Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-05-17 · Civilinė byla Nr. e2A-647-790/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-17
Bylos Nr.
e2A-647-790/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01020-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Asta Radzevičienė, Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „NRD Systems“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-647-790/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01020-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo ir 2022 m. kovo 2 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NRD Systems“ ieškinį atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl pasiūlymo viešajame pirkime atmetimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Acrux cyber services“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NRD Systems“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2021 m. rugpjūčio 17 d. rašte išdėstytą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, pateiktą viešajame pirkime „VMVT informacinių sistemų vystymo bei priežiūros paslaugos“ (toliau – Pirkimas); įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovę į Pirkimo procedūras ir pripažinti, kad ieškovės kvalifikacija atitinka Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktyje nustatytą reikalavimą.

2. Ieškovė nurodė, kad ji dalyvavo Pirkime ir buvo informuota, jog ji yra galima pirkimo laimėtoja, todėl buvo įpareigota pateikti dokumentus, patvirtinančius pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams. Ieškovė pateikė prašomus duomenis, tačiau 2021 m. rugpjūčio 17 d. atsakovė ją informavo, kad ieškovės kvalifikacija neatitinka Pirkimo sąlygų 7.1.6 papunkčio 4 punkto, 7.1.6.2, 7.1.6.3, 7.1.6.4, 7.1.6.5, 7.1.6.8, 7.1.6.9 ir 7.1.6.11 papunkčių reikalavimų, todėl ieškovės pasiūlymas yra atmetamas (toliau – Sprendimas). Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 27 d. pateikė atsakovei pretenziją (toliau – pretenzija 1), prašydama panaikinti sprendimą atmesti jos pasiūlymą ir grąžinti ją į pirkimo procedūras. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 3 d. pateikė atsakymą į šią pretenziją, kuriame pripažino, kad ieškovės kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus, išskyrus 7.1.6.9 papunkčio reikalavimą, nes ieškovė nepateikė atitiktį šiam reikalavimui pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 9 d. pateikė atsakovei dar vieną pretenziją (toliau – pretenzija 2), kuri nebuvo išnagrinėta.

3. Ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktyje tiekėjams yra keliamas reikalavimas turėti programuotoją, turintį konkrečią patirtį ir įgijusį tarptautiniu mastu pripažįstamą programuotojo kvalifikaciją, taip pat nurodyti dokumentai, galintys pagrįsti atitiktį šiam reikalavimui. Ieškovė objektyviai atitiko reikalavimą, nes ji turėjo tinkamą specialistą. Atsakovė, atmesdama ieškovės pasiūlymą ne dėl to, kad ji neatitiko kvalifikacijos reikalavimo, kaip tokio, bet dėl to, jog ieškovė tariamai tinkamai neįrodė šios aplinkybės, nesivadovavo teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl kvalifikacijos, kaip objektyvios kategorijos, vertinimo. Ieškovė pažymėjo, kad, grįsdama atitiktį ginčo reikalavimui, ji pateikė specialisto sertifikatus, kurie yra lygiaverčiai pirkimo sąlygose nurodytiems sertifikatams. Ieškovės pateikti specialisto sertifikatai apima daug platesnės srities kompetenciją, nei buvo pageidaujama. Atsakovė, laikydama, kad ieškovės pateikti dokumentai tinkamai nepagrindžia jos atitikties reikalavimui, privalėjo kreiptis į ieškovę dėl kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų patikslinimo, tačiau atsakovė atmetė pasiūlymą nesudariusi ieškovei galimybės patikslinti kvalifikacijos pagrindimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 17 d. sprendimu patenkino ieškinį ir nutraukė Pirkimą.

5. Teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai nenagrinėjo ieškovės pakartotinai pateiktos pretenzijos 2, o nagrinėjimo ribas apibrėžia pretenzijos 1 turinys, atsakovės atsakymas į pretenziją ir šalių pateiktų procesinių dokumentų turinys.

6. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas ieškovei netinkamai pasinaudojus privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Pretenzijoje 1 ir ieškinyje yra keliamas klausimas dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą, nes ieškovė neatitinka Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktyje nustatyto reikalavimo, o reikalavimai yra grindžiami tais pačiais kvalifikaciją įrodančiais dokumentais. Šios bylos dalykas – ieškovės pateiktų kvalifikaciją įrodančių dokumentų lygiateisiškumo vertinimas. Pretenzijoje 1 ir ieškinyje išdėstytos aplinkybės iš esmės sutampa.

7. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, kad perkančiosios organizacijos iš esmės visada privalo iš dalyvių reikalauti patikslinti jų kvalifikaciją pagrindžiančius duomenis, jei iš dokumentų, pateiktų su pasiūlymu, negalima spręsti dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties nustatytiems reikalavimams, ir kad tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos atmeta dalyvio pasiūlymą dėl kvalifikacijos neatitikties, tiekėjai savo pažeistas teises turėtų ginti pateikdami kvalifikaciją įrodančius dokumentus ikiteisminėje ginčo stadijoje, teismas vertino, jog atsakovė, nepasiūliusi ieškovei patikslinti duomenų apie kvalifikaciją po to, kai gavo informaciją apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 45 straipsnio 3 dalį, o ieškovė pagrįstai perkėlė ginčą dėl kvalifikacijos į teismą.

8. Teismas nurodė, kad pagal Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktį tiekėjams nustatytas reikalavimas turėti specialistą Nr. 9 – programuotoją, kuris, be kita ko, yra įgijęs tarptautiniu mastu pripažįstamą programuotojo kvalifikaciją, patvirtintą Oracle Certified Expert EE6, Web Services Developer sertifikatu (toliau – Oracle sertifikatas) arba lygiaverčiu dokumentu. Ieškovė pasiūlyme nurodė specialistą G. M., tačiau nepateikė pirkimo sąlygose nurodytų dokumentų, įrodančių jo kvalifikaciją. Ieškovė nurodė, kad šis specialistas yra įgijęs kvalifikaciją Microsoft Certified Solution Expert Data management and Analytics ir Oracle Dabatase SQL Certified Expert, tačiau taip pat nepateikė įrodymų apie sertifikatus, patvirtinančius šią kvalifikaciją. Pretenzijoje 1 ieškovė nurodė, kad specialisto Nr. 9 kvalifikacijai keliamus reikalavimus atitinka kitas jos darbuotojas L. K., kurio turimas Microsoft Certified Solution Developer (MCSD) app Builder (toliau – Microsoft sertifikatas) sertifikatas yra lygiavertis Oracle sertifikatui. Kadangi atsakovė, pažeisdama VPĮ nuostatas, nepasiūlė ieškovei patikslinti duomenų apie kvalifikaciją Pirkimo procedūros metu, teismas atmetė jos argumentą, kad ieškovė per vėlai, tik atsakovei priėmus sprendimą atmesti jos pasiūlymą, nurodė siūlanti L. K. į specialisto Nr. 9 poziciją. Nurodytas pakeitimas buvo galimas tikslinant ieškovės kvalifikaciją ir negali būti vertinamas kaip pasiūlymo siaurąja prasme pakeitimas.

9. Teismas nurodė, kad byloje sprendžiant klausimą dėl sertifikatų lygiavertiškumo, buvo pateiktos 3 specialistų išvados (ieškovės pasitelkto specialisto T. Vileikio, atsakovės specialisto V. Punio, ekspertizę byloje atlikusio teismo eksperto prof. dr. A. Serackio), kurie pateikė skirtingas nuomones. Teismo vertinimu, informacinių technologijų specialistų nuomonės skiriasi iš esmės dėl to, kad kiekvienas iš jų skirtingai suprato ir interpretavo sąvoką „lygiavertis“, pavyzdžiui, V. Punys tyrimą grindė kvalifikacijos komponentų (apimamų temų) tarpusavio palyginimu ir jų atitiktimi informacinių sistemų integracinių sąsajų programuotojo praktikai, ekspertas A. Serackis vertino lygiavertiškumą keliais pjūviais, atsižvelgdamas į kiekvieno sertifikato atveju reikalingus išlaikyti egzaminus ir pan. Atsakovė, nustatydama, kad sertifikato ar kito dokumento lygiavertiškumą privalo įrodyti tiekėjas, nenurodė, kokiomis priemonėmis, pagal kokius kriterijus gali būti pripažintas sertifikato ar kito dokumento lygiavertiškumas. Todėl nurodyta sąlyga yra neaiški, dviprasmiška, riboja konkurenciją ir pažeidžia VPĮ nustatytus principus. Kadangi Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas Pirkimo sąlygas, teismas nutraukė Pirkimą.

10. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 2 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė ieškovei iš atsakovės 11 500 Eur atstovavimo išlaidų, 3 787,50 Eur žyminio mokesčio ir 450 Eur avansą už atliktą ekspertizę.

11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė patyrusi 24 384,73 Eur atstovavimo išlaidų, tačiau ši suma žymiai viršija rekomenduojamas priteisti sumas. Todėl, įvertinęs ieškovei suteiktas teisines paslaugas ir rekomenduojamus atlyginimo už jas dydžius, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, nagrinėjamų klausimų (ne)naujumą, ginčo sumos dydį, specialių žinių reikalingumą, teiktų procesinių dokumentų kiekį, šalies atstovavimą žodiniuose teismo posėdžiuose, teismas sumažino ieškovės prašomą sumą iki 11 500 Eur. Priėmęs ieškovei palankų sprendimą, teismas priteisė jai iš atsakovės ir avansą už atliktą ekspertizę bei žyminį mokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą ir 2022 m. kovo 2 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Nors pagal VPĮ perkančioji organizacija, nustatydama kvalifikacijos reikalavimus, neturi pareigos pirkimo sąlygose pateikti nuorodos „arba lygiavertis“, atsakovė, taikydama analogiją su VPĮ nustatytais reikalavimais techninei specifikacijai, apibrėždama tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus pateikė šią nuorodą, tokiu būdu siekdama užtikrinti tiekėjų konkurenciją. Ši sąvoka yra įstatyminė ir atsakovė neprivalėjo detalizuoti jos turinio.

12.2. Pirkimo objektu yra atsakovės informacinių sistemų vystymo ir priežiūros paslaugos. Tai reiškia, kad Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktyje nustatytu reikalavimu atsakovė siekė įsitikinti, ar tiekėjas bus pajėgus vystyti ir prižiūrėti jau sukurtą sistemą. Būtent Pirkimo objektas ir nulėmė poreikį nustatyti tokį reikalavimą. Ši sąlyga buvo aiški visiems tiekėjams, nes jie nekėlė dėl jos klausimų ir jos neginčijo. Atsakovė suteikė galimybę tiekėjams bet kokiomis priemonėmis ir įrodymais pagrįsti, kad jų kvalifikacija atitinka reikalavimus. Jeigu ji detalizuotų, kaip turi būti įrodinėjamas atestatų lygiavertiškumas, būtų pažeisti viešųjų pirkimų principai ir nepagrįstai apribota konkurencija pirkime.

12.3. Teismas, konstatavęs, kad sąvoka „lygiavertis“ yra neaiški, neatsižvelgė į Pirkimo objektą. Teismas rėmėsi vien tik tuo, kad skirtingi informacinių technologijų specialistai ją interpretavo skirtingai. Tačiau tik teismo ekspertas prof. dr. A. Serackis sertifikatų lygiavertiškumą vertino atsižvelgęs į Pirkimo objektą ir nurodė, kad jau sukurtų sistemų ar sprendimų diegimo ir priežiūros požiūriu sertifikatai nėra lygiaverčiai.

12.4. Teismas nepagrįstai peržengė ieškiniu apibrėžtas ginčo ribas. Pirkimo nutraukimas pažeidžia viešąjį interesą, nes, neužbaigus Pirkimo, atsakovei yra apsunkinta galimybė tinkamai naudotis visuomenei itin reikšminga 17 informacinių sistemų vienijančia sistema. Atsakovė turės sugaišti apie 3 mėnesius vykdydama naują Pirkimą, be to, teisminis procesas užsitęsė jau apie 6 mėnesius, nors sprendimas turėjo būti priimtas per 60 dienų. Teismas neinformavo šalių apie ketinimą peržengti ieškinio ribas ir jos neturėjo galimybės pateikti savo pozicijų dėl tokių teismo ketinimų. Teismas priėmė siurprizinį sprendimą.

