojos blauzdą, nežymiai sutrikdydamas jai sveikatą. Dėl minėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai M. R., atsižvelgtina į tai, turtinė žala nepadaryta, į kaltinamojo turtinę padėtį – dirba, yra iš dalies darbingas, taip pat į bendruosius sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Byloje nenustatyta, kad šių nukentėjusiosios neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiu nukentėjusiosios darbo, šeimos ar socialiniais santykiais, gerove. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir M. R. priteisiama 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisiant nukentėjusiajai tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 kompaktiniai diskai su garso įrašais ir fotonuotraukomis prie apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokolų, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 307, 308 str., teismas

nusprendžia:

A. Č. (A. Č.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-07-05 iki 2016-07-06 (vieną dieną), kad sudaro dvi laisvės apribojimo bausmės dienas.

A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios M. R. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo A. Č. M. R. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - keturis kompaktinius diskus su garso įrašais ir fotonuotraukomis prie apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokolų - nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Laimutė Venckuvienė