Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam L. L., jo gynėjui ir kaltinamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui

civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Ričardui Jankovskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, laikomas neteistu,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini); įmonės tikslai – pelno siekimas, derinant bendrovės akcininkų ir darbuotojų interesus, veiklos objektas – paslaugos, gamyba, prekyba, tarpininkavimas ir kita veikla, neprieštaraujanti Lietuvos Respublikos įstatymams; akcininkė – Š. L. (nuo 2023 m. rugsėjo 4 d.), direktorius – L. L. (nuo 2012 m. vasario 1 d.), neteista,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, BK 20 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

L. L. , nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vykdančios veiklą (duomenys neskelbtini), vadovu, atstovaudamas šiai bendrovei, priimdamas sprendimus jos vardu ir kontroliuodamas jos gaunamas pajamas bei veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) (aktualiu laikotarpiu galiojusi redakcija) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., Vilniaus mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių valstybei, iškreipti ir nuslėpti duomenis apie tikrąją įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinę-finansinę būklę, gautas pajamas ir įvykusias ūkines finansines operacijas;

Nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį buhalterį A. V., nežinojusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nesudarė ir šiam nepateikė pardavimo sandorius pagrindžiančių pirminių apskaitos dokumentų, nuslėpė bankinius mokėjimus, t. y. gautas pajamas iš fizinių, juridinių asmenų už darbus/paslaugas neišrašant sąskaitų, neįtraukė ir nepateikė į apskaitą sutarčių, pagal kurias atlikti darbai bei apskaitoje neatvaizdavo gautų pajamų, išrašytų kasos dokumentų fiziniams asmenims, todėl apskaitą tvarkantis asmuo, duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas fiziniams bei juridiniams asmenims neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą visų įplaukų gautų laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. pagal 149 atliktus bankinius mokėjimus į bendrovės bankų sąskaitas, tarp jų 50 įplaukų iš fizinių asmenų kaip avansus, gaunant viso iš fizinių asmenų laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. – 646 047,24 Eur piniginių lėšų, nuslepiant, jog bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. uždirbo pajamų iš vykdomos veiklos 593 504,87 Eur (555 871,63 + 37 633,24), t. y. nuslėpė dalį trauktinų į apskaitą PVM sąskaitų faktūrų, neapskaičiavo ir neįregistravo apskaitos registruose, gautų PVM apmokestinamųjų pajamų, taip pat gavęs už darbus, medžiagas iš fizinių grynuosius, jų neįformino grynųjų pinigų apskaitos dokumentais, nuslepiant bendrovės pajamas, taip pat nuslėpė dalį ir neįregistravo apskaitos registruose pardavimo sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“. išvengiant PVM apmokestinamųjų pajamų, taip pat išėmė iš banko sąskaitų grynuosius bei laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2022 m. gegužės 17 d. neįtraukė į apskaitą, neįregistravo apskaitos registruose, kurių suma 5 800 Eur, kurie neapskaityti bei tyrimui nepateikė pateisinančių dokumentų apie jų panaudojimą (96 520, 00 + 58 000), viso sumoje 102 320 eurų, taip pat pagal pirkimo dokumentų duomenis, nuo 2019 m. sausio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d., atsiskaitė su tiekėjais, kurių bendra suma 23 053,96 Eur, tačiau tam nepateikė pagrindžiančių dokumentų patirtoms išlaidom, taip pat ne pagal paskirtį naudojo bendrovės lėšas savo asmeniniams poreikiams tenkinti, kurių bendra suma 44 074,43 Eur bei šias savo asmenines išlaidas melagingai priskyrė tiesioginėms bendrovėms išlaidoms, taip padidindamas veiklos sąnaudas išvengiant mokesčių, taip pat nuslėpė ir išvengė mokesčių, susijusių su darbo užmokesčio apskaičiavimu bei darbuotojų gautoms pajamoms natūra jų nedeklaruodamas, nuo kurių būti apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai Sodrai, taip pat nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. gegužės 12 d., nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. įformino 7 (septyniuose) KIO ūkines operacijas susijusias su grynųjų pinigų išmokėjimu fiziniams asmenims, kurių bendra suma 87 991,89 Eur, kurios realiai neįvyko siekdamas sumažinti mokėtiną PVM, t. y. suklastojo kasos dokumentų duomenis apie neva išmokėtus grynuosius pinigus kaip grąžinimą fiziniams asmenims už darbus, medžiagas, taip pat laikotarpiais nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. gegužės 26 d., nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. į grynųjų pinigų apskaitos registrus (Apyvartos žiniaraštį ir Kasos knygą) įregistravo tikrovės neatitinkančius duomenis, kurių bendra suma 418 123,01 Eur (438 123,01 – 20 000,00 Eur), kuriuose nurodytas rekvizitų turinys neatitinka tikrovės ir ūkinės finansinės operacijos nėra įvykusios dėl ko buvo iškreipti duomenys apie tikrąją UAB “ (duomenys neskelbtini)” ūkinę, komercinę, finansinę būklę, turtą, nuosavą kapitalą bei įsipareigojimus:

1. UAB „(duomenys neskelbtini)” nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. iš fizinių asmenų už atliktus statybinius darbus 149 bankiniais pavedimais gavo – 646 047,24 Eur, tačiau didžiosios dalies gautų pajamų nefiksavo įmonės buhalterinėje apskaitoje, o būtent:

L. L. , pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ ) 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“ ir 16 str.1 d. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. galiojusio Finansinės apskaitos įstatymo (toliau – ir FAĮ) 3 straipsnio 1 dalį „Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais“, 3 straipsnio 2 dalį „visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“, dėl įvykusių pardavimo sandorių nesudarė finansinės apskaitos dokumentų, šios informacijos nepateikė buhalteriui ir taip veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterį A. V., neįregistravo apskaitos registruose pardavimo sandorių su fiziniais asmenimis už 593 504,87 Eur (2019 m. – 149 133,10 Eur, 2020 m. – 277 067,36 Eur, 2021 m. – 129 671,17 Eur, 2022 m. – 37 633,24 Eur), nuo jų (pardavimo sandorių 593 504,87 Eur) neapskaičiavo ir neįregistravo apskaitos registruose, gautų PVM apmokestinamųjų pajamų 490 499,89 Eur ir mokėtino (pardavimo) PVM – 103 004,98 Eur, siekiant nuslėpti sandorius ir pajamas, į Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 – 2022 metų teiktus išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus neįtraukė pardavimo sandorių su fiziniais asmenimis už 593 504,87 Eur, PVM apmokestinamųjų pajamų 490 499,89 Eur ir mokėtino (pardavimo) PVM – 103 004,98 Eur;

2. L. L. 2019 m. rugsėjo 16 d. iš T. Ž. ar J. Ž. gavęs 3 690,54 EUR grynaisiais pinigais, pažeisdamas aukščiau nurodytus teisės aktus, jų gavimo neįformino grynųjų pinigų apskaitos dokumentais, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriui A. V. ir taip neapskaitė apskaitos registruose, t. y. tyčia nuslėpė dalį trauktinų į apskaitą PVM sąskaitų faktūrų ir gautų pajamų;

3. Nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d., iš UAB „(duomenys neskelbtini)” UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavus bankiniais pavedimais apmokėjimus už paslaugas 206 627,85 Eur, pažeisdamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 78 straipsnio 5 dalies ir PVM registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 5 ir 19 punktų nuostatas, siekdamas nuslėpti sandorius ir pajamas, tyčia iškreipdamas duomenis apie tikrąją bendrovės ūkinę, komercinę, finansinę būklę, turtą, nuosavą kapitalą bei įsipareigojimus, L. L. nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriui A. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)” neįregistravo apskaitos registruose pardavimo sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 35 479,62 Eur (2020 m. – 4 114,00 Eur, 2022m. – 31 365,62 Eur), nuslepiant iš jų gautų PVM apmokestinamųjų pajamų 29 322,00 Eur ir mokėtino (pardavimo) PVM – 6 157,62 Eur bei 2020 m. birželio 30 d. apskaitoje neapskaitė mokėtino (pardavimo) PVM – 2 536,80 Eur;

tokiu būdu apibendrinant aukščiau išdėstytus tyčinius veiksmus, L. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterį A. V., nežinantį jo nusikalstamų veiksmų, tiriamuoju laikotarpiu nuslėpė ir tyčia neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje PVM apmokestinamųjų pajamų – 519 821,89 Eur (490 499,89 + 29 322,00) ir mokėtino (duomenys neskelbtini) 699,40 Eur (103 004,98 + 6 157,62 + 2 536,80);

4. Jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir kasininkas, vienintelis disponuodamas įmonės sąskaitomis, pažeisdamas BAĮ 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 16 straipsnio 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, FAĮ 3 straipsnio 2 dalį „visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“, 3 straipsnio 3 dalį „Ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną“; nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Kasos operacijų taisyklės) 10 punkto nuostata, kad „Pinigų sumokėjimo į kasą tvarką ir terminus, kurie negali būti ilgesni kaip vienas mėnuo, tvirtina ūkio subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo“; laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2021 m. gruodžio 24 d. neįtraukė į apskaitą ūkinių operacijų, susijusių su grynųjų pinigų judėjimu iš bankų sąskaitų į kasą ir jų duomenų neįregistravo apskaitos registruose, kurių bendra suma 96 520,00 Eur (98 310,00 – 1 790,00), t. y. pagal laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų apskaitos registrų duomenis (sąskaita 272 „Kasa“ Apyvartos žiniaraščiai), bendrovė apskaitė nuo 2019 m. sausio 6 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. kasoje 94 (devyniasdešimt keturiais) įrašais išimtus grynuosius pinigus iš bankų sąskaitų, kurių bendra suma 488 270,00 Eur, t. y. mažiau, negu išėmė iš banko sąskaitų bei laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2022 m. gegužės 17 d. neįtraukė į apskaitą ūkinių operacijų, susijusių su grynųjų pinigų judėjimu į bankų sąskaitas iš kasos ir jų duomenų neįregistravo apskaitos registruose, kurių suma 5 800,00 Eur, kurie neapskaityti bei tyrimui nepateikė pateisinančių dokumentų apie jų panaudojimą (96 520, 00 + 58 000), viso sumoje 102 320 eurų.

5. Taip pat, L. L., būdamas atsakingas kaip vadovas – atskaitingas asmuo, pagal avansinėse apyskaitose įrašytas koresponduojančias sąskaitas ir pirkimo dokumentų duomenis, nuo 2019 m. sausio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d., atsiskaitė su tiekėjais, kurių bendra suma 23 053,96 Eur, tačiau tam nepateikė pagrindžiančių dokumentų patirtoms išlaidoms bei nėra galimybės nustatyti įrašų pagrįstumo, be to tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d., bendrovės vardu pirko/įsigijo šiuo daiktus: valties variklį, kepsninę kamado, įgarsinimo įrangą, skaitmeninį foto aparatą ir priedus, lauko kėdes, šviestuvus, lentynas, moto bloką, frezą –kultivatorių, šienapjovę, priekabą, lėkštes, dubenėlius, vazas, nuotraukų rėmelius, vaikišką patalynę, pagalvę, paklodes, antklodę, sodo traktorių, priekabą, grėblį ir priedus, kabyklą, pakabas, virtuvės maisto ruošimo reikmenis, daiktadėžes, dušo užuolaidą, rankšluosčius, čiužinius, lovos rėmus, užtiesalus, vyno taures, ąsotį, grafiną, stalo įrankius, elektrinį grilio uždegėją, ketaus keptuvę, komodas, baseino valymo įrankius ir priemones, siuvimo mašiną „Rubina“, virtuvės baldus, vyr. kostiumą, marškinius, sąsagas, peteliškę, praustuvą sodui, surenkamą dušą, priekabą, grindinės spintelės rėmą, traktorių KIOTI, frontalinį krautuvą su kaušu, augalų smulkintuvą – rinktuvą, apdangalą traktoriui, grandinę pjūklui, tentinį angarą, lovatiesę, klasikinę gitarą, spintas duris ir kt. (toliau – prekės), kurių bendra suma 44 074,43 Eur (suma be PVM 36 425,12 Eur, pirkimo PVM– 7 649,31 Eur), kurie buvo naudojami ne bendrovės reikmėms užtikrinti, tokiu būdu bendrovės vardu pirkus ir išrašius 39 (trisdešimt devynias) PVM sąskaitas faktūras, pirko/įsigijo prekes savo asmeniniams poreikiams, kurių bendra suma 44 074,43 Eur (iš jų: 40 950,31 Eur apskaityta apskaitoje, 3 124,14 Eur atsiskaityta iš bankų sąskaitų), jis kaip bendrovės vadovas, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. gavo pajamų natūra – 44 074,43 Eur (2019 m. – 3 061,00 Eur, 2020 m. – 37 020,87 Eur, 2021 m. –3 992,56 Eur), tačiau jis gaudamas šias pajamas natūra pagal GPMĮ 22 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios priskiriamos A klasės pajamoms, nuslėpė mokėtinus mokesčius nuo kurių turėjo būti apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai GPMĮ 23 straipsnyje nustatyta tvarka bei šias savo asmenines išlaidas melagingai priskyrė tiesioginėms bendrovėms išlaidoms, taip padidindamas veiklos sąnaudas – 23 293,23 Eur ir įtraukė į PVM atskaitą pirkimo PVM, sumažindamas apskaičiuotą mokėtiną PVM – 7 080,53 Eur, tokiu būdu nesilaikė GPMĮ 6, 23 ir 24 straipsnių nuostatų, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokėtino į biudžetą GPM – 8 814,89 Eur.

6. Taip pat, būdamas atsakingas už teisingą ir tinkamą mokesčių apskaičiavimą, tame tarpe ir darbo užmokesčio, pažeisdamas VSDĮ 4 straipsnio 1 dalies ir 7 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas bei VSD fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ (nauja redakcija patvirtinta 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-683) patvirtintose Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisykles, teiktuose pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM ir jos priedas SAM3SD) už laikotarpį nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. neįrašė (S4 laukelyje) pajamų sumos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, iš viso – 44 074,43 Eur ir (S5 laukelyje) įmokų bendrą sumą – 9 304,12 Eur bei įrašė neteisingus duomenis į formos SAM priedą SAM3SD apie L. L. priskaičiuotas pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir įmokų sumas, nesilaikant patvirtinto VSD įmokų tarifo 12,52 proc., nuo darbuotojo pajamų gautų natūra, išvengė mokesčių už 2019–2021 m., kurie privalėjo būti apskaičiuoti ir sumokėti VSD – 6 227,72 Eur įmokų (5 518,12 + 709,60) bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 1996 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. I-1343 (toliau – ir SDĮ) 17 straipsnio 1 ir 2 dalis, darbuotojų gautoms pajamoms natūra, taikant 6,98 proc. tarifą, išvengė mokesčių, kurie turėjo būti apskaičiuoti ir sumokėti, t. y. PSD įmokų už 2019–2021 metus, iš viso 3 076,40 Eur. Dėl nustatytų teisės aktų nuostatų nesilaikymo, bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių biudžetui, iš viso 18 119,01 Eur, iš to skaičiaus:

- 8 814,89 Eur VMI mokamo GPM – GPMĮ 6, 23 ir 24 straipsnių nuostatos;

- 9 304,12 Sodrai mokamų įmokų (apdraustųjų – 8 594,52 Eur, draudėjo – 709,60).

Aukščiau išdėstytais veiksmais jis, kaip bendrovės vadovas iš bendrovės nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. gavo pajamų natūra savo naudai – 44 074,43 Eur (2019 m. – 3 061,00 Eur, 2020 m. –37 020,87 Eur, 2021 m. – 3 992,56 Eur), ir šių pajamų nedeklaravo.

7. Jis, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantį buhalterį A. V., nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. gegužės 12 d., nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. įformino 7 (septyniuose) KIO ūkines operacijas susijusias su grynųjų pinigų išmokėjimu fiziniams asmenims, kurių bendra suma 87 991,89 Eur (2020 m. – 37 561,89 Eur, 2022 m. – 50 430,00 Eur) ir laikotarpiais nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. gegužės 26 d., nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. į grynųjų pinigų apskaitos registrus (Apyvartos žiniaraštį ir Kasos knygą) įregistravo tikrovės neatitinkančius duomenis, kurių bendra suma 418 123,01 Eur (438 123,01 – 20 000,00 Eur), kuriuose nurodytas rekvizitų turinys neatitinka tikrovės ir ūkinės finansinės operacijos nėra įvykusios. L. L. per buhalterinę apskaitą tvarkantį buhalterį A. V. įformindamas KPO ir įregistruodamas į grynųjų pinigų apskaitos registrus realiai neįvykusius ūkines operacijas, susijusias su grynųjų pinigų išmokėjimu, iškreipė tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie veiklos rezultatus, turtą, nuosavą kapitalą ir nepagrįstai sumažino kasoje, esančias grynųjų pinigų lėšas, viso sumoje 418 123,01 EUR (2020 m. – 75 008,89 Eur, 2022 m. – 343 114,12 Eur (20 000,00 Eur išmokėta D. R.).

Tokiais veiksmais L. L., veikdamas per apskaitą tvarkiusį A. V., apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, siekdamas išvengti mokesčių, sąmoningai nepateikdamas A. V., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, visų buhalterinės apskaitos dokumentų tam, kad vengiant teisingo mokesčių apskaičiavimo, šie duomenys nebūtų įtraukti į buhalterinę apskaitą, į apskaitos registrus neįrašant visų iš pirkėjų gautų pajamų, iškreipiant tikruosius duomenis apie įmonės turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., tyčia nuslėpė, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių biudžetui, iš viso 159 214,94 Eur, iš to skaičiaus: – 113 336,93 Eur mokėtino PVM; – 27 759 Eur pelno mokesčio; – 8 814,89 Eur GPM; – 9 304,12 Sodros įmokų (apdraustųjų – 8 594,52 Eur, draudėjo – 709,60 Eur), dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Be to, L. L., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, turėdamas tikslą išvengti mokesčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, žinodamas, kad grynieji pinigai fiziniams asmenims grąžinami nebus, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, ne vėliau kaip 2020 metų balandžio mėnesį, adresu (duomenys neskelbtini), pagamino žinomai netikrus kasos dokumentus, suklastojo tikrus kasos dokumentus, juos laikė ir panaudojo, o būtent:

L. L. iš anksto žinodamas, kad E. P. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus piniginių lėšų negrąžins, nes E. P. jokių prekių negrąžino, paslaugų neatsisakė, jis (L. L.) ne vėliau kaip 2020 metų balandžio mėnesį, pasinaudodamas kompiuteriu, atspausdino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais 2020 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderį, suteikiant jam numerį 1508, bei jame melagingai įrašė, jog grąžina E. P. grynais pinigais 8 893,30 Eur sumą, nurodant paskirtyje – avansinio mokėjimo grąžinimas, po ko, kasos išlaidų orderyje patvirtindamas šią melagingą informaciją organizavo išgalvoto parašo už E. P. įrašymą, patvirtinantį, kad E. P. nurodytus kasos išlaidų orderyje pinigus gavo bei pats (L. L.) savo parašu patvirtino šį dokumentą, jog pinigus išdavė kaip įmonės kasininkas, tokiu būdu jis pagamino žinomai netikrą dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, iš anksto žinodamas, jog R. J. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus piniginių lėšų negrąžins, nes R. J. jokių prekių negrąžino, paslaugų neatsisakė, jis (L. L.) ne vėliau kaip 2020 metų gegužės mėnesį, pasinaudodamas kompiuteriu, atspausdino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais 2020 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderį suteikiant jam numerį 1509 bei jame melagingai įrašė, jog grąžina R. J. grynais pinigais 5 129,16 Eur sumą, nurodant paskirtyje – avansinio mokėjimo grąžinimas, po ko, kasos išlaidų orderyje patvirtindamas šią melagingą informaciją organizavo išgalvoto parašo už R. J. įrašymą, patvirtinantį, jog R. J. nurodytus kasos išlaidų orderyje pinigus gavo bei pats (L. L.) savo parašu patvirtino šį dokumentą, jog pinigus išdavė kaip įmonės kasininkas, tokiu būdu jis pagamino žinomai netikrą dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, iš anksto žinodamas, jog T. Ž. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus piniginių lėšų negrąžins, nes T. Ž. jokių prekių negrąžino, paslaugų neatsisakė, jis (L. L.) ne vėliau kaip 2020 metų gegužės mėnesį, pasinaudodamas kompiuteriu, atspausdino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais 2020 m. gegužės 6 d. kasos išlaidų orderį suteikiant jam numerį 1510 bei jame melagingai įrašė, jog grąžina T. Ž. grynais pinigais 8728,03 Eur sumą, nurodant paskirtyje – avansinio mokėjimo grąžinimas, po ko, kasos išlaidų orderyje patvirtindamas šią melagingą informaciją organizavo išgalvoto parašo už T. Ž. įrašymą, patvirtinantį, jog T. Ž. nurodytus kasos išlaidų orderyje pinigus gavo bei pats (L. L.) savo parašu patvirtino šį dokumentą, jog pinigus išdavė kaip įmonės kasininkas, tokiu būdu jis pagamino žinomai netikrą dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, iš anksto žinodamas, jog J. Ž. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus piniginių lėšų negrąžins, nes J. Ž. jokių prekių negrąžino, paslaugų neatsisakė, jis (L. L.) ne vėliau kaip 2020 metų gegužės mėnesį, pasinaudodamas kompiuteriu, atspausdino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais 2020 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderį, suteikiant jam numerį 1511 bei jame melagingai įrašė, jog grąžina J. Ž. grynais pinigais 14 811,20 Eur sumą, nurodant paskirtyje – avansinio mokėjimo grąžinimas, po ko, kasos išlaidų orderyje patvirtindamas šią melagingą informaciją organizavo parašo už J. Ž. įrašymą, patvirtinantį, kad J. Ž. nurodytus kasos išlaidų orderyje pinigus gavo, bei pats (L. L.) savo parašu patvirtino šį dokumentą, jog pinigus išdavė kaip įmonės kasininkas, tokiu būdu jis pagamino žinomai netikrą dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, iš anksto žinodamas jog E. P. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus piniginių lėšų negrąžins, nes E. P. jokių prekių negrąžino, paslaugų neatsisakė, jis (L. L.) ne vėliau kaip 2019 metų pabaigoje – 2022 metų vasario mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, pasinaudodamas kompiuteriu, atspausdino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais 2022 m. vasario 8 d. kasos išlaidų orderį, suteikiant jam numerį 2202, jame melagingai įrašė, jog grąžina E. P. grynais pinigais 10 000 Eur sumą, nurodant paskirtyje – avansinio mokėjimo grąžinimas, po ko, 2019 metų pabaigoje – 2022 metų vasario mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, atvykęs pas E. P. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu įtikindamas, jog pastarajai reikia pasirašyti ant dokumentų, jog ji pinigus pervedė bankiniu pavedimu už darbus, prekes, o L. L. juos gavo, pateikė jai šį paruoštą kasos išlaidų orderį su jame įrašyta melaginga informacija, o E. P., būdama suklaidinta, nesuprasdama pateikiamo pasirašyti dokumento turinio, pasirašė ant L. L. pateikto kasos išlaidų orderio, kuriame buvo įrašyti melagingi duomenys. Tuomet jis pats (L. L.) savo parašu patvirtino šį dokumentą, jog pinigus išdavė kaip įmonės kasininkas, tokiu būdu jis apgaule įgijo pastarosios parašą bei suklastojo tikrą dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, iš anksto žinodamas, jog (duomenys neskelbtini) už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus piniginių lėšų negrąžins, nes (duomenys neskelbtini) jokių prekių negrąžino, paslaugų neatsisakė, jis (L. L.) ne vėliau kaip 2019 metų pabaigoje – 2022 metų vasario mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, pasinaudodamas kompiuteriu, atspausdino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais 2022 m. balandžio 20 d. kasos išlaidų orderį, suteikiant jam numerį 2219 bei jame melagingai įrašė, jog grąžina (duomenys neskelbtini) grynais pinigais 16 000 Eur sumą, nurodant paskirtyje – avansinio mokėjimo grąžinimas, po ko, 2019 metų pabaigoje – 2022 metų vasario mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, atvykęs pas E. P. ir (duomenys neskelbtini) į namus, esančius (duomenys neskelbtini), apgaule įtikindamas, jog reikia pastarajam pasirašyti ant dokumentų, jog jis pinigus pervedė bankiniu pavedimu už darbus, prekes, o L. L. juos gavo, pateikė (duomenys neskelbtini) jau paruoštą kasos išlaidų orderį su jame įrašyta melaginga informacija, o (duomenys neskelbtini), būdamas suklaidintas, nesuprasdamas lietuvių kalbos ir pateikiamo pasirašyti dokumento turinio, pasirašė ant L. L. pateikto kasos išlaidų orderio, kuriame buvo įrašyti melagingi duomenys. Tuomet jis pats (L. L.) savo parašu patvirtino šį dokumentą, jog pinigus išdavė kaip įmonės kasininkas, tokiu būdu jis apgaule įgijo pastarojo parašą bei suklastojo tikrą dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, iš anksto žinodamas, jog L. L. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus piniginių lėšų negrąžins, nes L. L. jokių prekių negrąžino, paslaugų neatsisakė, jis (L. L.) ne vėliau kaip 2022 metų kovo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, pasinaudodamas kompiuteriu, atspausdino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais 2022 m. kovo 4 d. kasos išlaidų orderį suteikiant jam numerį 2210 bei jame melagingai įrašė, jog grąžina L. L. grynais pinigais 24 430 Eur sumą, nurodant paskirtyje – avansinio mokėjimo grąžinimas, po ko, 2022 metų kovo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, atvykęs pas L. L. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), apgaule įtikindamas, jog reikia pastarajai pasirašyti ant dokumentų, jog ji pinigus pervedė bankiniu pavedimu už darbus, prekes, o L. L. juos gavo, pateikė L. L. jau paruoštą kasos išlaidų orderį su jame įrašyta melaginga informacija, o L. L. būdama suklaidinta, nesuprasdama pateikiamo pasirašyti dokumento turinio, pasirašė ant L. L. pateikto kasos išlaidų orderio, kuriame buvo įrašyti melagingi duomenys. Tuomet jis pats (L. L.) savo parašu patvirtino šį dokumentą, jog pinigus išdavė kaip įmonės kasininkas, tokiu būdu jis apgaule įgijo pastarosios parašą bei suklastojo tikrą dokumentą;

Šiais veiksmais jis pagamino žinomai netikrus kasos dokumentus ir suklastojo tikrus kasos dokumentus, kuriuos laikė adresu (duomenys neskelbtini) bei šią melagingą informaciją apie tariamai grąžintus grynuosius pinigus, viso – 87 991,89 Eur sumai, kuriuos gavo įmonė bankiniais pavedimais už atliktus darbus iš užsakovų, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, sumažindamas mokėtinus mokesčius, teikiant deklaracijas už 2020–2022 metus. 2024 m. sausio 10 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų skyriaus vyriausiajai tyrėjai M. P. pareikalavus pateikti kasos išlaidų orderius, kurių pagrindu sumažintas mokesčių sumokėjimas pagal gautas įmonės pajamas, jis 2024 m. sausio 10 d. elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini), pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, adresu (duomenys neskelbtini), aukščiau minėtus 7 kasos išlaidų orderius, kuriuose buvo įrašyta žinomai melaginga informacija apie grąžintus pinigus už darbus ir taip šiuos dokumentus panaudojo.

Šiais veiksmais L. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, L. L., siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie pajamas ir pateikė deklaracijas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., L. L. veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį buhalterį A. V., nežinojusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą aukščiau nurodytais veiksmais, dėl kurių yra kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir siekdamas UAB “ (duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, į pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (forma FR0600) A. V. pagal jo (L. L.) pateiktus dokumentus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir nuo jų apskaičiuotą mokėtiną PVM ir šias deklaracijas pateikė valstybės įgaliotai institucijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent:

L. L. , turėdamas tikslą apskaityti tik dalį gautų pajamų ir išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, žinodamas, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. uždirbo pajamų iš vykdomos veiklos 593 504,87 Eur (555 871,63 + 37 633,24), žinodamas, kad privaloma deklaruoti ir teikti deklaracijas apie pajamas, pelną, suvokdamas, kad įrašius melagingus duomenis, trauktinus į deklaracijas ir teikiamus mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaracijos neatitinka tikrovės, t. y. 2019 m. bendrovė PVM deklaracijose deklaravo sandorių (11, 12, 13 laukeliuose) 69 507 Eur mažiau, negu apskaitė 2019 m. Didžiojoje knygoje gautų pajamų (229 892 deklaravo – 299 399 apskaitė) ir 2020 m. bendrovė PVM deklaracijose deklaravo sandorių (11, 12, 13 laukeliuose) 42 446 Eur daugiau, negu apskaitė 2020 m. Didžiojoje knygoje gautų pajamų (297 072 deklaravo – 254 626 apskaitė), teikė per buhalterinę apskaitą tvarkančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterį A. V., nieko nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiklą, melagingus duomenis laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., A. V. elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini), žinomai neteisingus duomenis: t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. neapskaičiuotus ir nedeklaruotus formoje FR0600 PVM apmokestinamuosius sandorius (11 laukelyje) 546 882,89 Eur (2019 m. – 192 757,50 (123 250,50 + 69 507), 2020 m. – 189 935,29 Eur (228 981,29 +3 400,00 – 42 446), 2021 m. – 107 166,25 Eur, 2022 m. – 57 023,85 Eur (31 101,85 + 25 922), kurie turėjo būti deklaruoti formoje FR0600 (29 laukelyje) dėl mokėtino (pardavimo) PVM (21 proc.) –106 256,40 (103 004,98 + 714,00 + 2 536,80 + 5 443,62 + 4 245 – 9 688), iš jų:

- 30 127,60 Eur (25 882,60 + 4 245) 2019 metais, iš to skaičiaus:

- 602,02 Eur kovo mėn.;

- 10 643,52 Eur balandžio mėn.;

- 607,44 Eur gegužės mėn.;

- 1 318,24 Eur birželio mėn.;

- 32 Eur liepos mėn.;

- 3 823,89 Eur rugpjūčio mėn.;

- 1 198,17 Eur (1 161,17 + 37) rugsėjo mėn.;

- 4 176 Eur spalio mėn.

- 6 266,97 Eur lapkričio mėn.;

- 1 459,35 Eur gruodžio mėn.;

- 41 648,87 Eur (48 086,07 + 3 250,80 – 9688) 2020 metais, iš to skaičiaus:

- 1 804,96 Eur sausio mėn.;

- 2 758,25 Eur (1 414,25 + 1 344) vasario mėn.;

- 1 328,09 Eur kovo mėn.;

- 377,60 Eur balandžio mėn.;

- 7 014,18 Eur gegužės mėn.;

- (-) 3 859,88 Eur (5 581,12 Eur (2 330,32 + 714,00 + 2 536,80 tyrimo metu apskaičiuotas pardavimo PVM) – (9 441 deklaruotas pardavimo PVM, kuris Bendrovės apskaitoje neapskaitytas) birželio mėn.;

- 15 484,16 Eur liepos mėn.;

- 7 983,54 Eur (7 773,54 + 210) rugpjūčio mėn.;

- 452,28 Eur rugsėjo mėn.;

- (-) 2 783 Eur (deklaruotas pardavimo PVM, kuris Bendrovės apskaitoje neapskaitytas) spalio mėn.;

- 8 752,80 Eur lapkričio mėn.;

- 2 335,89 Eur (1 353,89 + 982) gruodžio mėn.;

- 6 444,04 Eur sausio mėn.;

- 5 543,24 Eur vasario mėn.;

- 8 001,44 Eur rugpjūčio mėn.;

- 2 516,19 Eur rugsėjo mėn.;

- 11 975,02 Eur (6 531,40 + 5 443,62) 2022 metais, iš to skaičiaus:

- 1 101,24 Eur kovo mėn.;

- 1 148,91 Eur balandžio mėn.;

- 354,48 Eur gegužės mėn.;

- 1 209,30 Eur birželio mėn.;

- 1 138,20 Eur liepos mėn.;

- 503,57 Eur (12,17 + 491,40) rugpjūčio mėn.;

- 4 937,06 Eur spalio mėn.;

- 17,36 Eur lapkričio mėn.;

- 1 564,81 Eur gruodžio mėn.

Pažeidžiant PVMĮ 3 straipsnio, 14 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 5 dalies reikalavimus, numatančius, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ar paslaugos teikimas ir, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas arba kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą, bendrovė nedeklaravo PVM deklaracijose (formoje FR0600) (mokestinio laikotarpio nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. gautų PVM apmokestinamųjų sandorių – 546 882,89 Eur (11 laukelyje) ir pardavimo PVM – 106 256,40 Eur (29 laukelyje).

Taip pat, melagingai pateikdamas duomenis apie neva bendrovės veikloje panaudotas prekes apskaitą tvarkančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriui A. V., kuris būdamas suklaidintas, nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. įregistravo ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, nesusijusius su bendrovės veikla (pajamos uždirbti ar ekonominei naudai gauti) prekių įsigijimo kainą be PVM – 23 293,23 Eur (2019 m. – 2 529,75 Eur, 2020 m. – 19 956,52 Eur, 2021 m. – 806,96 Eur) ir gautiną (pirkimo) PVM 21 proc. – 7 080,53 Eur, ir taip pirkimo PVM įtraukė į PVM atskaitą (PVM deklaracijose (forma FR0600) 25 laukelį (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM), tuo bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM – 7 080,53 Eur, iš to skaičiaus:

- 531,25 Eur laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., iš jų:

- 216,94 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d.;

- 314,31 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.;

- 6 406,37 Eur laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d., iš jų:

- 707,58 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.;

- 61,10 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.;

- 1 234,21 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.;

- 932,06 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d.;

- 4,16 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.;

- 3 465,00 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.;

- 2,26 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

- 142,91 Eur laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 18 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d., iš jų:

- 72,88 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.;

- 34,45 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d.;

- 26,91 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.;

- 8,67 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Pažeidžiant PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kad „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui <...>“bendrovė pateikdama neteisingus duomenis mokestiniu laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2021-12-31 įrašydama pirkimo PVM (7 080,53 Eur) į PVM atskaitą, sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM, t. y. 2019 – 2022 m. neapskaičiavo mokėtino PVM į biudžetą (formos FR0600 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžinimas iš biudžeto (-) PVM“) – 113 336,93 Eur (106 256,40 + 7 080,53), iš jų:

- 30 658,85 Eur (30 127,60 + 531,25) 2019 m.;

- 48 055,24 Eur (41 648,87 + 6 406,37) 2020 m.;

- 22 647,82 Eur (22 504,91 + 142,91) 2021 m.;

- 11 975,02 Eur, 2022 m.

Pažeidžiant Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 (toliau – PMĮ) nustatytų reikalavimų: 4 straipsnio dalyje „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 5 straipsnio 1 dalyje „Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas – taikant 5 procentų mokesčio tarifą <...>“ bei Bendrovė padidindama veiklos sąnaudas (leidžiamus atsiskaitymus) – 23 293 Eur nesilaikant 17 straipsnio 1 dalyje „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti <...>“. Tuo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. sąnaudose apskaitė 23 293 Eur, kurie tyrimo metu priskirti prie gautų pajamų natūra ir gavo iš vykdomos veiklos pajamų ne mažiau kaip 1 193 706 Eur (730 908 + 462 798), ir 555 175 Eur (1 216 999 (23 293 + 1 193 706) – 661 824) pajamų nedeklaravo formoje (duomenys neskelbtini) (18 laukelyje) mokestinio laikotarpio nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., neapskaičiavo (52 laukelyje) ir nesumokėjo į valstybės biudžetą pelno mokesčio, taikant 5 procentų mokesčio tarifą – 27 759 Eur (555 175 x 5/100), iš jų:

- 9 757 Eur (195 137 x 5 / 100) 2019 m.;

- 12 153 Eur (243 064 x 5 / 100) – 2020 m.;

- 5 849 Eur (116 974 x 5 / 100) – 2021 m.

L. L. , siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, sumokėjimo į valstybės biudžetą, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. tyčia neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių biudžetui, iš viso 159 214,94 Eur, iš to skaičiaus: – 113 336,93 Eur mokėtino PVM; – 27 759 Eur pelno mokesčio; – 8 814,89 Eur GPM; – 9 304,12 E. S. įmokų (apdraustųjų – 8 594,52 Eur, draudėjo – 709,60), padarant Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybiniam socialiniam draudimo fondui turtinės žalos.

Šiais savo veiksmais L. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Juridinis asmuo UAB „UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios ūkio subjekto turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, (įregistruota 2012 m. vasario 1 d. Juridinių asmenų registre, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)), kurio naudai ir interesais, juridinio asmens vardu, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., veikė direktorius L. L., kuris turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu, bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą bei kontroliuodamas bendrovės gaunamas pajamas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) (aktualiu laikotarpiu galiojusi redakcija) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., Vilniaus mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, siekdamas bendrovės naudai išvengti mokėtinų mokesčių valstybei, iškreipti ir nuslėpti duomenis apie tikrąją įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinę-finansinę būklę, gautas pajamas ir įvykusias ūkines finansines operacijas;

Nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., L. L. veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį buhalterį A. V., nežinojusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nesudarė ir šiam nepateikė pardavimo sandorius pagrindžiančių pirminių apskaitos dokumentų, nuslėpė bankinius mokėjimus, t. y. gautas pajamas iš fizinių, juridinių asmenų už darbus/paslaugas neišrašant sąskaitų, neįtraukė ir nepateikė į apskaitą sutarčių, pagal kurias atlikti darbai bei apskaitoje neatvaizdavo gautų pajamų, išrašytų kasos dokumentų fiziniams asmenims, todėl apskaitą tvarkantis asmuo, duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas fiziniams bei juridiniams asmenims neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą visų įplaukų gautų laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. pagal 149 atliktus bankinius mokėjimus į bendrovės bankų sąskaitas, tarp jų 50 įplaukų iš fizinių asmenų kaip avansus, gaunant viso iš fizinių asmenų laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. – 646 047,24 Eur piniginių lėšų, nuslepiant, jog bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. uždirbo pajamų iš vykdomos veiklos 593 504,87 Eur (555 871,63 + 37 633,24), t. y. nuslėpė dalį trauktinų į apskaitą PVM sąskaitų faktūrų, neapskaičiavo ir neįregistravo apskaitos registruose, gautų PVM apmokestinamųjų pajamų, taip pat gavęs už darbus, medžiagas iš fizinių grynuosius, jų neįformino grynųjų pinigų apskaitos dokumentais, nuslepiant bendrovės pajamas, taip pat nuslėpė dalį ir neįregistravo apskaitos registruose pardavimo sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“. išvengiant PVM apmokestinamųjų pajamų, taip pat išėmė iš banko sąskaitų grynuosius bei laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2022 m. gegužės 17 d. neįtraukė į apskaitą, neįregistravo apskaitos registruose, kurių suma 5 800 Eur, kurie neapskaityti bei tyrimui nepateikė pateisinančių dokumentų apie jų panaudojimą (96 520, 00 + 58 000), viso sumoje 102 320 eurų, taip pat pagal pirkimo dokumentų duomenis, nuo 2019 m. sausio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d., atsiskaitė su tiekėjais, kurių bendra suma 23 053,96 Eur, tačiau tam nepateikė pagrindžiančių dokumentų patirtoms išlaidom, taip pat ne pagal paskirtį naudojo bendrovės lėšas savo asmeniniams poreikiams tenkinti, kurių bendra suma 44 074,43 Eur bei šias savo asmenines išlaidas melagingai priskyrė tiesioginėms bendrovėms išlaidoms, taip padidindamas veiklos sąnaudas išvengiant mokesčių, taip pat nuslėpė ir išvengė mokesčių, susijusių su darbo užmokesčio apskaičiavimu bei darbuotojų gautoms pajamoms natūra jų nedeklaruodamas, nuo kurių būti apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai Sodrai, taip pat nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. gegužės 12 d., nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. įformino 7 (septyniuose) KIO ūkines operacijas susijusias su grynųjų pinigų išmokėjimu fiziniams asmenims, kurių bendra suma 87 991,89 Eur, kurios realiai neįvyko siekdamas sumažinti mokėtiną PVM, t. y. suklastojo kasos dokumentų duomenis apie neva išmokėtus grynuosius pinigus kaip grąžinimą fiziniams asmenims už darbus, medžiagas, taip pat laikotarpiais nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. gegužės 26 d., nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. į grynųjų pinigų apskaitos registrus (Apyvartos žiniaraštį ir Kasos knygą) įregistravo tikrovės neatitinkančius duomenis, kurių bendra suma 418 123,01 Eur (438 123,01 – 20 000,00 Eur), kuriuose nurodytas rekvizitų turinys neatitinka tikrovės ir ūkinės finansinės operacijos nėra įvykusios dėl ko buvo iškreipti duomenys apie tikrąją UAB “ (duomenys neskelbtini)” ūkinę, komercinę, finansinę būklę, turtą, nuosavą kapitalą bei įsipareigojimus:

1. UAB „(duomenys neskelbtini)” nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. iš fizinių asmenų už atliktus statybinius darbus 149 bankiniais pavedimais gavo – 646 047,24 Eur, tačiau didžiosios dalies gautų pajamų nefiksavo įmonės buhalterinėje apskaitoje, o būtent:

L. L. , pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ ) 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“ ir 16 str.1 d. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. galiojusio Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį „Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais“, 3 straipsnio 2 dalį „visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“, dėl įvykusių pardavimo sandorių nesudarė finansinės apskaitos dokumentų, šios informacijos nepateikė buhalteriui ir taip veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterį A. V., neįregistravo apskaitos registruose pardavimo sandorių su fiziniais asmenimis už 593 504,87 Eur (2019 m. – 149 133,10 Eur, 2020 m. – 277 067,36 Eur, 2021 m. – 129 671,17 Eur, 2022 m. – 37 633,24 Eur), nuo jų (pardavimo sandorių 593 504,87 Eur) neapskaičiavo ir neįregistravo apskaitos registruose, gautų PVM apmokestinamųjų pajamų 490 499,89 Eur ir mokėtino (pardavimo) PVM – 103 004,98 Eur, siekiant nuslėpti sandorius ir pajamas, į Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 – 2022 metų teiktus išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus neįtraukė pardavimo sandorių su fiziniais asmenimis už 593 504,87 Eur, PVM apmokestinamųjų pajamų 490 499,89 Eur ir mokėtino (pardavimo) PVM – 103 004,98 Eur;

2. L. L. 2019 m. rugsėjo 16 d. iš T. Ž. ar J. Ž. gavęs 3 690,54 EUR grynaisiais pinigais, pažeisdamas aukščiau nurodytus teisės aktus, jų gavimo neįformino grynųjų pinigų apskaitos dokumentais, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriui A. V. ir taip neapskaitė apskaitos registruose, t. y. tyčia nuslėpė dalį trauktinų į apskaitą PVM sąskaitų faktūrų ir gautų pajamų;

3. Nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d., iš UAB „(duomenys neskelbtini)” UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavus bankiniais pavedimais apmokėjimus už paslaugas 206 627,85 Eur, pažeisdamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 78 straipsnio 5 dalies ir PVM registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 5 ir 19 punktų nuostatas, siekdamas nuslėpti sandorius ir pajamas, tyčia iškreipdamas duomenis apie tikrąją bendrovės ūkinę, komercinę, finansinę būklę, turtą, nuosavą kapitalą bei įsipareigojimus, L. L. nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriui A. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)” neįregistravo apskaitos registruose pardavimo sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 35 479,62 Eur (2020 m. – 4 114,00 Eur, 2022m. – 31 365,62 Eur), nuslepiant iš jų gautų PVM apmokestinamųjų pajamų 29 322,00 Eur ir mokėtino (pardavimo) PVM – 6 157,62 Eur bei 2020 m. birželio 30 d. apskaitoje neapskaitė mokėtino (pardavimo) PVM – 2 536,80 Eur;

tokiu būdu apibendrinant aukščiau išdėstytus tyčinius veiksmus, L. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterį A. V., nežinantį jo nusikalstamų veiksmų, tiriamuoju laikotarpiu nuslėpė ir tyčia neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje PVM apmokestinamųjų pajamų – 519 821,89 Eur (490 499,89 + 29 322,00) ir mokėtino (duomenys neskelbtini) 699,40 Eur (103 004,98 + 6 157,62 + 2 536,80);

4. Jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir kasininkas, vienintelis disponuodamas įmonės sąskaitomis, pažeisdamas BAĮ 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 16 straipsnio 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, FAĮ 3 straipsnio 2 dalį „visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“, 3 straipsnio 3 dalį „Ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną“; nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Kasos operacijų taisyklės) 10 punkto nuostata, kad „Pinigų sumokėjimo į kasą tvarką ir terminus, kurie negali būti ilgesni kaip vienas mėnuo, tvirtina ūkio subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo“; laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2021 m. gruodžio 24 d. neįtraukė į apskaitą ūkinių operacijų, susijusių su grynųjų pinigų judėjimu iš bankų sąskaitų į kasą ir jų duomenų neįregistravo apskaitos registruose, kurių bendra suma 96 520,00 Eur (98 310,00 – 1 790,00), t. y. pagal laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų apskaitos registrų duomenis (sąskaita 272 „Kasa“ Apyvartos žiniaraščiai), bendrovė apskaitė nuo 2019 m. sausio 6 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. kasoje 94 (devyniasdešimt keturiais) įrašais išimtus grynuosius pinigus iš bankų sąskaitų, kurių bendra suma 488 270,00 Eur, t. y. mažiau, negu išėmė iš banko sąskaitų bei laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2022 m. gegužės 17 d. neįtraukė į apskaitą ūkinių operacijų, susijusių su grynųjų pinigų judėjimu į bankų sąskaitas iš kasos ir jų duomenų neįregistravo apskaitos registruose, kurių suma 5 800,00 Eur, kurie neapskaityti bei tyrimui nepateikė pateisinančių dokumentų apie jų panaudojimą (96 520, 00 + 58 000), viso sumoje 102 320 eurų.

5. Taip pat, L. L., būdamas atsakingas kaip vadovas – atskaitingas asmuo, pagal avansinėse apyskaitose įrašytas koresponduojančias sąskaitas ir pirkimo dokumentų duomenis, nuo 2019 m. sausio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d., atsiskaitė su tiekėjais, kurių bendra suma 23 053,96 Eur, tačiau tam nepateikė pagrindžiančių dokumentų patirtoms išlaidoms bei nėra galimybės nustatyti įrašų pagrįstumo, be to tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d., bendrovės vardu pirko/įsigijo šiuo daiktus: valties variklį, kepsninę kamado, įgarsinimo įrangą, skaitmeninį foto aparatą ir priedus, lauko kėdes, šviestuvus, lentynas, moto bloką, frezą –kultivatorių, šienapjovę, priekabą, lėkštes, dubenėlius, vazas, nuotraukų rėmelius, vaikišką patalynę, pagalvę, paklodes, antklodę, sodo traktorių, priekabą, grėblį ir priedus, kabyklą, pakabas, virtuvės maisto ruošimo reikmenis, daiktadėžes, dušo užuolaidą, rankšluosčius, čiužinius, lovos rėmus, užtiesalus, vyno taures, ąsotį, grafiną, stalo įrankius, elektrinį grilio uždegėją, ketaus keptuvę, komodas, baseino valymo įrankius ir priemones, siuvimo mašiną „Rubina“, virtuvės baldus, vyr. kostiumą, marškinius, sąsagas, peteliškę, praustuvą sodui, surenkamą dušą, priekabą, grindinės spintelės rėmą, traktorių KIOTI, frontalinį krautuvą su kaušu, augalų smulkintuvą – rinktuvą, apdangalą traktoriui, grandinę pjūklui, tentinį angarą, lovatiesę, klasikinę gitarą, spintas duris ir kt. (toliau – prekės), kurių bendra suma 44 074,43 Eur (suma be PVM 36 425,12 Eur, pirkimo PVM– 7 649,31 Eur), kurie buvo naudojami ne bendrovės reikmėms užtikrinti, tokiu būdu bendrovės vardu pirkus ir išrašius 39 (trisdešimt devynias) PVM sąskaitas faktūras, pirko/įsigijo prekes savo asmeniniams poreikiams, kurių bendra suma 44 074,43 Eur (iš jų: 40 950,31 Eur apskaityta apskaitoje, 3 124,14 Eur atsiskaityta iš bankų sąskaitų), jis kaip bendrovės vadovas, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. gavo pajamų natūra – 44 074,43 Eur (2019 m. – 3 061,00 Eur, 2020 m. – 37 020,87 Eur, 2021 m. –3 992,56 Eur), tačiau jis gaudamas šias pajamas natūra pagal GPMĮ 22 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios priskiriamos A klasės pajamoms, nuslėpė mokėtinus mokesčius nuo kurių turėjo būti apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai GPMĮ 23 straipsnyje nustatyta tvarka bei šias savo asmenines išlaidas melagingai priskyrė tiesioginėms bendrovėms išlaidoms, taip padidindamas veiklos sąnaudas – 23 293,23 Eur ir įtraukė į PVM atskaitą pirkimo PVM, sumažindamas apskaičiuotą mokėtiną PVM – 7 080,53 Eur, tokiu būdu nesilaikė GPMĮ 6, 23 ir 24 straipsnių nuostatų, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokėtino į biudžetą GPM – 8 814,89 Eur.

6. Taip pat, būdamas atsakingas už teisingą ir tinkamą mokesčių apskaičiavimą, tame tarpe ir darbo užmokesčio, pažeisdamas VSDĮ 4 straipsnio 1 dalies ir 7 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas bei VSD fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ (nauja redakcija patvirtinta 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-683) patvirtintose Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisykles, teiktuose pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM ir jos priedas SAM3SD) už laikotarpį nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. neįrašė (S4 laukelyje) pajamų sumos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, iš viso – 44 074,43 Eur ir (S5 laukelyje) įmokų bendrą sumą – 9 304,12 Eur bei įrašė neteisingus duomenis į formos SAM priedą SAM3SD apie L. L. priskaičiuotas pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir įmokų sumas, nesilaikant patvirtinto VSD įmokų tarifo 12,52 proc., nuo darbuotojo pajamų gautų natūra, išvengė mokesčių už 2019–2021 m., kurie privalėjo būti apskaičiuoti ir sumokėti VSD – 6 227,72 Eur įmokų (5 518,12 + 709,60) bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 1996 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. I-1343 (toliau – ir SDĮ) 17 straipsnio 1 ir 2 dalis, darbuotojų gautoms pajamoms natūra, taikant 6,98 proc. tarifą, išvengė mokesčių, kurie turėjo būti apskaičiuoti ir sumokėti, t. y. PSD įmokų už 2019–2021 metus, iš viso 3 076,40 Eur. Dėl nustatytų teisės aktų nuostatų nesilaikymo, bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių biudžetui, iš viso 18 119,01 Eur, iš to skaičiaus:

- 8 814,89 Eur VMI mokamo GPM – GPMĮ 6, 23 ir 24 straipsnių nuostatos;

- 9 304,12 Sodrai mokamų įmokų (apdraustųjų – 8 594,52 Eur, draudėjo – 709,60).

Aukščiau išdėstytais veiksmais jis, kaip bendrovės vadovas iš bendrovės nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. gavo pajamų natūra savo naudai – 44 074,43 Eur (2019 m. – 3 061,00 Eur, 2020 m. –37 020,87 Eur, 2021 m. – 3 992,56 Eur), ir šių pajamų nedeklaravo.

7. Jis, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantį buhalterį A. V., nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. gegužės 12 d., nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. įformino 7 (septyniuose) KIO ūkines operacijas susijusias su grynųjų pinigų išmokėjimu fiziniams asmenims, kurių bendra suma 87 991,89 Eur (2020 m. – 37 561,89 Eur, 2022 m. – 50 430,00 Eur) ir laikotarpiais nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. gegužės 26 d., nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. į grynųjų pinigų apskaitos registrus (Apyvartos žiniaraštį ir Kasos knygą) įregistravo tikrovės neatitinkančius duomenis, kurių bendra suma 418 123,01 Eur (438 123,01 – 20 000,00 Eur), kuriuose nurodytas rekvizitų turinys neatitinka tikrovės ir ūkinės finansinės operacijos nėra įvykusios. L. L. per buhalterinę apskaitą tvarkantį buhalterį A. V. įformindamas KPO ir įregistruodamas į grynųjų pinigų apskaitos registrus realiai neįvykusius ūkines operacijas, susijusias su grynųjų pinigų išmokėjimu, iškreipė tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie veiklos rezultatus, turtą, nuosavą kapitalą ir nepagrįstai sumažino kasoje, esančias grynųjų pinigų lėšas, viso sumoje 418 123,01 EUR (2020 m. – 75 008,89 Eur, 2022 m. – 343 114,12 Eur (20 000,00 Eur išmokėta D. R.).

Tokiais veiksmais L. L., veikdamas per apskaitą tvarkiusį A. V., apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, siekdamas išvengti mokesčių, sąmoningai nepateikdamas A. V., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, visų buhalterinės apskaitos dokumentų tam, kad vengiant teisingo mokesčių apskaičiavimo, šie duomenys nebūtų įtraukti į buhalterinę apskaitą, į apskaitos registrus neįrašant visų iš pirkėjų gautų pajamų, iškreipiant tikruosius duomenis apie įmonės turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., tyčia nuslėpė, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių biudžetui, iš viso 159 214,94 Eur, iš to skaičiaus: – 113 336,93 Eur mokėtino PVM; – 27 759 Eur pelno mokesčio; – 8 814,89 Eur GPM; – 9 304,12 Sodros įmokų (apdraustųjų – 8 594,52 Eur, draudėjo – 709,60 Eur), dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Be to, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio naudai ir interesais, juridinio asmens vardu, veikė direktorius L. L., kuris turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą bei kontroliuodamas bendrovės gaunamas pajamas ir išlaidas, tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, siekiant išvengti mokesčių bendrovės naudai, iš anksto žinodamas, kad E. P. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus piniginių lėšų negrąžins, nes E. P. jokių prekių negrąžino, paslaugų neatsisakė, jis (L. L.) ne vėliau kaip 2020 metų balandžio mėnesį, pasinaudodamas kompiuteriu, atspausdino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais 2020 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderį, suteikiant jam numerį 1508, bei jame melagingai įrašė, jog grąžina E. P. grynais pinigais 8 893,30 Eur sumą, nurodant paskirtyje – avansinio mokėjimo grąžinimas, po ko, kasos išlaidų orderyje patvirtindamas šią melagingą informaciją organizavo išgalvoto parašo už E. P. įrašymą, patvirtinantį, kad E. P. nurodytus kasos išlaidų orderyje pinigus gavo bei pats (L. L.) savo parašu patvirtino šį dokumentą, jog pinigus išdavė kaip įmonės kasininkas, tokiu būdu jis pagamino žinomai netikrą dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, iš anksto žinodamas, jog R. J. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus piniginių lėšų negrąžins, nes R. J. jokių prekių negrąžino, paslaugų neatsisakė, jis (L. L.) ne vėliau kaip 2020 metų gegužės mėnesį, pasinaudodamas kompiuteriu, atspausdino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais 2020 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderį suteikiant jam numerį 1509 bei jame melagingai įrašė, jog grąžina R. J. grynais pinigais 5 129,16 Eur sumą, nurodant paskirtyje – avansinio mokėjimo grąžinimas, po ko, kasos išlaidų orderyje patvirtindamas šią melagingą informaciją organizavo išgalvoto parašo už R. J. įrašymą, patvirtinantį, jog R. J. nurodytus kasos išlaidų orderyje pinigus gavo bei pats (L. L.) savo parašu patvirtino šį dokumentą, jog pinigus išdavė kaip įmonės kasininkas, tokiu būdu jis pagamino žinomai netikrą dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, iš anksto žinodamas, jog T. Ž. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus piniginių lėšų negrąžins, nes T. Ž. jokių prekių negrąžino, paslaugų neatsisakė, jis (L. L.) ne vėliau kaip 2020 metų gegužės mėnesį, pasinaudodamas kompiuteriu, atspausdino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais 2020 m. gegužės 6 d. kasos išlaidų orderį suteikiant jam numerį 1510 bei jame melagingai įrašė, jog grąžina T. Ž. grynais pinigais 8728,03 Eur sumą, nurodant paskirtyje – avansinio mokėjimo grąžinimas, po ko, kasos išlaidų orderyje patvirtindamas šią melagingą informaciją organizavo išgalvoto parašo už T. Ž. įrašymą, patvirtinantį, jog T. Ž. nurodytus kasos išlaidų orderyje pinigus gavo bei pats (L. L.) savo parašu patvirtino šį dokumentą, jog pinigus išdavė kaip įmonės kasininkas, tokiu būdu jis pagamino žinomai netikrą dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, iš anksto žinodamas, jog J. Ž. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus piniginių lėšų negrąžins, nes J. Ž. jokių prekių negrąžino, paslaugų neatsisakė, jis (L. L.) ne vėliau kaip 2020 metų gegužės mėnesį, pasinaudodamas kompiuteriu, atspausdino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais 2020 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderį, suteikiant jam numerį 1511 bei jame melagingai įrašė, jog grąžina J. Ž. grynais pinigais 14 811,20 Eur sumą, nurodant paskirtyje – avansinio mokėjimo grąžinimas, po ko, kasos išlaidų orderyje patvirtindamas šią melagingą informaciją organizavo parašo už J. Ž. įrašymą, patvirtinantį, kad J. Ž. nurodytus kasos išlaidų orderyje pinigus gavo, bei pats (L. L.) savo parašu patvirtino šį dokumentą, jog pinigus išdavė kaip įmonės kasininkas, tokiu būdu jis pagamino žinomai netikrą dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, iš anksto žinodamas jog E. P. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus piniginių lėšų negrąžins, nes E. P. jokių prekių negrąžino, paslaugų neatsisakė, jis (L. L.) ne vėliau kaip 2019 metų pabaigoje – 2022 metų vasario mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, pasinaudodamas kompiuteriu, atspausdino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais 2022 m. vasario 8 d. kasos išlaidų orderį, suteikiant jam numerį 2202, jame melagingai įrašė, jog grąžina E. P. grynais pinigais 10 000 Eur sumą, nurodant paskirtyje – avansinio mokėjimo grąžinimas, po ko, 2019 metų pabaigoje – 2022 metų vasario mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, atvykęs pas E. P. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu įtikindamas, jog pastarajai reikia pasirašyti ant dokumentų, jog ji pinigus pervedė bankiniu pavedimu už darbus, prekes, o L. L. juos gavo, pateikė jai šį paruoštą kasos išlaidų orderį su jame įrašyta melaginga informacija, o E. P., būdama suklaidinta, nesuprasdama pateikiamo pasirašyti dokumento turinio, pasirašė ant L. L. pateikto kasos išlaidų orderio, kuriame buvo įrašyti melagingi duomenys. Tuomet jis pats (L. L.) savo parašu patvirtino šį dokumentą, jog pinigus išdavė kaip įmonės kasininkas, tokiu būdu jis apgaule įgijo pastarosios parašą bei suklastojo tikrą dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, iš anksto žinodamas, jog (duomenys neskelbtini) už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus piniginių lėšų negrąžins, nes (duomenys neskelbtini) jokių prekių negrąžino, paslaugų neatsisakė, jis (L. L.) ne vėliau kaip 2019 metų pabaigoje – 2022 metų vasario mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, pasinaudodamas kompiuteriu, atspausdino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais 2022 m. balandžio 20 d. kasos išlaidų orderį, suteikiant jam numerį 2219 bei jame melagingai įrašė, jog grąžina (duomenys neskelbtini) grynais pinigais 16 000 Eur sumą, nurodant paskirtyje – avansinio mokėjimo grąžinimas, po ko, 2019 metų pabaigoje – 2022 metų vasario mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, atvykęs pas E. P. ir (duomenys neskelbtini) į namus, esančius (duomenys neskelbtini), apgaule įtikindamas, jog reikia pastarajam pasirašyti ant dokumentų, jog jis pinigus pervedė bankiniu pavedimu už darbus, prekes, o L. L. juos gavo, pateikė (duomenys neskelbtini) jau paruoštą kasos išlaidų orderį su jame įrašyta melaginga informacija, o (duomenys neskelbtini), būdamas suklaidintas, nesuprasdamas lietuvių kalbos ir pateikiamo pasirašyti dokumento turinio, pasirašė ant L. L. pateikto kasos išlaidų orderio, kuriame buvo įrašyti melagingi duomenys. Tuomet jis pats (L. L.) savo parašu patvirtino šį dokumentą, jog pinigus išdavė kaip įmonės kasininkas, tokiu būdu jis apgaule įgijo pastarojo parašą bei suklastojo tikrą dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, iš anksto žinodamas, jog L. L. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus piniginių lėšų negrąžins, nes L. L. jokių prekių negrąžino, paslaugų neatsisakė, jis (L. L.) ne vėliau kaip 2022 metų kovo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, pasinaudodamas kompiuteriu, atspausdino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais 2022 m. kovo 4 d. kasos išlaidų orderį suteikiant jam numerį 2210 bei jame melagingai įrašė, jog grąžina L. L. grynais pinigais 24 430 Eur sumą, nurodant paskirtyje – avansinio mokėjimo grąžinimas, po ko, 2022 metų kovo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, atvykęs pas L. L. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), apgaule įtikindamas, jog reikia pastarajai pasirašyti ant dokumentų, jog ji pinigus pervedė bankiniu pavedimu už darbus, prekes, o L. L. juos gavo, pateikė L. L. jau paruoštą kasos išlaidų orderį su jame įrašyta melaginga informacija, o L. L. būdama suklaidinta, nesuprasdama pateikiamo pasirašyti dokumento turinio, pasirašė ant L. L. pateikto kasos išlaidų orderio, kuriame buvo įrašyti melagingi duomenys. Tuomet jis pats (L. L.) savo parašu patvirtino šį dokumentą, jog pinigus išdavė kaip įmonės kasininkas, tokiu būdu jis apgaule įgijo pastarosios parašą bei suklastojo tikrą dokumentą;

Šiais veiksmais jis pagamino žinomai netikrus kasos dokumentus ir suklastojo tikrus kasos dokumentus, kuriuos laikė adresu (duomenys neskelbtini) bei šią melagingą informaciją apie tariamai grąžintus grynuosius pinigus, viso – 87 991,89 Eur sumai, kuriuos gavo įmonė bankiniais pavedimais už atliktus darbus iš užsakovų, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, sumažindamas mokėtinus mokesčius, teikiant deklaracijas už 2020–2022 metus. 2024 m. sausio 10 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų skyriaus vyriausiajai tyrėjai M. P. pareikalavus pateikti kasos išlaidų orderius, kurių pagrindu sumažintas mokesčių sumokėjimas pagal gautas įmonės pajamas, jis 2024 m. sausio 10 d. elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini), pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, adresu (duomenys neskelbtini), aukščiau minėtus 7 kasos išlaidų orderius, kuriuose buvo įrašyta žinomai melaginga informacija apie grąžintus pinigus už darbus ir taip šiuos dokumentus panaudojo.

