- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-2663-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00092-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autofortas motors“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Baltic Human Resources“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autofortas motors“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autofortas motors“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Baltic Human Resources“ dėl skolos, palūkanų priteisimo ir pagal atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) viešosios įstaigos „Baltic Human Resources“ priešieškinį ieškovei (atsakovei pagal priešieškinį) uždarajai akcinei bendrovei „Autofortas motors“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autofortas motors“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo ieškovė prašo iš atsakovės VšĮ „Baltic Human Resources“ priteisti 1 273,88 Eur skolos, 0,2 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė VšĮ „Baltic Human Resources“ pateikė priešieškinį ieškovei UAB „Autofortas motors“, kuriame nurodo, kad ieškovė atsakovei padarė 3 100 Eur dydžio žalą, kuri turėtų būti jai atlyginta. Atlikus priešpriešinio 1 095,20 Eur reikalavimo įskaitymą, iš ieškovės atsakovei turi būti priteisti 2 000,80 Eur žalai atlyginti.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 5 738,64 Eur sumai (šią sumą sudaro ieškinio reikalavimas ir patirtos bylinėjimosi išlaidos) atsakovės VšĮ „Baltic Human Resources“ nekilnojamąjį turtą, nesant nekilnojamojo turto ar jo esant nepakankamai – areštuoti atsakovės kilnojamąjį turtą ir / arba turtines teises, o nesant kilnojamojo turto ir / ar turtinių teisių, arba jų esant nepakankamai, areštuoti atsakovės piniginės lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.
4. Ieškovė prašymą grindė tuo, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Anot ieškovės, jos ieškinys ne tik prima facie, bet ir akivaizdžiai pagrįstas. Taip pat egzistuoja reali grėsmė, kad dėl atsakovės veiksmų arba neveikimo ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nurodo, kad patikrinus viešai prieinamus duomenis, paaiškėjo, kad atsakovė per visą jos egzistavimo laikotarpį nėra teikusi finansinės atskaitomybės ataskaitų. Dėl šios priežasties neįmanoma nustatyti, ar atsakovė turi pakankamai turto įvykdyti ieškovės atžvilgiu turimą prievolę, koks buvo atsakovės turto pokytis, ar atsakovė vykdo ūkinę veiklą, galinčią generuoti pajamas, kurių pakaktų ieškovės turimiems reikalavimams patenkinti. Ieškovės nuomone, duomenys apie atsakovės turtą yra sąmoningai ir piktybiškai slepiami. Tai patvirtina atsakovės nesąžiningumą ir faktą, kad atsakovė nesąžiningai siekia išvengti įsipareigojimų, turimų ieškovės atžvilgiu. 2023-09-06 teismo posėdžio metu atsakovės dalininkas V. P. nurodė, kad atsakovė šiuo metu nebeturi vadovo / direktoriaus. Ši aplinkybė sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė, elgdamasi nesąžiningai ir siekdama įsipareigojimų, turimų ieškovės atžvilgiu, nevykdymo / išvengimo, galimai slepia turtą, finansinę padėtį / būklę, veiklą. 2023-10-04 atsakovė iš VĮ Registrų centro gavo pranešimą apie numatomą inicijuoti likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį. Šie duomenys pagrindžia, jog yra reali grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymui ar vykdymo pasunkėjimui. Atsakovė elgiasi visiškai nesąžiningai ir neteisėtai bei nepagrįstai nevykdo prisiimtų įsipareigojimų – nesumoka sutartyje sulygto patalpų nuomos mokesčio nuo pat 2022 m. rugsėjo mėn. Nei geranoriškai pati, nei ieškovei geranoriškai raginant, aiškiai žinodama ir suprasdama, kad nėra įvykdžiusi sutarties, atsakovė negrąžina bei toliau nepagrįstai vilkina susidariusio įsiskolinimo apmokėjimą jau daugiau nei 1 metus. Egzistuoja tikimybė, kad atsakovė mėgina eliminuoti turtą, į kurį galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas. Anot ieškovės, prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bus užtikrinta reali ir efektyvi ieškovės pažeistų teisių gynyba. Be to, prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo ieškovės nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuoti atsakovės nesąžiningumą siekiant sumažinti turto vertę ar kitaip apsunkinti ieškovei galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. išvengti išieškojimo pagal ieškovei galimai palankų teismo sprendimą. Tai, kad atsakovė VĮ Registrų centrui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, patvirtina įstatyminės pareigos nevykdymą, tačiau neįrodo, kad tokiu neveikiu buvo siekiama išvengti šioje byloje galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, kad ir Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad finansinės atskaitomybės nepateikimas Juridinių asmenų registrui savaime nėra laikoma grėsme ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-857-370/2018).
