- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- e2A-2785-661/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11283-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Andrius Ignotas, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- A. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Rūtos Petkuvienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ir atsakovo A. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. patikslintą ieškinį atsakovui A. T. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nustatant išlaikymo formą atsakovo turtu, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. D. 2024 m. birželio 4 d. patikslintu ieškiniu prašė:
1.1. priteisti iš atsakovo A. T. nepilnamečio vaiko U. T. išlaikymo įsiskolinimą už tris praėjusius metus iki ieškinio pareiškimo teismui dienos – 15 120 Eur;
1.2. priteisti iš atsakovo ieškovei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 15 120 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;
1.3. priteisti iš atsakovo nepilnametei U. T. išlaikymą iki jos pilnametystės – po 462 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, nustatant išlaikymo formą atsakovo turtu: 14/53 žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina – 12 916,98 Eur; 249/482 žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini); pastatu – gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini); kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (viso turto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė, kurią nustatė atsakovo turto vertintojai, yra 60 000 Eur);
1.4. išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę;
1.5. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad:
2.1. Su atsakovu susituokę nebuvo. Susipažino 2016 metais, tais pačiais metais pradėjo gyventi kartu ieškovės motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra U. T.. Atsakovas 2017 m. birželio 16 d. Kauno apygardos teismo buvo nuteistas 4,5 metų laisvės atėmimo bausme, tačiau nuo bausmės atlikimo slapstėsi, maždaug 2019 metų pradžioje išvyko į Jungtinę Karalystę, kur slapstėsi iki 2020 metų galo. 2021 metų pradžioje atsakovas buvo sulaikytas Lietuvos teisėsaugos pareigūnų ir pristatytas į Pravieniškių pataisos namų atvirąją koloniją, kur nuo 2021 m. sausio 26 d. atliko skirtąją bausmę. Į laisvę atsakovas grįžo 2023 metų liepos mėnesį.
2.2. Nuo pat dukros gimimo ieškovė viena išlaiko nepilnametę dukrą. Atsakovas prie dukters išlaikymo niekaip neprisidėjo, jis niekur nedirbo ir nedirba, jokių pajamų neturi ir neketina susirasti pajamų šaltinio. Kadangi atsakovas vengia išlaikyti dukrą, iš jo priteistinas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus.
2.3. Skaičiuodama iš atsakovo priteistiną išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. spalio 16 d.) iki nepilnametės dukros pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), ieškovė iš atsakovo jau prašė priteisti 462 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, motyvuodama tuo, kad patikslinto ieškinio surašymo dieną Minimalus mėnesio atlyginimas pakilo iki 924 Eur, todėl vertino, jog dukros mėnesio poreikiai yra 924 Eur, o iš atsakovo priteistina ½ MMA (neatskaičius mokesčių) sudaro 462 Eur per mėnesį (924 Eur MMA / 2= 462 Eur).
2.4. Pradinio ieškinio pareiškimo metu šalių nepilnametei dukrai buvo (duomenys neskelbtini). Todėl įvertinusi orientacinį nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, kuris siejamas su vieno mėnesio minimalia alga, ieškovė apskaičiavo, kad iš atsakovo nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2023-10-16) iki nepilnametės dukros pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) priteistino išlaikymo suma sudaro 68 376 Eur. Pažymėjo, kad nėra skaičiuojama ir vertinama būsima infliacija, kainų indekso, Minimalios mėnesio algos pokyčiai ateityje.
2.5. Ieškovė yra bedarbė, neturinti nuolatinių pajamų ir nekilnojamojo turto. Tuo tarpu atsakovui priklauso nekilnojamasis turtas. Kadangi atsakovas neturi nuolatinių pajamų, iš kurių galėtų teikti nepertraukiamą kasmėnesinį išlaikymą šalių dukrai, tačiau turi nekilnojamojo turto, nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiks išlaikymo skyrimas atitinkamu turtu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą – priešieškinį (priešieškinis nebuvo priimtas), kuriame nurodė, kad:
3.1. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimais, susijusiais su šalių nepilnametės dukros išlaikymo forma bei dydžiu, bei išlaikymo įsiskolinimo dydžiu. Atsakovas aktyviai dalyvauja šalių nepilnametės dukros gyvenime – nuolatos bendrauja su dukra, domisi jos pomėgiais ir poreikiais, kartu atostogauja, leidžia laisvalaikį, užtikriną būtinųjų poreikių tenkinimą. Atitinkamai, bendravimo su dukra laikotarpiu atsakovas patiria išlaidas jos interesais (įskaitant, bet neapsiribojant, dukros maitinimu, kelionėmis, įvairių, dukrai būtinų daiktų įsigijimu ir pan.) bei tiesiogiai prisidės prie dukros poreikių tenkinimo ateityje. Taigi to nereikėtų laikyti siekiu sumažinti šalių nepilnametei dukrai teiktiną išlaikymą – priešingai, atsakovas siekia prisiimti daugiau pareigų, susijusių su šalių dukra, taip užtikrinant stiprų atsakovo ir dukros ryšį ne tik dabar, bet ir ateityje.
