Kauno apygardos teismo nutartis

2024-09-24 · Civilinė byla Nr. e2S-1224-324/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2024-09-24Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-10-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-24
Bylos Nr.
e2S-1224-324/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11283-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
J. D.
Atsakovas
A. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1224-324/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11283-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.1; 3.3.2.6.1 (S)
Kaunoapygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui A. T. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. D. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui A. T. (toliau – ir atsakovas) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, kuriuo ieškovė prašo: 1) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus praėjusius metus iki ieškinio pareiškimo teismui – 11 394 Eur; priteisti iš atsakovo nepilnametei U. T. (toliau – ir nepilnametė dukra) išlaikymą iki jos pilnametystės atsakovo turtu - 14/53 žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina – 12 916,98 Eur; 249/482 žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina – 8472,20 Eur; pastatu-gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina – 9970 Eur; kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina – 117 Eur; 3) išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškiniu ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iš atsakovo iki bylos išnagrinėjimo priteisti laikiną išlaikymą – po 316,50 Eur periodinių kasmėnesinių išmokų nepilnametės dukters išlaikymui; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto (14/53 žemės sklypo dalių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina – 12 916,98 Eur; 249/482 žemės sklypo dalių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina – 8472,20 Eur; pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina – 9970 Eur; kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina – 117 Eur) areštą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui: 249/482 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) ir 14/53 dalims žemės sklypui, Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); taip pat iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai.

4. Atsakovas 2024 m. gegužės 21 d. pateikė teismui prašymą sumažinti arešto dydi, panaikinant areštą 14/53 dalims žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad 2024 m. sausio 8 d. atlikus atsakovui asmenines nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą, nustatyta turto rinkos vertė 2024 m. sausio 8 d. yra 60 000 Eur. Ieškovės iš atsakovo prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo turtu suma yra 29 269,73 Eur, t. y. mažiau nei pusė atsakovui asmenines nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės. Taigi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra didesnei sumai nei ieškinio reikalavimai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo patenkino. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir panaikino areštą, taikytą atsakovo nekilnojamajam turtui – 14/53 žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Kitą dalį Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutarties paliko nepakeistą.

6. Teismas nustatė, kad ieškinio užtikrinimui Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones turto areštą, buvo atsižvelgta į ieškinyje nurodytą bei kartu su ieškiniu pateiktą informaciją iš Nekilnojamojo turto registro apie prašomo areštuoti turto vertę. Teismas sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui perleidus jam nuosavybės teise priklausantį visą ar dalį nekilnojamojo turto, nebus užtikrintas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

7. Teismas nurodė, kad, nors galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika ir nėra eliminuota, tačiau atsakovui pateikus informaciją apie jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę 2024 m. sausio 8 d., yra pagrindas sumažinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Iš atsakovo pateiktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad 2024 m. sausio 8 d. UAB „OBER-HAUS“ atliko nekilnojamojo turto – pastato gyvenamojo namo, dalies žemės sklypo, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, rinkos vertės nustatymo vertinimą. Iš ataskaitos duomenų matyti, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 60 000 Eur. Tuo tarpu ieškovės reikalavimas yra 29 269,73 Eur, t. y. reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą 11 394,00 Eur bei reikalavimas priteisti išlaikymą turtu 17 875,73 Eur.

8. Teismas konstatavo, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - arešto mastas yra didesnis nei būtina užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, t. y. iš esmės riboja ir pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus. Teismas sprendė, kad taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimas neturės neigiamos įtakos byloje galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Todėl teismas patenkino atsakovo prašymą ir pakeitė Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikino areštą atsakovo nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), paliekant nepakeistą nutarties dalį dėl laikino išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo bei atsakovo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), arešto.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Vienintelis pirmosios instancijos teismo argumentas, kuriuo remiantis teismas sumažino taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, yra reiškiamų reikalavimų suma. Ieškovė 2024 m. birželio 4 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo, atsižvelgiant padidėjusią ieškinio sumą, prašo palikti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. kol bus nagrinėjama ši byla, iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą – po 250 Eur periodinių kasmėnesinių išmokų nepilnametės dukters išlaikymui; turto, o būtent 14/53 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina 12 916,98 Eur areštą; 249/482 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertę nustatė atsakovo turto vertintojai 60 000 Eur, areštą; priteisti iš atsakovo 15 120 Eur išlaikymo įsiskolinimą už tris praėjusius metus iki ieškinio pareiškimo teismui; priteisti iš atsakovo ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 15 120 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą iki jos pilnametystės – po 462 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, nustatant išlaikymo formą atsakovo turtu - 14/53 žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina – 12916,98 Eur; 249/482 žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso turto, esančio vidutinė vertė, esančio (duomenys neskelbtini) kurią nustatė atsakovo turto vertintojai – 60 000 Eur; išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 4 d. patikslintą ieškinį priėmė. Ieškovės patikslintu ieškiniu pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių šiuo metu neišspręstas.

1.2. Ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, padidėjo ieškovės reiškiamų reikalavimų suma. Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai ir sąlygos neišnyko.

Atsiliepimas

10. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Nesutiktina su išlaikymo priteisimu nepilnametei dukrai atsakovo turtu, nes jis yra pajėgus dukrai teikti išlaikymą periodinėmis įmokomis. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas šiuo metu dirba, jo gaunamos pajamos yra pakankamos atsakovo būtinųjų poreikių užtikrinimui bei šalių nepilnametės dukros išlaikymo periodinėmis įmokomis kas mėnesį teikimui.

2.2. Atsakovas aktyviai dalyvauja šalių nepilnametės dukros gyvenime (nuolatos bendrauja, matosi su dukra, leidžia laisvalaikius, atostogas, domisi jos pomėgiais, poreikiais). Bendravimo su dukra laikotarpiu atsakovas patiria išlaidas šalių nepilnametės dukros išlaikymui (įskaitant, bet neapsiribojant, dukros maitinimu, kelionėmis, įvairių, dukrai reikalingų, daiktų įsigijimu ir pan.) bei tiesiogiai prisideda prie šalių nepilnametės dukros poreikių tenkinimo. Atsakovas nesiekia sumažinti šalių nepilnametei dukrai teiktiną išlaikymą, priešingai – jis siekia prisiimti daugiau pareigų, susijusių su šalių nepilnamete dukra, taip užtikrinant stiprų jų ryšį ne tik dabar, bet ir ateityje.

2.3. Šiuo metu yra rengiamas priešieškinis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos pakeitimo ir išlaikymo dydžio priteisimo, kuriuo jis prašys būti įpareigotas teikti šalių nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis įmokomis, kurių dydis atitiktų tikruosius šalių nepilnametės dukros poreikius.

2.4. 2024 m. sausio 8 d. buvo atliktas atsakovui asmenines nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimas. Nustatyta turto rinkos vertė 2024 m. sausio 8 d. 60 000 Eur. Šio turto būklė yra nuolat gerinama, dėl to kyla.

Šalies argumentai

2.5. Atsakovas 2024 m. gegužės 8 d. pateikė ieškovei prašymą dėl pagal įgaliojimą gautos piniginės sumos (125 000 Eur) grąžinimo. 2022 m. spalio 26 d. notarinės pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ieškovė, būdama atsakovo įgaliotu asmeniu, pardavė atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, buvusį (duomenys neskelbtini), už 125 000 Eur. Sutartyje ieškovė savo parašu patvirtino, jog 125 000 Eur sumą gavo, tačiau ši suma atsakovui nebuvo grąžinta. Iki šiol iš ieškovės atsakymas nėra gautas, todėl šiuo metu rengiamas ieškinys dėl nurodytos piniginės sumos priteisimo iš ieškovės atsakovo naudai. Ieškovė iki šiol disponuoja 125 000 Eur suma, gauta pagal atsakovo išduotą įgaliojimą. Iki ieškinio pateikimo dienos (2023-10-23) atsakovas manė, jog yra finansiškai pasirūpinęs šalių nepilnametės dukros išlaikymu. Be to, atsakovas niekada nevengė išlaikyti dukrą ir ja rūpintis.

2.6. Atsakovas žino ir supranta, jog pagal teismų praktiką nėra galimybės įskaityti atsakovo išlaikymo šalių nepilnametei dukrai (bei susijusių įsipareigojimų) ir ieškovės 125 000 Eur skolos atsakovui, tačiau ieškovės 125 000 Eur dydžio sumos grąžinimas atsakovui sąlygotų pagerintą atsakovo turtinę padėtį ir tokiu būdu leistų padidinti dukrai teikiamo išlaikymo dydį.

2.7. Šio atsiliepimo rengimo metu yra sudaryta Preliminari žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus sutikimas minėtą žemės sklypą parduoti atsakovo pasirinktiems asmenims. Šis sutikimas galioja tik vienerius metus nuo jo išdavimo dienos. Tenkinus ieškovės skundą ir panaikinus skundžiamą nutartį, esant areštuotam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas patirs nepagrįstas žalas ir laiko sąnaudas, Nacionalinės žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus teikdamas pakartotinį pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, atlikdamas su naujos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu susijusius (įskaitant, bet neapsiribojant, su potencialia naujo pirkėjo paieška, sudarytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimu, dvigubo avanso grąžinimu ir pan.) bei kitus veiksmus. Pardavus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šalių nepilnametės dukros išlaikymui atsakovas avansu pervestų išlaikymo sumą už metus (skaičiuojant nuo žemės sklypo pardavimo dienos) į priekį, o toliau mokėdamas kas mėnesį išlaikymą periodinėmis įmokomis užtikrins nepertraukiamą dukros būtinųjų poreikių patenkinimą.

