Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laurai Raukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui M. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

7. Remiantis bylos duomenimis, K. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė R. N. ir atsakovas M. K.. Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2691-750/2023 patvirtinta pareiškėjų R. N. ir M. K. sudaryta 2023 m. kovo 20 d. taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis), ja šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko K. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas M. K. mokės nepilnametei dukrai K. K., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskiriant nepilnamečio vaiko mamą R. N.. Šios lėšos pervedamos kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos į R. N. banko sąskaitą (Taikos sutarties 2 punktas).

8. Ieškovė prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2691-750/2023 patvirtintos Taikos sutarties 2 punktą, kuriuo atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis numato, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003).

10. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

11. Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

12. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą).

13. Teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, t. y. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl dukrai priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo grindžia išaugusiais nepilnamečio vaiko poreikiais.

15. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims.

16. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

18. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.

19. Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

20. Ieškovė nurodė, kad K. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 800 Eur per mėnesį. Teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Tėvų pareiga, kurios vykdymas gali būti užtikrinamas teismine tvarka priteisiant išlaikymą, yra patenkinti protingus, objektyviai reikalingus (nors ir ne minimalius) vaiko poreikius. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

21. Teismas taip pat pažymi, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan. Šiems poreikiams patenkinti tėvai patiria išlaidų. Šie vaiko poreikiai gali būti patenkinti įvairiai, pavyzdžiui, tiek perkant drabužius dėvėtų prekių parduotuvėje ar atostogaujant pas močiutę kaime, tiek rengiantis vienetiniais drabužiais ir vykstant atostogų į egzotinius kraštus. Taigi vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

23. Iš esmės vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs išlaidų atitikimo faktą, konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio patenkinimui (pvz., transportui), ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Įvertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti, kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti, ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.

24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2691-750/2023 patvirtinta Taikos sutartis, ja atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Minėtos nutarties priėmimo metu K. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo 7 metų amžiaus, šiuo metu jai sukako 9 metai. Taigi sutiktina su atsakovu, jog nuo Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties priėmimo yra praėjęs neilgas laikotarpis, byloje nenustatyta, kad minėtu laikotarpiu būtų reikšmingai pasikeitę nepilnamečio K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kasdieniai poreikiai būstui, aprangai, maistui ir pan. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog išlaidos dukters laisvalaikiui taip pat iš esmės nepakito. Ieškovė nurodė, kad Taikos sutarties sudarymo metu dukra lankė šokių būrelį, šios paslaugos kainavo apie 40 Eur per mėn., tai pat reikėjo įsigyti šokiams skirtą aprangą ir pan., o šiuo metu dukra lanko krepšinio būrelį, šios paslaugos kainuoja apie 50 Eur per mėn., tai pat reikia įsigyti krepšiniui skirtą aprangą ir pan. Taigi, kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, išlaidos, susijusios su dukters lankomais užsiėmimai nuo Taikos sutarties sudarymo yra iš esmės nepakitusios. Pažymėtina, kad kitų duomenų apie papildomas išlaidas, susijusias su dukters laisvalaikiu, sudarančias pagrindą vertinti, kad šie nepilnamečio vaiko poreikiai yra iš esmės padidėję, ieškovė nepateikė.

26. Kasacinis teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Išlaikymo padidinimo institutas siejamas su pasikeitusiais vaiko poreikiais ir tėvų galimybėmis tokį išlaikymą teikti, o priteisto išlaikymo indeksavimas skirtas dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastoms pajamoms visiškai ar iš dalies kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025).

27. Taigi būtent priteisto išlaikymo indeksavimas yra skirtas pajamoms, prarastoms dėl vartotojų kainų padidėjimo, kompensuoti, t. y. kompensuoti padidėjusias vaiko išlaikymo išlaidas, kurias lėmė išaugusios prekių ir paslaugų kainos. Kaip minėta, ieškovė, siekdama, jog būtų pakeistas (padidintas) iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydis, turi pateikti duomenis, patvirtinančius pasikeitusius vaiko poreikius ir (ar) tėvų galimybę tokį išlaikymą teikti.

28. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 2 d. ieškovė sumokėjo 112 Eur už vaikų kardiologo konsultaciją ir vaikų širdies echoskopiją su doplerografija. Taigi byloje pateikti duomenys, patvirtina, kad ieškovė patyrė išlaidas, susijusias su vizitu pas kardiologą. Vis dėlto, teismo vertinimu, šie duomenys nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog nepilnametės K. K., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatos priežiūros poreikiai yra iš esmės padidėję. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad vizito pas šeimos gydytoją metu dukrai buvo nustatyti širdies ūžesiai, dėl to jai buvo rekomenduota apsilankyti pas vaikų kardiologą ir išduotas siuntimas šiam vizitui. Apsilankius pas vaikų kardiologą, šis taip nustatė gerybinius širdies ūžesius, todėl tolimesnis gydymas nėra reikalingas. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad dukrai kartą per metus reikia apsilankyti pas vaikų kardiologą, tačiau šios paslaugos jai bus kompensuojamos. Taigi ieškovė patvirtino, kad papildomų išlaidų, susijusių su dukrai diagnozuotais širdies ūžesiais, ji šiuo metu nepatiria. Atitinkamai teismas pažymi, jog šalių teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui apima ir jo poreikius, susijusius su sveikatos priežiūra, t. y. Taikos sutartimi iš atsakovo priteistinas išlaikymas apima ir tam tikras dukters sveikatos priežiūros išlaidas. Tai reiškia, jog nors pavieniai vizitai pas gydytojus, įskaitant kardiologą, gali būti reikalingi ir gali sukelti papildomas išlaidas, tačiau, nenustačius konkrečių vaiko sveikatos sutrikimų ir pan., sąlygojančių sistemingas išlaidas, susijusias su sveikatos priežiūra, nėra pagrindo konstatuoti, jog šie vaiko poreikiai yra reikšmingai padidėję ir atitinkamai sudaro pagrindą pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį. Teismas taip pat pažymi, jog nors ieškovė nurodė, kad patiria išlaidas, susijusias su dukters dantų priežiūra, vizitu pas okulistą, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų.

29. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad K. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi Šilutės Žibų pradinėje mokykloje, 3 klasėje. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad dukra lankė privačias pamokas MB „(duomenys neskelbtini)“, ten ji lankydavosi po pamokų, užsiėmimai trukdavo nuo 13 val. iki 18 val. – ruošdavo namų darbus, dalyvaudavo edukacinėse veiklose ir užsiėmimuose. Šios paslaugos kainuodavo apie 96 Eur per mėn. Vis dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos pabrango, šiuo metu jos kainuoja apie 140 Eur per mėn., taip pat 80 Eur už maitinimą. Ji pateikė prašymą, siekdama, kad dukra galėtų lankyti prailgintą grupę mokykloje, tačiau į ją nepateko. Dukrai nustojus lankyti MB „(duomenys neskelbtini)“, jos matematikos mokymosi rezultatai pablogėjo, dukters mokytoja rekomendavo lankyti privačias pamokas, todėl ji samdė dukrai matematikos korepetitorių – šias paslaugas teikė MB „(duomenys neskelbtini)“, dukra lankė 10 pamokų. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 15 d. iki 2025 m. sausio 13 d. ieškovė mokėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ po 96 Eur per mėn. už dukrą K. K., gim. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ieškovė sumokėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ 80 Eur už dukrą K. K., gim. (duomenys neskelbtini) Laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 3 d. iki 2025 m. birželio 13 d. ieškovė sumokėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 390 Eur, t. y. vidutiniškai 130 Eur per mėn.

30. Atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad po Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties priėmimo pasikeitė nepilnametės K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ugdymosi poreikiai. Kaip matyti iš bylos duomenų ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, nuo 2024 m. lapkričio mėn. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), lankė MB „(duomenys neskelbtini)“, ten jai buvo teikiamos papildomos ugdymo paslaugos. Vėliau šias paslaugas K. K., gim. (duomenys neskelbtini), teikė MB „(duomenys neskelbtini)“. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad K. K., gim. (duomenys neskelbtini), susiduria su tam tikrais mokymosi sunkumais, todėl, siekdama užtikrinti jos ugdymosi poreikius, ieškovė patiria papildomas išlaidas. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai imasi veiksmų papildomiems dukters ugdymosi poreikiams užtikrinti – rūpinasi, kad dukrai būtų suteiktos korepetitoriaus paslaugos ir dėl to patiria papildomas išlaidas.

31. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis, įvertinęs išlaidų, susijusių su padidėjusiais nepilnametės K. K., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiais dydį, į tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė išlaidas, susijusias su dukters papildomu ugdymu patiria sistemingai, tačiau ne kiekvieną mėnesį, teismas pripažįsta, jog laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo teismui dienos nepilnametės K. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui reikalinga suma sudaro vidutiniškai po 640 Eur per mėnesį.

32. Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). AB „Regitra“ duomenimis, ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Laikotarpiu nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. iki 2025 m. spalio 24 d. ieškovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamas sudarė vidutiniškai 923,85 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis per mėnesį. Ieškovė taip pat augina nepilnametį vaiką K. N., gim. (duomenys neskelbtini).

33. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, draudžiamųjų pajamų negauna. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad atsakovas gyvena Danijoje, savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, neteko darbo, todėl kurį laiką nedirbo, šiuo metu dirba, tačiau nėra pasibaigęs bandomasis laikotarpis. Tuo metu kai dirbo, atsakovo pajamos sudarė apie 1 500 Eur – 2 000 Eur per mėn.

34. Teismas pažymi, kad tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

35. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, jog šalys nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti ir gauti didesnių pajamų ir tokiu būdu užtikrinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą bei prievolių kreditoriams vykdymą. Be to, ginčo šalys prisiimdamos prievoles kreditoriams turi elgtis apdariai ir rūpestingai, įvertinti galimybę šias prievoles tinkamai vykdyti, todėl vien ta, aplinkybė, jog šalys turi įsipareigojimų kreditoriams nesudaro pakankamo pagrindo vertinti, kad jos negali lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Taigi, objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nė viena iš šalių negali būti pripažinta kaip silpnesnioji. Ir ieškovė, ir atsakovas, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečio vaiko poreikius.

36. Spręsdamas dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio, teismas taip pat pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Taigi, nors aplinkybė, kad nepilnametei K. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra skiriama išmoka vaikui, kuri 2025 m. sudaro 122,50 Eur, o nuo 2026 m. sausio 1 d. sudarys 129,50 Eur, nesudaro pagrindo mažinti iš atsakovo priteistino išlaikymo dukrai dydžio, skirto būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti, tačiau ši aplinkybė yra aktuali, sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės pasirūpinti vaiko papildomų poreikių tenkinimu.

37. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad abi ginčo šalys yra darbingo amžiaus, ir prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, į šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, keistinas Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2691-750/2023 patvirtintos Taikos sutarties 2 punktas, kuriuo atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 320 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. gegužės 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

38. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

40. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtinas 23 Eur žyminis mokestis ((320 Eur – 300 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. 75 proc.), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 23 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

41. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-02716 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gruodžio 12 d. pažymą Nr. APD-2025-14224 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 571,09 Eur. Patenkinus 20 proc. ieškinio reikalavimų, t. y. padidinus iš atsakovo priteistą išlaikymą 20 Eur suma per mėn., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 114,21 Eur (571,09 Eur x 20 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

42. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas patyrė 1 280 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Atmetus 80 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 024 Eur (1 280 Eur x 80 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

43. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 7,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2691-750/2023 patvirtintos taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovės R. N. ir atsakovo M. K. 2 punktą, kuriuo atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. gegužės 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sumokėjus visą Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2691-750/2023 priteistą išlaikymą, išieškojimą nutraukti nuo 2025 m. gegužės 7 d.

Išlaikymo išieškojimą pagal šį teismo sprendimą pradėti nuo 2025 m. gegužės 8 d.

Paskirti ieškovę R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko K. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 024 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5661).

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 114,21 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų 21 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Swedbank“; Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.