12.5. Teismo išvada, kad atsakovė pažeidė VPĮ nuostatas nepasiūliusi ieškovei patikslinti duomenis apie jos kvalifikaciją, neturi jokios reikšmės, nes ieškovė nei Pirkimo metu, nei ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje nepateikė jokių dokumentų, kuriais bandytų pagrįsti kvalifikacijos lygiavertiškumą pirkimo sąlygose nustatytam reikalavimui. Ieškovė tik teikdama dubliką pirmą kartą pateikė specialisto pažymą, tariamai įrodančią, kad jos turimas sertifikatas yra lygiavertis pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktyje nurodytiems dokumentams. Ieškovei nepateikus kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų laiku, aplinkybė, ar jos turimas sertifikatas yra lygiavertis, nėra reikšminga.

12.6. Ieškovės pasitelkto specialisto išvada tinkamai nepagrindžia atitikties kvalifikacijos reikalavimui, nes specialistui net nebuvo žinomas Pirkimo objektas. Teismo ekspertas padarė priešingą, nei ieškovės specialistas, išvadą. Nors teismo paskirtos ekspertizės akte esantys duomenys turi didesnę įrodomąją galią, teismas nepagrįstai sulygino visų specialistų išvadų įrodomąją reikšmę.

12.7. Teismas, priešingai nei nurodyta sprendime, netenkino ieškovės reikalavimų (ji nebuvo pripažinta atitinkančia kvalifikacinius reikalavimus ir grąžinta į Pirkimą). Teismas nepateikė dėl šių reikalavimų jokių argumentų ir iš esmės paliko juos nenagrinėtus. Netenkinęs ieškinio, jis nepagrįstai priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

12.8. Apeliacinės instancijos teismas turėtų išnagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes tik taip gali būti užtikrintas užsitęsusio proceso operatyvumas. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai peržengus ieškinio ribas, ieškovės reikalavimai iš esmės nebuvo išnagrinėti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad byla buvo išnagrinėta neteisingai, nagrinėdamas bylą žodinio proceso tvarka jis galėtų išspręsti klausimą iš esmės ir negrąžinti bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „NRD Systems“ prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

13.1. Ginčui aktuali Pirkimo sąlyga nebuvo aiški. Nors atsakovė teigia, kad šiuo reikalavimu ji siekė įsitikinti, ar tiekėjas bus pajėgus vystyti ir prižiūrėti jau sukurtą sistemą, ginčo sąlygoje buvo keliami reikalavimai turėti programuotojo darbo patirtį kuriant ir diegiant informacines sistemas, kurių metu specialistas būtų kūręs integracines sąsajas, taip pat turėti tarptautiniu mastu pripažįstamą programuotojo kvalifikaciją, nedetalizuojant, kaip turėtų būti įrodomas kito, nei nurodyta šioje sąlygoje, sertifikato lygiavertiškumas. Tai, kad Pirkimo sąlyga galėjo būti suprantama skirtingai, patvirtina ir byloje esančios specialistų išvados. Sąlygos neaiškumą įrodo ir tai, kad teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas negalėjo atsakyti, ar egzistuoja nors vienas sertifikatas, kuris būtų lygiavertis Pirkimo sąlygose nurodytam, o atsakovė negalėjo nurodyti, kokį sertifikatą ji laikytų lygiaverčiu.

13.2. Priešingai nei teigia atsakovė, teismas, nustatęs, kad Pirkimo sąlyga yra neaiški, privalėjo savo iniciatyva pripažinti, kad ji neatitinka VPĮ reikalavimų ir nutraukti Pirkimą. Tokiu būdu teismas užtikrino viešąjį interesą, kad Pirkimo procedūros būtų vykdomos tinkamai.

13.3. Ieškovė tinkamai, atsižvelgdama į atsakovės pozicijos pokyčius, teikė įrodymus dėl savo kvalifikacijos. Vykdydama atsakovės prašymą, ieškovė pateikė duomenis, pagrindžiančius atitiktį Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktyje nustatytam reikalavimui. Tačiau atsakovė, susipažinusi su jais ir neįvykdžiusi VPĮ nustatytos pareigos kreiptis į ieškovę su prašymu pateikti papildomus paaiškinimus, atmetė pasiūlymą, nurodžiusi, kad ieškovė neatitinka nustatyto reikalavimo, kadangi nei vienas iš pateiktų sertifikatų nėra lygiavertis nurodytiems Pirkimo sąlygose. Taigi, atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą ne dėl to, kad ji nepateikė kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų, bet dėl to, kad ieškovė objektyviai neturi reikalaujamos kvalifikacijos. Atsižvelgdama į tokią atsakovės poziciją, ieškovė pretenzijoje 1 pateikė argumentus dėl specialisto G. M. atitikties nustatytam reikalavimui, papildomai pažymėdama, kad pasiūlyme ji buvo nurodžiusi ir kitą tinkamą specialistą L. K.. Kitaip nei Sprendime atmesti pasiūlymą, sprendime atmesti pretenziją 1 atsakovė nurodė, kad ieškovė ne objektyviai neatitinka kvalifikacijos reikalavimo, bet nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų (įrodymų, kad L. K. sertifikatai yra lygiaverčiai nurodytiems Pirkimo sąlygose). Ieškovė, atsižvelgdama į naują atsakovės poziciją, pateikė pretenziją 2 ir išdėstė joje argumentus dėl sertifikatų lygiavertiškumo. Tačiau atsakovė nenagrinėjo šios pretenzijos kaip pateiktos pakartotinai.

13.4. Ieškovė pagrindė atitiktį ginčui aktualiam kvalifikacijos reikalavimui. Pasiūlyme ji nurodė specialistą L. K., visiškai atitinkantį nustatytus reikalavimus, o pretenzijoje 2 ir ieškinyje ji pateikė argumentus dėl šio specialisto turimų ir Pirkimo sąlygose nurodytų sertifikatų lygiavertiškumo. Kartu su dubliku ieškovė pateikė specialisto išvadą šiuo klausimu. Teismas pagrįstai nesuteikė teismo eksperto išvadai didesnės galios ir net neturėjo ja vadovautis. Ekspertą pasiūlė atsakovė, ir trečiasis asmuo palaikė šią kandidatūrą, tačiau apklausiant ekspertą teismo posėdyje paaiškėjo, kad jis asmeniškai pažįsta trečiojo asmens vadovą. Eksperto išvada yra prieštaringa ir joje nėra vienareikšmiškai atsakyta į suformuluotą klausimą. Ši išvada buvo parengta neatlikus išsamaus tyrimo ir nesiremiant mokslinių šaltinių analize, bet remiantis išimtinai tik eksperto asmenine patirtimi, kuri nėra pakankama. Apklausiamas posėdyje, ekspertas negalėjo paneigti ieškovės pasitelkto specialisto nurodytų aplinkybių ir nepaaiškino, kodėl teigia priešingai.