Šiais veiksmais juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio naudai ir interesais, juridinio asmens vardu, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., veikė direktorius L. L., kuris turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu, bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą bei kontroliuodamas bendrovės gaunamas pajamas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) (aktualiu laikotarpiu galiojusi redakcija) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., Vilniaus mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių valstybei, iškreipti ir nuslėpti duomenis apie tikrąją įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinę-finansinę būklę, gautas pajamas ir įvykusias ūkines finansines operacijas;

nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., L. L. veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį buhalterį A. V., nežinojusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą aukščiau nurodytais veiksmais, dėl kurių yra kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir siekdamas UAB “ (duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, į pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (forma FR0600) A. V. pagal jo (L. L.) pateiktus dokumentus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir nuo jų apskaičiuotą mokėtiną PVM ir šias deklaracijas pateikė valstybės įgaliotai institucijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent:

L. L. , turėdamas tikslą apskaityti tik dalį gautų pajamų ir išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, žinodamas, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. uždirbo pajamų iš vykdomos veiklos 593 504,87 Eur (555 871,63 + 37 633,24), žinodamas, kad privaloma deklaruoti ir teikti deklaracijas apie pajamas, pelną, suvokdamas, kad įrašius melagingus duomenis, trauktinus į deklaracijas ir teikiamus mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaracijos neatitinka tikrovės, t. y. 2019 m. bendrovė PVM deklaracijose deklaravo sandorių (11, 12, 13 laukeliuose) 69 507 Eur mažiau, negu apskaitė 2019 m. Didžiojoje knygoje gautų pajamų (229 892 deklaravo – 299 399 apskaitė) ir 2020 m. bendrovė PVM deklaracijose deklaravo sandorių (11, 12, 13 laukeliuose) 42 446 Eur daugiau, negu apskaitė 2020 m. Didžiojoje knygoje gautų pajamų (297 072 deklaravo – 254 626 apskaitė), teikė per buhalterinę apskaitą tvarkančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterį A. V., nieko nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiklą, melagingus duomenis laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., A. V. elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini), žinomai neteisingus duomenis: t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. neapskaičiuotus ir nedeklaruotus formoje FR0600 PVM apmokestinamuosius sandorius (11 laukelyje) 546 882,89 Eur (2019 m. – 192 757,50 (123 250,50 + 69 507), 2020 m. – 189 935,29 Eur (228 981,29 +3 400,00 – 42 446), 2021 m. – 107 166,25 Eur, 2022 m. – 57 023,85 Eur (31 101,85 + 25 922), kurie turėjo būti deklaruoti formoje FR0600 (29 laukelyje) dėl mokėtino (pardavimo) PVM (21 proc.) –106 256,40 (103 004,98 + 714,00 + 2 536,80 + 5 443,62 + 4 245 – 9 688), iš jų:

- 30 127,60 Eur (25 882,60 + 4 245) 2019 metais, iš to skaičiaus:

- 602,02 Eur kovo mėn.;

- 10 643,52 Eur balandžio mėn.;

- 607,44 Eur gegužės mėn.;

- 1 318,24 Eur birželio mėn.;

- 32 Eur liepos mėn.;

- 3 823,89 Eur rugpjūčio mėn.;

- 1 198,17 Eur (1 161,17 + 37) rugsėjo mėn.;

- 4 176 Eur spalio mėn.

- 6 266,97 Eur lapkričio mėn.;

- 1 459,35 Eur gruodžio mėn.;

- 41 648,87 Eur (48 086,07 + 3 250,80 – 9688) 2020 metais, iš to skaičiaus:

- 1 804,96 Eur sausio mėn.;

- 2 758,25 Eur (1 414,25 + 1 344) vasario mėn.;

- 1 328,09 Eur kovo mėn.;

- 377,60 Eur balandžio mėn.;

- 7 014,18 Eur gegužės mėn.;

- (-) 3 859,88 Eur (5 581,12 Eur (2 330,32 + 714,00 + 2 536,80 tyrimo metu apskaičiuotas pardavimo PVM) – (9 441 deklaruotas pardavimo PVM, kuris Bendrovės apskaitoje neapskaitytas) birželio mėn.;

- 15 484,16 Eur liepos mėn.;

- 7 983,54 Eur (7 773,54 + 210) rugpjūčio mėn.;

- 452,28 Eur rugsėjo mėn.;

- (-) 2 783 Eur (deklaruotas pardavimo PVM, kuris Bendrovės apskaitoje neapskaitytas) spalio mėn.;

- 8 752,80 Eur lapkričio mėn.;

- 2 335,89 Eur (1 353,89 + 982) gruodžio mėn.;

- 6 444,04 Eur sausio mėn.;

- 5 543,24 Eur vasario mėn.;

- 8 001,44 Eur rugpjūčio mėn.;

- 2 516,19 Eur rugsėjo mėn.;

- 11 975,02 Eur (6 531,40 + 5 443,62) 2022 metais, iš to skaičiaus:

- 1 101,24 Eur kovo mėn.;

- 1 148,91 Eur balandžio mėn.;

- 354,48 Eur gegužės mėn.;

- 1 209,30 Eur birželio mėn.;

- 1 138,20 Eur liepos mėn.;

- 503,57 Eur (12,17 + 491,40) rugpjūčio mėn.;

- 4 937,06 Eur spalio mėn.;

- 17,36 Eur lapkričio mėn.;

- 1 564,81 Eur gruodžio mėn.

Pažeidžiant PVMĮ 3 straipsnio, 14 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 5 dalies reikalavimus, numatančius, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ar paslaugos teikimas ir, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas arba kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą, bendrovė nedeklaravo PVM deklaracijose (formoje FR0600) (mokestinio laikotarpio nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. gautų PVM apmokestinamųjų sandorių – 546 882,89 Eur (11 laukelyje) ir pardavimo PVM – 106 256,40 Eur (29 laukelyje).

Taip pat, melagingai pateikdamas duomenis apie neva bendrovės veikloje panaudotas prekes apskaitą tvarkančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriui A. V., kuris būdamas suklaidintas, nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. įregistravo ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, nesusijusius su bendrovės veikla (pajamos uždirbti ar ekonominei naudai gauti) prekių įsigijimo kainą be PVM – 23 293,23 Eur (2019 m. – 2 529,75 Eur, 2020 m. – 19 956,52 Eur, 2021 m. – 806,96 Eur) ir gautiną (pirkimo) PVM 21 proc. – 7 080,53 Eur, ir taip pirkimo PVM įtraukė į PVM atskaitą (PVM deklaracijose (forma FR0600) 25 laukelį (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM), tuo bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM – 7 080,53 Eur, iš to skaičiaus:

- 531,25 Eur laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., iš jų:

- 216,94 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d.;

- 314,31 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.;

- 6 406,37 Eur laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d., iš jų:

- 707,58 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.;

- 61,10 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.;

- 1 234,21 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.;

- 932,06 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d.;

- 4,16 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.;

- 3 465,00 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.;

- 2,26 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

- 142,91 Eur laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 18 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d., iš jų:

- 72,88 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.;

- 34,45 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d.;

- 26,91 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.;

- 8,67 Eur mokestiniu laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Pažeidžiant PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kad „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui <...>“bendrovė pateikdama neteisingus duomenis mokestiniu laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2021-12-31 įrašydama pirkimo PVM (7 080,53 Eur) į PVM atskaitą, sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM, t. y. 2019 – 2022 m. neapskaičiavo mokėtino PVM į biudžetą (formos FR0600 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžinimas iš biudžeto (-) PVM“) – 113 336,93 Eur (106 256,40 + 7 080,53), iš jų:

- 30 658,85 Eur (30 127,60 + 531,25) 2019 m.;

- 48 055,24 Eur (41 648,87 + 6 406,37) 2020 m.;

- 22 647,82 Eur (22 504,91 + 142,91) 2021 m.;

- 11 975,02 Eur, 2022 m.

Pažeidžiant Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 (toliau – PMĮ) nustatytų reikalavimų: 4 straipsnio dalyje „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 5 straipsnio 1 dalyje „Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas – taikant 5 procentų mokesčio tarifą <...>“ bei Bendrovė padidindama veiklos sąnaudas (leidžiamus atsiskaitymus) – 23 293 Eur nesilaikant 17 straipsnio 1 dalyje „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti <...>“. Tuo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. sąnaudose apskaitė 23 293 Eur, kurie tyrimo metu priskirti prie gautų pajamų natūra ir gavo iš vykdomos veiklos pajamų ne mažiau kaip 1 193 706 Eur (730 908 + 462 798), ir 555 175 Eur (1 216 999 (23 293 + 1 193 706) – 661 824) pajamų nedeklaravo formoje (duomenys neskelbtini) (18 laukelyje) mokestinio laikotarpio nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., neapskaičiavo (52 laukelyje) ir nesumokėjo į valstybės biudžetą pelno mokesčio, taikant 5 procentų mokesčio tarifą – 27 759 Eur (555 175 x 5/100), iš jų:

- 9 757 Eur (195 137 x 5 / 100) 2019 m.;

- 12 153 Eur (243 064 x 5 / 100) – 2020 m.;

- 5 849 Eur (116 974 x 5 / 100) – 2021 m.

L. L. , siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, sumokėjimo į valstybės biudžetą, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. tyčia neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių biudžetui, iš viso 159 214,94 Eur, iš to skaičiaus: – 113 336,93 Eur mokėtino PVM; – 27 759 Eur pelno mokesčio; – 8 814,89 Eur GPM; – 9 304,12 E. S. įmokų (apdraustųjų – 8 594,52 Eur, draudėjo – 709,60), padarant Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybiniam socialiniam draudimo fondui turtinės žalos.

Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis L. L. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, gailisi. Tiriamas laikotarpis apėmė ir „Covid“ laikotarpį. Tuo metu ženkliai išaugusios apyvartos nebuvo paprastai sutvarkomos. Vykdant veiklą, pagrindinis tikslas buvo išlaikyti įsipareigojimus prieš užsakovus, pirkėjus. Dėl viruso, sumažėjusių galimybių vykdyti darbus bei A. V. nedarbingumo, ne viskas tinkamai atsispindėjo apskaitos dokumentuose. Buvo sudaromi dokumentai, kasos išlaidų orderiai apie grąžinamas lėšas kaltinime nurodytiems žmonėms. Pinigai buvo grąžinami, siekiant sumažinti pajamų dydį. To reikėjo tam, kad nuo mažesnių pajamų būtų sumokėti mažesni mokesčiai. A. V. tvarkė įmonės apskaitą nuo įmonės įregistravimo, t. y. A. V. tvarkydavo įmonės apskaitą pagal tuos duomenis, kuriuos jam pateikdavo. Jis vienintelis pateikdavo dokumentus buhalteriui. Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas teikė A. V., tačiau iš jo pateiktų duomenų. Buhalteris neturėjo prisijungimų prie įmonės sąskaitos. Visos finansinės operacijos vyko per buhalterį A. V., bet jis apie tai nieko nežinojo, t. y. kad buvo ar nebuvo kažkokios operacijos, kur tuos pinigus išleido, dokumentai tikri ar ne. A. V. į apskaitą įtraukdavo tai, ką jis pateikdavo ir nesigilindavo į dokumentų turinį, pačios ūkinės operacijos faktą, ar ji įvykusi, ar ne. Dėl kalbėjimo su asmenimis apie grąžintas sumas, kur buvo surašyti kasos išlaidų orderiai, mano, kad žmonės nežinojo, grąžinimų nebuvo. Tuo laikotarpiu iš fizinių asmenų už atliktus statybinius darbus gavo daugiau kaip 646 tūkstančius eurų, tačiau didžiosios dalies pajamų įmonės buhalterinėje apskaitoje nefiksavo. Buvo 149 pavedimai, didelė suma, statybiniai darbai atlikti, bet didžiosios dalies nefiksavo buhalterinėje apskaitoje. Darbai buvo tęstiniai, ilgalaikiai, todėl vėliau tuos darbus tampa sudėtinga galbūt tiksliai apskaičiuoti kas atlikta, kas neatlikta. Taip pat ir dokumentacijos tvarkymui fiziškai pritrūko laiko. Mokėtinas pardavimų PVM buvo daugiau kaip 103 tūkstančių nuo tų pajamų. Iš Ž., Ž. gavo 3 600 eurų grynaisiais pinigais, bet neįformino apskaitos dokumentais, nuslėpė dalį trauktinų į apskaitą PVM sąskaitų faktūrų ir gautų pajamų, kad sumažinti mokesčių sumą. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo daugiau kaip 206 tūkstančių eurų už paslaugas bankiniais pavedimais, tačiau, siekdamas nuslėpti sandorius ir pajamas, tyčia iškreipė duomenis apie tikrąją bendrovės ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nepateikė jų A. V. ir tuo pačiu neįregistravo apskaitos registruose sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atitinkamas sumas, kad sumažinti mokėtinus mokesčius. Tokiu būdu buvo išvengta PVM daugiau kaip 6 tūkstančių eurų. Taip pat jis, kaip įmonės vadovas ir kasininkas, neįtraukė į apskaitą operacijų, susijusių su grynųjų pinigų judėjimu iš banko sąskaitos į kasą ir neįregistravo į apskaitos registrus, kurių bendra suma 96 520 eurų. Po to, buvo išimti grynieji pinigai iš sąskaitų, kurių neįregistravo apskaitos registruose – 5 800 eurų, jie nebuvo apskaityti papildomai, todėl iš viso 102 tūkstančių eurų ir viskas padaryta dėl tos pačios priežasties. Jis atsiskaitė su tiekėjais už 23 tūkstančius eurų ir nepateikė pagrindžiančių dokumentų patirtoms išlaidoms, buvo įsigyti visokie daiktai: valties variklis, kepsninė, garsinimo įranga, šviestuvai, moto blokas ir kiti. Tuos daiktus pirko savo asmeniniam naudojimui. Įmonės vardu buvo pirkti daiktai asmeniniam naudojimui, siekiant sumažinti bendrovės mokėtiną PVM, nes pirkdamas daiktus, padidino įmonės išlaidas, įtraukė į PVM atskaitą pirkimo PVM ir taip sumažėjo bendrovės mokėtinas PVM. Dėl pirkto turto asmeniniam naudojimui atsirado „Sodros“ mokestis. Nebuvo deklaruota ir sumokėta biudžetui iš viso 18 tūkstančių eurų tiek „Sodrai“, tiek ir P. J. įrašė neteisingus duomenis į „SAM“ priedą apie priskaičiuotas pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir įmokų sumos, nesilaikant patvirtinto VSD įmokų tarifo12,52 proc., nuo darbuotojo pajamų gautų natūra, todėl išvengė mokesčių už 2019-2021 m. Pajamas gautos natūra yra minėti daiktai. Jis įformino grynųjų pinigų išmokėjimą fiziniams asmenims, iš viso 87 991 eurų, įtraukė į apskaitą ir tokiu būdų iškreipė apskaitą, siekiant sumažinti gautų pajamų dydį. Dėl kaltinimo sugrąžinant jam sumokėtus pinigus, tikslas buvo tas pats, sumažinti mokėtinus mokesčius, t. y. nurodytiems žmonėms, kuriems neva sugrąžinant jo mokėtus pinigus, bet iš tikrųjų negrąžinant, įforminant 7 kasos išlaidų orderius. Remiantis jo pateiktais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, buhalteris atitinkamai teikė duomenis. Per tą apgaulingą buhalterinę apskaitą, vėliau buvo teikiamos neteisingos deklaracijos ir jų pagrindu buvo išvengta mokesčių. Sutinka su kaltinime nurodytomis sumomis, laikotarpiais, pripažįsta civilinius ieškinius.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Albertas Kručkauskas nurodė, kad juridinis asmuo visiškai sutinka su pareikštu kaltinimu, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina anksčiau ikiteisminiame tyrime pateiktus paaiškinimus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta FNTT specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės, komercinės veiklos tyrimo dėl nustatytų teisės aktų nesilaikymo ir įvertinus bendrovės apskaitytus apskaitoje ir VMI deklaruotus duomenis, bendrovė tiriamuoju laikotarpiu neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių biudžetui, iš viso 159 214,94 eurų, iš jų 113 336,93 eurai PVM, 27 759 eurus pelno mokesčio, 8 814,89 eurus GPM ir 9 304,12 eurų Sodros įmokų. Sutinka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai veikė įmonės vadovas L. L.. Kadangi juridinis asmuo savarankiškai veiksmų negali atlikti, o veikė per vadovą, visos faktinės aplinkybės yra atskleistos, teisinis vertinimas yra teisingas. L. L. disponavo pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, kuriais turėjo būti teisingai tvarkoma buhalterinė apskaita, bet jų A. V. neteikė ir šis, neturėdamas duomenų, teikė neteisingus duomenis VMI ir Sodrai. Ta pati situacija yra ir su banko sąskaita, t. y. kadangi buhalteris negalėjo susipažinti su įplaukomis į banko sąskaitas, jis apskaitė tik tuos duomenis, kuriuos jam teikė L. L.. Buvo neapskaityta dalis pajamų, gautų iš užsakovų, todėl buvo sumažintos gautos pajamos ir atitinkamai neteisingai buvo apskaičiuojamas PVM, kadangi buhalteris negavo ir negalėjo mokesčių apskaitos deklaracijose atvaizduoti teisingai duomenų apie gautas pajamas. L. L. įsigijo pirkinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tačiau nebuvo gauta jokių duomenų apie tai, kad minėti pirkiniai buvo skirti įmonės veiklai vykdyti. L. L. pripažino, kad pirkiniai buvo skirti jo asmeniniam naudojimui. Specialistė teisingai konstatavo, jog tai nelaikytina įmonės leidžiamais atskaitymais pelno mokesčio prasme ir nuo jų padaryta PVM atskaita naikintina. Pirkiniai buvo priskirti L. L. pajamomis natūra, kas pagal įstatymą prilyginama darbo užmokesčiui ir atitinkamai nuo to kyla pasekmės, t. y. mokama GMP ir socialinio draudimo įmokos. Jas pripažįsta ir patvirtina. Su specialisto išvadoje apskaičiuotomis sumomis sutinka, mokesčiai susidarė bendrovės vardu, t. y. bendrovės veiklos, bendrovės vadovas privalėjo teisingai ir laiku apskaičiuoti, deklaruoti ir bendrovės vardu sumokėti specialisto išvadoje nurodytus mokesčius. Juridinis asmuo savarankiškai iš karto atlyginti visos 159 214,94 eurų valstybei padarytos žalos šiuo metu neturi galimybės. Vadovas asmeniškai yra pateikęs prašymus savanoriškai dalimis atlyginti žalą VMI, o likusią VMI ir Sodrai dalimis mokėti per tęstinį laikotarpį. Sodra nurodė, kad su išdėstymu nesutinka, kadangi nėra pasiūlyta turto užtikrinimui. VMI nurodė, kad civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos buvo pareikštas 149 910,82 eurų sumai, atsižvelgiant į tai, kad dalis žalos, t. y. 37 360,73 eurų atlyginta, civilinio ieškinio turtinį reikalavimą sudaro 112 550,09 eurų. VMI neprieštarauja dėl likusios neatlygintos žalos atlyginimo išdėstymo 3 metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis. Dėl Sodros argumento, kad civilinis ieškinys yra neužtikrintas turtu, pažymėtina, kad bendrovei priklausantis turtas yra adresu (duomenys neskelbtini), yra pateikti duomenys apie nuosavybę gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir žemės sklypo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam nekilnojamam turtui 2024 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą galimam civilinio ieškinio užtikrinimui. Bendrovė laikino nuosavybės teisių apribojimo neginčija. Teismas, patvirtindamas žalos atlyginimą dalimis, gali palikti galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki visiško žalos atlyginimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra veikianti bendrovė, vykdanti komercinę veiklą statybų veiklą ir yra pajėgi per tęstinį laikotarpį atlyginti žalą valstybei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 15 d. apklaustas liudytoju A. V. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006, yra šios įmonės vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos paslaugos pradėtos teikti nuo 2017 metų pradžios, tiksliai nepamena, sutartis nebuvo pasirašyta. Dėl paslaugų į juos kreipėsi L. L.. L. L. atnešus dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)”, jie buvo netvarkingi. UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikla – apdaila, vėdinimas, kondicionieriai. L. L. vienintelis turėjo teisę disponuoti banku, todėl pats vienas galėjo matyti ūkines-finansines operacijas pagal banko išrašus bei atlikti pavedimus. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo su grynais pinigais, nežino. L. jiems atnešdavo dokumentus suvesti į apskaitą labai įvairiai, nesilaikydavo tvarkos. Dokumentai kartais būdavo pateikiami po kelių mėnesių, buvo chaosas lyginant su banko išrašu. Neaišku kokiu pagrindu buvo grąžinimai pinigų ir pan. Todėl ir nebuvo pasirašyta sutartis su šia įmone. VMI atlikdama patikrinimą stebėjosi, kodėl buvo daromi grąžinimai, jei neišrašytos sąskaitos už paslaugas. Jis negalėjo VMI paaiškinti, nes UAB „(duomenys neskelbtini)” nebuvo pateikti visi dokumentai. Kaip suprato iš VMI, L. L. nebuvo išrašęs sąskaitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei fiziniams asmenims. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo įsiskolinimų, vykdė veiklą, tačiau vadovas galimai neišrašydavo sąskaitų. Parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė darbus pas fizinius asmenis kaip subrangovas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ statė namus/pastatus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus, nors atsiskaitymai vyko tiesiogiai per fizinius asmenis. Kiek matė, jog už dalį paslaugų mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kitą dalį fiziniai asmenys, t. y. bazinis mokėjimas už apdailą ar kitus darbus buvo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kuomet fiziniai asmenys norėjo papildomų darbų, jie už papildomus darbus mokėjo tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buhalterinę apskaitą iš savo sistemos pateiks vėliau, nes negalėjo prieiti prie serverių ir suformuoti išrašų iš programos „Centas“. L. L. sutiko su VMI išvada dėl mokesčių, išrašo sąskaitas pagal pateiktą išvadą fiziniams asmenims bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pateiks tyrimui. Jis pateiks vestą buhalteriją tokią, kokia ji buvo, t. y. kas jam buvo pateikta suvedimui. Jis formuodavo VMI deklaracijas iš to kas yra. Įmonė nuo 2023 spalio mėn. išbraukta iš PVM mokėtojų, kadangi 2022 metais nebuvo nieko pateikta VMI, nes jis neturėjo dokumentų apie atliktus darbus (6 t., b. l. 4–5).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 2 d. papildomai apklaustas liudytoju A. V. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas L. L. 2021 metais atsiųsdavo banko išrašus, tačiau nepateikdavo visų dokumentų, pateisinančių grynųjų pinigų išėmimą bei kitų dokumentų, susijusių su darbų atlikimu. Jis L. L. reikalaudavo, tačiau jis neteikdavo. Deklaracijos už 2021 metus buvo suformuotos pagal L. L. pateiktus dokumentus nepaisant banko išrašų, nes nebuvo galima suprasti iš išrašų kas kam skolingas ir už ką mokama. L. L. buvo supažindintas su teikiamomis deklaracijomis, jis viską matė ir žinojo. Kas liečia 2022 metus, jis jokių registrų nevedė, nes jokie dokumentai jam nebuvo pateikti. 2022 metais jis jokios apskaitos netvarkė. L. L. pats tvarkė apskaitą. Sutartis nebuvo nutraukta, kadangi ji ir nebuvo pasirašyta, tačiau jo įmonė 2022 metais jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė. Negali pateikti jokių dokumentų už 2022 metus bei apskaitos registrų. Tyrėja apklausos metu liudytojui rodo VMI patikrinimo pranešimą, lentelę su grąžintomis sumomis asmenims, laikotarpiu už 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d., viso suma išmokėta asmenims kaip grąžintina 401 134,12 eurų. A. V. nurodo, jog nežino apie jokias grąžintas sumas ir pirmą kartą mato tokią informaciją. Nurodo, kad jokie kasos kvitai, kasos išlaidų orderiai pagal šią lentelę nebuvo jam teikti suvesti į apskaitą. Tyrėja apklausos metu liudytojui rodo VMI patikrinimo pranešimą, lentelę su grąžintomis sumomis asmenims, laikotarpiu už 2020 metus, viso suma išmokėta asmenims kaip grąžintina suma 75 008 eurų. A. V. nurodo, jog buvo teikti dokumentai, kurie buvo suvesti į apskaitą. Jei jo apskaitoje nėra suvesta tokių duomenų, reiškiasi L. L. jam neteikė jokių dokumentų. Tyrėja apklausos metu rodo L. L. pateiktus tyrimo metu 7 vnt. kasos išlaidų orderius su asmenų parašais, kuriems buvo grąžinti/išmokėti pinigai. A. V. nurodo, jog jo įmonė nedisponavo grynais pinigais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas buvo tik L. L., jokio vyr. finansininko A. B., kuris mokėtų pinigus grynais UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientams, nebuvo. A. B. dirbo jo įmonėje, tačiau galimai L. L. gavo kasos dokumento trafaretą ir pamiršo ištrinti A. B. vardą, pavardę. A. B. mirė 2022 metais. A. V. nurodo, jog nėra matęs 2022 metų kasos išlaidų orderių, kurie jam rodomi, o dėl 2020 metų negali nurodyti kaip buvo, nes nepamena vestų registrų (6 t., b. l. 6–8).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 9 d. apklaustas liudytoju A. P. parodė, kad 2019 metų gegužės mėn. jis pirko kotedžą (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kotedžas buvo be apdailos, tad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko parduoti kotedžą su daline apdaila. Nurodė, jog dalinę apdailą atliks UAB „(duomenys neskelbtini)“ partneris UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apmokėjimas buvo už viską per UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. už dalinę apdailą ir kotedžą. Papildomus darbus ir medžiagas jis pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. birželio 3 d. buvo pasirašyta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią buvo atlikti darbai. Pateikia prie apklausos. Po to buvo pasirašyta 2019 m. birželio 14 d. medžiagų ir įrangos komplektavimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pateikia prie apklausos. Jis už darbus ir medžiagas nepervedė tiesiai pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Jam sąskaitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišrašė. Apmokėjo už darbus ir medžiagas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 46–58).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 9 d. apklaustas liudytoju O. L. parodė, kad 2018 m. gale – 2019 metų pradžioje, tiksliai nepamena, pirko kotedžą (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Statytojas įsipareigojo parduoti būstą su pilna apdaila, kadangi turi partnerius. Taip jie susipažino su L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu atstovu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus, o UAB „AmberMill“ teikė medžiagas. Kiek pamena, viską mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet tiksliai nepamena. Tyrėja apklausos metu rodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašą, kuriame yra mokėjimai iš liudytojo sąskaitos: 2019 m. rugsėjo 26 d. parketas+durys, 3 000 Eur suma, 2019 m. gruodžio 11 d. 1 828,00 Eur, 2020 m. sausio 10 d. 1 000 Eur, viso per tris mokėjimus 6 828 Eur sumai. Liudytojas nurodo, jog pirko parketą ir duris tokiai sumai, bet mokėta per tris kartus. Nurodo, jog šiai pervestai sumai sąskaitų nebuvo. Sutarties atskiros taip pat nebuvo. Buvo tik sąskaita darbams, bet išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam negrąžino jokių pinigų grynais ar bankiniu pavedimu. Duris ir parketą jis turi namuose. Jį pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam nebuvo grąžinta 2022 m. kovo 10 d. 6 828 eurų suma. Prie apklausos pateiktos 2 sąskaitos (3 t., b. l. 67–71).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 3 d. apklausta liudytoja V. S. parodė, kad 2019 m. gegužės mėn. pirko kotedžą (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ be apdailos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl dalinės apdailos. Dėl dalinės apdailos darbų atlikimo buvo mokama tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kuomet reikėjo pilnos apdailos, 2019 m. lapkričio 25 d. buvo pasirašyta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 21 678 eurų sumai. Buvo sutarta su L. L., jog bus mokama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą už darbus pagal išrašytas sąskaitas. Buvo sumokėta bankiniais pavedimais tokia suma, kokiai buvo išrašomos sąskaitos. Jokie pinigų grąžinimai nebuvo daromi, viskas pagal sąmatas. L. L. per programėlę „viber“ atsiųsdavo sąmatas, todėl kai kurių sąskaitų ir neišsaugojo. Bet sąskaitas išrašydavo, kad darbai atlikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta viso 21 250,52 Eur. Tačiau turi išsaugojus tik vieną sąskaitą 2020 m. vasario 20 d. Nr. HOM 100978, 14 425,40 eurų sumai. Pateikė prie apklausos 4 bankinius mokėjimo nurodymus dėl pervestų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų ir sąskaitą HOM 100978, 14 425,40 Eur (3 t., b. l. 74–81).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 5 d. apklaustas liudytoju J. P. parodė, kad 2019 metais pirko butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pasirašyta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog butas bus su daline apdaila. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė butą be apdailos, tačiau ši įmonė įsipareigojo, jog jos subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliks dalinės apdailos darbus, o už darbus ir butą bus mokama tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta sutartis 122 300 eurų sumai. Kuomet buvo atlikti daliniai apdailos darbai, buvo sutarta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad atliks kitus apdailos darbus ir jiems bus apmokama per UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. kovo 12 d. buvo pasirašyta statybos rangos sutartis Nr. 20190312-01, dėl darbų 24 300 eurų sumai. Dar prieš atliekant darbus buvo pervesti pinigai 122 300 pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, iš kurių 24 300 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiam rangovui tinkamai atlikus darbus. L. L. kontroliuojama įmonė – UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai atliko darbus. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus buvo mokama UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankiniu pavedimu, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsiskaityti pagal 2019 m. liepos 8 d. sąskaitą 5 346,00 su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis bankiniu pavedimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo. Tyrėja apklausos metu rodė banko išrašą, kuomet 2019 m. rugpjūčio 7 d. perveda pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už papildomus darbus 3 000 eurų. Liudytojas susipažinęs su išrašu, nurodo, jog tai jo sąskaita Nr. LT (duomenys neskelbtini), esanti AB „Swedbank“. Nurodo, jog pagal šią pervestą sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišrašė jokios sąskaitos. Nebuvo ir papildomos sutarties dėl 3 000 eurų. Nebuvo tokio atvejo, jog pinigai grąžinami, o ypač grynais. Prie apklausos pateiktos statybos rangos sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 3 sąskaitos: IHO Nr. 00229, HOM Nr. 100952, AMB Nr. 2019070801 (3 t., b. l. 84–100).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 5 d. apklaustas liudytoju E. P. parodė, kad 2019 metais pirko butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pasirašyta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog butas bus su daline apdaila. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė butą be apdailos, tačiau ši įmonė įsipareigojo, jog jos subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliks dalinės apdailos darbus, o už darbus mokama tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už dalinę apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pervesti pinigus UAB „ (duomenys neskelbtini)“ pagal trišalę sutartį, kurią pateikia tyrimui (2019 m. lapkričio 17 d. 20 825,95 Eur sumai). Pinigai buvo pervesti pagal šią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl papildomų darbų buvo sutarta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (abi įmonės L. L.). L. L. siųsdavo dokumentus netvarkingai su neteisingais duomenimis (tai užsakovas nurodytas ne tas, tai kiti duomenys). Dėl atliktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomų (pilnų) apdailos darbų, jis neturi dabar sutarties ir sąskaitų, bet namuose gal ras, pateiks. Žino, jog buvo daromi apmokėjimai bankiniu pavedimu, jokių grynų pinigų nebuvo duodama. Turėjo atsiųsti L. sąskaitas, pagal kurias turėjo būti apmokėta. Bet buvo apmokama pagal sąskaitą, permokų nebuvo jokių. Kiek pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepamena. Tyrėja apklausos metu rodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašą. Liudytojas nurodo, jog tai jo sąskaita LT (duomenys neskelbtini), pamena, jog buvo trys mokėjimai. Galimai 2019 m. lapkričio 19 d. 5 699,94 Eur, 2020 m. balandžio 28 d. 8 893,30 Eur, 2020 m. rugpjūčio 17 d. 7 191,92 Eur. Panašias sumas mokėjo bankiniu pavedimu, tačiau išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų šioms sumoms neturės. Jei ras, pateiks. Tyrėja rodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išrašus dėl grynųjų pinigų grąžinimo 2022 m. vasario 4 d. 12 891,86 Eur sumai. Liudytojas nurodo, kad jokių pinigų jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo kaip permokos grąžinimo. Taip pat jokių grynųjų pinigų grąžinimo 2022 m. vasario 4 d. 12 891,86 Eur sumai nebuvo. L. nesakė, jog nori grąžinti pinigus. Jis tikrai nieko nepermokėjo, jog būtų grąžinimai. Darbai visi atlikti pagal sąmatas. Prie apklausos pateikta 2019 m. lapkričio 17 d. sutartį (3 t., b. l. 103–107).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 23 d. papildomai liudytoju apklaustas E. P. parodė, jog jis jokių pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavęs, nei 2022 metais, nei 2020 metais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko apdailos darbus, įrengė elektrą, boilerį. Jokių prekių jiems taip pat negrąžino. Pagal sutartį nepermokėjo už darbus. Tyrėja apklausos metu rodo L. L. pateiktą tyrimo metu kasos išlaidų orderį Nr. 1508, 8 893,30 eurų sumai, 2020 m. balandžio 30 d. datos, kuriame išmokėti grynieji E. P., skiltyje gavėjas yra parašas. Liudytojas nurodo, jog skiltyje „Gavėjo parašas“ yra ne jo parašas. Tokių dokumentų nepasirašinėjo ir pinigų negavo. Dokumentas klastotas. Tačiau pretenzijų neturi UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškimo dėl dokumentų klastojimo atskirai neteiks (5 t., b. l. 80–82).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 27 d. apklausta liudytoja Ž. Š. parodė, kad įsigijo kotedžą adresu (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors mokėjimai vyko per kitą įmonę, kaip numatyta sutartyje. Pirktas kotedžas buvo be apdailos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal bendrą užsakymą nukreipė atlikti dalinę apdailą dvi įmones, kurioms vadovavo L. L.. Šios dvi įmonės, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą atliko apdailos ir kitus darbus. Apmokėjimas buvo daromas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai vėliau atsiskaitydavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo išrašytos sąskaitos L. L.. Kai reikėjo papildomų darbų, jie pasirašė 2019 m. lapkričio 4 d. sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl papildomų darbų ir už darbus buvo apmokama bankiniu pavedimu, grynais nebuvo mokėta. L. L. išrašė už darbus sąskaitas ir atsiuntė el. paštu. Jai buvo pateikti visi dokumentai pervestai sumai. Suma pagal sutartį ir išrašytas sąskaitas neatitinka, kadangi buvo koreguota darbų apimtis. Pateikė apklausos metu dokumentus dėl atliktų darbų: statybos rangos sutartis, pasirašytas tarp jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitas faktūras: 2019 m. rugpjūčio 28 d., Nr. AMB Nr. 2019082801, 2020 m. kovo 24 d. Nr. HOM 100981, sąskaitą Nr. IHO Nr. 00245 avansiniam mokėjimui, banko pavedimo išrašus (3 t., b. l. 110–123).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 22 d. apklaustas liudytoju T. S. parodė, kad 2019 m. vasario mėn. pirko namą (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo šio namo statytojas ir vystytojas. 2018 metų gale - 2019 metų pradžioje, tiksliai nepamena, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė susitarimą, jog jie teiks buto įrengimo (iki dalinės apdailos) darbus ir per juos vyks visi apmokėjimai. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis 28 187,30 eurų sumai (su visais dalinės apdailos darbais). 2019 m. kovo 4 d. buvo pasirašyta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24 000 Eur. su PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbus pagal kasos dokumentus buvo sumokėta bankiniu pavedimu 28 000 eurų. L. L. išrašė sąskaitas ir atsiuntė el. paštu. Tačiau kasos dokumentų negali pateikti, nes jų nerado namie. Visi mokėjimai buvo vykdomi per banką, jokių grynųjų pinigų nebuvo atsiskaitymo metu. Prie apklausos pateiktos 2 sutartys (3 t., b. l. 138–151).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 22 d. apklaustas liudytoju T. V. parodė, kad 2019 m. birželio 7 d. pirko namą (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo šio namo statytojas ir vystytojas. 2019 m. birželio 11 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė susitarimą, jog jie teiks buto įrengimo (iki dalinės apdailos) apmokėjimo paslaugą. Buvo sutarta dėl 19 139 Eur (ši suma jau buvo įskaičiuota perkant būstą). Už apdailą buvo sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ši bendrovė mokėjo rangovui – L. L. atstovaujamai įmonei. Darbai buvo atliekami pagal statybos rangos sutartis, kurios buvo pasirašytos 2019 m. birželio 12 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2019 m. birželio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė medžiagų ir įrangos už 14 928,42 Eur bei išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą HOM Nr. 100967. Atlikus dalinės apdailos darbus, dėl pilnos apdailos darbų buvo sutarta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog jie atliks ir pilnos apdailos darbus. 2019 m. lapkričio 25 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 21 296,00 eurų sumos, tačiau atlikus dalį darbų, buvo atsisakyta dalies paslaugų pagal sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankiniu pavedimu buvo sumokėta pagal 2020 m. vasario 10 d. Nr. HOM 100977, 14 653,63 eurų suma bei pagal 2020 m. gegužės 27 d. sąskaitą Nr. HOM 100988, 6 357,81 eurų suma. Šias sąskaitas išrašė pats L. L. bei atsiuntė elektroniniu paštu. Prie apklausos pateikė: 2019 m. birželio 12 d. sutartį ir 2019 m. spalio 16 d. sąskaita HOM Nr.100967, 2019 m. lapkričio 25 d. sutartį ir 2 sąskaitas-HOM 100977, 100988 bei 2 bankinius pavedimus (3 t., b. l. 138–151).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 6 d. apklaustas liudytoju G. A. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklą vykdo (duomenys neskelbtini). Įmonės veikla – reklamos kūrimas ir gamyba. Parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos žodinės sutartys nuo 2018 - 2019 metų, tiksliai nepamena, iki 2023 m. pradžios. Rašytinių sutarčių nebuvo. Kaskart buvo sudaromos žodinės sutartys pagal atskirus darbus ir atskirus įkainius. Kiek buvo žodinių sutarčių, negali pasakyti, bet dėl visko bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu L.. Darbai vyko sklandžiai, todėl bendradarbiavo 2 metus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė bendrovei paslaugas kaip subrangovai. UAB „(duomenys neskelbtini)” turėjo objektus, kuriuose vykdė darbus UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojai. Kartais būdavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)” pirkdavo medžiagas, o jie atlikdavo darbus (pvz. dažymo darbus), o kartais būdavo, jog jie pirkdavo medžiagas ir teikė paslaugas (pvz. metalinių rėmų pirkimas ir statymas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams darbo užmokesčius mokėjimo pati įmonė, tikrai ne UAB „(duomenys neskelbtini)”. Nebuvo forminami darbų priėmimo-perdavimo aktai. Nebuvo sudaromos sąmatos pagal objektą. Kokie darbai buvo atlikti ir kur, galima atskirti tik pagal sąskaitas-faktūras, kurias pateikia tyrimui, nuotraukas ir objekto darbų aprašymus. Darbų rangovo tiek UAB „(duomenys neskelbtini)”, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)” neturėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)” atsiskaito tik bankiniais pavedimais. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaitoma tik bankiniais pavedimais užbaigus darbus. Visas gautas sąskaitas-faktūras iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukdavo į registrus. Šias sąskaitas jo įmonė nešdavo į buhalterinę apskaitą vedančią įmonę – UAB „P. N.“. Bankinius pavedimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbus daugiausiai atliko jis pats kaip vadovas, o kitą dalį pavedimų galėjo atlikti įmonės darbuotoja E. U.-N.. 90 proc. bankinių pavedimų paskirčių buvo nurodomos sąskaitos-faktūros (jų numeriai), gal 5-10 proc., kuomet buvo mokama avansu (bet tai labai reti atvejai), nebuvo užvardinta. Tačiau sumos sąskaitose-faktūrose sutapdavo (daromos užskaitos sekančiose sąskaitose). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas L.sąskaitas-faktūras atsiųsdavo jam el. paštu. Jos buvo be parašų. Sąskaitos-faktūros buvo numeruotos, tad UAB „(duomenys neskelbtini)” negalėjo suklysti. Kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitų, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo per banką. Jis nežino kodėl duomenys nesutampa. UAB „(duomenys neskelbtini)” mokesčius yra deklaravusi ir sumokėjusi (4 t., b. l. 2–3).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 25 d. apklausta liudytoja G. N., parodė, kad 2019 m. pavasarį įsigijo gyvenamąjį būstą, adresu (duomenys neskelbtini), su daline apdaila, todėl ieškojo įmonės, kuri įrengtų įsigytą būstą. Jai buvo parekomenduota įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atliko statybos darbus kotedžuose, esančiuose šalia jos įsigyto būsto. Ji bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi L. L., su juo tvarkė visus reikalus, kol buvo įrenginėjamas būstas. Su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo L. L., pasirašė 2019 m. birželio 3 d. statybų rangos sutartį Nr. 2019060301, kurią paruoštą pateikė minėtos įmonės direktorius. Prie sutarties buvo priedas Nr. 1, kuriame buvo išvardintos medžiagos, atlikti darbai ir jų kainos. Pagal šią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būstą įrengti iki vidinės apdailos. Pagal šios sutarties sąlygas ji į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą privalėjo pervesti 5 579,60 Eur, ką ir padarė. Visa būsto įrengimo sąmata, pagal minėtos sutarties sąlygas buvo numatyta 26 579,60 Eur. Atlikus sutartyje numatytus darbus, likusią pinigų sumą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo iš Swedbank banko, nes ji buvo paėmusi paskolą būsto įsigijimui. Po atliktų darbų buvo surašytas 2020 m. vasario 10 d. Nr. 001 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, tačiau kodėl minėtus darbus pridavinėjo įmonė UAB „A. M.”, negali pasakyti, nes tik dabar tai pastebėjo, kai parodė tyrėja. Tačiau visi apmokėjimai buvo atlikti įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal šią sutartį už atliktus darbus su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pilnai atsiskaityta. Negali paaiškinti dėl kokios priežasties PVM sąskaita faktūra serija AMB Nr. 2020021001, kurioje nurodytas pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)”, o pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)”, nors paskirtyje nurodyta – atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas Nr. 1, pagal sutartį Nr. 2019060301, kurią ji pasirašė su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tai greičiausiai bus susiję su jos būsto pirkimo pardavimo sutartimi, tačiau aptartos aukščiau sumos ir kitų dalykų tai nekeičia. Įvykdžius pirmos sutarties sąlygas ir jos įsigytame būste atlikus dalinę apdailą, ji iš „Swedbank“ banko paėmė paskolą, įsigyto būsto pilnam įrengimui. Gavusi paskolą ji su ta pačia įmone – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 21 d. sudarė statybos/apdailos rangos sutartį Nr. APD2020022105. Pagal šios sutarties sąlygas įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pilnai įrengti jos būstą. Prie sutarties buvo priedas Nr. 1, kuriame buvo išvardintos medžiagos, atlikti darbai ir jų kainos. Taip pat šiame priede buvo nurodyta, kad ji turi įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti avansą 5 511,02 Eur sumą, kurią ji per kelis kartus pervedė. Po visų darbų atlikimo, buvo surašytas 2020 m. balandžio 20 d. Nr.1 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po atliktų darbų, bankas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pervedė 30 000 Eur, todėl bendra suma už medžiagas ir darbus buvo 35 511,02 Eur. Pagal šia sutartį su įmone buvo pilnai atsiskaityta. Ji pati įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš savo SEB banko sąskaitos sumokėjo 13 170,76 Eur. Minėti pinigai įmonei buvo pervesti už medžiagas ir darbus, kurie nebuvo numatyti 2020 m. vasario 21 d. sudarytoje statybos/apdailos rangos sutartyje Nr. APD2020022105, tačiau tai buvo aptarta žodinės sutarties kontekste. Už minėtą pinigų sumą buvo nupirktos visos medžiagos ir atlikti visi darbai pagal žodinę sutartį. Kokia tiksliai įmonė atlikinėjo darbus jos įsigytame būste, nežino, nesigilino. Ji bendravo tik su L. L., kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius, su kuria ji ir pasirašė dvi sutartis, pagal kurias pilnai buvo atsiskaityta (4 t., b. l. 7–20).

2023 m. spalio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad G. N. pateikė sutartis, aktus, sąskaitas-faktūras, banko išrašus (4 t., b. l. 21–48).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 24 d. apklaustas liudytoju M. S. parodė, kad 2019 m. vasarą iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi būstas buvo įsigytas be apdailos, ieškojo įmonės, kuri būstą dalinai įrengtų. Buvo gautas pasiūlymas, kad būstą gali įrengti įmonė, kuri ne vieną objektą minėtu adresu įrenginėjo. Kaip buvo susiekta su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ dabar neatsimena, tačiau visą laiką, kol buvo įrenginėjamas būstas, jis bendravo su šios įmonės atstovu L. L.. Su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo pasirašyta 2019 m. liepos 5 d. medžiagų ir įrangos komplektavimo sutartis Nr. 01/05/07/2019, pasirašant sutartį iš įmonės pusės atstovavo L. L. bei jis su sutuoktine. Taip pat buvo pasirašyta dar viena sutartis su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią taip pat atstovavo direktorius L. L.. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 5 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 2019070501, pagal kurią minėta įmonė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas sutartis pateikė šių įmonių direktorius L. L.. Visas medžiagas įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko, o įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo įsigyto būsto įrengimui. Atlikus visus darbus buvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas 2019 m. gruodžio 26 d. su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo L. L.. Bendra medžiagų ir atliktų darbų vertė buvo 23 478,42 Eur, pagal įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras minėtai sumai. 2019-07-20 jis iš savo banko sąskaitos, esančios Swedbank banke, į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytą banko sąskaitą pervedė avansą – 2 478,42 Eur. Likusius pinigus, tiek įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, už atliktus darbus, tiek įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už medžiagas, pagal 2019 m. liepos 11 d. susitarimą Nr. GLŽK-MS-34-F1 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nori pažymėti, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo įsipareigojimus pagal pasirašytas sutartis pilnai įvykdė ir su jomis buvo pilnai atsiskaityta (4 t., b. l. 51–53).

2023 m. spalio 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. S. pateikė sutartis, aktus, sąskaitas-faktūras, banko išrašus (4 t., b. l. 55–75).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 18 d. apklaustas liudytoju J. B. parodė, kad 2019 metų sausio mėnesį iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)” įsigijo kotedžą, adresu (duomenys neskelbtini). Kotedžas buvo įsigytas be apdailos. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ dalinei apdailai atlikti pasiūlė nusamdyti įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūloma darbų atlikimo kaina buvo priimtiniausia finansiškai, nutarė su šia įmone sudaryti statybos rangos sutartį. Statybos rangos sutartis Nr. 20190214-01 su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta 2019 m. vasario 14 d., pas jį tuo metu gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), kurią atvežė šios įmonės direktorius L. L., su kuriuo ir derino visus reikalus, susijusius su statybos darbais. Pagal statybos rangos sutartį įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atlikti kotedžo dalinės apdailos darbus, kurie buvo surašyti Priede Nr. 1 prie šios sutarties, pavadinimu „Sąmata“. Priede Nr. 1 buvo surašytos medžiagos, kurias turėjo nupirkti pati įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir darbai, viso už 23 778,62 Eur. Įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti sumokėtas avansas 15 procentų, nuo bendros sąmatos sumos, t. y. 3 566,79 Eur buvo sumokėtas 2019 m. gruodžio 18 d. pavedimu iš jo sutuoktinės J. K. B. AB Swedbank banko sąskaitos. Po kažkiek laiko vėl buvo sumokėta kita dalis pinigų įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4 543,83 Eur, tačiau dabar neatsimena datos kada pinigai buvo sumokėti ir kokiu būdu. 2019 m. birželio 18 d. su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, nes darbai kotedže buvo baigti. 2019 m. liepos 1 d. įmonei UAB „(duomenys neskelbtini), iš jo sutuoktinės J. K. B. AB Swedbank banko sąskaitos buvo pervesta 15 668,00 Eur suma. Pervedus minėtą sumą, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pilnai atsiskaityta pagal statybos rangos sutarties priedo Nr. 1 sąmatą (4 t., b. l. 78–80).

2023 m. spalio 18 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. B. pateikė sutartį, aktus, lapą su rankraštiniais įrašais, banko išrašus (4 t., b. l. 82–99).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 17 d. apklausta liudytoja J. J. parodė, kad ji 2019 metų rudenį įsigijo gyvenamąjį kotedžą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo pardavimo sutartį iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įsigytas kotedžas buvo su daline apdaila, todėl ji ieškojo įmonės, kuri jai pilnai įrengtų įsigytą būstą. Kokiu būdu ji dabar rado įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatsimena, tačiau gali pasakyti, kad ši įmonė gyvenamųjų namų kvartale, kur ji įsigijo būstą, ne vienam gyventojui įrenginėjo būstus. Su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 2019 m. spalio 1 d. statybos rangos sutartį Nr. 20191001-01. Minėtą įmonę atstovavo L. L., su kuriuo ji viso darbų kotedže atlikimo metu derino visus klausimus. Pagal sudarytos sutarties sąlygas, kurioje ji Užsakovas, o įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Rangovas, įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pilnai įrengti jos įsigytą kotedžą, t. y. atlikti vidaus įrengimo darbus, montavimo, derinimo ir statybos darbus, kurie buvo numatyti sutartyje ir sąmatoje, atlikti visus kitus darbus, kurie nebuvo numatyti pasirašytoje sutartyje. Darbai apėmė ir visus paruošiamuosius darbus, darbams reikiamų medžiagų, priemonių gavimą. Sutartyje buvo numatyta, kad Rangovas darbus atliks etapais. Sutartyje buvo numatyta konkreti ir galutinė darbų kaina – 21 200,00 Eur, įskaitant PVM, per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo sumokant Rangovui avansą, kuris lygus 15 000,00 Eur. Pasirašius minėtą sutartį, ji iš savo banko sąskaitos, kurioje buvo paimtos iš AB Swedbank banko lėšos, pagal paskolos sutartį įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, pervedė avansą – 13 000,00 Eur, tai buvo padaryta 2020 metų pradžioje. Už atliktus darbus ir medžiagas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji atsiskaitydavo padarydama bankinius pavedimus iš jos einamosios banko sąskaitos, Swedbank banke. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnai atliko visus numatytus darbus, o ji pilnai su įmone atsiskaitė, mokėdama bankiniais pavedimais, viso virš 30 000,00 Eur, tikslios sumos neatsimena (4 t., b. l. 102–105).