3.2. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna su darbo santykiais susijusias nuolatines pajamas bei turi galimybę teikti dukrai išlaikymą periodinėmis įmokomis. Ši išlaikymo forma teismų praktikoje yra pripažinta prioritetine. Išlaikymo teikimas periodinėmis įmokomis geriau užtikrintų išlaikymo instituto paskirties bei tikslo įgyvendinimą, nei ieškovės prašomas išlaikymas turtu, iš kurio ieškovė negaus jokių periodinių pajamų, reikalingų dukros poreikių tenkinimui kasdien.
3.3. Dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnametei U. T. dydžio – po 462 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės, atsakovas pažymėjo, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra nepagrįstas. Atsakovas įsipareigoja teikti nepilnametės dukros U. T. išlaikymą po 250 eurų mokamomis periodinėmis įmokomis kas mėnesį, pervedant jas į ieškovės vardu atidarytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d., lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skiriant ieškovę.
3.4. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad dalyvaudamas teismo posėdžiuose atsakovas ir jo atstovas laikėsi atsiliepime išdėstytos pozicijos, tačiau nurodė, kad sutiktų, kad iš atsakovo būtų priteistas 300 Eur dydžio išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat nurodė, kad atsakovas prisidėtų natūra, bendraudamas su dukra. Atsakovas tariasi su ieškove, kad vaikas kas savaitgalį bus su juo.
3.5. Su išlaikymo įsiskolinimu atsakovas nesutiko, nes jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra. Ieškovė, turėdama jo įgaliojimą, pardavė atsakovo nekilnojamąjį turtą, o pinigų jam negrąžino. Dėl negrąžintų pinigų priteisimo Kauno apygardos teisme iškelta civilinė byla. Be to, atsakovas siųsdavo ieškovei pinigų iš Anglijos kitų asmenų vardu, nes ten slapstėsi, dirbo nelegaliai, jo sąskaitos buvo areštuotos. Siųsdavo po 300-400 Eur kas dvi savaites, po 700-800 per mėnesį. Tuo metu ieškovė nedirbo, buvo vaiko auginimo atostogose. Grįžęs iš Anglijos atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje, ten dirbo, gaudavo pajamas. Tačiau gali būti, kad tuo metu neteikė išlaikymo. Ieškovei iškėlus nagrinėjamą bylą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kadangi buvęs advokatas jam neišaiškino, jog turi mokėti kas mėnesį. Tačiau jį padengė vienkartinėmis didesnėmis sumomis išmokomis ir darbovietei darant atskaitymus iš gaunamo darbo užmokesčio. Jokio išlaikymo įsiskolinimo pagal taikomas laikinąsias apsaugos priemones nėra. Norėtų ir toliau teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, dėl to susirado geriau apmokamą darbą, padengė beveik visus tyrėtus įsiskolinimus, liko vienas, dėl kurio yra kilęs ginčas. Atsakovas turi ir turės galimybę teikti išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis.
4. Išvadą teikiančios institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius 2024-06-25 patikslintoje išvadoje nurodė, kad dėl konkrečios išlaikymo vaikui sumos nepasisakė, tačiau išlaikymas turi būti priteistas vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, pagal byloje pateiktus įrodymus apie vaiko išlaikymo išlaidas ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat įrodymus, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Kauno miesto VTAS nuomone, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas turtu neprieštarauja vaiko interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 20 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė:
5.1. priteisti iš A. T. išlaikymą dukrai U. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis: nuo kreipimosi į teismą dienos (nuo 2023 m. spalio 23 d.) po 358 Eur kas mėnesį iki 2024 m. gegužės 29 d.; nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (nuo 2024 m. gegužės 30 d.) po 391 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. D.;
5.2. priteisti iš atsakovo A. T. 8 207 Eur išlaikymo įsiskolinimą dukrai U. T., už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2023 m. spalio 16 d. Išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. D.;
5.3. kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti;
5.4. priteisti iš atsakovo A. T. ieškovei J. D. 1015 Eur bylinėjimosi išlaidų;
5.5. priteisti iš ieškovės J. D. atsakovui A. T. 681,50 Eur bylinėjimosi išlaidų;
5.6. Priteisti iš A. T. valstybei 290 Eur žyminio mokesčio.
6. Pirmosios instancijos teismas iš šalių paaiškinimų ir byloje pateiktų duomenų nustatė, kad ieškovei ir atsakovui nesant sudarius santuokos, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra U. T.. Mergaitė lanko daželį, priešmokyklinę grupę. Nepilnametės mergaitės faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra su ieškove, adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl dukros gyvenamosios vietos tarp šalių nėra. Ginčas yra kilęs dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, išlaikymo formos ir išlaikymo įsiskolinimo.
7. Dėl išlaikymo formos pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove, ieškovės tėvams priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaunas. Vaikui esant aprūpintam gyvenamuoju būstu, išlaikymo priteisimas nekilnojamuoju turtu neturėtų įtakos šalių dukters materialinei gerovei ir neatitiktų vaiko interesų, nes turi būti patenkinti ir kiti vaiko būtinieji poreikiai: lėšos ugdymui, maistui, laisvalaikiui, sveikatai, ir pan. Be to, priteisus išlaikymą nekilnojamuoju turtu, vaikas ne tik negautų pajamų kasdieniams poreikiams tenkinti, tačiau dar ir atsirastų pareiga turtą prižiūrėti ir jį išlaikyti. Šalių dukra piniginių lėšų neturi, taigi, priteisus išlaikymą turtu, ieškovei tektų pareiga ne tik užtikrinti nepilnametės dukters poreikius, bet ir mokėti mokesčius, išlaikyti turtą.
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, gaunantis pastovias darbines pajamas. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovas neturi galimybės išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikti periodinėmis išmokomis ar negalės teikti artimoje ateityje. Juo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo elgesys leido spręsti, kad jis siekia gauti kuo didesnes darbines pajamas. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu atsakovas keitė darbo vietą, ieškojo geriau apmokamo darbo. SODROS duomenis, nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. gruodžio 6 d. iki 2024 m. birželio 5 d. dirbo pagal verslo liudijimą (duomenų apie gautas pajamas nėra). Nuo 2024 m. vasario 15 iki 2024 m. kovo 6 d. ir nuo 2024 m. gegužės 15 d. iki 2024 m. birželio 30 d. atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis 2024 m. vasario mėn. sudarė 600 Eur, kovą - 309 Eur iki mokesčių (už nepilnus mėnesius), gegužės mėnesį – 709,09 Eur, birželio -1200 Eur, neatskaičius mokesčių. Nuo 2025 m. vasario 5 d. atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Jo gaunamas darbo užmokestis 2025 m. vasario mėn. sudarė 1147 Eur iki mokesčių. Pagal byloje pateiktą darbovietės pažymą Nr. 24-04-17/1 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, atsakovo gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius 2025 m. vasario mėnesį sudarė 946,31 Eur, 2025 m. kovo mėnesį - 975, 75 Eur.
9. Atsakovas yra pateikęs duomenis, kad 2024-05-28 pervedė ieškovei 900 Eur laikino dukters išlaikymo, o 2024-10-07 pervedė 2000 Eur, taip ženkliai sumažindamas susidariusį laikino išlaikymą; realizavęs nuosavybės teise turėtą žemės sklypą, 2024-12-04 dengė turėtus finansinius įsiskolinimus GelvoraSergal, UAB, pervedė dideles pinigų sumas kitus išieškojimus vykdantiems antstoliams, bei 2025-02-07 nuosavybės teise įsigijo nekilnojamojo turto Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini). Antstolio R. S. pateiktos pažymos apie laikino išlaikymo įsiskolinimo dydį ir atsakovo pateikti duomenys apie darbovietės darytus atskaitymus pagal vykdomąjį raštą patvirtina, kad atsakovas iki bylos išnagrinėjimo padengė didžiąją dalį susidariusio laikino išlaikymo įsiskolinimą. Nors pagal 2025-03-20 antstolio R. S. pažymą Nr. S-25-70-7621 įsiskolinimo suma 2025-03-01 dienai sudarė 611,95 Eur, tačiau visiškai tikėtini atsakovo paaiškinimai, kad yra padengta visa laikino išlaikymo įsiskolinimo suma, kadangi iš atsakovo pateikto 2025 m. balandžio 22 d. kvito matyti, kad jis yra tiesiogiai pervedęs ieškovei 500 Eur sumą, o iš 2025 m. kovo mėnesio atsiskaitymo lapelio matyti, kad 283,77 Eur darbovietė yra išskaičiusi pagal vykdomąjį raštą. Šios aplinkybės rodo atsakovo atsakingą požiūrį į savo finansus, materialinius įsipareigojimus, įskaitant ir pareigą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas vengtų pareigos išlaikyti dukrą, slėptų gaunamas pajamas ar turimą turtą, imtųsi veiksmų turtinei padėčiai pabloginti.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas konstatavo, kad išlaikymas šalių nepilnametei dukrai priteisimas periodinėmis išmokomis labiausiai atitiktų šalių nepilnametės dukters poreikius ir interesus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas išlaikymą nepilnametei dukrai priteisti turtu, atmestinas.
11. Dėl išlaikymo dydžio teismas nustatė, kad patikslintame ieškinyje šį dydį ieškovė taikė tik apskaičiuodama išlaikymo įsiskolinimo dydį už tris metus iki kreipimosi į teismą dienos (nuo 2020 m. spalio 16 iki 2023 m. spalio 16 d.), o apskaičiuodama priteistino išlaikymo dydį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, ieškovė vadovavosi patikslinto ieškinio pateikimo metu buvusiu MMA dydžiu, nurodydama, kad minimalus mėnesio atlyginimas pakilo ir sudaro 924 Eur, todėl vertina, jog dukros išlaikymo suma taip pat yra 924 Eur, o iš atsakovo priteistina ½ MMA sudaro 462 Eur per mėnesį (924 Eur MMA / 2= 462 Eur).
12. Tokiu būdu, patikslintame ieškinyje prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis padidėjo nuo 11 394 Eur iki 15 120 Eur, vieno mėnesio išlaikymo dydis padidėjo nuo 420 Eur iki 462 Eur, o visa išlaikymo suma nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2023-10-16) iki dukros pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) padidėjo nuo 46 842 Eur (316,50 Eur x148 mėn.) iki 68 376 Eur (462 Eur x 148 mėn.).
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių nepilnametė dukra turi specialiųjų poreikių, jai vėluoja kalbos raida ir kiti silpnieji gebėjimai pagal vaiko amžių. 2021 m. vasario 25 d. medicininių dokumentų išrašas patvirtina, kad mergaitei diagnozuoti – Kiti psichologinės raidos sutrikimai (F88). Kad šalių dukrai reikalinga specialistų pagalba, patvirtina ir atsakovo pateikta 2025-03-21 Kauno lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta, kad U. T. teikiama švietimo pagalbos specialistų logopedo ir psichologo pagalba, bei vyr. terapeutės/programų vadybininkės/šeimų konsultantės A. B. 2025 m. vasario 7 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog atlikus U. T. gebėjimų vertinimą, nustatyta, kad jai reikalingas papildomas ugdymas dėl vėluojančios kalbos raidos ir kitų silpnųjų gebėjimų pagal vaiko amžių. Mergaitei rekomenduojami individualius užsiėmimai 5 kartus per savaitę po 2 valandas, paremti ABA metodikos principais. Užsiėmimų kaina: 2 valandos -35 Eur, mėnesinės programos peržiūra ir atnaujinimas 40 Eur. Tačiau kaip paaiškino ieškovė, į ABA terapijos užsiėmimus ji nuveža dukrą 1 kartą per savaitę. Kadangi šalių nepilnametė dukra turi ir specialiųjų poreikių, jų patenkinimui reikalingos papildomos išlaidos, ne mažesnės kaip 170 Eur per mėnesį. Todėl sprendė, kad prie specialiųjų vaiko poreikių tenkinimo taip pat turi prisidėti lygiomis dalimis abu tėvai.
14. Ieškovė prašo vadovautis MMA neatskaičius mokesčių, kai tuo tarpu teismų praktikoje yra pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi laikytina MMA, atskaičius mokesčius. (2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje (Teismų praktika Nr. 53)).
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo nustatytas 840 Eur MMA dydis (atskaičius mokesčius 633 Eur). Valstybės mokama išmoka už vaiką sudarė 85,75 Eur. Taigi už laikotarpį nuo pradinio ieškinio padavimo dienos 2023-10-23 iki 2024-05-29, kiekvienam iš tėvų priklausančio teikti išlaikymo dydis būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti sudarė 273,62 Eur (633 Eur - 85,75 Eur = 547,25 : 2 = 273,62 Eur) ir 85 Eur (170 :2) specialiesiems poreikiams, iš viso 358,62 Eur kas mėnesį; Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA buvo 924 eurai (atskaičius mokesčius 709 eurai), 2024 m. išmoka vaikui sudarė 96,25 Eur. Taigi už laikotarpį nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (2024 m. gegužės 30 d.) kiekvienam iš tėvų priklausančio teikti išlaikymo dydis būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti sudaro 306,37 Eur (709 Eur - 96,25 Eur = 612,75 : 2 = 306,37 eurai) ir specialiesiems poreikiams tenkinti 85 Eur (170 :2), iš viso 391,37 Eur.
16. Dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas nusprendė, kad bendra išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 8 207,18 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
17. Ieškovė (apeliantė) J. D. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti 2025 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalis, kuriomis netenkintas ieškinys ir šiose dalyse priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė šiuos argumentus:
17.1. Atsakovas neturi galimybių teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis, nes nesugebėjo mokėti 250 Eur dydžio laikino išlaikymo. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis 2024 m. vasarį sudarė 600 Eur, kovą – 309 Eur iki mokesčių (už nepilnus mėnesius), gegužę – 709,09 Eur, birželį – 1200 Eur, neatskaičius mokesčių. Ir tik atsakovui realizavus ginčo turtą, esantį, (duomenys neskelbtini), dalinis įsiskolinimas buvo sumokėtas. Be to, šio apeliacinio skundo surašymo dienai, atsakovas vėl nebeteikia jokio išlaikymo periodinėmis išmokomis, nors skundžiamo sprendimo dalis dėl periodinių išmokų vykdytina skubiai.
Žemesnės instancijos teismas
17.2. Teismas neištyrė aplinkybių apie atsakovo tikrąją turtinę padėtį - bylos nagrinėjimo metu atsakovas realizavo jam priklausantį turtą - žemės sklypą, esantį, (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismas netyrė sandorio aplinkybių, atsakovo gautos sumos, atsakovas įsigijo nekilnojamą turtą - žemės sklypą, esantį Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini) ir iš karto šį turtą apsunkino hipoteka ir t.t.
18. Atsakovas A. T. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė šiuos argumentus:
18.1. Ieškovė neteisingai teigia, jog skundo rengimo dienai atsakovas neteikia išlaikymo dukrai. Atsakovas pažymi, jog dukrai teikia išlaikymą (pridedamas pašto kvitas, patvirtinantis 798,50 EUR pervedimą vaiko išlaikymui, apeliantei į sąskaitą), vadovaujantis sprendimu. Atsakovui vykdant pareigą teikti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis bei atsakovui esant sveikam ir darbingam, gaunant nuolatines pajamas (darbo užmokestį), yra užtikrinamas išlaikymo periodinėmis išmokomis teikimas ir ateityje, todėl nėra pagrindo keisti sprendimu priteistos išlaikymo formos.
18.2. Dėl šalių turtinės padėties nustatymo. Atsakovas teismui yra pateikęs duomenis apie reguliariai gaunamas pajamas iš darbo santykių, be to, teismas savarankiškai yra paėmęs išrašus iš VSDFV duomenų bazės. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas kelis kartus keitė darbovietę, tai darė siekdamas gauti didesnes pajamas. Į bylą taip pat buvo pateikti duomenys apie lėšų, gautų iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)pardavimo, panaudojimą – atsakovas didelėmis sumomis dengė turimus finansinius įsipareigojimus (įskaitant ir laikino išlaikymo dukrai įsiskolinimą). Taigi šio turto pardavimas didesnės įtakos atsakovo turto balansui neturėjo – sumažėjo tiek atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto masė, tiek atsakovo įsipareigojimų apimtys. Nors atsakovas įsigijo žemės sklypą, esantį Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini), minėtas turtas buvo įkeistas hipoteka (Sprendimo 14 p.), todėl Atsakovo turto balansas taip pat išliko žymiai nepakitęs (padidėjus turto apimtims, padidėjo ir įsiskolinimų apimtis). Vadovaujantis aplinkybe, jog atsakovas gauna nuolatines pajamas iš darbo santykių, o nurodyti sandoriai neturėjo esminės reikšmės atsakovo turto balansui, akivaizdu, jog minėti sandoriai nesumažina atsakovo galimybių dukrai teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis.
Žemesnės instancijos teismas
18.3. Atsakovas taip pat nesutinka su skundo dalimi, kuria ginčijamas teismo atsisakymas priteisti procesines palūkanas nuo išlaikymo įsiskolinimo sumos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad vaikų išlaikymo santykiai kyla ne iš prievolinių teisinių santykių, bet iš šeimos teisinių santykių, kurie yra reglamentuojami CK trečiosios knygos normomis.
18.4. Atsakovas mano, kad šalių apeliaciniai skundai turėtų būti nagrinėjami žodinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
19. Atsakovas A. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2025 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iš A. T. buvo priteistas išlaikymas dukrai U. T. mokamas periodinėmis išmokomis: nuo kreipimosi į teismą dienos (nuo 2023 m. spalio 23 d.) po 358 Eur kas mėnesį iki 2024 m. gegužės 29 d.; nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (nuo 2024 m. gegužės 30 d. ) po 391 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, ir priteisti iš A. T. išlaikymą dukrai U. T. mokamą periodinėmis išmokomis: nuo kreipimosi į teismą dienos (nuo 2023 m. spalio 23 d.) po 274 Eur kas mėnesį iki 2024 m. gegužės 29 d., nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (nuo 2024 m. gegužės 30 d.) po 306 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
19.1. Byloje iš esmės ginčas kilęs ir apeliacinis skundas grindžiamas dėl dukros neva specialių poreikių turėjimo ir papildomos 170 EUR per mėnesį sumos skyrimo šiems poreikiams užtikrinti (šaliai po 85 EUR (170 : 2)). Atsakovas bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nebuvo ir nėra pastebėjęs dukros psichologinės raidos sutrikimų. Siekdamas pagrįsti šias aplinkybes, atsakovas pateikė 2025 m. kovo 21 d. Kauno lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini) pažymą, kuri patvirtina, kad dukrai teikiama švietimo pagalbos specialistų – logopedo ir psichologo pagalba. Logopedo pagalba teikiama nuo 2021-03-03 tris kartus per savaitę. Ši pažyma patikimiau nusako dukros sveikatos būklę, nei keturių metų senumo 2021 m. vasario 25 d. medicininių dokumentų išrašas, kurio rekomendacijas dėl dukros aprašyto sutrikimo koregavimo puikiai atlieka Kauno lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini) specialistai ir papildomų specialistų pagalba nėra reikalinga.
19.2. Nustačius realius vaiko raidos sveikatos sutrikimus, atsakovas sutiktų prisidėti prie išlaidų vaiko specialiesiems poreikiams dengimo, tačiau šiuo metu dėl nurodytų aplinkybių abejoja ieškovės nurodomais vaiko specialiaisiais poreikiais (jų pobūdžiu, nuolatinumu) bei vaikui būtinos pagalbos apimtimi (pagalbą teikiančių specialistų kompetencija, užsiėmimų būtinumu, trukme ir pan.).
