Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-09-16 · Civilinė byla Nr. e2-989-465/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-16
Bylos Nr.
e2-989-465/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Ambrazaitienė
Ieškovas
B. Z.
Atsakovas
N. Z.
Trečiasis asmuo
VšĮ „Atnaujinkime miestą“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-989-465/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09934-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,sekretoriaujant Birutei Adamonienei,dalyvaujant ieškovei B. Z.,ieškovės B. Z. atstovei advokatei G. G. S.,atsakovui N. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Z. ieškinį atsakovui N. Z. dėl materialinio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, tretieji asmenys byloje VšĮ „Atnaujinkime miestą“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (CPB-9918), kuriuo prašė: 1) padidinti priteisto materialinio išlaikymo nepilnametėms dukroms E. Z. ir L. Z. dydį iki 586,50 Eur kiekvienai bei pakeisti išlaikymo formą, atitinkamai 2020-07-31 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-1012-897/2020 priteistą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 215 Eur per mėnesį kiekvienai iš dukrų iki jų pilnametystės, pakeisti į materialinį išlaikymą turtu, kuris labiau tenkintų vaikų interesus, o būtent priteisti E. Z. ir L. Z. po ½ dalį atsakovui N. Z. priklausančio buto, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio viso vidutinė rinkos vertė viešojo registro duomenimis yra 102 000 Eur bei išlaikymą periodinėmis išmokomis po 103,50 Eur kiekvienai nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 2) arba padidinti priteisto materialinio išlaikymo nepilnametėms dukroms E. Z. ir L. Z. dydį iki 586,50 Eur kiekvienai bei pakeisti išlaikymo formą, atitinkamai 2020-07-31 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1012-897/2020 priteistą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 215 Eur per mėnesį kiekvienai iš dukrų iki jų pilnametystės, pakeisti į materialinį išlaikymą vienkartine suma - L. Z., gim. (duomenys neskelbtini) - 49.266 Eur, E. Z. - 59.823 Eur, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 3) tuo atveju, jeigu išlaikymas vaikams būtų priteistas natūra, perkelti ieškovei B. Z. kaip įstatyminei nepilnamečių dukrų E. Z. ir L. Z. atstovei, paskolos sutarties su VšĮ „Atnaujinkime miestą“ gavėjo teises ir pareigas dėl buto, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovacijos; 4) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) buvo sudariusios santuoką, kurios susilaukė dviejų vaikų: L. Z. ir E. Z.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1012-897/2020, šalių santuoka buvo nutraukta, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o iš atsakovo vaikų išlaikymui priteista po 215 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienai iš dukrų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2019-07-11 iki dukrų pilnametystės. Taip pat ieškovei su vaikais nustatyta uzufrukto teisė gyventi atsakovui priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini) iki dukrų pilnametystės. Atsakovas geranoriškai teismo sprendimo dalyje dėl išlaikymo vaikams teikimo nevykdė, kas matyti iš 2023-03-24 antstolės N. Š. – S. patvarkymo dėl vykdomosios bylos Nr. 0033/22/01038 sustabdymo Nr. S-23-33-8385, kuriame nurodyta, jog išlaikymo įsiskolinimas 2023-03-01 dienai yra 20.523,30 Eur. Šiai dienai 2020-07-31 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1012-897/2020 iš atsakovo priteistos sumos vaikų poreikių patenkinimui neužtenka, o atsakovas nesutinka teikti didesnį išlaikymą vaikams, taip pat neteikia vaikams priteisto išlaikymo ir nedengia susidariusio išlaikymo įsiskolinimo. Aplinkybė, kai atsakovas savo noru nevykdo išlaikymo prievolės arba ją vengia vykdyti ir dėl to atsiranda uždelstas įsiskolinimas, reiškia, kad tokio išlaikymo priteisimas yra neefektyvus, nes jis netenkina nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikių. Dėl to toks besitęsiantis išlaikymo neteikimas, kai skolininkas objektyviai yra pajėgus teikti nustatyto dydžio išlaikymą iš savo pajamų arba turto, gali būti laikomas pagrindu teismine tvarka pakeisti išlaikymo formą, siekiant padaryti išlaikymo išieškojimą efektyvia priemone tam, kad būtų nutrauktas tęstinis vaikų teisės į išlaikymą pažeidimas. Šiuo atveju esant susidariusiam žymiam išlaikymo įsiskolinimui, egzistuoja pagrindas iš dalies pakeisti mokėtino išlaikymo formą, priteisiant išlaikymą turtu arba vienkartine išmoka. 2020-07-31 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1012-897/2020 priteistas išlaikymas šiuo metu neužtikrina net minimalių vaikų poreikių, todėl ieškovei tenka didžiąją dalį savo ir jos artimųjų giminaičių pajamų skirti vaikų išlaikymui, kad vaikai turėtų tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Nagrinėjamu atveju nuo teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio priteisimo praėję beveik 3 metai. Vaikams tuo metu buvo atitinkamai 7 ir 8 metai. Akivaizdu, kad per šį laikotarpį pasikeitė ir ženkliai išaugo vaikų poreikiai, be to, pasikeitė pragyvenimo lygis Lietuvos Respublikoje. Šalių nepilnamečiai vaikai (duomenys neskelbtini): L. 4 klasę, o E. – 2 klasę. Mokslo metų eigoje vaikų kanceliarinėms priemonėms, pratyboms, vadovėliams, kuprinei ieškovė kiekvienam vaikui išleidžia po 50 Eur per mėnesį, uniformai – 11 Eur per mėnesį arba 133 Eur per metus. Mokykloje mergaitės lanko pop choro „(duomenys neskelbtini)“ būrelį, užsiėmimai vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais. Užsiėmimai yra nemokami, tačiau su choru arba ugdymo įstaiga mergaitės keliauja po koncertus, ekskursijas, per metus išvykoms vidutiniškai išleidžiama apie 250 Eur vienam vaikui. Taip pat mergaitės ugdymo įstaigoje lanko keramikos studiją „(duomenys neskelbtini)“, užsiėmimai vykstą kiekvieną pirmadienį. Vieno užsiėmimo kaina vienam vaikui sudaro 5 Eur (už medžiagas), o išdalijus šią sumą per 12 mėnesių, nors užsiėmimai lankomi tik 10 mėnesių, mėnesinė suma sudaro 4,17 Eur vienam vaikui. Po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo mergaitės pradėjo lankyti privačias anglų kalbos pamokas pas J. L.. Vienos pamokos kaina yra 25 Eur. Užsiėmimai vyksta 2 kartus per savaitę, iš viso 8 kartus per mėnesį, per metus 10 mėnesių. Taigi bendra mėnesinė šių išlaidų dalis sudaro 200 Eur vienam vaikui, o išdalijus šią sumą per 12 mėnesių, mėnesinė suma sudaro 166,67 Eur vienam vaikui. E. ugdymo įstaigoje lanko baseiną, mėnesinis mokestis sudaro 10 Eur mėnesiui. Baseinas lankomas 10 mėn., tad šias išlaidas išdalijus per metus, susidaro 8,33 Eur mėnesinė suma. Kitais mokslo metais baseiną ketina lankyti ir L., todėl šios išlaidos nurodomos abiem vaikams. Mokslo metų eigoje ieškovė vaikų maistui mokykloje per dieną skiria 4,60 Eur vienam vaikui, nes 2,90 Eur kainuoja pietūs ir 1,70 Eur kainuoja pavakariai. Kol kas E. maitinimas mokykloje buvo nemokamas, tačiau nuo rugsėjo mėn. jis kainuos tiek pat, kiek sesei. Skaičiuojant, kad per mėnesį mergaitės valgo 20 kartų, o per mokslo metus – 10 mėnesių, šias sumas išdalijus metams laiko, vieno vaiko maitinimuisi mokykloje ieškovė išleidžia 76,67 Eur per mėnesį vienam vaikui. Per mėnesį maistui namuose ieškovė vidutiniškai skiria po 210 Eur. Taip pat vaikams per mėnesį yra duodama po 20 Eur kišenpinigių kiekvienai iš dukrų. Ieškovė su vaikais gyvena atsakovui priklausančiame bute (uzufrukto teise), už kurį mokami komunaliniai mokesčiai (elektra, vanduo, šildymas ir kt.) vidutiniškai šildymo ir nešildymo metu sudaro 300 Eur, tad vaikui tenkanti dalis sudaro 100 Eur. Gyvenant bute, sugedus šaldytuvui, teko pirkti naują, taip pat mikrobangų krosnelę. Ieškovės pastangomis, kad pagerinti vaikų gyvenimo sąlygas, buvo atnaujinta vonia, įstatyta dušo sienelė, pakeistas vandens maišytuvas su keramikine kriaukle ir spintele. Taip pat nupirktas naujas televizorius. Visos šios išlaidos skaičiuojamos 36 mėn. 3 asmenims, tad per mėnesį vienam vaikui sudaro 5,25 Eur. Papildomai ieškovė patiria išlaidas namų reikmėms (higienos, namų priežiūros priemonės), kiekvienam vaikui tenkanti dalis – po 15 Eur. Atsižvelgiant į vaikų amžių ir šiandienines realijas vaikai naudojasi internetu ir žiūri mokamus pažintinius kanalus. Ieškovė už interneto paslaugas viso moka po 8 Eur per mėnesį, vadinasi išlaidos vaikų internetui ir mokamoms televizijos programoms sudaro 2,67 Eur vienam vaikui per mėnesį. Vaikai auga, jiems nuolat reikalingi nauji rūbai ir avalynė. Per metus ieškovė vieno vaiko rūbų ir batų pirkimui išleidžia vidutiniškai 2353 Eur, padalinus šią sumą į dvylika mėnesių išskaičiuojama, kad vieno vaiko rūbų pirkimui per mėnesį išleidžiama 178 Eur suma. Augantiems organizmams ypatingai svarbus tinkamas vitaminų kiekis, todėl ieškovė nuolat perka vitaminus vaikams. Ne vieną kartą per metus vaikai serga ir peršalimo ar kitomis sezoninėmis ligomis, kurių gydymui reikalingi receptiniai arba nereceptiniai medikamentai. Vitaminų ir vaistų vienam vaikui išlaidos per mėnesį sudaro vidutiniškai 35 Eur. Taip pat vaikams yra teikiamos ir odontologo paslaugos, kurių kaina priklauso nuo suteikiamų paslaugų apimties (pvz. visai nesenai buvo gydomas nervo šaknų kanalas). Vidutiniškai per metus vienam vaikui išleidžiama 389 Eur, vadinasi per mėnesį išlaidų suma sudaro 32,42 Eur. Išlaidos optikos paslaugoms (akiniai prie kompiuterio) sudaro 150 Eur per metus arba per mėnesį 12,50 Eur vienam vaikui. Ieškovė prideda įrodymus apie tai, kad 2022-08-19 – 2022-08-21 su vaikais atostogavo Druskininkuose, kur vien Aqua parko paslaugos kainavo 70 Eur, nakvynė 302 Eur, kelionė automobiliu 80 Eur, maistas apie 150 Eur. 2023-04-30 pramogavo Anykščiuose, aplankė Safari parką, pramoga kainavo 70 Eur. Gegužę nupirko poilsinę kelionę savaitei į Tunisą už 1423,86 Eur, pridedamas įrodymas pavedimas kelionių organizatoriui „Kelionių panorama“. Ieškovė pateikia detalią vieno vaiko poreikių lentelę, iš kurios matyti, jog susumavusi visas patiriamas išlaidas vaikų poreikių užtikrinimui ji nustatė, kad vieno vaiko išlaikymui reikalinga suma per mėnesį – 1259,40 Eur, kuri turi būti teikiama tėvo ir motinos lygiomis dalimis. Nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui, todėl vieno mėnesio išlaikymo vaikui dydis yra mažinamas gaunamos išmokos suma ir sudaro 1173 Eur (1259,40 Eur – 85,75 Eur) per mėnesį, kiekvienas iš tėvų privalo teikti vienam vaikui 586,50 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovui tinkamai nevykdant pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus pažeidžiama tėvų pareigą lygiomis dalimis materialiai pasirūpinti vaikais. Nuo pat teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovei vienai tenka padengti visą vaikams skiriamo išlaikymo dalį, kadangi atsakovas geranoriškai išlaikymo neteikia. Ieškovei patenkinti vaikų poreikius ir išlaikyti mergaites padeda ieškovės močiutė, kaip įrodymas pridedamas 4000 Eur pavedimas iš O. K.. Taip pat nuolatos finansiškai padeda ieškovės mama, kaip įrodymas pridedamas pavedimas 1000 Eur iš G. B.. Pažymėtina, kad ieškovės indėlis rūpinantis vaikais yra didesnis ir tuo atžvilgiu, kad jai tenka rūpintis kasdiene vaikų buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik turi pareigą teikti išlaikymą vaikams, nors ir šios nevykdo. Taigi ieškovė faktiškai vykdo daugiau pareigų savo vaikų atžvilgiu nei atsakovas, vaikų išlaikymui ieškovė skiria didesnę sumą, nei atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus jaunas vyras, neturintis jokių sveikatos sutrikimų, ribojančių jo galimybes dirbti, ieškovės vertinimu, atsakovas turi visas galimybes teikti vaikams tokį išlaikymą, kuris patenkintų ne tik būtinuosius, bet ir kitus poreikius. Ieškovė kartu su ieškiniu teikia teismui įrodymus apie savo finansinę padėtį, kurie įrodo, kad jos vidutinis gaunamas darbo užmokestis siekia 854 Eur. Savo vardu jokio registruoto turto, išskyrus transporto priemonę, ieškovė neturi. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė nori teismui atskleisti jos manymu svarbias aplinkybes, kurios turėjo esminės įtakos priimant 2020-07-31 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą. Ieškovės žiniomis, atsakovas socialiai draustas nebuvo nuo 2011 m., t. y. buvo bedarbis. Prieš pat paskutinį teismo posėdį atsakovą ėmė atstovauti šeimos draugas, advokatas A. G.. Pastarasis atsakovui ieškovės gyvenamosios vietos adresu atsiuntė laišką su raginimu atsakovui kuo skubiau įsidarbinti. Tačiau net advokato raginimai atsakovo įsidarbinti nepaskatino. Tuomet atsakovo šeimos sumanymu atsakovas buvo įdarbintas jo brolio picerijoje (brolis D. Z. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius), kas iš esmės nulėmė teismo sprendimą taip, kad išlaikymas vaikams buvo priteistas ne turtu natūra, o periodinėmis išmokomis. Kad atsakovo įdarbinimas buvo fiktyvus, patvirtina ta aplinkybė, jog netrukus po teismo sprendimo priėmimo atsakovas darbo sutartį nutraukė, dėl ko ir priverstinis išlaikymo išieškojimas nebuvo galimas ir susidarė didžiulė skola. Tai įrodo, kad atsakovas niekada nebuvo ir šiuo metu nėra suinteresuotas susirasti darbą ir gauti pajamų vaikams išlaikyti. Iš 2023-04-21 UAB „Legal Balance“ pranešimo dėl įsiskolinimo matyti, kad atsakovas turi ir kitų skolinių įsipareigojimų, ne tik nepilnamečiams vaikams. Tai reiškia, kad atsakovo galimybės padengti susidariusią skolą ir teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis į ateitį yra dar labiau apsunkintos. Būtent dėl to ieškovė šioje byloje reiškia reikalavimą išlaikymą periodinėmis išmokomis pakeisti į išlaikymą natūra. Taip pat, kaip matyti iš Registro centro išrašų, atsakovas turi ir daugiau kreditorinių įsiskolinimų, kadangi turtas areštuotas ne tik N. Š. – S., bet ir antstolio G. S.. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius kiekvieną mėnesį, kad vieno vaiko išlaikymui reikalinga suma – 1173 Eur, kurią lygiomis dalimis privalo skirti vaikų tėvas ir motina, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti po 586,50 Eur dydžio išlaikymą kiekvienai dukrai. Atsakovas priteisto materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis niekuomet nemokėjo, todėl ieškovė kreipėsi į antstolės N. Š. – S. kontorą, kur užvesta vykdomoji byla Nr. 0033/22/01038, iš antstolės pažymos matyti, kad išlaikymo įsiskolinimas 2023-03-01 dienai yra 20.523,30 Eur. Atsakovui nevykdant teismo sprendimu priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams, susidarė realus pavojus nepilnamečių vaikų interesams ir kyla grėsmė, kad niekuomet atsakovas neteiks materialinio išlaikymo ir tokiu būdu išvengs pareigos vaikų atžvilgiu, kuri nustatyta įstatymu. Po teismo priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams po 215 Eur esmės pasikeitė pragyvenimo lygis Lietuvos Respublikoje, iš esmės išaugo nepilnamečių dukterų poreikiai ir šiuo metu priteistas išlaikymo dydis iš esmės nepadengia pusės faktiškai esamų nepilnamečių mergaičių poreikių. Atsakovas visiškai neteikia materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams nuo 2019-07-11, be to, nesidomi jų auklėjimu ir priežiūra. Kadangi atsakovas visiškai nusišalinęs nuo vaikų interesų užtikrinimo ir ignoruoja teismo sprendimo vykdymą, nesidomi nepilnamečių vaikų auginimu ir priežiūra, ieškovė prašo materialinio išlaikymo formą periodinėmis išmokomis pakeisti į materialinį išlaikymą turtu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ir ženkliai mažesnės, teismo sprendimu priteistos sumos nemoka, ieškovė mano, kad padidinti materialinio išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis netikslinga. Atsakovo vardu registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš VĮ Registrų centras vidutinės rinkos vertės pagal unikalų numerį paieškos rezultato, buto vidutinė rinkos vertė yra 102.000 Eur, o žemės sklypo – 7200 Eur. Gyventojų registro paieškos rezultatas patvirtina, kad nei viename iš šių objektų atsakovas šiuo metu savo gyvenamosios vietos nėra deklaravęs, tačiau ieškovei žinoma, kad atsakovas faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus. Iš ieškovės turimos 2018-03-06 Gyventojų registro pažymos matyti, kad minėtu tėvų adresu atsakovas savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs dar nuo 1997-04-09. Gyvenamasis namas, kuriame yra atsakovui priklausanti butas, pastatytas 1982 m., todėl buvo stipriai susidėvėjęs. Dėl to buvo pradėta renovacija, už kurią kas mėnesį nuo 2017-02-25 mokamos įmokos. Kreditą sudaro 224 įmokos. Kadangi pirmoji įmoka 27,15 Eur ir paskutinė 50,31 Eur, visos kitos įmokos yra 50,92 Eur. Bendra mokėtina suma sudaro 11.381,70 Eur (50,92 x 222 + 50,31 + 27,15 = 11.381,70 Eur). Taip pat mokamas kredito administravimo mokestis, bendra mokėtina suma sudaro 790,72 Eur (3,53 x 224 = 790,72 Eur). Bendra mokėtina suma sudaro 12.172,42 Eur. Teismui patenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir priteistą išlaikymo nepilnametėms dukroms mėnesinį dydį padidinus iki 586,50 Eur per mėnesį, prašomas priteisti išlaikymas nekilnojamuoju turtu apskaičiuotas taip: iki dukros L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės (nuo ieškinio pateikimo) liko septyni metai (84 mėnesiai), vadinasi 586,50 Eur x 84 mėnesiai = 49.266 Eur suma iki jos pilnametystės; iki dukros E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės liko 8 metai ir 6 mėnesiai (102 mėnesiai), vadinasi 586,50 Eur x 102 mėnesiai = 59.823 Eur suma iki jos pilnametystės. Iš viso iki dukrų pilnametystės mokėtina suma sudarytų 109.089 Eur. Be to, atsakovas turi ir išlaikymo įsiskolinimą 2023-03-01 dienai - 20.523,30 Eur. Teismui patenkinus ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo ir atitinkamai priteisus dukroms po ½ dalį atsakovui priklausančio buto, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės manymu, būtų tikslinga perkelti ieškovei, kaip įstatyminei nepilnamečių dukterų atstovei, būsto renovacijos paskolos gavėjo teises ir pareigas. Atitinkamai ieškovei perėmus paskolos gavėjo teises ir pareigas dėl renovacijos išlaidų 12.172,42 Eur sumoje, ši suma išskaičiuotina iš buto vertės. Kaip minėta, buto vidutinė rinkos vertė yra 102.000 Eur. Todėl priteisus butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), natūra nepilnametėms dukroms kaip materialinį išlaikymą turtu iki pilnametystės, bei iš šios sumos atėmus perimtą kreditą už renovaciją, išeitų, kad priteisiamo turto vertė yra 89.827,58 Eur (102.000 - 12.172,42). Atitinkamai priteisiamo materialinio išlaikymo dydis per mėnesį sudarytų po 483 Eur (89.827,58 : 93 : 2 = 483 Eur) kiekvienai iš dukrų, kas reikštų, kad dukroms būtų teikiamas nepakankamo dydžio išlaikymas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad mergaitėms reikalingas 586,50 Eur per mėnesį išlaikymas, priteisus materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms turtu, papildomai iš atsakovo priteistina po 103,50 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienai iki jų pilnametystės. Taigi ieškovė savo reikalavimą priteisti išlaikymą vaikams turtu iš esmės grindžia tuo, jog išlaikymo priteisimas turtu – atsakovui priklausančiu butu, maksimaliai atitiks vaikų interesus, t.y. bus užtikrinta saugi ir tinkama vaikams augti aplinka, be to, L. Z. baigus 4 klases (duomenys neskelbtini), priimta į (duomenys neskelbtini), kuri yra greta namų, adresu (duomenys neskelbtini), o E. Z. toliau tęs mokslus (duomenys neskelbtini), esančioje šalia namų, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, vaikai taps nekilnojamo turto, kurio vertė laikui bėgant turi tendenciją augti, savininkais (bendrasavininkiai). Atsakovas išlaikymo vaikams neteikia nuo 2019-07-11, išlaikymo įsiskolinimas 2023-03-01 dienai sudaro 20.523,30 Eur, atsakovas turi kitų kreditorinių įsiskolinimų, kurie yra geranoriškai nemokami ir perduoti priverstiniam išieškojimui antstoliams, todėl ieškovė laiko, jog išlaikymo priteisimas vien tik periodinėmis išmokomis būtų neefektyvus, susijęs su nemokumo rizika, dėl to atsirastų dar didesni uždelsti įsiskolinimai, nebūtų patenkinti vaikų poreikiai. Esant šioms aplinkybėms, ieškovė laiko tikslingu priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui turtu ir periodinėmis išmokomis. Kadangi atsakovas visiškai nusišalinęs nuo vaikų nuo vaikų priežiūros ir išlaikymo ir ignoruoja teismo sprendimo vykdymą, kyla pavojus, kad materialinis išlaikymas apskritai iš atsakovo nebus išieškotas.

