- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- eI3-731-1161/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01256-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į valstybės tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, ir prašo: 1) priteisti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, ir LKT) pareiškėjui 107,16 Eur dydžio vienos dienos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; 2) įpareigoti Tarnybą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui 107,16 Eur vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas susidariusią už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti iš atsakovo Tarnybos pareiškėjui visas jo bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, patirtas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. P-241 „Dėl J. K. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu“ (toliau – ir 2021 m. liepos 28 d. Įsakymas Nr. P-241) pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 30 d. buvo priimtas į Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus (toliau – ir VOS) (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas. Vykdant Kalėjimų departamento reorganizaciją, pirmu etapu iki 2022 m. liepos 1 d. buvo atlikta Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų bendrąsias funkcijas vykdančių padalinių centralizacija, Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-139 patvirtinta nauja Kalėjimų departamento administracijos struktūros valdymo schema, kurioje vietoje bendrąsias funkcijas vykdančių VOS buvo patvirtinti bendrąsias funkcijas vykdantys 8 skyriai, tarp jų Teisės skyrius, Tarnybos Personalo valdymo skyriaus (toliau – ir PVS), Dokumentų valdymo skyrius ir kiti, o Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintas Kalėjimų departamento pataisos pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas (toliau – ir 2022 m. gegužės 12 d. Įsakymas Nr. V-138), kurio 12.2. papunkčiu PVS patvirtinta 10 (duomenys neskelbtini), karjeros valstybės tarnautojų, pareigybės grupė 7.1 (pareigybės lygmuo – VIII). Pareiškėjui sutikus, Kalėjimų departamento direktorius 2022 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. P-242 jį nuo 2022 m. liepos 1 d. perkėlė į Kalėjimų departamento PVS (duomenys neskelbtini) pareigas, nurodant, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. pareiškėjo valstybės tarnybos santykiai, nekeičiant (duomenys neskelbtini) pareigybės ir iš esmės jos aprašyme numatytų funkcijų, toliau tęsiasi Kalėjimų departamento PVS tomis pačiomis sąlygomis. Kalėjimų departamento PVS nuostatai patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-151 (toliau – ir 2022 m. gegužės 26 d. Įsakymas Nr. V-151), visų PVS (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymai patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-171 (toliau – ir 2022 m. birželio 13 d. Įsakymas Nr. V-171), kurį pakeičiant, dviejų PVS (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo pareigybės aprašymai patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. P-192 (toliau – ir 2022 m. birželio 20 d. Įsakymas Nr. P-192).
Teigia, kad vykdant reorganizacijos antrą etapą, prijungiant pavaldžias įstaigas prie Kalėjimų departamento ir pakeičiant pavadinimą į Tarnyba, bet nekeičiant jau centralizuotų bendrąsias funkcijas vykdančių skyrių uždavinių ir funkcijų, Kalėjimų departamento direktorius 2022 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. V-389, kuris įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d., patvirtino LKT pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašą (toliau – ir 2022 m. lapkričio 14 d. Įsakymas Nr. V-389), kurio 20.2. papunkčiu PVS patvirtinti 5 (duomenys neskelbtini), karjeros valstybės tarnautojai, pareigybės grupė 7.1 (pareigybės lygmuo – VIII), o 20.3. papunkčiu 1 (duomenys neskelbtini) dirbantis pagal darbo sutartį (pareigybės lygmuo A1). 2022 m. lapkričio 14 d. Įsakymas Nr. V-389 vėliau Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-472 (toliau – ir 2022 m. gruodžio 20 d. Įsakymas Nr. V-472) buvo pakeistas, vienu PVS (duomenys neskelbtini) sumažinant. Kalėjimų departamento direktorius, atsižvelgdamas į savo dar negaliojantį 2022 m. lapkričio 14 d. Įsakymą Nr. V-389, 2022 m. lapkričio 15 d. įspėjimu Nr. LV-6594 „Dėl pareigybės naikinimo“ (toliau – ir 2022 m. lapkričio 15 d. Įspėjimas), pareiškėją įspėjo, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. naikinama jo pareigybė. Taip pat informavo, kad atskirai pranešant jam bus siūloma eiti kitas lygiavertes ar žemesnes jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas LKT, o atsisakius siūlomų pareigų, 2023 m. sausio 15 d. bus atleistas iš užimamų pareigų. Be to, informavo, kad sutikus eiti kitas laisvas jo kvalifikaciją atitinkančias lygiavertes ar žemesnes pareigas, į tą pareigybę pretenduojant ir kitiems asmenims, bus vykdoma atranka pagal suderintus su profesine sąjunga ir patvirtintus atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus.
Pažymi, kad Tarnybos PVS nuostatus Kalėjimų departamento direktorius patvirtino tik 2022 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. V-441 (toliau – ir 2022 m. gruodžio 13 d. Įsakymas Nr. V-441), Tarnybos PVS tik 4 iš 5 (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojų) pareigybių aprašymus patvirtino 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-506 (toliau – ir 2022 m. gruodžio 23 d. Įsakymas Nr. V-506), Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų atleidžiamų darbuotojų atrankos komisijos darbo reglamentą su atrankos kriterijais patvirtino tik 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-405 (toliau – ir 2022 m. lapkričio 23 d. Įsakymas Nr. V-405), o atrankos komisiją sudarė tik 2022 m. gruodžio 20 d. Įsakymu Nr. V-479. Kalėjimų departamento direktorius 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. P-558 (toliau – ir 2022 m. gruodžio 30 d. Įsakymas Nr. P-558) nurodė, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. Kalėjimų departamento pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, kurių administracijos padalinių ir pareigų pavadinimai nesikeičia, darbo bei darbo ir (ar) tarnybos santykiai tęsiasi Tarnyboje, paliekant nustatytus pareiginės algos koeficientus, pastoviosios dalies koeficientus, pareiginės algos kintamąsias dalis, priedus už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Nurodo, kad Kalėjimų departamentui bandant teikti neaiškius siūlymus, pareiškėjas kreipėsi su 2022 m. gruodžio 28 d. prašymu Nr. LV- 8915, Kalėjimų departamento direktoriaus prašydamas pasiūlyti visas lygiavertes ir žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas LKT, į kurias jo rašytiniu sutikimu galėtų būti paskirtas pagal Kalėjimų departamento žinomą jo turimą kvalifikaciją, darbo patirtį ir pareigybės aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus ir kompetencijas, pateikiant siūlomų pareigybių aprašymus ir nurodant būsimą gautiną darbo užmokestį. Atsižvelgdamas į tai, jog 2022 m. lapkričio 15 d. įspėjus, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. pareiškėjo pareigybė naikinama, tačiau iki 2023 m. sausio 1 d. pareiškėjas nebuvo atleistas, be to, jam ir 2023 m. sausio 11 d. pakartotiniu siūlymu teigiant, kad laisvų lygiaverčių pareigų, atitinkančių jo turimą kvalifikaciją, kompetencijas ir patirtį LKT nėra, bei vėl siūlant neaišku ką, pareiškėjas kreipėsi su 2023 m. sausio 12 d. prašymu Nr. LV-1438 jau LKT direktoriaus prašydamas dėl atleidimo iš užimamų pareigų nustatyti dviejų mėnesių įspėjimo terminą iš naujo bei pateikti informaciją raštu pagal pakartotinio siūlymo 2, 3 ir 4 punktuose nurodomą, kokie turimos darbo patirties (stažo) metai yra skaičiuojami nustatant darbo užmokesčio koeficientus. Atsakydamas į jį LKT direktorius 2023 m. sausio 13 d. tik pažymėjo, kad pasibaigus pareiškėjo įspėjimo terminui neturint pagrindo pratęsti jį dar 2 mėnesių laikotarpiui, 2023 m. sausio 15 d., pasibaigus 2 mėnesių įspėjimo terminui, atsižvelgiant į įteiktą 2022 m. lapkričio 15 d. Įspėjimą, pareiškėjas bus atleistas iš pareigybės, kurią užima, ir kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo panaikinta. Dirbdamas nuotoliniu būdu, pareiškėjas pirmadienį 2023 m. sausio 16 d. prisijungęs prie LKT Dokumentų valdymo sistemos (toliau – ir DVS) sužinojo, kad LKT direktorius dar 2023 m. sausio 13 d. paskutinėmis darbo minutėmis 15:41:50 val., net nesuderinęs su LKT (duomenys neskelbtini) L. V., tuo pažeisdamas derinimo procedūras, pasirašė 2023 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. P¬65 „Dėl J. K. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo atleido pareiškėją iš Kalėjimų departamento PVS (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojo) pareigų 2023 m. sausio 15 d., pasibaigus įspėjimo dėl Kalėjimų departamento PVS (duomenys neskelbtini) pareigybės naikinimo terminui.
Pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad išnagrinėjęs pareiškėjo 2023 m. vasario 10 d. skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023 nusprendė: pareiškėjo skundą tenkinti; panaikinti Tarnybos direktoriaus Įsakymą; įpareigoti Tarnybą grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas Tarnybos Personalo valdymo skyriaus, karjeros valstybės tarnautojo, pareigas (pareigybės grupė 7.1, pareigybės lygmuo - VIII), o nesant galimybės grąžinti į kitas lygiavertes pareigas; priteisti iš Tarnybos pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2022-629/2023 nutarė: VAAT 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš Tarnybos pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas) panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą VAAT 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. LVAT 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nustatė, nors pirmosios instancijos teismas ir išsireikalavo rašytinius įrodymus, būtinus sprendžiant vidutinio darbo užmokesčio priteisimą pareiškėjui už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau byloje kilusio ginčo dėl konkrečios priteistinos vidutinio darbo užmokesčio sumos neišsprendė, o tik abstrakčiai nurodė, kad priteisia vidutinį darbo užmokestį. Taip pat pažymėjo, kad byloje yra kilęs ginčas dėl piniginių sumų, kurios turi būti išskaičiuotos iš priteistino vidutinio darbo užmokesčio sumos (nutarties 29 punktas). Be to, pasisakė, kad apeliacinės instancijos teismui iš dalies patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, byla nėra baigta, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas, o pirmosios instancijos teismas šį išvestinį reikalavimą turės išspręsti iš naujo (nutarties 32 punktas).
Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose taip pat pažymėjo, kad Tarnybos direktorius 2023 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P-1273 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Personalo valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini) J. K. ir jo atleidimo iš pareigų“ (ginčas nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI3-765-1066/2025), Tarnybos PVS (duomenys neskelbtini) pareiškėją 2023 m. rugsėjo 5 d. dar kartą atleido iš pareigų. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebegali pasinaudoti jam priklausančiomis kasmetinėmis atostogomis, todėl jam paskaičiuotina bei išmokėtina ir piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas susidariusi už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį, kaip tokiu atveju išaiškinta ir nurodytoje suformuotoje administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-157-789/2023, 40, 46-50 punktai ir juose nurodoma teismų praktika). Tokiu atveju pareiškėją 2023 m. sausio 15 d. neteisėtai atleidus iš pareigų, 2023 m. sausio 13 d. Įsakymo 2.2. papunkčiu jam 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka išmokama praėjus mėnesiui nuo atleidimo, t. y. nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2023 m. kovo 15 d. ir nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2023 m. balandžio 15 d., kas reiškia, jog Tarnyba pareiškėjui privalo sumokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir nuo 2023 m. sausio 15 d. iki 2023 m. vasario 15 d., ir laikotarpį nuo 2023 m. vasario 15 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atitinkamai pareiškėjui paskaičiuotina bei išmokėtina ir piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas susidariusi už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2023 m. sausio 15 d. iki 2023 m. vasario 15 d., ir laikotarpį nuo 2023 m. vasario 15 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taigi, teismui panaikinus Tarnybos direktoriaus Įsakymą ir įpareigojus Tarnybą grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas pareigas, o nesant galimybės grąžinti į kitas lygiavertes pareigas, pareiškėjui iš Tarnybos priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, išskaičiuojant tik pareiškėjui sumokėtą 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose taip pat teigia, kad atsakovas į bylą pateikė 2023 m. kovo 9 d. pažymą Nr. S-5412 (DOK 9800) ir 2023 m. kovo 31 d. pažymą Nr. S-6721 apie J. K. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (DOK 12286). Akcentuoja, kad antroje 2023 m. kovo 31 d. pažymoje Nr. S-6721 eilutėje 8 „Iš viso per mėnesį“ yra įrašytas neteisingas (matomai rašymo apsirikimas) pareiškėjui priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis už 2022 m. gruodžio mėnesį (2 323,90 Eur), nes teisingas yra 2 431,60 Eur, kuris yra nurodytas pirmoje 2023 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. S-5412, kas atitinka (įrodo) ir J. K. 2022 m. gruodžio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. atsiskaitymo lapelyje nurodytą ir jam išmokėtą priskaičiuotą sumą, kuris (atsiskaitymo lapelis) į bylą yra pateiktas su pareiškėjo 2023 m. balandžio 28 d. rašytiniais paaiškinimais – prašymu (DOK-15999). Atsižvelgiant į tai, 2023 m. kovo 31 d. pažymoje Nr. S-6721 eilutėje 8 „Iš viso per mėnesį“ už 2022 m. gruodžio mėnesį vietoje 2 323,90 Eur taikant teisingus duomenis 2 431,60 Eur, šios pažymos 5 eilutėje gaunasi ne 2 153,90 Eur, o 2 261,60 Eur (2431,60 – 170 = 2261,60). Todėl pagal antroje 2023 m. kovo 31 d. pažymoje Nr. S-6721 pateiktus skaičiavimus J. K. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 107,16 Eur (106,39 Eur (5851,44 ÷ 55) + 0,77 (170 ÷ 4 = 42,50 ÷ 55), nes šios pažymos 5 eilutėje „Iš viso“ vietoje 5743,74 turi būti 5851,44 (1435,94 + 2153,90 + 2261,60 (2431,60 – 170)).
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetines įstaigas“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1R-330 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo“ (toliau – ir Ministro įsakymas) (įsakymas įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d.) buvo patvirtinta Tarnybos administracijos struktūra ir Tarnybos administracijos struktūros schema. LKT direktorius 2022 m. lapkričio 14 d. Įsakymu Nr. V-389, kuris įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d., patvirtino Tarnybos pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašą. Pagal nuo 2023 m. sausio 1 d. patvirtintą pareigybių sąrašą, Tarnybos PVS buvo patvirtintos 5 (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojų) pareigybės.
Nurodo, kad pareiškėjui pranešimas apie planuojamą atleidimą buvo įteiktas ne 2022 m. lapkričio 1 d. (likus 2 mėnesiams iki pareigybės naikinimo nuo 2023 m. sausio 1 d.), tačiau kiek vėliau – 2022 m. lapkričio 15 d., todėl, kad tik 2022 m. lapkričio 14 d. po ilgai trukusių derybų su profesinėmis sąjungomis buvo patvirtintas pareigybių sąrašas, kuris yra vienas iš pagrindų įteikti įspėjimą, nes iš patvirtinto sąrašo matyti, kad PVS lieka 5 (duomenys neskelbtini). Toks pareigybių skaičiaus pakeitimas, susijęs su siekiu skyriuje turėti daugiau tiesioginės veiklos funkcijas vykdančių, o ne jas koordinuojančių pareigybių. Atsižvelgus į teismų praktiką, vėlesnis įspėjimo įteikimas gali būti traktuotinas tik kaip formalus pažeidimas, kuris pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Įspėjime pareiškėjas buvo informuotas, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. bus naikinama jo pareigybė, t. y. naikinama karjeros valstybės tarnautojo PVS (duomenys neskelbtini) pareigybė (neturinčio pavaldžių darbuotojų). Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 49 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui bus atskirai pranešama apie siūlymą eiti lygiavertes arba žemesnes pareigas LKT, atsisakius siūlomų pareigų, pareiškėjas nuo 2023 m. sausio 15 d. bus atleidžiamas vadovaujantis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Pareiškėjui buvo teikiami siūlymai užimti žemesnes pareigas. Pareiškėjas nesutiko eiti jam siūlomų pareigų. Pareiškėjo tarnybos santykiai tęsėsi iki 2023 m. sausio 15 d., siekiant išlaikyti pareiškėjo garantiją būti įspėtam apie pareigybės naikinimą prie 2 mėnesius ir viso įspėjimo laikotarpiu teikti pasiūlymus užimti laisvas pareigas, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitinka. Pareiškėjas Tarnyboje iki 2023 m. sausio 15 d. faktiškai atliko funkcijas, kurios buvo reglamentuotos pagal iki 2023 m. sausio 1 d. galiojantį pareigybės aprašymą. Per 15 dienų, niekaip nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės – LKT užtikrino darbo vietą bei priemones, atlyginimą ir kitas su darbo santykiais susijusias garantijas.
Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad LKT buhalterinės apskaitos organizavimo ir personalo administravimo funkcijos buvo perduotos centralizuotai personalo ir buhalterinės apskaitos organizavimo įstaigai – Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui (toliau – NBFC). Centralizuoto personalo administravimo įstaigos – biudžetinės įstaigos, centralizuotai atliekančios personalo administravimo funkcijas, kartu su biudžetinėmis įstaigomis centralizuotai atliekamos personalo administravimo funkcijos ir šių funkcijų atlikimo tvarka yra nustatoma Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 507 „Dėl Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Taip pat NBFC direktoriaus 2020-03-04 įsakymo Nr. V-79 „Dėl Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro personalo administravimo procesų aprašų patvirtinimo“ (toliau – NBFC įsakymas Nr. V-79) 1.18 p. patvirtintas Funkcijų, susijusių su darbo ir tarnybos santykių nutraukimu, atlikimo aprašas, NBFC įsakymo Nr. V-79 1.19 p. patvirtintas Funkcijų, susijusių su stažo skaičiavimu, atlikimo aprašas ir NBFC įsakymo Nr. V-79 1.20 p. patvirtintas Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo ir pateikimo proceso aprašas, kuriuose aprašyti veiksmai, žingsniai, atsakingi vykdytojai bei aprašytos pačios procedūros. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 488 „Dėl Centralizuoto viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) 1 p. nustatyta, kad centralizuoto viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo tvarkos aprašas reglamentuoja centralizuotą buhalterinės apskaitos organizavimą, kai viešojo sektoriaus subjekto (-ų) buhalterinę apskaitą organizuoja ne pats (patys) viešojo sektoriaus subjektas (-ai), o centralizuotos apskaitos įstaiga – biudžetinė įstaiga, kuriai yra perduotas viešojo sektoriaus subjekto (-ų) apskaitos tvarkymas (toliau – centralizuotos apskaitos įstaiga). Aprašo 4 p. numatyta, kad dėl apskaitos organizavimo tarp užsakovo – viešojo sektoriaus subjekto, dėl kurio apskaitos tvarkymo centralizuotai priimtas sprendimas, ir centralizuotos apskaitos įstaigos pasirašoma Aprašo 1 priede nurodyta tipinės formos buhalterinės apskaitos organizavimo sutartis. Kaip matyti iš paminėto, LKT buhalterinės apskaitos organizavimo ir personalo administravimo funkcijos buvo perduotos NBFC, dėl ko byloje pateiktos pažymos (pažyma Nr. S-6721 ir pažyma Nr. S-5412) apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas buvo rengtos ne LKT, tačiau NBFC pagal kompetenciją. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas ir atlieka savo skaičiavimus bei juos pateikia, tačiau LKT, neturi pagrindo nesutikti su kompetentingos institucijos – NBFC, atliktais skaičiavimais, kurie buvo patikslinti ir pridėti kartu su LKT 2023 m. kovo 31 d. Nr. 1S-2012 (pažyma Nr. Nr. S-6721), dėl ko 2022 m. gruodžio mėn. pareiškėjo darbo užmokestis sudarė 2323,9 Eur, priešingai nei nurodo pareiškėjas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad patikslinta NBFC pažyma Nr. S-6721 buvo pateikta po to, kai pats pareiškėjas pastebėjo, jog pirmiau byloje pateikta pažyma Nr. S-5412 (LKT 2023 m. kovo 14 d. raštas Nr. 1S-1571) yra netinkama. Dėl paminėto, nesuprantama pareiškėjo pozicija, kodėl pareiškėjas skaičiavimus atlieka iš jo teigimu „klaidinančių duomenų“ pateiktų pažymoje Nr. S-5412, tačiau ne iš patikslintų duomenų, pateiktų pažymoje Nr. S-6721. Dėl ko ir ši minėta aplinkybė leidžia teigti, kad pareiškėjo prašyme atlikti skaičiavimai nėra tikslūs, dėl ko jais negali būti vadovaujamasi ir jie turi būti atmestini. Dėl paminėto, LKT mano, kad pareiškėjo prašymo pirmas reikalavimas turi būti netenkinamas, nes byloje NBFC atlikti patikslinti skaičiavimai pateikti pažymoje Nr. S-6721.
Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose taip pat teigia, kad su pareiškėju LKT šiai dienai yra atsiskaičiusi: 1) vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023 ir priėmus pareiškėjo grąžinimo į tarnybą įsakymą (LKT 2023-06-15 įsakymas Nr. P-944 „Dėl J. K. grąžinimo į pareigas“ su pareiškėju buvo atsikaityta už priverstinės pravaikštos laiką; 2) pareiškėjui neatvykus į tarnybą, buvo priimtas pareiškėjo atleidimo įsakymas (LKT 2023 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. P-1273, kuriuo pareiškėjui nuspręsta išmokėti piniginę kompensaciją už 10,55 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų, už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. birželio 15 d. Kaip matyti, šiai dienai pareiškėjui kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nuo jo atleidimo dienos (nuo 2023 m. sausio 16 d.) jau yra išmokėta, todėl ir šis pareiškėjo prašymo reikalavimas neturėtų būti tenkinamas. LKT, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023 dalimi dėl pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teikė 2023 m. birželio 14 d. apeliacinį skundą Nr. 1S-3421 ir prašė sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Vadovaujantis LKT 2023 m. birželio 14 d. apeliaciniame skunde Nr. 1S-3421 nurodytais argumentais, sąžiningumo, teisingumo ir realumo principais, LKT prašo teismo sumažinti pareiškėjo prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas mažiausiai per pusę.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo prašymo priteisti jam iš Tarnybos 107,16 Eur dydžio vienos dienos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Taip pat pagrindo įpareigoti Tarnybą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui 107,16 Eur vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas susidariusią už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. P-241 „Dėl J. K. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu“ pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 30 d. užėmė Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas.
Kalėjimų departamento direktorius 2022 m. lapkričio 15 d. Įspėjimu vadovaudamasis tame tarpe ir 2022 m. lapkričio 14 d. Įsakymu Nr. V-389, pareiškėją įspėjo, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. naikinama jo, karjeros valstybės tarnautojo - Personalo valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini), pareigybė. Taip pat informavo, kad atskirai pranešant jam bus siūloma eiti kitas lygiavertes ar žemesnes jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas Lietuvos kalėjimų tarnyboje, o atsisakius siūlomų pareigų, 2023 m. sausio 15 d. bus atleistas iš užimamų pareigų vadovaujantis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Be to, informavo, kad sutikus eiti kitas laisvas jo kvalifikaciją atitinkančias lygiavertes ar žemesnes pareigas, į tą pareigybę pretenduojant ir kitiems asmenims, bus vykdoma atranka pagal suderintus su profesine sąjunga ir patvirtintus atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus.
Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Įsakymu atleido pareiškėją iš Kalėjimų departamento Personalo valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojo) pareigų 2023 m. sausio 15 d., pasibaigus įspėjimo dėl Kalėjimų departamento Personalo valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės naikinimo terminui. Pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos Įsakymu, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti LKT direktoriaus Įsakymą; 2) įpareigoti LKT grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas LKT Personalo valdymo skyriaus, karjeros valstybės tarnautojo, pareigas (pareigybės grupė 7.1, pareigybės lygmuo - VIII), o nesant galimybės grąžinti į kitas lygiavertes pareigas; 3) priteisti iš LKT pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovo LKT pareiškėjui jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu.
VAAT 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023 pareiškėjo skundą tenkino: panaikino LKT direktoriaus Įsakymą, įpareigojo LKT grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas Lietuvos kalėjimų tarnybos Personalo valdymo skyriaus, karjeros valstybės tarnautojo, pareigas (pareigybės grupė 7.1, pareigybės lygmuo - VIII), o nesant galimybės grąžinti į kitas lygiavertes pareigas, bei priteisė pareiškėjui iš LKT vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas). Taip pat pareiškėjui buvo priteistas iš LKT bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
LKT direktorius 2023 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. P-944 ,,Dėl J. K. grąžinimo į pareigas“ grąžino pareiškėją nuo 2023 m. birželio 16 d. į Lietuvos kalėjimų tarnybos Personalo valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini) (7.1 karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė, VIII pareigybės lygmuo) pareigas, paliekant turėtą pareiginės algos koeficientą (baziniais dydžiais) – 10,0. Taip pat šiuo įsakymu nustatyta, kad pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2023 m. birželio 16 d. yra 9 metai 10 mėnesių 28 dienos.
LKT direktorius 2023 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P-1273 ,,Dėl nuobaudos skyrimo Personalo valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini) J. K. ir jo atleidimo iš pareigų“ pripažino, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį jam skyrė atleidimą iš pareigų. Šio įsakymo 3 punktu pareiškėjas atleistas iš pareigų 2023 m. rugsėjo 5 d. Pagal šio įsakymo 4 punktą nurodyta išmokėti pareiškėjui piniginę kompensaciją už 10,55 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų, už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. birželio 15 d.
LVAT 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2022-629/2023 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies; atsakovo LKT apeliacinį skundą tenkino iš dalies; VAAT 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš Lietuvos kalėjimų tarnybos pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas) panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą VAAT 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. LVAT nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas ir išsireikalavo rašytinius įrodymus, būtinus sprendžiant vidutinio darbo užmokesčio priteisimą pareiškėjui už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau byloje kilusio ginčo dėl konkrečios priteistinos vidutinio darbo užmokesčio sumos neišsprendė (pareiškėjas 2023 m. balandžio 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus / prašymą, kuriuose nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pažymose pateiktais duomenimis ir prašo priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojant 110,25 Eur už kiekvieną darbo dieną, už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos), o tik abstrakčiai nurodė, kad priteisia vidutinį darbo užmokestį. Pažymėjo, jog byloje yra kilęs ginčas dėl piniginių sumų, kurios turi būti išskaičiuotos iš priteistino vidutinio darbo užmokesčio sumos.
Atsižvelgiant į tai, kad LVAT 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2022-629/2023 pripažino, jog VAAT 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, kurioje buvo panaikintas Įsakymas, bei pareiškėjui 2025 m. kovo 21 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose patikslinus skundo reikalavimus, toliau bus vertinami pareiškėjo skundo reikalavimai, susiję su vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimu.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja VTĮ ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir DK) (redakcijos, galiojusios Įsakymo priėmimo metu).
VTĮ nėra nustatyti teisiniai padariniai, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu. Pagal VTĮ 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Tokiais atvejais sistemiškai su VTĮ taikomos neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes, reglamentuojančios DK nuostatos (žr., pvz., LVAT 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4600-520/2016, išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017, išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. A-3008-662/2018).
DK 218 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas iš pareigų buvo Įsakymu atleistas 2023 m. sausio 15 d., o LKT direktorius 2023 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. P-944 ,,Dėl J. K. grąžinimo į pareigas“ pareiškėjas grąžintas į Lietuvos kalėjimų tarnybos Personalo valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini) (7.1 karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė, VIII pareigybės lygmuo) pareigas nuo 2023 m. birželio 16 d. (taip įvykdant teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo atleidimas iš tarnybos buvo pripažintas neteisėtu). Pareiškėjui, atleidžiant jį iš pareigų, buvo išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai teismas nustato, jog valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos yra neteisėtas, tai kiekvienu atveju privalo išspręsti neteisėto atleidimo iš darbo padarinių klausimą, atsižvelgiant į tai, kuris iš Darbo kodekso 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse (numeracija ankstesnėje Darbo kodekso redakcijoje – 300 straipsnio 3 ir 4 dalys) numatytų valstybės tarnautojo teisių gynimo būdų konkrečiu atveju taikomas, privalo priteisti jam įstatymo nurodytas išmokas, nepaisant to, yra pareikštas toks prašymas ar ne (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3147/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017). Pažymėtina, jog, nustačius bent vieną iš DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų alternatyvių sąlygų, t. y. kad 1) darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių; kad 2) grąžinus į darbą, darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; arba kad 3) darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, teismas negali taikyti pagrindinio darbuotojo pažeistų teisių atkūrimo būdo – grąžinimo į ankstesnes pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3946-968/2019; 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2083-629/2022).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo pagal DK 218 straipsnio nuostatas, yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad šioje normoje yra apibrėžtas maksimalus terminas, už kurį darbuotojui priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, t. y. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir nebėra iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusiame teisiniame reguliavime buvusios nuostatos, kad jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje, tai jam priteisiamas tik darbo užmokesčio skirtumas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019; 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad DK 218 straipsnio nuostatose įtvirtinta naujovė, kad vidutinis darbo užmokestis priteisiamas už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, iš dalies atlieka atleisto darbuotojo ir darbdavio finansinių interesų subalansavimo funkciją, nes, viena vertus, užtikrinamas darbuotojo patirtų netekimų kompensavimas, kita vertus, švelninami darbdaviui galintys tekti padariniai; toks priverstinės pravaikštos laikotarpio, už kurį priteisiamas vidutinis darbo užmokestis, ribojimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad priverstinės pravaikštos trukmę, be kitų priežasčių, lemia ir darbo ginčo išnagrinėjimo trukmė, dažnai nepriklausanti nuo darbdavio, mažina atvejus, kai priteistina kompensacija tampa neadekvačia našta darbdaviui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020; 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2024).
Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, (toliau – ir Aprašas) nustato darbuotojo, valstybės tarnautojo, diplomato, vidaus tarnybos sistemos pareigūno, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno ir žvalgybos pareigūno (toliau – darbuotojas) vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką.
Aprašo 5 punktas nustato taisykles, taikomas apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Pagal Aprašo 5.1 papunktį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose. Aprašo 5.2 papunktyje nurodyta, kad, kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį. Pagal Aprašo 5.4 papunktį, vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Pagal Aprašo 5.8. papunktį, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. Vadovaujantis 5.9. papunkčiu, premijos, nurodytos Aprašo 3.5 papunktyje, išmokėtos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį (metinės premijos), į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos imant ketvirtadalį bendros jų sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Gautas dydis pridedamas prie ketvirčio premijos, mokamos už ketvirčio darbo rezultatus ir išmokėtos vieną iš skaičiuojamojo laikotarpio mėnesių (jei išmokėtos kelios ketvirčių premijos, imama paskutinė), ir suma dalijama iš skaičiuojamojo 3 mėnesių laikotarpio darbo dienų ar valandų skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką (jeigu jo nėra, – pagal įmonės darbo (pamainos) grafiką). Gautas dydis pridedamas prie darbuotojo vidutinio dieninio darbo užmokesčio ar vidutinio valandinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto pagal Aprašo 5.4 ir 5.5 papunkčius.
Vertinant bylos faktines aplinkybes, aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos suformuotų išaiškinimų kontekste, konstatuotina, kad skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį nagrinėjamu atveju, turi būti vertinamas 2022 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių pareiškėjo gautas darbo užmokestis, nes kaip minėta, pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos 2023 m. sausio 15 d. (t. y. ne paskutinę to mėnesio darbo dieną).
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad 2023 m. kovo 9 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, nėra tinkama, nes joje pateiktas skaičiavimas, vertinant 2022 m. lapkričio, gruodžio ir 2023 m. sausio mėnesius, t. y. pasirinktas netinkamas laikotarpis.
Teismas įvertinęs patikslintą 2023 m. kovo 29 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, nustatė, kad šioje pažymoje tinkamai pasirinktas vertinimo laikotarpis – 2022 m. spalio-gruodžio mėnesiai. Tačiau sutiktina su pareiškėju, kad nurodant 2022 m. gruodžio mėnesio atlyginimą galimai padaryta klaida – nurodytas darbo užmokestis 2153,9 Eur, tačiau pagal į bylą pateiktą 2022 m. gruodžio mėnesio pareiškėjo atsiskaitymo lapelį ir 2023 m. kovo 9 d. pažymą, pareiškėjo 2022 m. gruodžio mėnesio darbo užmokestis buvo 2261,6 Eur. Atsakovė neginčijo atsiskaitymo lapelio teisingumo, argumentų, kurie paaiškintų kitokio darbo užmokesčio dydžio 2022 m. gruodžio mėn. įrašymą, nepateikė.
Perskaičiavus vidutinį darbo užmokestį pagal 2023 m. kovo 29 d. pažymoje taikytą formulę, tačiau įrašius 2022 m. gruodžio mėnesio atlyginimą – 2261,6 Eur, vidutinis vienos dienos darbo užmokestis gaunasi - 107,16 Eur ((1435,94+2153,9+2261,6)/55 + ((170/4)/55) = 107,16).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti iš LKT pareiškėjui 107,16 Eur dydžio vienos dienos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką tenkintinas. Į bylą pateikti dokumentai (2023 m. birželio mėnesio atsiskaitymo lapelis, 2023 m. birželio 16 d. Mokėjimo nurodymas Nr. LKT12) patvirtina, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, apskaičiuotas taikant 105,20 Eur vidutinį vienos dienos darbo užmokestį, pareiškėjui buvo išmokėtas, todėl nagrinėjamu atveju Tarnyba įpareigotina perskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką), ir išmokėti pareiškėjui susidariusį skirtumą tarp naujai apskaičiuotos sumos ir išmokėtos sumos.
Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat prašo įpareigoti Tarnybą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui 107,16 Eur vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, susidariusias už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
VTĮ nereglamentuoja kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas atleidžiamiems valstybės tarnautojams mokėjimo, todėl, sprendžiant klausimus dėl šios kompensacijos priteisimo, taikytini darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai (VTĮ 6 str. 1 d.). Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti, o minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais. DK 127 straipsnio 4 dalyje išvardinti laikotarpiai, kurie yra įskaitomi į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių, o pagal šios dalies 7 punktą – į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių įskaitomas priverstinės pravaikštos laikas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2701-968/2021, 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3381-415/2022 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kad, pagal DK 127 straipsnio 4 dalies 7 punktą, į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių privalo būti įskaitytas priverstinės pravaikštos laikas, darytina išvada, kad pareiškėjas įgijo teisę į priverstinės pravaikštos metu sukauptas atostogas. Tačiau, kaip minėta, pareiškėjas nuo 2023 m. birželio 16 d. grąžintas į pareigas Tarnyboje (taigi sudaryta ir galimybė pasinaudoti sukauptomis atostogomis), o 2023 m. rugsėjo 1 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. P-1273 vėl atleistas iš pareigų. Minėto įsakymo 4 punkte, nurodyta išmokėti J. K. piniginę kompensaciją už 10,55 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų, už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. birželio 15 d. (t. y. už priverstinės pravaikštos laiką). Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už tą patį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimas, susijęs su kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimu, netenkintinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Tarnybos pareiškėjui visas jo bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, patirtas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, ir nurodo, kad šios išlaidos sudaro 4470 Eur.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pareiškėjas į bylą pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, prašydamas jo naudai priteisti 4470 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti.
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau - Rekomendacijos), 2.1-2.10 punktai nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo, apeliacinio skundo ir rašytinių paaiškinimų turinį ir apimtį, į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, konstatuotina, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalaus dydžio ribų. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo skundo reikalavimus patikslino, pateikdamas 2025 m. kovo 20 d. rašytinius paaiškinimus – prašymą, ir vienas iš pateiktų patikslintų reikalavimų netenkinamas, yra pagrindas sumažinti už šių rašytinių paaiškinimų-prašymo surašymą prašomų priteisti teisinio atstovavimo išlaidų sumą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir pareiškėjui priteistina 4400 Eur (bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme) suma.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui J. K. iš Lietuvos kalėjimų tarnybos 107,16 Eur dydžio vienos dienos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (2023 m. birželio 15 d. (imtinai)), išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei 2023 m. birželio 16 d. išmokėtą vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dalį.
Pareiškėjo J. K. skundo reikalavimo, susijusio su kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimu, netenkinti.
Priteisti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos J. K. 4400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.