Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. Č. (A. Č.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovui A. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti šalių santuoką sudarytą 2006-03-18 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr. 195) dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę R., nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus I. Č. (I. Č.), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui turtu – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei periodinėmis išmokomis po 50,00 Eur kas mėnesi nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo 5490,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti jį šalims lygiomis dalimis po ½, butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti jį šalims lygiomis dalimis po ½, priteisti iš atsakovo 2386,60 Eur kompensaciją už atsakovo naudai sumokėtas draudimo įmokas, padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: atsakovui priteisti automobilį „Audi Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) miegamojo spintą, kėdes, virtuvinį stalą, televizorių „Samsung“, viryklę „Indesit“, skalbyklę „Blomberg“, mikrobangų krosnelę „Samsung“, televizorių „Daewoo“, veidrodį, prieškambario sekciją, spintą, spausdintuvą „Samsung“, dvigulę lovą su čiužiniu, televizorių „Samsung“, šaldytuvą „Samsung“, virdulį, kriauklę su spintele, komodą, stalą, sofą, priteisti iš atsakovo 1525,00 Eur kompensaciją už jam tenkančią turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną sūnaus I. Č. gyvenamąją vietą su ieškove.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-15 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje nustatė nepilnamečio vaiko I. Č. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove M. R..Teismas nustatė, kad teismo 2016-08-03 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - įpareigojimas atsakovui leisti ieškovei su šalių nepilnamečiu sūnumi I. Č. naudotis butu, esančiu v. Nustatė, kad šiuo metu šalių nepilnametis sūnus gyvena kartu su ieškove minėtame bute. Teismas sprendė, kad vaiko atskyrimas nuo motinos bei dabartinės aplinkos gali neigiamai paveikti vaiko psichologinę būseną, todėl tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti būtent su motina. Teismas įvertino, kad vaiko motina darbo reikalais periodiškai išvyksta iš Lietuvos, bet tuo metu vaiku rūpinasi ieškovės mama, todėl teismas sprendė, kad motinos periodinis išvykimas neigiamos įtakos vaiko psichologinei būsenai neturės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu. Teigia, kad skundžiama teismo nutartis pažeidžia atsakovo teises bendrauti su vaiku. Nurodo, kad vaikas dažnai paliekamas be ieškovės priežiūros svetimiems asmenims, taip pat ieškovės motinai, kuri negali tinkamai pasirūpinti vaiku. Teigia, kad dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje lankosi nežinomi asmenys, tai gali turėti įtakos vaiko raidai, psichologinei būsenai. Mano, kad ieškovė negali tinkamai pasirūpinti vaiku, todėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su šalia gyvenančiu atsakovu.Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Teigia, kad kartu su vaiku gyvena atskirai nuo atsakovo nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. Mano, kad skundžiamoje nutartyje teismas išanalizavo ir atsižvelgė į visas klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą ir nėra pagrindo jo naikinti ar keisti. Pažymi, kad buvęs atvejis, kuomet vaikas buvo likęs gyventi su atsakovu, to pasekoje jis (vaikas) patyrė didžiulį psichinį ir dvasinį sukrėtimą, nes kartu su motina, kuria (atsakovas) sumušė, buvo išvarytas iš namų. Pažymi ir tai, kad į užsienį priversta vykti darbo reikalais, nes tai vienintelis pragyvenimo šaltinis, atsakovas vaiko išlaikymui lėšų neteikia. Teigia, kad išvykų metu vaiką prižiūri ieškovės motina. Mano, kad atsakovo prašymas dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu nespręstinas, nes nebuvo reikštas pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šeimos santykiai iš kitų civilinių santykių išsiskiria specifiniais požymiais, kurie savo ruožtu lemia šeimos santykių teisinio reguliavimo ypatumus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji teisės normų konkurencijos taisyklė, pagal kurią kitų civilinio kodekso ir kitų civilinių įstatymų