Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-545-991/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-03-19
Bylos Nr.: e2-545-991/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03766-2024-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Neringa Ruibytė-Karimžanova
Ieškovas: J. S.
Atsakovas: A. B.
Advokatai: Gražina Mauručaitienė, Julija Viktorija Flis, Gražina Mauručaitienėsu

Kategorijos

2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
2.2.2.12Juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimas
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-545-991/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03766-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 2.2.2.12; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,sekretoriaujant Mortai Kungienei,dalyvaujant ieškovei J. S. ir jos atstovei advokatei Julijai Viktorijai Flis,atsakovei A. B. ir jos atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei A. B. dėl garbės, orumo ir dalykinės reputacijos gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydama pripažinti, jog šie atsakovės asmeninėje “Facebook” paskyroje paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą bei veislyno dalykinę reputaciją: 2024 m. balandžio 21 d., 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. gegužės 1 d., 2024 m. gegužės 10 d. įrašai, kad veislynas „(duomenys neskelbtini)“ yra nepatikimas, nes veislyne „(duomenys neskelbtini)“ klastojami dokumentai; 2024 m. balandžio 28 d., 2024 m. gegužė 1 d., 2024 m. gegužės 4 d. įrašai, kad ieškovė laiko šunis netinkamomis sąlygomis narvuose ištisus metus ir kad ieškovė klastoja dokumentus; 2024 m. balandžio 29 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2024 m. gegužės 12 d., 2024 m. gegužės 22 d. įrašai, kad veislyne „(duomenys neskelbtini)“ laikomi šunys narvuose ištisus metus, net žiemą; 2024 m. gegužės 24 d., 2024 m. gegužės 25 d. įrašai, kad veislynas „(duomenys neskelbtini)“ yra apgavikas ir melagis; arba pripažinti, jog ši atsakovės asmeninėje “Facebook” paskyroje paskleista nuomonė neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą bei veislyno dalykinę reputaciją: 2024 m. balandžio 21 d., 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. gegužės 1 d., 2024 m. gegužės 10 d. įrašai, kad veislynas „(duomenys neskelbtini)“ yra nepatikimas, nes veislyne „(duomenys neskelbtini)“ klastojami dokumentai; 2024 m. balandžio 28 d., 2024 m. gegužė 1 d., 2024 m. gegužės 4 d. įrašai, kad ieškovė laiko šunis netinkamomis sąlygomis narvuose ištisus metus ir kad ieškovė klastoja dokumentus; 2024 m. balandžio 29 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2024 m. gegužės 12 d., 2024 m. gegužės 22 d. įrašai, kad veislyne „(duomenys neskelbtini)“ laikomi šunys narvuose ištisus metus, net žiemą; 2024 m. gegužės 24 d., 2024 m. gegužės 25 d. įrašai, kad veislynas „(duomenys neskelbtini)“ yra apgavikas ir melagis; įpareigoti atsakovę paskelbti savo asmeninėje “Facebook” paskyroje, kurioje buvo paskelbti ginčijami įrašai, tokio pobūdžio paneigimus: mano 2024 m. balandžio 21 d., 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. gegužės 1 d., 2024 m. gegužės 10 d. “Facebook” įrašai, kad veislynas „(duomenys neskelbtini)“ yra nepatikimas, nes veislyne „(duomenys neskelbtini)“ klastojami dokumentai neatitinka tiesos; mano 2024 m. balandžio 28 d., 2024 m. gegužė 1 d., 2024 m. gegužės 4 d. “Facebook” įrašai, kad J. S. laiko šunis netinkamomis sąlygomis narvuose ištisus metus ir kad J. S. klastoja dokumentus neatitinka tiesos; mano 2024 m. balandžio 29 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2024 m. gegužės 12 d., 2024 m. gegužės 22 d. “Facebook” įrašai, kad veislyne „(duomenys neskelbtini)“ laikomi šunys narvuose ištisus metus, net žiemą neatitinka tiesos; mano 2024 m. gegužės 24 d., 2024 m. gegužės 25 d. “Facebook” įrašai, kad veislynas „(duomenys neskelbtini)“ yra apgavikas ir melagis neatitinka tiesos; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 9000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, 75,23 Eur turtinės žalos atlyginimą bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė yra veislyno „(duomenys neskelbtini)“ įkūrėja bei savininkė ir veisia Parsono raselo terjero veislės šuniukus. Lietuvos kinologų draugijoje veislyno pavadinimas registruotas nuo 2020 m., veislynas įregistruotas 2021 m. gruodžio 28 d. Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Per laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos išvestos 6 vados, parduoti 28 šuniukai. Ieškovė pažymėjo, kad jokių nusiskundimų iš šuniukų pirkėjų nebuvo, su šuniukų pirkėjais iki šiol palaikomi draugiški santykiai, ieškovė duoda jiems patarimus bei suteikia pagalbą, jei iškyla kokie nors klausimai. Atsakovė iš ieškovės įsigijo (duomenys neskelbtini) gimusį Parsono raselo terjero veislės šuniuką, vardu E.-D. medžiotojas. Ieškovė paaiškino, kad su atsakove prieš Pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymą buvo susitarta, kad šuniukas parduodamas ne veisimui, atsakovei buvo paaiškinta, kad jei atsakovė nori įsigyti šuniuką veisimui, šuniuko kaina bus didesnė. Atsakovė su tokiomis sąlygomis sutiko bei pati patikino, kad šuniuką nori įsigyti tik sau (laisvalaikio praleidimui, šokiams, sportui). Šalys taip pat pasirašė Šuns perdavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad „veisimas negalimas. Tik tuo atveju, veisėjai leidus“. Be to, atsakovei buvo perduotas kilmės liudijimas, ant kurio buvo uždėtas atspaudas „Neveisiamas“. Šuniukas atsakovei buvo perduotas sveikas, patikrintas veterinarijos klinikos ir Klaipėdos medžioklinių sportinių šunų klubo „A.F.“. Ieškovė nurodė, kad dėl jai nežinomų priežasčių atsakovė savo ketinimus dėl šunų veisimo pakeitė ir ėmė reikalauti iš ieškovės pakeisti kilmės dokumentus, kad atsakovė galėtų veisti šuniukus. Ieškovei nesutikus pakeisti kilmės dokumentų, atsakovė pradėjo intensyvius, piktavališkus ieškovės garbę ir orumą bei veislyno dalykinę reputaciją žeminančius neteisėtus veiksmus – savo asmeninėje “Facebook” paskyroje, fiziniams bei juridiniams asmenims, susijusiems su šunų veisimu, įvairioms institucijoms ėmė skleisti tiesos neatitinkančią informaciją, neva, ieškovė suklastojo dokumentus, yra apgavikė, melagė, laiko šuniukus netinkamose sąlygose.

3. Ieškovė nurodė ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės teiginiais tvirtinami, konstatuojami bei pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys faktai tai, jog atsakovė/veislynas klastoja dokumentus, veislynas yra melagis bei apgavikas, veislyne šuniukai auginami netinkamomis sąlygomis ištisus metus narvuose, net gi žiemos metu. Atsakovė neabejoja savo teiginiais ir pateikia tiesos neatitinkančią informaciją kaip realiai egzistuojantį faktą. Ieškovė teigė, jog tai, kad pateikiami duomenys priskirtini žinių kategorijai patvirtina ir duomenų pateikimo forma bei pobūdis – tuos pačius įrašus atsakovė kartojo ne vieną kartą, taip pabrėždama informacijos patikimumą ir tikrumą. Atsakovė melagingus bei ieškovės garbę ir orumą bei veislyno dalykinę reputaciją menkinančius duomenis pateikė viešai “Facebook” paskyroje, todėl jie tapo viešai matomi daugeliui žmonių.

4. Ieškovė paaiškino, kad, nors veislynas neturi juridinio asmens statuso, tačiau veislynas bendrąja prasme yra verslo vedimo forma (individuali veikla), o verslo dalykinė reputacija, nepriklausomai nuo verslo formos, privalo būti ginama. Pažymėjo, kad atsakovės “Facebook” žinutėse aiškiai ir konkrečiai nurodytas veislyno pavadinimas, o 2024 m. balandžio 28 d., 2024 m. gegužės 1 d., 2024 m. gegužės 4 d. pranešimuose ir ieškovės vardas bei pavardė, todėl laikė, jog subjektiškumo sąlyga (kad paskleisti duomenys yra apie ieškovę ir jos veislyną) ginti garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją yra įrodyta. Ieškovė nurodė, kad nuo 2020 m. ji yra veislyno pavadinimo teisėta savininkė. Nei veislynas, nei ieškovė nėra patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat nėra jokių kitokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad veislynas ir/ar ieškovė klastoja dokumentus, taip pat kad veislyno vardu buvo meluojama bei apgaudinėjama. Tiek apie ieškovę, tiek apie veislyną paskleista žinia, kad pastarieji suklastojo dokumentus, t. y. padarė nusikalstamą veiką, yra melagiai bei apgavikai. Taip pat paskleisti duomenys, kad veislyne ištisus metus (net žiemą) netinkamomis sąlygomis laikomi narvuose šunys. Tokia apie ieškovę ir veislyną pateikta informacija yra itin negatyvi, ne tik menkinanti ieškovės garbę ir orumą bei veislyno dalykinę reputaciją, bet ir galinti sukelti itin neigiamas pasekmes ieškovei ir veislynui. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė tuos pačius įrašus “Facebook” kartojo ne kartą, įrašai buvo peržiūrėti bei jais pasidalinta daugelio žmonių.

5. Ieškovė taip pat nurodė, kad, tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad atsakovės įrašuose paskleisti teiginiai apie ieškovę ir veislyną neatitinka žinios kriterijaus, tačiau yra atsakovės nuomonė, ieškovė prašo taikyti civilinę deliktinę atsakomybę, nes yra visos civilinės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos – atsakovės teiginiai pažemino ieškovės garbę bei orumą ir veislyno dalykinę reputaciją (žala) – atsakovė savo nuomonę reiškė neetiškai, nesąžiningai, atsakovės paskleista nuomonė nebuvo pagrįsta (neteisėti veiksmai).

