Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-13394-1010/2025 pagal pareiškėjo antstolio M. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys mažoji bendrija „Loriks“, L. M., uždaroji akcinė bendrovė „TELEVISUMA IR KO“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme prijungimo

11. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) L. M. kartu su atskiruoju skundu pateikė du 2024 m. gruodžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 2025 m. sausio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir ataskaitą apie transporto priemonę.

12. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

13. Apeliantė, kartu su atskiruoju skundu pateikdama papildomus duomenis, jų prie bylos prijungti neprašo ir nenurodo argumentų, kokias konkrečiai aplinkybes įrodinės naujai tiekiamomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme yra įtvirtinta ribota apeliacija, taip pat apeliantei nepagrindus pateiktų naujų įrodymų būtinybės apeliacinės instancijos teisme, juos yra atsisakoma priimti ir jie nėra vertinami.

Dėl ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkės vadovei už antstolio reikalavimų nevykdymą buvo paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio M. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-555-777/2025 dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Šia nutartimi, iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, taikytos šios laikinosios apsaugos priemonės: areštuotas krautuvas Fuchs MHL331, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – 2003, ID kodas: (duomenys neskelbtini), tapatumo numeris: (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir krautuvas Fuchs MHL331, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – 2014, ID kodas: (duomenys neskelbtini), tapatumo numeris: (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), uždrausta atsakovei MB „Loriks“ šiuos krautuvus valdyti bei naudoti, o jų saugotoja paskirta ieškovė UAB „TELEVISUMA IR KO“. Antstolis 2025 m. balandžio 1 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-180-8474, kuriuo buvo priimtas vykdomasis dokumentas vykdyti, taip pat vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-180-8540 ir 2025 m. balandžio 2 d. patvarkymą Nr. S-25-180-8628 dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties Nr. e2‑555‑777/2025 įvykdymo, kuriuo skolininkė įpareigota nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 3 d. 10.00 val., perduoti išieškotojai ginčo krautuvus su jų rakteliais, signalizacijos pulteliais, jeigu tokie yra, registracijos liudijimus bei techninės apžiūros talonus. 2025 m. balandžio 2 d. priimtas patvarkymas dėl transporto priemonės Nr. S-25-180-8678, kuriuo skolininkė įpareigota nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 5 d., raštu informuoti antstolio kontorą apie transporto priemonės krautuvo Fuchs MHL331, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietą, t. y. nurodyti tikslų transporto priemonės buvimo adresą, bei informuoti kada, t. y. nurodyti tikslią datą ir laiką, transporto priemonė bus perduota išieškotojai saugojimui.

16. Bylos duomenys taip pat patvirtina ir dėl to nėra ginčo, kad 2025 m. balandžio 3 d. 10.00 val., antstoliui nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog krautuvas Fuchs MHL331, tapatumo numeris: (duomenys neskelbtini), stovi aptvertoje teritorijoje, tačiau jo perduoti MB ,,Loriks“ vadovė neatvyko. 2025 m. balandžio 3 d. gautas el. laiškas, kuriuo MB ,,Loriks“ informuoja, jog su antstolio patvarkymu nesutinka ir jį laiko neteisėtu bei dėl ligos neturi objektyvios galimybes įvykdyti patvarkymo, nes iki 2025 m. balandžio 7 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Antstolis 2025 m. balandžio 3 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-180-8771, kuriuo reikalaujama, kad skolininkės MB ,,Loriks“ vadovė iki 2025 m. balandžio 7 d. įgaliotų asmenį, kuris 2025 m. balandžio 7 d. 10.00 val. perduos išieškotojai ginčo krautuvus bei ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 7 d. 8.00 val. informuotų antstolį kas paskirtas MB ,,Loriks“ įgaliotu asmeniu ir kas perduos išieškotojai krautuvus. 2025 m. balandžio 7 d. gautas MB ,,Loriks“ vadovės L. M. el. laiškas, kuriuo informuojama, jog MB ,,Loriks“ vadovei išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Laišku nurodoma, jog ji yra vienintelė MB ,,Loriks“ vadovė ir darbuotoja, todėl neturi ką įpareigoti įvykdyti reikalavimo.

17. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad antstolis 2025 m. balandžio 8 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-180-9124 dėl skolininkes MB ,,Loriks“ vadovės L. M. 2025 m. balandžio 7 d. rašto, kuriuo pakartotinai reikalaujama nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 9 d., skolininkės vadovei nurodyti, kada ginčo krautuvai bus perduoti išieškotojai arba nedelsiant paskirti įgaliotą asmenį, kuris perduos išieškotojai šiuos krautuvus. Antstolis 2025 m. balandžio 16 d. priėmė dar vieną patvarkymą Nr. S-25-180-10170 dėl nutarties Nr. e2‑555‑777/2025 įvykdymo, kuriame nurodė, jog skolininkė iki šios dienos nėra įvykdžiusi Klaipėdos apygardos teismo nutarties Nr. e2-555-777/2025. Šiuo patvarkymu antstolis pakartotinai pareikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 18 d., skolininkę perduoti ginčo krautuvus išieškotojai saugojimui, o dėl ligos ar nedarbingumo negalint įvykdyti antstolio patvarkymo, įpareigojo skolininkės vadovę įgalioti asmenį, kuris 2025 m. balandžio 18 d. 10.00 val. perduos išieškotojai ginčo krautuvus. Šiame patvarkyme antstolis taip pat nurodė, kad skolininkė 2025 m. balandžio 4 d. sudarė teisinės pagalbos sutartį, pagal kurią advokatas M. K. atstovauja jos interesus, todėl skolininkė gali jį įgalioti vykdyti antstolio patvarkymą. Šiuo patvarkymu skolininkės vadovė taip pat pakartotinai įpareigota informuoti antstolį apie transporto priemonės krautuvo Fuchs MHL331, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietą, t. y. nurodyti tikslią transporto priemonės buvimo adresą. Antstolis priimtu patvarkymu išaiškino skolininkei, kad už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą ar trukdymą antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, kaltam asmeniui gali būti skiriama bauda.

18. Antstolis 2025 m. balandžio 29 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos suteikimo Nr. S‑25‑180‑11197, adresuotu Ž. S. firmai „AUTOMEKSAS“ ir išieškotojai, kuriais pareikalauta pateikti informaciją apie galimybę patekti į aikštelę, kurioje šiuo metu randasi transporto priemonė krautuvas Fucks MHL331, tapatumo numeris: (duomenys neskelbtini). Ž. S. firma „AUTOMEKSAS“ el. paštu informavo antstolį, kad patekti į nurodytą aikštelę, išnuomotą MB „BGL metals“ negali, nes neturi rakto nuo įėjimo vartų. Su MB „Loriks“ niekada nebuvo sudaryta nuomos sutartis nurodytu adresu. Antstolis 2025 m. balandžio 29 d. taip pat priėmė patvarkymą dėl nutarties Nr. e2-555-777/2025 įvykdymo Nr. S-25-180-11227, kuriuo pakarotinai įpareigojo skolininkę nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. gegužės 8 d. 13.00 val., perduoti išieškotojai ginčo krautuvus, o dėl ligos ar nedarbingumo negalint to padaryti, įpareigojo skolininkės vadovę įgalioti asmenį, kuris 2025 m. gegužės 8 d. 13.00 val. perduos išieškotojai ginčo krautuvus. Šiame patvarkyme antstolis taip pat pakartotinai nurodė, kad skolininkė 2025 m. balandžio 4 d. sudarė teisinės pagalbos sutartį, pagal kurią advokatas M. K. atstovauja jos interesus, todėl skolininkė gali jį įgalioti vykdyti antstolio patvarkymą. Be to, įmonėje be jos vadovės dirba dar vienas darbuotojas, kuris taip pat gali būti įgaliotas atlikti turto perdavimą, jei įmonės vadovė dėl jai žinomų priežasčių to padaryti pati negali. Šiuo patvarkymu skolininkės vadovė taip pat pakartotinai įpareigota informuoti antstolį apie transporto priemonės krautuvo Fuchs MHL331, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietą, t. y. nurodyti tikslią transporto priemonės buvimo adresą, o taip pat įpareigojo MB „BGL metals“ vadovę L. M. ar jos įgaliotą asmenį 2025 m. gegužės 8 d. 13.00 val. užtikrinti patekimą į jų nuomojamą aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Antstolis informavo, kad nesudarius sąlygų patekti į tvora aptvertą aikštelę, bus kviečiami policijos pareigūnai bei kviestiniai ir jų akivaizdoje bus atidaromi aikštelės vartai, patenkama į vidų ir išieškotojos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui bus perduodamas ten esantis krautuvas Fuchs MHL331, tapatumo numeris: (duomenys neskelbtini). Antstolis priimtu patvarkymu pakartotinai išaiškino skolininkei, kad už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą ar trukdymą antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, kaltam asmeniui gali būti skiriama bauda.

19. Antstolis M. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, prašydamas skolininkės MB „Loriks“ vadovei L. M. už antstolio 2025 m. balandžio 2 d., 2025 m. balandžio 3 d., 2025 m. balandžio 8 d., 2025 m. balandžio 16 d. ir 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymų nevykdymą skirti 300 Eur baudą už kiekvieną patvarkymų nevykdymo dieną nuo 2025 m. balandžio 3 d. Antstolis teigė, kad ginčo krautuvai iki šios dienos nėra perduoti išieškotojai saugojimui, skolininkė nenurodo, kada jie bus perduoti, taip pat nepateikia informacijos apie krautuvo Fuchs MHL331, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietą. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad skolininkė savo neveikimu ir antstolio reikalavimų nevykdymu apsunkino vykdymo procesą, trukdo antstoliui per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą ir tiesiogiai pažeidžia išieškotojos lūkesčius bei teisėtus interesus, pateisinančių antstolio įpareigojimų nevykdymą įrodymų nepateikė, todėl skundžiama nutartimi už antstolio reikalavimų nevykdymą MB ,,Loriks“ vadovei L. M. paskyrė 7 Eur dydžio baudą, ją skaičiuojant nuo nutarties skirti baudą įsiteisėjimo dienos iki antstolio reikalavimų įvykdymo (CPK 585 straipsnio 2 ir 3 dalys). Apeliantė MB ,,Loriks“ vadovė L. M., nesutikdama su skundžiama nutartimi paskirta bauda ir jos dydžiu, pateikė atskirąjį skundą.

20. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad veiksmingas ir greitas teismo sprendimo vykdymas – neatsiejama teisės į teismą dalis, viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų. Dėl to teismo sprendimų vykdymas užtikrinamas valstybės prievartos priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016, 18 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑240-1075/2020, 37 punktas).

21. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Tam, kad antstolis galėtų tinkamai atlikti įstatymu jam pavestas funkcijas priverstinio vykdymo procese, CPK 585 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta antstolio reikalavimų privalomumo taisyklė – antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas pritaiko procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bauda skiriama tam, jog paskatintų skolininką vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑23-687/2016, 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 31 punktas). Toks skiriamos baudos tikslas gali būti pasiektas tik tuo atveju, kai egzistuoja galimybė įvykdyti antstolio nurodymą. Konstatavus, kad antstolio patvarkyme nurodyta prievolė pasibaigė arba jos vykdymas neįmanomas, nėra pagrindo skolininkui ar kitam suinteresuotam asmeniui taikyti CPK 585 straipsnyje nustatytas sankcijas už antstolio reikalavimų nevykdymą (tęsti jų taikymą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019, 35 punktas).

24. Pažymėtina ir tai, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas, rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis), todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos asmeniui už antstolio reikalavimo nevykdymą skyrimo, asmuo turi pareigą įrodyti, jog antstolio reikalavimo neprivalo vykdyti ar negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

25. Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, kad skolininkė būtų įvykdžiusi antstolio reikalavimus, t. y., kad būtų perdavusi išieškotojai saugojimui ginčo transporto priemones-krautuvus, be kita ko, jų raktus bei dokumentus, ar, kad būtų nurodžiusi jų buvimo vietą, nėra. Aplinkybės, kad ginčo transporto priemonės-krautuvai nėra perduoti išieškotojai, iš esmės neginčija ir pati apeliantė (skolininkės vadovė), atskirajame skunde iš esmės teigdama, kad dėl pritaikyto ginčo turto arešto, be kita ko, draudimo jį valdyti bei naudoti, jo buvimo vietos, svorio, galimybės vairuoti tokią transporto priemonę, nei skolininkė, nei jos vadovė neturi teisės ir galimybės atlikti kokius nors aktyvius veiksmus, kurių pagrindu šis turtas galėtų būti perduotas antstoliui. Apeliantės teigimu, šiuo metu jokia įsiteisėjusia teismo nutartimi nei ji pati, nei skolininkė nėra įpareigota atlikti kokius nors konkrečius aktyvius veiksmus dėl ginčo turto perdavimo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės argumentai stokoja pagrįstumo.

26. Kaip minėta, antstolis vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-555-777/2025 dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo areštuotos dvi transporto priemonės-krautuvai ir uždrausta MB „Loriks“ šiuos krautuvus valdyti bei naudoti, o jų saugotoja paskirta UAB „TELEVISUMA IR KO“. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad antstolis, vykdydamas minėtą teismo nutartį, skolininkei MB „Loriks“ (jos vadovei) ne kartą siuntė patvarkymus, reikalaudamas įvykdyti teismo nutartį, t. y. nurodyti ginčo transporto priemonių buvimo vietą ir jas, kartu su jų rakteliais, signalizacijos pulteliais, jei tokie yra, registracijos liudijimais bei techninės apžiūrios talonais, perduoti išieškotojai saugojimui, o jei šiuos veiksmus atlikti neturi galimybių pati skolininkė (jos vadovė) – paskirti šiems veiksmams atlikti įgaliotą asmenį. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, antstolis patvarkymuose buvo aiškiai ir konkrečiai įvardinęs kaip, kokiu būdu ir kada skolininkė turi užtikrinti ginčo turto perdavimą. Tačiau apeliantė, vertindama, kad jai antstolio reikalavimai nėra aiškūs, su antstoliu nebendradarbiavo ir savalaikiai nesikreipė į antstolį dėl tokių reikalavimų tinkamo įvykdymo, o, laikydama, kad jie yra nepagrįsti ar neteisėti, jų įstatymo nustatyta tvarka neginčijo.

27. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ginčo turtas yra saugojamas, antstolis ir išieškotoja žino ginčo turto saugojimo vietą bei gali kiekvieną dieną šį faktą patikrinti, o skolininkė MB „Loriks“ jo nevaldo ir nenaudoja, todėl tokia situacija geriausiai atitinka visų ginčo šalių teisėtus interesus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad apeliantės nurodytu būdu yra tinkamai įvykdyta tiek teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tiek antstolio reikalavimai. Bylos duomenys patvirtina tik apie vienos transporto priemonės buvimo vietą – krautuvo Fuchs MHL331, tapatumo numeris: (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo nėra, to neneigia ir apeliantė, kad šis krautuvas stovi aptvertoje teritorijoje (aikštelėje), adresu (duomenys neskelbtini), kuri, kaip patvirtina kartu su antstolio pareiškimu dėl baudos skyrimo pateikti duomenys, šiuo metu yra išnuomota MB „BGL metals“, kurios vadove, VĮ Registrų centro duomenimis, yra ta pati apeliantė L. M.. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų į bylą pateikta nėra. Tuo tarpu duomenų apie kitos transporto priemonės – krautuvo Fuchs MHL331, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietą iš vis nėra, tokių duomenų nenurodo ir pati apeliantė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad antstoliui ir išieškotojai yra žinoma vienos transporto priemonės buvimo vieta, nesudaro pagrindo spręsti, kad skolininkė yra tinkamai įvykdžiusi antstolio reikalavimus.

28. Byloje duomenų apie tai, kad skolininkė tiek antstoliui, tiek išieškotojai būtų nurodžiusi abiejų transporto priemonių buvimo vietą, sutartu laiku būtų sudariusi sąlygas apžiūrėti šį turtą, nustatyti ir įvertinti jo būklę, taip pat būtų perdavusi šio turto dokumentus, ar, kad būtų pasirašytas turto perdavimo-priėmimo aktas ir ieškotojai būtų leista šias transporto priemones paimti saugojimui, nėra. Priešingų aplinkybių atskirajame skunde nenurodo ir pati apeliantė, iš esmės apsiribodama argumentais dėl paties ginčo turto perdavimo galimybių. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiama nutartimi nustatytų aplinkybių dėl antstolio reikalavimų nevykdymo ir neįrodo, kad antstolio reikalavimų ji įvykdyti negali dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis).

29. Atskiruoju skundu apeliantė taip pat prašo sumažinti skundžiama nutartimi paskirtos baudos dydį iki 1 Eur per dieną. Minėta, kad skundžiama nutartimi skolininkės vadovei (apeliantei) yra paskirta 7 Eur dydžio bauda už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną, skaičiuojant baudą nuo nutarties skirti baudą įsiteisėjimo dienos iki antstolio reikalavimų įvykdymo. Apeliantė, prašydama sumažinti skundžiama nutartimi paskirtą baudą, argumentų dėl paskirtos baudos dydžio galimo nepagrįstumo išvis nenurodė. Kaip minėta byloje duomenų apie tai, kad skolininkė bendradarbiautų ar dėtų pastangas įvykdyti antstolio reikalavimus, į bylą pateikta nėra. Taigi, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantei paskyrė 7 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti antstolio reikalavimų nevykdymo dieną, tokia teismo paskirta bauda yra proporcinga siekiamiems tikslams ir paskatins apeliantę operatyviai veikti, siekiant įvykdyti teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

31. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, procesinės teisės normų nepažeidė, iš esmės taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės L. M. atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

33. CPK 593 straipsnyje reglamentuojama antstolio ir kitų asmenų teismui teikiamų pareiškimų dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje nurodytais atvejais nagrinėjimo tvarka. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 443 straipsnio 6 dalis nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismams nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo procese, todėl tokiame procese ji netaikytina. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas šiuo atveju reglamentuojamas specialioje CPK 593 straipsnio 5 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑160‑313/2022, 43 punktas). CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės esmė yra tai, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalims nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš antstolio (išskyrus atvejus, kai šis piktnaudžiauja teise) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 35 punktas).

34. Atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas, 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas).

35. Apeliantės (skolininkės vadovės) atskirąjį skundą atmetus, ji neįgijo teisės į jos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tuo tarpu kiti byloje dalyvaujantys asmenys turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių duomenų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesusidarė, todėl jų atlyginimo klausimas taip pat nėra sprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.