2023 m. spalio 17 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. J. pateikė sutartį, aktus, banko išrašus, susirašinėjimą su L. L. (4 t., b. l. 106–122).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 6 d. apklaustas liudytoju V. Š. parodė, kad 2021 metų kovo 18 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu L. L. buvo pasirašyta sutartis dėl apdailos darbų ir prekių, 22 312,72 eurų sumai. Pateikia prie apklausos sutartį su darbų sąmata. Atlikus darbus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių PVM sąskaitų faktūrų jam neišrašė. Mokėjimai už darbus, prekes buvo daromi per banką iš jo sąskaitos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus darbus, žodiniu sutarimu vėl sutarė dėl kitų darbų atlikimo. Sutartis nebuvo pasirašyta. Darbų kaina apie 30 000 eurų, tiksliai nepamena. Mokėjimai buvo per banką į įmonės sąskaitą. Nebuvo mokėta grynais pinigais. Darbai buvo atlikti ir prekės teiktos. Jokių grąžinimų ar neatliktų darbų nebuvo. Jokių avansų nemokėta, jog reiktų jam grąžinti pinigus. 2022 metų pradžioje, tiksliai nepamena, jam skambino iš VMI ir klausė dėl jam išmokėtų L. L. pinigų. Jis VMI sakė, jog jokių pinigų negavo. 2022 metų pradžioje atėjo pas jį L. L. ir jo paprašė pasirašyti kasos dokumentus dėl tariamo pinigų grąžinimo. Kadangi pats dirba valstybės tarnyboje, suprato, jog tai neteisėta. A. L. pasirašyti ant tokių dokumentų. Kaip jis nurodė VMI, jokių pinigų 2022 m. balandžio 6 d. 22 000 eurų sumai, 2022 m. balandžio 12 d. 22 937, 53 eurų sumai iš L. L. negavo. Nebuvo jokių grąžinimų ar mokėjimų grynais. Darbų ir prekių kaina viso buvo, kurią jis sumokėjo per banką, apie 50 000 – 60 000 eurų, nepamena tiksliai. Šiai sumai sąskaitos nebuvo išrašytos, todėl pateikti negali. Prie apklausos pateikta 2021 m. kovo 18 d. sutartis (5 t., b. l. 9–17).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 12 d. apklaustas liudytoju D. R. parodė, kad 2019 metais pirko kotedžą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris pasiūlė apdailos darbams savo subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. sausio 29 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl apdailos darbų, sutarties kaina 35 143,19 eurų sumai (sutartį pateikia prie apklausos). Darbai pagal šią sutartį buvo atlikti ir pinigai bankiniais pavedimais pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurią pateikia prie apklausos. Po to dar buvo atliekami papildomi darbai, tačiau nepamena kokiai sumai, nes neranda sutarčių. Galimai jų ir nebuvo. Pinigai buvo pervesti už papildomus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Jis nežino, ar jam buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros likusiai pervestai pinigų sumai. Pervesta, kiek pamena, apie 50 000 eurų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėlavo su darbais, todėl dalis avansu sumokėtų pinigų galėjo būti grąžinta grynais, tačiau nepamena kokia suma. Grąžintiems pinigams kasos išlaidų orderio neturi, negali pateikti. Grąžinta suma galėjo būti ne didesnė kaip apie 15 000 eurų (logiškai mąstant). Tyrėja apklausos metu užduoda klausimą, ar liudytojas gavo grynais pinigais 2022 m. balandžio 26 d. 20 000 Eur, 2022 m. balandžio 29 d. 20 000 Eur, 2022 m. gegužės 5 d. 10 432,80 Eur. Liudytojas nurodo, jog nepamena, kad tokią pinigų sumą būtų gavęs, bet kažkokią dalį gavo, mano, kad galėjo būti apie 15 000 eurų. Prie apklausos pateikta sutartis, priedai, darbų priėmimo aktas, PVM sąskaita-faktūra (5 t., b. l. 22–24, 36).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 9 d. apklaustas liudytoju S. T. parodė, kad su žmona J. T. 2019 metais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko kotedžą, adresu (duomenys neskelbtini). Pirktas kotedžas buvo be apdailos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė savo subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti apdailos darbus. 2020 m. sausio 3 d. buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kotedžo kaina buvo 120 000 eurų, o apdailos darbų – 24 303,44 eurų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta už darbus 24 303,44 eurų suma, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už sumokėtą pinigų sumą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 24 304,44 eurų sumai (pateikia prie apklausos). Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sutarta dėl papildomų darbų 18 038,13 eurų sumai, buvo sudaryta sąmata, kurią pateikia prie apklausos. Sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 18 038,18 eurų sumai nepasirašė. Darbų apimtis buvo sumažinta, todėl per banko sąskaitą už darbus ir prekes sumokėta apie 11 000 eurų (pateikia banko pavedimų išrašus). Pinigai buvo sumokėti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių sąskaitų neišrašė dėl gautų 11 000 eurų (apytiksliai). Atsakant į klausimą, ar jam buvo grąžinti pinigai 2019-2022 metais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, gali atsakyti, kad jokių pinigų jis negavo iš L. L. nei grynais, nei bankiniu pavedimu. Jokių grąžinimų nebuvo. Atsakant į klausimą, ar jis asmeniškai gavo 2020 m. balandžio 29 d. 8 000 eurų iš L. L. grynais, gali atsakyti, jog nebuvo kalbėta su L. apie jokius grąžinimus ir jis jokių pinigų negavo. Jokie kasos dokumentai jam nebuvo pateikti pasirašyti, jog pinigai jam išmokėti. Atsakant į klausimą, ar jo žmona J. T. 2020 m. gegužės 26 d. gavo 10 926,24 eurų sumą grynais iš L. L., gali atsakyti, jog ji negavo. Su žmona jie apkalbėjo tai, nes VMI jų klausė, ar jiems buvo išmokėti pinigai. Jo žmona jokių kasos dokumentų nepasirašė, jog jai buvo grąžinti pinigai. Prie apklausos pateikta sutartis, aktai, mokėjimo pavedimai (5 t., b. l. 41–55).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 9 d. apklausta liudytoja L. L. parodė, kad ji L. L. pažįsta iš ankščiau. 2019 metais L. L. kaip fiziniui asmeniui reikėjo paskolos, ji sutiko padėti, skolino pinigus be jokios sutarties. Kodėl jis jai nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, nežino. Jokių remonto paslaugų ar darbų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko. Tiesiog neteisingai banko paskirtyse nurodė, jog tai už medžiagas. Supranta, kad rašė netiesą, bet jokių medžiagų nebuvo. Tik skolino pinigus be jokių procentų ir be jokios sutarties. Skolino pinigus dalimis 2019-2020 metais. Kiek paskolino, nežino, galėjo būti iki 25 000 eurų. Jog skolino pinigus ji pati niekur nedeklaravo, nes nežinojo. L. galimai jai grąžino visus pinigus, bet tiksliai nežino, neskaičiavo, kažkiek grąžino grynais, tačiau tikrai jai negrąžino 2022 m. gegužės 11 d. 15 920 eurų grynais. 2022 metais grąžinimų nebuvo. Grąžinta skolos kiek galėjo būti 2021 metais. Negali pasakyti, kiek dar jis jai skolingas, tiesiog neskaičiavo. Jokių dokumentų negali pateikti, nes nebuvo pasirašyta (5 t., b. l. 62–64).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 24 d. apklausta liudytoja E. P. parodė, kad 2019 metais su vyru (duomenys neskelbtini) pirko kotedžą (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ be apdailos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ davė sąrašą bendrovių, kas galėtų atlikti apdailos darbus ir nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas moka anglų kalbą, kad būtų paprasčiau bendrauti. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta sutartis dėl apdailos darbų atlikimo ir prekių pirkimo (boileris, katilas dujų, filtrai). Sutarties kaina buvo apie 27 000 eurų. Sutarties neturi, neišsaugojo. Prieš atliekant darbus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 20 000 eurų. Ji 10 000 eurų pervedė iš savo sąskaitos, o vyras – (duomenys neskelbtini) pervedė 10 000 iš savo sąskaitos. Buvo atlikti darbai, tačiau eigoje keitėsi darbų apimtis ir patys darbai, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ per banką buvo sumokėta iš vyro sąskaitos 8 000 eurų. Viso per juos abu – 28 000 eurų. Buvo mokama tik bankiniais pavedimais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių PVM sąskaitų ar sąskaitų už darbus neišrašė. Jie tik pasirašė sutartį, kurioje nurodyta suma. Dėl darbų aktų, ji nepamena. Ką turi išsaugojusi, tai elektroninius laiškus iš L., kur matyti kalba apie apmokėjimus. Darbai buvo užbaigti 2019 metų lapkričio mėn., tiksliai nepamena. Jokių prekių grąžinimų nebuvo, jog būtų jiems grąžinti pinigai. L. jokių pinigų grynais, bankiniu pavedimu, jiems negrąžino. Tyrėja apklausos metu rodo L. L. pateiktus tyrimo metu kasos išlaidų orderius: 2022 m. balandžio 20 d., Br. 2219, 16 000 eurų sumai, išrašytus (duomenys neskelbtini), kuriame yra gavėjo parašas. Liudytoja nurodo, jog tai jos sutuoktinio parašas ir jis pasirašė nesuprasdamas ant kokio dokumento rašo, kadangi nemoka lietuvių kalbos. Pinigai pagal šį orderį nebuvo gauti. Tyrėja apklausos metu rodo L. L. pateiktus tyrimo metu kasos išlaidų orderius: 2022 m. vasario 8 d. Nr. 2202, 10 000 eurų sumai, išrašytus E. P., kuriame yra gavėjos parašas. Liudytoja nurodo, jog tai jos parašas ir ji pasirašė manydama, jog šie dokumentai į kasą, jog jie kaip klientai sumokėjo 28 000 eurų. Liudytoja nurodo, jog pasirašė vienu metu su vyru, ta pačia data. Jokių pinigų negavo. L. sakė „reikia pasirašyti apskaitai“. Nesakė, jog čia dokumentai dėl pinigų išdavimo grynais. Ji pati filologė, nesuprato dokumento pavadinimo. Suprato, jog jie pasirašo, jog pinigus davė, t. y. pervedė per banką. Juos apgavo, teiks pranešimą dėl tokio L. L. elgesio klastojant dokumentus ir klaidinant žmones. Nori atkreipti dėmesį, kad sumokant 28 000 eurų tariamai grąžina 26 000 eurų, nors darbai atlikti 28 000 eurų sumai. L. L. kasos išlaidų orderių jiems nedavė antro egzemplioriaus, todėl jie apie tokius dalykus tik dabar sužinojo. Prie apklausos pateikti 3 lapai su el. laiškais (5 t., b. l. 86–91).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 25 d. apklausta liudytoja R. J. parodė, kad 2020 m. vasario mėnesį ji su vyru V. J. įsigijo kotedžą adresu (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pasirašyta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kotedžo pardavimo ir dainės apdailos. Už kotedžą buvo sumokėta apie 115 000 eurų, tiksliai nepamena, o už apdailos darbus – 58 593 eurų suma. Už apdailos darbus buvo mokama UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Viskas mokama buvo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Pateikia prie apklausos sutartį. Kai reikėjo papildomų darbų, juos atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pasirašytos sutartys, kurias pateikia prie apklausos. Sąskaita buvo išrašyta tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji nemokėjo grynais pinigais, tačiau nepamena iš kokios sąskaitos jie su vyru apmokėjo už darbus. Taip pat nepamena kiek buvo sumokėta. Darbai buvo atlikti gerai. Nebuvo permokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbus, prekės nebuvo grąžintos. Nežino už ką galėjo būti grąžinti pinigai. Tyrėja apklausos metu rodo L. L. tyrimo metu pateiktą 2020 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1509, 5129, 16 eurų sumai, išrašytą R. J. vardu, bei pasirašytą gavėjo. R. J. nurodo, jog ant rodomo apklausos metu kasos išlaido orderio yra ne jos parašas. Panašiai bandyta pasirašyti, bet tai ne jos parašas. Nurodo, kad jokių pinigų, kaip nurodyta kasos išlaidų orderyje, ji negavo iš L. L. grynais pinigais. Ant orderio ir ne jos vyro parašas. Ar vyras paėmė pinigus ar ne ji nežino, kadangi yra išsituokę. Bet ant orderio ne jo parašas. Prie apklausos pateikta sutartis, darbų atlikimo aktai, susitarimai (5 t., b. l. 94–109).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 23 d. apklaustas liudytoju T. Ž. parodė, kad kartu su žmona J. Ž. pirko kotedžą (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vystytojo). Kotedžas pirktas be apdailos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo partnerį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip subrangovą, kuris turėjo atlikti apdailos darbus. Mokėjimas buvo vykdomas per UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta 140 000 eurų (120 000 už kotedžą, 20 000 eurų už dalinę apdailą). Kadangi viršijo dalinės apdailos darbų apimtis, sutarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog likusią dalį sumokės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Pagal dokumentus, kiek pamena, buvo sumokėta 3 690,54 Eur (virš tų 20 000 eurų). Šie pinigai buvo sumokėti L. L. grynais, tačiau jis jokių kasos dokumentų neišrašė, todėl pateikti negali. Jog priėmė šią sumą iš jo, L. L. atžymėjo sutartyje, kurią pateikia prie apklausos. Kai dar reikėjo kitų apdailos darbų, jie jau mokėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (už pilną apdailą). Bankiniai pavedimai buvo atliekami tik iš žmonos J. Ž. banko sąskaitos. Buvo sudaryta sutartis, tačiau šios sutarties neišsaugojo. Atlikus darbus, jis pasirašė darbų atlikimo aktą, kurio neturi, neišsaugojo. Turi tik sąmatą ir el. laiškus, kuriuos pateikia tyrimui. Kiek buvo pervesta tiksliai per banką, dabar nepamena, turėtų būti apie 33 000 eurų. Tikslią sumą reikia patikrinti pagal banko išrašus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių PVM sąskaitų jam neišrašė. Dar minėjo L. L., jog jo banko sąskaitos „užšaldytos“. Nei jis, nei žmona jokių grynųjų pinigų 2019-2022 metais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar L. L. negavo. Jokių dokumentų, jog pinigus gavo, nepasirašinėjo. Jokių grąžinimų prekių nebuvo. Buvo sumokėta tiek, kiek sutarta. Jis žino savo žmonos parašus, todėl gali atsakyti, ar ji pasirašė dokumentuose, ar ne. Tyrėja apklausos metu rodo L. L. tyrimo metu pateiktus kasos išlaidų orderius: 2020 m. gegužės 6 d. Nr. 1510 8 728,03 eurų sumai, 2020 m. gegužės 12 d. Nr. 1511, 14 811,40 eurų sumai, kurie pasirašyti gavėjų. T. Ž. nurodo, jog orderiuose ne jo ir ne jo žmonos parašai, nurodo, jog jis tokių dokumentų nepasirašinėjo. Dokumentai yra klastotės. Parašai panašūs į jo parašus, bet jie tikrai ne jo ir ne žmonos. Pinigų negavo, VMI šių pinigų nedeklaravo, nes negavo. Prie apklausos pateikta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąmata, susirašinėjimų medžiaga ir įrangos komplektavimo sutartis (5 t., b. l. 112–126).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 26 d. apklausta liudytoja L. L. parodė, kad ji 2019 metų vasarą pirko kotedžą, tačiau įmonės nepamena, tai buvo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kotedžas jau buvo su daline apdaila. Reikėjo papildomų darbų ir prekių. Kažkas iš pažįstamų, tačiau nepamena kas, jai rekomendavo L., kuris atliks darbus ir nupirks reikiamą įrangą. Po to sužinojo, jog tai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo sudaryta sąmata su L. L. dėl darbų atlikimo ir prekių. Buvo pirkti boileriai, grindys, glaistai, vamzdžiai, dažai ir t.t. Nebuvo pasirašyta jokia sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar L. L.. Buvo sąmata, tačiau ji jos neranda, todėl pateikti negali. Per banką už darbus ir prekes L. į jo nurodytą sąskaitą, kaip dabar žino UAB „(duomenys neskelbtini)“, pervedė iš savo sąskaitos apie 50 000 eurų, tiksliai nepamena. Jokių jai sąskaitų neišrašė. Negali tyrimui pateikti nei sutarties, nei darbų atlikimo aktų, sąmatų, sąskaitų, nes neturi. L. L. jokių prekių negrąžino, jokių paslaugų neatsisakė, nepermokėjo, jog jai reiktų grąžinti pinigus. Tyrėja apklausos metu rodo L. L. tyrimo metu pateiktą 2022 m. kovo 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2210, 24 430 eurų sumai. Liudytoja nurodo, jog orderyje yra jos parašas, sutinka, jog ji pasirašė ant šio dokumento. Tačiau L. L., pasinaudodamas įgytu pasitikėjimu, išgavo apgaule jos parašą ant tyrėjos rodomo dokumento. Pasirašymo metu buvo tik ką po laidotuvių, nepamatė ant ko pasirašo, jokių pinigų iš L. L. negavo 24 430 eurų sumai grynais, todėl jų nedeklaravo. L. nenurodė, kodėl reikia pasirašyti ant šio dokumento. Nežinojo ant kokio dokumento pasirašo ir kokia šio dokumento paskirtis. Nebuvo susitarimo su L. dėl pinigų išgryninimo ar mokesčių sumažinimo. Ji pretenzijų jokių neturi, neteiks pareiškimo dėl sukčiavimo (5 t., b. l. 129–131).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 11 d. apklausta liudytoja D. L. parodė, kad ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ viena iš akcininkių iki 2023 metų, akcijas padovanojo L. L., dabar jis vienintelis akcininkas. Iki 2023 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės buvo dviese – ji ir L. dukra, tačiau tiksliai nežino. Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje kaip akcininkė nedalyvavo, tad nieko nežino. Nežinojo, jog yra daug nesumokėtų mokesčių ir problemos su buhalterine apskaita. Buhalteris buvo vardu A., daugiau nieko nežino. Dividendai niekad nebuvo išmokėti jai. Jai nežinoma, jog iš įmonės sąskaitos buvo išgryninti pinigai, kuriems nėra pateisinamų dokumentų. Tačiau ir žinant dabar tokias aplinkybes, ji pretenzijų neturi, ieškinio L. L. neteiks. Dėl pačios įmonės veiklos nieko nežino, todėl nieko negali daugiau pasakyti (8 t., b. l. 97–99).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 26 d. apklaustas liudytoju N. L. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 metų iki 2020 metų birželio mėnesio pardavimų vadovu. Vadovas buvo L. L.. Akcininkai, kiek pamena, buvo L. draugė J. L., jo žmona D. L. ir L. L., nepamena tikslių datų. Nei J. L., nei D. L. bendrovės veikloje nedalyvavo. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), buvo nuomojamas ofisas, o nuo 2019-2020 metų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofiso neturėjo, vykdavo į namus pas L. L.. Jis nuomojosi butus skirtingose vietose. Jis ieškodavo klientų, klientai buvo „nedideli“, kuriems reikėjo įrengti butą. Per metu yra tik 5-6 sąmatas padaręs. Ieškodavo dar medžiagų geresnėmis kainomis. Buvo problemų su L. L., nes jis vėluodavo su darbais, negalėdavo susirasti medžiagų ir t. t. Vėluodavo jo darbo užmokestis, todėl išėjo. Realiai dirbo iki 2019 metų galo. Jam nebuvo žinomi klientai kaip E. P., V. M., L. L., T. Ž., J. Ž., R. J., E. P.. Nesuprantama, kodėl pinigai buvo grąžinti šiems žmonėms. Nesupranta, kodėl darbas, prekės, buvo nemokamai ar su didele nuolaida atlikti minėtiems asmenims. L. L. pats sau susirasdavo „didesnius“ klientus remonto darbams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengdavo boilerius, vamzdynus ir t. t., pagal poreikį. L. yra santechnikas, todėl gerai žinojo ką pirkti, todėl viską ir supirkdavo. L. tvarkė visus atskaitymus su prekių tiekėjais, pats pasirašinėjo sutartis, atsiskaitė su tiekėjais. Negali atsakyti, kaip L. tvarkė apskaitą atsiskaitant grynais, nes nežino. L. pats pasirašinėjo sutartis su klientais, kuriems buvo atliekami remonto darbai, tiekiamos medžiagos. L. pats sudarydavo sąmatas, bendravo su klientais dėl apmokėjimų už darbus, medžiagas. Jis nesusidurdavo su įmonės vedama buhalterija. L. tik minėjo, jog neužtenka lėšų atsiskaitymams, bet nieko neprileisdavo prie finansų, viską tvarkė pats ir buhalteris ( 8 t., b. l. 105).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 4 d. apklaustas liudytoju M. P. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-2023 metais, tikslių datų nepamena, statybininku-apdailininku. Vadovas buvo L. L.. L. nurodydavo kur reikia atlikti darbus. Medžiagas imdavo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, ten jis nuvykdavo ir pasirašydavo, jog prekes gavo, o L. sumokėdavo bankiniu pavedimu. Jis dirbo savo darbus, nesigilino į atsiskaitymus su užsakovais, tiekėjais. Buvo problema su darbo užmokesčiu, kartais vėluodavo išmokėti, o kartais sumokėdavo mažiau. Keista, jog jam Sodra nurašė nuo jo sąskaitos 360 eurų dėl blogai apskaičiuotų įmokų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofiso neturėjo, kas buvo bendrovės buhalteris, nežino (8 t., b. l. 108–110).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 27 d. apklaustas liudytoju S. P. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbininku (dažytoju) 2020-2022 metais, negali tiksliai pasakyti savo darbo laikotarpio, kadangi su darbdaviu L. buvo problemos dėl jo įdarbinimo, atleidimo ir t. t. L. yra nesumokėjęs jam darbo užmokesčio, liko skolingas, o jis per jo netinkamą apskaitą yra dar skolingas Sodrai. L. jam sakė jog negali jam sumokėti darbo užmokesčio, kadangi FNTT areštavo banko sąskaitas. Jis į teismą nesikreipė dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir nesumokėtų įmokų, kadangi jam per brangu mokėti teisininkams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofiso neturėjo. L. jam pasakydavo koks objektas, kokius darbus atlikti ir viskas. Kartais jis L. nurodymu važiuodavo pasiimti medžiagų iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, ji buvo didžiausias tiekėjas. Parduotuvėje jis pasirašydavo už L. ant lapelio, jog medžiagas paėmė. Nebuvo atsiskaitymų grynais. L. prie savo finansų nieko neprileido, viską pats tvarkė. Buhalterio jis nėra matęs, nežino kas tvarkė apskaitą. Darbo užmokestis buvo mokamas bankiniu pavedimu, tačiau kartais vėluodavo arba išvis nesumokėdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekami darbai taip pat vėluodavo, nes L. negalėdavo surasti laiku prekių, o objektų (užsakovų) buvo per daug, jog laiku viską suspėti atlikti (8 t., b. l. 113–115).

VMI pranešime nurodyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimų skyrius atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį tyrimą (toliau – ir MT) už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., surašė 2023 m. gegužės 16 d. MT ataskaitą Nr. (21. 222 Mr) FR0686-280 ir nustatė žemiau išdėstytas aplinkybes.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų (toliau – ir MAN) ir nepateikė visų buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ MT atliktas pagal dalį gautų dokumentų ir registrų, gautą informaciją iš trečiųjų šalių bei VMI prie FM informacinėse duomenų bazėse sukauptą informaciją. Bendrovės 2019-2021 m. laikotarpio pirminių ir MT metu patikslintų PVM deklaracijų duomenys: Bendrovės pirkimų/pardavimų santykis po PM deklaracijų patikslinimo: 2019 m. – 1,08, 2020 m. – 0,84, 2021 m. – 1,37. MT metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į 2019-2021 m. VMI i.SAF išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus įtraukė išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras už 114 390,82 Eur vertę, plius 24 022,07 Eur PVM, iš viso už 138 412,89 Eur sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl vykdytų sandorių nepateikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į 2019–2021 m. VMI i.SAF gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 147 184,82 Eur vertę, plius 30 908,81 Eur PVM, iš viso už 178 093,63 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė Bendrovei 163 505,69 Eur. MT metu Bendrovė patikslino VMI i.SAF išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus ir iš viso nurodė išrašiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų už 138 140,82 Eur vertę, plius 29 009,57 Eur PVM, iš viso už 167 150,39 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo 2021 m. 03, 05, 06, 07, 12 mėn. PVM deklaracijoje pardavimų už 32 794 Eur vertę ir 6 886,74 Eur PVM, iš viso už 39 680,74 Eur sumą pagal išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. kovo 22 d. Nr. HOM 101012; 2021 m. gegužės 4 d. Nr. HOM 101013; 2021 m. gegužės 20 d. Nr. HOM 101014; 2021 m. birželio 28 d. Nr. HOM 101015; 2021 m. liepos 30 d. Nr. HOM 101016; 2021 m. gruodžio 30 d. Nr. HOM 101027, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 3, 14, 77, 78 str. nuostatas. MT metu nustatyta, kad Bendrovė su tiekėjais atsiskaitė per banką bei grynais per atskaitingą asmenį – Bendrovės vadovą L. L.. Pirkėjai atsiskaitė tik banko pavedimais. Nustatyta, kad Bendrovės vadovas L. L. 2019–2021 m. iš Bendrovės sąskaitų bankomatuose išgrynino 513 040 Eur, o kasoje apskaitė 426 110 Eur, t. y. įnešė 86 930 Eur mažiau, iš jų: 2019 m. – 13 380 Eur, 2020 m. – 63 550 Eur, 2021 m. – 10 000 Eur. Kur buvo panaudoti išgryninti, bet į Bendrovės kasą neįnešti 86 930 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ MT metu pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Per 2019 m. atskaitingam asmeniui L. L. atsiskaitymui už prekes/paslaugas išduota 37 000 Eur, panaudota 8 245,81 Eur; 2020 m. atskaitingam asmeniui išduota 9 000 Eur, panaudota 9 441,77 Eur; 2021 m. atskaitingam asmeniui išduota 5 500 Eur, panaudota 5 366,38 Eur. Tokiu būdu sumažinta L. L. 2019 m. pradžioje apskaityta skola. Tačiau abejonių kelia skolos atskaitingam asmeniui L. L. atsiradimo pagrįstumas, nes skola atsirado dėl iki 2019 m. sausio 1 d. L. L. iš asmeninių lėšų pirkus prekes/paslaugas Bendrovei. Tačiau įvertinus vadovo L. L. 2016–2018 m. pajamas nustatyta, kad jis galimai neturėjo pakankamai nuosavų lėšų atsiskaityti už Bendrovę 28 954,16 Eur, nes deklaravo itin mažas – neviršijančias 5 tūkst. Eur per metus, pajamas. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašų duomenis nustatyta, kad 2019-2021 m. fiziniai asmenys į Bendrovės sąskaitas pervedė iš viso 610 238,46 Eur, banko pavedimais fiziniams asmenims grąžinta 12 900 Eur, o Kasos knygoje apskaityta, kad 2020 m. grynais pinigais grąžinta 75 008,89 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė kasos išlaidų orderių ar kitų dokumentų, patvirtinančių, kad 2020 m. buvo grąžinta fiziniams asmenims 75 008,89 Eur grynų pinigų. Tikrinamuoju laikotarpiu Didžiosios knygos sąskaitoje 272 „Kasa“ apskaityti šie grynųjų pinigų likučiai: 2019 m. sausio 1 d. – 59 952,03 Eur; 2020 m. sausio 1 d.– 152 608,09 Eur; 2021 m. sausio 1 d. – 245 413,27 Eur; 2021 m. gruodžio 31 d. – 339 027,50 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 31 d. duotas MAN pateikti už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. kasos dokumentus ir grynuosius pinigus kasos inventorizacijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 23 d. pateikė 2021 m. gruodžio 3 d. direktoriaus sprendimą Nr. 001 užsakovams grąžinti sumokėtus avansus bei 2019 m. sausio 1 d.– 2022 m. lapkričio 15 d. laikotarpio Kasos knygą, kurioje 2022 m. sausio 1 d. apskaitomas 339 027,50 Eur grynųjų pinigų likutis, į kasą įnešta 62 130 Eur ir grąžinta fiziniams asmenims 401 134,12 Eur, 2022 m. lapkričio 15 d. apskaitomas 23,38 Eur grynųjų pinigų likutis. Pagrįsti grynųjų pinigų grąžinimą nurodytiems fiziniams asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tik tris 2022 m. išrašytus kasos išlaidų orderius 50 430 Eur sumai, o 350 704,12 Eur grynų pinigų grąžinimui nepateikė kasos išlaidų orderių ar kitų dokumentų. Pažymėtina, kad J. L. grąžinta 22 100 Eur, tačiau tiriamu laikotarpiu nenustatyta, kad minėtas asmuo būtų pervedęs pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą. L. L. grąžinta 6 430 Eur daugiau, L. L. 2 500 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino grynais pinigais daugiau nei jie pervedė Bendrovei. L. L. 2023 m. vasario 15 d. paaiškino, kad fiziniai asmenys į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas 2019–2021 m. pervedė 610 238,46 Eur kaip avansą apdailos medžiagų įsigijimui, įskaitant buitinę techniką, baldus, santechniką ir kitas apdailos medžiagas. Darbų neatlikus/neperdavus medžiagų, dalis pinigų buvo grąžinta. Pageidaujant klientui, buvo pasirašomi susitarimai. Dėl 401 134,12 Eur sumos grąžinimą patvirtinančių dokumentų nepateikimo L. L. nurodė, kad dalis sumos faktiškai grąžinta nebuvo. Vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 13 fizinių asmenų buvo pateikti paklausimai dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurių 5 raštu atsakė (T. V., Ž. Š., M. S., G. N., J. J.), kad sumokėti pinigai (iš viso 134 541,17 Eur) nebuvo grąžinti, nes darbai buvo atlikti. E. P. tik žodžiu patvirtino, kad lėšos jai ir sutuoktiniui (duomenys neskelbtini) buvo grąžintos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose pirminiuose VMI i.SAF išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose įregistravo tik 3 fiziniams asmenims – J. T., A. B. ir T. V. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurių vertė 5 577,94 Eur ir 1171,37 Eur PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimus J. T. ir A. B. deklaravo atitinkamų laikotarpių PVM deklaracijose (FR0600), o pardavimo T. V. nedeklaravo. MT metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslino VMI i.SAF išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą už 2020 m. rugsėjo mėn. ir jame įtraukė 2020 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą HOM Nr. 100999, išrašytą M. D.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pateikė patikslintą 2020 m. rugsėjo mėn. PVM deklaraciją, kurioje 18 344 Eur padidino PVM apmokestinamų sandorių vertę ir 3 852 Eur padidino pardavimo PVM sumą. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, Bendrovės apskaitytas 574 751,02 Eur (610 238,46 – 12 900 – 22 587,44) avansų grąžinimas grynais pinigais fiziniams asmenims kelia pagrįstų abejonių. Todėl VMI daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. iš fizinių asmenų gavusi pinigines lėšas (avansus) ir galimai atlikusi paslaugas, neišrašė ir nepateikė PVM sąskaitų faktūrų 574 751,02 Eur sumai. UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., nesivadovavo PVMĮ 3, 14, 77, 78, 79 straipsnių nuostatomis, nes galimai atlikusi paslaugas (darbus) buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė vykdytų sandorių su fiziniais asmenimis, neįtraukė į VMI i.SAF registrus ir PVM deklaracijose nedeklaravo 475 000,84 Eur (574 751,02 x 100:121) pardavimų vertės ir 99 750 Eur pardavimo PVM (574 751,02 x 21:121). MT metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš dalies neįvykdė mokesčių administratoriaus nurodymų ir nepateikė visų buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., pateiktuose buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ne visas ūkines operacijas (pvz. sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir ūkinius įvykius, dėl ko negalima iš dalies nustatyti visų gautų pajamų, o jos pajamos nustatytos tik iš informacijos, VMI prie FM surinktos iš trečiųjų asmenų. Bendrovė nepagrindė apskaitos dokumentais 425 713,01 Eur (75 008,89 Eur + 350 704,12 Eur) grynųjų pinigų išmokėjimo fiziniams asmenims fakto bei kur buvo panaudoti vadovo L. L. iš banko sąskaitos išgryninti, bet į Bendrovės kasą neįnešti 86 930 Eur. Be to, abejonių kelia 28 954,16 Eur skolos atskaitingam asmeniui L. L. atsiradimo ir grąžinimo pagrįstumas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė ir neįregistravo PVM sąskaitų faktūrų VMI i.SAF išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre ir nedeklaravo PVM deklaracijose visų pardavimo sandorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir fiziniams asmenims už 507 794,84 Eur vertę ir 106 636,92 Eur PVM, ir tokiu būdu galimai išvengė 106 636,92 Eur PVM sumokėjimo į biudžetą (1 t., b. l. 1–5).

2024 m. liepos 24 d. Kauno valstybinė mokesčių inspekcija pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas deklaracijas. Už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 23 d. PVM deklaracijas (forma FR 0600), pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) bei metines gyventojo išmokėtų išmokų deklaracijas (GPM312) teikė A. V. (2 t., b. l. 87–126).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsnio tvarka dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauti priešpriešiniai dokumentai iš įmonių UAB „T. I.”, UAB „A. M.”, UAB „(duomenys neskelbtini)” (3 t., b. l. 1–31).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsnio tvarka dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauti priešpriešiniai dokumentai iš UAB „(duomenys neskelbtini)” (sąskaitų ir pinigų judėjimo ataskaita, gautos sąskaitos-faktūros, bankiniai išrašai bei 26 segtuvai apie objektus, kuriuose buvo naudojama UAB „(duomenys neskelbtini)” subranga). Dokumentai yra įrašyti į USB (4 t., b. l. 6; 123).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsnio tvarka dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauti priešpriešiniai dokumentai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu G. A. (kaip fiziniu asmeniu) (4 t., b. l. 10–14).

2023 m. gruodžio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkęs A. V. pateikė UAB laikmeną, kurioje įrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sąskaitos (sąskaitų registrai) už laikotarpį nuo 2018 iki 2021 m. Informacija perrašoma į kompaktinį diską ir jis pridedamas prie bylos. Įrašai perrašyti iš vesto programos „Centas“ (6 t., b. l. 11–13).

2024 m. vasario 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkęs A. V. pateikė 2019-2021 metų apyvartos sąskaitų žiniaraščius kurie įrašyti į kompaktinį diską ir jis pridėtas prie bylos (6 t., b. l. 14–15, 18).

2023 m. gruodžio 18 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad L. L. nurodo radęs trūkstamus buhalterinės apskaitos dokumentus ir juos nori pateikti savanoriškai. Nurodo, jog sąskaitas išrašė 2023 m. spalio – lapkričio mėn. pagal VMI ataskaitą ir banko išrašą (lydraštis, 1 lapas ir sąskaitos, 29 lapai) (6 t., b. l. 33–64).

L. L. , atsakydamas į 2023 m. spalio 4 d. prašymą pateikti dokumentus, el. paštu atsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kurie įrašyti į kompaktinį diską (6 t., b. l. 24-–29).

2024 m. sausio 2 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su L. L. pateiktais dokumentais (6 t., b. l. 30–32).

2024 m. sausio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovas L. L. pagal reikalavimą iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apyg. valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiajai tyrėjai 7 vnt. kasos išlaidų orderių (5 t., b. l. 67–74).

2023 m. gruodžio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovas L. L. pagal reikalavimą iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)pateikė bendradarbiavimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)”, sutartis su fiziniais asmenimis (6 t., b. l. 75–130).

2024 m. sausio 2 d. buvo pateiktas reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui L. L. pateikti išrašytas, gautas sąskaitas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau dokumentų nepateikė (6 t., b. l. 131–132).

2024-01-10 buvo pateiktas reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui L. L. pateikti kasos išlaidų orderių originalus, kurių kopijos buvo teiktos el. paštu 2024 m. sausio 10 d., t. y.: 1. kasos išlaidų orderį Nr. 2202, 2022 m. vasario 2 d. data, dėl išmokėtų grynųjų pinigų E. P., 2. kasos išlaidų orderį Nr. 2219, 2022 m. balandžio 20 d. dėl išmokėtų grynųjų pinigų E. V. M., 3. kasos išlaidų orderį Nr. 2210, 2022 m. kovo 4 d. dėl išmokėtų grynųjų pinigų L. L., 4. kasos išlaidų orderį Nr. 1510, 2020 m. gegužės 6 d. dėl išmokėtų grynųjų pinigų T. Ž. 5. kasos išlaidų orderį Nr. 1511, 2020 m. gegužės 12 d. dėl išmokėtų grynųjų pinigų J. Ž. 6. kasos išlaidų orderį Nr. 1509, 2020 m. gegužės 4 d. dėl išmokėtų grynųjų pinigų R. J., 7. kasos išlaidų orderį Nr. 1508, 2020 m. balandžio 30 d. dėl išmokėtų grynųjų pinigų E. P. (5 t., b. l. 75–76).

2024 m. spalio 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad L. L. jo reikalaujamų dokumentų originalų neturi, pateikti negali, nes pasimetė, jų neturi, prarado (5 t., b. l. 77–79).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 155 straipsniu, buvo gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų duomenys nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. iš AB „SEB“ banko, „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriaus; AB „Swedbank“ banko (įrašyti į kompaktinius diskus) (7 t., b. l. 17–30, 34).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsniu, L. L. el. paštu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgesnio laikotarpio banko išrašus, t. y. nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d (7 t., b. l. 33).

2024 m. balandžio 30 d. buvo gauta specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės - finansinės veiklos tyrimo, kurioje buvo atsakyta į žemiau pateiktus klausimus.

Atsakant į 1 klausimą, kiek piniginių lėšų, kada ir už ką, kokių dokumentų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš fizinių asmenų? Kaip gautos lėšos atvaizduotos įmonės apskaitoje Atsakant į 2 klausimą, kaip šias iš fizinių asmenų gautas lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo? Ar gautos lėšos buvo grąžinamos? Jei taip, tai kada, kokiems fiziniams asmenims, kokia suma ir kokių dokumentų pagrindu buvo grąžinta? Kaip gautų lėšų panaudojimas atvaizduotos įmonės apskaitoje?

Tyrimui pateiktų laikotarpių nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. banko sąskaitų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 5 d. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašų duomenimis, Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. iš 50 (penkiasdešimt) fizinių asmenų, į bankų sąskaitas 149 (vienu šimtu keturiasdešimt devyniais) banko mokėjimo pavedimais (mokėjimo paskirtis: vonios įranga, avansas – pilna apdaila, likusi dalis sumos sutarties Nr. APD2020022105, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos rangos darbus, avansas už medžiagas, avansas, prekės, sutarties 1/18/03/2021 avansas, pagal sutartį 1/17/05/2021, atsiskaitymas už atliktus darbus ir t. t.) gavo 647 856,70 Eur (2019 m. – 152 437,12 Eur (37 mokėj.), 2020 m. – 345 115,17 Eur (67 mokėj.), 2021 m. –95 471,17 Eur (27 mokėj.), 2022 m. – 54 833,24 Eur (18 mokėj.)). T. Ž. 2024 m. sausio 23 d. apklausoje, teigia, kad L. L. buvo sumokėta 3 690,54 Eur (virš tų 20 000 eurų), grynais, tačiau jis tokių kasos dokumentų neišrašė. Prie apklausos protokolo pateiktoje J. Ž. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos 2019 m. rugsėjo 10 d. medžiagų ir įrangos komplektavimo sutarties Nr. 01/10/09/2019 priede Nr. 1. Priede, prie 4 punkte sudarytos lentelės pavadinimu „Atsiskaitymas (sumos nurodytos eurais su PVM)“, yra ranka įrašyta „Gavau 2019-09-16 d.“ šalia yra parašas. Tarp tyrimui pateiktų dokumentų, nėra Bendrovės apskaitos dokumento, kuriame būtų įformintos ūkinės operacijos susijusios su iš T. Ž. ar J. Ž. grynųjų pinigų gavimu 3 690,54 Eur. Išanalizavus Bendrovės tyrimui pateiktų laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų apskaitos registrų (sąskaitos 272 „Kasa“ Apyvartos žiniaraščių) duomenis, nustatyta, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., iš T. Ž. ar J. Ž. gautus grynuosius pinigus 3 690,54 Eur, neapskaitė apskaitoje. Atsižvelgiant, į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, daroma išvada, kada Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. banko pavedimais ir grynaisiais pinigais iš fizinių asmenų gavo iš viso 651 547,24 Eur (647 856,70 Eur + 3 690,54 Eur).

Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. gautas į bankų sąskaitas piniginės lėšas iš fizinių asmenų 593 023,46 Eur (152 437,12 Eur + 345 115,17 Eur + 95 471,17 Eur) apskaitė, tyrimui pateiktuose, laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. bankų sąskaitų apskaitos registruose (sąskaitų 2710 „Swedbank“, 2711 AB „DNB bankas“, 2712 „DNB sąskaita 1084“, 2718 „SEB“ Apyvartos žiniaraščiuose), koresponduojant sąskaitą 2411 „Pirkėjai“. Tyrimui nepateikti laikotarpio nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. bankų sąskaitų apskaitos registrai (sąskaitų 2712 „DNB“ sąskaita 1084, 2711 AB „DNB“ bankas Apyvartos žiniaraščiai), todėl nustatyti, ar Bendrovė laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 14 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. gautas į bankų sąskaitas pingines lėšas 54 833,24 Eur apskaitoje apskaitė, nėra galimybės.

Bendrovė iš bankų sąskaitų, 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2022 m. gruodžio 17 d. atlikdama 2 (du) banko mokėjimus, nurodant „avanso grąžinimas“, iš viso grąžino 6 500,00 Eur.

Išanalizavus tyrimui pateiktų bankų sąskaitų išrašų duomenis, nustatyta, kad Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu į bankų sąskaitas gavo pinigines lėšas ne tik iš fizinių asmenų, bet ir iš juridinių asmenų: UAB „T. I.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Aglinta“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, OU (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus stačiatikių A. M. parapija ir kt. Taip pat atliekamo mokėjimus tarp bankų sąskaitų, įnešė grynuosius pinigus, todėl nustatyti kaip iš fizinių asmenų gautas lėšas 647 856,70 E. B. panaudojo, nėra galimybės. Pagal banko sąskaitų išrašus Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu iš bankų sąskaitų atliko mokėjimus, antstoliams, tarp bankų sąskaitų, darbuotojams už darbą, tiekėjams už prekes, medžiagas ar paslaugas, bankui už paslaugas ir kt. Taip pat, iš bankų sąskaitų išėmė grynaisiais pinigais, mokėjo mokesčius Sodrai ir VMI.

Bendrovės tyrimui pateiktų laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų apskaitos registrų (sąskaitos 272 „Kasa“ Apyvartos žiniaraščių) duomenimis, Bendrovė 9 (devynis) kartus, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. iš kasos išmokėjo 9 (devyniems) fiziniams asmenims (atlikusiems mokėjimus banko pavedimais) grynuosius pinigus, kurių bendra suma 75 008,89 Eur. Šiai išmokėtai sumai (75 008,89 Eur) tyrimui pateikti 4 (keturi) KIO orderiai, kurių suma 37 561,89 Eur, pagrindžiantys laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. gegužės 12 d. 4 (keturiems) fiziniams asmenims grynųjų pinigų išmokėjimą.

Pagal MT atskaitoje nurodytus duomenis, pagal Kasos knygą (laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. Kasos knyga tyrimui pateikta prie MT ataskaitos) Bendrovė 25 (dvidešimt penkis) kartus, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. iš kasos išmokėjo 19 (devyniolika) fiziniams asmenims (atlikusiems mokėjimus banko pavedimais) grynuosius pinigus, kurių bendra suma 363 114,12 Eur. Šiai išmokėtai sumai (363 114,12 Eur) pateikti 3 (trys) KIO orderiai, kurių suma 50 430,00 Eur, pagrindžiantys laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. 3 (trims) fiziniams asmenims grynųjų pinigų išmokėjimą.

Iš viso, Bendrovė per 34 (trisdešimt keturis) (9 + 25) kartus, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. ir laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. iš kasos išmokėjo 28 (dvidešimt aštuoniems) (9 + 19) fiziniams asmenims (atlikusiems mokėjimus banko pavedimais) grynuosius pinigus, kurių bendra suma 438 123,01 Eur (75 008,89 Eur + 363 114,12 Eur) (Bendrovei į banko sąskaitas jie sumokėjo 466 725,22 Eur). Šiai išmokėtai sumai (438 123,01 Eur) pateikti 7 (septyni) KIO orderiai, kurių suma 87 991,89 Eur, pagrindžiantys laikotarpiais nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. gegužės 12 d. ir nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. 7 (septyniems) fiziniams asmenims grynųjų pinigų išmokėjimą.

Tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra Bendrovės vardu laikotarpio nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. ir laikotarpio nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. grynųjų pinigų apskaitos dokumentų, kuriuose būtų įformintos ūkinės operacijos susijusios su grynųjų pinigų išmokėjimu 350 131,12 Eur (438 123,01 Eur – 87 991,89 Eur (37 561,89 Eur + 50 430,00 Eur). Todėl nustatyti laikotarpio nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. sąskaitos 272 „Kasa“ Apyvartos žiniaraštyje ir laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. Kasos knygoje, esančių įrašų pagrįstumą sumai 350 131,12 Eur, nėra galimybės.

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir MT ataskaitoje nurodytus duomenis, kad:

- apklausti asmenys (atlikę mokėjimus banko pavedimais), nei vienas nepatvirtino, kad gavo iš Bendrovės grynuosius pinigus, išskyrus D. R., kuris patvirtino, jog gavęs apie 15 000,00 Eur (D. R. išmokėta pagal KIO 2022 m. balandžio 26 d. Nr. 2220 – 20 000,00 Eur, 2022 m. balandžio 29 d. Nr. 2221 – 20 000,00 Eur, 2022 m. gegužės 5 d. Nr. 2222 – 10 432,80 Eur);

- apklausti asmenys nurodė, kad Bendrovė darbus atliko, tiekė medžiagas, prekes, buitinę įrangą ir kt. pagal rašytines ar žodines sutartis;

- pagal prie apklausų pridėtus dokumentus, kai kuriais atvejais Bendrovė su fiziniais asmenimis surašė Darbų priėmimo-perdavimo aktus;

- tyrimui negautos kreditinės PVM sąskaitos faktūros ar kiti dokumentai, kurių pagrindų būti tikslinami pardavimo sandoriai dėl fizinių asmenų grąžintų medžiagų, buitinės įrangos ar kt., darbų netinkamo atlikimo ar jų neatlikimo,

- Bendrovė pagal 2022 m. balandžio 26 d. KIO Nr. 2220 D. R. išmokėjo 20 000,00 Eur (D. R. 2024 m. vasario 12 d. apklaustas nurodė, kad grąžinta suma galėjo būti ne didesnė kaip apie 15 000 Eur (logiškai mąstant) ir mano, jog galėjo būti grąžinta grynais apie 15 000 Eur);

- MT ataskaitoje nurodyta „Pagal Kasos knygą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. fiziniams asmenims iš viso grąžino 401 134,12 Eur (žr. 14 lentelę).“,

daroma išvada, kad jeigu Bendrovė neišmokėjo grynųjų pinigų, tačiau laikotarpiais nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. gegužės 12 d., nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. įformino 7 (septyniuose) KIO ūkines operacijas susijusias su grynųjų pinigų išmokėjimu fiziniams asmenims, kurių bendra suma 87 991,89 Eur (2020 m. – 37 561,89 Eur, 2022 m. – 50 430,00 Eur) ir laikotarpiais nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. gegužės 26 d., nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. į grynųjų pinigų apskaitos registrus (Apyvartos žiniaraštį ir Kasos knygą) įregistravo tikrovės neatitinkančius duomenis, kurių bendra suma 418 123,01 Eur (438 123,01 – 20 000,00 Eur), kuriuose nurodytas rekvizitų turinys neatitinka tikrovės ir šiuo atveju ūkinės finansinės operacijos nėra įvykusios.

Be to, jeigu Bendrovė 2019 m. rugsėjo 16 d. gavo grynuosius pinigus 3 690,54 Eur iš T. Ž. ar J. Ž., tačiau jų gavimą neįformino grynųjų pinigų apskaitos dokumentais ir neapskaitė apskaitos registruose.

Bendrovė įformindama KPO įregistruodama į grynųjų pinigų apskaitos registrus realiai neįvykusius ūkines operacijas, susijusiais su grynųjų pinigų išmokėjimu, iškreipė tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie veiklos rezultatus, turtą, nuosavą kapitalą ir nepagrįstai sumažino kasoje, esančias grynųjų pinigų lėšas, viso sumoje 418 123,01 Eur (2020 m. – 75 008,89 Eur, 2022 m. – 343 114,12 Eur (20 000,00 Eur išmokėta D. R.).

Todėl Bendrovė laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. nesivadovavo BAĮ reikalavimais: 6 straipsnio 2 dalimi „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 3 dalimi „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius <...> nurodytus rekvizitus <...>“, 12 straipsnio 1 dalimi „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“ ir 16 straipsnio 1 dalimi „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. – FAĮ reikalavimais: 3 straipsnio 1 dalimi„Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais“, 3 straipsnio 2 dalimi „visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“ ir 7 straipsnio 1 dalimi „Apskaitos dokumente, kuriuo pagrindžiama tarp dviejų arba daugiau subjektų, taip pat tarp subjekto ir ekonominės veiklos nevykdančio fizinio asmens įvykusi ūkinė operacija, nurodoma ši privaloma informacija <...>“, nes Bendrovės apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose nurodytas rekvizitų turinys neatitinka tikrovės, ūkinės finansinės operacijos nėra įvykusios, todėl apskaitos registruose įregistravo trikovės neatitinkančius duomenis, neįformino ir neapskaitė grynųjų pinigų gavimo. Taip apskaitos registruose, finansinėse ataskaitose pateikti iškreipti duomenys apie tikrąją Bendrovės ūkinę, komercinę, finansinę būklę, turtą, nuosavą kapitalą bei įsipareigojimus.

Be to, Bendrovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto nuostata „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antra egzempliorius arba jo kvitas“, nes jeigu 2019 m. rugsėjo 16 d. gavo 3 690,54 Eur grynaisiais pinigais iš T. Ž. ar J. Ž., tačiau jų gavimą neįformino KPO ir antrą egzempliorių ar jo kvitą neišdavė asmeniui, iš kurio priėmė pinigus.

Atsakant į 3 klausimą, ar įvertinus ikiteisminio tyrimo duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje tinkamai atvaizdavo fiziniams asmenims ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus pardavimus?

Tyrimui negauti Bendrovės laikotarpio nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. jokie apskaitos registrai. Taip pat negautos Bendrovės tiriamojo laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros ar kiti dokumentai, kuriuose įforminti pardavimo sandoriai. 2024 m. kovo 20 d. dienos FCIS duomenimis, Bendrovės teiktuose VMI 2022 m. sausio – gruodžio mėn. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose, nėra nei vieno įrašo (įrašų skaičius registruose – 0).

Apibendrinant liudytojų apklauso protokolų ir prie protokolų pateiktų dokumentų duomenis, fiziniai asmenys pirko/įsigijo kotedžus, butus, gyvenamus namus (toliau – ir gyvenamas būstas) su daline apdaila arba be apdailos: A. P. 2019 m. gegužės mėn. – kotedžą (duomenys neskelbtini), O. L. 2018 m. gale – 2019 m. pradžioje – kotedžą (duomenys neskelbtini), V. S. 2019 m. gegužės mėn. – kotedžą (duomenys neskelbtini), J. P. – butą (duomenys neskelbtini), E. P. 2019 m. – butą (duomenys neskelbtini), Ž. Š. – kotedžą (duomenys neskelbtini), T. S. 2019 m. vasario mėn. – namą (duomenys neskelbtini), T. V. 2019 m. birželio 7 d. – namą (duomenys neskelbtini), G. N. 2019 m. pavasarį – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), M. S. 2019 m. vasarą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), J. B. 2019 m. sausio mėn. – kotedžą (duomenys neskelbtini), J. J. 2019 m. rudenį – kotedžą (duomenys neskelbtini), E. P. kartu su vyru (duomenys neskelbtini) 2019 m. – kotedžą (duomenys neskelbtini), R. J. kartu su vyru V. J. 2020 m. vasario mėn. – kotedžą (duomenys neskelbtini), T. Ž. kartu su žmona J. Ž. – kotedžą (duomenys neskelbtini), L. L. 2019 m. vasarą – kotedžą, V. Š. – kotedžą, D. R. 2019 m. – kotedžą, S. T. kartu su žmona J. T. 2019 m. – kotedžą, (duomenys neskelbtini).

Kaip aprašyta aukščiau (1 ir 2 kl.) Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d., iš 50 (penkiasdešimt) fizinio asmens, į bankų sąskaitas 149 (vienu šimtu keturiasdešimt devyniais) banko mokėjimo pavedimais gavo 647 856,70 Eur (2019 m. – 152 437,12 Eur, 2020 m. – 345 115,17 Eur, 2021 m. – 95 471,17 Eur, 2022 m. – 54 833,24 Eur.

Pagal apklaustųjų asmenų apklausoje nurodytus ir jų pateiktų dokumentų duomenis, ir A. B. pateiktų dokumentų duomenis, fiziniai asmenys apdailos darbams atlikti ar statybinių medžiagų tiekimui su Bendrove sudarė Statybos rangos sutartis ir/ar Medžiagų ir įrangos komplektavimo sutartis su priedais (sąmatomis), kuriuose detalizuoti apdailos darbai ir tiekiamos medžiagos (sutartyse numatyta medžiagų tiekimo trukmė 10 savaičių). Kai kurie sudarė ir Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus. Taip pat, kai kurie, iš Bendrovės pirko paslaugas, įvairias prekes, baldus, buitinę įrangą ir kt. Ir pagal šiuos duomenis, 28 (dvidešimt aštuoni) fiziniai asmenys, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d. į Bendrovės bankų sąskaitas už atliktus darbus, tiektas medžiagas, pirktas prekes ir kt. atliko 100 (vieną šimtą) mokėjimų, kurių bendra suma – 454 105,46 Eur ir 2019 m. rugsėjo 16 d. atliko 1 (vieną) mokėjimą grynaisiais pinigais 3 690,54 Eur bei į V. J. banko sąskaitą Bendrovė 2022 m. gruodžio 17 d. grąžino – 5 500 Eur.

Pagal tyrimo metu surinktus duomenis, kiti 22 fiziniai asmenys, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d., į Bendrovės bankų sąskaitas, už atliktus darbus, už atliktus darbus pagal sutartis, teiktas paslaugas, tiektas medžiagas, pirktas prekes ir kt., atliko 49 mokėjimus, kurių bendra suma 193 751,24 Eur ir į A. J. banko sąskaitą Bendrovė 2020 m. rugpjūčio 4 d. grąžino – 1 000,00 Eur.

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kad:

- apklausti asmenys patvirtino, kad įsigiję gyvenamąjį būstą be apdailos ar su daline apdaila, būsto įrengimui sudarė rašytines sutartis su Bendrove ar žodines sutartis su L. L., dėl apdailos darbų atlikimo ar medžiagų ir įrangos komplektavimo, jų tiekimo patalpų įrengimo darbams atlikti, kurie detalizuoti sutarčių prieduose (sąmatose);

- kai kurie apklausti asmenys sudarė Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, kuriuose nurodyti atliktų darbų vertė;

- apklausti asmenys patvirtino, kad už darbus, medžiagas ar kt. prekes, atsiskaitydavo banko pavedimais pagal sutartis ar pagal jiems pateiktas sąskaitas;

- kai kurie apklausti asmenys teigia, kad jiems už atliktus darbus, ar pirktas medžiagas, ar prekes nebuvo išrašytos sąskaitos, pvz.: A. P. – Bendrovė sąskaitų neišrašė, O. L. – pervestai sumai 6 828,00 Eur sąskaitų ir sutarties nebuvo, J. P. - pervestai 3 000 Eur sumai neišrašė sąskaitos, E. P. – jokių PVM sąskaitų ar sąskaitų už darbus neišrašė, T. Ž. - jokių PVM sąskaitų jam neišrašė, L. L. – jokių sąskaitų jai neišrašė, V. Š. – per banką sumokėjo apie 50 000,00 Eur, šiai sumai sąskaitos nebuvo išrašytos, D. R. – nežino ar jam buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros;

- pagal 149 atliktus mokėjimus į Bendrovės bankų sąskaitas, (50) fiziniai asmenys mokėjo avansus, už kotedžų įrengimą, už medžiagas, statybos rangos darbus, vidaus apdailos darbus, už medžiagas, statybos rangos darbus, vidaus apdailos darbus pagal sutartis, santechnikos ir vonios įrangą, unitazus, rozetes, jungiklius, parketlentes, baldus, duris, parketą, paslaugas, plyteles, šviestuvus, prekes, katilą, geometrinį siurblį, kameras,

daroma išvada, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. iš fizinių asmenų už atliktus darbus, teiktas paslaugas ar tiektas prekes/medžiagas, į bankų sąskaitas gavo įplaukų – 642 356,70 Eur (647 856,70 Eur – 5 500,00 Eur) ir 2019 m. rugsėjo 16 d. grynaisiais pinigais 3 690,54 Eur (apskaitoje neapskaitė), iš viso gavo įplaukų – 646 047,24 Eur, iš jų:

- 156 127,66 Eur (152 437,12 Eur + 3 690,54 Eur) laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d.;

- 345 115,17 Eur laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

- 95 471,17 Eur laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.;

- 49 333,24 Eur (54 833,24 Eur – 5 500,00 Eur) laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 14 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d..

Tyrimui pateiktų Bendrovės laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. apskaitos registrų: sąskaitos 5005 „Suteiktų paslaugų pajamos“ ir sąskaitos 4484 „Mokėtinas PVM mokestis“ duomenimis, Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. apskaitė apskaitoje iš 4 (keturių) fizinių asmenų (atlikusių mokėjimus banko pavedimais: J. T., J. B., T. V., M. D.), pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 52 542,37 Eur, gautas pajamas (PVM apmokestinamus sandorius) – 43 423,44 Eur ir pardavimo PVM (tarifas 21 proc.) – 9 118,93 Eur, iš jų:

- 173,55 Eur gautas pajamas ir 36,45 Eur pardavimo PVM, pagal 2019 m. sausio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HOM 100947 – 210 Eur ( J. T. 2019 m. sausio 28 d. atliko 1 mokėjimą – 210,00 Eur);

- 19 651,75 Eur gautas pajamas ir 4 126,87 Eur pardavimo PVM, pagal 2019 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HOM 100964 – 23 778,62 Eur (J. B. ir J. K. B. atliko 3 mokėjimus, kurių bendra suma – 23 778,62 Eur (2019 m. vasario 18 d.– 3 566,79 Eur, 2019 m. gegužės 20 d.– 4 543,83 Eur, 2019-07-01 – 15 668,00 Eur);

- 5 254,39 Eur gautas pajamas ir 1 103,42 Eur pardavimo PVM, pagal 2020 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HOM 100988 – 6 357,81 Eur (T. V. atliko 3 mokėjimus, kurių bendra suma 21 081,54 Eur (2020 m. vasario 10 d. – 14 653,63 Eur, 2020 m. gegužės 27 d. – 6 357,81 Eur, 2022 m. rugpjūčio 10 d.– 70,10 Eur);

- 18 343,75 Eur ir 3 852,19 Eur pardavimo PVM, pagal 2020 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HOM 100999 – 22 195,94 Eur (M. D. atliko 2 mokėjimus, kurių bendra suma 22 195,94 Eur (2020 m. sausio 15 d.– 3 329,39 Eur, 2020 m. rugsėjo 9 d.– 18 866,55 Eur).

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir įvertinus Bendrovės laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. apskaitytus apskaitoje fiziniams asmenims pardavimus – 52 542,37 Eur ir Bendrovės laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. iš fizinių asmenų gautas įplaukas iš viso 646 047,24 Eur, daroma išvada, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., kaip apskaičiuota tyrimo metu, uždirbo pajamų iš vykdomos veiklos 555 871,63 Eur, kurių neįformino PVM sąskaitomis faktūromis, apskaitoje neapskaitė ir neįtraukė į išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus, iš jų: PVM apmokestinamų sandorių – 459 398,04 Eur (555 871,63 Eur (608 414,00 Eur – 52 542,37 Eur) x 100 : 121) ir pardavimo PVM (21 proc.) – 96 473,59 Eur (555 871,63 Eur x 21 : 121).

Be to, atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. kovo 20 d. dienos FCIS duomenimis, Bendrovės teiktuose VMI 2022 m. sausio – gruodžio mėn. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose, nėra nei vieno įrašo (įrašų skaičius registruose – 0), t. y. neuždirbo pajamų iš vykdomos veiklos, daroma išvada, jeigu Bendrovė laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 14 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d., kaip apskaičiuota tyrimo metu, gavo pajamų iš vykdomos veiklos 37 633,24 Eur, kurių neįformino PVM sąskaitomis faktūromis, apskaitoje neapskaitė ir neįtraukė į išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus, iš jų: PVM apmokestinamų sandorių – 31 101,85 Eur (37 633,24 Eur x 100 : 121) ir pardavimo PVM (21 proc.) – 6 531,39 Eur (37 633,24 Eur x 21 : 121).

Iš viso, Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. uždirbo pajamų iš vykdomos veiklos 593 504,87 Eur (555 871,63 Eur + 37 633,24 Eur), kurių neįformino PVM sąskaitomis faktūromis, apskaitoje neapskaitė ir neįtraukė į išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus, iš jų: PVM apmokestinamų sandorių – 490 499,89 Eur (459 398,04 Eur + 31 101,85 Eur) ir pardavimo PVM (21 proc.) – 103 004,98 Eur (96 473,59 Eur + 6 531,39 Eur).

Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. privalėjo apskaičiuoti PVM nuo gautų pajamų iš vykdomos veiklos, t. y. pardavimo sandorių su fiziniais asmenimis, kurių bendra suma 593 504,87 Eur (647 856,70 Eur (gauti mokėjimai į bankų sąskaitas) + 3 690,54 Eur (2019 m. rugsėjo 16 d. gauti grynieji pinigai iš T. Ž.) – 5 500,00 Eur 2022 m. vasario 17 d. Bendrovė grąžino V. J.) – 52 542,37 Eur (apskaityti apskaitoje pardavimo sandoriai). Pardavimo sandorių už 593 504,87 Eur (2019 m. – 149 133,10 Eur, 2020 m. – 277 067,36 Eur, 2021 m. – 129 671,17 Eur, 2022 m. – 37 633,24 Eur), Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. neįformino PVM sąskaitomis faktūromis, neįregistravo pajamų apskaitos registruose ir neįtraukė į išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus, ir nuo jų neapskaičiavo PVM apmokestinamų sandorių (gautų pajamų) – 490 499,89 Eur. Ir, Bendrovė nuo PVM apmokestinamų sandorių (gautų pajamų) – 490 499,89 Eur, neapskaičiavo mokėtino (pardavimo) PVM (21 proc.) – 103 004,98 Eur.

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir tyrimo metu apskaičiuotus duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. nesivadovavo BAĮ reikalavimais: 6 straipsnio 2 dalimi „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalimi „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“ ir 16 straipsnio 1 dalimi „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. – FAĮ reikalavimais: 3 straipsnio 1 dalimi „Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais“, 3 straipsnio 2 dalimi „visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“, nes Bendrovė neįforminto ir neįregistravo apskaitos registruose pardavimo sandorių su fiziniais asmenimis už 593 504,87 Eur (2019 m. – 149 133,10 Eur, 2020 m. – 277 067,36 Eur, 2021 m. – 129 671,17 Eur, 2022 m. – 37 633,24 Eur). Ir, nuo jų (pardavimo sandorių 593 504,87 Eur) neapskaičiavo ir neįregistravo apskaitos registruose, gautų PVM apmokestinamųjų pajamų 490 499,89 Eur ir mokėtino (pardavimo) PVM – 103 004,98 Eur. Todėl apskaitos registruose, finansinėse ataskaitose pateikti iškreipti duomenys apie tikrąją Bendrovės ūkinę, komercinę, finansinę būklę, turtą, nuosavą kapitalą bei įsipareigojimus.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d., nesilaikė PVMĮ 78 straipsnio 5 dalies ir PVM registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 5 ir 19 punktų nuostatų, nes į VMI 2019 – 2022 metų teiktus išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus neįtraukė pardavimo sandorių su fiziniais asmenimis už 593 504,87 Eur, PVM apmokestinamųjų pajamų 490 499,89 Eur ir mokėtino (pardavimo) PVM – 103 004,98 Eur.

Taip pat, nesilaikė PVMĮ 78 straipsnio 5 dalyje ir 83 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų bei PVM registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 5 ir 19 punktų nuostatų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio mėn. neįformino kreditiniu dokumentu, atliktų darbų, prekių tiekimo ar paslaugų teikimo aplinkybių pasikeitimo, grąžinus V. J. – 5 500,00 Eur, pagal atliktus du mokėjimus iš banko sąskaitos (2022 m. lapkričio 14 d. – 3 000,00 Eur, 2022 m. lapkričio 18 d. – 2 500,00 Eur) ir neįtraukė į VMI teiktą 2022 m. lapkričio mėn. išrašomą PVM sąskaitų faktūrų registrą.

Tyrimui gautų Bendrovės laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 5 d. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašų duomenimis, Bendrovė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d., 38 (trisdešimt aštuoniais) banko mokėjimais, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta: apmokėjimas už prekes, sąskaitų faktūrų serija ir numeris, apmokėjimas už paslaugas, pagal sąskaitas ir kt., gavo į bankų sąskaitas 206 627,85 Eur, iš jų:

- 34 663,08 Eur laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (6 mokėjimai);

- 68 903,02 Eur laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d. (10 mokėjimų);

- 64 611,58 Eur laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. (13 mokėjimų);

- 38 450,17 Eur laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. (9 mokėjimai).

Palyginus Bendrovės tiriamuoju laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. apskaitytus apskaitoje pardavimo sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 171 442,83 Eur (gautų pajamų – 143 784,82 Eur ir mokėtino PVM 27 658,01 Eur) duomenis, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateiktų laikotarpio nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. pirkimo PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kuriose įforminti pirkimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 178 093,63 Eur, nustatyta, kad 2019 metais ir 2021 metais Bendrovės apskaityti duomenys sutampa su UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpio nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. ir nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. pirkimo PVM sąskaitų faktūrų duomenimis.

Sutikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateiktų laikotarpio nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d. pirkimo PVM sąskaitų faktūrų duomenis su Bendrovės apskaitoje apskaitytais laikotarpio nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d. pardavimų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, nustatyta, kad Bendrovė 2020 m. birželio 30 d. neapskaitė apskaitoje 1 (vieno) pardavimo sandorio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 4 114,00 Eur (suma be PVM – 3 400,00 Eur, PVM suma – 714,00 Eur), kuris įformintas 2020 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra serija HOM Nr. 100992 (tačiau įrašė į VMI teiktą 2020 m. birželio mėn. išrašomą PVM sąskaitų faktūrų registrą). Taip pat, kaip aprašyta aukščiau, neapskaitė apskaitoje nuo 2020 m. birželio 30 d. 3 (trejų) pardavimo sandorių (12 080,00 Eur) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuoto mokėtino PVM, kurio bendra suma 2 536,80 Eur (957,60 Eur PVM sąskaitos faktūros serija ir Nr. HOM 100995; 1 024,80 Eur PVM sąskaitos faktūros serija ir Nr. HOM 100993; 554,40 Eur PVM sąskaitos faktūros serija ir Nr. HOM 100994).

Jeigu, pagal teiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo PVM sąskaitų faktūrų registruose duomenis, Bendrovė laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. uždirbo pajamų iš vykdomos veiklos, t. y. pardavimo sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 31 365,62 Eur, tai Bendrovė šių sandorių apskaitoje neapskaitė ir neįtraukė į išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus, iš jų: PVM apmokestinamų sandorių – 25 922,00 Eur ir mokėtino PVM (21 proc.) – 5 443,62 Eur. Iš viso, Bendrovė 2020 m. birželio 30 d. ir laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. uždirbo pajamų iš vykdomos veiklos 35 479,62 Eur (4 114,00 Eur + 31 365,62 Eur), kurių apskaitoje neapskaitė, iš jų: PVM apmokestinamų sandorių – 29 322,00 Eur (3 400,00 Eur + 25 922,00 Eur) ir mokėtino (pardavimo) PVM (21 proc.) – 6 157,62 Eur (714,00 Eur + 5 443,62 Eur). Be to, pardavimų 31 365,62 Eur neįtraukė į išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus. Taip pat, Bendrovė 2020 m. birželio 30 d. apskaitoje neapskaitė mokėtino (pardavimo) PVM – 2 536,80 Eur, pagal 3 (tris) Bendrovės vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (serijos HOM Nr. 100995 – 957,60 Eur; Nr. 100993 – 1 024,80 Eur; Nr. 100994 – 554,40 Eur).

Tuo, Bendrovė 2020 m. birželio 30 d. ir laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. nesivadovavo BAĮ reikalavimais: 6 straipsnio 2 dalimi „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 16 straipsnio 1 dalimi „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. – FAĮ 3 straipsnio 2 dalimi „visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“ reikalavimu, nes Bendrovė neįregistravo apskaitos registruose pardavimo sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 35 479,62 Eur (2020 m. – 4 114,00 Eur, 2022 m. – 31 365,62 Eur) ir iš jų: gautų PVM apmokestinamųjų pajamų 29 322,00 Eur ir mokėtino (pardavimo) PVM – 6 157,62 Eur. Taip pat, Bendrovė 2020 m. birželio 30 d. apskaitoje neapskaitė mokėtino (pardavimo) PVM – 2 536,80 Eur. Todėl apskaitos registruose, finansinėse ataskaitose pateikti iškreipti duomenys apie tikrąją Bendrovės ūkinę, komercinę, finansinę būklę, turtą, nuosavą kapitalą bei įsipareigojimus.

Be to, Bendrovė laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d., nesilaikė PVMĮ 78 straipsnio 5 dalies ir PVM registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 5 ir 19 punktų nuostatų, nes į VMI 2022 metų teiktus išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus neįtraukė pardavimo sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 31 365,62 Eur, iš jų: PVM apmokestinamųjų pajamų 25 922,00 Eur ir mokėtino (pardavimo) PVM – 5 443,62 Eur.

Atsakant į 4 klausimą, kokią sumą 2019 m. - 2021 m. Bendrovės vadovas L. L. išgrynino iš sąskaitų, kokią sumą apskaitė kasoje, kur buvo panaudotos piniginės lėšos, ar yra piniginių lėšų panaudojimą pagrindžiantys dokumentai?

Tyrimui pateiktų laikotarpių nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. banko sąskaitų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 5 d. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašų duomenimis, Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 6 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. iš bankų sąskaitų 497 (keturis šimtus devyniasdešimt septynis) kartus išėmė grynuosius pinigus, kurių bendra suma 586 580,00 Eur (2019 m. (149 kartus) – 172 770,00 Eur, 2020 m. (175 kartus) – 243 700,00 Eur, 2021 m. (107 kartus) – 106 190,00 Eur, 2022 m. (66 kartus) – 63 920,00 Eur).

Tyrimui pateiktų laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų apskaitos registrų (sąskaita 272 „Kasa“ Apyvartos žiniaraščiai) ir prie VMI ataskaitos pridėtos Bendrovės laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. Kasos knygos duomenimis, Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 6 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. apskaitė kasoje 94 (devyniasdešimt keturiais) įrašais išimtus grynuosius pinigus iš bankų sąskaitų, kurių bendra suma 488 270,00 Eur (2019 m. (29 įrašais) – 152 300,00 Eur, 2020 m. (26 įrašais) – 177 650,00 Eur, 2021 m. – (21 įrašu) – 96 190,00 Eur, 2022 m. – (18 įrašais) – 62 130,00 Eur), t. y. 98 310,00 Eur mažiau, negu išėmė (586 580,00 Eur) iš banko sąskaitų.

Kadangi tyrimui gauta Bendrovės Kasos knyga nuo tiriamojo laikotarpio pradžios iki 2022 m. lapkričio 15 d., todėl nustatyti, ar buvo apskaityti kasoje iš banko sąskaitos išimti grynieji pinigai 2022 m. gruodžio 20 d.– 1 050,00 Eur ir 2022 m. gruodžio 21 d.– 740,00 Eur, bendra suma 1 790,00 Eur, nėra galimybės.

Be to, Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2022 m. gegužės 17 d. į bankų sąskaitas 10 (dešimt) kartų įnešė grynuosius pinigus, kurių bendra suma 11 260,00 Eur (2019 m. (4 kartus) – 6 260,00 Eur, 2020 m. – (1 kartą) – 100,00 Eur, 2021 m. (1 kartą) – 100,00 Eur, 2022 m. (4 kartus) – 4 800,00 Eur), tačiau kasoje apskaitė 5 460,00 Eur, t. y. 5 800,00 Eur mažiau , negu įnešė.

Atsižvelgiant į tyrimo metu surinktus ir palygintus duomenis, Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. nesivadovavo BAĮ reikalavimais: 6 straipsnio 2 dalimi „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 16 straipsnio 1 dalimi „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 17 d. – FAĮ reikalavimais: 3 straipsnio 2 dalimi „visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“, 3 straipsnio 3 dalimi „Ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną“, nes Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2021 m. gruodžio 24 d. neįtraukė į apskaitą ūkinių operacijų, susijusių su grynųjų pinigų judėjimu iš bankų sąskaitų į kasą ir jų duomenų neįregistravo apskaitos registruose, kurių bendra suma 96 520,00 Eur (98 310,00 Eur – 1 790,00 Eur) (2019 m. – 20 470,00 Eur, 2020 m. – 66 050,00 Eur, 2021 m. – 10 000,00 Eur). Be to, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2022 m. gegužės 17 d. neįtraukė į apskaitą ūkinių operacijų, susijusių su grynųjų pinigų judėjimu į bankų sąskaitas iš kasos ir jų duomenų neįregistravo apskaitos registruose, kurių bendra suma 5 800,00 Eur (2019 m. – 900,00 Eur, 2020 m. – 100,00 Eur, 2022 m. – 4 800,00 Eur). Todėl apskaitos registruose, finansinėse ataskaitose pateikti iškreipti duomenys apie tikrąją Bendrovės ūkinę, komercinę, finansinę būklę, turtą.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. 0nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Kasos operacijų taisyklės) 10 punkto nuostata, kad „Pinigų sumokėjimo į kasą tvarką ir terminus, kurie negali būti ilgesni kaip vienas mėnuo, tvirtina ūkio subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo“.

Tyrimui pateiktų atskaitingo asmens L. L. 2019 – 2021 m. avansinių apyskaitų duomenimis, 2019 m. sausio 1 d. dienai Bendrovė L. L. buvo skolinga 28 954,16 Eur, per 2019 – 2021 m. iš kasos, kaip apskaityta apskaitoje, atskaitingas asmuo gavo 51 500,00 Eur, panaudojo – 23 053,96 Eur ir 2021 m. gruodžio 31 d. dienai Bendrovė liko skolinga – 508,12 Eur.

Pagal L. L. avansinėse apyskaitose įrašytas koresponduojančias sąskaitas ir pirkimo dokumentų duomenis, L. L. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d. pirko prekes ar paslaugas, atsiskaitė su tiekėjais, kurių bendra suma 23 053,96 Eur (2019 m. – 8 245,81 Eur, 2020 m. – 9 441,77 Eur, 2021 m. – 5 366,38 Eur).

Tyrimui negauti dokumentai, pagrindžiantys įrašus atskaitingo asmens L. L. 2019 – 2021 m. avansinėse apyskaitose, todėl nėra galimybės nustatyti įrašytų įrašų pagrįstumo.

MT ataskaitos 33 lentelės ir prie ataskaitos pridėtų 33 (trisdešimt trejų) PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. pagal 39 (trisdešimt devynias) PVM sąskaitas faktūras iš įvairių ūkio subjektų (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.) pirko/įsigijo valties variklį, kepsninę kamado, įgarsinimo įrangą, skaitmeninį foto aparatą ir priedus, lauko kėdes, šviestuvus, lentynas, moto bloką, frezą – kultivatorių, šienapjovę, priekabą, lėkštes, dubenėlius, vazas, nuotraukų rėmelius, vaikišką patalynę, pagalvę, paklodes, antklodę, sodo traktorių, priekabą, grėblį ir priedus, kabyklą, pakabas, virtuvės maisto ruošimo reikmenis, daiktadėžes, dušo užuolaidą, rankšluosčius, čiužinius, lovos rėmus, užtiesalus, vyno taures, ąsotį, grafiną, stalo įrankius, elektrinį grilio uždegėją, ketaus keptuvę, komodas, baseino valymo įrankius ir priemones, siuvimo mašiną RUBINA, virtuvės baldus, vyr. kostiumą, marškinius, sąsagas, peteliškę, praustuvą sodui, surenkamą dušą, priekabą, grindinės spintelės rėmą, traktorių KIOTI, frontalinį krautuvą su kaušu, augalų smulkintuvą – rinktuvą, apdangalą traktoriui, grandinę pjūklui, tentinį angarą, lovatiesę, klasikinę gitarą, spintas duris ir kt. (toliau – prekės), kurių bendra suma 44 074,43 Eur (suma be PVM 36 425,12 Eur, pirkimo PVM – 7 649,31 Eur).

Sutikrinus Bendrovės 39 (trisdešimt devynių) laikotarpio nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitų faktūrų duomenis, pagal kuriuos Bendrovė pirkimo/įsigijo prekių 44 074,43 Eur, su Bendrovės apskaitos registruose įregistruotais duomenimis, nustatyta, kad Bendrovė 36 (trisdešimt šešių) laikotarpio nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitų faktūrų duomenis, įregistravo laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. apskaitos registruose (sąskaitos 443 „Skolos tiekėjams“ apyvartos žiniaraščiuose ir sąskaitos 2435 atskaitingo asmens L. L. avanso apyskaitose) ir apskaitė pagal koresponduojančias sąskaitas, kurių bendra suma 40 950,31 Eur (suma be PVM 33 869,78 Eur, pirkimo PVM – 7 080,53 Eur).

Tyrimui pateiktuose Bendrovės laikotarpio nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. apskaitos registruose (sąskaitos 443 „Skolos tiekėjams“ apyvartos žiniaraščiuose ir sąskaitos 2435 atskaitingo asmens avansinėse apyskaitose), nėra duomenų apie apskaitytus Bendrovės įsigijimus pagal 2 (dvi) PVM sąskaitas faktūras, tačiau Bendrovė tačiau pagal apskaitos registre (sąskaitos 443) įrašytus duomenis atsiskaitė už juos banko pavedimais (pagal koresp. sąskaitas 2712):

- pagal 2020 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0001081912 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovė įsigijo apdangalą traktoriui už 108,00 Eur, kurio įsigijimo kainą ir pirkimo PVM neapskaitė apskaitos registruose, atsiskaitė už jį 2020 m. rugsėjo 8 d.;

- pagal 2021 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GAL017517 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovė įsigijo diržą už 16,14 Eur, kurio įsigijimo kainą ir pirkimo PVM neapskaitė apskaitos, registruose, atsiskaitė už jį 2020 m. rugsėjo 8 d.

Taip pat, tyrimui pateiktuose Bendrovės laikotarpio nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. apskaitos registruose (sąskaitos 443 „Skolos tiekėjams“ apyvartos žiniaraščiuose ir sąskaitos 2435 atskaitingo asmens avansinėse apyskaitose), nėra duomenų pagal 2021 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MB0004251 iš MB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovės įsigytą tentinį angarą už 3 000,00 Eur, tačiau Bendrovė iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už jį 2020 m. rugsėjo 16 d. banko pavedimu.

Tyrimui pateiktų Bendrovės laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. apskaitos registrų (sąskaitos 443 „Skolos tiekėjams“ apyvartos žiniaraščių ir sąskaitos 2435 atskaitingo asmens L. L. avansų apyskaitų) duomenimis bei laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 5 d. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašų duomenimis, Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. tiekėjams už įsigytas prekes tiekėjams apmokėjo 42 436,41 Eur, iš jų banko pavedimais – 40 583,84 Eur ir atskaitingas asmuo – 1 852,57 Eur (2019 m. – 2 766,00 Eur, 2020 m. – 36 164,76 Eur, 2021 m. – 3 505,65 Eur).

Įvertinus MT ataskaitoje nurodytus ir tyrimo metu surinktus duomenis, kad:

- 5 (penkias) PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformintas aplinkos tvarkymo paslaugos (2020 m. gruodžio 18 d. serijos HOM Nr. 101004 išrašytą J. Ž. – 6 149,00 Eur, 2020 m. gruodžio 21 d. serijos HOA Nr. 1001 išrašytą J. J. – 500,00 Eur, 2020 m. gruodžio 21 d. serijos HOA Nr. 1002 išrašytą J. G. – 500,00 Eur, 2020 m. gruodžio 21 d. serijos HOA Nr. 1003 išrašytą V. J. – 500,00 Eur, 2020 m. gruodžio 21 d. serijos HOA Nr. 1004 išrašytą G. N. – 500,00 Eur), Bendrovė neįtraukė į išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą ir nedeklaravo 2020 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijoje (FR0600);

- IS „Infostatyba“ duomenimis peržiūrėjus G. N. priklausančio buto dvibučiame gyv. name (duomenys neskelbtini) kadastrinėje byloje esančias namo nuotraukas (2019 m. spalio 24 d.), nustatyta, kad aplinka aplink namą sutvarkyta, želia žolė, sklypas aptvertas tvora, šalia tvoros auga nemažos tujos;

- pardavėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ puslapiuose pagal skelbimus parduodamos technikos aprašymus – moto blokas BELARUS-09H (MTZ) yra skirtas žemės ūkio darbams, naudojant priedus galima suarti, akėti nedidelius žemės plotus, pjauti žolę, vežti nedidelius krovinius; aktyvinti dirvožemio įdirbimo freza – kultivatorius FR00010 moto blokui naudojama žemės ūkyje, kultivuoti tiek neįdirbtas žemės plotus, tiek įdirbtą dirvožemį, diskinė šienapjovė – žoliapjovė KRM-1 naudojama pjauti žolę dideliuose plotuose; sodo traktorius „HUSQVARNA TC 242T“ bei augalų smulkintuvas „P. K.“ skirti didelius vejų plotus turintiems savininkams;

- Bendrovė nedeklaruoja, kad atlieka aplinkotvarkos ar žemės darbus;

- L. L. 2023 m. vasario 15 d. pateiktame paaiškinime teigė, kad gitara – parduota, pateiks sąskaitą faktūrą, o siuvimo mašina asmeninis jo pirkinys. Papildomus dokumentus pateiks iki vasario 28 d., tačiau jokių papildomų dokumentų nepateikė.;

- tyrimui negauti nurašymo aktai, kuriuose būtų nurodyta, kad prekės sunaudotos Bendrovės veikloje ir ekonominei naudai gauti (pajamoms uždirbti);

- Bendrovė sąskaitoje 61183 „Reprezentacinės išlaidos“ apskaitė pirktą/įsigytą vyr. kostiumą, marškinius, sąsagas, peteliškę, klasikinę gitarą, pakojį, dėklą gitarai, t. y. šios prekės, kurios pagal PMĮ 22 straipsnio 2 dalies nuostatas, nepriskiriamos reprezentacinėms sąnaudoms,

daro išvadą, jeigu Bendrovė iš įvairių ūkio subjektų pagal jų laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. išrašytas 36 (trisdešimt šešias) PVM sąskaitas faktūras pirko/įsigijo prekes, kurios nebuvo naudojamos Bendrovės veikloje ir ekonominei naudai gauti (pajamoms uždirbti), tačiau Bendrovė pagal 36 (trisdešimt šešias) gautas (pirkimo) PVM sąskaitas faktūras, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. įregistravo ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, nesusijusius su Bendrovės veikla (pajamos uždirbti ar ekonominei naudai gauti): prekių įsigijimo kainą – 33 869,78 Eur ir gautiną (pirkimo) PVM 21 proc. – 7 080,53 Eur, sąskaitų apskaitos registruose (sąskaitų 443 ir 2435 apyvartos žiniaraščiuose, koresponduojant sąskaitas: 2431 „Gautinas PVM, 1240 „Ilgalaikis turtas, 6003 „Tiesioginės gamybos išlaidos“, 6004 „Netiesioginės gamybos išlaidos“, 6111 „Remonto ir eksploatacinės išlaidos“, 61183 „Reprezentacinės išlaidos“, 616 „Neleidžiami atskaitymai“), taip pirkimo PVM įtraukė į PVM atskaitą (PVM deklaracijose (forma FR0600) 25 eilutę (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM), tuo Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM – 7 080,53 Eur.

Bendrovė mokestiniu laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įrašydama pirkimo PVM (7 080,53 Eur) į PVM atskaitą, tokiu būdu sumažindama apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM, nesilaikė PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, kad „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui <...>“.

Jeigu pagal Bendrovei, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d., išrašytas įvairių ūkio subjektų 39 (trisdešimt devynias) PVM sąskaitas faktūras, pirko/įsigijo prekes Bendrovės vadovas L. L. savo asmeniniams poreikiams, kurių bendra suma 44 074,43 Eur (iš jų: 40 950,31 Eur apskaityta apskaitoje, 3 124,14 Eur atsiskaityta iš bankų sąskaitų), daroma išvada, kad Bendrovės vadovas L. L. iš Bendrovės laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. gavo pajamų natūra – 44 074,43 Eur (2019 m. – 3 061,00 Eur, 2020 m. – 37 020,87 Eur, 2021 m. – 3 992,56 Eur).

Gyventojo pajamos, gautos natūra pagal GPMĮ 22 straipsnio 2 dalies nuostatas, priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių GPM apskaičiuoti ir sumokėti turi pajamų natūra davėjas – Bendrovė, GPMĮ 23 straipsnį nustatyta tvarka.

Pagal GPMĮ 6 straipsnį 2019 – 2021 m. GPM tarifas 20 proc. nuo darbuotojo naudai patirtų išlaidų, kurios pripažįstamos natūra gautomis pajamomis, susijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais. Atsižvelgiant į tai, tyrimo metu apskaičiuotas mokėtinas į biudžetą GPM iš viso – 8 814,89 Eur (44 074,43 Eur x 20 : 100).

Bendrovė nesilaikė GPMĮ 6, 23 ir 24 straipsnių nuostatų, nes nuo darbuotojo L. L. pajamų, gautų natūra, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokėtino į biudžetą GPM – 8 814,89 Eur.

Vadovaujantis VSDĮ 4 straipsnio 1 dalies, 7 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir taikant patvirtintą VSD įmokų tarifą 12,52 proc., nuo darbuotojo pajamų gautų natūra, tyrimo metu, už 2019 – 2021 m. apskaičiuota sumokėti VSD įmokų iš viso 6 227,72 Eur (5 518,12 Eur + 709,60 Eur). Ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 1996 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. I-1343 (toliau – ir SDĮ) 17 straipsnio 1, 2 dalimis, darbuotojų gautoms pajamoms natūra, taikant 6,98 proc. tarifą, tyrimo metu apskaičiuota už 2019 – 2021 m. sumokėti PSD įmokų iš viso 3 076,40 Eur. Iš viso apskaičiuota SODRAI mokamų VSD ir PSD įmokų – 9 304,12 Eur.

Dėl nustatytų teisės aktų nuostatų nesilaikymo, Bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių biudžetui, iš viso 18 119,01 Eur.

Bendrovė Sodrai teiktuose Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM ir jos priedas SAM3SD) už laikotarpį nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. neįrašė (S4 laukelyje) pajamų sumos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, iš viso – 44 074,43 Eur (2019 m. – 3 061,00 Eur, 2020 m. – 37 020,87 Eur, 2021 m. – 3 992,56 Eur) ir (S5 laukelyje) įmokų bendrą sumą – 9 304,12 Eur (2019 m. – 646,18 Eur, 2020 m. – 7 815,11 Eur, 2021 m. – 842,83 Eur) bei įrašė neteisingus duomenis į formos SAM priedą SAM3SD apie L. L. priskaičiuotas pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir įmokų sumas.

Be to, Bendrovė įrašydama į 2019 m. liepos mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. Sodrai teiktus Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (formą SAM) neteisingus duomenimis apie L. L. pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir įmokų sumas, nesilaikė Pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį SAM formos pildymą reglamentuojančių VSD fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ (nauja redakcija patvirtinta 2016 m. gruodžio 23 d.įsakymu Nr. V-683) patvirtintose Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklėse nuostatų.

Ir, jeigu Bendrovė iš įvairių ūkio subjektų pagal jų laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. išrašytas 36 (trisdešimt šešias) PVM sąskaitas faktūras pirko/įsigijo prekes, kurios nebuvo naudojamos Bendrovės veikloje ir ekonominei naudai gauti (pajamoms uždirbti), tačiau Bendrovė pagal 36 (trisdešimt šešias) gautas (pirkimo) PVM sąskaitas faktūras, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. įregistravo ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, nesusijusius su Bendrovės veikla, tuo Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. nesilaikė BAĮ reikalavimų: 4 straipsnio „Ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama: 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ ir 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

J. B. įregistravo ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, nesusijusius su Bendrovės veikla, todėl padidino veiklos sąnaudas – 23 293,23 Eur ir įtraukė į PVM atskaitą pirkimo PVM, sumažindama apskaičiuotą mokėtiną PVM – 7 080,53 Eur ir taip iškreipė tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie veiklos rezultatus, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

L. L. 2024 m. vasario 8 d. apklausoje nurodė, kad jokių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai neatliko. Ji skolino pinigus be jokios sutarties L. L.. Skolino dalimis 2019 – 2020 metais, galėjo būti iki 25 000 eurų. L. L. kažkiek jai grąžino skolą grynais, be jokių dokumentų, tačiau nežino kiek, tačiau tikrai man negrąžino 2022 m. gegužės 11 d. 15 920 eurų grynais. 2022 metais grąžinimų nebuvo.

Tyrimui pateiktų laikotarpių nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. banko sąskaitų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išrašų duomenimis, L. L. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. liepos 7 d. atliko 10 (dešimt) mokėjimų, mokėjimo paskirtyje įrašydama „avansas už medžiagas“, iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į Bendrovės banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurių bendra suma 25 320,00 E. B. 7 (septyniais) banko pavedimais, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „Avanso grąžinimas“ laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. iš bankų sąskaitų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) grąžino L. L. į banko sąskaitą – 11 900,00 Eur ir VMI ataskaitos 29 lentelės ir pridėtos Kasos knygos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. duomenimis, Bendrovė pagal 2022 m. gegužės 11 d. KPO Nr. 2223 grąžino L. L. grynaisiais pinigais – 15 920,00 Eur. Iš viso Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2022 m. gegužės 11 d. L. L. grąžino piniginių lėšų – 27 820,00 Eur, t. y. 2 500,00 Eur daugiau, negu gavo banko pavedimais.

Išanalizavus tyrimui pateiktų Bendrovės apskaitos registrų duomenis, nustatyta, kad Bendrovė iš L. L. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. liepos 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 1 d. gautą sumą 25 320,00 Eur ir grąžintą sumą 2 000,00 E. L. L. apskaitė pirkėjų apskaitos registre (sąskaitos 2411 „Pirkėjai“ laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. apyvartos žiniaraščiuose), koresponduojant banko sąskaitą (sąsk. 2710). O Bendrovės laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. grąžintą sumą 9 900,00 Eur apskaitė tiekėjų apskaitos registre (sąskaitos 443 „Skolos tiekėjams“ laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. apyvartos žiniaraščiuose), koresponduojant bankų sąskaitas.

Jeigu, kaip nurodyta L. L. 2024 m. vasario 8 d. apklausoje, ji skolino pinigus be jokios sutarties, tai Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. liepos 7 d. gaudama ir skolindama sumas, ir (kaip aprašyta aukščiau) turėdama įsiskolinimą atskaitingam asmeniui 2019 m. sausio 1 d. dienai 28 954,16 Eur, šių duomenų 2024 m. balandžio 24 d. dienos FCIS duomenimis, 2019 – 2021 m. neteikė VMI. Todėl Bendrovė nesilaikė VMI prie LR FM viršininko 2004 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. VA-172 „Dėl juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D, FR0711E, FR0711F užpildymo ir teikimo mokesčių administratoriui taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D, FR0711E, FR0711F užpildymo ir teikimo mokesčių administratoriui taisyklių (Pagal 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. VA-118 redakciją) reikalavimų (toliau - formos FR0711 užpildymo taisyklės.

Atsakant į 5 klausimą, ar įvertinus ikiteisminio tyrimo duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijose už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. įrašė teisingus duomenis? Jei ne, tai kokie duomenys pateikti neteisingai, kokio dydžio ir kokie mokesčiai nebuvo sumokėti į valstybės biudžetą?

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir tyrimo metu apskaičiuotus duomenis, ir į tai, kad 2019 m. Bendrovė PVM deklaracijose deklaravo sandorių (11, 12, 13 laukeliuose) 69 507 Eur mažiau, negu apskaitė 2019 m. Didžiojoje knygoje gautų pajamų (229 892 deklaravo – 299 399 apskaitė) ir 2020 m. Bendrovė PVM deklaracijose deklaravo sandorių (11, 12, 13 laukeliuose) 42 446 Eur daugiau, negu apskaitė 2020 m. Didžiojoje knygoje gautų pajamų (297 072 deklaravo – 254 626 apskaitė), daroma išvada, kad Bendrovė iš viso laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. neapskaičiavo ir nedeklaravo formoje FR0600 PVM apmokestinamųjų sandorių (11 laukelyje) 546 882,89 Eur (2019 m. – 192 757,50 Eur (123 250,50 Eur + 69 507 Eur), 2020 m. – 189 935,29 Eur (228 981,29 Eur +3 400,00 Eur – 42 446 Eur), 2021 m. – 107 166,25 E Eur, 2022 m. – 57 023,85 E Eur (31 101,85 Eur + 25 922 Eur).

Taip pat, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir tyrimo metu apskaičiuotus duomenis, ir į tai, kad 2019 m. Bendrovė PVM deklaracijose deklaravo pardavimo PVM (29 laukelyje) 4 245 Eur (Liepos mėn. – 32 Eur, rugsėjo mėn. – 37 Eur, spalio mėn. – 4 176 Eur) mažiau, negu apskaitė 2019 m. Didžiojoje knygoje (41 118 deklaravo – 45 363 apskaitė) ir 2020 m. Bendrovė PVM deklaracijose deklaravo pardavimo PVM (29 eilutėje) 9 688 Eur (deklaravo mažiau 2 536 Eur (Vasario mėn. – 1 344 Eur, rugpjūčio mėn. – 210 Eur, gruodžio mėn. – 982 Eur), deklaravo daugiau 12 224 Eur (Birželio mėn. – 9 441 Eur, spalio mėn. – 2 783 Eur)) daugiau, negu apskaitė 2020 m. Didžiojoje knygoje (47 490 deklaravo – 37 802 apskaitė), daroma išvada, kad Bendrovė iš viso laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. nuo PVM apmokestinamų sandorių (gautų pajamų) 546 882,89 Eur, neapskaičiavo ir nedeklaravo formoje FR0600 (29 laukelyje) mokėtino (pardavimo) PVM (21 proc.) – 106 256,40 Eur (103 004,98 Eur + 714,00 Eur + 2 536,80 Eur + 5 443,62 Eur + 4 245 Eur – 9 688 Eur).

Bendrovė nedeklaruodama PVM deklaracijose (formoje FR0600) (mokestinio laikotarpio nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. gautų PVM apmokestinamųjų sandorių – 546 882,89 Eur (11 laukelyje) ir pardavimo PVM – 106 256,40 Eur (29 laukelyje), nesilaikė PVMĮ 3 straipsnio, 14 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ar paslaugos teikimas ir, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas arba kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą.

Be to, Bendrovė įrašydama į PVM deklaracijas mokestinio laikotarpio nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. neteisingus duomenis (apie apmokestinamus sandorius ir pardavimo PVM) ir neužpildydama ir nepateikdama VMI PVM deklaracijos už mokestinį laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., nesilaikė Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma FR0600) pildymą reglamentuojančių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklėse (toliau – ir PVM deklaracijų užpildymo taisyklės) nuostatų.

J. B. pagal 36 (trisdešimt šešias) gautas (pirkimo) PVM sąskaitas faktūras, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. įregistravo ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, nesusijusius su Bendrovės veikla (pajamos uždirbti ar ekonominei naudai gauti) prekių įsigijimo kainą be PVM – 23 293,23 Eur (2019 m. – 2 529,75 Eur , 2020 m. – 19 956,52 Eur, 2021 m. – 806,96 Eur) ir gautiną (pirkimo) PVM 21 proc. – 7 080,53 Eur, ir taip pirkimo PVM įtraukė į PVM atskaitą (PVM deklaracijose (forma FR0600) 25 laukelį (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM), tuo Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM – 7 080,53 Eur.

Bendrovė mokestiniu laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įrašydama pirkimo PVM (7 080,53 Eur) į PVM atskaitą, tokiu būdu sumažindama apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM, nesilaikė PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, kad „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui <...>“.

Iš viso, dėl nustatytų teisės aktų nesilaikymo, Bendrovė 2019 – 2022 m. neapskaičiavo mokėtino PVM į biudžetą (formos FR0600 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžinimas iš biudžeto (-) PVM“) – 113 336,93 Eur (106 256,40 Eur + 7 080,53 Eur).

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir tyrimo metu apskaičiuotus duomenis ir į tai, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Didžiojoje knygoje apskaitė gautų pajamų 69 084 Eur daugiau, negu deklaravo 2019 – 2021 formoje (duomenys neskelbtini), daroma išvada, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. sąnaudose apskaitė 23 293 Eur, kurie tyrimo metu priskirti prie gautų pajamų natūra ir gavo iš vykdomos veiklos pajamų ne mažiau kaip 1 193 706 Eur (730 908 Eur + 462 798 Eur), ir 555 175 Eur (1 216 999 Eur (23 293 Eur + 1 193 706 Eur) – 661 824 Eur) pajamų nedeklaravo formoje (duomenys neskelbtini) (18 laukelyje) mokestinio laikotarpio nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., neapskaičiavo (52 laukelyje) ir nesumokėjo į valstybės biudžetą pelno mokesčio, taikant 5 procentų mokesčio tarifą – 27 759 Eur (555 175 Eur x 5 : 100), tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 (toliau – ir PMĮ) nustatytų reikalavimų: 4 straipsnio 1 dalies „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 5 straipsnio 1 dalies „Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas – taikant 5 procentų mokesčio tarifą <...>“ bei Bendrovė padidindama veiklos sąnaudas (leidžiamus atskaitymus) – 23 293 Eur nesilaikė 17 straipsnio 1 dalies „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti <...>“.

Taip pat, Bendrovė 2019 – 2021 mokestinių metų VMI pateiktose formose (duomenys neskelbtini) įrašydama neteisingus duomenis (apie pajamas, apmokestinamąjį pelną, PM), nesilaikė Metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini)) pildymą reglamentuojančių VMI prie LR FM viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-2 „Dėl metinių pelno mokesčio deklaracijų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Metinių pelno mokesčio deklaracijų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) formų užpildymo taisyklėse nustatytų nuostatų.

Be to, Bendrovė teiktose VĮ Registrui centrui laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose (balanse, pelno (nuostolio) ataskaitoje) įrašė neteisingus duomenis apie turtą, nuosavą kapitalą, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX – 575 (KEISTA: 2015 m. gegužės 14 d. įstatymu Nr. XII-1696 (nuo 2015 m. liepos 1 d.)) 5 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą“.

Atsakant į 6 klausimą, ar tiriamuoju laikotarpiu (2019 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d.) UAB “(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ? Jeigu ne, tai kokių teisės aktų reikalavimų buvo nesilaikyta? Ar dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.?

Atsakė, jog tyrimui negauti Bendrovės laikotarpio nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. banko, kasos, pirkėjų, atskaitingo asmens, pardavimų, mokėtino PVM ir kt. apskaitos registrai. Negautos tiriamojo laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, pirkimo PVM sąskaitos faktūros ar kiti dokumentai, kuriuose įforminti pirkimo ar pardavimo sandoriai. Taip pat tyrimui negauti, viso tiriamojo laikotarpio grynųjų pinigų apskaitos dokumentai (kasos pajamų) ir išlaidų orderiai (gauta 7 vnt.)).

Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. nesivadovavo BAĮ 19 straipsnio 1 dalimi, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir 19 straipsnio 2 dalimi – „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo <...> nuostatomis“ reikalavimais. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (red. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 23 d.) 10 straipsnio 1 dalimi „Apskaitos dokumentai, apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu“, nes jeigu neišsaugojo laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, pirkimo PVM sąskaitų faktūrų, grynųjų pinigų apskaitos dokumentų ar kitų dokumentų, bei laikotarpio nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. banko, pirkėjų, atskaitingo asmens, pardavimų, mokėtino PVM ir kt. apskaitų registrų.

Taip pat, nesivadovavo Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų 1995 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1–4 punktuose nustatytų reikalavimų, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 ir 10.19 punktuose nustatyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) ir apskaitos registrai saugomi 10 metų.

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir tyrimo metu apskaičiuotus duomenis bei į MT ataskaitoje nurodytus duomenis, Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. nesivadovavo BAĮ reikalavimais: 4 straipsniu „Ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama: 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalimi „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalimi „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, 13 straipsnio 3 dalimi „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius <...> nurodytus rekvizitus <...>“ ir 16 straipsnio 1 dalimi „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. – FAĮ reikalavimais: 3 straipsnio 1 dalimi „Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais“, 3 straipsnio 2 dalimi „visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“, 3 straipsnio 3 dalimi „Ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną“ ir 7 straipsnio 1 dalimi „Apskaitos dokumente, kuriuo pagrindžiama tarp dviejų arba daugiau subjektų, taip pat tarp subjekto ir ekonominės veiklos nevykdančio fizinio asmens įvykusi ūkinė operacija, nurodoma ši privaloma informacija <...>“, nes Bendrovės apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose nurodytas rekvizitų turinys neatitinka tikrovės, todėl apskaitos registruose įregistravo trikovės neatitinkančius duomenis. Taip pat, neįformino grynųjų pinigų gavimo iš banko ir iš fizinio asmens, grynųjų pinigų įnešimo į banką, pardavimo sandorių apskaitos dokumentais ir neapskaitė apskaitos registruose. Be to, apskaitos registruose įregistravo ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, nesusijusius su veikla (pajamos uždirbti ar ekonominei naudai gauti), t. y.:

1. jeigu laikotarpiais nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. gegužės 12 d., nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. įformino 7 (septyniuose) KIO ūkines operacijas susijusias su grynųjų pinigų išmokėjimu fiziniams asmenims, kurių bendra suma 87 991,89 Eur (2020 m. – 37 561,89 Eur, 2022 m. – 50 430,00 Eur). Ir laikotarpiais nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. gegužės 26 d., nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. į grynųjų pinigų apskaitos registrus (Apyvartos žiniaraštį ir Kasos knygą) įregistravo tikrovės neatitinkančiais ūkines operacijas apie grynųjų pinigų išmokėjimą, kurių bendra suma 418 123,01 Eur (438 123,01 Eur – 20 000,00 Eur). Juose nurodytas rekvizitų turinys neatitinka tikrovės ir šiuo atveju ūkinės finansinės operacijos nėra įvykusios;

2. jeigu 2019 m. rugsėjo 16 d. gavo grynuosius pinigus 3 690,54 Eur iš T. Ž. ar J. Ž., tačiau jų gavimą neįformino grynųjų pinigų apskaitos dokumentais ir neapskaitė apskaitos registruose;

3. laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2021 m. lapkri2io 30 d. ir jeigu laikotarpiu 2022 m. sausio 14 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. neįforminto apskaitos dokumentais ir neįregistravo apskaitos registruose pardavimo sandorių su fiziniais asmenimis už 593 504,87 Eur (2019 m. – 149 133,10 Eur, 2020 m. – 277 067,36 Eur, 2021 m. – 129 671,17 Eur, 2022 m. – 37 633,24 Eur). Ir, nuo jų (pardavimo sandorių 593 504,87 Eur) neapskaičiavo ir neįregistravo apskaitos registruose, gautų PVM apmokestinamųjų pajamų 490 499,89 Eur ir mokėtino (pardavimo) PVM – 103 004,98 Eur;

4. jeigu laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. gavo pajamų iš pardavimo sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai neįregistravo apskaitos registruose pardavimo sandorių už 35 479,62 Eur (2020 m. – 4 114,00 Eur, 2022 m. – 31 365,62 Eur) ir iš jų: gautų PVM apmokestinamųjų pajamų 29 322,00 Eur ir mokėtino (pardavimo) PVM – 6 157,62 Eur;

5. jeigu 2020 m. birželio 30 d. sudarė 3 (tris) pardavimo sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 12 080,00 Eur, tai 2020 m. birželio 30 d. neapskaitė apskaitoje, nuo šių sandorių gautų pajamų, apskaičiuoto mokėtino PVM, kurio bendra suma 2 536,80 Eur (957,60 Eur PVM sąskaitos faktūros serija ir Nr. HOM 100995; 1 024,80 Eur PVM sąskaitos faktūros serija ir Nr. HOM 100993; 554,40 Eur PVM sąskaitos faktūros serija ir Nr. HOM 100994);

6. laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2021 m. gruodžio 24 d. neįtraukė į apskaitą ūkinių operacijų, susijusių su grynųjų pinigų judėjimu iš bankų sąskaitų į kasą ir jų duomenų neįregistravo apskaitos registruose, kurių bendra suma 96 520,00 Eur (98 310,00 Eur – 1 790,00 Eur) (2019 m. – 20 470,00 Eur, 2020 m. – 66 050,00 Eur, 2021 m. – 10 000,00 Eur);

7. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2022 m. gegužės 17 d. neįtraukė į apskaitą ūkinių operacijų, susijusių su grynųjų pinigų judėjimu į bankų sąskaitas iš kasos ir jų duomenų neįregistravo apskaitos registruose, kurių bendra suma 5 800,00 Eur (2019 m. – 900,00 Eur, 2020 m. – 100,00 Eur, 2022 m. – 4 800,00 Eur);

8. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. pagal išrašytas 36 (trisdešimt šešias) PVM sąskaitas faktūras pirko/įsigijo prekes, kurios jeigu nebuvo naudojamos Bendrovės veikloje ir ekonominei naudai gauti (pajamoms uždirbti), tačiau įregistravo ūkines operacijas ir ūkinius įvykius apskaitos registruose, taip padidino veiklos sąnaudas – 23 293,23 Eur ir įtraukė į PVM atskaitą pirkimo PVM, sumažindama apskaičiuotą mokėtiną PVM – 7 080,53 Eur.

Todėl apskaitos registruose ir VĮ Registrui centrui teiktuose 2019 – 2022 m. finansinėse ataskaitose pateikti iškreipti duomenys apie tikrąją Bendrovės ūkinę, komercinę, finansinę būklę, turtą, nuosavą kapitalą bei įsipareigojimus.

Be to, Bendrovė teiktose VĮ Registrui centrui laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose (balanse, pelno (nuostolio) ataskaitoje) įrašė neteisingus duomenis apie turtą, nuosavą kapitalą, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX – 575 (KEISTA: 2015 m. gegužės 14 d. įstatymu Nr. XII-1696 (nuo 2015 m. liepos 1 d.)) 5 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą“.

Dėl BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir FAĮ 3 straipsnio 1, 3 dalių, 7 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikymo, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Be to, J. B. vadovas L. L. iš Bendrovės laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. gavo pajamų natūra – 44 074,43 Eur (2019 m. – 3 061,00 Eur, 2020 m. – 37 020,87 Eur, 2021 m. – 3 992,56 Eur), tai tyrimo metu, nuo gautų pajamų natūra apskaičiuotas GPM 8 814,89 Eur ir 9 304,12 E. S. mokamų įmokų. Todėl Bendrovė neapskaičiuodama pajamų natūra, ir nuo jų neapskaičiuodama, nedeklaruodama ir nesumokėdama mokesčių biudžetui nesilaikė GPMĮ 6, 23 ir 24 straipsnių ir VSDĮ 4 straipsnio 7 dalies, 10 straipsnio 1 dalies bei 12 straipsnio 1 dalies ir SDĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, iš viso Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu neapskaitė apskaitoje PVM apmokestinamųjų pajamų 519 821,89 Eur (490 499,89 Eur + 29 322,00 Eur) (2019 m. – 123 250,50 Eur, 2020 m. – 232 381,29 Eur, 2021 m. – 107 166,25 Eur, 2022 m. – 57 023,85 Eur) ir mokėtino (duomenys neskelbtini) 699,40 Eur (103 004,98 Eur + 6 157,62 Eur + 2 536,80 Eur) (2019 m. – 25 882,60 Eur, 2020 m. – 51 336,87 Eur, 2021 m. – 22 504,91 Eur, 2022 m. – 11 975,02 Eur).

Dėl nustatytų teisės aktų nuostatų nesilaikymo ir įvertinus Bendrovės apskaitytus apskaitoje ir VMI deklaruotus duomenis, Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių biudžetui, iš viso 159 214,94 Eur (7 t., b. l. 9–196; 8 t., b. l. 1–11).

Dėl kaltinamajam L. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo ir įrodymų vertinimo

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-976/2017, 2K-139-628/2019, 2K-168-719/2021 ir kt.).

Įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą, tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, jis gali būti pripažintas BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos vykdytoju. Tokiais atvejais pripažįstamos situacijos, kai apgaulingai apskaitai vesti įmonės vadovas panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi.

BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas suvokė, jog jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-437-303/2015). Taigi, konstatuojant kaltę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti, kad kaltininkas žinojo, jog atitinkami buhalterinės apskaitos dokumentai neatitinka tikrovės, o ne tai, kad jis pats šiuos dokumentus suklastojo. Asmens žinojimas, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys yra klaidingi, gali pasireikšti įvairiai – jis gali pats suklastoti dokumentus, gali žinoti, kad dokumentai formos, rekvizitų prasme yra tvarkingi, tačiau realios finansinės operacijos nebuvo atliktos ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-495/2022).

BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308-697/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-273-693/2017, 2K-158-689/2020). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas, t. y. atsakomybė kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-303/2020, 2K-236-648/2020).

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali būti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės pateikimą, tiek ir už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą. Pagal teismų praktiką galimi atvejai, kai už įmonės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų netinkamą atlikimą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę, atsako asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įmonės vadovu nepaskirtas, tačiau faktiškai organizuojantis įmonės veiklą ir ją valdantis (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, 2K-202-303/2020).

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir ištyrus byloje esančius įrodymus, galima daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis L. L. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau jo padaryti nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turi būti vertinami kaip nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėtinė dalis.

K. L. L. apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pagal jam pateiktus kaltinimus pripažino, paaiškino, kad per nieko apie jo ketinimus nežinojusį buhalterį A. V. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, jam teikė netikrus ar suklastotus dokumentus, dalies dokumentų apskritai nepateikė, vėliau VMI buvo teikiamos neteisingos mokesčių deklaracijos. Esminis tokio veikimo tikslas buvo išvengti valstybei mokėtinų mokesčių, t. y. tokiu būdu buvo sumažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolė sumokėti atitinkamą mokesčių dydį, dėl ko valstybė neteko gautinų pajamų. Vėliau atitinkamų valstybės institucijų atstovai šiuo pagrindu dėl turtinės žalos atlyginimo pateikė civilinius ieškinius, kuriuos kaltinamieji pripažino.

L. L. nurodytas aplinkybes patvirtino ir kito kaltinamojo juridinio asmens, kurio naudai veikė L. L., atstovas. Pažymima, kad kaltinamųjų parodymus iš esmės patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teismo ištirti įrodymai: VMI pranešimas, specialisto išvada, liudytojų parodymai, jų pateikti dokumentai bei kiti byloje esantys duomenys. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad dėl nustatytų ir kaltinime aprašytų teisės aktų nuostatų nesilaikymo, apgaulingo apskaitos tvarkymo (be kita ko, kasos dokumentų klastojimo ar netikrų dokumentų gaminimo), neteisingų mokesčių deklaracijų teikimo, įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitytus apskaitoje ir VMI deklaruotus duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo šalies biudžetui iš viso 159 214,94 Eur mokesčių. Apibendrinus baudžiamojoje byloje esančių įrodymus, galima daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis L. L., veikdamas juridinio asmens – savo vadovaujamos Bendrovės naudai, padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje. Taip pat, dėl tokių L. L. veiksmų analogiškas nusikalstamas veikas padarė ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Be to, BK 20 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už jo naudai arba jo interesais fizinio asmens padarytą, organizuotą, kurstytą ar padėtą padaryti nusikalstamą veiką nepašalina fizinio asmens baudžiamoji atsakomybė, taip pat tai, kad fizinis asmuo už šią veiką atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės arba jis nėra traukiamas atsakomybėn dėl kitų priežasčių. Vertinant šias BK 20 straipsnio nuostatas, galima teigti, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas (fizinio asmens padarytą, organizuotą, kurstytą ar padėtą padaryti nusikalstamą veiką), jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo.

Šioje byloje juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamas tuo, kad jo naudai ir interesais, juridinio asmens vardu, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikė vadovas L. L., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą, bei jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai, apgaulingai tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą, klastojo tikrus ar gamino netikrus dokumentus, juos panaudojo.

Minėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas kaltinimus pripažino visiškai, paaiškino veikų padarymo aplinkybes. Ginčo dėl minėtų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, įrodymų pakankamumo, patikimumo ar vertinimo byloje (abiejų kaltinamųjų atžvilgiu) nebuvo, todėl teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako ir išsamiai jų neanalizuoja. Vis dėlto, šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad būtina remtis suformuota teismų praktika dėl BK 222 straipsnio ir BK 300 straipsnio santykio.

Teismų praktikoje, sprendžiant dėl BK 222 straipsnyje ir BK 300 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų santykio, laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos taisyklės, kad tokiu atveju esant dviejų normų konkurencijai būtina taikyti tą normą, kuri išsamiau apibūdina veikos turinį. Tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos, dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir BK 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip idealioji nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-303/2017, 2K-198-689/2019, 2K-99-495/2022, 2K-40-813/2025).

Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad apskaitos dokumentas – tai popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. Tokie dokumentai yra sąskaitos faktūros, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, mokėjimo pavedimai, darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir pan. Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys. Apskaitos registrais laikomos didžiosios knygos, žurnalai-orderiai, analitinės apskaitos knygelės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-303/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. L. pagamino žinomai netikrus kasos dokumentus, suklastojo tikrus kasos dokumentus, juos laikė ir panaudojo: atspausdino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais 2020 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderį, suteikiant jam numerį 1508; atspausdino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais 2020 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderį, suteikiant jam numerį 1509; atspausdino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais 2020 m. gegužės 6 d. kasos išlaidų orderį, suteikiant jam numerį 1510; atspausdino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais 2020 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderį, suteikiant jam numerį 1511; atspausdino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais 2022 m. vasario 8 d. kasos išlaidų orderį, suteikiant jam numerį 2202; atspausdino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais 2022 m. balandžio 20 d. kasos išlaidų orderį, suteikiant jam numerį 2219; atspausdino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais 2022 m. kovo 4 d. kasos išlaidų orderį, suteikiant jam numerį 2210. Šiuos žinomai netikrus kasos dokumentus ir suklastotus tikrus kasos dokumentus laikė adresu (duomenys neskelbtini) bei šią melagingą informaciją apie tariamai grąžintus grynuosius pinigus, viso – 87 991,89 Eur sumai, kuriuos gavo įmonė bankiniais pavedimais už atliktus darbus iš užsakovų, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, sumažindamas mokėtinus mokesčius, teikiant deklaracijas už 2020–2022 metus. Kaltinamajame akte tokie L. L. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Taigi, kaip matyti iš kaltinimo (pagal BK 300 straipsnio 1 dalį) turinio, buvo gaminami netikri ar klastojami tikri kasos išlaidos orderiai, kurie pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą laikytini buhalterinės apskaitos dokumentais ir dėl šios priežasties atskirai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojami. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, L. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai klastojant ir gaminant minėtus kasos išlaidų orderius vertinami kaip BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai ir atskirai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nekvalifikuojami. Todėl teismas tikslina kaltinimą, minėtus kaltinamųjų veiksmus įtraukdamas į BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties aprašymą.

Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį. Pažymima, kad taikomas šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), kuris laikytinas bausmę švelninančiu įstatymu (nes padaugėjo laisvės atėmimui alternatyvių bausmių), todėl galioja atgal.

Dėl L. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtinų bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių

K. L. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę L. L., be atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir sunkinančių aplinkybių nebuvimo, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų rūšį ir pobūdį – padarytos viena sunki ir viena apysunkė nusikalstamos veikos. Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigtos. Apgaulingos apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai pasekoje valstybei buvo padaryta labai didelė žala, kuri viršija 900 MGL: nustatyta, kad L. L. tyčia neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių biudžetui, iš viso 159 214,94 Eur, iš to skaičiaus: – 113 336,93 Eur mokėtino PVM; – 27 759 Eur pelno mokesčio; – 8 814,89 Eur GPM; – 9 304,12 E. S. įmokų. Šiais veiksmais buvo padaryta turtinė žala Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybiniam socialiniam draudimo fondui. Vertinama ir tai, kad kaltinamieji su padaryta žala sutiko, ketina ją atlyginti, be to, dalis jos jau buvo atlyginta kaltinamųjų iniciatyva. Įvertinus nusikaltimų padarymo aplinkybes, teismas mano, kad padarytų nusikaltimų pavojingumas yra panašus rūšiniam tokių nusikalstamų veikų pavojingumui, įvertintam įstatymo leidėjo BK 222 straipsnio 1 dalies ir 220 straipsnio 2 sankcijose.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurios pavojingumas nėra didelis: L. L. anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka už administracinių nusižengimų padarymą (10 t., b. l. 10–20), dirba. Teismas vertina ir tai, kad L. L. yra vidutinio amžiaus, vidurinio išsilavinimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Skiriant bausmę UAB „(duomenys neskelbtini)“, be šiame nuosprendyje jau aptartų aplinkybių dėl padarytos turtinės žalos pripažinimo ir dalies jos atlyginimo, vertinamos ir kitos aplinkybės: kad tai pakankamai ilgą laiką veikianti įmonė, nebausta baudžiamąja tvarka, byloje nėra duomenų, kad jai būtų taikytos administracinės nuobaudos ar kitokio pobūdžio atsakomybės priemonės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, L. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skiriamos baudos bausmės, nustatant jų dydį, artimą minimaliam. Paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis), pridedant minimalų švelnesnės baudos dydį – toks dydis nustatomas įvertinus tiek kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis, tiek padarytų nusikalstamų pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka L. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skiriamos bausmės mažintinos vienu trečdaliu. Įvertinus baudos dydį ir kaltinamųjų turtinę padėtį, baudos sumokėjimo terminas nustatomas 2 metams.

L. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to naikinama.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo byloje pareiškė: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuris po patikslinimo bylos nagrinėjimo metu sudaro 112 550,09 eurų (2 t., b. l. 176–183, 10 t., 172–174); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 9 304,12 eurų sumai (2 t., b. l. 195–199).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, tuo pačiu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.

Žala, kuri pagal BPK 109 straipsnį gali būti išieškoma baudžiamajame procese, yra suprantama plačiau, nei ji apibrėžiama CK 6.249 straipsnyje, nes apima ir kitus dėl nusikalstamos veikos atsiradusius turtinius praradimus, pavyzdžiui, dėl tyčinės nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius, jei mokestinės prievolės neįvykdymą lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019).

Šioje byloje VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius civilinius ieškinius grindžia nesumokėtais mokesčiais valstybei, kurie susidarė dėl kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų. Tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su minėtais ieškiniais abu kaltinamieji sutiko, ketina juos atlyginti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sprendžiama, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys yra pagrįsti ir tenkintini.

Civilinės atsakomybės subjektu dėl mokestinės prievolės neįvykdymo yra juridinis asmuo, nes tik jam pagal MAĮ 2 straipsnio 17 dalį kyla pareiga mokėti mokesčius, tačiau esant atitinkamoms sąlygoms, kaip toliau nurodyta šiame nuosprendyje, civilinės atsakomybės subjektu dėl žalos, padarytos nusikaltimu valstybės finansams, gali būti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti fiziniai asmenys – juridinio asmens vadovas ar kitas darbuotojas. Juridinio asmens ir jo vadovo atsakomybė dėl valstybei nesumokėtų mokesčių yra subsidiari – už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms. Tam tikrais atvejais galima civilinį ieškinį pareikšti tiesiogiai įmonės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).

Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-389/2014, 3K-7-328-248/2015, e3K-7-115-915/2017) juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas bei jo dalyvis juridinio asmens kreditoriui tiesiogiai atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens. Tokiu atveju tam, kad baudžiamojoje byloje būtų patenkintas žalos atlyginimo reikalavimas iš juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, turi būti nustatyta:

• vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma;

• žala, kurią sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma;

• priežastinis ryšys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos;

• vadovo ar kito darbuotojo kaltė.

Nustačius, kad L. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, daroma išvada, kad būtent dėl pastarojo veikų valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma. Nustatyta taip pat ir L. L. kaltė dėl minėtos nusikalstamos veikos, tiek ir priežastinis ryšys dėl kilusios žalos. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, minėti ieškiniai priteisiami iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei subsidiariai iš L. L..

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė, jog padarytą turtinę žalą civiliniams ieškovams būtų galima atlyginti per 3-5 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo, per mėnesį mokant lygiomis dalimis. Teismo posėdyje dalyvavęs VMI atstovas tokiam prašymui neprieštaravo, tuo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė raštą, jog su tokiu prašymu nesutinka (10 t., b. l. 175).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

Įvertinus paminėtą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, taip pat vieno iš ieškovų (VMI) sutikimą dėl prašomos priteisti žalos atlyginimo išdėstymo per ilgesnį laikotarpį, kartu atsižvelgiant į civilinių ieškinių dydį, spręstina, kad šioje byloje VMI priteistinas žalos atlyginimas gali būti išdėstytas per 3 metų laikotarpį, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (per pirmą mėnesį sumokant 4 050,09 Eur, per likusius – po 3 100 Eur). Teismo vertinimu, tokiu būdu nebus pažeidžiami atsakovo interesai, be kita ko, nebus suteiktas nepagrįstas pranašumas skolininkams (kaltinamiesiems). Kartu pažymėtina, kad nesant kito ieškovo sutikimo, analogiškas sprendimas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinio nepriimamas.

Dėl nuosavybės teisių apribojimo

Šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam turtui žemės sklypui, gyvenamajam namui ir ūkinio tipo pastatui, esantiems (duomenys neskelbtini), taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kurio terminas pratęstas iki 2025 m. balandžio 30 d. (9 t., b. l. 166–168).

Teismas priėmė sprendimą tenkinti byloje pateiktus civilinius ieškinius, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas, siekiant užtikrinti ieškinių reikalavimus, paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo civilinių ieškinių dalyje.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikos tirti ir nagrinėti, likimo

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bylai reikšmingi dokumentai, kurie buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu bei įrašyti į kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami saugoti prie bylos.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 120 MGL (6 000 Eur) baudą.

L. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 200 MGL (10 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu bei L. L. paskirti subendrintą bausmę – 300 MGL (15 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. L. skirti galutinę 200 MGL (10 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, L. L. nustatyti dvejų metų terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Juridinį asmenį uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 250 MGL (12 500 Eur) baudą.

Juridinį asmenį uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 310 MGL (15 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu bei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ paskirti subendrintą bausmę – 510 MGL (25 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ skirti galutinę 340 MGL (17 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nustatyti dvejų metų terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei subsidiariai iš L. L. Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai priteisti 112 550, 09 Eur, nustatant, jog ši suma turi būti atlyginta per trejų metų laikotarpį, pirmą mėnesį sumokant 4 050,09 Eur, o per likusius mėnesius mokant po 3 100 Eur.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei subsidiariai iš L. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteisti 9 304,12 Eur.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio tipo pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, kurių reikalavimai tenkintini trečiąja eile, palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo civilinių ieškinių dalyje, apribojant disponavimo teisę šiuo turtu.

L. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinius diskus su bylai reikšmingais duomenimis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.