19.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavęs specialiųjų poreikių buvimą, iš atsakovo nepagrįstai priteisė išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 358 EUR kas mėnesį (nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2024 m. gegužės 29 d.) ir po 391 Eur kas mėnesį (nuo 2024 m. gegužės 30 d. iki dukros pilnametystės) dėl to ši skundžiamo sprendimo dalis yra keistina.
19.4. Taigi kiekvienam iš tėvų priklausančio teikti išlaikymo dydis būtiniesiems dukros U. T. poreikiams tenkinti, turėtų būti toks: nuo kreipimosi į teismą dienos (nuo 2023 m. spalio 23 d.) po 274 EUR (358 EUR - 85 EUR (specialiųjų poreikių suma)) kas mėnesį iki 2024 m. gegužės 29 d.; nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (nuo 2024 m. gegužės 30 d.) po 306 EUR (391 EUR - 85 EUR (specialiųjų poreikių suma)), kas mėnesį iki jos pilnametystės.
19.5. Atsakovas mano, kad teikiamas apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes žodinis bylos nagrinėjimas padės išsamiau ir objektyviau atskleisti vaiko specialiųjų poreikių buvimą.
20. Ieškovė J. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė šiuo argumentus:
20.1. Iš bylos medžiagos, o būtent 2 t. b. l. 177-178 (medicininis išrašas - ligos kodas f88 - kiti psichologinės raidos sutrikimai), 4 t. b. l. 90 (pažyma apie papildomą ugdymą), 5 t. b. l. 17 (pažyma) vaiko terapijai skiriamos išlaidos yra pagrįstos ir būtinos, o valstybės finansuojamų priemonių sąraše šios terapijos nėra ir ji nėra kompensuojama (https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos- sritys/informacija-gyventojams/gydymo-ir-sveikatos-prieziuros-paslaugos/ ).
20.2. Medicininis išrašas, esantis 2 t. b.l. 177-178, laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, o aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.
20.3. Apeliantas, nurodydamas, kad šalių dukra neturi papildomų poreikių sveikatai, bylos nagrinėjimo galėjo prašyti skirti medicininės ekspertizę šalies vaiko sveikatos būklei įvertinti ir taip paneigti papildomus medicininius poreikius .
20.4. Ieškovės manymu žodinis bylos nagrinėjimas nėra tikslingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
22. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje yra įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prašymo argumentai nesuponuoja poreikio taikyti išimtį iš bendrosios bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos taisyklės ir skirti žodinį procesą. Pirma, savo pozicijas dėl priimto teismo sprendimo šalys turėjo galimybę išdėstyti (ir yra išsamiai išdėsčiusios) apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos. Antra, nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visiškai pakanka skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti. Prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios su apelianto noru įrodyti, jog jo dukrai nereikia specialių poreikių taip pat nesudaro prielaidų nukrypti nuo bendrosios taisyklės, nes šias aplinkybes šalys turėjo nevaržomą teisę įrodinėti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teise.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
24. Apeliantė iš esmės nesutinka su skundžiamu sprendimu, dėl to, kad teismas netenkino ieškovės reikalavimo vietoje išlaikymo dukrai mokant periodinėms išmokomis kas mėnesį, nustatyti išlaikymo formą atsakovo turtu.
25. Pagal teisinį reguliavimą teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Teismas gali priteisti išlaikymą ir keliomis įstatyme nustatytomis išlaikymo formomis, pavyzdžiui, turtu ir periodinėmis išmokomis.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018 yra nurodžiusi, kad išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kokia labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo formos parinkimo kriterijai yra šie: vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos būklė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktūra, gaunamų pajamų dydis, periodiškumas, tėvo (motinos) gebėjimas tinkamai tvarkyti turtą ir gauti iš jo pajamas vaikų išlaikymui ar kitaip tenkinti vaikų poreikius iš priteisto turto. Taigi kriterijai, galintys lemti vieną ar kitą išlaikymo formą, yra įvairūs.
27. Teismas, parinkdamas išlaikymo formą, turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui ir kt.
28. Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas kas mėnesį vaiko (vaikų) poreikiams tenkinti, jei išlaikymas yra mokamas nepažeidžiant mokėjimo tvarkos. Ši išlaikymo forma taikytina tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai leidžia išlaikymą privalančio mokėti vaiko tėvo (motinos) turimos lėšos ir nėra pažeidžiami nei vaikų, nei tėvų interesai dėl tokios išlaikymo formos taikymo.
29. Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos vaikui (vaikams) išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita. Turto vertė nustatoma remiantis verte, nustatyta pagal rinkos kainas, esančias sprendimo priėmimo metu (CK 3.4, 3.119 straipsniai). Rinkos vertė gali būti nustatoma, remiantis inventorizaciniais duomenimis, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais.