Atsiliepimas

2.8. Atsakovas nesutinka su šalių nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo periodinėmis įmokomis siejimu su ½ MMA dalimi bei priešieškiniu sieks, kad šalių nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo suma būtų siejama su ieškovės objektyviais duomenimis pagrįstomis išlaidomis, patiriamomis nepilnametės dukters būtinųjų poreikių tenkinimui, atsižvelgiant į dažną dukros ir tėvo bendravimo laikotarpį, atsakovo patiriamas išlaidas nepilnametės dukros interesais. Ieškovė patikslintu ieškiniu galimai siekia nepagrįstai padidinti ieškinio kainą, neatsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Ieškovė nenurodo vaiko pasikeitusių poreikių, kurie sąlygotų prašomo teikti išlaikymo dydžio pokytį po ieškinio pateikimo (2023-10-23). Atsakovo skaičiavimu, ieškinio kaina formaliai galėtų būti ne 83 496 Eur, o 53 639 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sumažintas teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas – atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto areštas – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

14. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštus.

15. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).

17. Remiantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, be to naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes šalys dėl pateiktų naujų įrodymų turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos, tinkamam atskirųjų skundų išnagrinėjimui atsakovo pateikti įrodymai priimtini. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, prieš parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, visada yra įvertinama konkretaus ieškinio rūšis, materialinio reikalavimo, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobūdis.

19. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

20. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato teismui galimybę areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

21. Vadovaujantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus.

22. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys skolininko / atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).

23. Teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis), todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1331-178/2017).

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (249/482 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir 14/53 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) areštas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, buvo atsižvelgta į ieškinyje nurodytą bei kartu su ieškiniu pateiktą informaciją iš Nekilnojamojo turto registro apie prašomo areštuoti turto vertę, būtent 14/53 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina – 12 916,98 Eur; 249/482 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina – 8 472,20 Eur; pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina – 9 970,00 Eur, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina – 117 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas areštavo atsakovo nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė šios nutarties priėmimo metu pagal teismo turėtus (Nekilnojamojo turto registro) duomenis sudarė 31 476,18 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos ieškinio suma yra 42 870,18 Eur.

25. Atsakovas 2024 m. gegužės 21 d. prašymu prašydamas sumažinti arešto dydį ir panaikinti areštą 14/53 dalių žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), areštą, pateikė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad 2024 m. sausio 8 d. UAB „OBER-HAUS“ atliko nekilnojamojo turto – pastato gyvenamojo namo, dalies žemės sklypo, kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių – rinkos vertės nustatymo vertinimą ir nustatė, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 60 000 Eur.

26. Taigi priešingai, nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytus duomenis apie atsakovo nekilnojamojo turto rinkos vertę, pagrįstai sumažino atsakovo nekilnojamajam turtui pritaikytą arešto mastą pagal ieškovės reiškiamą reikalavimų sumą. Šiuo aspektu reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad ieškovė neginčija UAB „OBER-HAUS“ atlikto nekilnojamojo turto vertinimo metu nustatytos rinkos vertės (60 000 Eur).

27. Faktas, kad ieškovė 2024 m. birželio 4 d. (vėliau, nei pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį) pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo iš atsakovo prašo priteisti didesnes išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sumas, nesudaro pagrindo vertinti skundžiamos nutarties kaip neteisėtos.

28. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

29. Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma ar turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Vis dėlto išlaikymas neturi lėšų kaupimo ar taupymo (nekilnojamojo turto įgijimo, būsto įsigijimo nuosavybės teise ar kt.) tikslo, nors nepaneigiama, kad dalis lėšų gali būti sukaupiama vaiko naudai, taip pat ir iš teikiamo išlaikymo, todėl išlaikymas turtu yra išimtinė išlaikymo teikimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

30. Taigi, dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo (išlaikymo įsiskolinimo) dydžio ir priteistinos išlaikymo formos bus pasisakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, dėl to ir šiuo aspektu nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.

31. Paminėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė. Tokių priemonių taikymo paskirtis ir tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu, turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apibendrindamas išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, ir pagrįstai tenkino atsakovo prašymą dėl jam taikyto arešto masto sumažinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl to atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė