Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. S. (S. S.) prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-296-922/2017, pagal ieškovo S. (S.) S. ieškinį atsakovui G. K., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Skolvalda“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas S. S. prašo: (1) atnaujinti procesą Varėnos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-296-922/2017, (2) panaikinti 2017 m. spalio 27 d. sprendimą nurodytoje byloje bei priimti naują sprendimą byloje, t. y. S. S. (S. S.) ieškinį tenkinti pilnai.

Pareiškėjas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu - paaiškėjus naujoms, esminėms aplinkybėms, t. y. paaiškėjus faktui, jog G. K. bei jo sutuoktinė T. K. ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius, negu teismui parodymus, laikytina, jog atsirado naujos, esminės aplinkybės, kurios negalėjo būti žinomos ieškovui nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, nei teikiant apeliacinį skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad atsiskaitymo faktas, t. y. vekselyje nurodytos sumos sumokėjimas, yra esminė ginčo aplinkybė, kurios nustatymas būtinas, sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad negali būti ginamos nesąžiningos proceso šalies teisės, taikytinas ir atsakovui G. K., kurio nurodytos teismui atsiskaitymo aplinkybės esminiai skiriasi nuo tų aplinkybių, kurias jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Šiam faktui paaiškėjus, byla turi būti atnaujinta ir sprendžiamas klausimas dėl byloje priimto sprendimo pagrįstumo.

Pareiškėjas mano, jog prašyme atnaujinti procesą nurodytos faktinės ir tapusios žinomomis po ikiteisminio tyrimo nutraukimo, susipažinus su ikiteisminio tyrimo baigiamuoju dokumentu, t. y. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Byloje pateikto jo, S. S., reikalavimo priteisti 4755 Eur skolą pagrįstumu buvo suabejota įvertinus jo galimo nesąžiningumo aplinkybes (vekselio dalies nukirpimo faktu). Tačiau atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo nustatyta, jog ne jis, pareiškėjas (ieškovas) S. S. nurodė teismui tikrovės neatitinkančias aplinkybes, o atsakovas G. K. sulaužė priesaiką ir teismui davė neteisingus parodymus. Pareiškėjas nurodo, kad teismas atmetė ieškinio reikalavimus atsakovo G. K. nesąžiningų ir neteisingų parodymų apie atsiskaitymo aplinkybes pagrindu. Šių aplinkybių reikšmę patvirtino ir pirmos instancijos teismas nurodydamas savo sprendime, kad „ byloje yra patvirtinimas, jog vekselis jau yra apmokėtas“, todėl ieškinį atmetė. Paaiškėjus, jog vis dėlto atsiskaitymo aplinkybėmis, kurios nurodytos byloje atsakovo bei liudytojos T. K. negali būti grindžiama išvada apie atsiskaitymą dėl šių įrodymų nepatikimumo, sprendimas byloje turi būti pakeistas.

Atsakovas G. K. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo (ieškovo) prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-296-922/2017, prašė: 1) ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir atsisakyti atnaujinti procesą; 2) teismui nusprendus, kad yra pagrindas procesą atnaujinti – ieškovo prašymą panaikinti sprendimą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018-02-08 nutartį byloje Nr. e2A-337-480/2018; 3) priteisti iš ieškovo atsakovo ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas G. K. atsiliepime nurodo, kad jis nesutinka su ieškovo S. S. prašymu dėl proceso atnaujinimo bei nesutinka su jo nurodymu, kad paaiškėjo aplinkybės, jog jis, G. K. ir jo sutuoktinė T. K. išnagrinėtoje byloje davė neteisingus parodymus, kurie nulėmė bylos baigtį.

G. K. patvirtino, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas rėmėsi byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir lemiamos reikšmės šalių paaiškinimai ar liudytojų parodymai priimant sprendimą neturėjo. Parodymų idealaus atitikimo nebuvimas nekeičia parodymų esmės – kad jis, atsakovas su ieškovu atsiskaitė, kas nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė.

Atsakovas atsilepime nurodo, kad ieškovas nenurodė jokių esminių aplinkybių, kurios paaiškėjo ir nebuvo bei negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Aplinkybės dėl to, kad ieškovas atsiskaitė ar neatsiskaitė pagal vekselį buvo nagrinėjamos Varėnos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e2-296-922/2017 ir Kauno apygardos teismo kaip apeliacinės instancijos išnagrinėtoje byloje Nr. e2A-337-480/2018. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl atsiskaitymo nėra naujos aplinkybės – viso civilinio proceso metu G. P. ir S. S. teigė, kad lėšos pagal vekselį nebuvo grąžintos, o G. K. bei T. K. viso proceso metu nurodė, kad lėšos nurodytos vekselyje buvo grąžintos (ikiteisminio tyrimo metu lygiai taip pat viena pusė neigė atsiskaitymą, kita tvirtino atsiskaitymo faktą). Be to, Varėnos rajono apylinkės teismas rėmėsi ne šalių ir liudytojų paaiškinimais/ parodymais, bet byloje esančiais rašytiniais dokumentais, vienas kurių yra būtent 2016-10-05 vekselis ir prie jo buvęs ieškovo savavališkai nukirptas įrašas dėl atsakovo atlikto atsiskaitymo. Varėnos rajono apylinkės teismas priimdamas sprendimą nurodė, kad vekselis yra negaliojantis ir negali būti laikomas paskolos sutartimi bei, kad net ir kitaip tvirtinant, akivaizdu, kad atsakovas su ieškovu yra atsiskaitęs, todėl visiškai nepagrįstai ieškovas nurodo, kad esminę reikšmę turėjo šalių paaiškinimai ar liudytojų parodymai. Esminę reikšmę turėjo dokumentas, sudaręs reikalavimo pagrindą – vekselis bei jame nurodyti duomenys apie atsiskaitymą, kuriuos ieškovas savavališkai nukirpo.

Aplinkybė, kad prokuroras nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, nelaikė, kad vekselis suklastotas, nereiškia, kad vekselio dalis apie atsiskaitymą nebuvo nukirpta. Vekselio nukirpimo faktas, kaip nustatytas, yra nurodytas ir pačiame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Būtent šiais rašytiniais įrodymais remiantis išspręsta byla ir asmens patraukimas atsakomybėn už dokumento klastojimą ar jo nepatraukimas atsakomybėn, nepakeičia civilinių teisinių santykių turinio, kuris detaliai pasibaigusiame civiliniame procese išnagrinėtas bei priimtas neskundžiamas sprendimas. Visi parodymai civiliniame procese atitinka rašytinę medžiagą – vekselį ir jo nukirptą dalį apie atsiskaitymą, staklių pirkimo-pardavimo sutartį, elektroninius laiškus. Tai yra galimus netikslumus dėl sumokėtų sumų G. K. ir T. K. teikiant paaiškinimus/ parodymus detaliai patikslina rašytiniai įrodymai.

Kitas byloje dalyvaujantis asmuo – trečiasis asmuo UAB „Skolvalda“ atsiliepimo į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-296-922/2017, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atsisakytina atnaujinti procesą.

Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą.

Kasacinis teismas, aiškindamas proceso atnaujinimo paskirtį ir tikslus, yra pabrėžęs, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-514/2013; kt.).

Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamoje byloje, pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas (atsakovas) S. S. nurodo proceso atnaujinimo pagrindą – naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinimos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tvirtina, kad paaiškėjus faktui, jog G. K. bei jo sutuoktinė T. K. ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius, negu teismui parodymus, galima laikyti, jog atsirado naujos, esminės aplinkybės, kurios negalėjo būti žinomos ieškovui, nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme (Varėnos rajono apylinkės teisme) metu, nei teikiant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui.

Teismo nuomone, kad šiuo atveju pareiškėjo (atsakovo) išsakyti argumentai dėl jo manymu naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu bei atsakovui G. K. ir jo sutuoktinei T. K. davus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje, paaiškėjo, kad jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-296-922/2017 jie davė neteisingus parodymus, kurie nulėmė bylos baigtį, nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-296-922/2017 atnaujinimui yra teisiškai nereikšmingi. Akcentuotina, kad Kauno apygardos teismas nagrinėtoje civilinėje byloje (bylos Nr. e2A-337-480/2018) detaliai pasisakė dėl visų įrodymų, tame tarpe, elektroninio susirašinėjimo ir paties ieškovo S. S. užrašų bei Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus nurodė, kad tiek S. S. patikslinto ieškinio pateikimas priteisti 4755,00 Eur skolą, tiek jo elgesys viso proceso metu vertintinas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas subjektine teise. Taigi, asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, trijų teisėjų kolegija nurodžiusi, kad ieškovą S. S. ir atsakovą G. K. siejo tarpusavio verslo santykiai. Teismui teiktame patikslintame ieškinyje ieškovas nurodęs, kad atsakovas ieškovui buvo skolingas pagal 2016 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį (sutarties suma 5170 Eur); ieškovas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 206 m. spalio 5 d. skolino atsakovui pinigines sumas, o atsakovas jas dalimis grąžindavo; 2016 m. spalio 5 d. atsakovas, kaip užtikrinimo priemonę, pasirašė ieškovui ginčo vekselį likusiai 4 755 Eur sumai. Tačiau tiek pateiktame patikslintame ieškinyje pats ieškovas nurodo, tiek ginčo vekselio pastaboje esantis įrašas patvirtina, kad iki šio vekselio pasirašymo atsakovas pilnai atsiskaitė pagal 2016 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija, nagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, atkreipė dėmesį į tai, kad byloje yra ir kitas - 2016 m. rugsėjo 29 d. atsakovo G. K. pasirašytas paprastasis vekselis Nr. 9925, 9 925 Eur sumai, o taip pat ieškovo 2016 m. rugsėjo 29 d. pasirašytas Susitarimas dėl skolų surašytų lapeliuose, kuriame teigiama, kad pasirašius 2016 m. rugsėjo 29 d. vekselį 9 925,00 Eur prieš tai buvę pasirašyti (užrašų knygutėje) skolos rašteliai iki šios datos tampa negaliojantys (atsakovo kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikti įrodymai). Taigi, akivaizdu, kad prieš tai paminėti įrodymai paneigia ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl skolos buvimo pagal užrašų knygutėje esančią skolos detalizaciją, o, kita vertus, juos sistemiškai vertinant su šalių elektroninių laiškų turiniu, kai atsakovas, norėdamas suderinti skaičius nurodo antrą kartą davęs 9 925 Eur (2016 m. spalio 6 d. el. laiškas), o ieškovas atsakydamas į tai nurodo „viskas teisingai...“, o taip pat ieškovo paaiškinimais 2017 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje, pripažintina pagrindu konstatuoti, jog atsakovas 9 925,00 Eur skolą ieškovui yra grąžinęs. Ieškovas nei patikslintame ieškinyje nėra nurodęs jokių aplinkybių, nei pateikęs į bylą įrodymų, kurie leistų spręsti apie ieškovo atsakovui naujai suteiktas pinigų sumas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. spalio 5 d. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teiginiams, kad verslo santykių aiškinimasis elektroniniais laiškais, šie (el. laiškai) nėra patikimi įrodymai ir jais vadovaujamasi ribotai, vertina, kad vien tik atsakovo 2016 spalio 6 d. el. laiške nurodytas „4 800 Eur likutis“, kuris, sprendžiant iš šio laiško tolesnio turinio, yra dalis 6000 Eur ieškovo už plyteles atsakovui sumokėtos sumos, kai bendra užsakymo suma yra 5000 Eur ir atsakovui išreiškus sutikimą su 1000 Eur skolos suma, o atsakant į jį 2016 m. spalio 7 d. el. laišku ieškovui nurodžius, kad viso atsakovas skolingas 2 500 Eur (1000 Eur + 1500 Eur plytelių komisiniai) ir likusias plyteles, nesant byloje kitų įrodymų, nepatvirtina, kad šis likutis yra susijęs su ginčo vekselyje nurodyta suma. Bendra ginčo vekselyje ir jo pastaboje nurodyta suma yra 13 925 Eur (4755 Eur vekselio suma + pastaboje nurodyta 4000 Eur grąžinta skola ir + 5170 Eur atsiskaityta pagal pirkimo - pardavimo sutartį =13 925 Eur), ir būtent tokią sumą atsiskaityti grynais buvo nurodęs ieškovas 2016 m. spalio 23 d. el. laiške atsakovui, o pinigų gavimą jis patvirtino ginčo vekselyje savo parašu. Taigi, byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina teisingumą pirmosios instancijos teismo išvados, jog nėra faktinio pagrindo priteisti ieškovo reikalaujamą skolą, kurios nepaneigė ieškovo apeliacinio skundo argumentai.

Šiuo atveju akivaizdu, kad tiek Varėnos rajono apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas rėmėsi byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Prašyme dėl proceso atnaujinimo ieškovo S. S. išsakyti argumentai dėl atsakovo G. K. bei jo sutuoktinės ikiteisminio tyrimo metu duotų kitokių parodymų, negu buvo davę teisme, nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-296-922/2017 atnaujinimui yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjimui, kadangi nei atsakovas G. K. nei jo sutuoktinė T. K., nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų sudaryti įspūdį, kad bylą nagrinėjant Varėnos rajono apylinkės teismo posėdžiuose buvo duoti neteisingi parodymai. Šiuo atveju parodymų idealaus atitikimo nebuvimas nekeičia parodymų esmės ir tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė (aplinkybę patvirtina rašytiniai įrodymai). Visos aplinkybės dėl to, kad ieškovas atsiskaitė ar neatsiskaitė pagal vekselį buvo nagrinėjamos Varėnos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e2-296-922/2017 ir Kauno apygardos teismo kaip apeliacinės instancijos išnagrinėtoje byloje Nr. e2A-337-480/2018. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl atsiskaitymo nėra naujos aplinkybės – viso civilinio proceso metu G. P. ir S. S. teigė, kad lėšos pagal vekselį nebuvo grąžintos, o G. K. bei T. K. viso proceso metu nurodė, kad lėšos nurodytos vekselyje buvo grąžintos (ikiteisminio tyrimo metu lygiai taip pat viena pusė neigė atsiskaitymą, kita tvirtino atsiskaitymo faktą). Be to, akivaizdu, kad teismai rėmėsi byloje esančiais rašytiniais dokumentais, vienas kurių yra būtent 2016-10-05 vekselis ir prie jo buvęs ieškovo savavališkai nukirptas įrašas dėl atsakovo atlikto atsiskaitymo. Taigi visiškai nepagrįstai ieškovas nurodo, kad esminę reikšmę turėjo šalių paaiškinimai ar liudytojų parodymai. Esminę reikšmę turėjo dokumentas, sudaręs reikalavimo pagrindą – vekselis, bei jame nurodyti duomenys apie atsiskaitymą, kuriuos ieškovas savavališkai nukirpo.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovo S. S. išsakyti argumentai dėl atsakovo G. K. bei jo sutuoktinės ikiteisminio tyrimo metu duotų kitokių parodymų, negu buvo davę teisme, nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-296-922/2017 atnaujinimui yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjimui, kadangi nei atsakovas G. K. nei jo sutuoktinė T. K., nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų sudaryti įspūdį, kad bylą nagrinėjant Varėnos rajono apylinkės teismo posėdžiuose buvo duoti neteisingi parodymai. Teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja tik tuo pagrindu, kurį pareiškėjas (ieškovas) S. S. nurodęs prašyme – naujai paaiškėję esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinimos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau atkreipia dėmesį, kad parodymų melagingumas yra atskiras proceso atnaujinimo pagrindas, numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei pasisako, kad proceso atnaujinimui ir šiuo pagrindu nėra būtinųjų sąlygų.

Teismų praktikoje konstatuojama, kad naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi turėti esminę reikšmę bylai, jie turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Todėl teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnujinimo turi nustatyti, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas (atsakovas) prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl jo kaltės. Siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymų pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-25 nutartis c.b Nr. 3K-3-63/2006, 2007-04-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-167/2007, 2008-06-03 nutartis c.b. Nr. 2-208/2008).

Teismas susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, gali konstatuoti, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, detaliai pasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų, tame tarpe elektroninio susirašinėjimo bei analizavo pateis ieškovo užrašus, taigi byla buvo išnagrinėta išsamiai ir pagrįsta byloje pateiktais įrodymais. Kauno apygardos teismo teisėjo kolegija 2018 m. vasario 8 d. nutartyje nurodžiusi, kad iš duomenų, esančių byloje visumos matyti, kad ieškovo S. S. veiksmai, sudarant 2016 m. lapkričio 14 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2016/10/RPS-2, pateikus ginčo vekselį su nukirpta dalimi (tokį vekselį pateikė kartu su ieškiniu naujasis kreditorius UAB „Skolvalda“), vėliau atsakovui pateikus procesinius dokumentus su priedais, tarp jų – to paties turinio vekselį tik su jame esančia pastaba ir parašais, ir teismui 2017 m. gegužės 31 d. pasiūlius tikslinti ieškovą, bei pradiniam kreditoriui S. S. ir naujajam kreditoriui UAB „Skolvalda“ 2017 m. liepos 10 d. pasirašius priedą Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/10/RPS-2 dėl šios sutarties nutraukimo, teikiant patikslintą ieškinį iš esmės tuo pačiu faktiniu ieškinio pagrindu, kaip ir pradinio ieškovo UAB „Skolvalda“, 2017 m. rugpjūčio 22 d. aiškinant, kad tai pačiai sumai buvo du skirtingi vekseliai: vienas, kad atsiskaityta už stakles, kitas – kad atsakovas liko skoloje, o į formatą jis (S. S.) nekreipė dėmesio, teismui po 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties priėmimo skirti dokumentų ekspertizę, siekiant nustatyti ar buvo išrašytas tik vienas 2016 m. spalio 5 d. vekselis 4 755,00 Eur sumai su pastaba ir parašais dėl atsiskaitymo ir byloje pateiktas vekselio originalas yra sutrumpintas, nukirptas / nuplėštas / kitaip pašalinus dalį vekselio teksto, 2017 m. rugsėjo 4 d. pateikiant vekselio nukirptą dalį, neatitinka įstatyme įtvirtinto į teismą pasikreipusio asmens elgesio įgyvendinant civilines teises ir vykdant pareigas standarto, kuris įgalintų teismą ginti tokio asmens pažeistas teises, nes visas pareiškėjo elgesys gali būti įvertintas tik kaip piktnaudžiavimas subjektine teise. Teisėjų kolegija akcentavusi, kad pažeista teisė turi būti ginama tam, kad būtų apginti sąžiningų asmenų teisėti interesai. Konstatavus piktnaudžiavimą teise, teismas gali atsisakyti ginti tokią subjektinę teisę, nes piktnaudžiavimas teise yra neteisėtas elgesys, todėl teisė negina ir negali ginti asmens, piktnaudžiaujančio teise, interesų (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Kas nagrinėjamu atveju sudaro savarankišką pagrindą ieškinio atmetimui.

Akcentuotina ir tai, kad byloje yra duomenys, kad tiek atsakovas G. K., tiek jo sutuoktinė T. K. būdavo kartu pinigų perdavimo metu, tad kuris iš jų konkrečiai padavė pinigus ieškovui neturi reikšmės tvirtinant pinigų perdavimo fakto egzistavimą (visuose parodymuose fiksuota, kad G. K. ir T. K. būdavo kartu, to neneigė ir liudytojas P.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pats ieškovas S. S. nurodęs, kad Varėnos rajono apylinkės teismo posėdžiuose G. K. nurodęs, kad jis perdavė pinigus, o T. K., kad ji perdavė pinigus, kas patvirtina, kad tai nėra nauja aplinkybė ir ji jau buvo civilinio proceso metu bei galėjo būti apeliacinio skundo pagrindas. Ieškovas patvirtinęs ir tai, kad G. K. jau civiliniame procese nurodydavo dvi sumas, kurias perdavė. G. K. savo atsiliepime į S. S. prašymą atnaujinti procesą paaiškinęs, kad dviejų sumų nurodymas priklauso nuo klausimo formulavimo (pavyzdžiui, ar buvo sumokėta suma numatyta vekselyje, atsakymas būtų būtent vekselyje numatyta suma 4755 Eur, o klausiant, ar buvo sumokėta ir daugiau nei numatyta pagal vekselį, būtų numatyta faktiškai sumokėta suma 9925 Eur), todėl tai nėra reikšmingos nežinomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, nes jos nustatytos ir civiliniame procese šioje byloje. Galiausiai visi parodymai civiliniame procese atitinka rašytinę medžiagą – vekselį ir jo nukirptą dalį apie atsiskaitymą, staklių pirkimo-pardavimo sutartį, elektroninius laiškus. Tai yra galimus netikslumus dėl sumokėtų sumų G. K. ir T. K. teikiant paaiškinimus/ parodymus detaliai patikslina bylos rašytiniai įrodymai.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Teismas laiko, kad pareiškėjas (ieškovas), pateikdamas prašymą atnaujinti procesą byloje, apskritai nepateikė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo prasme.