3. Ieškovė pateikė patikslintą vaiko poreikių lentelę (DOK-52650, DOK-52597), iš kurios matyti, jog susumavusi visas patiriamas išlaidas vaikų poreikių užtikrinimui ji nustatė, kad vieno vaiko išlaikymui reikalinga suma per mėnesį – 1268,52 Eur.

4. Rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-52601, DOK-52649) ieškovė nurodė, kad iš byloje pateikto susirašinėjimo matyti, kad atsakovas ieškovei siuntė tik nuorodas į skelbimus apie parduodamus butus, tačiau konkretus pasiūlymas, konkretus butas nebuvo nurodytas. Taip pat, nors užsiminta apie mainus, keičiant esamą būstą į mažesnį, neįvardinta kokiomis sąlygomis būtų sudaromas sandoris, nenurodyta, ar yra konkretūs buto savininkai, kurie sutiktų sudaryti notarinį buto mainų sandorį. Atsakovas siūlė ieškovei pasiimti banko paskolą ir jam išmokėti skirtumą. Tačiau ieškovei žinoma, jog būsto paskolos ji gauti negali. Pati ieškovė daug metų dirbo bankiniame sektoriuje, todėl žino, kaip skaičiuoklėje vertinama fizinio asmens kreditavimo rizika vienam auginant du nepilnamečius vaikus. Ieškovės atlyginimas gauti banko finansavimą būstui įsigyti yra ženkliai per mažas. Atsakovo sąskaitos areštuotos, jis yra bedarbis, laisvų piniginių lėšų būsto pirkimui jis irgi neturi. Ieškovė taip pat neturi laisvų lėšų įsigyti būstą, nes jau ilgą laiką viena pati išlaiko du šalių nepilnamečius vaikus. Dėl šių priežasčių šis variantas net nesvarstytinas. Ieškovė nurodo, kad kol iš atsakovo nesulauks aiškaus ir konkretaus pasiūlymo, iš kurio būtų aiškiai matoma, į kokį butą siūloma keisti esamą butą, taip pat, jog buto savininkai sutinka sudaryti mainų sandorį, ieškovė nesvarstys galimybės dėl būsto keitimo. Atsakovas į bylą pateikė darbo paieškos istoriją, tačiau iš pateiktų dokumentų nematyti paties gyvenimo aprašymo, kuris yra siunčiamas, todėl nėra aišku, ar atsakovo siunčiamas darbo aprašymas, nurodytos kompetencijos atitinka nurodytas darbo skelbime. Taip pat nėra duomenų apie tai, ar atsakovas yra ir kiek dažnai kviečiamas darbo pokalbiams, ar juose dalyvauja, neaišku, dėl kokių priežasčių darbo sutartis nesudaroma, todėl atsakovo pateikta darbo paieškos istorija neįrodo aplinkybių, jog atsakovas išnaudoja visas galimybes susirasti darbą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

6. Atsakovas N. Z. atsiliepime į ieškinį (DOK-150755) su ieškinyje pareikštais reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog jis neprisidėjo prie L. Z. ir E. Z. (toliau – dukrytės) išlaikymo yra neteisingi. Pažymėjo, kad ieškovė kartu su dukrytėm gyvena jam asmeninei nuosavybei priklausančiam bute (duomenys neskelbtini), kurio nuomos kaina šiai dienai, jei reikėtų nuomotis, sudarytų bent 1000 Eur . Butas yra renovuotame name, visiškai kitokios komforto sąlygos ir dvigubai mažesnės sąskaitos už šildymą negu nerenovuotame name. Taip pat gerai-prabangiai įrengtas, netoli centras , geras susisiekimas, “ant kiemo” mokykla, darželiai. Jeigu butą būtų nuomojęs, o ne leidęs gyventi bute, būtų užtekę mokėti išlaikymą kas mėnesį, taip pat dar ir likę papildomų pajamų atsakovui. Kai turėjo pajamų, pervesdavo ir piniginėm lėšom. Dėl patirtos stuburo traumos kaklo srityje darbo metu teko nutraukti darbus užsienyje. Dėl ko ir toliau negalėjo tęsti piniginių mokėjimų. Pažymėjo, kad ieškovė taip pat apribojo galimybę patekti atsakovui į jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovei teikė pasiūlymus dėl buto pakeitimo į mažesnį ir pigesnį būstą tai yra trijų kambarių butą pakeisti į dviejų kambarių butą, kas nepablogintų gyvenimo sąlygų dukrytėm. Kadangi trijų kambarių bute gyveno keturiese, o dabar liko gyventi trise. Ieškovei pasiūlymus teikė kai buto rinkos vertė buvo apie 200 000 Eur. O dviejų kambarių butą buvo galima įsigyti už 100 000 Eur, netgi tame pačiame rajone. Šiuo metu apytiksli buto rinkos vertė kuriame gyvena ieškovė ir vaikai yra 150000 Eur. Ieškovė nereagavo į pasiūlymus puikiai žinodama mano finansinę padėtį. Tuo kenkdama ne tik jam bet ir vaikams. Ieškovei žinoma , kad atsakovo didžiąją pajamų dalį sudarė ilgalaikės investicijos. Tame tarpe ir nekilnojamojo turto. Dėl areštuotų sąskaitų atsakovas negalėjo užsiimti investicijoms, generuoti pasyvias pajamas (kas būtų sudarę pagal rinkos svyravimus bent 600 proc. metinio pelno nuo investuotos sumos). Planavo turėti pajamų, todėl leido gyventų jo bute ir kas mėnesį prisidėti dar ir periodinėmis išmokomis - elementais. Bet dėl ne nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių šiuo metu neturi jokių pajamų, todėl didinti išlaikymą butų visiškai nelogiška. Turi didelę darbinę patirtį, nuo eilinio darbininko iki vadovo pozicijų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Turi teisinį aukštąjį universitetinį išsilavinimą . Nors teisininko karjeros nepavyko siekti dėl finansinių priežasčių, bet tos žinios pravertė vystant verslus ir jiems vadovaujant. Taip pat studijavo psichologiją, finansus – investavimą, todėl yra finansiškai raštingas. Ilgą laiką bando ieškotis darbo, bet darbo neranda ne dėl to, kad jo kandidatūra nesudomina darbdavių o dėl to ,kad tam yra techniškai-fiziškai trukdoma, t. y. elektroniniai laiškai. Taip pat telefoniniai skambučiai yra peradresuojami. Susiduria su pastoviomis kibernetinėmis atakomis. Prašo priteisti iš ieškovės dėl tyčinio neveikimo (siekiant tyčia kenkti jam ir tuo pačiu kenkiant dukrytėm) 51 000 Eur, kurį sudaro šiai dienai patirtas finansinis nuostolis dėl buto, t. y. nekilnojamo turto objekto esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovei siūlytų įsigyti kitą tokį patį būstą tame pačiame rajone už jos nurodytą sumą (102 000 Eur). Butą, kuriame šiuo metu gyvena, parduoti už tikrą rinkos vertę ir padengti atsakovo patirtus nuostolius dėl tyčinio neveikimo. Prašo įvertinti tai, kad jo geranoriškumas prisidėti prie vaikų išlaikymo viršijo jo galimybes, užskaityti leidimą naudotis gyvenamuoju plotu kaip prisidėjimą prie dukryčių išlaikymo nes buto nuomos kaina šiai dienai viršija numatyto išlaikymo dydį. Dėl to prašo panaikinti įsiskolinimą, nes atsakovas faktiškai daugiau prisidėjo prie dukryčių išlaikymo nei pati ieškovė. Ieškovė dirba valstybinėje įmonėje, gauna valstybinę algą, kurios pagal įstatymą ir valstybės vykdomą politiką turėtų užtekti pragyvenimui.

7. Rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-73528, DOK-73988) atsakovas nurodė, kad ieškovei siuntė iškarpas iš nekilnojamojo turto pardavimų portalų, kad matytų realias rinkos kainas. Išlaikymas turėtų būti skaičiuojamas ne pagal turto vertę nuvertinant turtą, o pagal pajamas. Kadangi šiai dienai atsakovas neturi pajamų, mano, kad butų svarstytinas klausimas dėl išlaikymo mažinimo, o ne didinimo.

Atsiliepimas

8. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė savo atsiliepime nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.

9. Trečiasis asmuo VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarautų, jog ieškovei B. Z., kaip įstatyminei nepilnamečių dukrų E. Z. ir L. Z., atstovei, paskolos sutarties pagrindu būtų perkeltos gavėjo teisės ir pareigos dėl buto, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovacijos, jeigu ieškovė apmokėtų iki tol susidariusiąją (be liepos mėnesio įmokos) 854,15 Eur skolą. Pažymėjo, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), be liepos mėnesio įmokos, 2023-07-24 dienai yra paskaičiuota: kredito skola 416.10 Eur; palūkanų skola 253.40 Eur; atidėtų palūkanų skola 24.44 Eur; delspinigių skola 121.38 Eur. Taip pat yra paskaičiuota už administravimo mokestį susidariusi skola, kurią, be liepos mėnesio įmokos, sudaro 38.83 Eur. Taigi, bendrai skaičiuotina buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), skola yra susidariusi 854,15 Eur (815.32 Eur + 38.83 Eur) sumai. Teismo posėdyje, apie kurio laiką ir vietą informuotas tinkamai, trečiojo asmens atstovas neatvyko.

10. Trečiasis asmuo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

11. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė byloje išvadą (DOK-124976), kurioje nurodė, kad Tarnybos vyriausioji specialistė apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu buvo nustatyta, jog ieškovė su nepilnametėmis dukterimis, gyvena trijų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga, būstas su visais patogumais. Mergaitės dalinasi vienu kambariu tarpusavyje. Kambaryje yra dvi lovos, rašomasis stalas, lentynos, knygos, mergaičių daiktai, žaislai. Kambarys jaukus. Namuose yra visi reikalingi baldai, buitinė technika ir namų apyvokos daiktai. Ieškovė nurodė, jog ji dirba VĮ “Registrų centras”. Ieškovės mėnesio pajamos – apie 900 -1000 Eur/mėn. gaunamas darbo užmokestis, 171,50 Eur/mėn. vaikų pinigai. Pokalbio metu ieškovė nurodė, kad su kad su atsakovu santuoka nutraukta nuo 2019 metų. Pasak ieškovės, atsakovas su dukromis bendrauja tik telefonu, nors yra nustatyta jo ir vaikų bendravimo tvarka. Pasak ieškovės, atsakovui yra priteista mokėti dukroms po 215 Eur/mėn. išlaikymą, tačiau, jis išlaikymo neteikė, yra susidariusi apie 20 000 Eur skola už vaikų išlaikymą. Pasak ieškovės, gyventi šiame bute yra itin patogu, kadangi mergaičių mokyklos yra prie pat namų, praktiškai namo kieme. Tarnybos vyriausioji specialistė apsilankė atsakovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu buvo nustatyta, jog atsakovas šiuo metu gyvena giminaičiams priklausiančiame gyvenamajame name. Atsakovas atsisakė nurodyti aplinkybes dėl gyvenimo sąlygų. Atsakovas nurodė, jog šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Pokalbio metu atsakovas pažymėjo, kad jam nėra žinoma apie ieškovės teismui pareikštą ieškinį dėl materialinio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, dokumentų iš teismo nėra gavęs. Supažindinus atsakovą su ieškinio reikalavimais, paaiškino, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad šiuo metu nedirba, neturi pajamų, yra pažeistos jo teisės, todėl neturi galimybės šiuo metu dukroms teikti išlaikymą. Yra finansiškai žlugdomas. Taip pat nurodė, jog neturi gyvenamojo būsto, glaudžiasi pas giminaičius. Ieškovė su nepilnametėmis dukromis gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, t. y. jis dukroms yra suteikęs gyvenamąjį būstą. Taip pat atsakovas bendraudamas nurodė, jog nesutinka, kad nepilnametėms dukroms šiuo metu priteistas išlaikymas po 215 Eur/mėn. būtų padidintas iki 586,60 Eur. Taip pat nesutinka, kad dukroms būtų priteistas išlaikymas turtu – butu, kuriame šiuo metu dukros gyvena bei išlaikymas periodinėmis išmokomis po 103,50 Eur. Taip pat nesutinka su alternatyviu reikalavimu, t. y. jog būtų priteista 215 Eur suma būtų padidinta iki 586,50 Eur ir pakeistas išlaikymas vienkartine suma, t. y. L. – 49 266 Eur, E. – 59 823 Eur. Atsakovas nurodė, kad sutiktų, jog būtų parduotas jam priklausantis turtas – butas, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė su nepilnametėmis dukromis. Būstas turėtų būti parduotas rinkos verte, kuris šiai dienai vertas ne mažiau 150 000 Eur, tuomet padengtų įsiskolinimą ar sumokėtų išlaikymą (vienkartine išmoka). L. Z. nuo rudens lankys (duomenys neskelbtini). Papildomai lanko anglų k. užsiėmimus. Sveikatos problemų neturi. Sveikatos priežiūra atliekama VšĮ „Šeškinės poliklinika“. E. Z., lanko (duomenys neskelbtini). Sveikatos problemų neturi. Sveikatos priežiūra atliekama VšĮ „Šeškinės poliklinika“. Sesės L. ir E. nurodė, kad gyvena su mama, o su tėčiu bendrauja telefonu – skambučiais ir žinutėmis beveik kasdien, tuomet tėtis jų klausia, kaip reikalai ir pan. Pasak mergaičių, paskutinį kartą gyvai su tėčiu jos matėsi praeitą vasarą. Vaikų teigimu, jos tėčio pasiilgo, norėtų pasimatyti. Su mama, anot seserų, jos sutaria gerai, pykstasi labai retai. Mergaičių teigimu, šiame bute jos gyvena labai seniai, joms čia labai patinka, kadangi yra labai arti jų mokyklos, todėl yra labai patogu, be to, kieme jos turi daug draugių. Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Šeimai nei anksčiau, nei dabar nėra taikomas atvejo vadybos procesas. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, ieškinio reikalavimai yra pareikšti atsižvelgiant į nepilnamečių mergaičių interesus. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir materialinio išlaikymo formos reikia atsižvelgti, kad būtų užtikrinti geriausi nepilnamečių interesai, jog jos turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti būtiniausius savo poreikius. Teismo posėdyje, apie kurio laiką ir vietą informuotas tinkamai, išvadą teikiančios institucijos atstovas neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Žemesnės instancijos teismas

12. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (e. bylos 1 t., e. b. l. 37-38). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1012-897/2020, teismas nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką bei išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, įskaitant nustatė šalių nepilnamečių vaikų L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina B. Z. jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovo N. Z. išlaikymą nepilnametei dukrai L. Z. ir E. Z. periodinėmis išmokomis – po 215 Eur kiekvienai kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. liepos 11 d. iki vaikų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šias lėšas uzufrukto teise valdyti ieškovei B. Z. (e. bylos 1 t., e. b. l. 17-35). Be to, nustatė nepilnamečiams vaikams L. Z. ir E. Z. ir jų motinai B. Z., uzufruktą į N. Z. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kol L. Z. ir E. Z. sulauks pilnametystės.

13. Byloje kilo ginčas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir formos pakeitimo. Ieškovės teigimu, atsakovas teismo sprendimo dalyje dėl išlaikymo vaikams teikimo nevykdė, yra išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovės teigimu, 2020 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteistos sumos vaikų poreikių patenkinimui neužtenka, o atsakovas nesutinka teikti didesnį išlaikymą, neteikia priteisto išlaikymo, nedengia susidariusio išlaikymo įsiskolinimo.

Dėl pagrindo didinti išlaikymo dydį

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalis reglamentuoja išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

16. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

17. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ieškovės ir atsakovo nepilnamečiams vaikams, t. y. nepilnametei dukrai L. Z. ir E. Z. periodinėmis išmokomis – po 215 Eur kiekvienai kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 11 d.) iki vaikų pilnametystės, priimtas 2020 m. liepos 31 d. Ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, motyvuodama tuo, kad nuo teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio priteisimo praėję beveik 4 metai, vaikams tuo metu buvo atitinkamai 7 ir 8 metai, per šį laikotarpį pasikeitė ir ženkliai išaugo vaikų poreikiai, išlaikymo sumos nepakanka net būtinųjų vaikų poreikių patenkinimui, teigia, jog pasikeitė ir pragyvenimo lygis Lietuvos Respublikoje. Ieškovė prašė padidinti priteisto materialinio išlaikymo nepilnametėms dukroms E. Z. ir L. Z. dydį iki 586,50 Eur kiekvienai.

18. Pažymėtina, kad CK 3.208 straipsnyje nustatyta, jog tais atvejais, kuomet išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 3 ir 4 punktais, periodinės išmokos yra indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą; periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis; periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos. Nagrinėjamu atveju, iš atsakovo išlaikymas priteistas 2020 m. liepos 31 d. teismo sprendimu, vadinasi priteista išlaikymo suma turėjo būti indeksuojama. Iš byloje pateiktos antstolės N. Š. – S. 2024 m. liepos 11 d. pažymos Nr. S-24-33-21340 nustatyta, kad 2024 m. liepos 10 dienai atsakovo išlaikymo įsiskolinimas yra 29 473,30 Eur. Taip pat iš minėtos pažymos matyti, kad taikius indeksavimą išlaikymo suma, kurią nuo 2024 m. vasario 1 d. vaikų išlaikymui turi mokėti atsakovas sudaro po 301 Eur).

19. Kasacinis teismas pažymi, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

20. Ieškovė pateikė vaikų poreikių lentelę, kurią patikslino (2024-04-03 DOK-52597) ir kurioje detaliau nurodė vaikų poreikius. Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutiko.

21. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

22. Lietuvos Respublikoje nuo 2024 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 924,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 708,42 Eur, o vaiko išmokos dydis – 96,25 Eur. Be to, sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Todėl orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei yra apie 354,00 Eur neatskaičius vaiko universalios išmokos, o atskaičius šia išmoką – 306 Eur per mėnesį ((708,42 Eur- 96,25 Eur) / 2).

23. Sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo padidinti nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingą sumą pasakytina, kad šiuo metu orientacinis išlaikymo dydis, sudarantis pusę minimalios mėnesinės algos dydžio, bei užtikrinantis iš esmės tik būtinuosius vaiko poreikius, yra ženkliai didesnis, nei iš atsakovo priteistas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu, ir būtinųjų ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų poreikių pilnai neužtikrina. Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (2010 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kita vertus, svarbu ir tai, kad orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su racionaliais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

24. Nagrinėjamu atveju ieškinyje teigiama, kad vieno vaiko poreikių tenkinimui reikia 1173 Eur/ mėn. o remiantis ieškovės skaičiavimais pagal patikslintą lentelę (2024-04-03 DOK-52597), vieno vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikia 1 268,52 Eur. Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų išlaikymui teismo sprendimų priteistą 215 Eur sumą padidinti iki 586,50 Eur kiekvienai dukrai. Į ieškovės nurodytų būtinųjų kasmėnesinių vaikų poreikių sąrašą buvo įtraukti ir tokie poreikiai kaip anglų kalbos būrelis (166,67 Eur/ mėn.), keramikos būrelis (4,17 Eur/ mėn.), sportinė apranga namuose ir į ugdymo įstaigą (7,5 Eur/ mėn.), pižama (4,67 Eur / mėn.), apranga skirtingiems sezonams, patalynės komplektai (5 Eur/ mėn.), antklodė (2.36 Eur/ mėn.), rankšluosčiai (1.67 Eur/ mėn.), gimtadienio šventė (25 Eur / mėn.), dienpinigiai (50 Eur/ mėn.), maistas mokykloje (76,67 Eur), komunaliniai mokesčiai (100 Eur/ mėn.), dviračiai, paspirtukas (8,33 Eur/ mėn.), baldai (5,25 Eur/ mėn.), indai (0,83 Eur/ mėn.), ekskursijos, šventės (20,83 Eur/ mėn.), laisvalaikis ne namuose, šventės (draugų gimtadieniai) (60 Eur/mėn.), mobilus ryšys (19,67 Eur/mėn.), telefonas, kompiuteris (6,5 Eur/ mėn.), draudimai (14,22 Eur), transporto išlaidos (80 Eur/ mėn.), augintinio išlaikymas, kanceliarinės prekės ir kt. Teismas atkreipia dėmesį, kad kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos dubliuojasi ar yra labai panašaus pobūdžio, pavyzdžiui, išlaidos kanceliarinėms prekėms teismui pateiktoje lentelėje nurodytos du kartus, į lentelę įtrauktos išlaidos pramogoms, teismo vertinimu, transportui pernelyg uždidintos ir besikartojančios (ieškovė atskirai išskiria išlaidas atostogoms, laisvalaikiui, šventėms), numatytos išlaidos buities prekėms, tačiau kitoje lentelės eilutėje taip pat numatytos išlaidos ir rankšluosčiams, patalynei, antklodėms, indams ir pan., kas taip pat iš esmės yra buities prekės. Ieškovė į periodines vaikų išlaikymui tenkančias išlaidas išskiria tokius pirkinius kaip baldai, indai, dviračiai, paspirtukai, patalynė, kurie, teismo vertinimu, nėra greitai suvartojami bei nebūtini įsigyti periodiškai, be to, vaikų, kurių amžiaus skirtumas tėra apie pusantrų metų, gali būti pasidalijami ar perleidžiami vienas kitam. Atsižvelgiant į tai, teismas kritiškai vertina ieškovės nurodomas sumas aptartiems pirkiniams ir laiko, kad tai sudaro pagrindą ieškovės prašomą priteisti išlaikymo sumą mažinti. Ieškovė nurodo, kad per vieną mėnesį vaiko dienpinigiams būtina 50 Eur suma. Visgi iš ieškovės pateiktos lentelės matyti, kad tokios kasdienės išlaidos kaip maitinimas namuose ir mokykloje, žaislams, laisvalaikiui, kanceliarinėms, ugdymosi prekėms jau įtrauktos į kitas išlaidų kategorijas, todėl net 50 Eur papildomai dienpinigiams skiriama suma vertintina kaip nepagrįsta ir dirbtinai didinanti vaikų išlaikymui reikalingą sumą. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. liepos 31 d. teismo sprendimu priteisiant vaikams išlaikymą, teismas buvo atsižvelgęs ir į vaikų tuomet lankytus būrelius (e. bylos 1 t., e. b. l. 28). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo kitus lankomus būrelius, kurių dalis yra nemokami, todėl, teismo vertinimu, dalis vaikų būreliams patiriamų išlaidų turėtų būti įskaitoma ir patiriama iš vaikų išlaikymui jau priteistos sumos. Dėl šių priežasčių vertintina, kad ieškovės nurodomos išlaidos vaikų būreliams (166,67 Eur + 4,17 Eur) taip pat pernelyg padidintos, anglų kalbos būrelis, kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, lankomas papildomai, todėl, teismo vertinimu, esamoje situacijoje, nėra būtinasis poreikis. Esant nurodytoms aplinkybėms, tai sudaro pagrindą vertinti, kad išlaidos vaikų būreliams taip pat mažintinos kaip pernelyg padidintos.

25. CPK 182 straipsnis numato atvejus, kuomet šalys yra atleidžiamos nuo įrodinėjimo. Minėto straipsnio 1 dalis numato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios teismo pripažintos visuotinai žinomomis. Būtent remiantis šia nuostata, teismai yra suformulavę taisyklę, jog nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt. Be kita ko, teismų pripažįstama, jog būtų neracionalu reikalauti pateikti visas išlaidas pagrindžiančius kvitus (mokėjimų nurodymus ar kt.), kadangi iš pateiktų mokėjimo dokumentų būtų neįmanoma nustatyti, kokios prekės (pavyzdžiui, maistas) ar paslaugos buvo pirktos išimtinai vaiko poreikių tenkinimui, kokios kitų asmenų (kartu su vaiku gyvenančių asmenų) (pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1711-221/2019; 2019 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-439-221/2019; kt.). Tačiau nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su racionaliais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

26. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos yra per didelės ar dubliuojasi, todėl jomis prašoma priteisti išlaikymo suma mažintina, t. y. išlaidos būreliams mažintinos trečdaliu (iki 60 Eur), aprangai (mažintina iki 70 Eur), buičiai (mažintinos išlaidos patalynei, antklodėms, pagalvėms, rankšluosčiams (minusuojama 2,36 Eur, 1,67 Eur, 5 Eur), šventėms, gimtadieniams ir laisvalaikiui (bendrai prašoma 105,83 Eur (25+ 60+ 20,83) (sumažinama iki 45 Eur suma), baldams (mažinama 5,25 Eur suma), indams (mažinama 0,83 Eur suma), mobiliajam ryšiui (mažinama iki 10 Eur), transportui (mažinama iki 40 Eur), dviračiams ir paspirtukams (mažinama 8,33 Eur suma), kanceliarinėms prekėms, knygoms, pratyboms (bendrai nurodoma, kad reikalinga 75 Eur/ mėn. (25 Eur + 50 Eur), mažinama iki bendros 25 Eur suma), dienpinigiai (minusuojama visa 50 Eur suma), išlaidos aprangai ir avalynei (nurodoma, kad reikalinga bendra 167,73 Eur suma, mažinama iki 70 Eur/mėn.), išlaidos maistui namuose ir vitaminams (nurodoma, kad reikalinga bendra 245 Eur suma, mažinama iki 220 Eur/mėn.). Todėl nagrinėjamu atveju aptariamos išlaidos neįtrauktinos į vaikams nustatytino išlaikymo sumą.

27. Apibendrinant nustatytina, kad šalių nepilnametėms dukroms yra pakankama 805 Eur suma per mėnesį (1 268,50 Eur - 106,67 Eur sumažinta suma būreliams – 5 Eur – 2,36 Eur – 1,67 Eur – 60,83 Eur – 5,25 Eur – 0,83 Eur – 9,67 Eur – 40 Eur – 8,33 Eur – 50 Eur dienpinigiai – 50 Eur išlaidos kanceliarinėms prekėms – 97,73 Eur išlaidų aprangai – 25 Eur maistui ir vitaminams).

28. CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijus, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktas ). Todėl nustatant kokia išlaikymo dalis tenka kiekvienam iš tėvų, vertintina ir kiekvieno iš jų turtinė padėtis. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, jie turi lygias teises ir pareigas vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvo ar motinos turtinė padėtis.

Žemesnės instancijos teismas

29. Aptariamame kontekste, svarbu įvertinti tai, kad nors ieškovė teigė, jog kiekvieno vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį siekia apie 1 268,52 Eur, tokie vaikų poreikiai neatitinka ieškovės ir atsakovo finansinių galimybių – ieškovės gaunamos pajamos siekia apie 1 500,25 Eur - 1670,28 Eur (neatskaičius mokesčių). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas verčiasi individualia veikla, apie jo gaunamas pajamas, byloje duomenų apskritai nėra, iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas nedirba. Taigi, ir dėl šalių gaunamų pajamų dydžio ieškovės nurodoma 586,50 Eur suma kiekvieno vaiko poreikiams nebūtų proporcinga vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.

30. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo išlaikymo pareigą paskirstyti lygiomis dalimis. Įvertinus šalių turtinę padėtį, nenustatyta, kad atsakovo turtinė padėti būtų blogesnė nei ieškovės ir sudarytų pagrindą jo išlaikymo pareigos apimtis mažinti ir šią pareigą paskirstyti nelygiomis dalimis. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie reikšmingus atsakovo sveikatos sutrikimus byloje nėra, jis turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, be to, kaip pats nurodė atsiliepime į ieškinį, yra dirbęs įvairiose pozicijose ir darbuose nuo darbininko iki vadovo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, yra finansiškai raštingas. Nors duomenų apie atsakovo darbo santykius byloje nėra, tačiau byloje surinktų duomenų apie atsakovą visumą leidžia spręsti, kad atsakovas objektyviai gali imtis priemonių susirasti darbą ar veiklą, iš kurios galėtų gauti pajamas ir teikti vaikams reikalingo dydžio išlaikymą.

31. Atsižvelgiant į byloje nustatytus šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir jiems reikalingą patenkinti išlaidų dydį, byloje nesant duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių (prasto darbingumo, sveikatos būklės, kitų išlaikytinių ar pan.) negalėtų teikti vaikams reikalingo išlaikymo ieškovės reikalavimą tenkina iš dalies. Nustačius, kad šalių dukrų išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikalinga 805 Eur suma, iš jos atėmus universalią vaiko išmoką, kiekvienai iš šalių tenkanti teiktino dukroms išlaikymo suma per mėnesį suapvalinus yra 355 Eur (710,16 Eur / 2).

32. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), šiuo metu universalioji vaiko išmoka yra 96,25 Eur per mėnesį, todėl abiejų tėvų teiktino vaikui išlaikymo suma mažintina vaiko universalios išmokos suma ir sudaro vidutiniškai 710 Eur (806 Eur – 96,25 Eur).

33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos – 2023 m. birželio 30 d. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Dėl išlaikymo formos pakeitimo

34. Pareikštu ieškiniu ieškovė taip pat prašo pakeisti išlaikymo formą atitinkamai 2020-07-31 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1012-897/2020 priteistą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 215 Eur per mėnesį kiekvienai iš dukrų iki jų pilnametystės, pakeisti į materialinį išlaikymą turtu, kuris labiau tenkintų vaikų interesus, o būtent priteisti E. Z., a/k (duomenys neskelbtini), ir L. Z., a/k (duomenys neskelbtini) po ½ dalį atsakovui N. Z., a/k (duomenys neskelbtini) priklausančio buto, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio viso vidutinė rinkos vertė viešojo registro duomenimis yra 102 000 Eur bei išlaikymą periodinėmis išmokomis po 103,50 Eur kiekvienai nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę arba alternatyviu reikalavimu prašo pakeisti išlaikymo formą, atitinkamai 2020-07-31 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1012-897/2020 priteistą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 215 Eur per mėnesį kiekvienai iš dukrų iki jų pilnametystės, pakeisti į materialinį išlaikymą vienkartine suma - L. Z., gim. (duomenys neskelbtini)– 49 266 Eur, E. Z., a/k (duomenys neskelbtini) – 59 823 Eur, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Reikalavimą dėl išlaikymo formos pakeitimo grindžia tuo, kad atsakovas visiškai neteikia materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams, yra nusišalinęs nuo vaikų interesų užtikrinimo, mano, kad padidinti materialinio išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis netikslinga, nes atsakovas nemoka ir mažesnės teismo sprendimu priteistos sumos. Ieškovės teigimu, išlaikymo priteisimas turtu - atsakovui priklausančiu butu maksimaliai atitiks vaikų interesus, t. y. bus užtikrinta saugi ir tinkama vaikams augti aplinka, vaikai taps nekilnojamojo turto, kurio vertė laikui bėgant turi tendenciją augti, savininkais (bendrasavininkais).

35. Atsakovas su šiais reikalavimais nesutinka, motyvuodamas tuo, kad leisdamas gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute renovuotame name, dukroms užtikrina gyvenamojo būsto poreikį, be to, ieškovės nurodoma turto vertė neatitinka dabartinės rinkos kainos.

36. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kokia labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo formos parinkimo kriterijai yra šie: vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos būklė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktūra, gaunamų pajamų dydis, periodiškumas, tėvo (motinos) gebėjimas tinkamai tvarkyti turtą ir gauti iš jo pajamas vaikų išlaikymui ar kitaip tenkinti vaikų poreikius iš priteisto turto. Taigi kriterijai, galintys lemti vieną ar kitą išlaikymo formą, yra įvairūs.

37. Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas kas mėnesį vaiko (vaikų) poreikiams tenkinti, jei išlaikymas yra mokamas nepažeidžiant mokėjimo tvarkos. Ši išlaikymo forma taikytina tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai leidžia išlaikymą privalančio mokėti vaiko tėvo (motinos) turimos lėšos ir nėra pažeidžiami nei vaikų, nei tėvų interesai dėl tokios išlaikymo formos taikymo.

38. Konkreti pinigų suma ar turtas natūra paprastai priteisiamas tais atvejais, kai teikti išlaikymą privalantis vaiko tėvas (motina) neturi nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad išlaikymą periodinėmis išmokomis tėvas (motina) laiku ir visiškai teiks iš turimų santaupų ar iš kito turto gaunamų pajamų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018). Kita vertus, išlaikymas turtu yra išimtinė išlaikymo teikimo forma, nes paprastai teikiamos lėšos reikalingos kasdieniniams einamiesiems išlaikomo nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti teikiamas tėvo dalį suteikiant tiesiogiai vaikui (aprūpinant jį būstu, maistu, reikmenimis pragyvenimui, mokymuisi, lavinimui ir kt.), arba ją natūra ar lėšomis teikiant netiesiogiai – perduodant kitam tėvui, kuris gautą turtą naudoja vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

39. Remiantis bylos duomenimis matyti, jog nuo 2020-08-06, kuomet buvo išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo vaikams išieškojimo, yra susidaręs 29 473, 30 Eur dydžio įsiskolinimas. Iš to seka, kad aptariamu laikotarpiu atsakovas teismo sprendimo teikti vaikams periodines išmokas, nevykdė. Kita vertus, pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimu nustatytas nepilnamečiams vaikams – L. ir E., uzufruktas į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki vaikai sulauks pilnametystės, ir šiuo metu pilnai užtikrina nepilnamečių vaikų poreikį į gyvenamąjį būstą, sukuria tinkamą ir saugią aplinką vaikams augti. Teismo vertinimu, išlaikymo formos pakeitimas priteisiant vaikams išlaikymą nekilnojamuoju turtu niekaip neįtakos vaikų materialinės gerovės, todėl tenkinti reikalavimą remiantis šiais argumentais, teisinio pagrindo nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymo forma turtu neatsvertų ir neatitiktų vaikų interesų tenkinti kitus vaikų būtinuosius poreikius, kaip antai lėšos ugdymuisi, maistui, laisvalaikiui ir pan., poreikių patenkinimo, nes periodinės išmokos išlieka prioritetine išlaikymo forma. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, ieškantis tinkamo darbo, nėra pagrindo teigti, kad išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis negalės teikti ateityje.

40. Be to, ieškovė nurodo, ką patvirtina ir byloje pateikti VšĮ “Atnaujinkime miestą” mokėjimo pranešimai bei daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)individualių investicijų paskirstymo pagal butus grafikas (e. bylos 1 t., e. b. l. 86-94), VšĮ “Atnaujinkime miestą” atsiliepimas į ieškinį, kad nėra padengta visa paskola už namo (duomenys neskelbtini) (butas (duomenys neskelbtini)), statybos rangos darbus (t. y. namo renovaciją) bei yra susidariusi 854,15 Eur įmokų skola. Duomenų, kad nepilnamečiai vaikai turėtų piniginių lėšų, iš kurių galėtų vykdyti finansinius įsipareigojimus tuo atveju, jei jiems kaip išlaikymo forma būtų priteistas butas, byloje nėra. Taip pat teismas vertina ir tai, kad teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad butas reikalauja remonto. Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. butą, kuris reikalauja ne tik nuolatinės priežiūros, išlaikymo ir remonto, esant nesumokėtai paskolai už namo renovaciją, teismo vertinimu, pritesimas tokiu būdu pakeičiant išlaikymo formą nustatytų nepilnamečiam vaikams pernelyg dideles pareigas bei įsipareigojimus, kurių, bylos duomenimis, vaikai (ar per įstatyminę atstovę) neturėtų galimybės vykdyti, o tai neatitiktų geriausių ir prioritetinių vaikų interesų.

41. Teismo vertinimu nepilnamečių vaikų interesų neatitiktų ir išlaikymo priteisimas vienkartine išmoka, kaip to alternatyviu prašymu reikalauja ieškovė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės ir atsakovo dukroms – L. ir E. teiktinas išlaikymas iki jų pilnametystės truks dar 7-8 metus, todėl skaičiuoti vienkartinės išmokos dydį pagal šiuo metu nustatytą reikalingą išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis, nebūtų teisinga. Pažymėtina, jog per tą laiką augant vaikams, gali atsirasti papildomų išlaidų jų poreikiams tenkinti, gali kisti ir tėvų turtinė padėtis, dėl ko atsirastų pagrindas išlaikymo dydį pakeisti. Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių vaikų interesai yra saugomi ir ginami prioritetiškai, teismo procesiniu sprendimu nustatyta vaiko teisė į konkretaus dydžio išlaikymą (nepriklausomai nuo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo masto) negali būti paneigiama ar ribojama. Remiantis šiais argumentais spręstina, jog išlaikymo formos pakeitimas periodines išmokas keičiant į vienkartinę išmoką, neatitiktų prioritetinių vaikų interesų, pažeistų jų turtines teises, todėl toks ieškovės reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

42. Įvertinus faktines bylos aplinkybes konstatuotina, jog šiuo metu išlaikymą vaikams, išskyrus atsakovo teikiamą vaikų aprūpinimą gyvenamuoju būstu, užtikrina ieškovė ir nepilnamečių vaikų interesas gauti išlaikymą nėra pažeistas. Įvertinusi šeimos aplinkos sąlygas, VTAĮT išvadoje nustatė, jog mergaitėms užtikrintos materialinės sąlygos fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti gebėjimus, patenkinti būtinuosius vaikų poreikius. Tokiu atveju, kai vienas iš tėvų vykdo ne tik savo prievolę išlaikyti vaikus, bet ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, remiantis CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

43. Įvertinęs tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek šalių teiktus paaiškinimus, teisinius argumentus, kuriais ieškovė prašo pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas sprendžia, kad 355 Eur išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis, yra teisinga ir protinga suma, kurią turėtų skirti atsakovas kiekvienai iš nepilnamečių dukrų.

44. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas iš dalies, pakeičiant Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimu civilinėje byloje priteistą išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam vaikams ir priteisiant iš atsakovo dukrų L. ir E. išlaikymui kiekvienai po 355 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2023 m. birželio 30 d., iki vaikų pilnametystės, paskiriant ieškovę tvarkytoja vaikų skirtų išlaikymui lėšų, uzufrukto teise (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovės reikalavimas pakeisti išlaikymo formą nekilnojamuoju turtu ar vienkartine išmoka, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

46. Ieškovė patyrė 2050 Eur iš laidų advokato pagalbai apmokėti (DOK-109412), kurias sudaro 550 Eur už ieškinio paruošimą; 500 Eur už papildomų įrodymų rinkimą ir pateikimą teismui; 500 Eur už rašytinių paaiškinimų rengimą ir teisines konsultacijas; 500 Eur pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

47. Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo iš dalies buvo patenkintas, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 38 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, kuris buvo apskaičiuotas sekančiai: ((355 Eur – 215 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) = 37,80 Eur.

48. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas padidinti priteistą išlaikymą buvo tenkintas iš dalies (60 proc.), o reikalavimas pakeisti išlaikymo formą buvo atmestas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina ieškovės naudai priteistina 615 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

49. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 46,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteistina 29,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteistina 19,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 57,18 Eur (37,80 + 19,38).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Padidinti 2020 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1012-897/2020 sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, ir priteisti iš atsakovo N. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukroms L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 355,00 (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. birželio 30 d.) iki vaikų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šias lėšas uzufrukto teise valdyti ieškovei B. Z., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą vykdyti skubiai.

Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo formos pakeitimo atmesti.

Priteisti iš atsakovo N. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 615 Eur (šešis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės B. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo N. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 57,18 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 18 ct), o iš ieškovės B. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) - 29, 08 ct (dvidešimt devynis eurus 8 ct), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė