- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- e2-857-370/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00112-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- M. N., uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų veža“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų M. N. ir uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų veža“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1048-796/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“ ieškinį atsakovams M. N. ir uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų veža“ dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Žalvaris“ teismo prašė: 1) iš atsakovo M. N. priteisti 4 000 Eur dydžio skolą; 2) iš atsakovų M. N. ir UAB „Vakarų veža“ solidariai priteisti 135 171,5 Eur žalos atlyginimo; 3) ieškovei iš atsakovo M. N. priteisti 5 proc. dydžio, o iš atsakovės UAB „Vakarų veža“ – 6 proc. dydžio procesinių palūkanų; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas nekonkuravimo susitarimo pažeidimu ir žalos padarymu konkuruojančiam subjektui panaudojus informaciją, sudarančią ieškovės komercinę paslaptį.Ieškinio reikalavimams užtikrinti UAB „Žalvaris“ teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Ieškovės teigimu, egzistuoja abi sąlygos, būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas M. N. nesąžiningai panaudodamas ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, turėdamas tikslą nesąžiningai konkuruoti, siekdamas naudos sau, perviliojo ieškovės klientus, suteikdamas atsakovei UAB „Vakarų veža“ akivaizdų pranašumą tuo pačiu pakenkiant ieškovės galimybėms konkuruoti ir taip padarydamas žalos ieškovei. Nors ieškovė neturi išsamių duomenų apie atsakovų finansinį pajėgumą, pajamas, finansinių įsipareigojimų dydį, tačiau mano, kad atsakovės UAB „Vakarų veža“ veikla nėra stabili, gerai organizuojama, jos įstatinis kapitalas yra tik 2 500 Eur, joje dirba tik 6 darbuotojai, kurių vidutinis darbo užmokestis tėra 300 Eur. Atsakovė iki šiol VĮ Registrų centrui nėra pateikusi finansinių ataskaitų už praėjusius metus. Savo ruožtu M. N., kaip fiziniam asmeniui, ieškinio suma laikytina didele.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovės UAB „Žalvaris“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino: 1) nutarė areštuoti atsakovei UAB „Vakarų veža“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 135 171,5 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; 2) nutarė areštuoti atsakovui M. N. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 139 171,5 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma abiems atsakovams yra didelė, o aplinkybė, jog ieškovę ir atsakovą M. N., kuris įkūrė bendrovę, teikiančią analogiškas paslaugas, siejo darbo santykiai, teismo vertinimu, leidžia spręsti apie ieškinyje išdėstytų aplinkybių dėl nekonkuravimo susitarimo pažeidimo ir dėl to padarytos žalos tikėtiną pagrįstumą. Byloje nesant duomenų apie atsakovų turtinę padėtį ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovai vykdo veiklą, kuri galbūt daro žalą ieškovei, teismas sprendė, kad atsakovai ieškovės atžvilgiu gali veikti neteisėtai, nesąžiningai, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad jie sąžiningai galės vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, t. y. netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai M. N. ir UAB „Vakarų veža“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas). Ieškovė atsakovų nesąžiningumą įrodinėja tariamu nekonkuravimo pažeidimu, pasinaudojimu komercine paslaptimi siekiant nesąžiningai konkuruoti, didele reikalavimo suma, t. y. aplinkybėmis, kurios visiškai nesusijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindais, nepateikdama jokių konkrečių įrodymų apie atsakovų veiksmus, kurie sąmoningai būtų nukreipti į turto nuslėpimą ar perleidimą.Ieškovė neįrodė, kad ieškinio suma atsakovams laikytina didele, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovų turtinę padėtį, nors duomenys apie atsakovų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą prieinami viešuose registruose. Kita vertus, pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką didelė ieškinio suma nėra vertinama kaip absoliutus ir pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas (bendra suma abiejų atsakovų atžvilgiu sudaro 274 343 Eur) yra visiškai nepagrįstas, neproporcingas, peržengiantis ieškinio reikalavimo ribas (bendra ieškinio suma – 139 171,5 Eur). Tiek pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį, tiek pagal teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės negali viršyti ieškinio sumos, nes jos skirtos būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymui užtikrinti. Esant skolininkų daugetui, laikinosios apsaugos priemonės taikomos vieno iš solidariųjų ar subsidiariųjų skolininkų atžvilgiu, kuriam jų taikymas sukelia mažiausiai neigiamų pasekmių.Teismas neatsižvelgė ir nevertino, kokiu mastu turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir besąlygiškai rėmėsi ieškovės nurodoma ieškinio suma, grindžiama bendrovės filialo pajamų sumažėjimu, nors akivaizdu, kad tai galėjo lemti daugybė veiksnių.Laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai trikdo atsakovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą, susijusią su pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymu. Tokios veiklos funkcionavimo pagrindas yra apyvartinės lėšos, kuriomis disponuojant atsakovė atsiskaito su tiekėjais ir perdirbimo įmonėmis. Skundžiama nutartimi teismui areštavus atsakovei priklausančias pinigines lėšas, bendrovė nebegali vykdyti įprastos veiklos, gauti pajamų ir patiria vien tik veiklos išlaikymo išlaidas, o tai ilgainiui gali lemti darbuotojų atleidimą, bendrovės bankrotą.Ieškovės ieškinys ir prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, tikėtina, yra nukreiptos į siekį sutrikdyti ir perimti atsakovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą. Kartu su skundu teikiama 2017-05-24 UAB „Žalvaris“ ir UAB „Vakarų veža“ sudaryta sutartis dėl pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo bei kitų aplinkosauginių paslaugų teikimo Nr. KN 17/05/24-01 (toliau – sutartis), kuri patvirtina, kad atsakovės UAB „Vakarų veža“ veikla pradėta ieškovei neprieštaraujant, t. y. ši aplinkybė eliminuoja ieškovės nurodytą tariamą atsakovų nesąžiningumą.Ieškovė UAB „Žalvaris“ atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį (jos dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės) palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Priešingai nei teigia apeliantai, ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, o pirmosios instancijos teismas, jas įvertinęs, pagrįstai tenkino tokį ieškovės prašymą.Nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aktualios teismų praktikos. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-116-236/2018, konstatuota, kad tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui; ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele, o įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma nėra reikšminga. Apeliantams kartu su atskiruoju skundu nepateikus absoliučiai jokių įrodymų apie turtinę padėtį, nėra pagrindo spręsti, kad jiems ieškinio suma nėra didelė.Teismas tinkamai įvertino ieškovės argumentus ir pagrįstai suabejojo atsakovų sąžiningumu. Atsakovai nesąžiningais veiksmais siekė ir tebesiekia nepagrįstai praturtėti, todėl realu, kad sužinoję apie jiems reiškiamus turtinius reikalavimus, stengsis išvengti galimo turto netekimo paslepiant, perleidžiant turtą, kuris dėl vykdomos veiklos yra likvidus, ar kitaip apsunkinant galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.Kartu su skundu pateikta sutartis, priešingai nei teigia apeliantai, nepaneigia jų nesąžiningumo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės UAB „Žalvaris“ ieškinio reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Ginčo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pasisakė dėl abiejų CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nėra. Atskirajame skunde taip pat nekvestionuojama teismo išvada dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, šiuo aspektu plačiau nepasisako. Nagrinėjamu atveju esminis byloje keliamas klausimas – ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė egzistuojant ir antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai – galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmei.Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, padarė remdamasis duomenų apie atsakovų turtinę padėtį nebuvimu bei aplinkybėmis, kuriomis iš esmės grįstas ieškovės ieškinys atsakovams – atsakovų vykdomos veiklos, kuri galbūt daro žalą ieškovei, vykdymo faktu, kuris, teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad atsakovai ieškovės atžvilgiu gali veikti neteisėtai, nesąžiningai, o kartu ir nesudaro pagrindo tikėtis, kad jie sąžiningai galės vykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą motyvavo ir atsakovų turtui areštą taikė remdamasis didele ieškinio atsakovams suma bei atsakovų nesąžiningumu.Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįsti, neatitinka aktualios Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, todėl skundžiama nutartis (jos dalis) naikintina. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų pozicija, kad ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodyti argumentai nebuvo (nėra) pakankami laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.Ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones teigė, kad nors neturi išsamių duomenų apie atsakovų finansinį pajėgumą, pajamas, finansinių įsipareigojimų dydį, tačiau nurodė, kad atsakovės UAB „Vakarų veža“ veikla nėra stabili, ji nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 metus, jos įstatinis kapitalas yra tik 2 500 Eur, joje dirba tik 6 darbuotojai, kurių vidutinis darbo užmokestis tėra 300 Eur. Šias aplinkybe grindė kartu su ieškiniu, kuriame teiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateiktais įrodymais. Savo ruožtu atsakovui M. N., kaip fiziniam asmeniui, ieškinio suma, pasak ieškovės, savaime laikytina didele. Taigi, ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė (tikėtinai) atsakovams didele ieškinio suma; šiuo argumentu skundžiamoje nutartyje vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas. Ieškovės teigimu, apeliantams nepateikus jokių įrodymų, paneigiančių, kad prašoma priteisti suma jiems yra didelė, nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (jos dalį) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-116-236/2018).Nors bylos duomenys patvirtina, kad apeliantai kartu su atskiruoju skundu nepateikė nė vieno įrodymo, susijusio su jų finansine padėtimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti turto areštą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą; ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo (-ų) interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo (-ų) nesąžiningą elgesį, apie jo (-ų) atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2-773-464/2018 ir kt.). Nors teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau ieškovė, prašydama laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl tam tikrų sumų priteisimo, turi pateikti tiek įrodymų, kad teismui pakaktų įvertinti, ar egzistuoja grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1106-464/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018).Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovų nesąžiningumą grindė, o pirmosios instancijos teismas sprendė šiai aplinkybei esant įrodytai, remdamasis ieškinyje įrodinėtinu atsakovų nesąžiningumu konkuravimo prasme – veiklos, kuri galbūt daro žalą ieškovei, vykdymu. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokia išvada, pažymi, kad aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo realaus atsakovų suinteresuotumo siekti apsunkinti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl atsakovų galimai atliktų neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu bus vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės ir savaime dar nesuponuoja pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Pažymėtina, kad šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, tokios kategorijos bylose nesąžiningumas analogiškai aiškintinas ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-541-178/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-876-186/2017 ir kt.). Ieškovei nenurodžius kitų aplinkybių ir nepateikus jokių įrodymų dėl atsakovų ketinimų turimą turtą parduoti, perleisti ar kitaip jį suvaržyti turint tikslą sukliudyti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovų nesąžiningumo ir šiuo pagrindu taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovų turto arešto. Ieškinio suma ir atsakovų turtinės padėties santykis ar duomenų apie tai nebuvimas nagrinėjamu atveju negali lemti kitokios išvados padarymo. Finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018). Aukščiau nurodytos aplinkybės ir teisiniai motyvai sudaro pagrindą dėl netinkamai taikytos procesinės teisės normos naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str., 329 str. 1 d.). Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų (taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto ir kt.), taip pat nesprendžia klausimo dėl kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų pridėjimo prie bylos, nes jie, šiuo atveju, vertintini kaip nebeturintys teisinės reikšmės procesiniam bylos rezultatui.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų veža“ (j. a. k. 304493013) ir M. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“ (j. a. k. 120504795) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti.