Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-01-26 · Civilinė byla Nr. e2A-186-934/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-11-21Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-01-26Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-26
Bylos Nr.
e2A-186-934/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01098-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Dalia Kačinskienė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „SORMEDICA“
Atsakovas
biudžetinei įstaigai Nacionaliniam vėžio institutui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-186-934/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01098-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.3.1.20 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SORMEDICA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SORMEDICA“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Nacionaliniam vėžio institutui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „SORMEDICA“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Nacionalinio vėžio instituto (toliau – ir atsakovė, Perkančioji organizacija) 2022 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atmestas ieškovės pasiūlymas viešajame pirkime „4 rankų chirurginio roboto pirkimas“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Perkančioji organizacija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis (toliau – CVP IS) atviro konkurso būdu vykdė tarptautinės vertės viešąjį pirkimą „4 rankų chirurginio roboto pirkimas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (tolau – ir Pirkimas), kuriame dalyvavo ieškovė. Ieškovė, įvertinusi Pirkimo sąlygas, Techninės specifikacijos reikalavimus bei nustačiusi, kad gali pasiūlyti gamintojo Asensus modernią robotinės chirurgijos sistemą Senhance Surgical System, nusprendė dalyvauti Pirkime. 2022 m. balandžio 24 d. ieškovė pateikė pasiūlymą Pirkime (toliau – ir Pasiūlymas). 2022 m. birželio 7 d. atsakovė CVP IS pateiktu raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo apie Pasiūlymo atmetimą (toliau – ir Sprendimas). Atsižvelgdama į tai, kad visų Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti, Perkančioji organizacija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis informavo, jog Pirkimą laiko pasibaigusiu. Atsakovė nurodė, jog ieškovės Pasiūlymas neatitinka šių Pirkimo sąlygų 1 priedo Techninės specifikacijos reikalavimų: 1) Techninės specifikacijos 1 punkto reikalavimo: „<...> Mobili sistema, kurią galima lengvai transportuoti tarp operacinių <...>. Atsakovė Sprendime nurodė, kad šio reikalavimo ieškovės pasiūlymas neatitinka, kadangi „robotas minimaliai mobilus, galima transportuoti tik į šalia esančią operacinę“; 2) Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimo: „Atsižvelgiant į turimų operacinių patalpų (kuriose būtų naudojama sistema) plotus, sistema turi tikti šioms operacinėms: 1. Operacinė (Nr. 1) – 34, 68 m² (planas pridedamas) 2. Operacinė (Nr. 3) – 34, 32 m² (planas pridedamas) 3. Operacinė (Nr. 4) – 33, 88 m² (planas pridedamas)“. Atsakovė Sprendime nurodė, kad „robotinė sistema telpa į nurodytas operacines tik be papildomos įrangos: anesteziologų konsolė, staliukas, instrumentatorės staliukai“. 2022 m. birželio 16 d. ieškovė pateikė pretenziją dėl atsakovės Sprendimo, kuria prašė atsakovės panaikinti Sprendimą ir tęsti Pirkimo procedūras. 2022 m. birželio 27 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriuo nurodė, kad iš dalies sutinka su pretenzija ir pripažįsta, kad ieškovės Pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos 1 punkte nustatytą reikalavimą dėl sistemos mobilumo. Tuo tarpu siekiant įsitikinti ieškovės pasiūlymo atitiktimi Techninės specifikacijos 1.1 punkto nustatytam reikalavimui, atsakovė paprašė ieškovės papildomai paaiškinti, patikslinti Pasiūlymą, pateikiant įrangos išdėstymo schemą, kaip galėtų būti išdėstyta robotinės chirurgijos sistema operacinėje Nr. 3, kad visa operacinėje reikalinga įranga būtų tinkamai sudėliota patogiam naudojimui, visos operacinėje esančios durys atsidarytų reikiama maksimalia amplitude, o personalas galėtų saugiai (pagal higienos reikalavimus) atlikti operacijas. 2022 m. birželio 30 d. ieškovė, vykdydama atsakovės prašymą, pateikė atsakovei Pasiūlymo paaiškinimą, kuriuo pagrindė Pasiūlymo atitiktį Techninės specifikacijos 1.1 punkte nustatytam reikalavimui. 2022 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė pateikė atsakymą ieškovei, kuriuo pakartojo, kad ieškovės siūloma įranga tenkina Techninės specifikacijos 1 punkto reikalavimą dėl įrangos mobilumo. Tačiau atsakovė nesutiko, kad ieškovės Pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimą, ir atitinkamai atmetė ieškovės pretenzijos dalį dėl Pasiūlymo neatitikties Techninės specifikacijos 1.1 punktui.

3. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai Sprendimu atmetė Pasiūlymą. Atsakovė, priimdama Sprendimą, nesilaikė VPĮ įtvirtinto teisinio viešųjų pirkimų reguliavimo, neatsižvelgė į Lietuvos teismų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikoje suformuotas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas dėl šių priežasčių: 1) atsakovė vertino ieškovės Pasiūlymą nukrypdama nuo Techninės specifikacijos 1.1 punkte nustatytų reikalavimų, pagal neišviešintas Pirkimo sąlygas, kaskart keldama vis naujus ir aukštesnius reikalavimus įsigyjamai robotinės chirurgijos sistemai; 2) ieškovės siūloma robotinės chirurgijos sistema atitinka net ir neišviešintus Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus: telpa į atsakovės operacines su papildoma operacinės įranga, užtikrina tinkamą personalo ir įrangos judėjimą operacinėje; 3) UAB „GB technologijos“ pateikta išvada dėl ieškovės Pasiūlymo vertinimo, kuria vadovavosi atsakovė, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 216 straipsnyje nustatytų reikalavimų, joje pateikta informacija yra neišsami, tarpusavyje prieštaraujanti.

Šalies argumentai

4. Ieškovė nurodė, kad Perkančioji organizacija vertino ieškovės pasiūlymą nukrypdama nuo aiškių, tikslių ir nedviprasmiškų Techninės specifikacijos 1.1 punkto nuostatų, pagal neišviešintus Pirkimo sąlygų reikalavimus, selektyviai juos taikydama tik ieškovės atžvilgiu, Techninės specifikacijos 1.1 punkto nuostatas aiškindama plečiamai ir peržengdama sisteminio Pirkimo sąlygų aiškinimo ribas. Taigi atsakovė nesilaikė savo pačios paskelbtų Pirkimo sąlygų ir pažeidė skaidrumo, lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus (VPĮ 17 straipsnis). Todėl nesilaikant Pirkimo sąlygų priimtas Sprendimas turi būti panaikintas. Ginčijamame Sprendime nurodyta, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 1.1 punkte nustatyto reikalavimo, kadangi, atsakovės vertinimu, ieškovės siūloma įranga „be papildomos įrangos netelpa į operacinę“. Tuo tarpu atsakyme į pretenziją atsakovė pakeitė poziciją, nurodydama, kad ieškovės siūloma įranga net ir su papildoma įranga telpa į operacinę, tačiau ieškovės pasiūlymas atmetamas dėl tos priežasties, kad neatitinka Techninės specifikacijos 1.1 punkte nustatytų reikalavimų – ieškovės „siūloma įranga bus išnaudojama ne produktyviai, nes nebus galimybės pilnai išnaudoti jos funkcionalumų, nebus užtikrintas saugus personalo darbas, gali kilti pavojus paciento sveikatai bei gyvybei“. Su tokia atsakovės pozicija ieškovė kategoriškai nesutinka. Pirma, Techninės specifikacijos 1.1 punktu atsakovė reikalavo tiekėjų pasiūlyti įrangą, kuri tilptų į nurodytą operacinių patalpų plotą, kartu su Pirkimo dokumentais pateikdama operacinių planus. Ieškovės pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos 1.1 punkto nustatytus reikalavimus. Teikdama pasiūlymą Pirkime ieškovė pateikė dokumentus, kurie pagrindžia, kad ieškovės siūloma įranga telpa į nurodytą operacinių patalpų plotą. Ieškovės siūloma įranga pačiu nepalankiausiu skaičiavimu maksimaliai užima 7,78 kv. m. operacinės, nors faktiškai įranga užima mažesnį grindų plotą. Tuo tarpu operacinių plotai sudaro 34,68 kv. m., 34,32 kv. m., 33,88 kv. m. Taigi, įrengus robotinę sistemą operacinėse liks laisvi atitinkamai 26,9 kv. m., 26,54 kv. m., 26.1 kv. m. plotai. Antra, atsakovė Pirkimo sąlygose nekėlė reikalavimo tiekėjui pasiūlyti įrangą, kuri tilptų į nurodytas operacines (pagal pateiktus jų plotus), papildomai įvertinant Pirkimo sąlygose nenurodytus ir tiekėjams nežinomų matmenų, kiekio, komplektiškumo baldus bei įrangą – anesteziologų konsolę, staliuką ar instrumentatorės staliuką. Neaišku, kaip ieškovė galėjo įvertinti ir siūlomos įrangos išdėstymo schemoje būtų galėjusi pavaizduoti konkrečius baldus ir konkrečią operacinės įrangą, kai atsakovė Pirkimo sąlygose nėra nurodžiusi tokios atsakovės turimos įrangos matmenų, kiekio, komplektiškumo ir kitų techninių charakteristikų. Trečia, atsakovė ne tik, nuolat keičia savo reikalavimus, bet kas kart juos ir griežtina, su kiekvienu atsakovės raštu atsiranda vis daugiau reikalavimų, kurių nei vienas nebuvo išviešintas Pirkimo sąlygose.

5. Ieškovės manymu, tuo atveju, jeigu atsakovė Pirkimo sąlygose būtų nurodžiusi atsakovės turimos įrangos matmenis, kiekį, komplektiškumą ir kitas technines charakteristikas ir būtų reikalavusi tiekėjų pateikti siūlomos įrangos išdėstymo schemą įvertinus ne tik siūlomos įrangos ir operacinių, tačiau ir papildomos įrangos matmenis, ieškovės siūloma robotinės chirurgijos sistema pilnai telpa operacinėse net ir su šia papildoma įranga, netrukdo personalo ir papildomos įrangos judėjimui. Ieškovės siūloma įranga užtikrina, kad visa operacinėje reikalinga įranga, įskaitant ir ieškovės siūlomą robotinės chirurgijos sistemą, būtų tinkamai pozicionuota patogiam naudojimui, visos operacinėje esančios durys, spintos atsidarytų reikiama maksimalia amplitude, o personalas galėtų saugiai atlikti operacijas.

6. Ieškovė nurodė, kad gavusi pretenziją dėl Sprendimo, atsakovė nusprendė pakartotinai įvertinti Pasiūlymą, be kita ko, pasitelkiant išorinius konsultantus. Šio pakartotinio vertinimo rezultate, atsakovė nusprendė Sprendimo nekeisti, tai grįsdama UAB „GB technologijos“ 2022 m. rugpjūčio 11 d. pateiktu paaiškinimu (toliau – Paaiškinimas). Paaiškinime konstatuota, kad ieškovės siūloma įranga „į operacines teoriškai telpa, bet saugus ir sklandus darbas išnaudojant visas siūlomo prietaiso galimybes ir funkcijas su visomis keturiomis manipuliacinėmis rankomis negalimas“. Atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai šiuo Paaiškinimu vadovavosi atsakyme į pretenziją įvardindama kaip eksperto išvadą. Ieškovės vertinimu, nežinomos kvalifikacijos išorinio konsultanto parengtas Paaiškinimas negali būti laikomas eksperto išvada, jo turinys yra prieštaringas, daromos nepagrįstos išvados dėl sistemą operacinėje eksploatavimo galimybių. UAB „GB technologijos“ parengtas Paaiškinimas, kuriuo rėmėsi atsakovė atmesdama Pasiūlymą, neatitinka CPK ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme (toliau – TEĮ) nustatytų reikalavimų eksperto išvadai, todėl negali būti laikomas nei eksperto, nei specialisto išvada. Paaiškinimais negali būti įrodinėjama ieškovės pasiūlymo neatitiktis Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams. Be to, juo nėra įrodoma ieškovės siūlomos įrangos neatitiktis Techninės specifikacijos 1.1 punkte nustatytiems reikalavimams ir nepagrindžiamas ginčijamo Sprendimo teisėtumas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino – panaikino Nacionalinio vėžio instituto 2022 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atmestas ieškovės pasiūlymas viešajame pirkime „4 rankų chirurginio roboto pirkimas“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 8 006,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

8. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad Perkančioji organizacija, po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos tikslindama Pirkimo dokumentuose pateiktas operacinių, kuriose turi būti naudojama perkama įranga, schemas (nurodant naujus duomenis apie operacinių naudojimo zonas, apie papildomą įrangą, jos kiekį, matmenis, dirbančio personalo kiekį), keitė Pirkimo dokumentų reikalavimus, nes tokių duomenų ir atitikties reikalavimų pirminėse schemose pateikta nebuvo. Teismas sprendė, kad atsakovės aiškinimas, kad dėl šių duomenų pati ieškovė turėjo kreiptis į Perkančiąją organizaciją, prieštarauja Perkančiosios organizacijos pareigai aiškiai suformuluoti Pirkimo sąlygas, kad būtų galima palyginti vienodomis sąlygomis pateiktus pasiūlymus.

9. Teismas, vertindamas Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 1.1 punkto turinį, pažymėjo, kad vienintelis aiškus reikalavimas perkamos įrangos tinkamumui buvo operacinių tam tikras nurodytas plotas bei pridėta patalpų kadastrinių matavimų schema. Kita vertus, reikalavimas, kad įranga turi tikti nurodyto dydžio operacinėms, savo esme yra per daug neapibrėžtas, neaiškus ir pagal jį pasiūlymai gali būti subjektyviai nevienodai vertinami. Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta, kur konkrečiai turi būti išdėstyta atsakovei būtina papildoma įranga, kokiose zonose (ne)gali būti naudojama įranga. Teismo vertinimu, patalpų schema, kuri tiekėjams buvo nurodyta pirkimo dokumentuose, bei po pasiūlymų pateikimo pateiktos operacinės įrangos įdėstymo schemos ir schemos su operacinės erdve, suskirstyta zonomis, iš esmės skiriasi, nes vėliau pateiktose schemose nurodyti nauji prieš tai nenurodyti reikalavimai, nesusiję su Pirkimo dokumentuose nurodytų patalpų išdėstymu.

10. Teismas nurodė, kad nors ieškovė, žinodama perkamos įrangos paskirtį ir naudojimo specifiką, turėjo teisę prašyti atsakovės paaiškinti Pirkimo dokumentus (reikalavimą, kad perkama prekė turi tikti operacinėms), tačiau Pirkimo dokumentuose pateiktos schemos, nurodyti operacinių plotai bei reikalavimą pateikti įrangos išdėstymo schemą nurodytose patalpose, atsižvelgiant į įrangos gamintojo įrangos naudojimo reikalavimus, leido tiekėjui manyti, jog tinkamumo reikalavimas yra susijęs tik su paskelbtais ploto, patalpų išdėstymo kriterijais bei įrangos gamintojo įrangos naudojimo reikalavimais. Teismas sprendė, kad šioje situacijoje sąlygos neaiškumas vertinamas atsakovės, kuri turėjo pareigą Pirkimo dokumentuose aiškiai atskleisti savo poreikius, nenaudai. Priešingas vertinimas reikštų pareigos nustatyti Pirkimo sąlygas perkėlimą tiekėjams.

11. Teismas sutiko su atsakove, kad šiuo atveju perkama įranga yra susijusi su viešojo intereso apsauga – kokybiškų ir saugių sveikatos priežiūros paslaugų suteikimu. Tokia Pirkimo objekto specifika ir svarba papildomai lėmė būtinybę aiškiai nustatyti visus būtinus reikalavimus perkamai įrangai, nurodyti konkrečius atsakovei geriausiai žinomus ir jos poreikius atitinkančius parametrus (ne tik patalpų plotą, bet ir papildomos įrangos operacinėse kiekį, jos išmatavimus, išdėstymą, maksimalų personalo kiekį, naudojimo zonas ar pan.), kurie užtikrintų tinkamą viešojo pirkimo tikslų įgyvendinimą.

12. Teismo vertinimu, Pirkimo sąlygos (Techninės specifikacijos 1.1 punkto) neaiškumas, Perkančiosios organizacijos šios sąlygos tikslinimas nustatant naujas sąlygas po to, kai jau buvo pateikti tiekėjų pasiūlymai, lėmė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešojo pirkimo principų pažeidimą ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Dėl to Pirkimo procedūros turėjo pasibaigti ne VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, bet minėto straipsnio 3 dalies pagrindu nutraukus Pirkimo procedūras.

13. Teismas nurodė, kad atsakovė, priimdama ginčijamą Sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, rėmėsi UAB „GB technologijos“ išvada. Ekspertas, priimdamas išvadą, vertino duomenis, kurie nebuvo išviešinti Pirkimo dokumentuose, todėl atsakovė, vertindama ieškovės Pasiūlymą, neturėjo pagrindo vadovautis šia išvada.

14. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie tai, kaip ji koregavo pasiūlymą reaguojant į atsakovės pateiktus naujus duomenis su prašymu patikslinti pasiūlymą, šioje byloje nėra teisiškai reikšmingos, nes pagal VPĮ po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos tokie veiksmai kaip Pirkimo sąlygų bei Pasiūlymo keitimas yra negalimi ir neteisėti.

15. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai atmetė ieškovės Pasiūlymą, nes pagal Pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas viešojo pirkimo principai negalėjo būti tinkamai įgyvendinti. Dėl to atsakovės Sprendimas, kuris buvo priimtas vertinant neišviešintas Pirkimo sąlygas, pripažintas neteisėtu, todėl turi būti panaikintas. Teismas nurodė, kad Pirkimo procedūros pasibaigė, todėl panaikinus ginčijamą Sprendimą Pirkimo procedūros negali būti atnaujintos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti šiuos sakinius:

16.1. „Kita vertus, reikalavimas, kad įranga turi tikti nurodyto dydžio operacinėms savo esme yra per daug neapibrėžtas, neaiškus ir pagal jį pasiūlymai gali būti subjektyviai nevienodai vertinami“;

16.2. „Dėl išdėstytų motyvų teismas vertina, kad pirkimo sąlygos (Techninės specifikacijos 1.1 punktas) neaiškumas, perkančiosios organizacijos šios sąlygos tikslinimas nustatant naujas sąlygas po to, kai jau buvo pateikti tiekėjų pasiūlymai, sąlygojo VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešojo pirkimo principų pažeidimą ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Dėl to tokiu atveju pirkimo procedūros turėjo pasibaigti ne VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, bet minėto straipsnio 3 dalies pagrindu nutraukus pirkimo procedūras“;

16.3. „Kaip buvo minėta, pirkimo procedūros pasibaigė (nors ir kitu pagrindu, nei nurodė atsakovas), todėl panaikinus ginčijamą sprendimą pirkimo procedūros negali būti atnaujintos“;

16.4. „Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas nebeturi intereso pirkti analogiškos įrangos, o ieškovas neteiktų pasiūlymo organizuojant naują pirkimą. Dėl to darytina išvada, kad, net ir pasibaigus pirkimo procedūroms, ieškovas turi materialinį teisinį suinteresuotumą šioje byloje, o sprendimas atmesti jo pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus“.

Žemesnės instancijos teismas

2. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

17.1. Apeliantė sutinka su visa pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucine dalimi dėl ieškinio tenkinimo ir jo neginčija, tačiau, apeliantės įsitikinimu, motyvuojamoje sprendimo dalyje teismas nepagrįstai padarė išvadas, kurios yra nesuderinamos su galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir gali turėti esminių neigiamų pasekmių viešųjų pirkimų procedūrų vykdymui. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ex officio (pagal pareigas) peržengė ginčo nagrinėjimo ribas ir neteisėtai nesuteikė galimybės šalims pateikti savo poziciją ginčo ribas peržengiančiais klausimais: 1) Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimo (ne)teisėtumo bei Pirkimo procedūrų nutraukimo VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu klausimai nepateko į ginčo nagrinėjimo ribas; 2) teismas neturėjo pagrindo ex officio peržengti ginčo nagrinėjimo ribų; 3) teismas, peržengdamas ginčo nagrinėjimo ribas, nesilaikė procesinių taisyklių. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl Techninės specifikacijos 1.1 punkto (ne) teisėtumo bei Pirkimo procedūrų nutraukimo: 1) Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimas yra aiškus ir pakankamai apibrėžtas; 2) neegzistuoja pagrindas Pirkimo procedūrų nutraukimui pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį;

17.2. Ginčijamais pirmosios instancijos teismo motyvais buvo nustatytos tokios esminės aplinkybės: 1) Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimas „yra per daug neapibrėžtas, neaiškus ir pagal jį pasiūlymai gali būti subjektyviai nevienodai vertinami“; 2) Pirkimo procedūros turėjo pasibaigti VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu ir negali būti atnaujintos. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Techninės specifikacijos 1.1 punktas neteisėtas ir būtent dėl šio neteisėtumo Pirkimo procedūros turėjo būti nutrauktos. Visgi, nei viena proceso šalis byloje nepasisakė nei dėl Techninės specifikacijos 1.1 punkto (ne)teisėtumo, nei dėl egzistuojančio pagrindo Pirkimo procedūras nutraukti. Priešingai, abi šalys laikė, kad Pirkimo dokumentų reikalavimai yra teisėti ir nesutarė tik dėl to, ar atsakovė teisėtai kreipėsi į ieškovę dėl jos Pasiūlymo patikslinimo, dėl ko vėliau ieškovės pasiūlymą ir atmetė. Taigi, Techninės specifikacijos 1.1 punkto (ne)teisėtumo klausimas ir su juo susijęs Pirkimo procedūrų nutraukimo klausimas nepateko į ginčo nagrinėjimo ribas;

Žemesnės instancijos teismas

17.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ex officio peržengė ginčo ribas. Nors dėl viešųjų pirkimų santykių svarbos, jų teisinio reguliavimo tikslų ir santykio su viešojo intereso apsauga teismai turi teisę ex officio išeiti už ieškinio ribų, konstatuoti niekinio sandorio faktą ir spręsti dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių bei atlikti kitus veiksmus, būtinus ginant viešąjį interesą, tačiau siekiant proceso operatyvumo ir racionalumo, viešųjų pirkimų ginčus nagrinėjančio teismo teisė išeiti už ieškinio ribų nėra absoliuti, negali būti sutapatinta su jo pareiga taip veikti, ypač tada, kai galimas viešojo intereso pažeidimas šiuose santykiuose nėra akivaizdus. Remtis viešuoju interesu galima ne a priori (iš anksto), bet atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, jas įvertinus ir konstatavus būtinumą ir konstitucinį pagrindą peržengti ieškinio ribas. Taigi, teismas gali peržengti ginčo ribas ir ex officio vertinti perkančiosios organizacijos veiksmus / sprendimus / pirkimo sąlygas tik tokiu atveju, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidimas yra akivaizdus;

17.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įžvelgė Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimo neteisėtumą ar dėl to egzistuojantį pagrindą nutraukti Pirkimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu. Iš skundžiamo sprendimo neįmanoma nustatyti, kuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl Techninės specifikacijos 1.1 punkto ydingumo. Be to, VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pirkimo nutraukimo pagrindas yra išimtinio pobūdžio ir privalo būti pagrindžiamas objektyviomis priežastimis (o ne subjektyviu vertinimu), lėmusiomis pirkimo nutraukimą. Būtent toks objektyvių priežasčių nustatymas ir vertinimas (atsižvelgiant į tai, kad nei viena proceso šalis šiuo klausimu neteikė absoliučiai jokių įrodymų ar bent paaiškinimų) lemia, kad akivaizdumo kriterijus šiuo atveju spręsti dėl byloje nepareikšto reikalavimo nutraukti Pirkimą, neegzistavo. Atitinkamai, ir pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ex officio peržengti ginčo ribas. Tuo labiau kad pagrindas nutraukti Pirkimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu neegzistavo;

17.5. Tai, kad neegzistavo Techninės specifikacijos 1.1 punkto neteisėtumo ar Pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindo akivaizdumas, patvirtina pirmosios instancijos teismo neužtikrinta pozicija. Sprendimo motyvuojamoje dalyje apeliaciniu skundu ginčijami motyvai aptariami gana lakoniškai, deklaratyviai bei nenuosekliai. Motyvų pagrindu sprendime nepadaromos aiškios ir nedviprasmiškos išvados. Sprendimo netikslumas ir nenuoseklumas leidžia teigti, kad sprendžiant dėl Pirkimo dokumentų reikalavimų (ne)teisėtumo ar Pirkimo nutraukimo egzistavo poreikis atlikti gerokai išsamesnį teisinį vertinimą. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė nei dėl Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimo (ne)teisėtumo, nei dėl Pirkimo nutraukimo;

17.6. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime peržengdamas ginčo nagrinėjimo ribas, nesilaikė procesinių taisyklių. Pirmosios instancijos teismas neišreiškė poreikio peržengti ginčo nagrinėjimo ribas, nepranešė šalims, kad ginčo nagrinėjimo ribos bus peržengtos ir, atitinkamai, nesuteikė joms galimybės pasisakyti šiais ginčo ribas peržengiančiais klausimais. Apeliantės vertinimu, dėl minėtų priežasčių, buvo priimtas bylos šalims siurprizinis sprendimas. Ieškovė šiuo atveju nors ir laimėjo bylą, tačiau teismo siurpriziniai motyvai turi itin reikšmingas neigiamas pasekmes ieškovės atžvilgiu. Tai yra nepaisant to, kad ieškovės Pasiūlymas Pirkime atitiko Pirkimo dokumentų reikalavimus, tačiau į Pirkimo procedūras grįžti ir Pirkimo sutarties sudaryti ieškovė, tikėtina, nebegalės, nes skundžiami sprendimo motyvai aiškiai nurodo, jog „pirkimo procedūros negali būti atnaujintos“;

17.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimas yra nepakankamai detalus. Teismas nepagrįstai nustatė, kad Techninės specifikacijos 1.1 punkto lingvistinė formuluotė ir, konkrečiai, žodžiai „turi tikti“ yra per daug neapibrėžti. Apeliantės vertinimu, Techninės specifikacijos 1.1 punktas nustato reikalavimą dėl sistemos pritaikymo esančioms atsakovės operacinėms, buvo pateikiama detalizuota informacija apie kiekvienos operacinės plotą ir planas. Būtent vadovaujantis šiais dokumentais tiekėjai galėjo parengti ir parengė savo pasiūlymus, o atsakovė galėjo juos įvertinti bei palyginti. Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimas yra pakankamai apibrėžtas;

17.8. Vien tai, kad atsakovė yra sveikatos paslaugas teikianti institucija, o Pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu, savaime nesudaro pagrindo taikyti aukštesnius standartus sprendžiant dėl Pirkimo reikalavimų aiškumo / apibrėžtumo. Šiuo atveju vien Pirkimo objekto svarba ir reikšmingumas visuomenei negali būti pagrindu, savaime leidžiančiu spręsti (arba kaip nors papildomai patvirtinančiu) apie Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimo nepakankamą apibrėžtumą. Pirmosios instancijos teismo identifikuotas viešasis interesas bei visuomenės suinteresuotumas Pirkimo objektu sudaro poreikį kuo operatyvesniam jo įsigijimui. Tuo tarpu Pirkimo procedūrų nutraukimas vien dėl to, kad Techninės specifikacijos reikalavimai galėjo būti aprašyti detaliau, kaip tik šį viešąjį interesą pažeidžia. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimas yra nepakankamai detalus;

17.9. Atsakovės padarytos klaidos, nustatant Pirkimo dokumentų reikalavimus ir netinkamai išreiškiant savo valią / siekiamus tikslus, negali būti pagrindas Pirkimo procedūrų nutraukimui. Pirkimo dokumentuose jokia informacija / reikalavimai nebuvo nurodomi neteisingai ar netinkamai. Be to, siekiant taikyti VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nurodytą pagrindą būtina įvertinti ir tai, ar dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalies principų pažeidimo susidariusios situacijos neįmanoma ištaisyti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatinėjo, t. y. nevertino, ar atsakovė įsigytą Pirkimo objektą galės pritaikyti savo veikloje. Tam, kad Pirkimo procedūros galėtų būti nutraukiamos dėl Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimo neaiškumo, turėtų būti nustatytas tokio pobūdžio neaiškumas, kad tiekėjai būtų apriboti pateikti tinkamai apskaičiuotą bei konkurencingą pasiūlymą, o Perkančioji organizacija lygiavertiškai juos įvertinti. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju neegzistuoja, o pirmosios instancijos teismas jų nepagrįstai nevertino.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

18.1. Techninės specifikacijos 1.1 reikalavimai buvo netikslūs. Atsakovė, įvertinusi ir atsižvelgdama į gautus pasiūlymus rinkos konsultacijų metu, parengė Pirkimo sąlygas. Siekdama skatinti konkurenciją bei sudaryti sąlygas kuo daugiau tiekėjų dalyvauti Pirkime atsakovė nenurodė konkrečių parametrų, kuriuos turi atitikti planuojama įsigyti įranga, tačiau Techninės specifikacijos 1.1 punkte apibūdino norimą rezultatą ir nurodė reikalavimus planuojamai įsigyti įrangai – sistemos pritaikymas esančioms operacinėms. Atsakovė Techninės specifikacijos 1.1 punkte nurodė, kad atsižvelgiant į turimų operacinių patalpų plotus sistema turi tikti konkrečioms operacinėms, o taip pat kad teikiant pasiūlymą būtina pateikti siūlomos įrangos išdėstymo schemą nurodytose patalpose, atsižvelgiant į įrangos gamintojo įrangos naudojimo reikalavimus. Formuluodama Techninės specifikacijos reikalavimus atsakovė tikėjosi, kad ieškovė, kaip savo srities profesionalė, turėdama ilgametę patirtį medicininės įrangos tiekimo srityje, pateikdama siūlomos įrangos išdėstymo schemą įvertins imperatyvius teisės aktų reikalavimus operacinėms ir numatys operacinės patalpoje būtinos įrangos išdėstymą, jos kiekį ir matmenis bei įvertins dirbančio personalo skaičių operacijos metu. Po ieškovės Pasiūlymo ir pretenzijų gavimo paaiškėjo, kad ieškovė ir atsakovė skirtingai supranta Techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Atsakovė yra įsitikinusi, kad ieškovės siūlomas robotas neatitinka atsakovės esminių poreikių. Vien tai, kad bylos šalys skirtingai suprato Techninės specifikacijos reikalavimus, reiškia, kad šie reikalavimai yra akivaizdžiai netikslūs ir ieškovei neleidžia suprasti atsakovės poreikio. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vienintelis aiškus reikalavimas perkamos įrangos tinkamumui buvo operacinių tam tikras nurodytas plotas bei pridėta patalpų kadastrinių matavimų schema. Kita vertus, reikalavimas, kad įranga turi tikti nurodyto dydžio operacinėms, savo esme yra per daug neapibrėžtas, neaiškus ir pagal jį pasiūlymai gali būti subjektyviai nevienodai vertinami. Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta kur konkrečiai turi būti išdėstyta atsakovei būtina papildoma įranga, kokiose zonose (ne)gali būti naudojama įranga. Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimai buvo akivaizdžiai netikslūs ir neaiškūs, tad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ex officio peržengė ginčo ribas;

Šalies argumentai

18.2. Apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepranešęs šalims, kad ginčo nagrinėjimo ribos bus peržengtos, nesuteikė joms galimybės pasisakyti šiais ginčo ribas peržengiančiais klausimais. Proceso šalys savo procesiniuose dokumentuose išsakė savo poziciją dėl Pirkimo sąlygų vertinimo aiškumo ir tikslumo prasme, tad pirmosios instancijos teismas neprivalėjo papildomai informuoti šalis, kad yra ketinama ex officio peržengti ginčo ribas. Net jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad pirmosios instancijos teismas ex officio spręsdamas dėl į ginčo ribas nepatenkančių aplinkybių tai padarė nesilaikydamas proceso taisyklių, toks pažeidimas neturėtų lemti iš esmės teisingo ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo;

Žemesnės instancijos teismas

18.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimas nebuvo aiškus ir pakankamai apibrėžtas. Techninės specifikacijos 1.1 punkte nustatytas abstraktus reikalavimas, kad sistema turi tikti konkrečioms operacinėms, nėra pakankamai aiškus ir apibrėžtas, nes pagal jį pasiūlymai gali būti subjektyviai nevienodai vertinami. Šiuo atveju Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta, kur konkrečiai turi būti išdėstyta atsakovei būtina papildoma įranga (anesteziologų konsolė, staliukas, instrumentatorės staliukai), kokiose zonose (ne)gali būti naudojama įranga. Be to, specialisto išvadoje konstatuota, kad įrengus ieškovės siūlomą robotą operacinėse nebūtų užtikrinami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ bendrųjų sveikatos saugos reikalavimų asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

18.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Pirkimo sąlygos (Techninės specifikacijos 1.1 punkto) neaiškumas, Perkančiosios organizacijos šios sąlygos tikslinimas nustatant naujas sąlygas po to, kai jau buvo pateikti tiekėjų pasiūlymai, lėmė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešojo pirkimo principų pažeidimą ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti, nes Pirkimo sąlygų pakeitimai galėjo būti daromi tik prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

18. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo kai kurių motyvų pašalinimo.

Bylos išnagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės

19. Perkančioji organizacija, vykdydama Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Inovatyvių kompleksinių sprendimų onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo srityje vystymas Nacionaliniame vėžio institute Vilniuje, Santariškių g. 1“, projekto Nr. (duomenys neskelbtini), atliko viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu (1 t., b. l. 22–39).

20. Techninėje specifikacijoje nurodyti šie reikalavimai: parametrai – 4 rankų chirurginis robotas, reikalaujamos parametrų reikšmės – 4 rankų chirurginio roboto sistema, kuri leidžia atlikti artikuliuotus riešą imituojančius judesius (7 laipsnių riešas, kuris leidžia atlikti žmogaus rankos judesius), skirta atlikti pilvo chirurgines, ginekologines, urologines ir krūtinės srities operacijas. Mobili sistema, kurią galima lengvai transportuoti tarp operacinių. Leidžianti atlikti tikslesnius judesius be rankų tremoro; Nr. 1.1 parametrai – sistemos pritaikymas esančioms operacinėms, reikalaujamos parametrų reikšmės – atsižvelgiant į turimų operacinių patalpų (kuriose būtų naudojama sistema) plotus, sistema turi tikti šioms operacinėms: 1. Operacinė (Nr. 1) – 34, 68 m²; 2. Operacinė (Nr. 3) – 34, 32 m²; 3. Operacinė (Nr. 4) – 33, 88 m². Pastaba: teikiant pasiūlymą, būtina pateikti siūlomos įrangos išdėstymo schemą nurodytose patalpose, atsižvelgiant į įrangos gamintojo įrangos naudojimo reikalavimus (1 t., b. l. 42-43). Pateiktas 9 aukšto operacinių planas (1 t., b. l. 44).

Žemesnės instancijos teismas

21. Perkančioji organizacija 2022 m. birželio 7 d. pranešimu UAB „SORMEDICA“ nurodė, kad viešųjų pirkimų komisija pasiūlymą atmetė, nes pasiūlymas neatitinka pirkimo techninėje specifikacijoje Nr. 1 ir Nr. 1.1 nustatytų reikalavimų. Informavo, kad pirkimo procedūros baigtos, atmetus visus pasiūlymus (1 t., b. l. 45).

22. UAB „SORMEDICA“ 2022 m. birželio 16 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti Perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti tiekėjo UAB „SORMEDICA“ pasiūlymą Pirkime ir tęsti Pirkimo procedūras. Nurodė, kad Sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, nepateikti įrodymai, pagrindžiantys UAB „SORMEDICA“ pasiūlymo neatitikimą Techninės specifikacijos 1 ir 1.1 punktuose nustatytiems reikalavimams. Be to, Perkančioji organizacija nevykdė jai tenkančios pareigos kreiptis į UAB „SORMEDICA“ prašant paaiškinti / patikslinti pasiūlymą (1 t., b. l. 46–58).

23. Perkančioji organizacija 2022 m. birželio 27 d. pateikė atsakymą, kuriame prašė paaiškinti / patikslinti savo siūlymą, kaip galėtų būti išdėstyta robotinė chirurgijos įranga, kad visa operacinėje reikalinga įranga būtų tinkamai sudėliota patogiam naudojimui, visos operacinėje esančios durys atsidarytų reikiama maksimalia amplitude, o personalas galėtų saugiai (pagal higienos reikalavimus) atlikti operacijas. Nurodė, kad UAB „SORMEDICA“ įranga tenkina Techninės specifikacijos 1 punkto reikalavimą, ir teigė, kad pasiūlymas buvo atmestas dėl Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimų neatitikimo. Taip pat nurodė, kad įrangos funkcionalumui bei patogiam darbui užtikrinti reikalingas ne tik apskaičiuotas grindų plotas, o taip pat turi būti įvertinti siūlomos įrangos judesių amplitudės dydžiai (laipsniais) saugiam darbui ir funkcionalumui užtikrinti bei įvertinta operacinėje esančių įėjimo durų ir spintų (skirtų medicinos priemonėms laikyti) durų atsidarymo laipsnio amplitudė; turėdama ilgametę patirtį medicininės įrangos tiekimo srityje, tiekėja pateikdama siūlomos įrangos išdėstymo schemą turėjo įvertinti ir numatyti operacinės patalpoje būtinos įrangos išdėstymą, jos kiekį ir matmenis bei įvertinti dirbančio personalo kiekį operacijos metu, išdėstyti savo siūlomą įrangą laisvame operacinės plote. Prie atsakymo pridėta operacinės įrangos išdėstymo schema operacinėje Nr. 3, kurioje nurodytas operacinės plotas ir 4 instrumentų staliukų, anestezijos priemonių staliuko, anestezijos aparato, operacinio stalo, panaudotų medicininių priemonių talpos, daugkartinio naudojimo drabužių talpos, 2 infekuotų atliekų indų ir operacinės konsolės matmenys ir išdėstymas patalpoje (1 t., b. l. 60–61).

24. UAB „SORMEDICA“ pateikė 2022 m. birželio 30 d. pasiūlymo paaiškinimą, patikslinimą, kuriame nurodė, kad pasiūlymas atitinka visus Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, įskaitant Techninės specifikacijos 1.1 punkte nustatytą reikalavimą (1 t., b. l. 63–68).

25. Perkančioji organizacija 2022 m. rugpjūčio 22 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad komisija nutarė UAB „SORMEDICA“ pretenziją tenkinti iš dalies ir pripažinti, kad siūloma įranga tenkina Techninės specifikacijos 1 punkto reikalavimą, panaikinti viešojo pirkimo komisijos 2022 m. birželio 7 d. sprendimą, kad UAB „SORMEDICA“ siūloma įranga neatitinka Techninės specifikacijos 1 ir 1.1 punkto reikalavimų, UAB „SORMEDICA“ pretenzijos dalį, išdėstytą 2.2 punkte, laikyti nepagrįsta, t. y. atmesti UAB „SORMEDICA“ pasiūlymą, nes pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimų. BĮ Nacionalinis vėžio institutas nurodė, kad įranga į operacines telpa, tačiau sklandus darbas išnaudojant visas siūlomo prietaiso galimybes ir funkcijas negalimas. Siūloma įranga bus išnaudojama ne produktyviai, nes nebus galimybės pilnai išnaudoti jos funkcionalumą, nebus užtikrintas saugus personalo darbas, gali kilti pavojus paciento sveikatai bei gyvybei (1 t., b. l. 124–126). Prie atsakymo buvo pridėta eksperto išvada, kurioje šis nurodė, kad pateiktų matmenų keturių rankų robotas į operacines teoriškai telpa, bet saugus ir sklandus darbas išnaudojant visas siūlomo prietaiso galimybes ir funkcijas su visomis keturiomis manipuliacinėmis rankomis negalimas (1 t., b. l. 127). Taip pat pateikti 3 operacinių schemų variantai (1 t., b. l. 128–130).

Dėl bylos ribų (ne)peržengimo teisėtumo

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 12 punktas; 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 46 punktas; 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-701/2022, 42 punktas).

27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, jog jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK 423⁸ straipsnis). Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018, 51 punktas). Viešųjų pirkimų bylose teismai turi teisę savo iniciatyva šalių ginčą spręsti kaip aktyvus arbitras, kurio nesaisto proceso šalių rungimosi ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016).

28. Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Aktyvus teismo vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiosios organizacijos galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016, 83 punktas). Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018, 52 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė, be kita ko, panaikinti atsakovės 2022 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atmestas pasiūlymas viešajame pirkime „4 rankų chirurginio roboto pirkimas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti ir panaikinti Perkančiosios organizacijos sprendimą. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies, su ja sutinka, tačiau, jos įsitikinimu, teismas nepagrįstai peržengė ieškinio reikalavimo ribas, pasisakydamas tiek dėl Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimo (ne)teisėtumo, tiek dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu.

30. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės nurodytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, pasisakydamas dėl pirkimo nutraukimo VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės vertinimu dėl išėjimo už ieškinio reikalavimo ribų, pasisakant dėl Techninės specifikacijos 1.1 punkto turinio.

31. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog skundžiamame sprendime teismas pasisakė dėl Techninės specifikacijos 1.1 punkto turinio, nurodydamas, kad šiame punkte suformuotas reikalavimas yra neapibrėžtas, neaiškus ir pagal jį pasiūlymai gali būti subjektyviai nevienodai vertinami, ir konstatavo, kad minėtos pirkimo sąlygos neaiškumas, perkančiosios organizacijos šios sąlygos tikslinimas nustatant naujas sąlygas po to, kai jau buvo pateikti tiekėjų pasiūlymai, lėmė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešojo pirkimo principų pažeidimą, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti, dėl to pirkimo procedūros turėjo pasibaigti VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu. Be to, nurodė, kad pirkimo procedūros pasibaigė (nors ir kitu pagrindu, nei nurodė atsakovas), todėl panaikinus ginčijamą sprendimą pirkimo procedūros negali būti atnaujintos.

32. Nagrinėjamu atveju nors ieškovė nereiškė ieškinio reikalavimo, kuriuo būtų ginčijusi pirkimo sąlygas ir / ar Techninės specifikacijos 1.1 punkto nuostatas, tačiau procesiniuose dokumentuose buvo pasisakiusi dėl Techninės specifikacijos 1.1 punkto turinio, šiame punkte nustatytų reikalavimų griežtinimo, išplėtimo bei dėl VPĮ 17 straipsnyje numatytų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimo (žr. pvz. ieškinio 49, 60 punktus, dubliko 35 punktą), t. y., ginčo dalyką, be kita ko, sudarė atsakovės veiksmų, papildant Techninės specifikacijos reikalavimus, teisėtumo įvertinimas. Taigi ieškovei argumentuojant, kad jos pasiūlymas buvo vertinamas taikant reikalavimus, kurie nebuvo aptarti Techninės specifikacijos 1.1 punkte, pirmosios instancijos teismo išvados dėl šio punkto turinio neapibrėžtumo ir neaiškumo tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku bei reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimo turinio vertinimas įėjo į ginčo nagrinėjimo ribas. Todėl teisiškai nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, pasisakydamas dėl Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimo turinio teisėtumo. Priešingai, teismas savo iniciatyva aptariamu aspektu nemotyvavo dėl aplinkybių, kurios ieškiniu nebuvo nurodytos, o pasisakė dėl aplinkybių, kurios sudarė ginčo nagrinėjimo dalyką.

33. Apeliantė taip pat nurodė, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pirkimo nutraukimo VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais, todėl teismas, pasisakydamas šiuo aspektu, išėjo už ieškinio nagrinėjimo ribų. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka. Tačiau vien ta byloje nustatyta aplinkybė, jog teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas, savaime neįrodo skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo.

34. Pirmosios instancijos teismas viešojo pirkimo nutraukimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais argumentavo tuo, kad perkama įranga susijusi su viešojo intereso apsauga – kokybiškų ir saugių sveikatos priežiūros paslaugų suteikimu. Teismo vertinimu, pirkimo objekto specifiškumas lėmė būtinybę aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti visus būtinus reikalavimus perkamai įrangai, nurodyti konkrečius atsakovui geriausiai žinomus ir jo poreikius atitinkančius parametrus (ne tik patalpų plotą, bet ir papildomos įrangos operacinėse kiekį, jos išmatavimus, išdėstymą, maksimalų personalo kiekį, naudojimo zonas ar pan.), kurie užtikrintų tinkamą viešojo pirkimo tikslų įgyvendinimą, to nepadarius ir įsigijus siūlomą įrangą, būtų pažeistas viešasis interesas, o išplėtus pirkimo sąlygas naujais reikalavimais, būtų pažeisti viešųjų pirkimų principai (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), todėl sprendė, kad atitinkamos padėties negalima ištaisyti ir pirkimo procedūra turėjo pasibaigti VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl neaiškių atsakovės Pirkimo sąlygų, papildomų Pirkimo sąlygose nenustatytų reikalavimų pirkimo objektui nustatymas ir ieškovės pasiūlymo atmetimas remiantis papildomai nustatytais reikalavimais teismui pagrįstai sukėlė abejonių perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumu, todėl teismas turėjo teisę, tuo pačiu ir pareigą, veikti aktyviai (žr. šios nutarties 27 punktą). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija, remiantis apeliantės nurodytais argumentais, neturi pagrindo konstatuoti bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimo.

36. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad teismas nesuteikė galimybės šalims pateikti savo poziciją ginčo ribas peržengiančiais klausimais. Viena vertus, apeliantė pagrįstai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neinformavo bylos šalių apie ketinimą peržengti ginčo ribas, kadangi byloje nėra duomenų, kurie įrodytų, jog tokią pareigą teismas įvykdė. Kita vertus, nurodytas procesinis trūkumas ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, šalims apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakius iš esmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų argumentų teisėtumo ir pagrįstumo (šiuo aspektu žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-647-790/2022). Taigi, šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neinformavo šalių apie ketinimą išeiti už ieškinio nagrinėjimo ribų, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl šio procesinio trūkumo byla pirmosios instancijos teisme galėjo būti išnagrinėta neteisingai bei šalims buvo apribota galimybė iš esmės pasisakyti dėl VPĮ 29 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės nagrinėjamo ginčo kontekste.

Dėl Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimų (ne)apibrėžtumo

37. Apeliantė nurodė, kad Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimas yra aiškus ir pakankamai apibrėžtas, o tai, jog Techninėje specifikacijoje nebuvo nurodyta informacijos apie atsakovės papildomą įrangą, neleidžia spręsti apie reikalavimų neapibrėžtumą ar neaiškumą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

38. VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Remiantis VPĮ 2 straipsnio 39 punktu viešojo pirkimo dokumentų sąvoka apima ir techninės specifikacijos bei kitų dokumentų paaiškinimus, patikslinimus, tačiau tokie pakeitimai gali būti atliekami laikantis tam tikrų reikalavimų ir nurodytų principų.

39. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudenciją nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai ir skaidrumo pareiga visų pirma reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje Cartiera dell‘Adda, C-42/13, 44 punktą ir 2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje TNS Dimarso, C-6/15, 22 punktą). Šie principai ir pareiga, be kita ko, reiškia, kad atitinkamo pirkimo sutarties objektas ir jos sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo pat šios sutarties sudarymo procedūros pradžios ir kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ir specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka minėtai pirkimo sutarčiai taikomus kriterijus (žr., pvz., pirmiau nurodytų Teisingumo Teismo sprendimo byloje Komisija prieš Nyderlandus 10, 56, 88 ir 109 punktus; sprendimo byloje Cartiera dell’Adda 44 punktą, sprendimo byloje TNS Dimarso 23 punktą). Skaidrumo pareiga taip pat reiškia, kad perkantysis subjektas turi tinkamai paviešinti pirkimo sutarties objektą ir jos sudarymo kriterijus (žr. Teisingumo Teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimo byloje Lianakis ir kt., C-532/06, 40 punktą).

40. Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 39 straipsnio 2 dalies (VPĮ 27 straipsnio 3 dalis; iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) taikymo pasisakyta, kad pastarojoje nuostatoje nurodyta papildoma informacija apie konkurso specifikacijas ir papildomus dokumentus galima paaiškinti kai kuriuos dalykus ar suteikti tam tikrą informaciją, tačiau ja negalima pakeisti, nors tai ir būtų ištaisymai, pagrindinių (esminių) pirkimo sąlygų, tarp kurių yra techninės specifikacijos ir sutarčių sudarymo kriterijai, apimties; šios sąlygos buvo suformuluotos konkurso specifikacijose, kuriomis suinteresuoti ūkio subjektai pagrįstai rėmėsi priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, priešingai, atsisakyti dalyvauti atitinkamoje pirkimo procedūroje; tai matyti iš žodžių junginio „papildoma informacija“ vartojimo minėto Direktyvos 2004/18 39 straipsnio 2 dalyje ir trumpo termino, galinčio skirti tokios informacijos pateikimą nuo pasiūlymų priėmimo termino pabaigos, kaip įtvirtinta šioje nuostatoje (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).

41. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad tiekėjas išimtiniais atvejais turi galimybę taisyti ar pildyti pirkimo sąlygų duomenis, kuriems tereikia paprasto paaiškinimo, arba siekdamas ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei apie šį pakeitimą informuojami visi dalyviai (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo byloje SAG ELV Slovensko ir kt., C-599/10, 40 punktą), perkančiajam subjektui taip pat turi būti leidžiama padaryti tam tikrus pirkimo sąlygų pakeitimus, be kita ko, susijusius su profesinių pajėgumų reikalavimais ir jų sumavimo tvarka, su sąlyga, kad paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat skaidrumo pareigos. Šie reikalavimai reiškia, pirma, kad atitinkami pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų buvę padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo; be kita ko, taip galėtų būti, kai dėl pakeitimų pirkimo pobūdis iš esmės pasikeičia, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių; antra, apie šiuos pakeitimus turi būti tinkamai paskelbta, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu; trečia, šis reikalavimas taip pat reiškia, viena vertus, kad tie pakeitimai turi būti daromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, ir, kita vertus, šių pasiūlymų pateikimo terminą reikia pratęsti, jeigu jie yra svarbūs, taip pat kad šio pratęsimo trukmė turi atitikti pakeitimų svarbą ir būti pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Borta prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, C-298/15).

42. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai; patikslinimais nelaikomi tokie perkančiųjų organizacijų paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse; tai galioja ir tuo atveju, kai besiskundžiančiam tiekėjui perkančiųjų organizacijų sąlygų paaiškinimas (patikslinimas) suteikia galimybę konkuruoti su kitais dalyviais, nors prieš tai jis tokios galimybės neturėjo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016; kt.).

43. Nagrinėjamu atveju Techninės specifikacijos 1.1 punkte nurodyta, jog parametrai – sistemos pritaikymas esančioms operacinėms, reikalaujamos parametrų reikšmės – atsižvelgiant į turimų operacinių patalpų (kuriose būtų naudojama sistema) plotus, sistema turi tikti šioms operacinėms: 1. Operacinė (Nr. 1) – 34, 68 m²; 2. Operacinė (Nr. 3) – 34, 32 m²; 3. Operacinė (Nr. 4) – 33, 88 m² (žr. šios nutarties 19-20 punktus). Taigi, minėtame punkte buvo nurodytas reikalavimas, kad atsižvelgiant į turimų operacinių patalpų, kuriose būtų naudojama sistema, plotus, sistema turi tikti nurodytoms operacinėms Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4. Tačiau perkančioji organizacija 2022 m. birželio 27 d. atsakymu į pretenziją nurodė, kad reikalingas ne tik apskaičiuotas grindų plotas, o turi būti įvertinti ir judesių amplitudės dydžiai saugiam darbui ir funkcionalumui, įėjimo durų ir spintų durų atsidarymo laipsnio amplitudė, būtinos įrangos išdėstymas, kiekiai ir matmenys bei personalo kiekis; 2022 m. rugpjūčio 22 d. atsakyme papildomai nurodė, kad nors įranga telpa į operacinę patalpą, tačiau nebus galima išnaudoti jos funkcionalumo ir užtikrinti saugaus personalo darbo, gali kilti pavojus paciento sveikatai ar gyvybei bei pateikė detalizuotas įrangos operacinėse išdėstymo schemas.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimus ir atsakovės atsakymuose į pretenziją pateiktą Techninės specifikacijos 1.1 sąlygos turinio aiškinimą bei pirmines ir patikslintas operacinių schemas, sprendžia, kad Perkančiosios organizacijos atliktas minėto punkto sąlygų pakartotinis aiškinimas ir operacinių schemų tikslinimas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nurodyto reikalavimo neaiškumo, neapibrėžtumo, t. y., pirminių ir patikslintų Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimų ir operacinių schemų turinys sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadai, kad Techninės specifikacijos 1.1 punktu nebuvo išsamiai, tiksliai ir aiškiai apibrėžtas Pirkimo objektas ir jam keliami reikalavimai bei sukonkretinti Perkančiosios organizacijos poreikiai. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pirminiame reikalavime nurodyta formuluotė „turi tikti“ yra per daug neapibrėžta, neaiški ir pagal ją pasiūlymai gali būti subjektyviai nevienodai vertinami. Ieškovės teigimu, punkto nuostatose reikalaujama, kad siūloma įranga tilptų į nurodytą operacinių patalpų plotą. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad reikalavimas, jog siūloma įranga turi tikti operacinėms, negali būti aiškinamas taip, kad atsakovė nustatė reikalavimą fiziškai sutalpinti įrangą į operacinę. Toks šalių paaiškinimų prieštaringumas papildomai įrodo Techninės specifikacijos 1.1 punkto turinio nepakankamą apibrėžtumą ir konkretumą.

45. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs Techninės specifikacijos 1.1 punkto neaiškumą, nurodė, jog perkančiosios organizacijos šios sąlygos tikslinimas nustatant naujas sąlygas po to, kai jau buvo pateikti tiekėjų pasiūlymai, lėmė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešojo pirkimo principų pažeidimą ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Dėl to tokiu atveju pirkimo procedūros turėjo pasibaigti ne VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, bet minėto straipsnio 3 dalies pagrindu nutraukus pirkimo procedūras. Apeliantės teigimu, tai, kad atsakovė padarė klaidą nustatydama Pirkimo dokumentų reikalavimus ir netinkamai išreiškė savo valią / siekiamus tikslus, negali būti pagrindas Pirkimo procedūrų nutraukimui. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais nesutinka.

46. Pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį, perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

47. Viešųjų pirkimų principai – tokios imperatyviosios teisės nuostatos, dėl kurių perkančiosioms organizacijoms kyla pareiga elgtis tam tikru būdu arba nuo tam tikrų veiksmų susilaikyti (kai jų elgesio modelis įstatyme neįtvirtintas), taip pat iš kurių aiškėja tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisių ir pareigų, įtvirtintų VPĮ, turinys konkrečioje jų tarpusavio santykių situacijoje. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017). Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017). Viešųjų pirkimų principų pažeidimas – pagrindas pripažinti pirkimo procedūras neteisėtomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-469/2017).

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi Techninės specifikacijos 1.1 punkto turinį ir byloje nustatytas aplinkybes (žr. šios nutarties 43-44 punktus) formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 38-42 punktus), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pirkimas turėjo būti nutrauktas VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu. Minėta, kad pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą ir nedviprasmiškumą apibrėžia skaidrumo principas. Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, be kita ko, koreliuoja su tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Techninės specifikacijos 1.1 punkto turinys yra nepakankamai apibrėžtas, neaiškus, šalys skirtingai suprato ir aiškino jo nuostatas. Aptariamo reikalavimo dviprasmiškumas, neišsamumas taip pat neužtikrina Perkančiosios organizacijos poreikio įsigyti tinkamą įrangą įgyvendinimo, kadangi Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta, kur konkrečiai turi būti išdėstyta atsakovei būtina papildoma įranga ir kokiose zonose (ne)gali būti naudojama įranga, taip pat viešojo intereso – suteikti kokybiškas ir saugias sveikatos priežiūros paslaugas. Šių aplinkybių visuma įrodo, kad Techninės specifikacijos 1.1 punkto klaidinantis pobūdis, dviprasmiškumas ir neišsamumas pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, viešąjį interesą ir šis pažeidimas negali būti pašalintas nenutraukus viešojo pirkimo. Todėl apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo motyvus dėl Pirkimo nutraukimo VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu. Vien tai, jog apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, iš esmės priėmė teisingą sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

50. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Atmetus ieškovės UAB „SORMEDICA“ apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

52. Atsakovė BĮ Nacionalinis vėžio institutas duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius BajorasDalia KačinskienėŽilvinas Terebeiza