13.5. Ieškovė, teikdama ieškinį, siekė, kad būtų panaikintas atsakovės Sprendimas atmesti jos pasiūlymą ir ji turėtų galimybę toliau varžytis Pirkime. Teismui pripažinus, kad ginčui aktuali Pirkimo sąlygų nuostata yra neaiški ir nutraukus Pirkimą, ieškovės reikalavimas faktiškai buvo patenkintas. Atsakovei paskelbus naują Pirkimą, ieškovė turės galimybę varžytis jame, kaip ir siekė, pareikšdama ieškinį. Teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, atsakovei kilo pareiga atlyginti jos bylinėjimosi išlaidas.

13.6. Byla turi būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Atsakovė turi teisę Pirkimo procedūrų metu laikinai įsigyti jai reikalingas paslaugas, todėl jos veikla objektyviai negali būti sutrikdyta. Byloje pateikti procesiniai dokumentai yra pakankami tam, kad, teismui panaikinus sprendimą, byla apeliacinės instancijos teisme galėtų būti išnagrinėta iš esmės.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Acrux cyber services“ prašo jį patenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

14.1. Pirkimo sąlygose nurodyta sąvoka buvo aiški tiekėjams, nes jie nekėlė dėl jos jokių klausimų ir jos neginčijo. Aplinkybė, kad skirtingi specialistai padarė skirtingas išvadas dėl sertifikatų lygiavertiškumo, savaime nepatvirtina, jog ši sąvoka neaiški. Teismas neatsižvelgė į tai, kad teismo eksperto išvada turi patikimesnio įrodymo statusą ir kad tik teismo ekspertas lygino sertifikatus atsižvelgdamas į Pirkimo objektą. Skirtingas specialistų išvadas lėmė tai, kad jie tyrė skirtingą medžiagą ir taikė skirtingus tyrimo metodus – iš teismo eksperto ir specialisto V. Punio išvadų matyti, kad jie analizavo sertifikatui gauti turimus išlaikyti egzaminus, o ieškovės pasitelktas specialistas išvadas grindė tik savo subjektyvia nuomone.

14.2. Teismas be pagrindo peržengė ieškinio ribas ir nutraukė Pirkimą, nors niekas neginčijo Pirkimo sąlygos ir nekėlė abejonių dėl jos turinio. Toks teismo sprendimas buvo siurprizinis.

14.3. Byla pagal pateiktus įrodymus gali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme ir turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Byla yra nagrinėjama ilgai ir atsakovei dėl to yra sukeliami nepatogumai. Dėl ieškovės pareikšto nepagrįsto ieškinio ir jos prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiami ir trečiojo asmens interesai – jis negali tinkamai planuoti veiklos, be to, didėja sutarties vykdymo kaina.

14.4. Ieškinys turi būti atmestas, nes ieškovė Pirkime neįvykdė pareigos pateikti kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus – iki bylos nagrinėjimo teisme ji nepateikė jokių sertifikatų lygiavertiškumą patvirtinančių duomenų. Todėl jos pasiūlymas turėjo būti atmestas nepriklausomai nuo to, ar ji faktiškai atitiko nustatytą reikalavimą, o jos per vėlai pateikti dokumentai net neturėtų būti vertinami. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė ir teisme nepagrindė atitikties kvalifikacijos reikalavimui.

14.5. Ieškovė siekė būti pripažinta Pirkimo laimėtoja, tačiau šis jos tikslas nebuvo pasiektas ir Pirkimas buvo nutrauktas. Todėl jai neturėjo būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

16. Atsakovė Tarnyba apeliaciniame skunde pateikė prašymą nagrinėti bylą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Tokį prašymą apeliantė grindžia šiomis aplinkybėmis: 1) bus užtikrintas proceso operatyvumas; 2) ginčas sudėtingas, poreikį skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nustatė pirmosios instancijos teismas; 3) pirmosios instancijos teismui nusprendus peržengti ieškinio ribas, ieškinio reikalavimai iš esmės nebuvo išnagrinėti; 4) apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta neteisingai, žodiniame teismo posėdyje būtų galimybės bylą išnagrinėti iš esmės.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). CPK 423¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, o išimtiniais atvejais teismas, manydamas, kad tai būtina, gali nuspręsti viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. CPK nėra įtvirtinta kriterijų, pagal kuriuos teismas sprendžia dėl būtinybės skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl žodinio proceso ribojama, nes toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovės apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, byloje vyko trys teismo posėdžiai, juose dalyvavo atsakovės atstovas, kuriam buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus žodžiu, bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustas liudytojas, teismo ekspertas. Kadangi apeliaciniame skunde keliami klausimai gali būti išnagrinėti ir tinkamai įvertinti remiantis tiek rašytine bylos medžiaga, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžių metu teiktais paaiškinimais ir parodymais, teisėjų kolegija apeliantės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir nagrinėjamo ginčo esmės

20. Ieškovė UAB „NRD Systems“ Pirkime 2021 m. liepos 25 d. pateikė pasiūlymą. Tarnyba kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti dokumentus, patvirtinančius pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 11 d. pateikė dokumentus, patvirtinančius atitiktį kvalifikacijos reikalavimams – siūlomų specialistų sąrašą. Tarnyba 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu informavo ieškovę, kad UAB „NRD Systems“ kvalifikacija neatitinka Pirkimo sąlygų 7.1.6 papunkčio 4 punkto, 7.1.6.2, 7.1.6.3, 7.1.6.4, 7.1.6.5, 7.1.6.8, 7.1.6.9 ir 7.1.6.11 papunkčių reikalavimų, todėl pasiūlymas atmetamas, be kita ko, pažymėjo, kad nei vienas iš specialisto Nr. 9 (programuotojo) pateiktų sertifikatų nėra lygiavertis nurodytiems Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktyje.

21. Ieškovė pateikė pretenziją 1, prašydama panaikinti Sprendimą, pripažinti ieškovės pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus. Ieškovė, be kita ko, nurodė, kad: 1) Tarnyba pažeidė VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis į tiekėją; 2) sertifikatas Microsoft Certified Solution Expert Data management and Analytics turi būti pripažįstamas kaip lygiavertis programuotojo kvalifikaciją patvirtinantis sertifikatas – tai aukščiausio lygmens sertifikatas, atspindintis eksperto žinias duomenų modeliavimo, duomenų replikavimo, integravimo ir sprendimų kūrimo srityse (būtent šios kompetencijos yra svarbios teikiant Pirkimo objektu esančią paslaugą); 3) į programuotojo poziciją taip pat pateiktas specialistas L. K., kurio kvalifikacija, nurodyta gyvenimo aprašyme kartu su pateiktais sertifikatais, atitinka Pirkimo sąlygose numatytus reikalavimus.

22. Perkančioji organizacija 2021 m. rugsėjo 3 d. raštu ieškovei nurodė, kad: 1) Pirkimo dokumentuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai buvo aiškūs, nes į visus tiekėjos UAB „NRD Systems“ klausimus buvo atsakyta iki vokų plėšimo; 2) net jeigu perkančioji organizacija būtų paprašiusi tiekėjos patikslinti atitinkamus reikalavimus, tiekėja iš esmės neatitiko Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktyje nustatyto reikalavimo; 3) pripažintina, kad tiekėja atitinka Pirkimo sąlygų 7.1.6 papunkčio 4 punkto, 7.1.6.2, 7.1.6.3, 7.1.6.4, 7.1.6.5, 7.1.6.8 ir 7.1.6.11 papunkčių reikalavimus; 4) tiekėjos siūlomas specialistas L. K. yra siūlomas į Pirkimo sąlygų 7.1.6.5 papunkčio poziciją, tačiau nei vienas šio specialisto sertifikatų neatitinka Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunkčio reikalavimų; 5) tiekėja nepateikė objektyvių duomenų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti siūlomo specialisto atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams, todėl pripažinus tiekėjos kvalifikaciją atitinkančia Pirkimo sąlygų reikalavimus, būtų pažeisti VPĮ įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai.

23. Ieškovė pateikė pretenziją 2, prašydama panaikinti Sprendimą, pripažinti, kad ieškovė atitinka Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunkčio reikalavimą ir nurodė, kad: 1) perkančioji organizacija, priimdama Sprendimą, netinkamai vertino tiekėjos kvalifikaciją ir nukrypo nuo nuosekliai formuojamos teismų praktikos dėl kvalifikacijos, kaip objektyviosios kategorijos vertinimo; 2) perkančioji organizacija nepagrįstai nesikreipė į tiekėją dėl kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų patikslinimo, todėl pažeidė imperatyvias VPĮ 45 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tarnyba 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu nurodė, kad pretenzija 2 pareikšta dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir pretenzija 1, todėl nepriimama ir nenagrinėjama.

24. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovę į Pirkimo procedūras bei pripažinti, kad ieškovės kvalifikacija atitinka Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktyje nustatytą kvalifikacijos reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nutraukė Pirkimą, motyvuodamas, kad Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktis yra neaiškus, dviprasmiškas, nustatydama tokią sąlygą perkančioji organizacija dirbtinai apribojo potencialių tiekėjų konkurenciją, o Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas Pirkimo sąlygas. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuoja, kad ieškovė neįrodė atitikties Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunkčiui, ši sąlyga yra aiški, o teismas, neturėdamas teisinio pagrindo, peržengė ieškinio ribas ir nepagrįstai nutraukė Pirkimą.

25. Taigi, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ex officio (liet. savo iniciatyva) nutraukti Pirkimą dėl neteisėta pripažintos Pirkimo sąlygos (Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunkčio), įtvirtinančios reikalavimą turėti tarptautiniu mastu pripažįstamą programuotojo kvalifikaciją patvirtinantį Oracle sertifikatą arba jam lygiavertį dokumentą.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo pirmosios instancijos teisme

26. Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, t. y. nustatęs, kad Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktis yra neaiškus, dviprasmiškas, ribojantis konkurenciją ir pažeidžiantis VPĮ įtvirtintus principus, Pirkimą nutraukė, nors ieškiniu nebuvo reikšti reikalavimai ištirti šios Pirkimo sąlygos teisėtumą ir nutraukti Pirkimą. Tarnybos teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės peržengti ieškinio reikalavimų ribų, teismas nenurodė, kokį viešąjį interesą siekia apsaugoti ex officio nutraukdamas Pirkimą, priėmė siurprizinį sprendimą, nes apie ieškinio reikalavimo ribų peržengimą proceso šalių neinformavo, bylos nagrinėjimo neatnaujino.

27. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Pagal bendrąsias CPK nuostatas, teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Specialiosiose viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumus nustatančiose CPK nuostatose įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą ir dalyką sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 423⁸ straipsnio 2 dalis).

28. Viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, kad jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: be kita ko, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK 423⁸ straipsnis); teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

29. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimais apibrėžtas ribas peržengė teisėtai ir pagrįstai. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nagrinėti Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktyje nustatyto reikalavimo teisėtumą buvo būtinas teisingam bylos išnagrinėjimui. Kaip matyti iš ginčo nagrinėjimo eigos, sprendžiant dėl atsakovės Sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo, kilo klausimas, kaip turi būti aiškinamas Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktyje nustatyto reikalavimo turinys, t. y. kaip turi būti suprantamas kvalifikaciją įrodančių dokumentų lygiavertiškumas. Šiuo tikslu dalyvaujantys byloje asmenys teikė specialistų išvadas, be to, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, tačiau šiuose dokumentuose pateiktos išvados skyrėsi. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pagrįstai nusprendė pirmiausia išspręsti klausimą, ar Pirkimo sąlygose įtvirtintas kvalifikacijos reikalavimas yra pakankamai aiškus, tikslus ir vienodai suprantamas.

30. Pripažintina, kad bylos nagrinėjimo ribų peržengimas atitiko viešąjį interesą. Pagal kasacinio teismo praktiką viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tokia viešojo intereso samprata kyla iš turiningųjų VPĮ tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Šiuo atveju poreikis įvertinti Pirkimo sąlygų teisėtumą ir spręsti dėl neteisėtomis teismo pripažintų Pirkimo sąlygų padarinių kilo dėl abiejų viešojo intereso elementų, t. y. tiek dėl poreikio užtikrinti sąžiningą tiekėjų varžymąsi Pirkime ir konkurenciją, dirbtinai jos neriboti, tiek dėl poreikio užtikrinti visuomenės interesą Pirkimo objektu – kad tiekėjai galėtų tinkamai parengti ir pateikti pasiūlymus Pirkimui.

31. CPK nuostatos tiesiogiai neįtvirtina teismo procesinių pareigų, peržengus ieškinio ribas viešųjų pirkimų byloje. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taip pat kaip ir apeliacinio ar kasacinio skundo ribų peržengimo atveju, teismas savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis turi motyvuoti, priimdamas rašytinę arba žodinę nutartį (CPK 290 straipsnis), tinkamai iš anksto apie tai informuoti dalyvaujančius byloje asmenis, suteikti jiems galimybę pateikti savo poziciją tiek dėl poreikio peržengti ginčo ribas, tiek dėl naujų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016).

32. Reikalavimas iš anksto informuoti proceso šalis apie ketinimą peržengti ieškinio reikalavimo ribas nėra savitikslis, juo iš esmės siekiama užtikrinti proceso šalių teisę išreikšti poziciją. Draudimas priimti proceso šalims netikėtą sprendimą siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl teisės į teisingą teismą, iš kurios matyti, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus įrodymų tyrimo ir vertinimo, teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimas byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-823/2021).

33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio ribų peržengimo motyvus nurodė galutiniame teismo sprendime ir iš anksto nutartimi neinformavo proceso šalių apie ketinimą peržengti ieškinio reikalavimų ribas, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo. Nustatyta, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio, vykusio 2022 m. sausio 14 d. metu, išsakė argumentą, kad Pirkimas galėtų būti nutraukiamas teismo ex officio dėl netikslių ir neaiškių Pirkimo sąlygų tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad pagal Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktį nėra galimybės turėti lygiavertį sertifikatą, dokumentą, patvirtinantį tiekėjo pasiūlyto asmens kvalifikaciją. Tokį argumentą ieškovės atstovas taip pat išreiškė baigiamosios kalbos metu teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. vasario 1 d. Taigi, dalyvaujantiems byloje asmenims iš esmės buvo žinoma aplinkybė, kad ieškovė teismo prašo išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir ex officio nutraukti Pirkimą, todėl jie turėjo galimybę pasisakyti dėl tokių ieškovės argumentų.

34. Kita vertus, minėtas proceso trūkumas, kai pirmosios instancijos teismas iš anksto neinformavo dalyvaujančių byloje asmenų apie ketinimą peržengti ieškinio reikalavimo ribas, yra ištaisytas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į apeliacinį skundą išreiškė argumentus dėl Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunkčio teisėtumo ir poreikio nutraukti Pirkimą.

35. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas iš anksto neinformavo šalių apie ketinimą peržengti ieškinio reikalavimų ribas šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl tokio procesinio trūkumo byla pirmosios instancijos teisme galėjo būti išnagrinėta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis) ir panaikinti teismo sprendimą šiuo pagrindu.

Dėl Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunkčio (ne)teisėtumo

36. Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Pagal Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (toliau – Metodika), 7.1 papunktį, visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams turi būti taikomi vienodi, tikslūs, aiškūs, objektyviai patikrinami, pirkimo dokumentuose nurodyti kvalifikacijos reikalavimai, o pirkimo vykdytojo nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu (Metodikos 7.3 papunktis).

37. Vadovaujantis VPĮ 35 straipsnio 4 dalimi, Pirkimo dokumentai, taigi ir Pirkimo sąlygos, nustatančios būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją, turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktis yra neaiškus ir dviprasmiškas, savo tokią išvadą grindė byloje pateiktomis informacinių technologijų specialistų išvadomis, susijusiomis su minėtame punkte įtvirtinta sąvoka „lygiavertis“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktį.

39. Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktyje įtvirtino kvalifikacijos reikalavimą ir jį pagrindžiančius dokumentus specialistui Nr. 9 (programuotojui): 1) turėti ne trumpesnę nei 3 (trejų) metų programuotojo darbo patirtį, kuriant bei diegiant informacines sistemas, kurių metu kūrė integracines sąsajas; 2) būti įgijusiam tarptautiniu mastu pripažįstamą programuotojo kvalifikaciją, ją patvirtinant Oracle sertifikatu arba lygiaverčiu sertifikatu ar dokumentu. Pirkimo sąlygose nustatyta, kad kvalifikaciją liudijantys dokumentai yra šie: 1) Oracle sertifikatas arba lygiavertis dokumentas; mokymų kursų išklausymo pažymėjimai nevertinami; pateikiamo „lygiaverčio“ dokumento lygiavertiškumą įrodyti turi tiekėjas; 2) gyvenimo aprašymas.

40. Ieškovė pretenzijoje 1 pateikė paaiškinimus, kad jos siūlomo specialisto turimas sertifikatas Microsoft Certified Solution Expert Data Management and Analytics yra aukščiausio lygmens išduodamas sertifikatas, atspindintis eksperto žinias duomenų modeliavimo, duomenų replikavimo, integravimo ir sprendimų kūrimo srityse. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 3 d. raštu paaiškino, kad programuotojo pozicijai prašomas Oracle sertifikatas apima tokias kompetencijas kaip JAX-WS, naudojimą, SAOP/HTTP, REST webservisus, API, JNDI, JPQL ir kitas, kurios reikalingos vykdant Pirkimo sutartį, o ieškovės pateiktas specialisto sertifikatas apima visai kitas kompetencijas ir neapima perkančiosios organizacijos prašomu sertifikatu įgytų kompetencijų. Pretenzijoje 2 ieškovė paaiškino, kad jos siūlomo specialisto L. K. įgytas Microsoft sertifikatas atspindi platesnį kompetencijų spektrą kuriant, diegiant ir integruojant kompleksinius sprendimus.

41. Pažymėtina, kad minėtų sertifikatų lygiavertiškumą skirtingai vertino proceso šalių pasitelkti specialistai. Specialistas T. Vileikis 2021 m. spalio 4 d. pažymoje nurodė, kad Oracle sertifikatas orientuotas labiausiai į Java kalbos kompetencijas, o Microsoft sertifikatas orientuotas į taikomųjų programų kūrimą, todėl pastarasis sertifikatas yra aukštesnio kompetencijos lygio. Specialistas T. Vileikis pažymoje nurodė sutampančias ir skirtingas kompetencijas (apimamas temas), kurias patvirtina minėti sertifikatai. Atsakovė pateikė specialisto V. Punio 2021 m. spalio 4 d. išvadas pagal kurias Microsoft sertifikatas bendruoju atveju orientuotas į platesnį taikymą, t. y. žiniatinklio ir mobiliųjų aplikacijų kūrimą, ir nors vienas iš alternatyvių egzaminų apima žiniatinklio paslaugų kūrimą, tačiau ne lygiaverčio lygio žinias, kokias liudija Oracle sertifikatas. Taigi, pagal vieną proceso šalių pasitelkto eksperto išvadą (T. Vileikis), Microsoft sertifikatas būtų tinkamas pagrįsti kvalifikaciją pagal atitiktį Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktyje nurodytam Oracle sertifikatui, pagal kito eksperto išvadą – ne (V. Punys).

42. Kadangi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kilo ginčas, ar ieškovės pateiktas siūlomo specialisto įgytas Microsoft sertifikatas yra lygiavertis Oracle sertifikatui, nurodytam Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktyje, pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi byloje paskyrė informacinių technologijų teismo ekspertizę, ekspertui pavedant pateikti išvadą, ar Microsoft sertifikatas yra lygiavertis Oracle sertifikatui. Teismo ekspertas A. Serackis 2021 m. gruodžio 27 d. pateiktoje informacinių technologijų srities ekspertizės išvadoje nurodė, kad: 1) naudojamos programavimo kalbos požiūriu šie sertifikatai yra nelygiaverčiai; 2) naujų sprendimų, skirtų veikti naudojant žiniatinklio servisus kūrimui, kai nėra svarbi platforma, ant kurios veikia informacinė sistema, šie sertifikatai galėtų būti pripažinti lygiaverčiais; 3) jau sukurtų sistemų ar sprendimų diegimo, priežiūros požiūriu sertifikatai yra nelygiaverčiai.

43. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad bet kuriam tiekėjui galėjo būti aišku, jog siekiant atitikti Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktyje nustatytą kvalifikacinį reikalavimą, privaloma pateikti Oracle sertifikatą ar jam lygiavertį, kuris atitiktų Pirkimo objektą – sukurtos sistemos vystymo ir priežiūros paslaugas. Pirkimo objektas, pagal Pirkimo sąlygų 1.2 papunktį – Tarnybos informacinių sistemų vystymo bei priežiūros paslaugos. Tačiau Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktis įtvirtina bendrą kvalifikacijos reikalavimą (nedetalizuotą reikalavimą, kuriame nėra išskirtos konkrečios kompetencijos) turėti tarptautiniu mastu pripažįstamą programuotojo kvalifikaciją, ją patvirtinant Oracle sertifikatu arba lygiaverčiu sertifikatu, t. y. Pirkimo sąlygose nėra nurodyta, kad kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas turi liudyti specialisto galimybę vystyti ir prižiūrėti informacines sistemas. Juolab, kad tame pačiame papunktyje įtvirtintas patirties reikalavimas siejamas ne su atsakovės nurodoma informacinių sistemų vystymo ir priežiūros funkcija, o su gebėjimu diegti ir kurti informacines sistemas. Nors, atsakovės teigimu, iš Pirkimo objekto aiški reikalinga specialisto kvalifikacija, pastebėtina, kad pagal techninės specifikacijos 4.1 papunktyje įtvirtintas nuostatas, informacinių sistemų priežiūros paslaugos jų teikimo metu gali apimti tiek smulkios programinės įrangos pakeitimus, projektavimą, programavimą, tiek diegimo vykdymą, sistemų funkcionalumo pakeitimus. Taigi iš Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunkčio tiekėjams galėjo kilti neaiškumas, ar sertifikatas (ar kitas dokumentas), patvirtinantis programuotojo kvalifikaciją, turi būti lygiavertis Oracle sertifikatui informacinių sistemų vystymo ir priežiūros, ar diegimo ir naujų informacinių sistemų sukūrimo funkcijų aspektu.

44. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš kvalifikacijos reikalavimą nustatančio Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunkčio turinio, nebuvo galimybės nustatyti, kokiomis priemonėmis, pagal kokius kriterijus sertifikato ar kito dokumento lygiavertiškumas gali būti įrodinėjamas ir pripažintas, todėl tokia sąlyga galėjo dirbtinai apriboti tiekėjų konkurenciją. Iš byloje pateiktų specialistų išvadų ir teismo eksperto išvados matyti, kad skirtingi informacinių sistemų specialistai sąvoką „lygiavertiškumas“ aiškino skirtingai. Skirtingas šios sąvokos aiškinimas, kaip matyti iš teismo eksperto išvados, gali būti nulemtas tų aplinkybių, kad Oracle sertifikato ir Microsoft sertifikato palyginimas lygiavertiškumo aspektu gali skirtis priklausomai nuo to, kokiais aspektais (kokiais pjūviais) sertifikatai lyginami. Tačiau Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktyje nedetalizuota, kokiais aspektais (sertifikatų temomis ar kitais įgūdžiais) gali būti įrodinėjamas sertifikato lygiavertiškumas Oracle sertifikatui. Iš šalių, liudytojo T. Vileikio, teismo eksperto paaiškinimų ir išvadų matyti, kad net ir tuo atveju, kai atitinkamas programuotojo sertifikatas yra orientuotas į platesnių funkcijų taikymą, toks sertifikatas gali būti nepripažįstamas lygiaverčiu Oracle sertifikatui dėl skirtingų programavimo kalbos įgūdžių, naudojamų platformų, kuriamų programavimo sprendimų kūrimui ar įgyvendinimui.

45. Atsakovės argumentas, kad lygiavertiškumo sąvokos vertinimas yra aiškus atsižvelgiant į Pirkimo objektą, yra nepagrįstas, nes: 1) kaip matyti iš nutarties 43 punkto, Pirkimu įsigyjamos paslaugos gali reikalauti tokių programuotojo kvalifikacijų, kurios apima skirtingas programuotojo funkcijas, t. y. tiek programavimą, tiek informacinės sistemos priežiūrą, elementų diegimą, sistemos bandymus (techninės specifikacijos 4.1 papunktis); nors tokias kvalifikacijas gali patvirtinti skirtingi sertifikatai, tačiau iš Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunkčio nėra aišku, kokiais aspektais sertifikatų lygiavertiškumas yra vertintinas; 2) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, o taip pat ir teismo ekspertas nenurodė nei vieno sertifikato, kuris, jų nuomone, galėtų būti lygiavertis Oracle sertifikatui – teismo posėdžio, vykusio 2022 m. sausio 28 d. metu, teismo ekspertas A. Serackis, t. y. aukštą kvalifikaciją savo ekspertinių žinių srityje turintis asmuo, atsakydamas į proceso šalių klausimus, negalėjo įvardinti tokio sertifikato, kuris būtų lygiavertis Oracle sertifikatui. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką aplinkybė, kad Pirkimo sąlyga yra realiai nepritaikoma, yra pagrindas pripažinti ją neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021).

46. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus, kad sąvoka „lygiavertis“ yra įstatyminė, todėl papildomos detalizacijos nereikalauja, o šios sąvokos siaurinimas galėtų riboti tiekėjų konkurenciją. Pažymėtina, kad pagal Metodikos 21 punktą, nustatant reikalavimus dėl išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos, pirkimo vykdytojas tiksliai ir aiškiai pirkimo dokumentuose nurodo, kokią kvalifikaciją turi turėti tiekėjo personalas, pavyzdžiui, gali būti reikalaujama pateikti kvalifikaciją liudijančių galiojančių sertifikatų ar atestatų kopijas, kitus patirtį bei žinias pagrindžiančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju atsakovė, Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktyje įtvirtindama reikalavimą turėti Oracle sertifikatą arba jam lygiavertį sertifikatą (dokumentą), nustatė sąlygą, kurios turinys nėra aiškus, tiekėjai, teikdami pasiūlymus pagal minėtą sąlygą, galėjo ją suprasti ir vertinti skirtingai, jos turinys nebuvo aiškus nei iš Pirkimo objektą apibūdinančių savybių, nei iš pačios Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunkčio formuluotės. Todėl šiuo atveju dviprasmiška ir neaiški formuluotė galėjo apsunkinti tiekėjų galimybę varžytis, dalyvauti Pirkime, nes nebuvo aišku, pagal kokius objektyvius kriterijus tiekėjo siūlomo specialisto kvalifikacija gali būti įvertinta.

Dėl papildomu teismo sprendimu paskirstytų bylinėjimosi išlaidų

47. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 2 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė ieškovei UAB „NRD Systems“ iš Tarnybos 11 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, 3 787,50 Eur žyminio mokesčio už ieškinio padavimą bei 450 Eur dėl įmokėto avanso už ekspertizės atlikimą. Atsakovė Tarnyba apeliaciniame skunde nurodė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo priimtu papildomu sprendimu motyvus – teismui nutraukus Pirkimą, ieškovės ieškinio reikalavimai nebuvo patenkinti, todėl ieškovei negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

48. Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal kasacinio teismo praktiką, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

49. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „NRD Systems“ iš atsakovės Tarnybos, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas ieškovės, o ne atsakovės, naudai. Nors ieškovė nereiškė ieškinio reikalavimo dėl Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunkčio teisėtumo ir Pirkimo nutraukimo, ieškovė išreiškė argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs teisinį pagrindą, t. y. neteisėta pripažinęs Pirkimo sąlygą, galėtų priimti sprendimą nutraukti Pirkimą ex officio. Šiuo atveju ieškovės interesas dalyvauti Pirkime buvo iš esmės patenkintas, nes nutraukus Pirkimą, dėl to paties pirkimo objekto bus paskelbtas naujas pirkimas, kuriame ji galės dalyvauti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

50. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, kai teismas dėl pareikšto reikalavimo (ar ex officio) atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo; pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2017). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje teismas ex officio sprendė klausimą dėl Pirkimo sąlygos teisėtumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Pirkimo sąlygų 7.1.6.9 papunktis yra neaiškus, suformuluotas dviprasmiškai ir tokiu būdu dirbtinai riboja konkurenciją, pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras (CPK 423⁸ straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismo teisė nutraukti Pirkimą yra siejama su neteisėtos Pirkimo sąlygos nustatymu, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad perkančioji organizacija turės skelbti naują pirkimą, kurio vykdymas užtruks, nesudaro pagrindo tęsti Pirkimo procedūrų ir jų nenutraukti.

51. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo atsakovės paskelbtas Pirkimas nutrauktas. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę, kad būtų atlygintos jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą jos pateiktas prašymas, taip pat kaip ir trečiojo asmens UAB „Acrux cyber services“, procese palaikiusio atsakovės poziciją ir įtraukto į bylą atsakovės iniciatyva, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinami (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

53. Ieškovė pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 4 719 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinėmis paslaugomis analizuojant, vertinant atsakovės Tarnybos apeliacinį skundą ir rengiant atsiliepimą į šį apeliacinį skundą. Advokato teisinės paslaugos nagrinėjamu atveju laikytinos viena sudėtine – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo – paslauga, nes atsakovės apeliacinio skundo analizė skirta parengti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju taikytinas 2021 metų trečiąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudaro 1 598,10 Eur. Pritaikius minėtą koeficientą didžiausia už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma pagal Rekomendacijas sudaro 2 077,53 Eur (1 598,10 Eur x 1,3). Kadangi ieškovės už atsiliepimą į apeliacinį skundą prašoma priteisti suma (4 719 Eur) viršija maksimalią pagal Rekomendacijas apskaičiuotą už tokį procesinį dokumentą priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, jo sudėtingumą, teiktų teisinių paslaugų trukmę, priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą mažintina iki maksimalios pagal Rekomendacijas galimos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos – 2 077,53 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą ir 2022 m. kovo 2 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NRD Systems“ (juridinio asmens kodas 111647812) iš atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (juridinio asmens kodas 188601279) 2 077,53 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt septynis eurus ir 53 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius BajorasRasa GudžiūnienėAsta Radzevičienė