7. Teismas nurodė, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis materialinės vertybės nesukuriamas, jos skirtos išsaugoti kitos proceso šalies turtą, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, neturi jokios reikšmės ta aplinkybe, ar atsakovė šiuo metu vykdo veiklą, ar ne, nes ieškovė neįrodė, kad atsakovė atliko ar atlieka nesąžiningus veiksmus, nukreiptus turtui sumažinti ar paslėpti tam, kad būtų išvengta išieškojimo iš šio turto pagal galimai ieškovei palankų teismo sprendimą (CPK 178, 185 straipsniai). Atitinkamai, neįrodyta, jog egzistuoja reali grėsmė, jog ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai taptų neįmanomas. Kadangi aptariamu atveju atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašoma atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, sprendžiant ieškovės prašymą neturi reikšmės ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė su ja neatsiskaito virš metų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantė (ieškovė) UAB „Autofortas motors“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-17 nutartį ir išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš esmės: nepranešant atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 5 738,64 EUR sumai areštuoti VšĮ „Baltic Human Resources“ nekilnojamąjį turtą, nesant nekilnojamojo turto ar jo esant nepakankamai – areštuoti VšĮ „Baltic Human Resources“ kilnojamąjį turtą ir / arba turtines teises, o nesant kilnojamojo turto ir / arba turtinių teisių, arba jų esant nepakankamai, areštuoti VšĮ „Baltic Human Resources“ pingines lėšas, esančias pas VšĮ „Baltic Human Resources“ ar trečiuosius asmenis. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
8.1. Nutartyje pateikti Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai buvo neteisingai interpretuoti, dėl to netinkamai pritaikyti. Teismas visiškai atsiribojo tiek nuo prašyme pateiktų, tiek kitų aktualių išaiškinimų, kurie laikomi pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vertinimo.
8.2. Byloje nesant jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį ir turimus įsipareigojimus, ieškovė tokiomis aplinkybėmis iš esmės neturi jokios galimybės objektyviai vertinti atsakovės turtinės padėties. Ir tokia situacija yra nulemta sąmoningų pačios atsakovės veiksmų. Taigi, pateisinant atsakovės neveikimą, niekaip neužtikrinamas teisėtas ir sąžiningas ieškovės teisių užtikrinimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokioje situacijoje yra mažiausia, ką galima padaryti siekiant, kad dėl atsakovės neveikimo neatsirastų žalos ir ieškovės interesai nenukentėtų. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad atsakovė net neginčija ieškinio reikalavimo ir tokį pripažįsta, kas rodo, kad ieškinys bus vienareikšmiškai patenkintas.
8.3. Akivaizdu yra ir tai, kad sunki ar priešingai gera finansinė padėtis yra aplinkybė, atitinkamai galinti patvirtinti ar paneigti ginčo šalies galimybes vykdyti priešingai šaliai palankų teismo sprendimą. Taigi reikšminga ir vertintina sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio ir būtinumo.
8.4. Atsakovė niekada per visą atsakovės egzistavimo laikotarpį nėra teikusi finansinės atskaitomybės ataskaitų. Esant šioms aplinkybėms objektyviai nėra įmanoma išsiaiškinti, ar atsakovė apskritai turi pakankamai turto įvykdyti ieškovės atžvilgiu turimą prievolę, koks buvo (yra) atsakovės turimo (turėto) turto pokytis, ar atsakovė apskritai vykdo ūkinę veiklą, galinčią generuoti pajamas, kurių pakaktų ieškovės turimiems reikalavimams patenkinti. Pažymėtina, kad neegzistuoja absoliučiai jokių duomenų apie atsakovės turimą (turėtą) turtą – jie yra sąmoningai ir piktybiškai slepiami. Atitinkamai, vien ši aplinkybė įrodo atsakovės nesąžiningumą ir faktą, kad atsakovė nesąžiningai siekia išvengti įsipareigojimų, turimų ieškovės atžvilgiu.
8.5. Atsakovė 2023-10-04 yra gavusi VĮ Registrų centras pranešimą apie numatomą inicijuoti likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 str. Viešai prieinami duomenys leidžia vertinti, kad atsakovė, būdama informuota apie galimą likvidavimą juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva (dėl neteikiamų finansinės atskaitomybės dokumentų), taip pat (tikėtina sąmoningai ir suvokdama objektyvią ieškinio tenkinimo galimybę, taigi būsimo turtinio pobūdžio reikalavimo atsiradimą) vis tiek piktybiškai nesiima jokių veiksmų ir jos atžvilgiu galiojančių įsipareigojimų iki šiol nevykdo.
8.6. 2023-09-06 teismo posėdžio metu atsakovės dalininkas V. P. melagingai nurodė, kad atsakovė šiuo metu nebeturi vadovo / direktoriaus. Tačiau akivaizdu, kad ši informacija nėra teisinga. Byloje pateikti VĮ Registrų centras duomenys leidžia vertinti tokius teiginius kaip nepagrįstus. Tuo pačiu yra ir papildomų duomenų, kurie patvirtina, kad įmonė realiai veikia ir būtent tas pats V. P. iš esmės veikia kaip vienintelis asmuo įmonės vardu ir jai de facto vadovauja bei ją atstovauja.
8.7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-06-29 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, iš kurios matyti, kad atsakovė 2021-08-16, t. y. jau po sutarties su ieškove sudarymo, reikalavimo teisės pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo 7 000 000 EUR reikalavimo teisę. Reikalavimo įsigijimo teisės kaina nėra žinoma, tačiau tokie duomenys neabejotinai taip pat privalėjo būti atspindėti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentuose, kurių atsakovė neteikia.
8.8. Esamoje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių visuma taip pat leidžia vertinti, kad atsakovė elgiasi visiškai nesąžiningai ir neteisėtai bei nepagrįstai nevykdo prisiimtų įsipareigojimų – ilgą laiką (nuo pat 2022 m. rugsėjo mėn.) nesumoka sutartyje sulygto patalpų nuomos mokesčio geranoriškai pati (nors kaip minėta byloje tokios savo pareigos net neginčija), nei ieškovei raginant.
8.9. Ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apimtis nėra didelė, todėl juridiniam asmeniui esant stabilios finansinės padėties, tokių priemonių jo atžvilgiu pritaikymas tikrai nebūtų esminiu suvaržymu.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:
9.1. Pareikšto ieškinio suma yra 1 273,88 EUR, o prašomo arešto (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) suma yra 5 738,64 EUR, taigi bylinėjimosi išlaidos sudaro beveik ⅘ prašomo turto arešto. Nepagrįstų reikalavimų teikimas, taip didinant bylinėjimosi išlaidas, bei siekiant paveikti atsakovę, įgauna panašumų į SLAPP (strateginis) ieškinius.
Šalies argumentai
9.2. Atsakovė, procesiniuose dokumentuose yra pateikusi įrodymus, kad nuomos mokesčio mokėjimas yra sulaikytas, siekiant išspręsti žalos, atsiradusios dėl netinkamo ir aplaidaus ieškovės pareigų vykdymo. Byloje yra pateiktas priešieškinis, dėl žalos atlyginimo. Būtent ieškovė, o ne atsakovė šioje byloje elgiasi nesąžiningai, atsisako pateikti bylai reikalingus dokumentus, kuriuos atsakovė, gavusi teismo leidimą, yra priversta reikalauti iš trečiųjų asmenų – draudimo bendrovės.