Tos aplinkybės, kurias pareiškėjas (ieškovas) prašyme nurodo kaip naujas, jau buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, jos buvo nagrinėjamos teismo posėdžiuose, situacija iš esmės niekaip nepasikeitė ir neatsirado jokių naujų aplinkybių, kurių pareiškėjas (ieškovas) nebūtų žinojęs bylos nagrinėjimo metu. Viso civilinio proceso metu pareiškėjas (ieškovas) S. S. ir liudytojas G. P. teigė, kad lėšos pagal vekselį nebuvo grąžintos, o atsakovas G. K. bei liudytoja T. K. viso proceso metu nurodė, kad lėšos nurodytos vekselyje buvo grąžintos (ikiteisminio tyrimo metu lygiai taip pat viena pusė neigė atsiskaitymą, kita tvirtino atsiskaitymo faktą). Be to, tikslumo trūkumas G. K. ir T. K. parodymuose ikiteisminio tyrimo metu, niekaip nepaneigia G. K. ir T. K. parodymų esmės, kad pinigai buvo grąžinti S. S., t. y. toje apimtyje parodymai nebuvo pakeisti ir juo labiau jų parodymų teisingumą patvirtina rašytiniai įrodymai, kuriais Varėnos rajono apylinkės teismas ir apeliacinėje instancijoje - Kauno apygardos teismas vadovavosi. Taipogi atkreiptinas dėmesys, kad pradėto ir nutraukto ikiteisminio tyrimo faktas negali būti laikomas nauja aplinkybe, nes nėra nustatyti civilinei bylai reikšmingi faktai, nėra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo nustatytos aplinkybės galėtų turėti prejudicinę galią civilinėje byloje dėl konkretaus sandorio.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad tai neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti, sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-403/2008; 2008-10-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-499/2008 ir kt.). Pareiškėjas šiuo atveju piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis ir tik prisidengdamas formalia įstatymo jam suteikta teise, siekia atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės vien tam, kad galėtų vėl iš naujo kelti tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo žinomos ir buvo nagrinėtos pirminiame bylos nagrinėjime, siekdamas ir tikėdamasis kad galbūt teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, priimtų kitokį, jo vieno interesus labiau tenkinantį sprendimą.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės pareiškėjo nurodomų aplinkybių pagrindu, be kita ko būtų pažeidžiamas teisinio tikrumo ir stabilumo principas, kurio užtikrinimui įstatymų leidėjas ir yra numatęs instancinę teismų sprendimų apskundimo sistemą bei konkrečius terminus bei pagrindus šiai teisei realizuoti, o jos tinkamai nerealizavus ir/ar suėjus terminams – sprendimo įsiteisėjimą ir privalomumą šalims. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas yra pareikštas visiškai nepagrįstai, t. y. nenurodžius jokių aplinkybių, kurios patektų į naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką ir sudarytų pagrindą proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, o be kita ko, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, t. y. pareiškėjui nepasinaudojus kasacinio skundo teikimo institutu, dabar yra nesąžiningai kreipiamasi į teismą prisidengiant civilinio proceso atnaujinimo institutu.

Dėl aukščiau nurodyto, pareiškėjo prašymas dėl proceso atanaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas, todėl iš pareiškėjo (ieškovo) atsakovui ir valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 88, 96 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju, suinteresuotas asmuo (atsakovas) G. K. prašė priteisti iš ieškovo S. S. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš pareiškėjo (ieškovo) taip pat nepriteistinos, kadangi šios išlaidos yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią – 3,00 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 370 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo (atsakovo) S. S. (S. S.) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-296-922/2017 atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-296-922/2017 pagal ieškovo S. (S.) S. patikslintą ieškinį atsakovui G. K., trečiajam asmeniui UAB „Skolvalda“ dėl skolos priteisimo.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.