normos šeimoms santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Tai reiškia, kad nagrinėdamas šeimos bylas teismas visų pirma prioritetiškai kitų įstatymų atžvilgiu turi taikyti CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normas. Taigi nors bendroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklė yra suformuluota CPK 144 straipsnio 1 dalyje, tačiau šeimos santykių prigimtis ir teisinio reguliavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reguliuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas šeimos bylose – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu. Nustatyta, kad šalys nesutarė dėl vaiko gyvenamosios vietos faktiškai negyvenant kartu, todėl atsirado pagrindas laikinai sureguliuoti tarp ieškovės ir atsakovo kilusį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos (CK 3.65 straipsnio 2 dalis 2 punktas, CK 3.174 straipsnis). Po ieškinio pateikimo nenustačius laikinos vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų pažeistos nepilnamečio vaiko neturtinės teisės, t. y. teisė į stabilią gyvenamąją vietą, be to, nuolatiniai ginčai tarp tėvų neskatintų šalių greičiau atkurti teisinę taiką, taigi nesureguliavus laikinos vaiko gyvenamosios vietos vaikas atsidurtų neapibrėžtoje teisinėje padėtyje, nes kiekvienas iš tėvų galėtų reikšti pretenzijas dėl vaiko gyvenamosios vietos.Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą neatliekamas įrodymų, susijusių su bylos esme, vertinimas, nes išsamiai išanalizuoti bei įvertinti byloje esančias aplinkybes galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Priėmus ieškinį pakako įvertinti tai, ar ieškovės nurodyti motyvai nėra akivaizdžiai nepagrįsti bei ar esama situacija tarp ginčo šalių gali pakenkti turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pakankamai objektyvių duomenų apie tai, jog ieškinio pateikimo metu šalys negyveno kartu bei nevedė bendro ūkio, į tai, jog ieškiniu siekiama išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog teismas gali nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Jau minėta, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taigi CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad kol bus priimtas teismo sprendimas, teismas, siekdamas apsaugoti vaikų interesus, gali nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Pažymėtina, jog pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį, teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.Nustatyta, jog šalys tarpusavyje konfliktuoja, nepalaiko artimų ryšių, nesutaria dėl vaiko bendravimo tvarkos bei laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nepilnametis vaikas gyvena su motina, ieškovė su vaikais gyvena atsakovui priklausančiame bute pagal teismo nutartį. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nesudaro tinkamų gyvenimo sąlygų vaikui, teikia aplinkybes apie vaiko nepriežiūrą. Atsakovas teigia, kad ieškovė pažeidžia jo teises netrukdomai bendrauti su vaiku.Pirmiausia, nagrinėjamu atveju šioje apeliacijoje nėra sprendžiamas klausimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Toks reikalavimas apylinkės teisme atsakovo pareikštas nebuvo, skundžiama nutartimi nespręstas, todėl dėl šios aplinkybės toliau nepasisakytina, nesant pagrindo. Pasisakydamas dėl vaiko gyvenimo sąlygų tinkamumo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jokių įrodymų, pagrindžiančių tokias atsakovo nurodytas aplinkybes, atsakovas teismui nepateikė. Tuo tarpu byloje esanti Klaipėdos apygardos teismo psichologės 2017-02-21 išvada pagrindžia aplinkybes, kad vaikui šiuo metu saugiausia ir priimtiniausia būtų gyventi su mama (ieškove) ir tik atkūrus saugius vaiko ir tėvo santykius, vaikas (motinos darbo išvykų metu) galėtų gyventi su atsakovu. Tokios nuomonės laikosi ir pats vaikas.Nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindo išvadai, kad nėra pagrindo keisti laikinos vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo priėmimo, kuomet bylą nagrinėjančio teismo bus įvertintos visos byloje surinktos aplinkybės ir įrodymai, padaryta išsami analizė minėtais klausimais. Priešingu atveju, atsiradęs nestabilumas dėl vaiko gyvenamosios vietos, gali neigiamai paveikti patį vaiką, kas neatitiktų nei jo, nei jo tėvų interesų. Dėl to, pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.