Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-10-08 · Civilinė byla Nr. e2A-2123-661/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-12-14Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2024-04-04Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2024-10-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-08
Bylos Nr.
e2A-2123-661/2024
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00092-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Ieškovas
UAB „Autofortas Motors“
Atsakovas
VšĮ „Baltic Human Resources“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-2123-661/2024Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00092-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.3.1.21(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Autofortas Motors“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Autofortas Motors“ ieškinį atsakovui VšĮ „Baltic Human Resources“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas „Autofortas motors“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ „Baltic Human Resources“, prašydamas iš atsakovo priteisti 1 273,88 Eur dydžio skolą (1 095,20 Eur skolos, 178,68 Eur palūkanų), 0,2 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad tarp jo ir atsakovo 2021-09-01 buvo pasirašyta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2021-09-01 (toliau – ir Sutartis). Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui nuomos mokestį už išsinuomotas 27,67 kv. m. ploto patalpas, esančias pastato adresu P. Žadeikos g. 1B, Vilniuje antrame aukšte. Už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą / netinkamą vykdymą, Sutartyje (8.2 p.) buvo nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai (netesybos), skaičiuojami už kiekvieną nevykdymo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Ieškovas reikalavo, kad atsakovas apmokėtų susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas į tai nereagavo. Ieškovas 2022-12-13 pranešimu atsakovą informavo apie tai, kad Sutartis nuo 2022-12-22 yra nutraukiama ir pareikalavo iki nurodytos datos atlaisvinti Patalpas ir per 3 dienas sumokėti visas pagal Sutartį mokėtinas sumas. Atsakovas grąžino ieškovei Patalpas. 2022-12-22 buvo pasirašytas patalpų perdavimo – priėmimo aktas, tačiau susidaręs 1095,20 Eur dydžio įsiskolinimas nebuvo apmokėtas. Ieškovas, remdamasis Sutarties 8.2 punktu, atsakovui nuo reikalavimo sumos apskaičiavo 178,68 Eur dydžio delspinigius.

3. Atsakovas VšĮ „Baltic Human Resources“ pateikė priešieškinį ieškovui, kuriame laikėsi pozicijos, kad ieškovas jam padarė 3 100 Eur dydžio turtinę žalą, kurią turėtų atlyginti, todėl atlikus priešpriešino 1 095,20 Eur dydžio reikalavimo įskaitymą, iš ieškovo jam turėtų būti priteista 2 000,80 Eur žalai atlyginti.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-05-02 nutartimi atsakovės VšĮ „Baltic Human Resources“ priešieškinį ieškovei UAB „Autofortas Motors“ paliko nenagrinėtą.

5. Atsakovas 2024-05-15 pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2022-06-14 dėl ieškovės netinkamai atliekamų administratoriaus funkcijų – dėl nesandaraus stogo buvo apipiltos atsakovės nuomojamos patalpos bei sugadintas nuomininko turtas. Atsakovas, siekdamas žalos atlyginimo, 2022-11-20 pateikė ieškovui pretenziją ir 3 100 Eur sąskaitą žalos atlyginimui, todėl įvykdžius tarpusavio skolų sudengimą, ne atsakovas, bet ieškovas yra skolingas atsakovui 2 004,80 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinys iš esmės buvo patenkintas: ieškovui iš atsakovo priteista 1095,20 Eur skolos, 178,68 Eur palūkanų, 12,50 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą 1095,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. sausio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybei priteista 20,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

7. Teismas, be argumentų dėl ko iš esmės tenkina ieškinį, nurodė, jog įvertinus tai, kad byloje sprendžiami teisiniai klausimai nėra sudėtingi, prašoma priteisti įsiskolinimo suma labai nedidelė, byla iš esmės išnagrinėta viename teismo posėdyje, dauguma ieškovo teiktų procesinių prašymų buvo skirti ne ieškinio pagrįstumui ir priešieškinio nepagrįstumui įrodinėti, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl advokato pagalbos atstovaujant byloje suteikimo mažintinos nuo 15 655,89 Eur iki 4 000 Eur protingo dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis; į šią sumą įskaitomi ieškovo sumokėti žyminiai mokesčiai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo dalį ir priteisti ieškovui UAB „Autofortas motors“ iš atsakovo VšĮ „Baltic Human Resources“ 15 655,89 EUR bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Sprendime pateikti motyvai nėra pakankami pateisinti kone keturis kartus mažesnių nei buvo prašoma priteisti ieškovo realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir net 11 655,89 EUR ieškovo patirtas išlaidas, esant jo naudai priimtam sprendimui, paliekant jo paties finansinei rizikai ir nuostoliui.

8.2. Liko neįvertinta, kad tokiu būdu būtent ieškovas iš esmės tapo nukentėjusiu asmeniu, o po ilgo bylinėjimosi proceso, būtent jo interesai liko pažeisti. Byla buvo inicijuota atsakovui elgiantis nesąžiningai ir nevykdant sutartinių įsipareigojimų, taigi teisminis kelias buvo iš esmės vienintelis būdas pažeistiems interesams apginti, atgaunant teisėtai priklausančias sumas. Ieškovas negali būti laikomas atsakingu už tai, kad teisminis procesas užtruko, o teisėtų interesų gynyba pareikalavo įvairių veiksmų atlikimo ir procesinių dokumentų rengimo ir šiuo atveju būti baudžiamas už tai, atsisakant priteisti jo naudai realiai patirtas išlaidas teisinei pagalbai, kuri buvo realiai suteikta.

8.3. Sprendime nėra motyvų, kurie leistų vertinti ieškovo patirtas išlaidas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad kartu su 2024-05-14 prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ieškovas pateikė teismui išsamias suteiktų teisinių paslaugų ataskaitas, kuriose buvo detalizuotas konkrečių ieškovui suteiktų teisinių paslaugų pobūdis ir apimtis. Teismas nevertino, kad kurios nors iš ieškovo nurodomų patirtų išlaidų būtų nepagrįstos, viršijančios Rekomendacijose nurodytus maksimalius priteistinų išlaidų dydžius.

8.4. Atsakovas piktnaudžiavo savo turimomis procesinėmis teisėmis ir siekiant, kad procese vyktų koks nors aktyvus pokytis, ieškovas privalėjo imtis veiksmų ir teikti papildomus prašymus bei kito pobūdžio dokumentus. Byloje nėra paneigtas nei vieno ieškovo procesinio veiksmo ar teikto dokumento pagrįstumas ar teisėtumas.

9. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad turi būti priteisiamos ne realiai patirtos, tačiau pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Išlaidos už procesinius veiksmus, kurie nebuvo pagrįsti tai patvirtinant teismo nutartimis procese (teismas netenkino ieškovo prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išreikalauti iš atsakovo su byla nesusijusius dokumentus, skirti baudas, ir kt.) buvo atmestos, neturi būti priteistos, o išlaidos už šių veiksmų atlikimą turi tekti apeliantui. Apeliantas nepagrindė, kokiu būdu ginčo išsprendimą įtakojo nepagrįstas reikalavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimas, taip pat nepateikti motyvai, kokiu būdu bylos nagrinėjimą įtakojo apeliacinės instancijos nutartis, kuria buvo atsisakyta tenkinti apelianto skundą dėl pirmos instancijos atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas taip pat nepagrindė, kokiu būdu nepagrįstas ir apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikintas sprendimas dėl baudos atsakovui skyrimo galėjo įtakoti greitesnį bylos nagrinėjimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

11. Byloje yra kilęs ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šiuo atveju yra būtina išsiaiškinti ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą (CPK 93, 98 str., bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija)).

12. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) požiūriu EŽTT yra nurodęs, kad taisyklė „pralaimėtojas moka“ ir atitinkama taisyklė, pagal kurią reikalaujama atlyginti kitos šalies patirtas proceso išlaidas (įskaitant advokato atlyginimą), proporcingas sėkmei procese ir priklausančias nuo ieškinio vertės, viena vertus, atgraso potencialius bylininkus nuo išpūstų ieškinių teismuose pateikimo, kita vertus, ji kartu gali būti laikoma teisės kreiptis į teismą apsunkinimu (žr. EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimą byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10). Neprotingo dydžio bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pirmiausiai tais atvejais, kai šalies civilinis ieškinys buvo patenkintas bent iš dalies. Tokiais atvejais labai didelės bylinėjimosi išlaidos gali „uzurpuoti“ didelę dalį ar net visą šaliai priteistą piniginį atlyginimą. Nepateikus svarių priežasčių, pateisinančių tokį rezultatą, bylinėjimasis tampa beprasmis, o teisė į teismą – teorinė ir iliuzinė (žr. EŽTT 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Čolic prieš Kroatiją, peticijos Nr. 49083/18).