9.3. Dėl VĮ Registrų Centras pranešimo apie numatomą likvidavimą atsakovė nurodo, kad yra gavusi minimą VĮ Registrų Centras pranešimą apie numatomą likvidavimą. Kaip matyti iš Registrų Centras pranešimo spaudai, analogiškus pranešimus gavo 85 000 įmonių (VĮ Registrų Centras informacija) pranešimą. Atsakovė šiuo metu rengia prašomus dokumentus, ir artimiausiu metu pateiks juos duomenų tvarkytojui. Prašomi pateikti dokumentai dubliuoja valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamus dokumentus, todėl atsakovė buvo įsitikinusi, kad VĮ Registrų Centras, remdamasis „vieno langelio principu“ šiuos duomenis turi, todėl minimų dokumentų anksčiau neteikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ši teismo išvada nėra ginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisako.
15. Teismas, nustatęs, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, t. y., kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-370/2021 ir kt.).
16. Ieškovė tiek savo prašyme, tiek atskirajame skunde atsakovės nesąžiningumą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė netinkamai vykdo (nevykdo) šalių sudarytos sutarties sąlygas, vengia atsiskaityti su ieškove. Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga visuomet tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti kitai šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020).
17. Apie asmens (ne)sąžiningumą sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje pagal toje byloje nustatytus faktus ir aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atitinkamą prašymą pateikusi ieškovė atsakovės nesąžiningų veiksmų, nukreiptų į jos turto masės sumažinimą, turto apsunkinimą ar jo vertės sumažėjimą (vertės pokyčius iki ginčijamos bylos pradėjimo arba ją pradėjus), nenurodė ir neįrodinėjo. Byloje nėra jokių faktinių duomenų apie atsakovės ketinimus perleisti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. sumažinti turimo turto apimtį, ir taip apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės netinkamų sutartinių pareigų vykdymo (nuomos mokesčio nesumokėjimo) yra šiuo metu nagrinėjamos bylos ginčo dalyką sudarančios aplinkybės, kurios automatiškai neįrodo atsakovės nesąžiningumo. Tuo labiau, kad atsakovė laikosi pozicijos, jog ieškovė padarė jai žalos ir priešieškiniu prašo šią žalą priteisti iš ieškovės ir atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Dėl visų šių aplinkybių pasisakys bylą iš esmės nagrinėjantis teismas. Tačiau ieškovės nesąžiningais nurodomi atsakovės veiksmai šioje stadijoje negali pagrįsti atsakovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu.
18. Ieškovės argumentai, kad atsakovė per visą atsakovės egzistavimo laikotarpį nėra teikusi finansinės atskaitomybės ataskaitų VĮ Registrų centrui ir atsakovė iš Registrų centro yra gavusi pranešimą apie likvidavimą, savaime nėra pagrindas konstatuoti atsakovės nesąžiningumą ir siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Priešingai nei nurodo ieškovė, teismų praktikoje finansinės atskaitomybės nepateikimas Juridinių asmenų registrui savaime nėra laikomas grėsme ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-857-370/2018). Šiuo atveju byloje esančių duomenų kontekste, vien faktas, kad atsakovė neteikia finansinės atskaitomybės ir tuo pagrindu yra gavusi raštą iš VĮ Registrų centras dėl atsakovės likvidavimo, nesudaro pagrindo konstatuoti grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178, 185 straipsniai).
19. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė 2021-08-16, t. y. po sutarties su ieškove sudarymo, reikalavimo teisės pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo 7 000 000 EUR reikalavimo teisę. Reikalavimo įsigijimo teisės kaina nėra žinoma, tačiau tokie duomenys neabejotinai taip pat privalėjo būti atspindėti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentuose, kurių atsakovė neteikia. Pasisakydamas dėl šio argumento ir atsakovės atskirajame skunde itin akcentuojamų argumentų dėl atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimo Registrų centrui, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys neturi įtakos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nes įmonės mokumo /nemokumo klausimas šioje byloje nėra esminis, nes nesprendžiamas įmonės mokumo/ nemokumo klausimas tokiu lygmeniu, kuris yra aktualus nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą pagal Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymą.
20. Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.
21. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei CPK reglamentavimą, teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – realios grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje susiklosčiusią situaciją ir tinkamai pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas. Todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės UAB „Autofortas motors“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.