30. CK įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to teismas turi priteisti išlaikymą vaikui, o ne jo atstovui pagal įstatymą – tėvui (motinai). Teismo sprendimu ar teismo įsakymu dėl išlaikymo priteisimo teismas turi paskirti tėvą (motiną), tvarkysiantį vaikui išlaikyti skirtas lėšas. Nutraukus santuoką ar patvirtinus gyvenimą skyrium, išlaikymui priteistą turtą tvarko uzufrukto teise tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (vaikai) (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
31. Išlaikymą tvarkantis asmuo išlaikymui skirtas pinigų sumas ir turtą turi tvarkyti kaip apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus. Kai iš parduoto išlaikymui priteisto turto gautų lėšų ar lėšų, gautų priteisus išlaikymą vienkartine pinigų suma, įgyjamas kitas turtas, vaikas yra šio turto savininkas arba bendraturtis proporcingai jam priklausančių įdėtų lėšų daliai (CK 3.161 straipsnio 4 dalis, 4.72 straipsnis). Pavyzdžiui, įgijus nekilnojamąjį daiktą nepilnametis vaikas yra šio daikto savininkas ir sutartyje bei viešame registre privalo būti nurodytas kaip nekilnojamojo daikto savininkas arba bendraturtis.
32. Konkreti pinigų suma ar turtas natūra paprastai priteisiamas tais atvejais, kai teikti išlaikymą privalantis vaiko tėvas (motina) neturi nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad išlaikymą periodinėmis išmokomis tėvas (motina) laiku ir visiškai teiks iš turimų santaupų ar iš kito turto gaunamų pajamų.
33. Pirmiau pateikti išaiškinimai dėl kriterijų, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl labiausiai vaiko (vaikų) interesus atitinkančios išlaikymo formos parinkimo (žr. šios nutarties 21-24, 27 punktus) koreliuoja su kasacinio teismo nuosekliai formuojama praktika nagrinėjamo pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2017 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017).
34. Šioje byloje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAĮT Kauno miesto VTAS ar VTAS) 2024 m. vasario 6 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog U. T. nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaunas (su motina), trijų kambarių bute. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vaikui esant aprūpintam gyvenamuoju būstu, išlaikymo priteisimas nekilnojamuoju turtu neturėtų įtakos šalių dukters materialinei gerovei ir neatitiktų vaiko interesų, nes turi būti patenkinti ir kiti vaiko būtinieji poreikiai, kaip antai: lėšos ugdymui, maistui, laisvalaikiui, sveikatai, ir pan. Be to, priteisus išlaikymą nekilnojamuoju turtu, vaikas ne tik negautų pajamų kasdieniams poreikiams tenkinti, tačiau dar ir atsirastų pareiga turtą prižiūrėti ir jį išlaikyti. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad priteisiant išlaikymą turtu, turto savininku tampa nepilnametis vaikas. Kiekvienam nekilnojamam turtui išlaikyti reikia lėšų, už jį mokami mokesčiai, taigi atsiranda papildomi finansiniai įsipareigojimai. Šalių nepilnametė dukra piniginių lėšų neturi, todėl priteisus išlaikymą turtu, ieškovei tektų pareiga ne tik užtikrinti nepilnametės dukters poreikius, bet ir mokėti mokesčius, išlaikyti turtą.
35. Apeliantė pateikė antstolio M. L. pažymą apie vykdomus išieškojimus iš atsakovo turto. Tačiau, kolegijos nuomone, tai nepaneigia šioje nutartyje išdėstytų argumentų dėl teikiamo išlaikymo formos.
36. Apeliantas po apeliacinio skundo pateikė duomenis apie darbo užmokestį, charakteristiką, darbo sutartį, kurie patvirtina, jog jis pajėgus teikti išlaikymą nepilnametei dukrai.
37. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis, ieškovė nuo 2021 m. lapkričio 11 d. buvo bedarbė, registruota užimtumo tarnyboje. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad išlaikymo priteisimas turtu sukeltų pernelyg dideles pareigas bei įsipareigojimus, kurių nepilnametis vaikas (ar jo įstatyminė atstovė) galimai neturėtų galimybės vykdyti, o tai neatitiktų geriausių vaiko interesų. Be to, yra būtina atsižvelgti, kad atsakovas dirba, gauna nuolatines pajamas, todėl turi galimybę teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis. Dėl išvardintų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių dukrai turi būti teikiamas išlaikymas periodinėmis išmokomis, todėl ši ieškovės apeliacinio skundo dalis atmetama.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
38. Ieškovė prašė priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas už atsakovo 8207 Eur dydžio išlaikymo dukrai įsiskolinimą, susidariusį nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2023 m. spalio 16 d., skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 16 d.) iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.
39. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti nurodytą reikalavimą, motyvuodamas tuo, jog CK trečiojoje knygoje įtvirtintos teisės normos nenustato, kad priteisiant išlaikymą ar išlaikymo įsiskolinimą, papildomai būtų priteisiamos ir palūkanos. Kolegija nesutinka su šiuo teismo sprendimu.
40. CK įtvirtinta nuostata, kad įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamosios palūkanos skaičiuojamos tik tuomet, kai praleidžiamas piniginės prievolės vykdymo terminas. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) – šioje teisės normoje reglamentuojamos procesinės palūkanos, jos priskiriamos kompensuojamosioms palūkanoms, t. y. atlieka dėl prievolės neįvykdymo patirtų nuostolių kompensuojamąją funkciją. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-687/2019, 28, 29 punktai).
41. Nagrinėjamu atveju apeliantė, kaip vaiko įstatyminė atstovė, yra atsakovo (skolininko) kreditorė. Byloje yra konstatuota, jog atsakovas turi 8 207 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą dukrai U. T.. Situacija šioje byloje atitinka pacituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytas sąlygas, kada priteisiamos procesinės palūkanos: 1) ieškovė kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo; 2) ieškovė pateikė reikalavimą priteisti procesines palūkanas. Taigi apeliantės prašymas priteisti procesines palūkanas yra pagrįstas, t. y. pirmosios instancijos teismas privalėjo jas priteisti, todėl ši ieškovės apeliacinio skundo dalis tenkinama.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
42. Atsakovas (apeliantas) A. T. apeliaciniu skundu skundžia priteistą iš jo išlaikymą dukrai U. T., mokamą periodinėmis išmokomis: nuo kreipimosi į teismą dienos (nuo 2023 m. spalio 23 d.) po 358 Eur kas mėnesį iki 2024 m. gegužės 29 d. ir nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (nuo 2024 m. gegužės 30 d. ) po 391 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės.
43. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atgauti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).
44. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
45. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo nustatyta vaiko specialiesiems poreikiams reikalinga papildoma suma 85 Eur (170 :2). Jo manymu byloje nėra pakankamai įrodymų konstatuoti tokių specialių poreikių tenkinimą. Kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
46. Ieškovė nurodo, kad būtinybę dukrai taikyti terapines priemones pagrindžia byloje esantys įrodymai: 2 t. b. l. 177-178 (medicininis išrašas - ligos kodas f 88 - kiti psichologinės raidos sutrikimai), 4 t. b. l. 90 (pažyma apie papildomą ugdymą), 5 t. b. l. 17 (pažyma).
47. CPK 197 str. 2 d. yra nurodyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.
48. Šiuo atveju Medicininis išrašas, esantis 2 t. b.l. 177-178, ir yra laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, todėl turi didesnę įrodomąją galią. Jo turinys nebuvo paneigtas, kitais byloje esančiais įrodymais.
49. Apeliantas, nurodydamas, kad šalių dukra neturi papildomų poreikių sveikatai, bylos nagrinėjimo galėjo prašyti skirti medicininės ekspertizę šalies vaiko sveikatos būklei įvertinti ir taip paneigti papildomus medicininius poreikius, tačiau to nepadarė.
50. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra turi specialiųjų poreikių, jai vėluoja kalbos raida ir kiti silpnieji gebėjimai pagal vaiko amžių. Tai yra konstatuota ne tik 2021 m. vasario 25 d. medicininių dokumentų išraše (kuriame patvirtina, kad mergaitei diagnozuoti kiti psichologinės raidos sutrikimai (F88)), tačiau ir vėlesniuose įrodymuose, įskaitant ir tuose, kuriuos pateikė pats atsakovas. T. y. kad šalių dukrai reikalinga specialistų pagalba, patvirtina ir atsakovo pateikta 2025-03-21 Kauno lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) pažyma. Joje nurodyta, kad U. T. teikiama švietimo pagalbos specialistų logopedo ir psichologo pagalba. Vyr. terapeutės/programų vadybininkės/šeimų konsultantės A. B. 2025 m. vasario 7 d. pažymoje nurodyta, jog atlikus U. T. gebėjimų vertinimą, nustatyta, kad jai reikalingas papildomas ugdymas dėl vėluojančios kalbos raidos ir kitų silpnųjų gebėjimų pagal vaiko amžių. Mergaitei rekomenduojami individualius užsiėmimai 5 kartus per savaitę po 2 valandas, paremti ABA metodikos principais.
51. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog dukra nebeturi specialiųjų poreikių, o pateikė netgi priešingus įrodymus, jog dukrai yra reikalingos papildomos ugdymo paslaugos. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog be būtinųjų įprastinių tokio amžiaus vaiko poreikių, šalių nepilnametė dukra turi ir specialiųjų poreikių, kurių patenkinimui reikalingos papildomos išlaidos, ne mažesnės kaip 170 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prie specialiųjų vaiko poreikių tenkinimo taip pat turi prisidėti lygiomis dalimis abu tėvai.
52. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytų bei priteistų papildomų išlaidų nepilnametei dukrai pagrįstumo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylos baigties
53. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, tačiau nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovei procesines palūkanas už vaiko išlaikymo įsiskolinimą, todėl ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeičiama.
54. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
55. Iš dalies tenkinus ieškovės apeliacinį skundą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir visiškai atmetus atsakovo apeliacinį skundą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93, 98 str.).
56. Pažymėtina, kad procesinių palūkanų priteisimo klausimas yra procesinio pobūdžio, t. y. jį išsprendus, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės nėra pakeičiamas. Taigi apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovei už tai bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos. Kiti ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų reikalavimai buvo atmesti, todėl nei ieškovei, nei atsakovui jų patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovės J. D. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės J. D. reikalavimas dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo A. T. ir priteisti ieškovei J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 207 Eur įsiskolinimo sumą, nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 16 d.) iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.