Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. (S. S.), atstovaujamo advokatės Irenos Maksimovos, ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-296-922/2017 pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Skolvalda“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, ieškovo S. S. (S. S.) ir trečiojo asmens UAB „Skolvalda“ skundus, atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas jo patikslintas ieškinys dėl 4 755,00 Eur skolos priteisimo iš atsakovo G. K.. Ieškovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, suteikė prioritetinę įrodomąją galią vekseliui ir nepasisakė dėl kitų byloje esančių įrodymų.Pripažinimas, kad atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).Nagrinėjamu atveju bylos šalys iš esmės sutinka, kad 2016 m. spalio 5 d. atsakovo G. K. pasirašytas paprastasis vekselis Nr. 4755 (toliau – ginčo vekselis) neturi vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statuso ir dėl jo nebetaikytinos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojimų pagal vekselį asmenų santykių.Gausiai išplėtotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Toks dokumentas turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. teismas turi įvertinti byloje esančių įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).Pirmosios instancijos teismas ginčo vekselį laikė paprastu skolos rašteliu ir sprendė, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė pinigų perdavimo fakto, dėl ko paskolos sutartis nelaikytina faktiškai sudaryta. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas; turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; kt.).Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėjęs teismas sprendime be atskiro įrodymo - ginčo vekselio, visiškai nepagrįstai nieko nepasisakė apie kitų byloje esančių įrodymų įrodomąją vertę, paneigiami skundžiamo sprendimo turiniu. Bylos duomenys, pateiktų į bylą įrodymų visuma patvirtina, jog teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo pateikti ranka pildyti dokumentai (užrašai): lapo kopija su skolos detalizacija (ieškinio priedas Nr. 3) bei užrašų knygutės kopija su skolos detalizacija (ieškinio priedas Nr. 2), atsižvelgiant į tai, kad juose nėra suprantamų ir aiškių rekvizitų, parašų, neaišku kokie juridiniai faktai fiksuoti (apskritai neaišku ar jie buvo fiksuoti, ar tai tik antriniai dokumentai, sudaryti jau buvusių dokumentų pagrindu), nėra pakankami ieškovui įrodinėjant aplinkybę, jog jis atsakovo nuosavybėn neabejotinai perdavė pinigines lėšas, o konkrečiai – 4755 eurus. Tai, kad sprendime nebuvo pateikta el. susirašinėjimo tarp šalių ir skolos skaičiavimo užrašų knygutėje analizė, nereiškia, kad šie rašytiniai įrodymai nebuvo vertinamai atsižvelgiant į įrodymų visumą (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pažymėjo, kad atsakovo (tikėtina rašymo apsirikimas – ieškovo) vedama bendrų verslo reikalų apskaitos forma (užrašų, užrašų knygutės pildymas), iš kurių teismui visiškai neaišku kokie juridiniai faktai (prievolių prisiėmimas, įvykdymas) užfiksuoti, verslo santykių aiškinimasis elektroniniais laiškais nėra patikimi įrodymai ir jais teismas, priimdamas šį sprendimą, vadovavosi labai ribotai.Teisėjų kolegija pažymi, kad nors vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu, tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016).Nagrinėjamos bylos atveju šalių teikti procesiniai dokumentai rodo, kad ieškovą S. S. ir atsakovą G. K. sieja tarpusavio verslo santykiai. Pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad atsakovas ieškovui buvo skolingas pagal 2016 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį (sutarties suma 5170 Eur); ieškovas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 206 m. spalio 5 d. skolino atsakovui pinigines sumas, o atsakovas jas dalimis grąžindavo; 2016 m. spalio 5 d. atsakovas, kaip užtikrinimo priemonę, pasirašė ieškovui ginčo vekselį likusiai 4 755 Eur sumai. Tačiau tiek pateiktame patikslintame ieškinyje pats ieškovas nurodo, tiek ginčo vekselio pastaboje esantis įrašas patvirtina, kad iki šio vekselio pasirašymo atsakovas pilnai atsiskaitė pagal 2016 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra ir kitas - 2016 m. rugsėjo 29 d. atsakovo G. K. pasirašytas paprastasis vekselis Nr. 9925, 9 925 Eur sumai, o taip pat ieškovo 2016 m. rugsėjo 29 d. pasirašytas Susitarimas dėl skolų surašytų lapeliuose, kuriame teigiama, kad pasirašius 2016 m. rugsėjo 29 d. vekselį 9 925,00 Eur prieš tai buvę pasirašyti (užrašų knygutėje) skolos rašteliai iki šios datos tampa negaliojantys (atsakovo kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikti įrodymai). Taigi, viena vertus, prieš tai paminėti įrodymai paneigia ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl skolos buvimo pagal užrašų knygutėje esančią skolos detalizaciją, o, kita vertus, juos sistemiškai vertinant su šalių el. laiškų turiniu, kai atsakovas, norėdamas suderinti skaičius nurodo antrą kartą davęs 9 925 Eur (2016 m. spalio 6 d. el. laiškas), o ieškovas atsakydamas į tai nurodo „viskas teisingai...“ (2016 m. spalio 7 d. el. laiškas), o taip pat ieškovo paaiškinimais 2017 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje (išklausytas teismo posėdžio garso įrašas, nuo 10:16 min.), pripažintina pagrindu konstatuoti, jog atsakovas 9 925,00 Eur skolą ieškovui yra grąžinęs. Ieškovas nei patikslintame ieškinyje nėra nurodęs jokių aplinkybių, nei pateikęs į bylą įrodymų, kurie leistų spręsti apie ieškovo atsakovui naujai suteiktas pinigų sumas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. spalio 5 d. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teiginiams, kad verslo santykių aiškinimasis elektroniniais laiškais, šie (el. laiškai) nėra patikimi įrodymai ir jais vadovaujamasi ribotai, vertina, kad vien tik atsakovo 2016 spalio 6 d. el. laiške nurodytas „4 800 Eur likutis“, kuris, sprendžiant iš šio laiško tolesnio turinio, yra dalis 6000 Eur ieškovo už plyteles atsakovui sumokėtos sumos, kai bendra užsakymo suma yra 5000 Eur ir atsakovui išreiškus sutikimą su 1000 Eur skolos suma, o atsakant į jį 2016 m. spalio 7 d. el. laišku ieškovui nurodžius, kad viso atsakovas skolingas 2 500 Eur (1000 Eur + 1500 Eur plytelių komisiniai) ir likusias plyteles, nesant byloje kitų įrodymų, nepatvirtina, kad šis likutis yra susijęs su ginčo vekselyje nurodyta suma. Bendra ginčo vekselyje ir jo pastaboje nurodyta suma yra 13 925 Eur (4755 Eur vekselio suma + pastaboje nurodyta 4000 Eur grąžinta skola ir + 5170 Eur atsiskaityta pagal pirkimo - pardavimo sutartį =13 925 Eur), ir būtent tokią sumą atsiskaityti grynais buvo nurodęs ieškovas 2016 m. spalio 23 d. el. laiške atsakovui, o pinigų gavimą jis patvirtino ginčo vekselyje savo parašu. Taigi, byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina teisingumą pirmosios instancijos teismo išvados, jog nėra faktinio pagrindo priteisti ieškovo reikalaujamą skolą, kurios nepaneigia ieškovo apeliacinio skundo argumentai. Todėl teismo sprendimas ieškinį atmesti laikytinas pagrįstu ir teisėtu.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus sprendžia, kad tiek S. S. patikslinto ieškinio pateikimas priteisti 4 755,00 Eur skolą, tiek jo elgesys viso proceso metu vertintinas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas subjektine teise. CK1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise bei pasekmės tokio piktnaudžiavimo atveju - teismas gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę. Piktnaudžiavimas savo teise atsiranda ne tik asmeniui turint tiesioginį tikslą padaryti žalą kitų asmenų interesams, tačiau ir nesąžiningai siekiant savo interesų patenkinimo. Įpareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, inter alia įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus nustatytas ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje bei CPK 7, 42, 95 straipsniuose. Kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Taigi, asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad ieškovo S. S. veiksmai, sudarant 2016 m. lapkričio 14 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2016/10/RPS-2, pateikus ginčo vekselį su nukirpta dalimi (tokį vekselį pateikė kartu su ieškiniu naujasis kreditorius UAB „Skolvalda“), vėliau atsakovui pateikus procesinius dokumentus su priedais, tarp jų – to paties turinio vekselį tik su jame esančia pastaba ir parašais, ir teismui 2017 m. gegužės 31 d. pasiūlius tikslinti ieškovą, bei pradiniam kreditoriui S. S. ir naujajam kreditoriui UAB „Skolvalda“ 2017 m. liepos 10 d. pasirašius priedą Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/10/RPS-2 dėl šios sutarties nutraukimo, teikiant patikslintą ieškinį iš esmės tuo pačiu faktiniu ieškinio pagrindu, kaip ir pradinio ieškovo UAB „Skolvalda“, 2017 m. rugpjūčio 22 d. aiškinant, kad tai pačiai sumai buvo du skirtingi vekseliai: vienas, kad atsiskaityta už stakles, kitas – atsakovas liko skoloj, o į formatą jis nekreipė dėmesio (posėdžio garso įrašas nuo 28:15 min), teismui po 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties priėmimo skirti dokumentų ekspertizę, siekiant nustatyti ar buvo išrašytas tik vienas 2016 m. spalio 5 d. vekselis 4 755,00 Eur sumai su pastaba ir parašais dėl atsiskaitymo ir byloje pateiktas vekselio originalas yra sutrumpintas, nukirptas / nuplėštas / kitaip pašalinus dalį vekselio teksto, 2017 m. rugsėjo 4 d. pateikiant vekselio nukirptą dalį, neatitinka įstatyme įtvirtinto į teismą pasikreipusio asmens elgesio įgyvendinant civilines teises ir vykdant pareigas standarto, kuris įgalintų teismą ginti tokio asmens pažeistas teises, nes visas pareiškėjo elgesys gali būti įvertintas tik kaip piktnaudžiavimas subjektine teise. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pažeista teisė turi būti ginama tam, kad būtų apginti sąžiningų asmenų teisėti interesai. Konstatavus piktnaudžiavimą teise, teismas gali atsisakyti ginti tokią subjektinę teisę, nes piktnaudžiavimas teise yra neteisėtas elgesys, todėl teisė negina ir negali ginti asmens, piktnaudžiaujančio teise, interesų (CK 1.137 str. 3 d.). Kas nagrinėjamu atveju sudaro savarankišką pagrindą ieškinio atmetimui.Trečiojo asmens UAB „Skolvalda“ skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad nutraukus reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją paliko proceso šalimi, neturėdamas jokio teisinio pagrindo priteisė bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas – materialinių subjektinių teisių perėmimas, todėl būtent materialinių teisių perėmimo galimybė ir apimtis apsprendžia procesinio teisių perėmimo galimybę ir apimtį.Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 48 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad procesinio teisių perėmėjo įtraukimo į procesą klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį, kuri gali būti tiek žodinė, įrašoma į teismo posėdžio protokolą, tiek rašytinė (CPK 290str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sprendžia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pradiniam kreditoriui su naujuoju kreditoriumi nutraukus reikalavimo perleidimo sutartį, įvyko procesinių teisių perėmimas, kai pradinis ieškovas UAB „Skolvalda“ buvo pakeista kitu ieškovu – S. S.. Pažymėtina, kad UAB „Skolvalda“ nepateikė pareiškimo dėl atsisakymo nuo ieškinio ir byla jos atžvilgiu nebuvo nutraukta (CPK 293 str. 4 p.), o S. S., pateikdamas patikslintą ieškinį jau nagrinėjamoje byloje, patikslino pradinį ieškinį. S. S. pateikus patikslintą ieškinį ir jame nurodžius UAB „Skolvalda“ trečiuoju asmeniu, ši tokia procesine padėtimi, nei vienam iš dalyvaujančių asmenų tam neprieštaraujant ir pačiai UAB „Skolvalda“ nereiškiant prašymo dėl pašalinimo iš bylos, ir dalyvavo nagrinėjamojoje byloje. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė motyvuotos nutarties dėl ieškovo procesinių teisių perėmimo (kuri galima ir žodinė), bet tik 2017 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje priminė apie pakeistą ieškovą, bei pats savo iniciatyva nesprendė trečiojo asmens UAB „Skolvalda“ pašalinimo iš bylos klausimo, teisėjų kolegija nelaiko esminiu procesinių teisės normų pažeidimu ir pagrindu skundžiamą sprendimą panaikinti. CPK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas. Procesinės teisės normoje (CPK 48 str. 2 d.) yra įtvirtinta, jog procesinių teisių perėmimo atveju perduodamos visos procesinės teisės. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad S. S. perėmus ieškovo teises, UAB „Skolvada“ neteko visų ieškovės teisių ir pareigų, tarp jų – ir pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas (CPK 48 str., CPK 41 str. 1 d., 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes (šios nutarties 24 -27 punktai), UAB „Skolvalda“ skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė 1700 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui ir 6.05 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovo (CPK 93 str. 1 d.). Tokiu atveju naikintina sprendimo dalis, kuria iš UAB „Skolvalda“ priteista 6,05 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, o iš S. S. valstybės naudai priteista 10,58 Eur bylinėjimosi išlaidų suma didintina iki 16,63 Eur (6,05 + 10,58 = 16,63). Atsakovo turėtų teisinės pagalbos išlaidų bendra suma – 2 500 Eur (1700 + 800 = 2500) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į advokato suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimas į ieškinį, triplikas, 4 kiti dokumentai, atstovavimas teisme 5 val.), neviršija jų Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų p. 8.2 p., 8.3 p., 8.17 p., 8.19 p.), yra pagrįsta, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Tokiu atveju naikintina teismo sprendimo dalis, kuria iš UAB „Skolvalda“ atsakovui priteista 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir iš S. S. atsakovui priteista 1 093,62 Eur suma didintina iki 2 793, 62 Eur (1093,62 + 1700 = 2793,62). CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Todėl UAB „Skolvalda“ atskirajame skunde keliant tik proceso teisės klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, paduodant atskirąjį skundą jos 2017 m. lapkričio 28 d. sumokėtas 107,55 Eur žyminis mokestis grąžintinas (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti:

panaikinti sprendimo dalį, kuria iš uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“, įmonės kodas 125778138, priteista 1700,00 EUR (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei 6,05 EUR (šeši eurai 5 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai;priteistą iš ieškovo S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1093,62 EUR (vienas tūkstantis devyniasdešimt tris eurai 62 ct) bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 2 793,62 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 62 ct);priteistą iš ieškovo S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,58 EUR (dešimt eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 16,63 Eur (šešiolikos eurų 63 ct).

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Skolvalda“, j. a. k. 125778138, 107,55 Eur (vieną šimtą septynis eurus 55 ct) žyminį mokestį, sumokėtą paduodant atskirąjį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.