Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-2022-629/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-06
Bylos Nr.: eA-2022-629/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01256-2023-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo

Teisėjai: Dalia Višinskienė (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas: J. K.
Atsakovas: Lietuvos kalėjimų tarnyba, Lietuvos
Advokatai: Telesforas Urbaitis, Telesforas Urbaic

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-2022-629/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01256-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.7; 22.3

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. ir atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į valstybės tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, LKT, atsakovas) direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. P¬65 „Dėl J. K. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Tarnybą grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas Tarnybos Personalo valdymo skyriaus (toliau – ir PVS), karjeros valstybės tarnautojo, pareigas (pareigybės grupė 7.1, pareigybės lygmuo – VIII), o nesant galimybės grąžinti į kitas lygiavertes pareigas; 3) priteisti iš Tarnybos pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš Tarnybos pareiškėjui jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. P-241 „Dėl J. K. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu“ (toliau – ir 2021 m. liepos 28 d. Įsakymas Nr. P-241) pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 30 d. buvo priimtas į Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus (toliau – ir VOS) patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas. Vykdant Kalėjimų departamento reorganizaciją, pirmu etapu iki 2022 m. liepos 1 d. buvo atlikta Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų bendrąsias funkcijas vykdančių padalinių centralizacija, Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-139 patvirtinta nauja Kalėjimų departamento administracijos struktūros valdymo schema, kurioje vietoje bendrąsias funkcijas vykdančių VOS buvo patvirtinti bendrąsias funkcijas vykdantys 8 skyriai, tarp jų Teisės skyrius, PVS, Dokumentų valdymo skyrius ir kiti, o Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintas Kalėjimų departamento pataisos pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas (toliau – ir 2022 m. gegužės 12 d. Įsakymas Nr. V-138), kurio 12.2. papunkčiu PVS patvirtinta 10 patarėjų, karjeros valstybės tarnautojų, pareigybės grupė 7.1 (pareigybės lygmuo – VIII). Pareiškėjui sutikus, Kalėjimų departamento direktorius 2022 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. P-242 jį nuo 2022 m. liepos 1 d. perkėlė į Kalėjimų departamento PVS patarėjo pareigas, nurodant, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. pareiškėjo valstybės tarnybos santykiai, nekeičiant patarėjo pareigybės ir iš esmės jos aprašyme numatytų funkcijų, toliau tęsiasi Kalėjimų departamento PVS tomis pačiomis sąlygomis. Kalėjimų departamento PVS nuostatai patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-151 (toliau – ir 2022 m. gegužės 26 d. Įsakymas Nr. V-151), visų PVS patarėjų pareigybės aprašymai patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-171 (toliau – ir 2022 m. birželio 13 d. Įsakymas Nr. V-171), kurį pakeičiant, dviejų PVS patarėjų ir pareiškėjo pareigybės aprašymai patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. P-192 (toliau – ir 2022 m. birželio 20 d. Įsakymas Nr. P-192).

2.2. Vykdant reorganizacijos antrą etapą, prijungiant pavaldžias įstaigas prie Kalėjimų departamento ir pakeičiant pavadinimą į Tarnyba, bet nekeičiant jau centralizuotų bendrąsias funkcijas vykdančių skyrių uždavinių ir funkcijų, Kalėjimų departamento direktorius 2022 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. V-389, įsigaliosiančiu 2023 m. sausio 1 d., patvirtino LKT pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašą (toliau – ir 2022 m. lapkričio 14 d. Įsakymas Nr. V-389), kurio 20.2. papunkčiu PVS patvirtinti 5 patarėjai, karjeros valstybės tarnautojai, pareigybės grupė 7.1 (pareigybės lygmuo – VIII), o 20.3. papunkčiu 1 patarėjas dirbantis pagal darbo sutartį (pareigybės lygmuo A1). 2022 m. lapkričio 14 d. Įsakymas Nr. V-389 vėliau Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-472 (toliau – ir 2022 m. gruodžio 20 d. Įsakymas Nr. V-472) buvo pakeistas, vienu PVS vyriausiuoju specialistu sumažinant. Kalėjimų departamento direktorius, atsižvelgdamas į savo dar negaliojantį 2022 m. lapkričio 14 d. Įsakymą Nr. V-389, 2022 m. lapkričio 15 d. įspėjimu Nr. LV-6594 „Dėl pareigybės naikinimo“ (toliau – ir 2022 m. lapkričio 15 d. Įspėjimas), pareiškėją įspėjo, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. naikinama jo pareigybė. Taip pat informavo, kad atskirai pranešant jam bus siūloma eiti kitas lygiavertes ar žemesnes jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas LKT, o atsisakius siūlomų pareigų, 2023 m. sausio 15 d. bus atleistas iš užimamų pareigų. Be to, informavo, kad sutikus eiti kitas laisvas jo kvalifikaciją atitinkančias lygiavertes ar žemesnes pareigas, į tą pareigybę pretenduojant ir kitiems asmenims, bus vykdoma atranka pagal suderintus su profesine sąjunga ir patvirtintus atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Tarnybos PVS nuostatus Kalėjimų departamento direktorius patvirtino tik 2022 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. V-441 (toliau – ir 2022 m. gruodžio 13 d. Įsakymas Nr. V-441), Tarnybos PVS tik 4 iš 5 patarėjų (karjeros valstybės tarnautojų) pareigybių aprašymus patvirtino 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-506 (toliau – ir 2022 m. gruodžio 23 d. Įsakymas Nr. V-506), Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų atleidžiamų darbuotojų atrankos komisijos darbo reglamentą su atrankos kriterijais patvirtino tik 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-405 (toliau – ir 2022 m. lapkričio 23 d. Įsakymas Nr. V-405), o atrankos komisiją sudarė tik 2022 m. gruodžio 20 d. Įsakymu Nr. V-479. Kalėjimų departamento direktorius 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. P-558 (toliau – ir 2022 m. gruodžio 30 d. Įsakymas Nr. P-558) nurodė, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. Kalėjimų departamento pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, kurių administracijos padalinių ir pareigų pavadinimai nesikeičia, darbo bei darbo ir (ar) tarnybos santykiai tęsiasi Tarnyboje, paliekant nustatytus pareiginės algos koeficientus, pastoviosios dalies koeficientus, pareiginės algos kintamąsias dalis, priedus už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Šalies argumentai

2.4. Kalėjimų departamentui bandant teikti neaiškius siūlymus, pareiškėjas kreipėsi su 2022 m. gruodžio 28 d. prašymu Nr. LV- 8915, Kalėjimų departamento direktoriaus prašydamas pasiūlyti visas lygiavertes ir žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas LKT, į kurias jo rašytiniu sutikimu galėtų būti paskirtas pagal Kalėjimų departamento žinomą jo turimą kvalifikaciją, darbo patirtį ir pareigybės aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus ir kompetencijas, pateikiant siūlomų pareigybių aprašymus ir nurodant būsimą gautiną darbo užmokestį. Atsižvelgdamas į tai, jog 2022 m. lapkričio 15 d. įspėjus, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. pareiškėjo pareigybė naikinama, tačiau iki 2023 m. sausio 1 d. pareiškėjas nebuvo atleistas, be to, jam ir 2023 m. sausio 11 d. pakartotiniu siūlymu teigiant, kad laisvų lygiaverčių pareigų, atitinkančių jo turimą kvalifikaciją, kompetencijas ir patirtį LKT nėra, bei vėl siūlant neaišku ką, pareiškėjas kreipėsi su 2023 m. sausio 12 d. prašymu Nr. LV-1438 jau LKT direktoriaus prašydamas dėl atleidimo iš užimamų pareigų nustatyti dviejų mėnesių įspėjimo terminą iš naujo bei pateikti informaciją raštu pagal pakartotinio siūlymo 2, 3 ir 4 punktuose nurodomą, kokie turimos darbo patirties (stažo) metai yra skaičiuojami nustatant darbo užmokesčio koeficientus. Atsakydamas į jį LKT direktorius 2023 m. sausio 13 d. tik pažymėjo, kad pasibaigus pareiškėjo įspėjimo terminui neturint pagrindo pratęsti jį dar 2 mėnesių laikotarpiui, 2023 m. sausio 15 d., pasibaigus 2 mėnesių įspėjimo terminui, atsižvelgiant į įteiktą 2022 m. lapkričio 15 d. Įspėjimą, pareiškėjas bus atleistas iš pareigybės, kurią užima, ir kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo panaikinta. Dirbdamas nuotoliniu būdu, pareiškėjas pirmadienį 2023 m. sausio 16 d. prisijungęs prie LKT Dokumentų valdymo sistemos (toliau – ir DVS) sužinojo, kad LKT direktorius dar 2023 m. sausio 13 d. paskutinėmis darbo minutėmis 15:41:50 val., net nesuderinęs su LKT kanclere L. V., tuo pažeisdamas derinimo procedūras, pasirašė Įsakymą, kuriuo atleido pareiškėją iš Kalėjimų departamento PVS patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigų 2023 m. sausio 15 d., pasibaigus įspėjimo dėl Kalėjimų departamento PVS patarėjo pareigybės naikinimo terminui.

2.5. Pareiškėjo vertinimu, jo atleidimo iš pareigų tikrosios priežastys buvo pagrindinis siekis tiesiog „atsikratyti“ neparankiu pareiškėju, kai jis po 2022 m. liepos 1 d. pradėjo teikti nepatinkančius prašymus, o jų netenkinus, netgi išdrįso ginti savo teises ir teisme, Kalėjimų departamentui iškėlė keletą administracinių bylų. Kalėjimų departamento direktorius dėl savo 2022 m. gegužės 12 d. Įsakymu Nr. V-138 patvirtintų 10 Kalėjimų departamento PVS patarėjų pareigybių panaikinimo, jokio sprendimo nėra priėmęs visai ir jų nei vienos nėra panaikinęs. Be to, Kalėjimų departamento direktorius ir 2022 m. lapkričio 14 d. Įsakymu Nr. V-389, kuris įsigaliojo tik 2023 m. sausio 1 d., nustatydamas Tarnybos PVS patarėjų pareigybes, jų skaičių nuo 10 iki 5 tik sumažino, bet nei vienos iš jų nepanaikino.

2.6. 2022 m. birželio 13 d. Įsakymu Nr. V-171 ir jį pakeičiant 2022 m. birželio 20 d. Įsakymu Nr. P-192, visų 10 Kalėjimo departamento PVS patarėjų, įskaitant pareiškėjo, pareigybės aprašymai iki 2022 m. lapkričio 15 d. (kai pareiškėją įspėjo) ir vėliau nesikeitė, jie nepakito Kalėjimų departamento direktoriui ir 2022 m. gruodžio 23 d. Įsakymu Nr. V-506 patvirtinus tik 4 iš 5 patarėjų (karjeros valstybės tarnautojų) pareigybių aprašymus. Todėl pareiškėjo pareigybė realiai nebuvo panaikinta. 2022 m. gegužės 12 d. Įsakymu Nr. V-138 ir 2022 m. lapkričio 14 d. Įsakymu Nr. V-389 patvirtinant Kalėjimų departamento PVS ir Tarnybos PVS patarėjų skaičių, jie nėra skirstomi į patarėjus (turinčius pavaldžių asmenų) ir patarėjus. Esmė ta, kad 2022 m. birželio 13 d. Įsakymu Nr. V-171 ir jį pakeičiant 2022 m. birželio 20 d. Įsakymu Nr. P-192 patvirtinti Kalėjimų departamento PVS patarėjų, įskaitant jų pavadinime įrašytą (turinčio pavaldžių), pareigybių aprašymai ir juose nustatytos funkcijos įrodo netgi priešingai, kad patarėjai (turintys pavaldžių) skirstyti užduočių ir kontroliuoti jų atlikimo negali, o pareiškėjo patarėjo (pareigybės pavadinime nenurodžius turinčio pavaldžių) pareigybės aprašyme tokia funkcija yra nustatyta, kas atkartota ir 2022 m. gruodžio 23 d. Įsakymu Nr. V-506 patvirtinus Tarnybos PVS tik 4 iš 5 patarėjų (karjeros valstybės tarnautojų) pareigybių aprašymus, o tai dar kartą įrodo, kad pareiškėjo pareigybė realiai panaikinta nebuvo.

2.7. Kalėjimų departamento direktorius pareiškėjo iki 2023 m. sausio 1 d. neatleido ir jokio įsakymo, kad atleidžia pareiškėją 2022 m. gruodžio 31 d. iš Kalėjimų departamento VPS patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigų, nukeldamas atleidimo datą į 2023 m. sausio 15 d. (kai turi pasibaigti įspėjimo terminas), nebuvo priėmęs, kaip tą darė atleisdamas Kalėjimų departamento VOS patarėją R. S., o tai reiškia, kad vadovaujantis 2022 m. gruodžio 30 d. Įsakymu Nr. P-558, nuo 2023 m. sausio 1 d. pareiškėjo tarnybos santykiai nekeičiant patarėjo pareigybės ir iš esmės jos aprašyme numatytų funkcijų, toliau tęsėsi Tarnybos PVS tomis pačiomis sąlygomis. Pareiškėjo vertinimu, kadangi jo tarnybos santykiai nuo 2023 m. sausio 1 d. tęsėsi Tarnybos PVS patarėjo pareigose, tai ir atleistas jis galėjo būti tik iš šių pareigų, bet ne iš Kalėjimų departamento PVS patarėjo pareigų.

2.8. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) nereglamentuoja valstybės tarnautojo pirmenybės teisės būti paliktam dirbti, kai mažinamas pareigybių skaičius, todėl šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 3 ir 4 dalys. Atsižvelgiant į tai, kad į pareigas priimantis asmuo jokio sprendimo dėl PVS patarėjų, įskaitant pareiškėjo, pareigybės panaikinimo nėra priėmęs, kad pareiškėjo pareigybė realiai nebuvo panaikinta, tai tokiu atveju mažinant PVS patarėjų skaičių, visi karjeros valstybės tarnautojai einantys PVS patarėjų pareigas, neišskiriant (turinčio pavaldžių), turėjo teisę vienodomis sąlygomis pretenduoti (dalyvauti atrankoje, bet atranka galėjo vykti tik po 2022 m. gruodžio 20 d. sudarius atrankos komisiją) į liekančias 5 PVS patarėjų pareigas, ko pareiškėjui neužtikrinus (neleidus dalyvauti atrankoje ir likti valstybės tarnyboje), jis 2022 m. lapkričio 15 d. buvo įspėtas neteisėtai, ir 2023 m. sausio 15 d. neteisėtai atleistas iš pareigų.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

3.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetines įstaigas“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1R-330 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo“ (toliau – ir Ministro įsakymas) (įsakymas įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d.) buvo patvirtinta Tarnybos administracijos struktūra ir Tarnybos administracijos struktūros schema. LKT direktorius 2022 m. lapkričio 14 d. Įsakymu Nr. V-389, kuris įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d., patvirtino Tarnybos pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašą. Pagal nuo 2023 m. sausio 1 d. patvirtintą pareigybių sąrašą, Tarnybos PVS buvo patvirtintos 5 patarėjų (karjeros valstybės tarnautojų) pareigybės.

3.2. LKT direktoriaus 2022 m. gegužės 12 d. Įsakymu Nr. V-138 tuo metu buvusiame Kalėjimų departamento PVS skyriuje buvo patvirtinta 12 patarėjų pareigybių – 10 karjeros valstybės tarnautojų ir 2 dirbančių pagal darbo sutartis. 2022 m. gegužės 12 d. Įsakymo Nr. V-138 pagrindu buvo patvirtintas ir pareiškėjo pareigybės aprašymas. LKT direktorius 2022 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V-310 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. V-138 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pataisos pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ PVS numatytas 12 patarėjo pareigybių, sumažino iki 10. Vėliau, atsižvelgus į reorganizavimą, kurio metu į vieną juridinį asmenį su buvusiu Kalėjimų departamentu sujungtos visos įkalinimo įstaigos, LKT direktorius 2022 m. lapkričio 14 d. Įsakymu Nr. V-389 Tarnybos PVS patvirtino 5 patarėjų (karjeros valstybės tarnautojų) pareigybes.

3.3. Pareiškėjas iki 2022 m. liepos 1 d. dirbdamas niekada neturėjo pavaldžių asmenų. Pareiškėjas pagal 2022 m. liepos 1 d. pareigybės aprašymą dirbo iki atleidimo iš užimamų pareigų dienos. Iki 2023 m. sausio 1 d. PVS buvo 8 patarėjų (karjeros valstybės tarnautojų) pareigybės: 5 turinčios pavaldžių ir 3 neturinčios pavaldžių asmenų. Buvo naikinamos pareigybės neturinčios pavaldžių asmenų ir vietoj jų steigiamos 3 vyriausiųjų specialistų pareigybės. Patarėjų neturinčių pavaldžių asmenų pareigas užėmė pareiškėjas, M. M. ir A. B.. Minėtiems asmenims buvo teikti įspėjimai apie jų pareigybės naikinimą ir pasiūlyta užimti laisvas vyriausiojo specialisto pareigas, tačiau pareiškėjas nepateikė sutikimo eiti laisvas pareigas ir į jas buvo paskirtos M. M. ir A. B.. Nagrinėjamu atveju, PVS siekta optimizuoti žmogiškuosius išteklius ir padidinti pareigybių, tiesiogiai vykdančių jiems pavestas funkcijas, o ne koordinuojančių kitų atliekamas funkcijas, skaičių. Minėtos aplinkybės paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jo siekta „atsikratyti“, nes įspėjimai buvo teikti ir kitiems patarėjams (M. M. ir A. B.), neturintiems pavaldžių darbuotojų.

3.4. Pareiškėjui pranešimas buvo įteiktas ne 2022 m. lapkričio 1 d. (likus 2 mėnesiams iki pareigybės naikinimo nuo 2023 m. sausio 1 d.), tačiau kiek vėliau – 2022 m. lapkričio 15 d., todėl, kad tik 2022 m. lapkričio 14 d. po ilgai trukusių derybų su profesinėmis sąjungomis buvo patvirtintas pareigybių sąrašas, kuris yra vienas iš pagrindų įteikti įspėjimą, nes iš patvirtinto sąrašo matyti, kad PVS lieka 5 patarėjai. Toks pareigybių skaičiaus pakeitimas, susijęs su siekiu skyriuje turėti daugiau tiesioginės veiklos funkcijas vykdančių, o ne jas koordinuojančių pareigybių. Atsižvelgus į teismų praktiką, vėlesnis įspėjimo įteikimas gali būti traktuotinas tik kaip formalus pažeidimas, kuris pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Įspėjime pareiškėjas buvo informuotas, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. bus naikinama jo pareigybė, t. y. naikinama karjeros valstybės tarnautojo PVS patarėjo pareigybė (neturinčio pavaldžių darbuotojų). Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui bus atskirai pranešama apie siūlymą eiti lygiavertes arba žemesnes pareigas LKT, atsisakius siūlomų pareigų, pareiškėjas nuo 2023 m. sausio 15 d. bus atleidžiamas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Pareiškėjui buvo teikiami siūlymai užimti žemesnes pareigas. Pareiškėjas nesutiko eiti jam siūlomų pareigų.

3.5. LKT direktorius 2022 m. lapkričio 23 d. Įsakymu Nr. V-405 patvirtino Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų atleidžiamų darbuotojų atrankos komisijos darbo reglamentą (toliau – ir Komisijos reglamentas), kuriuo nustatyti Atrankos komisijos veiklos uždaviniai, statusas ir darbo organizavimo tvarka. Ginčo laikotarpiu pareiškėjo situacija nebuvo sprendžiama sudarytoje komisijoje ir jam Komisijos reglamento nuostatai nebuvo taikomi, nes nebuvo susidariusi situacija kuomet pareiškėjas ir kitas / kiti asmenys pretenduotų į tą pačią laisvą pareigybę. Pareiškėjui buvo siūlomos tik laisvos pareigybės, o pareiškėjas nebuvo išreiškęs noro užimti jam pasiūlytas laisvas pareigas. LKT prieš nutraukiant tarnybos santykius su pareiškėju, tinkamai ir vadovaujantis teisės aktų reikalavimais atliko visas iki atleidimo privalomas atlikti procedūras ir jokių teisės aktų bei pareiškėjo teisėtų interesų nepažeidė. Vadovaujantis pateiktais dokumentiniais įrodymais ir paaiškinimais, bei pareiškėjui nesutikus tęsti darbo santykių jam siūlytose pareigose, jis buvo atleistas.

3.6. 2022 m. gruodžio 30 d. Įsakymas Nr. P-558 savaime nereiškia, kad pareiškėjo santykiai toliau tęsėsi Tarnybos PVS tomis pačiomis sąlygomis, nes kaip matyti iš ankščiau pateiktų paaiškinimų pareiškėjas, susipažinęs su 2022 m. lapkričio 15 d. Įspėjimu žinojo ir suprato, kad jo pareigybė bus naikinama ir nesutikus eiti kitų pareigų, jis bus atleidžiamas. 2022 m. lapkričio 15 m. Įspėjime buvo aiškiai pažymėta, kad jei asmuo į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas į kitas Tarnybos PVS patarėjo pareigas nebuvo paskirtas, tad skirtingai nei teigė pareiškėjas, jo santykiai Tarnyboje savaime nesitęsė ir tai nereiškia, kad pakartotinai pareiškėjui turėjo būti įteiktas įspėjimas dėl naikinamos pareigybės. Pareiškėjo tarnybos santykiai dar tęsėsi iki 2023 m. sausio 15 d., siekiant išlaikyti pareiškėjo garantiją būti įspėtam apie pareigybės naikinimą prie 2 mėnesius ir viso įspėjimo laikotarpiu teikti pasiūlymus užimti laisvas pareigas, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitinka. Pareiškėjas Tarnyboje iki 2023 m. sausio 15 d. faktiškai atliko funkcijas, kurios buvo reglamentuotos pagal iki 2023 m. sausio 1 d. galiojantį pareigybės aprašymą. Per 15 dienų, niekaip nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės – LKT užtikrino darbo vietą bei priemones, atlyginimą ir kitas su darbo santykiais susijusias garantijas. Pareiškėjui sutinkant, LKT turėjo galimybę atleisti jį anksčiau iš užimamų pareigų (šiuo atveju 2022 m. gruodžio 31 d.), atleidimo datą nukeliant pagal įspėjimo terminą.

3.7. Skyrimo procedūros į Kalėjimų departamento Teisės skyriaus vedėjo pareigas pažeistos nebuvo. Kalėjimų departamento Teisės skyriuje buvo neužimta šio skyriaus vedėjo pareigybė, todėl buvo organizuojamas konkursas minėtoms pareigoms užimti. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, 2022 m. lapkričio 11 d. Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD) įvyko konkursas į Kalėjimų departamento Teisės skyriaus vedėjo pareigas. VTD nepraleisdamas įstatyme numatyto termino, 2022 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 27D-2708 „Dėl informacijos pateikimo apie į pareigas atrinktus pretendentus“ informavo LKT, kad į Kalėjimų departamento Teisės skyriaus vedėjo pareigas buvo atrinkti 2, daugiausiai balų, bet ne mažiau kaip 6 balus, surinkę pretendentai: E. Ž. (8,43 balo) ir T. S. (7 balai). Taip pat, VTD patikrinus minėtus atrinktus pretendentus Valstybės tarnautojų registre – ar nėra Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų aplinkybių; Vidaus reikalų pareigūnų registre – ar nėra Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytų aplinkybių; Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre – ar nėra Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nustatytų aplinkybių, informavo, kad dėl aukščiau išvardintų aplinkybių duomenų nėra. LKT direktorius įvertinęs visas su kandidatais susijusias aplinkybes, įvykdęs pokalbius su atrinktais kandidatais, 2022 m. gruodžio 8 d. motyvuotu sprendimu Nr. P-449 „Dėl vieno iš dviejų pretendentų į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisės skyriaus vedėjo pareigas pasirinkimo“ pranešė, kad į Kalėjimų departamento Teisės skyriaus vedėjo pareigas pasirinko E. Ž.. Kadangi Kalėjimų departamento Teisės skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme buvo nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnio 9 dalimi, jos kandidatūra buvo tikrinama iki skyrimo į Kalėjimų departamento Teisės skyriaus vedėjo pareigas dienos. Ir dėl paminėto, E. Ž. į Teisės skyriaus vedėjo pareigas buvo paskirta tik tada, kai buvo gauta kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad jai gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnio 9 dalimi, tik gavus iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvadą apie tai, kad E. Ž. gali būti išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija ir tokį leidimą jai suteikus, ji buvo paskirta į Teisės skyriaus vedėjo pareigas LKT direktoriaus 2023 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-279 „Dėl E. Ž. skyrimo į teisės skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas, laimėjus konkursą“ nuo 2023 m. vasario 14 d. Atsižvelgiant į tai, patarėjo pareigybė, apie kurią savo skunde nurodė pareiškėjas, atsilaisvino tik 2023 m. vasario 14 d. Pareiškėjas buvo atleistas iš Tarnybos 2023 m. sausio 15 d., todėl patarėjo pareigybė Tarnybos Teisės skyriuje jam negalėjo būti pasiūlyta, nes iki 2023 m. sausio 15 d. pareigybė buvo užimta.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Įsakymą; įpareigojo Tarnybą grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas Tarnybos PVS, karjeros valstybės tarnautojo, pareigas (pareigybės grupė 7.1, pareigybės lygmuo – VIII), o nesant galimybės grąžinti į kitas lygiavertes pareigas; priteisė iš Tarnybos pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas); priteisė iš Tarnybos pareiškėjui 3 120 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 28 d. Įsakymu Nr. P-241 pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 30 d. užėmė Kalėjimų departamento VOS patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintas Kalėjimų departamento pataisos pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas, kurio 12.2. papunkčiu PVS patvirtinta 10 patarėjų, karjeros valstybės tarnautojų, pareigybės grupė 7.1 (pareigybės lygmuo –VIII). Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-171, kuris buvo pakeistas Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. P-192, buvo patvirtinti PVS karjeros valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai, jų tarpe, keturi PVS patarėjų bei du PVS patarėjo (turinčio pavaldžių) pareigybės aprašymai. Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. P-242 pareiškėjas nuo 2022 m. liepos 1 d. buvo perkeltas į Kalėjimų departamento PVS patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas, nurodant, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. pareiškėjo valstybės tarnybos santykiai, nekeičiant patarėjo pareigybės ir iš esmės jos aprašyme numatytų funkcijų, toliau tęsiasi Kalėjimų departamento PVS tomis pačiomis sąlygomis. Pareiškėjas nuo 2022 m. liepos 1 d. dirbo pagal pareigybės aprašymą patvirtintą 2022 m. birželio 20 d. Įsakymo Nr. P-192 1.1 punktu – PVS patarėjo pareigybės aprašymą. Kalėjimų departamento direktorius 2022 m. lapkričio 14 d. Įsakymu Nr. V-389, kuris įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d., patvirtino Tarnybos pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašą, kurio 20.2. papunkčiu PVS patvirtinti 5 patarėjai, karjeros valstybės tarnautojai, pareigybės grupė 7.1 (pareigybės lygmuo –VIII), o 20.3. papunkčiu 1 patarėjas dirbantis pagal darbo sutartį (pareigybės lygmuo A1). Šis įsakymas 2022 m. gruodžio 20 d. Įsakymu Nr. V-472 buvo pakeistas, vienu PVS vyriausiuoju specialistu sumažinant. 2022 m. lapkričio 15 d. Įspėjimu Nr. LV-6594, vadovaudamasis ir 2022 m. lapkričio 14 d. Įsakymu Nr. V-389, pareiškėjas buvo įspėtas, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. naikinama jo pareigybė. Kalėjimų departamento direktorius taip pat informavo, kad atskirai pranešant jam bus siūloma eiti kitas lygiavertes ar žemesnes jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas Tarnyboje, o atsisakius siūlomų pareigų, 2023 m. sausio 15 d. bus atleistas iš užimamų pareigų vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Be to, pranešė, kad sutikus eiti kitas laisvas jo kvalifikaciją atitinkančias lygiavertes ar žemesnes pareigas, į tą pareigybę pretenduojant ir kitiems asmenims, bus vykdoma atranka pagal suderintus su profesine sąjunga ir patvirtintus atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus. 2022 m. gruodžio 21 d. „Siūlymu užimti kitas pareigas Lietuvos kalėjimų tarnyboje“ Nr. LV-8539 pareiškėjui buvo pasiūlyta nuo 2023 m. sausio 1 d. užimti žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas Tarnyboje – PVS vyriausiojo specialisto pareigas (faktinės darbo vietos: Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k.; P. Puzino. g. 12, Panevėžys; Trakų g. 12, Šiauliai; Rasų g. 8, Vilnius). Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad gali būti perkeltas ir į kitas laisvas pareiškėjo turimą kvalifikaciją, darbo patirtį bei pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir kompetencijas atitinkančias pareigas Tarnyboje (laisvų pareigybių sąrašas pareiškėjui buvo pateiktas jo tarnybiniu elektroniniu paštu). Siūlyme taip pat informuota, kad visų nuo 2023 m. sausio 1 d. laisvų Tarnybos pareigybių sąrašas bus paskelbtas ir Tarnybos intraneto svetainėje, skiltyje ,,BVS struktūriniai pokyčiai. Aktuali informacija“. Kalėjimų departamento direktorius, vadovaudamasis 2022 m. lapkričio 14 d. Įsakymu Nr. V-389, 2022 m. gruodžio 23 d. Įsakymu Nr. V-506, įsigaliojusiu nuo 2023 m. sausio 1 d., patvirtino dviejų PVS patarėjų (turinčių pavaldžių) pareigybės aprašymus. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 28 d. „Prašymu dėl siūlymo užimti pareigas“ kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, nurodydamas, kad jam nežinomi Laisvų pareigybių sąraše nurodytų pareigybių aprašymai, todėl prašė pasiūlyti jam visas lygiavertes ir žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, į kurias jis galėtų pretenduoti. Atsakydamas į šį prašymą, Kalėjimų departamento direktorius 2023 m. sausio 11 d. raštu Nr. LV-1366 pakartotinai siūlė nuo 2023 m. sausio 16 d. užimti laisvas pareigybes atsižvelgiant į pareiškėjo turimą kvalifikaciją, darbo patirtį bei pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir kompetencijas atitinkančias pareigas Tarnyboje: Veiklos analizės ir kontrolės skyriuje – žemesnes vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas; Veiklos analizės ir kontrolės skyriuje – vyriausiojo specialisto pareigas (darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį); PVS – vyriausiojo specialisto pareigas (darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį); Darbinės veiklos organizavimo skyriuje – vyriausiojo specialisto pareigas (darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį). Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad laisvų lygiaverčių pareigų, atitinkančių jo turimą kvalifikaciją, kompetencijas ir patirtį Tarnyboje nėra. Kalėjimų departamento direktorius 2022 m. gruodžio 30 d. Įsakymu Nr. P-558 nurodė, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. Kalėjimų departamento pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, kurių administracijos padalinių ir pareigų pavadinimai nesikeičia, darbo bei darbo ir (ar) tarnybos santykiai tęsiasi Tarnyboje, paliekant nustatytus pareiginės algos koeficientus, pastoviosios dalies koeficientus, pareiginės algos kintamąsias dalis, priedus už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Tarnybos direktorius 2023 m. sausio 13 d. priėmė Įsakymą, kuriuo atleido pareiškėją iš Kalėjimų departamento PVS patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigų 2023 m. sausio 15 d., pasibaigus įspėjimo dėl Kalėjimų departamento PVS patarėjo pareigybės naikinimo terminui. Pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama).

6. Ginčo atveju nustatyta, kad vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, Ministro įsakymu buvo patvirtinta Tarnybos administracijos struktūra ir Tarnybos administracijos struktūros schema. Įgyvendinant Ministro įsakymą, patvirtintas Tarnybos pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas. Pagal nuo 2023 m. sausio 1 d. patvirtintą pareigybių sąrašą, Tarnyboje PVS buvo patvirtintos 5 patarėjų (karjeros valstybės tarnautojų) pareigybės bei 1 patarėjo, dirbančio pagal darbo sutartį pareigybė, kai iki 2023 m. sausio 1 d. PVS buvo patvirtinta 10 patarėjų (karjeros valstybės tarnautojų) pareigybės bei 2 patarėjų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybės.

7. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad Kalėjimų departamento direktorius nėra priėmęs sprendimo dėl 2022 m. gegužės 12 d. Įsakymu Nr. V-138 patvirtintų 10 Kalėjimų departamento PVS patarėjų karjeros valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo, o 2022 m. lapkričio 14 d. Įsakymu Nr. V-389, kuris įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d., nustatydamas Tarnybos pareigybes PVS patarėjų pareigybes tik sumažino nuo 10 iki 5. 2022 m. birželio 13 d. Įsakymu Nr. V-171 ir jį pakeičiant 2022 m. birželio 20 d. Įsakymu Nr. P-192, visų 10 Kalėjimų departamento PVS patarėjų, įskaitant pareiškėjo, pareigybės aprašymai iki 2022 m. lapkričio 15 d. nesikeitė. Jie iš esmės nepakito ir Kalėjimų departamento direktoriui 2022 m. gruodžio 23 d. Įsakymu Nr. V-506 patvirtinus tik 2 iš 5 patarėjų (karjeros valstybės tarnautojų) pareigybių aprašymus. Teismas vertino, jog atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti, kad pertvarkant Tarnybos PVS buvo išimtinai panaikinta pareiškėjo pareigybė. Ginčo atveju konstatuota tik, kad buvo sumažintas PVS patarėjų valstybės karjeros tarnautojų skaičius nuo 10 iki 5.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų atleidžiamų darbuotojų atrankos komisijos darbo reglamentą ir atrankos kriterijais patvirtino tik 2022 m. lapkričio 23 d. Įsakymu Nr. V-405, o atrankos komisiją sudarė tik 2022 m. gruodžio 20 d. Įsakymu Nr. V- 479. Ir kaip nustatyta iš bylos medžiagos, atrankos komisija nesprendė klausimo, kurie PVS patarėjai lieka užimamose pareigose pagal savo kompetenciją nuo 2023 m. sausio 1 d. 2022 m. lapkričio 15 d. įspėjus, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. pareiškėjo pareigybė naikinama, tačiau Kalėjimų departamento direktorius pareiškėjo iki 2023 m. sausio 1 d. neatleido ir jokio įsakymo, kad atleidžia pareiškėją iš Kalėjimų departamento PVS patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigų nėra priėmęs, o tai įrodo, kad vadovaujantis 2022 m. gruodžio 30 d. Įsakymu Nr. P-558, nuo 2023 m. sausio 1 d. pareiškėjo tarnybos santykiai nekeičiant patarėjo pareigybės ir iš esmės jos aprašyme numatytų funkcijų, toliau tęsėsi Tarnyboje PVS. Tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. pareiškėjas vykdė Tarnybos PVS patarėjo pareigas, įrodo ir DVS duomenys apie užduočių paskyrimą, vykdymą ir įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo tarnybos santykiai nuo 2023 m. sausio 1 d. tęsėsi Tarnybos PVS patarėjo pareigose, tai ir atleistas jis galėjo būti tik iš šių pareigų, bet ne iš Kalėjimų departamento PVS patarėjo pareigų, kadangi 2023 m. sausio 13 d. tokios institucijos jau nebuvo. Jeigu atleidimas neįvyksta, traktuotina, kad tęsiasi valstybės tarnybos teisiniai santykiai.

9. Teismas įvertinęs, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti atrankoje į liekančias penkias PVS patarėjų pareigas, nenustačius, kad buvo išimtinai panaikinta pareiškėjo – PVS patarėjo pareigybė, bei nustačius, kad pareiškėjo tarnybos santykiai tęsėsi iki 2023 m. sausio 15 d., nors, kaip teigė atsakovas, pareigybė buvo panaikinta 2023 m. sausio 1 d. konstatavo, kad pareiškėją atleidžiant iš pareigų buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl teismas sprendė, kad Įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas.

10. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo, taikė DK 218 straipsnio 2 dalį ir sprendė, jog pareiškėjas grąžinamas į eitas Tarnybos PVS, karjeros valstybės tarnautojo, pareigas (pareigybės grupė 7.1, pareigybės lygmuo – VIII), o nesant galimybės – į kitas lygiavertes pareigas. Tam, kad pareiškėjo teisės būtų visiškai apgintos, vadovaujantis DK 218 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Apskaičiuojant pareiškėjui mokėtiną vidutinį darbo užmokestį, išskaičiuotina atleidžiant pareiškėją išmokėta išeitinė išmoka.

Šalies argumentai

11. Pareiškėjas į bylą pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, prašydamas jo naudai priteisti 3120 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo" (toliau – ir Rekomendacijos), 2.1-2.10 punktai nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgęs į pareiškėjo skundo turinį ir apimtį, į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalaus dydžio ribų, todėl jos priteistos pareiškėjo naudai iš atsakovo.

III.

12. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą ir sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui buvo priteista visa prašoma (3120 Eur) suma, ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

13. Atsakovas nurodo:

13.1. Teismas neišsamiai spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pareiškėjui priteisė visą prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 120 Eur. Teismas visiškai netyrė tos aplinkybės, jog pareiškėjas byloje pateikė prašymus dėl įrodymų išreikalavimo (2023 m. kovo 3 d. prašymas dėl įrodymų išreikalavimo (30 Eur), 2023 m. kovo 15 d. prašymas dėl baudos skyrimo ir įrodymų išreikalavimo (60 Eur), 2023 m. balandžio 2 d. prašymas dėl baudos skyrimo ir įrodymų išreikalavimo (60 Eur)) nors, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, LKT saugant asmens duomenis ir atsisakius pateikti su byla nesusijusius pareiškėjo prašomus dokumentus, pareiškėjas 2023 m, balandžio 30 d. raštu „Dėl įrodymų teikimo ir skundo tenkinimo“ (90 Eur) LKT neteiktinus duomenis pateikė teismui pats – 1) 2021 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. P-309; 2) 2022 m. kovo 4 d. Įsakymą Nr. P-74; 3) 2022 m. birželio 20 d. Įsakymą Nr. V-189; 4) 2022 m. birželio 30 d. Įsakymą Nr. P-259; 5) 2022 m. spalio 24 d. Įsakymą Nr. P-371; 6) 2022 m. lapkričio 4 d. Įsakymą Nr. P-393; 7) 2022 m. gruodžio 30 d. Įsakymą Nr. P-556; 8) 2023 m. sausio 6 d. Įsakymą Nr. P-26. Minėta aplinkybė leidžia manyti, kad pareiškėjas ir jo advokatas elgėsi nesąžiningai ir siekė pasipelnyti, nes už 2023 m. kovo 3 d., 2023 m. kovo 15 d., 2023 m. balandžio 2 d., 2023 m. balandžio 30 d. dokumentų surašymą. Minėtų dokumentų rengimo buvo galima išvengti, nes pats pareiškėjas jau turėjo LKT neteiktus duomenis, tačiau vis tiek rengė procesinius dokumentus taip siekdamas iš LKT prisiteisti didesnę pinigų sumą už bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš paminėto, dėl pareiškėjo nesąžiningo elgesio kuomet buvo rengiami minėti dokumentai, LKT priteistos išlaidos padidėjo 240 Eur, tačiau teismas šios aplinkybės visiškai nevertino, nors pagal formuojamą teismų praktiką tai turėtų būti vertinama kaip pertekliniu proceso šalies išlaidavimu ir nesąžiningu elgesiu.

13.2. Priteisdamas pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką ir į tai, kad pareiškėjo advokatas nedalyvavo teismo posėdyje ir pats pareiškėjas gynė savo interesus teisme be gynėjo, taip pat į tai, kad pareiškėjas turi teisinį išsilavinimą, yra puikiai susipažinęs su personalo valdymu susijusiais teisės aktais (buvęs Tarnybos PVS patarėjas), pareiškėjas yra vykdęs advokato veiklą, kuri šiuo metu, pagal viešai prieinamą informaciją, yra sustabdyta, tačiau viešoje erdvėje yra nurodyta jo vardo advokatų kontora, kas leidžia manyti, kad ir šiuo metu jis teikia teisines paslaugas, be to, jis yra buvęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos narys. Akivaizdu, kad tai yra pareiškėjo pajamų šaltinis, todėl siekdamas pasipelnyti, skundžia bet kokius Tarnybos veiksmus. Darytina prielaida, jog pareiškėjas pats surašo skundus ir tik duoda advokatui Telesforui Urbaičiui pasirašyti, ir laimėjimo atveju, galimai siekia pasipelnyti iš valstybės biudžeto. Be to, atsiskaitoma ne pavedimais per bankus, o kvitais. Atkreiptinas dėmesys, kad skundą teismui pareiškėjas pasirašė pats, todėl visiškai nepagrįstas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų vien tik už tai, jog advokatas „padeda“ parašą. Pažymėtina, kad per kitas administracines bylas, kuriose dalyvavo atsakovas, pareiškėjo atstovas pasirodė vos keletą kartų, ir tai pasisakė tik dėl teismo proceso vykdymo. Tiek šioje, tiek kitose bylose pareiškėjo atstovas net nesivargina pranešti apie savo nedalyvavimą byloje. Viskas kas ankščiau išdėstyta leidžia teigti, jog byla pareiškėjui nebuvo sudėtinga, taip pat į tai, kad pareiškėjo advokatas nepatyrė jokių išvykos išlaidų ir kt. Taip pat paminėtina ir tai, kad pareiškėjo advokatas atstovauja pareiškėją visose darbo ginčo bylose prieš LKT, tad negalima teigti, kad byla jam buvo naujo pobūdžio ar išskirtinai sudėtinga, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės taip pat nevertino.

13.3. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad advokatas Telesforas Urbaitis atstovauja pareiškėją ir kitose administracinėse bylose (Nr. eI3-6513-426/2022, Nr. eI3-2007- 535/2023, Nr. eI3-2316-331/2022, Nr. eI2-2901-566/2022 ir kt.), kuriose prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos yra ženkliai mažesnės nei šioje byloje. Administracinėje byloje Nr. eI3-6513- 426/2022, prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma buvo nurodoma 450 Eur, todėl lieka neaišku, kodėl šioje administracinėje byloje prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra padidėjęs net 7 kartus. Šios nagrinėjamos administracinės bylos pobūdis yra tapatus, t. y. ši administracinė byla, kaip ir kitos bylos, kuriose pareiškėją atstovauja advokatas Telesforas Urbaitis, yra tarnybinio pobūdžio, todėl 7 kartus didesnės bylinėjimosi išlaidos negali būti grindžiamos šios bylos sudėtingumu ar kitokiu bylos pobūdžiu.

13.4. Nagrinėjamu atveju teismas pareiškėjui priteisęs visą prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą nevertino kriterijų visumos (realumo, būtinumo, pagrįstumo, sąžiningumo ir kt.) bei nesprendė ar yra pagrindas iš LKT priteisti visas pareiškėjo nurodomas bylinėjimosi išlaidas, kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos, nevertino kitos šalies nesąžiningų veiksmų, tačiau tik pažymėjo, jog suma nėra didesnė nei Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos, kuo ir buvo argumentuota sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šalies argumentai

14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą – priteisti iš atsakovo pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną po 110,25 Eur nuo pareiškėjo iš valstybės tarnybos dienos 2023 m. sausio 15 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, išskaičiuojant pareiškėjui sumokėtą 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę; įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, susidariusią už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. sausio 15 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo pareiškėjui visas jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas, susijusias su šio apeliacinio skundo surašymu ir bylos nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese.

15. Pareiškėjas nurodo:

15.1. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas pripažinęs pareiškėjo atleidimą iš valstybės tarnautojo pareigų neteisėtu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.) ir panaikinęs Įsakymą, vadovaujantis DK 218 straipsnio 2 dalimi, nutarė pareiškėjui priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas), tačiau sprendime teismas nenurodė (neišsprendė) priteisiamos vidutinio darbo užmokesčio konkrečios sumos už kiekvieną darbo dieną. Be to, teismas neteisėtai, nepagrįstai ir netinkamai nurodė – išskaičiuoti pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas, kas apimtų ir būtų išskaičiuota bei išmokėta piniginė kompensacija (išmoka) už 6,55 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų už darbo laikotarpį nuo 2022 m. liepos 30 d. iki 2023 m. sausio 15 d.

15.2. Kadangi teismas neleistinai nukrypo nuo identišku atveju nurodytos suformuotos administracinių teismų praktikos ir tinkamai neišsprendė pareiškėjo 2023 m. balandžio 28 d. raštu ir 2023 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu baigiamojoje kalboje pareikšto galutinio skundo reikalavimo priteisti iš atsakovo darbo užmokestį, skaičiuojant 110,25 EUR už kiekvieną darbo dieną, ir vidutinį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, todėl šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl ir keistinu. Kaip matyti iš teismo sprendimu panaikinto Įsakymo, atsakovas Įsakymu pareiškėjui nurodė išmokėti piniginę kompensaciją tik už 6,55 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų už darbo laikotarpį nuo 2022 m. liepos 30 d. iki 2023 m. sausio 15 d., tuo tarpu kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas susidariusios už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. sausio 15 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, atsakovas nėra nei paskaičiavęs, nei išmokėjęs.

Atsiliepimas

16. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje paduotas pareiškėjo apeliacinis skundas palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:

17.1. Tarp Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (toliau – ir NBFC) ir LKT buvo sudaryta 2020 m. spalio 30 d. buhalterinės apskaitos organizavimo sutartis Nr. ST-149 (toliau – ir Sutartis). Pagal Sutartį NBFC yra atsakinga už LKT buhalterinių duomenų tvarkymą, jų teisingumą, teisingą mokėjimų apskaičiavimą ir kitas su buhalterine apskaita susijusias procedūras. NBFC parengė ir surašė 2023 m. kovo 31 d. pažymą apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą vidutinį darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. S-6721, kuria pateikė išsamius ir pagrįstus skaičiavimus dėl pareiškėjui tenkančio vidutinio darbo užmokesčio. Vilniaus apygardos administracinis teismas atsižvelgdamas į minėtą pažymą ir nenustatęs jokių objektyvių aplinkybių leidžiančių abejoti pažymos parengimo teisėtumu ir teisingumu, tenkino pareiškėjo reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Žemesnės instancijos teismas

17.2. Nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė reikalavimą dėl apmokėjimo už priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėjas byloje nepateikė jokių dokumentinių įrodymų, kuriais grindė savo 2023 m. balandžio 28 d. rašte pateiktus skaičiavimus dėl vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgus į paminėtą, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas dėl teismo netinkamai priteisto vidutinio darbo užmokesčio turi būti atmestas.

17.3. LKT direktorius, atsižvelgęs į Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dalyje dėl Įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas Tarnybos PVS, karjeros valstybės tarnautojo, pareigas, į tai, kad tiek pareiškėjas, tiek atsakovas šios sprendimo dalies apeliacine tvarka neskundė, taip pat siekdamas kuo skubiau atkurti teisingumą pareiškėjo atžvilgiu, 2023 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. P-944 „Dėl J. K. grąžinimo į pareigas“ grąžino pareiškėją į prieš tai eitas pareigas. Iš paminėto matyti, kad LKT ir pareiškėjo darbo santykiai tęsiasi, todėl, vadovaujantis DK 127 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjui priverstinės pravaikštos laikotarpiu susidariusios atostogos, nebuvo pakeistos į piniginę išmoką. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas sprendimu nepriteisė pareiškėjui piniginės išmokos už nepanaudotas atostogas nuo jo atleidimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, turi būti atmesti.

17.4. Pirmosios instancijos teismas sprendimu dalyje dėl priteistino iš LKT pareiškėjui vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas, pateiktame apeliaciniame skunde, nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kad skundžiama teismo sprendimo dalis netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinti. Taip pat, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus bei visas su ginčijama sprendimo dalimi susijusias aplinkybes ir tenkino pareiškėjo 2023 m. vasario 10 d. skundo reikalavimus.

Atsiliepimas

18. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovo pareiškėjui visas jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas, susijusias su šio atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu bei bylos nagrinėjimu, įskaitant patirtas ir apeliaciniame procese.

Šalies argumentai

18.1. Pareiškėjas, vadovaudamasis operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei siekdamas greitesnio bylos išnagrinėjimo laiku ir tinkamai reagavo į LKT teismo įpareigojimų nevykdymą ir pagrįstai teismui pateikė 2023 m. kovo 3 d. prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, kurį teismas patenkino ir 2023 m. kovo 6 d. nutarė įpareigoti atsakovą per 7 dienų terminą pateikti pareiškėjo 2023 m. kovo 3 d. prašyme nurodytus įrodymus. Pareiškėjas teismui pagrįstai pateikė ir 2023 m. kovo 15 d. prašymą dėl baudos skyrimo bei įrodymų išreikalavimo, įskaitant ir dėl pažymos apie pareiškėjo gautą vidutinį darbo užmokestį pateikimo. Dėl pareiškėjo 2023 m. kovo 15 d. prašymo teismas 2023 m. kovo 27 d. rezoliucija nutarė įpareigoti atsakovą pateikti į bylą pažymą apie pareiškėjo gautą vidutinį darbo užmokestį, o dėl kitų pareiškėjo prašymų nepasisakė (jokių motyvų nenurodė), todėl pareiškėjas laikė, kad teismas jų neišsprendė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo ir 2023 m. balandžio 2 d. prašymas įvykdyti teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą pateikti teismui pareiškėjo 2023 m. kovo 3 d. prašyme nurodytus 7 dokumentus (rašytinius įrodymus), teismui buvo pateiktas laiku ir pagrįstai būtent dėl LKT kaltės. Dėl pareiškėjo 2023 m. balandžio 2 d. prašymo teismui 2023 m. balandžio 3 d. rezoliucija nutarus dėl įrodymų išreikalavimo spręsti posėdžio metu, pareiškėjas siekdamas greitesnio bylos išnagrinėjimo, kad nereikėtų bylos nagrinėjimo atidėti, vadovavosi operatyvumo ir ekonomiškumo principais ir su 2023 m. balandžio 30 d. rašytiniais paaiškinimais prašymu (teismo posėdis paskirtas 2023 m. gegužės 2 d.) pateikė teismui dokumentus, kurių nevykdydamas teismo nevienkartinių įpareigojimų atsakovas neteikė, ir kuriuos teismas priėmė bei prijungė prie bylos. Pabrėžtina, kad teismas 2023 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu darė pertrauką, kad LKT į bylą pateiktų ir kitus iki teismo posėdžio neteiktus įrodymus. Be to, LKT apeliaciniame skunde nutyli, kad teismui 2023 m. kovo 27 d. rezoliucija įpareigojus atsakovą pateikti į bylą pažymą apie pareiškėjo gautą vidutinį darbo užmokestį, LKT vykdydama šį teismo įpareigojimą, į bylą pateikė 2023 m. kovo 31 d. Nr. S-6721 pažymą apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, kurioje įrašytas neteisingas pareiškėjui priskaičiuotas darbo užmokestis už 2022 m. gruodžio mėnesį (2 323,90 EUR), kuris ankstesnėje 2023 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. S-5412 buvo įrašytas teisingai (2 431,60 EUR). Todėl pareiškėjas, pateikdamas rašytinius įrodymus (Atsiskaitymo lapelį įrodantį, kad pareiškėjui priskaičiuotas darbo užmokestis už 2022 m. gruodžio mėnesį yra 2 431,60 EUR), ir 2023 m. balandžio 28 d. rašytinius paaiškinimus – prašymą buvo priverstas teikti dėl LKT kaltės tam, kad sutikslinti šį skundo teismui reikalavimą, prašant teismo priteisti iš atsakovo pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojant 110,25 EUR už kiekvieną darbo dieną, už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taigi, jeigu LKT iš karto būtų įvykdžiusi teismo įpareigojimus, pareiškėjui nebūtų reikėję teikti jokių procesinių prašymų ir 240 EUR bylinėjimosi išlaidų nebūtų susidarę, o kadangi LKT tyčia nevykdė teismo nurodytų įpareigojimų, įskaitant neteikė ir pažymos apie pareiškėjo gautą vidutinį darbo užmokestį (teikė ir neteisingus duomenis), todėl ir tai įvertinęs teismas visiškai pagrįstai iš LKT pareiškėjui priteisė ir 240 EUR bylinėjimosi išlaidas už 2023 m. kovo 3 d., 2023 m. kovo 15 d., 2023 m. balandžio 2 d., 2023 m. balandžio 30 d. procesinių dokumentų surašymą, kurios ir susidarė išimtinai tik dėl LKT kaltės, jai piktybiškai nevykdant teismo nevienkartinių įpareigojimų.

18.2. Nagrinėjamojoje byloje advokatas teisines paslaugas pareiškėjui suteikė ir mokėjimai buvo atlikti 2023 m. vasario – balandžio mėnesiais, ką teismas tinkamai įvertinęs bei atsižvelgęs ir į visiems žinomas aplinkybes, kurių įrodinėti nereikia, dėl 2022 – 2023 metais drastiškai išaugusių prekių ir paslaugų kainų bei esamos dviženklės infliacijos Lietuvos Respublikoje, priteisdamas pareiškėjui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, atmestini. Kaip matyti iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų (pareiškėjo 2023 m. gegužės 1 d. prašymas dėl išlaidų atlyginimo su priedais), teismas už atstovavimą teisme jokių bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui nepriteisė. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo advokatas nedalyvavo teismo posėdžio metu, laikytini niekiniais, kadangi nepriteisdamas už atstovavimą teismas atsižvelgti ir neturėjo. Pabrėžtina, kad identišku atveju suformuotoje administracinių teismų praktikoje dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis ir administraciniu procesu, tokius argumentus iš teismo sprendimų pašalinus, ne kartą ir naujausioje suformuotoje administracinių teismų praktikoje jau yra išaiškinta, tai, kad pareiškėjas turi teisinį išsilavinimą, savaime nepaneigia jo teisės gauti teisinę pagalbą iš kito teisininko ir neeliminuoja patirtų išlaidų fakto. Priešingu atveju, tai pažeistų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsnyje įtvirtintą principą, jog asmuo gali ginti savo interesus teisme per atstovą. Be to, teismai argumentus dėl pareiškėjo išsilavinimo, kokias pareigas jis užima ar užėmė bei kitas panašaus pobūdžio aplinkybes, ar ką pareiškėjas turėjo žinoti ar suprasti, apeliacinės instancijos teismai jau yra atmetę. Teismas pagrįstai neturėjo atsižvelgti ir į pareiškėjo turimą teisinį išsilavinimą, su kokias teisės aktais jis yra ar nėra puikiai susipažinęs, ar kokias pareigas jis užima ar užėmė.

18.3. Ši administracinė byla pagal savo pobūdį, apimtį ir sudėtingumą yra vienintelė ir išimtinė, kurioje buvo sprendžiamas būtent ginčas dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų teisėtumo, grąžinimo į valstybės tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Kaip matyti iš 2023 m. vasario 10 d. skundo teismui, advokato surašytą skundą sudaro 9 lapai, o jo turinys ir bylos medžiaga patvirtina, kad būtent šioje byloje advokatas išanalizavo labai didelės apimties virš 40 atsakovo įsakymų, jais patvirtintų kitų teisės aktų ir kitų dokumentų, rinko, susipažino, išanalizavo ir skunde nurodė būtent šio ginčo klausimu plačios apimties suformuotą administracinių teismų praktiką, o be to, reaguodamas pagal bylos eigą surašė ir visą eilę kitų procesinių dokumentų, ir visus juos pateikė teismui. Todėl teismas priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nors ir neakcentavęs, tačiau tinkamai įvertino nurodytas aplinkybes ir dėl skundo apimties, jo sudėtingumo, ir pareikalautas advokato patirtas atitinkamas būtinas laiko ir intelektines sąnaudas visų procesinių dokumentų surašymui ir pateikimui teismui.

Atsiliepimas

19. Pareiškėjas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo atsakovo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodytus argumentus atmesti, o pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti.

Šalies argumentai

20. Pareiškėjas pažymi, kad teismo sprendime nėra nurodoma jį vykdyti skubiai. Teismo sprendimas nėra skubiai vykdomas ir nėra įsiteisėjęs, šiuo metu negaliojantis. Pareiškėjas jokio prašymo dėl grąžinimo į pareigas LKT nepateikė ir sutikimo nedavė, tačiau Tarnybos direktorius vienašališkai priėmė 2023 m. birželio 15 d. įsakymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio bei šio sprendimo dalies, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteistas vidutinis darbo užmokestis, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Įsakymą; įpareigojo Tarnybą grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas Tarnybos PVS, karjeros valstybės tarnautojo, pareigas (pareigybės grupė 7.1, pareigybės lygmuo – VIII), o nesant galimybės grąžinti į kitas lygiavertes pareigas; priteisė iš Tarnybos pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas); priteisė iš Tarnybos pareiškėjui 3120 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – priteisti iš atsakovo pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną po 110,25 Eur nuo pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos 2023 m. sausio 15 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, išskaičiuojant pareiškėjui sumokėtą 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę; įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, susidariusią už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. sausio 15 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo pareiškėjui visas jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas, susijusias su šio apeliacinio skundo surašymu ir bylos nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos sprendimo dalį – priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui buvo priteista visa prašoma (3120 Eur) suma, ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė (neišsprendė) priteisiamos vidutinio darbo užmokesčio konkrečios sumos už kiekvieną darbo dieną ir netinkamai nurodė išskaičiuoti pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtinas išmokas.

25. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

27. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (Valstybės tarnybos įstatymo 5 str.). Tokiais atvejais sistemiškai su Valstybės tarnybos įstatymu taikomos neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes reglamentuojančios DK nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4600-520/2016, išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017, 2018 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

28. DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

29. Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas ir išsireikalavo rašytinius įrodymus, būtinus sprendžiant vidutinio darbo užmokesčio priteisimą pareiškėjui už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau byloje kilusio ginčo dėl konkrečios priteistinos vidutinio darbo užmokesčio sumos neišsprendė (pareiškėjas 2023 m. balandžio 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus / prašymą, kuriuose nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pažymose pateiktais duomenimis ir prašo priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojant 110,25 Eur už kiekvieną darbo dieną, už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos), o tik abstrakčiai nurodė, kad priteisia vidutinį darbo užmokestį. Pažymėtina, jog byloje yra kilęs ginčas dėl piniginių sumų, kurios turi būti išskaičiuotos iš priteistino vidutinio darbo užmokesčio sumos.

30. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti teismo sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti jam konkretų vidutinį darbo užmokestį. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl darbo užmokesčio pareiškėjui priteisimo turi būti panaikintas, perduodant bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

31. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nurodytoje dalyje naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su bylinėjimosi išlaidų dydžiu priteistu pirmosios instancijos teismo. Dėl šio prašymo bei pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bylinėjimosi išlaidų dalyje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su galutinio teismo sprendimo priėmimu. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimas iš esmės dar nėra pasibaigęs, laikoma, kad šalis dar nėra įgijusi teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, bei pažymima, jog šią teisę ji įgis tuo atveju, jei byla bus išspręsta šalies naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-151/2011; 2011 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-46/2011). Tais atvejais, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikina visą ar dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir perduoda bylą ar jos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos ar jos dalies nagrinėjimas nėra pasibaigęs. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui iš dalies patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, byla nėra baigta, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas, o pirmosios instancijos teismas šį išvestinį reikalavimą turės išspręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš Lietuvos kalėjimų tarnybos pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas) panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-MarkovienėMilda VainienėDalia Višinskienė