Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintais skundais, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. P-1273 (toliau – Įsakymas) 1, 2 ir 3 punktus; 2) įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą (toliau – ir Tarnyba, ir LKT) grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas Tarnybos Personalo valdymo skyriaus patarėjo, karjeros valstybės tarnautojo, pareigas (pareigybės grupė 7.1, pareigybės lygmuo – VIII); 3) priteisti iš Tarnybos pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti 96,12 euro vienos dienos darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas susidariusią už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo J. K. atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

2. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Įsakymu, nurodo, kad:

2.1. Įsakymu atsakovė pripažino, kad Tarnybos Personalo valdymo skyriaus patarėjas J. K., neatvykdamas į tarnybą 2023 m. birželio 16-30 d., liepos 1-31 d., rugpjūčio 1-11 d. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą (1 punktas). Šio įsakymo 2 punktu skyrė Tarnybos Personalo valdymo skyriaus patarėjui J. K. už padarytą Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, o Įsakymo 3 punktu atleido iš pareigų 2023 m. rugsėjo 5 d. Tarnybos Personalo valdymo skyriaus patarėją J. K..

2.2. Pareiškėjas teigia, kad buvo atleistas iš pareigų už padarytą Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 33 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą (nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties), tačiau iki tol jam per paskutinius 12 mėnesių nors kartą privalėjo būti taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, ir tik po to, jau galėjo būti paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Būtent taip VTĮ 33 straipsnio 4 dalis išaiškinta ir suformuotoje administracinių teismų praktikoje.

2.3. Pabrėžia, kad jam buvo inicijuotas tarnybinis patikrinimas ir surašyta tarnybinio tyrimo išvada (toliau – ir Išvada). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintą Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5 punkto imperatyvą į komisiją privalomai turėjo būti paskirtas J. K. tiesioginis vadovas, tai Personalo valdymo skyriaus vedėja D. K. ir už Tarnybos personalo administravimą atsakingas asmuo. Be to, J. K. prašymu komisijos nariu turėjo būti skiriamas Tarnyboje veikiančios profesinės sąjungos ar darbo tarybos atstovas. Tuo tarpu Išvada patvirtina, jog Tarnybos direktorius 2023 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-543 į komisiją J. K. tiesioginės vadovės Personalo valdymo skyriaus vedėjos D. K. ir už personalo administravimą atsakingos D. K. neskyrė. Taip pat neskyrė ir veikiančios profesinės sąjungos ar darbo tarybos atstovo. Kas, pasak pareiškėjo, lėmė, kad komisija buvo sudaryta, pažeidžiant Aprašo 5 punkte imperatyviai nustatytą tvarką ir J. K. garantuotą teisę prašyti komisijos nariu skirti veikiančios profesinės sąjungos ar darbo tarybos atstovą, tokios komisijos veiksmai ir priimtas sprendimas (Išvada) pripažintinas neteisėtu iš esmės.

2.4. Pareiškėjo teigimu, be kita ko, Aprašo 8 punkte numatyta, kad komisija per 5 darbo dienas nuo komisijos sudarymo surašo Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių. Anot pareiškėjo, į pareigas neteisėtai grąžintam pareiškėjui jokio pranešimo apie tarnybinį nusižengimą neįteikė, o viskas buvo daroma pareiškėjui nieko nežinant ir jam „už akių“. Taigi mano, kad pareiškėjui buvo atimta teisė turėti atstovą, per ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą ir pasibaigus šiam terminui (Aprašo 9 punktas) pateikti komisijai paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, pareikšti motyvuotą nušalinimą komisijai ar jos nariui dėl jų galimo šališkumo, taip pat atimta teisė ir skųsti komisijos ar jos nario (-ių) veikimą ar neveikimą LKT direktoriui (Aprašo 9-10 punktai).