13. Taigi, EŽTT praktikoje nėra suformuluotos nuostatos, kad, visais atvejais bylinėjimosi išlaidoms viršijant šaliai priteistą sumą, yra konstatuojamas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas. EŽTT praktikoje tik pabrėžiama, kad toks teisės į teisingą teismą ribojimas turi atitikti teisėtą tikslą ir būti proporcingas taikomų priemonių ir ribojimu siekiamo tikslo atžvilgiu, todėl turi būti pateikiamos svarios priežastys tokiam rezultatui pateisinti.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 129 punktas).

15. Pažymėtina, kad net tuo atveju jeigu sprendimas yra priimamas kurios nors šalies naudai, jai priteisiamos tik pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. tik tos, kurios yra tiesiogiai susiję su jos reikalavimų patenkinimu ar atitinkamai priešingos šalies reikalavimų atmetimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ne visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos.

16. Visų pirma pažymėtina, kad į prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą ieškovas įtraukė ir išlaidas, patirtas ruošiant prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei skirti atsakovui baudą, atskirąjį skundą, atsiliepimą į atskirąjį skundą.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi buvo atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartis palikta nepakeista. Taigi, šiuo atveju klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išspręstas ieškovo nenaudai, todėl bylinėjimosi išlaidos už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir už atskirąjį skundą ieškovui neturi būti priteistos.

18. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovo VšĮ „Baltic human resources“ pareiškimas dėl paskirtos baudos panaikinimo ir panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartis dėl baudos atsakovui skyrimo. Taigi, ir šiuo atveju klausimas dėl baudos skyrimo atsakovui buvo išspręstas ieškovo nenaudai, todėl bylinėjimosi išlaidos už prašymą skirti baudą ir už atsiliepimą į atskirąjį skundą, ieškovui neturi būti priteistos.

19. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad visos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, nes jis privalėjo imtis aktyvių veiksmų tam, kad byla būtų išnagrinėta kiek įmanoma greičiau ir jeigu ieškovas nebūtų ėmęsis aktyvių veiksmų, bylos nagrinėjimas būtų užsitęsęs kur kas ilgesnį laiką.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas yra juridinis asmuo – verslininkas, todėl jam keliami didesni atidumo, rūpestingumo, teisinio ir finansinio išprusimo reikalavimai. Taigi, ieškovas prieš ketindamas bylinėtis su atsakovu dėl 1273,88 Eur sumos priteisimo, turėjo įsivertinti situaciją – kiek laiko ir finansinių sąnaudų yra verta patirti dėl tokios sumos išieškojimo. Sudarydamas sutartį su advokatu dėl teisinės pagalbos, ieškovas turėjo išsiaiškinti kiek kainuoja advokato paslaugos, ar kiti advokatai paslaugas suteiktų už mažesnę kainą ir kt. T. y. ieškovas sudarydamas sutartį su tam tikru advokatu pats prisiėmė riziką, kad advokatas savo paslaugas įvertins būtent atitinkamais įkainiais.

21. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidas už ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį parengimą, taip pat advokato rengimąsi ir dalyvavimą teismo posėdyje, o kitos išlaidos nebuvo būtinos, jos nebuvo tiesiogiai susiję su ieškinio patenkinimu ar priešieškinio atmetimu, todėl jos buvo perteklinės.

22. CPK 98 str. 2 d. yra nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

23. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 98 str. nuostatas, nes priteisdamas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgė į tai, kad šioje byloje teisiniai klausimai nėra sudėtingi, prašoma priteisti įsiskolinimo suma labai nedidelė, byla iš esmės išnagrinėta viename teismo posėdyje. Taigi, laiko sąnaudos, patirtos besirengiant šiai bylai, nebuvo būtinos tokios didelės, kokias nurodo ieškovas. Dėl šios priežasties, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 4000 Eur sumos (įskaitant sumokėtus žyminius mokesčius).

Dėl bylos baigties

24. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

25. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteisiamos. Atsakovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet nepateikia tai pagrindžiančių dokumentų, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Barkauskas