6. Paaiškino, kad, atsakovei pradėjus neteisėtus, ieškovės garbę ir orumą bei veislyno dalykinę reputaciją žeminančius veiksmus (tiesos neatitinkančios informacijos talpinimą savo “Facebook” paskyroje) ieškovės sveikata pablogėjo – stipriai pakilo kraujospūdis bei spaudimas, prasidėjo nerimo priepuoliai, nemiga, nuo pakilusio spaudimo įtrūko kairės akies kraujagyslė. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), išrašyti vaistai. Už vaistus ieškovė sumokėjo 75,23 Eur dydžio sumą. Atsižvelgiant į tai, kad vaistus ieškovė turėjo vartoti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kilusiems sutrikimams gydyti, prašo priteisti šią sumą iš atsakovės kaip ieškovės patirtą turtinę žalą. Vertinant neturtinės žalos dydį svarbu atkreipti dėmesį į atsakovės veiksmų piktybiškumą – tie patys įrašai (t. y. su tais pačiais tekstais) atsakovės “Facebook” paskyroje buvo keliami ne vieną kartą pareikalavus įrašus pašalinti, atsakovė ne tik kad nepašalino įrašų, bet pakartotinai skelbė įrašus savo “Facebook” paskyroje.

Atsiliepimas

7. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad ji yra tarptautinio lygio kinologė – sportininkė ir priklauso Lietuvos kinologų draugijos klubui " S.Š.”, su savo šuniukais dalyvauja įvairiose parodose. Su ieškove susipažino 2018 metais, nes ieškovės sūnus sportavo klube, kuriame sporto trenere dirbo atsakovė. Atsakovė pamatė, kad ieškovė taip pat, kaip ir ji turi Parsono raselo terjero veislės šuniuką, ir pokalbio metu išsiaiškino, kad iš to paties veislyno „U.“ (Klaipėda). Jokios artimesnės draugystės tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo, tik kiek per “Facebook” ar Messenger programėlę. Būtent iš socialinių tinklų atsakovė sužinojo, kad ieškovė pradėjo veisti Parsono raselo terjero šuniukus. Kadangi atsakoves turimas šuniukas jau buvo pakankamai suaugęs, 2023 metais ji nusprendė pirkti kitą jauną šuniuką – patinuką, su sąlyga, kad nebus jam jokių apribojimų, t. y. kad pagal šuniuko duomenis jis tiktų sportinėms varžyboms, parodoms, kergimams ir kt. Nusprendė pirkti būtent iš ieškovės, nes žinojo, jog šuniukai veisiami per Parsono raselo terjero veislės patinėlį, įsigytą iš to paties veislyno „U.“, kaip ir jo kalytė, kad šuniukų geri genai. Per socialinius tinklus ji sužinojo, kad 2023 metais ieškovė turi nuo atsakovės žinomo patino, šios veislės šuniukų vadą „C“ ir susitarė su ieškove pirkti šuniuką, kuris jai tiktų varžyboms, parodoms ir veisimui. Atsakovė išsirinko patinėlį, sutarė su ieškove jo kainą – 1000 Eur, bet paaiškėjo, kad jo blogas dantų sąkandis ir toks šuniukas negali būti tinkamu nei parodoms, nei veisimui, todėl atsisakė jį įsigyti. Ieškovė 2023 metų gruodžio mėnesį per Messenger programėlę pranešė atsakovei, kad 2023 m. gruodžio 23 d. turi gimti šuniukų vada „ E“ ir kai šuniukai gimė, atsiuntė jų fotonuotraukas, vaizdo įrašus. Atsakovė 2024 m. sausio mėn. atsakovė išsirinko patinėlį, pasitikslino su ieškove kainą ir susitarė, kad pirks jį iš ieškovės vėl už tą pačią 1000 Eur dydžio kainą. Jokiu kitų sąlygų ieškovė nenurodė, sutarties projekto susipažinimui nedavė. Atsakovė 2024 m. sausio 11 d. pirmą kartą apsilankė pas ieškovę pažiūrėti išsirinkto šuniuko. Patinėlis jai labai patiko, todėl paliko avansą ir susitarė, kad pirks už nurodytą ieškovės 1000 Eur kainą. Pokalbio metu nebuvo nurodyta jokių išlygų, kad perkamas patinėlis negalės dalyvauti veisime. Ieškovė žinojo, jog atsakovė šuniuką perka ne laikyti kambaryje, o auginti perspektyvų patiną dalyvauti su juo varžybose, parodose, kad ji profesionaliai užsiima veikla, susijusia su šuniukų treniravimu, priežiūra, turi (tuo metu turėjo) 5 šuniukus ir nusipirko dar border colly veislės kalytę. Pirkdama šuniuką, ji tikėjosi gero, perspektyvaus patino. Jokios kalbos, kad parduodamas patinėlis negali būti veisiamas, net nebuvo, kaip ir kalbos, kad gali būti viena kaina – veisimui ir kita kaina – ne veisimui. Atsakovė profesionaliai dalyvaudama veikloje, susijusioje su šuniukais, puikiai žinojo tos veislės šuniukų kainą, t. y. kad šuniukas be jokių apribojimų veisimui kainuoja ne daugiau 1000 Eur, ir tokią kainą jai būtent ir buvo pasakiusi ieškovė. Atsakovė 2024 m. vasario 18 d. atvyko pas ieškovę kartu su savo drauge A. M. pasiimti šuniuko. Kadangi jam dar nebuvo 2 mėnesių (8 savaitės), ir šuniuko dokumentai dar nebuvo paruošti, ieškovė pasakė, kad šuniuko dokumentus perduos vėliau ir paprašė pasirašyti ant Šuns perdavimo sutarties, kuri buvo traktuojama kaip dokumentas, užtikrinantis, kad šuniukas perduodamas sveikas, be pastabų ir su tokios būklės šuniuko perdavimu atsakovė sutiko, todėl pasirašė. Ieškovės sūnus 2024 m. balandžio 18 d. ieškovės sūnus perdavė atsakovei voką su šuniuko dokumentais. Atsakovė iškart pamatė, kad jai perduoti dokumentai nėra originalai, o tik kopijos, ir kad Šuns perdavimo sutartyje yra padarytas įrašas “veisimas negalimas, tik tuo atveju, veisėjai leidus“. Tai, kad tokio įrašo nebuvo šuniuko perdavimo metu, matė A. M., nes atsakovė atkreipė į tai dėmesį, pajuokaudama, kad „į tuščias eilutes tikisi, kad ieškovė neįrašys, jog yra jai skolinga“. Anspaudas „neveisiamas“ buvo uždėtas ir ant Kilmės liudijimo. Atsakovė iškart paskambino ieškovei ir pareikalavo ištaisyti arba pakeisti dokumentus, nes tokio susitarimo, kad ji perka šuniuką su apribojimu veisimui, nebuvo. Atsakovė nurodė, kad ieškovė pradėjo išsisukinėti ir atsisakė panaikinti įrašą „neveisiamas“. Atsakovė 2024 m. balandžio 21 d parašė jai žinutę, kurioje įspėjo, jog paviešins ieškovės nesąžiningumą, jeigu ji neištaisys dokumentų. Negavusi ieškovės atsakymo, atsakovė 2024 m. balandžio 22 d. savo “Facebook” paskyroje parašė žinutę: „Sveiki draugai. Mane apgavo šiame veislyne, suklastojo nupirkto šuniuko dokumentus. Ieškau nukentėjusiųjų panašiai ar kitaip šiame veislyne“. Po žinute buvo nuotrauka su užrašu: nepatikimas veislynas, Dėmesio! Dokumentų klastojimas. Atsakovė 2024 m balandžio 29 d. išsiuntė elektroninį laišką Lietuvos kinologų draugijai, kuriame nurodė, jog ieškovė ją apgavo, nes kilmės dokumente ir Šuns perdavimo sutartyje padarė įrašą „neveisiamas“. Atsakovė 2024 m. gegužės 7 d. buvo apklausta Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK dėl ieškovės parašyto pareiškimo. 2024 m gegužės 27 d. pagal ieškovės skundą klubas „A.F.“, kuriam priklauso ieškovė, nusiuntė kreipimąsi Kinologų klubui „S.Š.“, kuriam priklauso atsakovė, kuriame buvo reikalaujama, kad atsakovė viešai atsiprašytų ieškovės ir pašalintų iš “Facebook” informaciją apie ieškovės veislyną „(duomenys neskelbtini)“ . Atsakovė 2024 m. birželio 6 d. pateikė paaiškinimą Kinologų klubui „S.Š.“, kuriame nurodė visas ginčo su ieškove aplinkybes ir ieškovės melagingą informaciją.

9. Atsakovė pažymėjo, kad, kaip matyti iš ieškinio turinio, pati ieškovė nėra įsitikinusi, ar “Facebook” paskyroje atsakovės dėstoma informacija gali būti pripažinta kaip žinia ir faktas, ar tai yra tik atsakovės nuomonė. Nurodė, kad iš tarp šalių vykusio susirašinėjimo akivaizdu, jog įvyko konfliktas dėl to, ar ieškovė pardavė tinkamai iš anksto neinformavusi atsakovę, kad šuniuko negalima naudoti veisimui. Atsakovė turi praktikos ir patirties veikloje, susijusia su šuniukų pirkimu, veisimu ir priežiūra bei jų kainomis. Ji sumokėjo aukščiausią tokios veislės šuniuko kainą. Iš gautų atsakovės per “Facebook” žinučių galima daryti išvadą, kad kiti asmenys tokius šuniukus, kurių kilmės dokumente buvo nurodyta „neveisimui“ įsigijo žymiai mažesne kaina, t. y. po 600-700 Eur. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, jog pretenzijas dėl padaryto įrašo pareiškė ieškovei iškart, kai tik gavo dokumentus, kas patvirtina, kad jos lūkesčiai ir susitarimas su ieškove buvo kitoks, t. y. ji buvo įsitikinusi, kad perka šuniuką be jokių jam taikomų apribojimų ir gavusi dokumentus, kuriuose buvo padarytas toks įrašas, ji išdėstė savo nuomonę apie ieškovę, t. y. kad ji nesąžininga ir apgaudinėja. Į jos užklausą “Facebook” ar nėra ir daugiau tokių kaip ji nukentėjusių asmenų, atsirado ir kiti asmenys. Šios aplinkybės ir sudarė pagrindą atsakovei teigti, kad šuniukai laikomi narvuose, nes ji gavo tokį vaizdo įrašą, kur matyti ieškovės ranka su kailinių rankove, kas patvirtina, kad filmuota žiemą ir šuniukai yra narvuose. Narvų būklė ir daugybė daiktų toje pačioje patalpoje rodo, kad šunys gyvena čia ilgą laiką. Pati atsakovė matė, kokiame pastate jie laikomi, kai buvo atvažiavusi apžiūrėti perkamo šuniuko.

10. Atsakovė nurodė ir tai, kad Lietuvos kinologų draugijos šunų veisimo nuostatuose 15 punkte yra reglamentuota, kada galima kilmės dokumentuose dėti žymas „netinkamas veisti“ ir „veislės brokas“. Kaip matyti iš Lietuvos kinologų draugijos priimtų Šunų veisimo nuostatų, ne bet kokiu atveju yra suteikta teisė veisėjui apriboti šuniuko įgijėjo teisę veisti jį, o tam turi būti nurodytos priežastys. Antra, atžyma galima tik: „netinkamas veisimui“, o ne kaip kad yra nurodžiusi ieškovė - „neveisiamas“. Šiuo atveju ji sveikam ir reikalavimus atitinkančiam šuniukui bando apriboti galimybę daugintis, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo. Šuniukas nebuvo pirktas turint tikslą jį kastruoti.

11. Atsakovė pažymėjo, kad jos įrašuose nurodytais teiginiais buvo išreikšta subjektyvi atsakovės nuomonė, o ne paskleista žinia apie ieškovę, todėl nėra teisinio pagrindo šių teiginių vertinti kaip faktų ir taikyti atsakovei CK 2.24 straipsnyje reglamentuojamos atsakomybės už tikrovės neatitinkančiu žinių apie ieškovę paskleidimą. Kadangi atsakovė savo asmeninėje “Facebook” paskyroje išdėstė savo nuomonę, ieškovės reikalavimas „įpareigoti atsakovę paskelbti savo asmeninėje paskyroje paneigimus: ....>“ negali būti tenkinamas, nes tokio žalos atlyginimo būdo nenumato įstatymas, t. y. CK 1.137 straipsnis.

12. Atsakovė paaiškino, kad ieškovės nurodoma prašoma priteisti neturtinė ir turtinė žala nepagrįsta, nes ieškovė tik 2024 m. balandžio 22 d. kreipėsi į gydymo įstaigą, nurodydama, jog patiria stresą, nemiega, nerimauja, kyla kraujo spaudimas, tuo tarpu ambulatorinio apsilankymo metu jokių ieškovės sveikatos pakitimų šeimos gydytojas nenustatė. Be to, ieškovė apsilankymas gydymo įstaigoje sutampa su kreipimusi dėl teisinės pagalbos į advokatę, dėl ko galima manyti, jog apsilankymas gydymo įstaigoje buvo suplanuotas ruošiantis teisminiam procesui.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė advokatė Julija Viktorija Flis ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti, palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir aplinkybes.

Atsiliepimas

14. Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė advokatė Gražina Mauručaitienė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais, palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal veislyno pavadinimo registracijos pažymėjimą FCI Nr. /NO-119/20, įregistruotas veislyno pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, savininkas ieškovė J. S..

16. 2024 m. vasario 19 d. Lietuvos kinologų draugijos išduotas kilmės liudijimas Reg. Nr. LŠVK PRT 0600/24, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini). Jame nurodyta šuns veislė Pastoriaus Raselo terjeras, vardas E. D. medžiotojas, gimimo data (duomenys neskelbtini), spalva balta su juoda, veisėjas J. S., uždėta žyma „Neveisiamas“.

17. Tarp ieškovės ir atsakovės pasirašyta 2024 m. kovo 5 d. Šuns perdavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad ieškovė yra šuns veisėjas, atsakovė yra naujasis šuns savininkas, perduodamas šuo – veislė Pastoriaus Raselo terjeras, vardas E. D. medžiotojas, registracijos Nr. LŠVK PRT 0600/24, tatuiruotė/ (duomenys neskelbtini), gimimo data (duomenys neskelbtini), kitos sąlygos – šuniukas perduotas sveikas, patikrintas vet. tarnybos, patikrintas klubo atstovų, šuniuko savininkas prisiima visą atsakomybę už šuniuką, uodega nelaužta, sąkandis taisyklingas, kilus klausimams veisėja įsipareigoja visada padėti, veisimas negalimas, tik veisėjai leidus. Tarp ieškovės ir atsakovės pasirašyta Šuns pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 16, pagal kurią ieškovė parduoda atsakovei Parsono Raselo terjero veislės šuniuką, vardas E. D. medžiotojas, gimimo data (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. LŠVK PRT 0600/24, ID numeris (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad perdavimo metu šuo yra be įgimtų matomų ar užslėptų defektų, sąkandis žirklinis, pieniniai dantys nepasikeitę, šuo perspektyvus parodoms, šuns įsigijimo kaina 1000 Eur, iš kurių 100 Eur jau sumokėta kaip avansas, likusią 900 Eur mokėtiną sumą pirkėjas įsipareigoja sumokėti veisėjui šuns perdavimo momentu.

18. Atsakovės “Facebook” paskyroje paskelbti tokie įrašai: 2024 m. balandžio 21 d., 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. gegužės 1 d., 2024 m. gegužės 10 d. „(duomenys neskelbtini) nepatikimas veislynas; Dėmesio!Dokumentų klastojimas!Man suklastojo dokumentus, gal ir jums? Laukiu nukentėjusių/nuskriaustų panašiai ar kitaip veislyne „(duomenys neskelbtini)“.“; 2024 m. balandžio 24 d. „Kas nukentėjo, buvo apgautas arba nupirko iš šio veislyno šuniuką 2023-2024 metais (Parson russel terrier) susisiekite su manimi! Ačiū!“; 2024 m. balandžio 28 d., 2024 m. gegužės 1 d., 2024 m. gegužės 4 d. „Patrauklia veislynu reklama, kaip viskas gražu, šuniukai laksto ir gyvena namuose ant sofų! Kiek daug darbo ir pastangų įdėta gražiai reklamai! Realybė vis dažniau kitokia! Kai kurie veislynai turi ir kitą pusę... Atskiras pastatas, kuriame šunys gyvena narvuose ištisus metus! Gėda J. S.! Prašau susisiekti su manimi kas įsigijo raselo šuniuką veislyne „(duomenys neskelbtini)“! (Ruošiamas skundas dėl dokumentų klastojimo, netinkamų šunų laikymo sąlygų, bei aiškinsime ar tikri tėvai įtraukti į kilmės liudijimus).“; 2024 m. balandžio 29 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2024 m. gegužės 12 d., 2024 m. gegužės 22 d. vaizdo įrašai/fotonuotraukos bei įrašai „narve visus metus net žiemą. Gėda veislynui. (duomenys neskelbtini). Lietuva/raselo terjeras“; 2024 m. gegužės 24 d., 2024 m. gegužės 25 d. įrašai, kad Parsono Raselo terjeras „(duomenys neskelbtini)“ yra nepatikimas veislynas, „apgavikai, melagiai“.

19. Atsakovės “Facebook” paskyroje 2024 m. gegužės 26 d. paskelbtas įrašas“ „Neapsigaukite! Galimai ir jums suteiks melagingą informaciją! Netikėkite pažadais, ypatingai jeigu šuniuko dokumentus jums atiduos vėliau! Atidžiai ir iš anksto perskaitykite sutarties sąlygas! Šis veislynas (veislyno šunys) neturi jokių ypatingų titulų arba apdovanojimų! Nei vienas veislyno šuo niekada nebuvo sportininkas! Gėda! Veislyno tikslas – šunų eksploatavimas pasipelnymui! Prašau susisiekti su manimi kas įsigijo raselo šuniuką veislyne „(duomenys neskelbtini)“!“.

20. Atsakovė 2024 m. sausio 6 d. parašė ieškovei, jog dėkoja ir vertina, kad jai buvo leista rinktis, ims berniuką ir tai bus atsakovei gimtadienio dovana vasario mėn. Taip pat parašė, jog tiesiog dabar labai sunku išsirinkti 100 proc., nes atsakovei reikia šuniuko „ne ant sofos, tai bus mūsų Winner ir puslapio FB russeltrening (galimai from DM kennel)“. Nurodė, kad palauks bent 6 savaičių, atvažiuos į svečius ir atveš avansą.

21. Atsakovė parašė ieškovei, kad atvažiuos 16 val. į klubą, todėl ieškovė turi galimybę atvykti ir pasiaiškinti. Nurodė, kad ieškovės sutartis pilna klaidų ir be datos, atsakovė turi ir kitų „kablių“, kad pripažinti šią sutartį ir aktą negaliojančiais. Jeigu atsakovės prašymas pakeisti dokumentus nebus teigiamai išspręstas, „aktyvuos“ atsiliepusių žmonių informaciją ir viskas keliaus į Lietuvos kinologų draugiją bei Valstybinę mokesčių inspekciją.

22. Atsakovė 2024 m. balandžio 21 d. parašė ieškovei, jog laukia sprendimo dėl šuns dokumentų keitimo, pažymi, jog nebuvo informuota apie kitokią kainą negu 1000 Eur, sutartis nebuvo atsiųsta susipažinimui, atsakovė padavė avansą, susitarus žodžiu ir apie jokias sąlygas, apribojimus, kad bus užrašas neveisimui atsakovė informuota nebuvo. Taip pat pažymėjo, kad ranka parašyto teksto vasario 18 d. nebuvo, šuniuką pasiėmė be dokumentų, todėl šį papildymą traktuoja kaip dokumento papildymą be atsakovės sutikimo (klastojimą).

23. Ieškovė 2024 m. balandžio 30 d. kreipėsi su skundu į Lietuvos kinologų draugiją ir Klaipėdos medžioklinių sportinių šunų klubą „A.F.“, prašydama įvertinti atsakovės elgesį dėl šmeižto dėl dokumentų klastojimo viešojoje erdvėje, pritaikyti atsakovei nuobaudą pagal Lietuvos kinologų draugijos etikos kodeksą. Atsakovė 2024 m. birželio 6 d. pateikė paaiškinimą dėl ieškovės skundo, kuriame nurodė, kad ji yra nukentėjęs asmuo, patyrė materialinę ir moralinę žalą, todėl kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo parduodant šuniukus.

24. Atsakovė 2024 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Lietuvos kinologų draugijos tarybą su prašymu – pretenzija, kurioje nurodė, kad nukentėjo nuo ieškovės ir veislyno „(duomenys neskelbtini)“, prašė nesąžiningą veisėją J. S. nubausti už sukčiavimą bei dokumentų klastojimą. Klaipėdos medžioklinių sportinių šunų klubas „A.F.“, kurio narė yra ieškovė, 2024 m gegužės 27 d. kreipėsi į kinologų klubą „S.Š.“, kurio narė tuo metu buvo atsakovė, informuodamas, kad atsakovė piktybiškai socialiniame tinkle “Facebook” platino šmeižiančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie veislyną „(duomenys neskelbtini)“, nors prieš tai pati reklamavo tą patį veislyną kaip patikimą, t. y. nesilaikoma Lietuvos kinologų draugijos etikos kodekso, ir prašydamas, kad būtų viešai atsiprašyta ieškovės bei pašalinta klaidinanti, šmeižikiška informacija iš socialinių tinklų. Rašte taip pat nurodyta, kad į klubą „A.F.“ kreipėsi atsakovė, teigdama, jog jai ieškovės perduoti kilmės dokumentai suklastoti, kad nebuvo aptarta, jog šuniukas perkamas veisimui, tačiau sutartyse aiškiai nurodyta, jog šuniukas perkamas ne veisimui, o išnagrinėjus pristatytą medžiagą matyti, kad galimai atsakovė turėjo tikslą naudoti įsigyjamą šuniuką ne tik sportui, bet ir veisimui.

25. Klaipėdos medžioklinių sportinių šunų klubas „A.F.“, kurio narė yra ieškovė, rašte, adresuotame Lietuvos kinologų draugijos tarybai, D. B. ir J. S., nurodė, kad 2024 m. gegužės 15 d. buvo svarstytas D. B. skundas dėl veisėjos J. S. neteisėtų veiksmų ir konstatavo, kad reikalavimas nubausti veisėją neturi pagrindo, J. S. nenusižengė galiojančios nuostatoms.

26. Ieškovė 2024 m. vasario 29 d. pateikė Klaipėdos medžioklinių sportinių šunų klubui „A.F.“ prašymą, kuriuo prašė informuoti Lietuvos kinologų draugiją ir papildyti vados ženklinimo ataskaitą šuniukų vadai, pastabose, kad šuniukai nebus naudojami veisime pagal Lietuvos kinologų draugijos šunų veisimo nuostatų 15.3. punktą, šuniukai parduodami namų auginimui, veislės broko neturi, gali dalyvauti parodose.

27. Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Klaipėdos apygardos priežiūros skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. surašytas Gyvūnų augintinių veisėjams taikomų reikalavimų kontrolės patikrinimo aktas Nr. 37GGP-206, kuriame nurodyta, kad atliktas planinis, taip pat pagal pranešimą, patikrinimas, kurio tikslas – įvertinti gyvūnų augintinių veisėjo, veisiančio gyvūnus gyvenamosiose patalpose, atitiktį teisės aktų reikalavimams, tikrinamas J. S. gyvūnų augintinių veislynas „(duomenys neskelbtini)“, reg. Nr. LT 77-55-070, rizikos grupė maža, adresas (duomenys neskelbtini). Pranešime, kurio pagrindu atliktas patikrinimas, nurodyta, kad „noriu pasidalinti internete klaidžiojančia nuotrauka iš nelegalaus, klastojančio dokumentus veislyno Klaipėdoje. Manoma, kad gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis.“. Atlikus patikrinimą pateikta išvada, kad pranešimas dėl gyvūnų gerovės pažeidimų nepasitvirtino, pažeidimų nenustatyta, gyvūnų augintinių veislynas atitinka gyvūnų augintinių veislynams taikomus reikalavimus.

28. Lietuvos kinologų draugijos 2024 m. gruodžio 30 d. rašte Dėl informacijos suteikimo nurodyta, kad Lietuvos kinologų draugijos veisėjas turi teisę neleisti šuns veisti ir/ar nustatyti sąlygas šuns veisimui Lietuvos kinologų draugijos šunų veisimo nuostatuose nurodytais pagrindais bei savo asmeniniu sprendimu. Dėl šuns veisimo apribojimų/sąlygų veisėjas su pirkėju gali susitarti žodžiu arba raštu, pavyzdžiui nurodant sąlygas šuns perdavimo sutartyje. Taip pat veisėjas turi teisę uždėti spaudą ant šuns kilmės liudijimo, nurodantį, kad pirkėjas neturi teisės šuns veisti.

29. Lietuvos kinologų draugijos 2025 m. vasario 4 d. rašte Dėl informacijos nurodyta, kad LKD šunų veisimo nuostatuose visada buvo punktas, leidžiantis veisėjui apriboti šuns veisimo teisę uždedant atitinkamą spaudą ant kilmės liudijimo, skirtingais laikotarpiais buvo naudojamos skirtingos formuluotės: “netinkamas veisti”, “netinkamas veisimui”, “veisimui netinkamas”, “neveisimui”, tačiau visais atvejais esmė buvo ta pati – tokio šuns nebuvo galima veisti, nebent veisėjas priimdavo sprendimą pašalinti spaudą. Veisėjas gali riboti šuns veisimo teisę vadovaudamasis savo asmeninėmis priežastimis, nurodyti priežastį nėra privaloma.

30. Ieškovė 2024 m. balandžio 22 d. kreipėsi į gydymo įstaigą UAB „Affidea Lietuva“, nurodydama, kad nuo penktadienio patiria stresą darbinėje veikloje, numatomi teisiniai procesai, nemiega, labai nerimauja, stresuoja, patiria nuolatinį terorą, kyla AKS iki 150/90 mmHg, pulsas šoka iki 120 k/min. Būklės įvertinimo informacijoje nurodoma, kad kalbinama verkia, jautri.

31. Ieškovė 2024 m. birželio 5 d. kreipėsi į gydymo įstaigą VšĮ Psichikos sveikatos centrą, nurodydama, kad „nesibaigia užpuolimai tos moters, siuntinėja žinutes, gmail‘us visiems žmonėms, net užsienio piliečiams, kad ieškovė klastoja dokumentus. Po to, kai pamatė, sukilo kraujo spaudimas iki 180/93 mmHg, pulsas iki 82 k/min.“. Objektyvus tyrimas – jaudinasi, nerimauja, pasimetusi, pergyvena, be psichozės, be suicidinių minčių. Išraše taip pat nurodyta, kad dėl blogos savijautos pirmą kartą kreipėsi 2024 m. gegužės 10 d., neregistruota pirmą kartą, įvertinus būklę, skirtas gydymas, šiandien atvyko tęsti gydymą, savijauta iš dalies pagerėjusi, po laiško gavimo su eiliniu šmeižtu ima nerimauti, vėl buvo sukilęs kraujo spaudimas, kairėje akyje trūko kraujagyslė dėl sukilusio spaudimo. Ieškovei paskirtas medikamentinis gydymas.

32. UAB „Norfos vaistinė“ 2024 m. gegužės 10 d. pirkti medikamentai: „Arketis“, „Halcion“, „Fluanxol“, suma 18,91 Eur. Benu Vaistinė Lietuva 2024 m. birželio 6 d. pirkti medikamentai: „Halcion“, Seroxat“, Grandaxin“, Fluanxol“, suma 44,94 Eur. UAB „Eurovaistinė“ 2024 m. gegužės 2 d. pirkta raminamasis serumas „Bioderma“ (27,74 Eur), kremas nuo paraudimo „Bioderma“ (15,29 Eur), injekcinis tirpalas „Neurorubine“ (11,38 Eur), suma 54,41 Eur.

Dėl garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos gynimo

33. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, ji yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių.

34. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., EŽTT mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95).

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 34 punktą).

36. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

37. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (pirmiau nurodytas CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-628-684/2015; 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).

38. Sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 35 punktas).

39. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 52 punktas).

40. Ieškovė nagrinėjamu atveju teigia, kad atsakovė savo asmeninėje “Facebook” paskyroje paskleidė duomenis, neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovės garbę ir orumą bei veislyno dalykinę reputaciją: 2024 m. balandžio 21 d., 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. gegužės 1 d., 2024 m. gegužės 10 d. įrašai, kad veislynas „(duomenys neskelbtini)“ yra nepatikimas, nes veislyne „(duomenys neskelbtini)“ klastojami dokumentai; 2024 m. balandžio 28 d., 2024 m. gegužė 1 d., 2024 m. gegužės 4 d. įrašai, kad ieškovė laiko šunis netinkamomis sąlygomis narvuose ištisus metus ir kad ieškovė klastoja dokumentus; 2024 m. balandžio 29 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2024 m. gegužės 12 d., 2024 m. gegužės 22 d. įrašai, kad veislyne „(duomenys neskelbtini)“ laikomi šunys narvuose ištisus metus, net žiemą; 2024 m. gegužės 24 d., 2024 m. gegužės 25 d. įrašai, kad veislynas „(duomenys neskelbtini)“ yra apgavikas ir melagis. Atsakovė su ieškovės dėstoma pozicija nesutinka, nurodo, kad savo paskyroje jokios klaidinančios ar tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovę nepaskelbė, o tik išdėstė savo nuomonę, pagrįstą skaudžia asmenine patirtimi santykiuose su ieškove bei pagal viešojoje erdvėje susisiekusių asmenų žinutėmis gautą informaciją apie ieškovę ir jos veislyną. Taigi tarp šalių kilęs ginčas dėl 2024 m. balandžio 21 d., 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. balandžio 28 d., 2024 m. balandžio 29 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2024 m. gegužės 1 d., 2024 m. gegužės 4 d., 2024 m. gegužės 10 d., 2024 m. gegužės 12 d., 2024 m. gegužės 22 d., 2024 m. gegužės 24 d., 2024 m. gegužės 25 d. įrašų turinio, t. y. ar buvo paskelbta žinia, ar nuomonė.

41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą). Tačiau tais atvejais, kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos CK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 30 punktas; kt.).

42. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktą).

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės “Facebook” paskyroje paskelbti tokie įrašai: 2024 m. balandžio 21 d., 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. gegužės 1 d., 2024 m. gegužės 10 d. „(duomenys neskelbtini) nepatikimas veislynas; Dėmesio!Dokumentų klastojimas!Man suklastojo dokumentus, gal ir jums? Laukiu nukentėjusių/nuskriaustų panašiai ar kitaip veislyne „(duomenys neskelbtini)“.“; 2024 m. balandžio 24 d. „Kas nukentėjo, buvo apgautas arba nupirko iš šio veislyno šuniuką 2023-2024 metais (Parson russel terrier) susisiekite su manimi! Ačiū!“; 2024 m. balandžio 28 d., 2024 m. gegužės 1 d., 2024 m. gegužės 4 d. „Patrauklia veislynu reklama, kaip viskas gražu, šuniukai laksto ir gyvena namuose ant sofų! Kiek daug darbo ir pastangų įdėta gražiai reklamai! Realybė vis dažniau kitokia! Kai kurie veislynai turi ir kitą pusę... Atskiras pastatas, kuriame šunys gyvena narvuose ištisus metus! Gėda J. S.! Prašau susisiekti su manimi kas įsigijo raselo šuniuką veislyne „(duomenys neskelbtini)“! (Ruošiamas skundas dėl dokumentų klastojimo, netinkamų šunų laikymo sąlygų, bei aiškinsime ar tikri tėvai įtraukti į kilmės liudijimus).“; 2024 m. balandžio 29 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2024 m. gegužės 12 d., 2024 m. gegužės 22 d. vaizdo įrašai/fotonuotraukos bei įrašai „narve visus metus net žiemą. Gėda veislynui. (duomenys neskelbtini). Lietuva/raselo terjeras“; 2024 m. gegužės 24 d., 2024 m. gegužės 25 d. įrašai, kad Parsono Raselo terjeras „(duomenys neskelbtini)“ yra nepatikimas veislynas, „apgavikai, melagiai“. Iš byloje pateiktų atsakovės “Facebook” įrašų galima išskirti dvi aplinkybių grupes, apie kurias buvo rašoma: viena grupė aplinkybių, kad ieškovė ir veislynas „(duomenys neskelbtini)“ yra nepatikimi, jie klastoja dokumentus, yra apgavikai, melagiai, antra grupė aplinkybių, kad veislyne „(duomenys neskelbtini)“ šunys yra laikomi narvuose visus metus, net žiemą.

44. Atsakovė įrodinėja, kad jai susidūrus su ieškovės nesąžiningumu ir papuolus į konfliktine situaciją su ieškove, kurią ieškovė atsisakė spręsti, atsakovei susidarė tokia nuomonė, kurią ji pasidalino savo “Facebook” paskyroje, vėliau atsiliepė kiti žmonės, taip pat susidūrę su ieškovės netinkamu elgesiu, tada atsakovei buvo atsiųstas vaizdo įrašas apie šunų laikymo sąlygas, ir visa šia informacija, kaip savo nuomone atsakovė pasidalino viešai. Vertinant visą nagrinėjamoje byloje ginčijamus atsakovės įrašų turinį matyti, kad atsakovės pateikiama informacija išsiskiria tvirtu konstatuojamuoju pobūdžiu ir aiškiu patikrinamumu, taigi turi ryškių faktų konstatavimo bruožų. Atsakovė neabejodama konstatuoja faktus, jog ieškovė ir veislynas „(duomenys neskelbtini)“ klastoja dokumentus, yra melagiai, aferistai, tiksliau nedetalizuodama įvykių aplinkybių, neargumentuodama, nepateikdama savo pasvarstymų, pamąstymų, teigia, kad šunys laikomi narvuose ištisus metus, net žiemą, atskirame pastate. Atsakovė įrašuose įspėja ir siūlo, atidžiau pasidomėti perkant šunį veisėjų pateikiamais dokumentais, tačiau įrašo pabaigoje teigia, jog kitus įspėja dėl to, kad nesusidurtų su tokia situacija, su kokia atsakovė susidūrė santykiuose su ieškove, t. y. atsakovė buvo apgauta, jai buvo pateikti suklastoti dokumentai. Be to, atsakovė įspūdžiui sustiprinti naudoja vaizdinę medžiagą, skirtingo ryškumo teksto rašmenų šriftus, skyryboje naudojami šauktukai.

45. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog atsakovės asmeninėje “Facebook” paskyroje 2024 m. balandžio 21 d., 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. balandžio 28 d., 2024 m. balandžio 29 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2024 m. gegužės 1 d., 2024 m. gegužės 4 d., 2024 m. gegužės 10 d., 2024 m. gegužės 12 d., 2024 m. gegužės 22 d., 2024 m. gegužės 24 d., 2024 m. gegužės 25 d. įrašuose pateikta informacija kvalifikuotina kaip žinia, o ne kaip nuomonė.

46. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją (CK 2.24 straipsnio 8 dalis).

47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

48. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 31 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje ginčijamus duomenis paskelbė savo asmeninėje “Facebook” paskyroje 2024 m. balandžio 21 d., 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. balandžio 28 d., 2024 m. balandžio 29 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2024 m. gegužės 1 d., 2024 m. gegužės 4 d., 2024 m. gegužės 10 d., 2024 m. gegužės 12 d., 2024 m. gegužės 22 d., 2024 m. gegužės 24 d., 2024 m. gegužės 25 d. įrašuose. Taigi informacija tapo prieinama atsakovės “Facebook” paskyrą sekantiems asmenims bei atsakovės drauguose esantiems asmenims. Pastebėtina, kad, nors byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl atsakovės paskelbtų duomenų pripažinimo žeminančiais ieškovės garbę ir orumą bei veislyno „(duomenys neskelbtini)“ dalykinę reputaciją, tačiau bylos nagrinėjimo metu iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad tokio paties pobūdžio informacija buvo talpinama kitose “Facebook” šunų augintojų bei kitokio pobūdžio uždarose grupėse, internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog duomenys buvo paskleisti daugiau nei vienam asmeniui ir duomenų paskleidimo faktas byloje nustatytas.

49. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą aplinkiniai atpažintų asmenį kaip susijusį su paskleista žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019 33 punktas). Įvertinus atsakovės „“Facebook”“ paskyroje paskelbtus nagrinėjamoje byloje ginčijamus įrašus, matyti, jog šiuose įrašuose aiškiai ir nedviprasmiškai vardu ir pavarde įvardijama ieškovė J. S. ir veislynas „(duomenys neskelbtini)“. Taigi byloje neabejotinai nustatyta, kad atsakovė savo asmeninėje “Facebook” paskyroje 2024 m. balandžio 21 d., 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. balandžio 28 d., 2024 m. balandžio 29 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2024 m. gegužės 1 d., 2024 m. gegužės 4 d., 2024 m. gegužės 10 d., 2024 m. gegužės 12 d., 2024 m. gegužės 22 d., 2024 m. gegužės 24 d., 2024 m. gegužės 25 d. įrašuose paskelbė informaciją apie ieškovę ir ieškovei priklausantį veislyną „(duomenys neskelbtini)“.

50. Trečia sąlyga, kurią teismas turi vertinti spręsdamas klausimą dėl garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos gynimo, yra tai, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Teismas pažymi, kad, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių bei jų atstovų, liudytojų paaiškinimus, matyti, jog atsakovė nepateikė byloje duomenų, pagrindžiančių, jog jos skelbta informacija atitinka tikrovę (CPK 178 straipsnis). Priešingai, nors ieškovė neturėjo pareigos įrodinėti byloje, kad atsakovės paskelbta informacija yra neatitinkanti tikrovės, buvo teikiami įrodymai, pavyzdžiui, Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Klaipėdos apygardos priežiūros skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. surašytas Gyvūnų augintinių veisėjams taikomų reikalavimų kontrolės patikrinimo aktas Nr. 37GGP-206, kitų ieškovės parduotų šuniukų pirkimo – pardavimo sutartys, informacija iš Lietuvos kinologų draugijos ir kt.

51. Atsakovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu duodama teismui paaiškinimus įrodinėjo, jog ieškovė ją apgavo, suklastojo šuniuko įsigijimo dokumentus, nes atsakovei iš ieškovės perkamas šuniukas buvo perduotas anksčiau nei dokumentai, iki dokumentų perdavimo ieškovė neįspėjo atsakovės, kad šuniukas parduodamas su sąlyga neveisti, šuniuko perdavimo metu nebuvo užpildyti visi dokumentai, ant kurių atsakovė pasirašė, Šuns perdavimo akte ranka buvo įrašytos papildomos sąlygos, Šuns pirkimo sutartyje buvo įtrauktos papildomos sąlygos, su kuriomis atsakovė nebuvo susipažinusi.

52. Pastebėtina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-25453-24, nurodyta, kad siekiant objektyviai įvertinti ir priimti teisingą sprendimą pagal J. S. skundą buvo bendrauta Klaipėdos rajono PK tarnybinėse patalpose su A. B.. Nutarime nurodyta, kad atsakovė pokalbio metu paaiškino, jog 2023 metų balandžio mėnesį J. S. veislyne sulaukus vados, pradėjo domėtis ir rinktis šuniuką, tačiau nenusipirko, kadangi šuniukui kurio norėjo buvo blogas sąkandis ir pamena, kad tada jau minėjo, kad jai šuo reikalingas ruošti parodoms, todėl mano, kad J. S. jau tada turėjo suprasti, kad jai svarbu, kad šuniukas būtu tinkamas veisimui (kergimui). Atsakovė taip pat nurodė, kad 2024 metų sausio mėnesį J. S. veislyne sulaukus naujos vados su pastarąja bendravo ir domėjosi vada bei išsirinkusi šuniuką 2024 m. vasario 18 d. atvyko pasiimti. Atvykus šuniuką pasiėmė bei sutarė, kad bus suruošti visi reikalingi dokumentai. Šuniukas perduotas buvo 8 savaičių ir jai buvo J. S. paaiškinta, kad dokumentus gali tvarkyti ir šuniuką perduoti tik 12-25 savaičių. Pokalbio metu A. B. teigė, kad J. S. neminėjo ir tikrai nesakė, kad neketina veisti, tačiau neneigia ir tai, kad kalbėjo, kad šiuo metu neužsiima veisimu.

53. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių susirašinėjimų, klubų „A.F.“ ir „S.Š.“, Lietuvos kinologų draugijos atliktų tyrimų bei pateiktos informacijos raštu nėra nustatyta ir nėra pagrindo teigti, jog ieškovės veikla veisiant bei parduodant šunis pažeidė teisės aktų reikalavimus, Lietuvos kinologų draugijos šunų veisimo nuostatų reikalavimus. Ieškovė byloje pateikė visų tos pačios vados šuniukų, iš kurios šuniuką įsigijo ir atsakovė, Šuns perdavimo aktų kopijas ir Šuns pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurių matyti, kad ieškovė naudoja standartines dokumentų formas, kuriose nurodomos standartinės bendros sąlygos, taikomos visiems ieškovės sudaromiems sandoriams. Pažymėtina, kad, net jei atsakovei kilo abejonių dėl sudaryto sandorio ar jo aplinkybių, kilo konfliktas su ieškove, atsakovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Duomenų, jog atsakovė kreipėsi civilinio proceso tvarka dėl sandorio su ieškove pripažinimo negaliojančiu, dėl netinkamo sandorio vykdymo ar kitokio savo teisių gynimo, taip pat jog kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir kt., byloje nepateikta. Duomenų, jog yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame nustatytos aplinkybės apie ieškovės ar jos veislyno padarytus teisės pažeidimus, byloje nepateikta. Be to, pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad į jokias institucijas nesikreipė ir kitais būdais savo galimai pažeistų teisių negynė.

54. Atsakovė savo asmeninėje “Facebook” paskyroje taip pat skelbė informaciją, jog ieškovės veislyne „(duomenys neskelbtini)“ šunys laikomi narvuose ištisus metus, net žiemą, jog ketina kreiptis dėl netinkamų gyvūnų laikymo sąlygų. Byloje ieškovė pateikė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašą apie nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriame ieškovė gyvena ir vykdo veislyno veiklą, gyvenamųjų patalpų, ūkinių patalpų, šunų narvų fotonuotraukas apie gyvenimo ir šunų laikymo sąlygas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Klaipėdos apygardos priežiūros skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. surašytas Gyvūnų augintinių veisėjams taikomų reikalavimų kontrolės patikrinimo aktas Nr. 37GGP-206, kuriame nurodyta, kad atliktas planinis, taip pat pagal pranešimą, patikrinimas, kurio tikslas – įvertinti gyvūnų augintinių veisėjo, veisiančio gyvūnus gyvenamosiose patalpose, atitiktį teisės aktų reikalavimams, tikrinamas J. S. gyvūnų augintinių veislynas „(duomenys neskelbtini)“, reg. Nr. LT 77-55-070, rizikos grupė maža, adresas (duomenys neskelbtini). Pranešime, kurio pagrindu atliktas patikrinimas, nurodyta, kad „noriu pasidalinti internete klaidžiojančia nuotrauka iš nelegalaus, klastojančio dokumentus veislyno Klaipėdoje. Manoma, kad gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis.“. Atlikus patikrinimą pateikta išvada, kad pranešimas dėl gyvūnų gerovės pažeidimų nepasitvirtino, pažeidimų nenustatyta, gyvūnų augintinių veislynas atitinka gyvūnų augintinių veislynams taikomus reikalavimus. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog patikrinimas buvo atliekamas dviem pagrindais – ieškovei prašant bei gavus kito asmens (U. J.) pranešimą dėl netinkamų gyvūnų laikymo sąlygų, duomenų, jog pati atsakovė, gavusi viešojoje erdvėje kitų asmenų žinutes dėl ieškovės galimai netinkamų gyvūnų laikymo sąlygų, kreipėsi į atitinkamas institucijas ir pranešė apie galimus pažeidimus, byloje nepateikta.

55. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad byloje liudytojomis apklaustos I. K., E. P., V. M., L. B. M. teismo posėdyje paaiškino aplinkybes apie šuniukų iš ieškovės įsigijimo aplinkybes, A. M. ir A. S. teismo posėdyje paaiškino aplinkybes apie tai, kaip atsakovė 2024 m. vasario 18 d. pasiėmė iš ieškovės perkamą šuniuką, taip pat apie ieškovės veislyne „(duomenys neskelbtini)“ šunų laikymo sąlygas, liudytoja S. P. paaiškino šuniukų registravimo tvarką bei kitas Lietuvos kinologų draugijos šunų veisimo nuostatų taikymo aplinkybes, liudytoja V. P. paaiškino atsakovės skelbto vaizdo įrašo atsiradimo aplinkybes bei aplinkybes apie šunų laikymo sąlygas, tačiau jokių konkrečių faktų, patvirtinančių ieškovės neteisėtus veiksmus ar teisės pažeidimus, apie kuriuos įrašuose skelbė atsakovė, nenurodė. Juolab, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės įrašuose nurodytas aplinkybes.

56. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė viešai skelbė informaciją apie ieškovę ir jos veislyną „(duomenys neskelbtini)“ nepatikrinusi savo skelbiamos informacijos teisingumo, patikimumo. Visą atsakovės įrašuose skelbtą informaciją apie ieškovę ir ieškovės veislyną „(duomenys neskelbtini)“ buvo galimybė patikrinti ir įsitikinti tokių faktų tikrumu. Juolab, kad atsakovė pati nurodė, jog ji yra tarptautinio lygio kinologė – sportininkė ir priklauso Lietuvos kinologų draugijos klubui "S.Š.” (bylos nagrinėjimo metu išstojo iš klubo), su savo šuniukais dalyvauja įvairiose parodose.

57. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog atsakovė neįrodė, jog jos asmeninėje “Facebook” paskyroje 2024 m. balandžio 21 d., 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. balandžio 28 d., 2024 m. balandžio 29 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2024 m. gegužės 1 d., 2024 m. gegužės 4 d., 2024 m. gegužės 10 d., 2024 m. gegužės 12 d., 2024 m. gegužės 22 d., 2024 m. gegužės 24 d., 2024 m. gegužės 25 d. įrašuose paskelbta informacija apie ieškovę ir ieškovei priklausantį veislyną „(duomenys neskelbtini)“ atitinka tikrovę.

58. Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą, kad, paskleidus apie asmenį tikrovės neatitinkančią informaciją, buvo pažeista asmens garbė ir orumas, turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011). Sprendžiant klausimą dėl to, ar ginčo teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012).

59. Atsakovė nurodo, kad ieškovės vardu registruotas veislynas „(duomenys neskelbtini)“ nėra juridinis asmuo, be to, neturi veislyno statuso, todėl tokiu atveju negali būti ginama dalykinė reputacija. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal veislyno pavadinimo registracijos pažymėjimą FCI Nr. /NO-119/20, įregistruotas veislyno pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, savininkas ieškovė J. S.. Pagal Lietuvos kinologų draugijos šunų veisimo nuostatų 1.8. punktą veislyno pavadinimas – Tarptautinės kinologų federacijos ir/ar Lietuvos kinologų draugijos registruotas pavadinimas, kuris rašomas prie veisiamų šuniukų vardų. Pagal minėtų nuostatų 7.1. punktą veisėjas turi įregistruoti veislyno pavadinimo iki antros vados gimimo. Prašymą įregistruoti veislyno pavadinimą veisėjas pateikia klubui, kuris jį perduoda Lietuvos kinologų draugijos sekretoriatui. Lietuvos kinologų draugijos sekretoriatas veislyno pavadinimą registruoja Tarptautinėje kinologų federacijoje. Tam, kad būtų suteikiamas veislyno statusas, veisėjas turi atitikti minėtų nuostatų reikalavimus ir atlikti papildomus veiksmus bei įregistruoti veislyno statusą (minėtų nuostatų 6. punktas). Pažymėtina, kad, nors įregistruotas veislyno pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ neturi veislyno statuso, tačiau veislyno pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ yra įregistruotas Lietuvos kinologų draugijos šunų veisimo nuostatų nustatyta tvarka, viešojoje erdvėje yra žinomas, kaip subjektas, kuriame veisiami ir parduodami šuniukai, ieškovei nuosavybės teise priklauso veislyno pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ ir yra ieškovės verslo vykdymo forma, todėl bet kokia neigiama, neatitinkanti tikrovės informacija neabejotinai įtakoja veislyno pavadinimo „(duomenys neskelbtini)“ dalykinę reputaciją ir esant įstatyme nustatytoms sąlygoms apie tokio subjekto dalykinės reputacijos žeminimą, dalykinė reputacija turi būti ginama.

60. Atsakovė savo asmeninėje “Facebook” paskyroje paskelbtuose ginčijamuose įrašuose nurodo, kad ieškovė ir jos veislynas „(duomenys neskelbtini)“ yra nepatikimi, klastoja dokumentus, yra melagiai, apgavikai. Pažymėtina, kad, nors atsakovė savo įrašuose viešojoje erdvėje tiesiogiai nenurodė, kad ieškovės auginami šunys yra kankinami ar laikomi kankinančiomis, netinkamomis sąlygomis, lingvistiškai aiškinant atsakovės įrašų turinį, t. y. „narve visus metus net žiemą. Gėda veislynui“, „...>Atskiras pastatas, kuriame šunys gyvena narvuose ištisus metus! Gėda J. S.!<...> (Ruošiamas skundas dėl dokumentų klastojimo, netinkamų šunų laikymo sąlygų, bei aiškinsime ar tikri tėvai įtraukti į kilmės liudijimus)“, matyti, kad sudaromas įspūdis, jog ieškovės šunys laikomi nuolat narvuose, narvai nepriklausomai nuo sezono laikomi lauko sąlygomis ar atskirame netinkamai įrengtame/nešildomame pastate, netinkamomis sąlygomis, todėl atsakovė ketina kreiptis į atitinkamas institucijas su skundu. Įspūdžiui sustiprinti atsakovė savo įrašuose naudoja vaizdo medžiagą, t. y. vaizdo įrašus ir fotonuotraukas, kuriuose matomi šunys, uždaryti narvuose. Akivaizdu, jog nurodyto turinio informacija tiek įstatymų, tiek moralės prasme yra neigiama ir bet kuris vidutinis asmuo nenorėtų būti tapatinamas su tokio pobūdžio asmeninėmis savybėmis, veiksmais ir įsitikinimais.

61. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovės viešuose įrašuose socialiniame tinkle „Facebook” nurodyta informacija įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas, taip pat menkina dalykinę reputaciją, taigi nagrinėjamu atveju įrodyta ir konstatuotina, kad atsakovės paskleista informacija pažemino ieškovės garbę ir orumą bei ieškovės veislyno „(duomenys neskelbtini)“ dalykinę reputaciją.

62. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog atsakovės 2024 m. balandžio 21 d., 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. balandžio 28 d., 2024 m. balandžio 29 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2024 m. gegužės 1 d., 2024 m. gegužės 4 d., 2024 m. gegužės 10 d., 2024 m. gegužės 12 d., 2024 m. gegužės 22 d., 2024 m. gegužės 24 d., 2024 m. gegužės 25 d. įrašuose paskelbta tikrovės neatitinkantis informacija apie ieškovę ir ieškovei priklausantį veislyną „(duomenys neskelbtini)“, kuri žemina ieškovės garbę ir orumą bei ieškovės veislyno „(duomenys neskelbtini)“ dalykinę reputaciją.

63. Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog atsakovės 2024 m. balandžio 21 d., 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. balandžio 28 d., 2024 m. balandžio 29 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2024 m. gegužės 1 d., 2024 m. gegužės 4 d., 2024 m. gegužės 10 d., 2024 m. gegužės 12 d., 2024 m. gegužės 22 d., 2024 m. gegužės 24 d., 2024 m. gegužės 25 d. įrašuose paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie ieškovę ir ieškovei priklausantį veislyną „(duomenys neskelbtini)“, kuri žemina ieškovės garbę ir orumą bei ieškovės veislyno „(duomenys neskelbtini)“ dalykinę reputaciją, vadovaujantis CK 2.24 straipsniu ir jame įtvirtintais teisių gynimo būdais, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas paskelbti šios tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios ieškovės garbę ir orumą bei ieškovės veislyno „(duomenys neskelbtini)“ dalykinę reputaciją, paneigimą, yra pagrįsti, todėl tenkintinas.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

64. Ieškovė nurodo, kad atsakovei pradėjus neteisėtus, ieškovės garbę ir orumą bei veislyno dalykinę reputaciją žeminančius veiksmus (tiesos neatitinkančios informacijos talpinimą savo “Facebook” paskyroje) ieškovės sveikata pablogėjo – stipriai pakilo kraujospūdis bei spaudimas, prasidėjo nerimo priepuoliai, nemiga, nuo pakilusio spaudimo įtrūko kairės akies kraujagyslė. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), išrašyti medikamentai. Atsakovės veiksmai truko ilgą laiką, buvo keliami vis nauji įrašai.

65. Kaip jau minėta, CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne (CK 2.24 straipsnio 3 dalis). Kiekvienas iš šių teisių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 65 punktas).

66. Nustačius, kad egzistuoja visi nurodyti elementai, būtini civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį kilti, atsižvelgiant į ieškovų pasirinktą jų pažeistų teisių gynimo būdą, spręstina dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis).

67. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2024 m. balandžio 22 d. kreipėsi į gydymo įstaigą UAB „Affidea Lietuva“, nurodydama, kad nuo penktadienio patiria stresą darbinėje veikloje, numatomi teisiniai procesai, nemiega, labai nerimauja, stresuoja, patiria nuolatinį terorą, kyla AKS iki 150/90 mmHg, pulsas šoka iki 120 k/min. Būklės įvertinimo informacijoje nurodoma, kad kalbinama verkia, jautri. Ieškovė 2024 m. birželio 5 d. kreipėsi į gydymo įstaigą VšĮ Psichikos sveikatos centrą, nurodydama, kad „nesibaigia užpuolimai tos moters, siuntinėja žinutes, gmail‘us visiems žmonėms, net užsienio piliečiams, kad ieškovė klastoja dokumentus. Po to, kai pamatė, sukilo kraujo spaudimas iki 180/93 mmHg, pulsas iki 82 k/min.“. Objektyvus tyrimas – jaudinasi, nerimauja, pasimetusi, pergyvena, be psichozės, be suicidinių minčių. Išraše taip pat nurodyta, kad dėl blogos savijautos pirmą kartą kreipėsi 2024 m. gegužės 10 d., neregistruota pirmą kartą, įvertinus būklę, skirtas gydymas, šiandien atvyko tęsti gydymą, savijauta iš dalies pagerėjusi, po laiško gavimo su eiliniu šmeižtu ima nerimauti, vėl buvo sukilęs kraujo spaudimas, kairėje akyje trūko kraujagyslė dėl sukilusio spaudimo. Ieškovei paskirtas medikamentinis gydymas. Ieškovė byloje pateikė mokėjimo kvitus: UAB „Norfos vaistinė“ 2024 m. gegužės 10 d. pirkti medikamentai: „Arketis“, „Halcion“, „Fluanxol“, suma 18,91 Eur. Benu Vaistinė Lietuva 2024 m. birželio 6 d. pirkti medikamentai: „Halcion“, Seroxat“, Grandaxin“, Fluanxol“, suma 44,94 Eur. UAB „Eurovaistinė“ 2024 m. gegužės 2 d. pirkta raminamasis serumas „Bioderma“ (27,74 Eur), kremas nuo paraudimo „Bioderma“ (15,29 Eur), injekcinis tirpalas „Neurorubine“ (11,38 Eur), suma 54,41 Eur. Įvertinus ieškovės pateiktus medicininius įrašus, ieškovei paskirtus vartoti medikamentus (tofizopamas, t. y. Grandaxin, triazolamas, t. y. Halcion, flupentiksolis, t. y. Fluanksol, paroksetinas, t. y. Seroxat ir Arketis) bei vaistinių mokėjimo kvitus, šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, pripažintina, kad pagrįsta ir įrodyta ieškovės patirta turtinė žala yra 63,85 Eur (2024 m. gegužės 10 d. ir 2024 m. birželio 6 d. mokėjimo kvitai).

68. Atsakovė nurodo, kad ieškovės nurodoma prašoma priteisti neturtinė ir turtinė žala nepagrįsta, nes ieškovė tik 2024 m. balandžio 22 d. kreipėsi į gydymo įstaigą, nurodydama, jog patiria stresą, nemiega, nerimauja, kyla kraujo spaudimas, tuo tarpu ambulatorinio apsilankymo metu jokių ieškovės sveikatos pakitimų šeimos gydytojas nenustatė. Be to, ieškovė apsilankymas gydymo įstaigoje sutampa su kreipimusi dėl teisinės pagalbos į advokatę, dėl ko galima manyti, jog apsilankymas gydymo įstaigoje buvo suplanuotas ruošiantis teisminiam procesui. Pastebėtina, kad ieškovė lankėsi ne tik savo gydymo įstaigoje pas šeimos gydytoją, bet ir VšĮ Psichikos sveikatos centre, jai buvo skirtas gydymas medikamentais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė iki kreipimosi į teismą pirmiausia rašė skundą Klaipėdos apskrities VPK, klubui „A.F.“, t. y. bandė ginti savo teises kitomis priemonėmis, nesikreipiant į teismą.

69. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

70. Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

71. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015).

72. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos atlyginimo priteisimas priklauso nuo paskleistų žinių pobūdžio, paplitimo, paskleidusiojo tikslų, kaltės laipsnio ir kitų aplinkybių, taip pat turi būti atsižvelgta, ar paskleisti duomenys yra apie privatų ar viešąjį asmenį. EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemų.

73. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nėra viešas asmuo. Ieškovė, kaip privatus asmuo, užsiima individualia veikla, turi veislyną „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovės paskleista tikrovės neatitinkanti informacija sukėlė abejonių dėl ieškovės vykdomos veiklos, jos kaip asmens sąžiningumo. Net ir paneigus paskleistą tikrovės neatitinkančią ir garbę ir orumą žeminančią informaciją apie ieškovę, atsižvelgiant į tai, kad informacija buvo paskleista plačiai, neapibrėžtam ratui asmenų, negali būti užtikrinama, kad garbė ir orumas bus apginti tik tokios informacijos paneigimu.

74. Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovės nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, žeminanti ieškovės garbę ir orumą, buvo platinama ne tik atsakovės “Facebook” paskyroje, bet ir kituose portaluose, pvz. atsakovė pateikė įrodymus, jog buvo patalpinusi skelbimą internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt, kuriame nurodė, jog „Ar svarbu išsirinkti būsimo šuniuko patikimą veislyną? BŪTINA! Todėl atkreipkite dėmesį į keletą labai svarbių niuansų: ...<...> Konkretus veislynas, kuriame apgaudinėja, suklastoja dokumentus (asmeninis atvejis) ir nesilaikoma sutarčių yra „(duomenys neskelbtini)“ savininkė J. S., todėl nerekomenduoju jokių santykių su šia veisėja. Ieškau žmonių nukentėjusių nuo šio veislyno. Prašau susisiekti.“. Ieškovės, kaip asmens vykdančios verslą, asmuo yra neatsiejamai susijęs su jos vykdoma veislyno „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Atsakovės paskleista informacija turėjo įtakos ieškovės vykdomam verslui. Antstolio Jono Petriko 2024 m. lapkričio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 33 konstatuotos aplinkybės, kad ieškovė elektroniniu paštu gavo laiškus iš siuntėjų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Šiuose susirašinėjimuose nurodoma, kad asmenys pasitikrino viešojoje erdvėje informaciją apie ieškovę ir veislyną „(duomenys neskelbtini)“, rado daug neigiamos informacijos apie tai, kad čia klastojami dokumentai, blogas veislynas ir t.t., ir todėl atsisako pirkti šuniukus. Kaip jau minėta, pablogėjo ieškovės psichinė sveikata, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovei teko kreiptis į gydymo įstaigą, vartoti medikamentus.

75. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovės paskleistos informacijos turinį, informacijos paskleidimo mastą, darytina išvada, kad ieškovė dėl atsakovo paskleistos tikrovės neatitinkančios ir garbę ir orumą žeminančios informacijos patyrė neturtinę žalą, todėl, vertinant tai, kad ieškovė yra privatus asmuo, besiverčianti šunų veisimo veikla savo veislyne „(duomenys neskelbtini)“, ieškovės patirtus išgyvenimus, psichinės sveikatos pablogėjimą, tai, kad atsakovės įrašai buvo skelbiami palčiai, ilgą laiką, taip sukeliant abejones ieškove ir jos vykdoma veikla, kaltinant ieškovę padarius teisės pažeidimus, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, iš atsakovės ieškovei priteistina 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

76. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

77. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų, liudytojų paaiškinimus, vadovaudamasis CK 2.24 straipsnio nuostatomis bei kasacinio teismo praktika, pripažįsta, kad ieškovės ieškinys iš dalies pagrįstas, pripažintina, kad atsakovės asmeninėje “Facebook” paskyroje paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą bei veislyno „(duomenys neskelbtini)“ dalykinę reputaciją: 2024 m. balandžio 21 d., 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. gegužės 1 d., 2024 m. gegužės 10 d. įrašai, kad veislynas „(duomenys neskelbtini)“ yra nepatikimas, nes veislyne „(duomenys neskelbtini)“ klastojami dokumentai; 2024 m. balandžio 28 d., 2024 m. gegužė 1 d., 2024 m. gegužės 4 d. įrašai, kad ieškovė laiko šunis netinkamomis sąlygomis narvuose ištisus metus ir kad ieškovė klastoja dokumentus; 2024 m. balandžio 29 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2024 m. gegužės 12 d., 2024 m. gegužės 22 d. įrašai, kad veislyne „(duomenys neskelbtini)“ laikomi šunys narvuose ištisus metus, net žiemą; 2024 m. gegužės 24 d., 2024 m. gegužės 25 d. įrašai, kad veislynas „(duomenys neskelbtini)“ yra apgavikas ir melagis; atsakovė įpareigotina paskelbti savo asmeninėje “Facebook” paskyroje, kurioje buvo paskelbti ginčijami įrašai, tokio pobūdžio paneigimus: „Mano 2024 m. balandžio 21 d., 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. gegužės 1 d., 2024 m. gegužės 10 d. “Facebook” įrašai, kad veislynas „(duomenys neskelbtini)“ yra nepatikimas, nes veislyne „(duomenys neskelbtini)“ klastojami dokumentai neatitinka tiesos; mano 2024 m. balandžio 28 d., 2024 m. gegužė 1 d., 2024 m. gegužės 4 d. “Facebook” įrašai, kad J. S. laiko šunis netinkamomis sąlygomis narvuose ištisus metus ir kad J. S. klastoja dokumentus neatitinka tiesos; mano 2024 m. balandžio 29 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2024 m. gegužės 12 d., 2024 m. gegužės 22 d. “Facebook” įrašai, kad veislyne „(duomenys neskelbtini)“ laikomi šunys narvuose ištisus metus, net žiemą, neatitinka tiesos; mano 2024 m. gegužės 24 d., 2024 m. gegužės 25 d. “Facebook” įrašai, kad veislynas „(duomenys neskelbtini)“ yra apgavikas ir melagis neatitinka tiesos.“; ieškovei iš atsakovės priteistina 63,85 Eur turtinei žalai ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis atmestina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

78. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis)

79. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 5960,45 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 424 Eur žyminis mokestis už ieškinio pareiškimą, 5210 Eur advokato pagalbai apmokėti, 12,15 Eur VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašai, 133,10 Eur už antstolio Mindaugo Mažrimo faktinių aplinkybių konstatavimą ir 181,20 Eur už antstolio Jono Petriko faktinių aplinkybių konstatavimą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į antstolį Mindaugą Mažrimą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, byloje nėra pateiktas toks faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, todėl teismas negali 133,10 Eur išlaidų, sumokėtų antstoliui Mindaugui Mažrimui, laikyti bylinėjimosi išlaidomis, susijusiomis su nagrinėjama civiline byla. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamoje civilinėje byloje sudaro 5827,35 Eur. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 2000 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

80. Nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

81. Kasacinis teismas yra nukrypęs nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių byloje dėl asmens garbės ir orumo gynimo, kai ieškinio reikalavimai pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę bei orumą ir įpareigoti atsakovą tokius duomenis paneigti buvo visiškai patenkinti, tačiau ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies. Šioje byloje kasacinis teismas nurodė, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovo teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai. Net ir įvertinus, kad ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui dėl neturtinės žalos buvo patenkintas tik iš dalies, kasacinio teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas materialiąja teisine prasme buvo iš esmės patenkintas. Todėl kasacinis teismas pripažino pagrįstu apeliacinės instancijos teismo sprendimą priteisti ieškovui iš atsakovo visų byloje ieškovo patirtų (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-421/2022 85 punktas).

82. Pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių taip pat konstatuotas byloje, kurioje buvo pripažintas ieškovės teisės į atvaizdą pažeidimas ir iš dalies patenkintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Šioje byloje žemesnės instancijos teismų atliktas proporcinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymas lėmė, kad ieškovė prarado visą jai priteistą žalos atlyginimą dėl atsakovei iš jos priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kasacinis teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą (ieškovės neturtinės teisės į atvaizdą pažeidimas pripažintas nustatytu) ir prašomos priteisti žalos įrodinėjimo specifiką, paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal „pralaimėjęs moka“ principą, galėtų būti paneigta šalies teisė į teismą ir pažeistas visiško žalos atlyginimo principas. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatavo esant pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos proporcinio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, nes galutinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo efektas ieškovei buvo gana drastiškas, juolab kad jos neturtinės teisės į atvaizdą pažeidimas konstatuotas, atsakovė pripažinta pažeidusia šią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023 52 punktas).

83. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą tenkintas iš dalies, pripažintina, kad vis dėlto ieškovės pagrindinis reikalavimas dėl asmens garbės ir orumo gynimo materialine teisine prasme buvo iš esmės patenkintas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikomas išvestiniu reikalavimu, todėl jo išsprendimo rezultatas neturi įtakos patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymui remiantis principu „palaimėjęs moka“.

84. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistinos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 5827,35 Eur, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

85. Teismas šioje byloje patyrė 47,58 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgiant į prieš tai išdėstytus argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijų, taip pat į tai, kad ieškovės ieškinys iš esmės tenkintas, iš atsakovės priteistina 47,58 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės J. S. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad šie atsakovės A. B. asmeninėje “Facebook” paskyroje paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės J. S. garbę ir orumą bei veislyno „(duomenys neskelbtini)“ dalykinę reputaciją: 2024 m. balandžio 21 d., 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. gegužės 1 d., 2024 m. gegužės 10 d. įrašai, kad veislynas „(duomenys neskelbtini)“ yra nepatikimas, nes veislyne „(duomenys neskelbtini)“ klastojami dokumentai; 2024 m. balandžio 28 d., 2024 m. gegužė 1 d., 2024 m. gegužės 4 d. įrašai, kad ieškovė laiko šunis netinkamomis sąlygomis narvuose ištisus metus ir kad ieškovė klastoja dokumentus; 2024 m. balandžio 29 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2024 m. gegužės 12 d., 2024 m. gegužės 22 d. įrašai, kad veislyne „(duomenys neskelbtini)“ laikomi šunys narvuose ištisus metus, net žiemą; 2024 m. gegužės 24 d., 2024 m. gegužės 25 d. įrašai, kad veislynas „(duomenys neskelbtini)“ yra apgavikas ir melagis.

Įpareigoti atsakovę A. B. paskelbti savo asmeninėje “Facebook” paskyroje, kurioje buvo paskelbti ginčijami įrašai, tokio pobūdžio paneigimus: „Mano 2024 m. balandžio 21 d., 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. gegužės 1 d., 2024 m. gegužės 10 d. “Facebook” įrašai, kad veislynas „(duomenys neskelbtini)“ yra nepatikimas, nes veislyne „(duomenys neskelbtini)“ klastojami dokumentai neatitinka tiesos; mano 2024 m. balandžio 28 d., 2024 m. gegužė 1 d., 2024 m. gegužės 4 d. “Facebook” įrašai, kad J. S. laiko šunis netinkamomis sąlygomis narvuose ištisus metus ir kad J. S. klastoja dokumentus neatitinka tiesos; mano 2024 m. balandžio 29 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2024 m. gegužės 12 d., 2024 m. gegužės 22 d. “Facebook” įrašai, kad veislyne „(duomenys neskelbtini)“ laikomi šunys narvuose ištisus metus, net žiemą, neatitinka tiesos; mano 2024 m. gegužės 24 d., 2024 m. gegužės 25 d. “Facebook” įrašai, kad veislynas „(duomenys neskelbtini)“ yra apgavikas ir melagis neatitinka tiesos.“.

Priteisti iš atsakovės A. B. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ieškovei J. S..

Priteisti iš atsakovės A. B. 63,85 Eur (šešiasdešimt tris eurus 85 ct) neturtinei žalai atlyginti ieškovei J. S..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. B. 5827,35 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt septynis eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovei J. S..

Priteisti iš atsakovės A. B. 47,58 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 58 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova