Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1219-555/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-10
Bylos Nr.: e2A-1219-555/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-04420-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
Ieškovas: M. B., B. B.
Atsakovas: N. J.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1219-555/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04420-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.4 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. B., M. B., B. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-378-451/2022 pagal ieškovų M. B., M. B., B. B. patikslintą ieškinį atsakovei N. J. dėl naudojimosi žemės sklypu ir statiniais tvarkos nustatymo ir atsakovės N. J. priešieškinį ieškovams M. B., B. B., M. B. dėl nekilnojamo turto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Ieškovai M. B., M. B., B. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami:

1. Nustatyti pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal 2020 m. J. Š. parengtą vienbučio gyvenamojo namo (1A1p) ir sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų schemas:

1.1. atsakovams B. B., M. B., M. B. priskirti atskirai naudotis 103,58 m² (76,58 m² antro aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksu ,,1-11“, ,,1‑12“, ,,1-13“, ,,1-14“, ,,1-15“, 27,00 m² neeksploatuojamomis palėpės patalpomis) pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini);

1.2. J. B. turto paveldėtojai atsakovei N. J. priskirti atskirai naudotis 95,18 m² (16,03 m² rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksu ,,R-3“, ,,R‑4“ ir ,,R-5“, 79,15 m² pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksu ,,1‑1“, ,,1-2“, ,,1-3“, ,,1-4“, ,,1-5“, ,,1-7“, ,,1-9“, ,,1-10“) pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini);

1.3. Ieškovams B. B., M. B., M. B., J. B. turto paveldėtojai atsakovei N. J. priskirti bendrai naudotis 43,57 m² (26,31 m² rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksu ,,R-1“, ,,R-2“, ,,R-6“, 17,26 m2 pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksu ,,1-6“, ,,1-8“) pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

2. Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal UAB ,,Netkada“ 2021 m. sausio 19 d. A. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi dalių planą:

2.1. Ieškovams B. B., M. B., M. B. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimis, plane pažymėtomis indeksu „B“ (85 m²).

2.2. J. B. turto paveldėtojai atsakovei N. J. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimis, plane pažymėtomis indeksu „C“ (75 m²) ir ,,C1“ (11 m²).

2.3. Ieškovams B. B., M. B., M. B., J. B. turto paveldėtojai atsakovei N. J. priskirti bendrai naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimis, plane pažymėtomis indeksu „A“ (430 m²).

3. Pastatą – ūkinį pastatą, pastatą – garažą, ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovams B. B., M. B., M. B., J. B. turto paveldėtojai atsakovei N. J. priskirti bendram naudojimui, naudojimosi tvarkos nenustatant.

II. Ieškovai nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo po 1/6 dalį pastato – gyvenamojo namo ir po 1/6 dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą ir pastatą bendrosios dalinės nuosavybės teise ½ dalimi valdė J. B. (mirusi), šios turto dalies paveldėtoja N. J.. Atsižvelgiant į tai, kad pastate yra atsakovės gyvenamoji vieta, ji piktybiškai neleidžia ieškovams patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir pastatą. Ieškovams ir atsakovei nesutariant dėl žemės sklypo ir pastato naudojimo, pagal ieškovų užsakymą buvo parengta: 2020 m. J. Š. vienbučio gyvenamojo namo (1A1p) ir sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų schemos ir 2021 m. sausio 19 d. UAB ,,Netkada“ matininko A. G. žemės sklypo naudojimosi dalių planas. Nors namas šiuo metu naudojamas vienos šeimos gyvenimui, tačiau pagal ieškovų pateiktas schemas bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis pastato ir žemės sklypo konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į kiekvieno iš savininkų dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, atsakovei priklauso ½ dalis viso nekilnojamojo turto, o likusių savininkų (ieškovų) nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto dalių suma taip pat sudaro ½ dalį viso ginčo turto, todėl prašoma nustatyti nekilnojamaisiais daiktais naudojimosi tvarka siekiama sudaryti sąlygas pastato naudojimui dviejų savininkų reikmėms. Nors ieškovams priskirta atskirai naudotis 103,58 m² pastato – gyvenamojo namo, o atsakovei 95,18 m² pastato – gyvenamojo namo, tačiau akcentuotina, jog į ieškovams priskiriamus 103,58 m² pastato – gyvenamojo namo įeina net 27 m² neeksploatuojamos palėpės. Tokiu būdu, negalima laikyti, kad pastato naudojimosi tvarka pažeidžia bendrasavininkės teises, kadangi komerciškai palėpė yra žymiai mažesnės vertės. Be to, ieškovų pateiktas planas atitinka teismų praktikoje taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus.

III. Atsakovė N. J. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama:

3.1. Priteisti atsakovės N. J. naudai iš ieškovų B. B., M. B., M. B., 19 842,98 Eur sumą, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 6 614,32 Eur už namų valdos – gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimus.

3.2. Atidalinti tarp atsakovės N. J. ir ieškovų B. B., M. B., M. B. pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą-ūkinį pastatą, pastatą-garažą, inžinierinius statinius-kiemo statinius, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:

3.2.1. priteisti atsakovės N. J. nuosavybėn 1/6 dalį ieškovui B. B., 1/6 dalį ieškovui M. B., 1/6 dalį ieškovui M. B., priklausančio pastato – gyvenamojo namo, pastato-ūkinio pastato, pastato-garažo, inžinierinių statinių-kiemo statinių, žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini);

3.2.2. priteisti kiekvieno ieškovų B. B., M. B., M. B., naudai iš atsakovės N. J. po 22 166,66 Eur.

3.3. Taikyti tarpusavio įskaitymą ir galutinai priteisti iš atsakovės N. J. ieškovų B. B., M. B., M. B. naudai po 15 552,34 Eur kiekvienam.

IV. Atsakovė nurodė, kad visiškai netikslinga nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, nes nagrinėjamu atveju nėra jokių realių ir techninių galimybių suformuoti izoliuotas patalpas, kuriomis visiems bendraturčiams būtų įmanoma naudotis atskirai ir netrukdomai. Ginčo gyvenamasis namas buvo pastatytas kaip vieno buto pastatas skirtas gyventi vienai šeimai, turintis vieną sanitarinį mazgą, vieną ir vientisą šildymo sistemą, vieną vandentiekio ir kanalizacijos sistemą, vieną virtuvę, viduryje namo įrengtus laiptus patekimui į antrą aukštą, vieną patekimą į rūsį ir katilinę ir t.t. Namų valdoje taip pat yra įrengtas tik vienas elektros, dujų, vandens apskaitos skaitiklis. Visiems bendraturčiams naudojantis namų valda pagal ieškovų siūlomą naudojimosi tvarką iškiltų naujų ginčų, kurie būtų susiję su statinio eksploatacijos išlaidomis, jų deklaravimu, apmokėjimu, inžinerinių tinklų priežiūros ir remonto klausimu. Ieškovų patikslintame ieškinyje nėra numatyti techniniai sprendiniai dėl inžinerinių tinklų atskyrimo – atskirų komunalinių ar vietinio vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos mazgų, technologinių vamzdynų, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklų kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais, elektros skydinių įrengimo. Atsakovė nuo gimimo gyvena ginčo name. Sulaukusi atitinkamo amžiaus šia namų valda rūpinosi, išlaikė ir remontavo, mokėjo eksploatacijos mokesčius. Tuo tarpu S. B. (ieškovų tėvas, po kurio mirties jie įgijo nuosavybės teises į turtą), namų valdoje gyveno tik iki 1983 m. ir daugiau jokio ryšio su turtu neturėjo, juo nesirūpino ir jo neprižiūrėjo. Atsakovės bei S. B. tėvai, būdami gyvi, nusprendė padalinti vaikams savo turtą tokiu būdu, kad S. B. padovanojo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), o atsakovei, dukrai N. J., turėjo likti valda, esanti (duomenys neskelbtini). Tačiau oficialiai dovanojimo sandoris nebuvo sudarytas (šį veiksmą sukliudė atlikti staigi mamos mirtis), bet dėl tokios tėvų valios su broliu S. B. jokių ginčų nebuvo, abu vaikai žinojo tėvų sprendimą ir nekilnojamojo turto tarp vaikų paskirstymą. Būtent todėl brolis į turtą faktiškai nepretendavo ir juo nesirūpino. Po tėvų mirties atsakovės brolis niekada nereiškė valios naudotis ginčo turtu ir realiai niekada juo nesinaudojo. Svarbu ir tai, kad žemės sklypas, kurio po 1/6 dalį dabar priklauso kiekvienam ieškovui, buvo išpirktas iš Lietuvos Respublikos dar 1996 m. gegužės 27 d. atsakovės ir jos sutuoktinio lėšomis. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovų tėvas ir atsakovės brolis S. B. visą laiką gyveno kitoje namų valdoje, o namų valda, esančia (duomenys neskelbtini), tiek esant tėvams gyviems, tiek po jų mirties, nesirūpino, neprisidėjo prie jos išlaikymo, remonto, pagerinimo išlaidų. Mirus broliui S. B. (duomenys neskelbtini), jo turtą paveldėjo vaikai – ieškovai, kurie taip pat niekada namų valdoje negyveno, ir per 14 m. neprisidėjo nei prie namų valdos išlaikymo išlaidų, nei prie jos remonto ir pagerinimų. Ginčo sklypas yra tokio dydžio ir užstatymo, kad nėra galimybės jį paskirti naudotis keliems bendraturčiams. Šią aplinkybę pagrindžia tai, kad iš esmės 215 kv. m. šio sklypo yra paskiriama naudotis bendrai ir 171 kv. m. paskirstomi tarp šalių. Tačiau atsakovei priskiriamas dalis C ir C1 sudaro žemė esanti patvoriuose ir kaimynų sandėlio šešėlyje. Taip pat prie atsakovės skirtinos žemės dalies yra ir varteliai į žemės sklypą. Tuo tarpu saulėčiausia sklypo vieta numatyta ieškovams arba bendro naudojimo žemei, kurioje turi būti parkuojami automobiliai. Patikslintame ieškinyje nurodomas siūlymas pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką atvirkštine tvarka, yra tam tikra spekuliacija, nes tokiu atveju atsakovė net neturėtų per kur patekti į sklypą ir negalėtų naudotis įėjimu į namą iš gatvės pusės. Atsakovė teigė, kad priimtiniausias ir iš esmės vienintelis būdas racionaliai ir nedarant žalos namų valdai naudotis nekilnojamuoju turtu – jį atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės, ieškovams priklausančias namų valdos dalis priteisiant atsakovės nuosavybėn ieškovams išmokant kompensacijas. Pagal atsakovės užsakymu atliktą UAB „Turto vertė“ vertinimo ataskaitą visos namų valdos vertė sudaro – 133 000,00 Eur. Ieškovams priteisiama suma už 1/6 dalį gyvenamojo namo turi būti mažinama atsakovės lėšomis atliktų pagerinimo darbų sumai. Turint tikslą objektyviai nustatyti atliktų namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), pagerinimų išlaidas, atsakovė kreipėsi į statybos ekspertą A. Z. tikslu parengti statinio dalinės ekspertizės aktą ir apskaičiuoti ūkio būdu atliktų statybinių pagerinimo darbų sąnaudas. Ekspertas, atlikęs skaičiavimus, pateikė išvadą, kad ūkio būdu atliktų statybinių pagerinimo darbų sąnaudos yra 39 685,97 Eur. Visi namų valdos atlikti pagerinimai buvo būtini siekiant išlaikyti normalią nekilnojamojo turto būklę, todėl ieškovai privalo proporcingai atlyginti jiems tenkančių išlaidų dalį – 19 842,98 Eur (39 685,97 Eur /2).

Šalies argumentai

V. Ieškovai su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ieškovai nesutiko su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad namų valda, esančia (duomenys neskelbtini), nuolatos rūpinosi, ją išlaikė, remontavo, mokėjo eksploatacijos mokesčius, taip pat nuo 1985 m. iki mirties slaugė šiame name gyvenusius tėvus, o tuo tarpu S. B. namų valdoje gyveno tik iki 1983 m. pavasario ir daugiau jokio ryšio su turtu neturėjo, juo nesirūpino ir jo neprižiūrėjo. Ieškovų tėvas S. B. rūpinosi ne tik savo tėvais, bet ir nekilnojamuoju turtu, t. y. atliko aktyvius veiksmus tiek rekonstruojant gyvenamąjį namą, tiek rekonstruojant kieme esantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (nuo leidimų rekonstruoti gavimo iki faktinių statybų darbų atlikimo). Tuo tarp naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais schema parengta profesionalios architektės, turinčios kvalifikaciją ir galinčios kompetentingai įvertinti galimybes naudoti nekilnojamąjį daiktą keliems savininkams. Nekilnojamojo turto ieškovai neprašo atidalinti (neprašo atskirti į du turtinius vienetus), o į teismą kreipiasi tikslu nusistatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką, kadangi šešių kambarių gyvenamasis namas yra pakankamai erdvus juo naudotis tiek ieškovams, tiek ir atsakovei. Ieškovų pateikta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka iš esmės nesąlygoja jokių išlaidų atsakovei. Prašomos paskirti konkrečiam savininkui naudoti patalpos iš esmės yra izoliuotos, atskirtos durimis, kurias galima užrakinti ir pan. Atsakovei eilę kartų buvo siūloma tiek pasirinkti vieną iš siūlomų naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkų, tiek ir pasiūlyti savo naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką, tačiau iki šiol atsakovė su visais pasiūlymais nesutiko ir jokios jai priimtinos naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nepasiūlė. Ieškovų pateiktas atestuotos architektės parengtos schemos yra ieškovų siūlomas variantas, kokiu būdu turės būti įgyvendinta naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka, kuriame neturi būti sprendžiami visi su statybomis susiję klausimai. Nei teisės aktai, nei teismų praktika neįpareigoja ginčo dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo stadijoje pateikti tokį projektą. Ieškovai nesutiko ir su atsakovės jiems siūloma kompensacija. Atsakovė niekada nebendradarbiavo su bendraturčiais, bet ir reikalavimą dėl pagerinimo kaštų pirmą kartą pareiškė kartu su priešieškiniu (tiesiogiai teismui). Ieškovų įsitikinimu, negavus jokio ieškovų sutikimo ar leidimo, neaptarusi su ieškovais jokių atliktino remonto atlyginimo sąlygų, atsakovė veikė savo nuožiūra ir prisiėmė riziką neatgauti už remontą išleistų lėšų. Juo labiau, atsakovės atliktas namo remontas buvo daromas palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti, dauguma darbų atlikti tik jos paties poreikiams tenkinti ir negali būti pripažįstami, kaip būtini nekilnojamajam daiktui išsaugoti. Į bylą pateikiamas pagerinimų paskaičiavimas yra parengtas už laikotarpį nuo 1998 m. iki 2018 m. Reikalavimas dėl nuostolių priteisimo teismui pateiktas tik 2020 m. liepos mėn. Ieškovai prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl nuostolių priteisimo, senesniems negu 2017 m. liepos mėn. Atsakovė, įrodinėdama atliktų darbų (be medžiagų) vertę, remiasi vieninteliu įrodymu, t. y. A. Z. sudaryta UAB „Skena“ ataskaita, kad darbus atliekant ūkio būdu atliktų statybinių pagerinimo darbų sąnaudos (be medžiagų) – 3 400,00 Eur, tačiau į bylą nėra teikiami įrodymai, patvirtinantys realų atsakovės turėtų išlaidų dydį už darbą, o pateiktoje UAB „Skena“ ataskaitoje įskaičiuoti ir pridėtinės vertės mokestis, t. y. išlaidos, kurios realiai nebuvo patirtos, nes atsakovė apskritai neturėjo išlaidų už darbus, kadangi remontavo pati su šeimos nariais ir draugais, niekam nemokėjo pinigų, tačiau ataskaitoje nurodytą sumą prašo teismo priteisti iš ieškovų. Atsakovė, atlikdama darbus ūkio būdu ir už darbus niekam nemokėdama pinigų, pati prisiėmė riziką dėl galimų neapdairios veiklos neigiamų padarinių, todėl, priteisus prašomą sumą už darbus, atsakovė nepagrįstai praturtėtų ieškovų sąskaita. Atsakovei nepateikus jos sumokėtas sumas patvirtinančių dokumentų kopijų iš paslaugas teikusių / prekes pardavusių įmonių, taip pat nepateikus įrodymų, kad negali gauti šių duomenų, laikytina, kad atsakovė neįrodė šių patirtų išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

VI. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies:

3.1. Atidalino atsakovės ir ieškovų nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu:

3.1.1. priteisė atsakovei nuosavybės teise iš ieškovo M. B., jam priklausančią 1/6 dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, dalį pastato – ūkinio pastato, dalį pastato – garažo, dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių;

3.1.2. priteisė atsakovei nuosavybės teise iš ieškovo M. B., jam priklausančią 1/6 dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, pastato – ūkinio pastato, pastato – garažo, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių;

3.1.3. priteisė atsakovei nuosavybės teise iš ieškovo B. B., jam priklausančią 1/6 dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, pastato – ūkinio pastato, pastato – garažo, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių;

3.1.4. ieškovų naudai priteisė iš atsakovės kiekvienam po 23 298,23 Eur kompensaciją.

3.2. priteisė iš ieškovų atsakovės naudai po 2 523,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.3. grąžino ieškovui M. B. 2022 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymu į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą 50,00 Eur avanso dalį.

VII. Teismas nustatė, kad ginčo namų valda faktiškai naudojasi atsakovė, tai yra jos gyvenamoji vieta, o ieškovai turi kitas gyvenamąsias vietas ir paveldėtu turtu faktiškai nesinaudoja. Ekspertizės akte nustatyta, kad ginčo namų valdos rinkos vertė yra 174 000,00 Eur. Atsakovės užsakymu pateiktoje UAB „Turto vertė“ vertinimo ataskaitoje ginčo namų valdos vertė nurodyta 133 000,00 Eur. Byloje taip pat pateikta UAB „Ober Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje ginčo namų valdos vertė nurodoma – 198 000,00 Eur. Teismas pripažino, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Pagrindo abejoti teismo eksperto išvada nėra, ji nebuvo nuginčyta, teismo eksperto paaiškinimai 2022 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio metu buvo neprieštaringi ir išsamūs, todėl teismas laikė, kad ginčo namų valdos rinkos vertė yra 174 000,00 Eur. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad atlikti statybos / remonto darbai, išvardyti UAB „Skena“ ginčo namų valdos atliktų statybinių pagerinimo darbų sąnaudų nustatymo akte turėjo įtakos eksperto nustatytai namų valdos būklei ir jos rinkos vertei.

VIII. Teismas vertino, kad ieškovų prašoma nustatyti tvarka, kai bendraturčiai tarsi naudojasi atskirais namo aukštais, neproporcingai sumažina individualiai naudojamas patalpas pirmame aukšte. Namo pirmame aukšte yra penki didesni kambariai (1-9, 1-6, 1-7, 1-4, 1-3). Kadangi laiptai į antrą aukštą yra įrengti patalpoje 1-6 ši 15,78 kv. m. patalpa būtų naudojama bendrai bendraturčių, nors realiai užtikrintų ieškovams galimybę pateikti į antrą auštą, tokiu būdu sumažinant pirmo aukšto kambarių skaičių iki keturių. Du iš atsakovei pagal schemą priskirtinų kambarių (1-9, 1-10) būtų atskirti nuo likusių atsakovės naudojamų kambarių pirmame aukšte, kas iš esmės pažeistų atsakovės gyvenimo privatumą ir turto naudojimo efektyvumą, optimalumą. Tokį pirmo aukšto patalpų atskyrimą tarsi į dvi dalis nurodė ir naudojimosi tvarkos projektą parengusi architektė bei įvardijo jį kaip ne patį racionaliausią būdą patekimui į antro aukšto patalpas. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovei nėra numatytas patekimas į terasą, kurios naudojimosi tvarka nėra numatyta, tačiau pagal schemą ja galėtų naudotis tik ieškovai. Nėra aišku, kaip būtų apšildomas namas, nustačius, kad rūsio patalpa, kurioje atsakovė yra įrengusi kieto kuro katilą, naudotųsi išimtinai ieškovai. Ieškovų pateiktas projektas ydingas ir tuo aspektu, jog paliekama daug bendro naudojimo patalpų, žemės sklypo (blokas „A“ 430 kv. m.), ūkinis pastatas, garažas ir kiti inžinerianiai kiemo statiniai, kas tikrai nepasitarnautų galimybei sumažinti šalių konfliktus ir nesutarimus. Be to, kaip pažymėjo atsakovė, tokia naudojimosi tvarka visiškai nesprendžiama bendrų inžinierinių įrenginių, sistemų aptarnavimo ir priežiūros klausimų. Šalims konfliktuojant kiltų problemų dėl išlaidų apmokėjimo už elektros, vandens tiekimą, katilinės ir kitų patalpų apšildymo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi tvarka vertintina kaip pažeidžianti šalių interesų protingos ir teisingos pusiausvyros principą. Patvirtinus tokią naudojimosi tvarką nebus pasiektas tikslas sumažinti konfliktų tarp bendraturčių kilimo galimybę, turtas nebus naudojamas efektyviai.

IX. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ieškovai tarsi prašo nustatyti dviejų bendraturčių naudojimosi ginčo namų valda tvarką, t. y. ieškovų ir atsakovės, tačiau negalima nepastebėti, kad iš tiesų bendraturčiai yra keturi. Atsakovė ginčo namų valda naudojasi, t. y. jos gyvenamoji vieta. Tuo tarpu ieškovai namų valdoje negyvena ir nesinaudoja, turi kitą gyvenamąją vietą, todėl mažai tikėtina, kad visi trys ieškovai gyventų jiems nuosavybės teise priklausančioje po 1/6 dalyje ginčo namų valdoje. Teismas vertino, kad turto atidalijimas natūra šiuo atveju būtų neracionalus dėl tų pačių priežasčių, kaip ir naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovų pateiktą schemą, kadangi nėra galimybės atidalinti turtą nepažeidžiant bendraturčių interesų pusiausvyros, nebūtų sumažinta konfliktų tarp bendraturčių kilimo galimybė. Be to, liudytoja J. Š., parengusi naudojimosi tvarkos schemą, nurodė, kad namo pertvarkymas į dvibutį namą yra galimas tik atlikus papildomus statybos darbus, kuriems jau būtų reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Tarp šalių esant konfliktams dėl turto naudojimo, labiau tikėtina, kad ginčų ir konfliktų tik padaugėtų sprendžiant statybos darbų klausimus, o statybos darbams yra būtini bendraturčio sutikimai. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės, priteisiant ieškovams kompensaciją pinigais, yra racionaliausias sprendimas, kuriuo įmanomas teisinės taikos tarp šalių atkūrimas. Kadangi namų valdos vertė yra 174 000,00 Eur, todėl atsidalijus turtą ieškovams iš atsakovės priteistina po 29 000,00 Eur už jiems tenkančią 1/6 dalį turto dalį (174 000,00 Eur / 6).

X. Teismas vertino, kad atsakovės reikalavimui priteisti iš ieškovų bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų dalį, kaip patirtų nuostolius atlyginimą, yra taikomas bendras 10 metų senaties terminas, todėl ieškovų prašymą dėl senaties taikymo tenkino iš dalies, t. y. taikytas dešimties, o ne trijų metų senaties terminas atsakovės reikalavimas dėl bendro turto išlaikymo / remonto išlaidų. Nustatęs laikotarpį, už kurį atsakovė gali reikalauti išlaidų priteisimo iš ieškovų, t. y. dešimt metų iki priešieškinio pateikimo (2010 m. liepos d.), teismas vertino atsakovės prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą.

XI. Atsakovė įrodinėdama išlaidas, kurias patyrė prižiūrėdama bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su ieškovais valdomą turtą į bylą pateikė statybos eksperto A. Z. parengtą statinio dalinės ekspertizės aktą ir apskaičiavo ūkio būdu atliktų statybinių pagerinimo darbų sąnaudas. Ekspertas, atlikęs skaičiavimus, pateikė išvadą, kad ūkio būdu atliktų statybinių pagerinimo darbų sąnaudos yra 39 685,97 Eur. Teismas pažymėjo, kad išlaidas apskaičiavęs ekspertas turi tam reikalingas specialiąsias žinias, todėl nėra pagrindo abejoti pateikta informacija dėl kainų. Teismas iš dalies sutiko su ieškovų argumentu, kad kai kurie atsakovės nurodomi namų valdos atlikti remonto darbai buvo skirti jos gyvenimo sąlygų gerinimui ir negali būti priteisti iš ieškovų. Ieškovai nuosavybės teises į ginčo namų valdą įgijo 2009 m. rugsėjo 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai vykdė savo pareigą apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti. Teismo vertino, kad ieškovams beveik trylika metų nuosavybės teise valdant ginčo turtą, turtą reikėjo prižiūrėti ir juo rūpintis, atlikti einamąjį remontą siekiant turtą išlaikyti ypač vertinant tai, kad turtas yra senos statybos (statyba baigta 1957 m., namas rekonstruotas 1979 m.), o jo fizinis nusidėvėjimas, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, yra 33 procentai. Be to, ginčo namų valdos vertė ekspertizės metu nustatyta įvertinus atsakovės atliktus pagerinimus. Ekspertizės akte nurodyta, kad atlikti remonto darbai turėjo įtakos turto vertės nustatymui. Taigi atsakovė vykdydama savo kaip bendraturės pareigą turtą išlaikyti ir prižiūrėti padidino turto vertę.

XII. Teismas vertino, kad šie atsakovės atlikti remonto darbai yra laikytini būtinais, pagrįstais ir protingais turto išlaikymui: 2013 m.: koridoriuje 1-8 lubos aptaisytos laminuotomis dailylentėmis, sienos paruoštos ir apklijuotos tapetais bei nudažytos emulsiniais dažais, įrengta keraminių plytelių grindų danga, pakeistos lauko durys, sumontuoti du lubiniai šviestuvai; hole 1-6 paruoštos, tapetuotos ir perdažytos lubos, sienos paruoštos ir apklijuotos tapetais bei nudažytos, išardytos lentinės grindys, pašalintas iš pogrindžio šlakas ir įrengta keraminių plytelių grindų danga ant polistirolo pagrindo (35cm), hidroizoliacinio ir cementinio išlyginamojo sluoksnio; pakeistas medinis langas plastikiniu, pakeistos durys, pakeista metalinių laiptų medinės pakopos, perdažytos laiptų metalinės dalys; pakeistas radiatorius; virtuvėje 1-9 įrengtos apšiltintos pakabinamos lubos iš gipskartonio ir nudažytos emulsiniais dažais, patinkuotos, tapetuotos bei nudažytos sienos, suklijuotos keraminės sienų plytelės, įrengti betoninis išlyginamasis sluoksnis ir keraminių plytelių grindų danga, viena siena dekoruota, pakeistas langas ir durys; sumontuoti du plieniniai radiatoriai; sandėliuke 1-10 paruoštos ir perdažytos lubos bei sienos, įrengtas betoninis išlyginamasis sluoksnis ir keraminių plytelių grindų danga, pakeisti langas ir durys (nuotr. Nr. 8); vonioje 1-5 atliktas sienų tinko remontas, perdažytos lubos, sienos aptaisytos keraminėmis plytelėmis, įrengti išlyginamasis sluoksnis ir keraminių plytelių grindų danga, perdažyti durys, langas, radiatorius; koridoriuje 1-1 lubos ir sienos tapetuotos ir nudažytos, pakeistos durys, perdažytas radiatorius; koridoriuje 1-2 lubos ir sienos tapetuotos ir nudažytos, perdažytos durys; kambariai 1-3/4 užtaisyti įtrūkiai lubose, lubos ir sienos tapetuotos ir nudažytos, pakeistos grindjuostės, perdažyti langai, durys ir radiatoriai; kambaryje 1- 7 perdažyti langai, durys ir radiatoriai, lubos ir sienos; hole 1-11 perdažytos lubos, sienos tapetuotos ir nudažytos, įrengta grindų parketinė danga, pakeistas langas ir durys į terasą, suremontuoti angokraščiai; kambaryje 1-12 perdažytos lubos, sienos tapetuotos ir nudažytos, įrengta glindų parketinė danga ant naujų juogrindžių, pakeistas langas, suremontuoti angokraščiai, įrengta sieninė spinta su antresole; kambaryje 1-13 perdažytos lubos, sienos tapetuotos, įrengta grindų parketinė danga, pakeistas medinis langas plastikiniu; kambaryje 1-14 sienos tapetuotos, pakeisti mediniai langai plastikiniais; kambaryje 1-15 pakeistas medinis langas; terasoje keramikinių plytelių danga pakeista į ruloninę bituminę dangą; terasoje virš katilinės perdengia nauja rulonine bitumine danga, perdažyta metalinė tvorelė; pastato remontuotose patalpose įrengta nauja elektros instaliacija; 2016 m.: buvo suremontuota katilinė, įrengti kieto kuro ir dujinis katilai, o 2018 m.: buvo remontuoti garažo ir ūkinio pastato stogai. Nurodyti darbai yra susiję su bendru turto išlaikymu, namo sienų, grindų priežiūra, pastatų sandarumo (langų ir stogų keitimas) užtikrinimu, namo šildymo sistemos atnaujinimas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovės atlikti darbai nebuvo būtini namo būklei išlaikyti. Ginčo namas yra senas, 1957 m. statybos, todėl labiau tikėtina, kad ieškovės atlikti namo pagerinimai buvo būtini turto išsaugojimui.

XIII. Teismas 2013 m. darbus: įrengta sieninė spinta, virtuvėje 1-9 išgriautos sieninės spintos, įrengtos angos lauko sienoje ir sumontuota dujinė viryklė ir gartraukis, sumontuota dviejų skyrių plautuvė; vonioje 1-5 pakeista vonia, klozetas ir praustuvas, sumontuotas karšto vandens vamzdis į praustuvą; kambaryje 1-13 įrengta sieninė spinta su antresole, laikė atsakovės gyvenimo sąlygų gerinimu, be ne būtinais ir pagrįstais, todėl šių darbų suma yra sumažino atsakovei priteistiną turto išlaikymo, priežiūros ir remonto išlaidų suma (26 111,17 Eur + 5 844,13 Eur + 3400,12 Eur – 17,54 Eur – 25,20 Eur – 9,21 Eur – 22,05 Eur – 52,20 Eur – 21,36 Eur – 139,59 Eur – 14,92 Eur – 74,05 Eur – 196,79 Eur – 54,17 Eur – 244,59 Eur – 17,79 Eur – 84,47 Eur – 9,79 Eur – 17,38 Eur – 69,67 Eur – 17,54 Eur – 25,20 Eur – 9,21 Eur – 22,05 Eur = 34 210,65 Eur). Atsakovės reikalavimą tenkino iš dalies, jai iš ieškovų priteisinat po 5 701,77 Eur (34 210,65 Eur / 6). Kadangi atsakovė turi sumokėti kompensaciją ieškovams, o ieškovai – atsakovei, vadovaujantis ekonomiškumo principu, teismas taikė ieškovų ir atsakovės priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymą ir įskaičius tarpusavio reikalavimus priteisė ieškovams iš atsakovės po 23 298,23 Eur (29 000,00 Eur – 5 701,77 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

XIV. Apeliaciniu skundu ieškovai M. B., M. B. ir B. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinis atmestas dėl 2 737,65 Eur nuostolių priteisimo, palikti nepakeistą, kitoje dalyje sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį visiškai atmesti, o patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, arba Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1-2 dalį bei pažeidė CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimą ir taikymą.

3.2. Ieškovai, faktiškai nuo pat nuosavybės teisės į turtą įgijimo momento, aktyviai ieškojo priimtiniausio šalims sprendimo būdo, tuo tarpu atsakovė sąmoningai priešinosi kadastrinių matavimų atlikimui, visais būdais trukdė ieškovams patekti ir naudotis jiems nuosavybės teise priklausančia nekilnojamojo turto dalimi. Ieškovai siūlė eilę naudojimosi tvarkos nustatymo būdų bei parengti gyvenamojo namo atidalijimo projektą su sąmatomis, taip pat nupirkti iš atsakovės jai priklausančią turto dalį už 100 000,00 Eur. Tačiau ieškovų teikiami svarstymai be jokio pagrindo buvo atmetami. Atsakovės elgesys, beveik trylika metų trunkantis ieškovų teisės į turtą ignoravimas, neabejotinai įrodo, kad ji yra asmuo, tyčia pažeidžiantis jos ir bendraturčių interesų derinimo principą.

3.3. Pirmosios instancijos teismas neištyrė, ar atsakovė realiai turi galimybę sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, taip pat nebuvo įvertinta, kad sprendimo vykdymas taps komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą. Iš atsakovės pusės buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys jos finansinių galimybių sumokėti kompensaciją nebuvimą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriami jokie jos turtinę padėtį apibūdinantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovės interesus, tik formaliai vertino naudojimosi tvarkos turtu nustatymo galimybę, bei atsakovės galimybę išmokėti kompensaciją pinigais.

Atsiliepimas

3.4. Atsakovės pateiktas darbų sąnaudų nustatymo aktas yra parengtas išimtinai pagal pačios atsakovės nurodymą ir pagal jos pačios deklaratyviai pateikiamus duomenis. Tačiau tokia paskaičiavimo metodika, kuomet remiamasi ne konkrečios situacijos vertinimu, o tiesiog bylos šalies paaiškinimais, yra netinkama, o ekspertas surašęs tokį aktą laikytinas šališku. Atsakovei visada buvo puikiai žinoma, kad namų valdą ji paveldės kartu su ieškovais. Nuo pat faktiško paveldėjimo momento atsakovė piktybiškai vengė derinti bet kokius su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto priežiūra susijusius veiksmus. Atsakovė niekada nebendradarbiavo su ieškovais, o reikalavimą dėl pagerinimo kaštų pareiškė kartu su ieškiniu. Negavus jokio ieškovų sutikimo ar leidimo, neaptarusi su ieškovais jokių atliktino remonto atlyginimo sąlygų, atsakovė veikė savo nuožiūra ir prisiėmė riziką neatgauti už remontą išleistų lėšų. Atsakovės atliktas namo remontas buvo daromas palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti, t. y. dauguma jos pačios poreikiams tenkinti, ir negali būti pripažįstamas kaip būtinas daiktui išsaugoti.

3.5. Į bylą nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys realų atsakovės turėtų išlaidų dydį už darbą, o pateiktoje ataskaitoje įskaičiuotas ir pridėtinės vertės mokestis, t. y. išlaidos, kurios realiai nebuvo patirtos, nes atsakovė neturėjo išlaidų už darbus, kadangi remontavo pati su šeimos nariais ir draugais, niekam nemokėjo pinigų. Tokio atveju atsakovė bando praturtėti atsakovų sąskaita. Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių tokias išlaidas, laikytina, kad ji jų neįrodė. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-837-221/2019). Šie atsikirtimo argumentai taikomi ir senesnėmis kainomis sudarytose lokalinėse sąmatose.

3.6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių priteisimo visiškai ignoravo atsakovės teiginius apie neva ieškovų nesirūpinimą pastatais ir neketinimą jais naudotis paneigiančius byloje esančius įrodymus. Teismas taip pat ignoravo faktą, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovų valdymo teisė yra suvaržyta nuo 2010 m., o nurodyta aplinkybė, kad ieškovai valdė ginčo turtą daugiau nei trylika metų, tik patvirtina teismo neobjektyvumą. Byloje buvo pateikti akivaizdūs įrodymai apie tai, kad ieškovų teisė valdyti ginčo turtą buvo suvaržyta dėl sąmoningų atsakovės veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

3.7. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino, kokios išlaidos laikytinos būtinosiomis, o kokios ne. Teismas nevertino kiekvieno iš nurodytų darbų pagal tai, ar konkrečios išlaidos už konkretų darbą buvo būtinos, protingos ir pagrįstos. Ieškovams nėra aišku, kuo remiantis teismas sprendė, kokios išlaidos gali būti laikomos būtinosiomis išlaidomis turtui išsaugoti, o kokios ne.

3.8. Pirmosios instancijos teismas, kaip aktualią ginčui spręsti taikytiną praktiką, cituoja Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-104-924/2022, kurioje buvo kilęs ginčas dėl dalies patirtų išlaidų už prieš mažiau nei metus atlikus namo stogo remonto darbus priteisimo. Tačiau šiuo konkrečiu atveju ginčo faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės.

3.9. Byloje yra galimybė nustatyti namo naudojimosi tvarką. Specialių žinių turinčios architektės pateiktas projektas atitinka teismų praktikoje nustatytus kriterijus. Namas yra su dviem įėjimais, jį galima rekonstruoti ir naudoti kaip du atskirus butus. Norint naudoti jį dviem asmenims, paliekant bendrojo naudojimo patalpų dalį, nereikalinga rekonstrukcija. Viso proceso metu ieškovai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodydavo, kad ginčo nekilojamasis turtas jiems yra ypač brangus dėl to, nes tai yra jų senelių namai, tai yra vieta kur kūrėsi ir jų šeimos istorija. Siekdami išsaugoti turtą, išperkant pusę jo iš atsakovės, ieškovai net siūlė sumokėti atsakovei žymiai didesnę sumą, nei pusė jo vertės.

3.10. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalį, kadangi teismas nevertino praktiškai visų ieškovų teiktų įrodymų, taip pat dviejų liudytojų bylos nagrinėjimo metu teiktų paaiškinimų. Teismo sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų. Tokiu būdu ieškovams yra faktiškai apribota galimybė tinkamai suformuoti dalį apeliacinio skundo Ištyrus byloje esančius įrodymus, skundžiamą sprendimą bei apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad teismas neišsiaiškino eilės bylos aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepašalino visų prieštaravimų bei nesivadovavo teismų praktikoje suformuotomis įrodinėjimo taisyklėmis.

3.11. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tai patvirtina teismo elgesys tiek bylos nagrinėjimo metu vykusių teismo posėdžių metu užduodant šalims klausimus taip, kad buvo jaučiamas palaikymas atsakovei, taip pat reiškiant menamus klausimus, atsakovės paaiškinimų metu, nepasisakant dėl eilės ieškovų įrodinėjamų faktinių aplinkybių. Byla pirmosios instancijos teisme nebuvo išnagrinėta objektyviai.

Atsiliepimas

XV. Atsakovė N. J. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės, kurių ieškovai neginčija: kiekvienam ieškovui priklauso po 1/6 dalį ginčo turto; ieškovų tėvui (atsakovės broliui) buvo paliktas kitas turtas, tuo tarpu ginčo turtas turėjo likti atsakovei, tik jo perleidimo sandorio nebuvo spėta sudaryti dėl staigios mamos mirties, o dėl tokios tėvų valios tarp atsakovės ir jos brolio jokių ginčų nebuvo, atsakovės brolis į ginčo turtą nepretendavo; atsakovė ginčo turtą valdė nuo pat gimimo iki šiol, juo rūpinosi; ieškovai prašė nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarką, tuo tarpu atsakovė prašė atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant ieškovams kompensaciją su išskaičiuotomis turto pagerinimo išlaidomis; teismo ekspertas nustatė ginčo turto rinkos vertę ir nurodė, kad atsakovės atlikti pagerinimo darbai turėjo įtakos nustatytai rinkos vertei.

Šalies argumentai

3.2. Ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarka yra neproporcinga, nesąžininga ir neįgyvendinama. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu iš esmės pripažino, kad jų siūloma naudojimosi tvarka yra su esminiais trūkumais, o visų sprendinių ydingumas yra grindžiamas būsima perspektyva apie ateityje neva ieškovų daromą rekonstrukciją. Byloje nėra jokių duomenų, kad tokią rekonstrukciją būtų galima įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad priimtiniausias ir iš esmės vienintelis būdas racionaliai ir nedarant žalos namų valdai naudotis nekilnojamuoju turtu – jį atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovams išmokant kompensaciją. Ieškovų argumentas, kad teismas turėjo teikti prioritetą naudojimosi tvarkos nustatymui, pagal šios bylos faktines aplinkybes neatitinka kasacinio teismo suformuluotos teisminės praktikos tokių ginčų atvejais, kurioje aiškiai įvardinta, kad visų pirma turi būti svarstoma atidalijimo iš bendro turto galimybė, kai tai leidžia teisinės ir faktinės sąlygos. Ginčo turtu visuomet naudojosi tik atsakovė ir jos šeima, juo niekada nesinaudojo nei ieškovei, nei jų tėvas, kuris buvo išsikėlęs į kitą tėvų dovanotą turtą. Teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius.

3.3. Šiuo atveju dalinamo turto rinkos vertė buvo nustatyta patikimais ir šalių neginčytinais įrodymais (teismui paskyrus teismo ekspertizę). Atsakovės pasiūlyta priteisti ieškovams kompensacija yra adekvati turto rinkos vertei, todėl turi būti vertinama kaip teisinga ir nepažeidžianti ieškovų interesų. Patikimais įrodymais nustačius bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto rinkos vertę, teisingas piniginės kompensacijos priteisimas bendraturčiams (ieškovams) laikytinas tinkamu ir sąžiningu bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdu. Atsakovės pasiūlytas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nes jis nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

3.4. Atsakovė į bylą pateikė statybos eksperto parengtą statinio dalinės ekspertizės aktą ir apskaičiavo atliktų statybinių pagerinimo darbų sąnaudas, taip pat pateikė išsaugotus rašytinius įrodymus, patvirtinančius dalį jos patirtų išlaidų. Ginčo išsprendimui yra reikšminga tai, kad teismo eksperto pateiktame ekspertizės akte nurodyta, jog atlikti / statybos darbai, išvardyti pateiktame atliktų statybinių pagerinimo darbų sąnaudų nustatymo akte, turėjo įtakos ekspertizės aktu nustatytai namų valdos būklei ir jos rinkos vertei. Ieškovės pateiktas atliktų statybinių pagerinimo darbų sąnaudų nustatymo aktas yra laikomas tinkamu ir patikimu įrodymu, juolab, kad ieškovai neginčija pačių atliktų darbų, jų kiekio, pirktų medžiagų ir pan. Negali būti ginčo ir dėl to, kad atsakovė mokėdama už medžiagas ir darbus, mokėjo ir pridėtinės vertės mokestį. Tuo tarpu ieškovai neteikė atsakovės įrodinėjamas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Tai, kad atsakovė negavo ieškovų sutikimo dėl ginčo darbų atlikimo, nepaneigia jų pareigos apmokėti savo daliai priklausančių išlaikymo išlaidų.

3.5. Ieškovų argumentas dėl atsakovės galimybių sumokėti teismo priteistą kompensacijos dydį yra iškeltas tik apeliaciniame skunde. Juolab, kad ieškovai teikė įrodinėjimo priemonės apie ginčo turto rinkos vertę ir išreiškė sutikimą, kad atsakovė jiems sumokėtų didesnę piniginę kompensaciją (nenustatant naudojimosi tvarkos) ir tuo pačiu pasitikėtų jos finansinėmis galimybėmis. Atsakovė byloje patvirtino, kad turi visas finansines galimybes sumokėti priteisto dydžio kompensaciją.

3.6. Teismas neturi pareigos išsamiai aprašyti visus bylos duomenis ar vertini byloje įrodymus pagal proceso šalies įsitikinimą, kaip jie turi būti vertinami. Ieškovų nurodyti duomenys nėra reikšmingi ginčo aplinkybėms – ginčui nėra reikšminga, kad ieškovai turto paveldėjimo tikslais siekė susitvarkyti ginčo turto teisinės registracijos duomenis, teikdami prašymus atitinkamoms institucijoms. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka visus jam būtinus kriterijus, todėl vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Ieškovai byloje taip pat nereiškė nušalinimo, t. y. bylos nagrinėjimo metu jiems nekilo abejonių dėl teismo šališkumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

XVI. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

XVII. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl tinkamiausio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo ar turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

XVIII. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

XIX. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių, t. y. atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas. Ši nuostata taikoma, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas turi teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu. Bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, atidalijimas išmokant kompensaciją taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011).

XX. Taigi, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensaciją pinigais, yra bendro daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, turi būti sprendžiama dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo. Ir tik nesant šios galimybės, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijimo būdo – priteisiant kompensaciją pinigais – taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

XXI. Piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto atidalijimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio sutikimui. Jeigu nėra bendraturčių sutarimo dėl šio nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, tai jis paprastai gali būti taikomas tik tuo atveju, kai nėra galimybės atidalyti turtą natūra nepadarius šiam neproporcingos žalos ir nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą ir parinkdamas bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdą, privalo tirti visas konkrečiu atveju reikšmingas faktines aplinkybes dėl atidalijimo natūra ir naudojimosi tvarkos nustatymo galimybės ir motyvuotai pagrįsti, jog atidalijimas natūra ir naudojimosi tvarkos nustatymas neįmanomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas prioritetinio bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo – atidalijimo natūra, taip pat naudojimosi tvarkos nustatymo netaikymo tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė.

XXII. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovams M. B., M. B., B. B. ir atsakovei N. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise (ieškovui kiekvienam po 1/6 dalį, atsakovei ½ dalį ) priklauso gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas, kiemo statiniai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovai byloje pareikštu ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi tvarką turtu pagal J. Š. parengtą vienbučio gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių schemą, o atsakovė priešieškiniu prašė atidalinti ieškovams priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovei atidalytą turtą natūra, o ieškovams – kompensaciją pinigais.

XXIII. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apeliantų (ieškovų) ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies, konstatavęs, kad ieškovai byloje nepateikė tinkamai parengto ginčo turto naudojimosi tvarkos plano, patvirtinančio galimybę nustatyti racionalią naudojimosi tvarką. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovų pateiktas naudojimosi tvarkos projektas yra ydingas, nes dėl konfliktinių santykių šalių gyvenimas viename name būtų neįmanomas, prieštarautų atsakovės interesams. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad ieškovai turtu nesinaudoja (negyvena jame), juo nesirūpina ir neišlaiko, turi kitą nekilnojamąjį turtą, teismas priėjo prie išvados, kad ginčo turto naudojimosi tvarkos turtu nustatymas nėra galimas ir, atsižvelgdamas į tai, atsakovės ieškinio reikalavimą atidalyti turtą, priteisiant ieškovams piniginę kompensaciją, tenkino.

XXIV. Apeliantai (ieškovai), nesutikdami su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad byloje pateikta J. Š. parengta vienbučio gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių schema patvirtina aplinkybę, kad nėra techninių kliūčių nustatyti turto naudojimosi tvarką, t. y., kad gali būti nustatyta naudojimosi turtu (namu bei jos priklausiniais ir žemės sklypu) tvarka. Apeliantai skunde taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas už atidalytą turtą kompensaciją ieškovams, nesant jų sutikimo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais laikomas išimtiniu atidalijimo būdu.

XXV. Kaip minėta, piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies atskyrimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio (ar kelių bendraturčių) sutikimui. Jeigu nėra bendraturčių sutarimo dėl šio nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, tai jis paprastai gali būti taikomas tik tuo atveju, kai nėra galimybės nei atidalyti turtą natūra nepadarius neproporcingos žalos daikto paskirčiai, nei nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi, savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2012). Tai reiškia, kad šis atidalijimo būdas yra subsidiaraus, išimtinio pobūdžio. Negalimumą atidalyti šalių gyvenamąjį namą natūra pirmosios instancijos teismas, be kita ko, grindė tuo, kad ieškovai ginčo name negyvena, turi įsigiję kitą nekilnojamąjį turtą, nėra nusprendę, ką darys su jiems naudojimui priskirta turto dalimi.

XXVI. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad asmuo negyvena ginčo name ir, tikėtina, pats nesinaudos jam priklausančiu turtu, nes turi kitą nekilnojamąjį turtą, savaime negali paneigti jo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad nuosavybės teisę sudaro ne tik teisė naudotis turtu, bet taip pat jį valdyti ir juo disponuoti. Aplinkybė, kuriam iš bendraturčių turtas labiau reikalingas natūra, svarstytina tik tuo atveju, kai sprendžiama dėl viso turto priteisimo natūra vienam iš bendraturčių, o kitam – kompensacijos pinigais išmokėjimo. Tačiau šis atidalijimo būdas, kaip jau minėta, nesant visų bendraturčių sutikimo, paprastai taikomas tik tada, kai nėra galimybės nei atidalyti turtą natūra, nei nustatyti naudojimosi juo tvarką. Pastaraisiais atvejais ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nes geriausiai bendraturčio nuosavybės teises užtikrina ir apsaugo turto atidalijimas natūra arba naudojimosi tvarkos nustatymas, leidžiantis bendraturčiui visa apimtimi įgyvendinti savo nuosavybės teises į konkretų turtą. Tokią praktiką formuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

XXVII. Spręsdamas dėl (ne)galimumo ginčo gyvenamąjį namą atidalyti natūra, pirmosios instancijos teismas vertino šalių santykius ir priėjo prie išvados, kad dėl šalių nesutarimo jų gyvenimas viename name būtų neįmanomas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, tokios kaip bendraturčių tarpusavio santykiai, yra teisiškai reikšmingos, sprendžiant dėl galimybės nustatyti naudojimosi tvarką tarp bendraturčių, tačiau jos negali būti lemiamos, suteikiant pirmenybę išimtinei priemonei – atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, nepaisant realios galimybės nustatyti ginčo turto naudojimosi tvarką, neįvertinus siūlomos naudojimosi turto tvarkos racionalumo, įgyvendinimo kaštų dydžio ir kiekvieno iš bendraturčių galimybių juos prisiimti.

XXVIII. Byloje nustatyta, kad šalims nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir žemės sklypas yra gana didelio bendro ploto, dviejų aukštų su neįrengta palėpe. Patalpų naudojimosi tvarkos schemą rengęs asmuo patvirtino, jog yra galimybė nustatyti naudojimosi juo bei žemės sklypu tvarką. Įvertinusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pagrindė išimtinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo taikymo būtinybę ir buvo išnaudotos visos galimybės nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, be neproporcingos žalos daikto paskirčiai.

XXIX. Nagrinėjamoje byloje apeliantai galimybę nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką grindžia J. Š. parengta vienbučio gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių schema, pagal kurią atsakovei priskirtina naudotis pirmo aukšto patalpomis (79,15 m² pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksu ,,1-1“, ,,1-2“, ,,1-3“, ,,1-4“, ,,1-5“, ,,1-7“, ,,1-9“, ,,1-10“), o kitiems bendraturčiams – gyvenamojo namo 76,58 m² antro aukšto patalpos, plane pažymėtomis indeksu ,,1-11“, ,,1-12“, ,,1-13“, ,,1-14“, ,,1-15. Įvertinęs J. Š. parengtą vienbučio gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių schemą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jame nėra jokių duomenų apie inžinierinių tinklų naudojimą, nėra numatytas patekimas į terasą, kurios naudojimosi tvarka nėra numatyta, tačiau pagal schemą ja galėtų naudotis tik ieškovai, paliekama daug bendro naudojimo patalpų, žemės sklypo (blokas „A“ 430 kv. m.), ūkinis pastatas, garažas ir kiti inžinieriniai kiemo statiniai, kas padidina konflikto tikimybę tarp šalių. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad apeliantų pateikta J. Š. parengta vienbučio gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių schema nėra pakankama įvertinti, ar ginčo turto naudojimosi tvarka yra galima ir reali.

XXX. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant dalinės nuosavybės klausimus, yra konstatavęs, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent reikalavimus prareiškiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius bendro turto naudojimo variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Atsakovė, pagrįsdama savo nesutikimą su ieškovų reikalavimu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydama bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovų siūlomą projektą, tiek pasiūlydama aiškias alternatyvas ieškovų siūlomam bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdui.

XXXI. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teikiamo bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).

XXXII. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantų (ieškovų) byloje pateikta vienbučio gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių schema nėra pakankama išvadai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo galimybės. J. Š. parengtoje schemoje tik lakoniškai aptarti atskiri su naudojimosi tvarkos nustatymu susiję klausimai (esamų įėjimų naikinimas bei naujų įėjimo galimybės), tačiau iš patalpų planų neaišku, kaip jie būtų įgyvendinti, nėra pateikta jokių duomenų apie statybos darbų atlikimo kaštus, jų pasidalinimo tarp šalių/kompensavimo tvarką, nėra pateikta informacija kaip užtikrinamas namo šildymo sistemos veikimas, elektros apskaita, pateikimas į terasą ar į antro aukšto patalpas.

XXXIII. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

XXXIV. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų pateiktos bendrosios nuosavybės naudojimo tvarkos schemos netinkamumas (aukščiau aptarti jų trūkumai) nėra pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinį ir taikyti išimtinį nuosavybės atidalijimo būdą išmokant bendraturčiui kompensaciją pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nustačius, kad ieškovų, tarp kurių ginčas nekyla dėl naudojimosi turima nuosavybe, bendra dalis ginčo turte sudaro ½ dalį, prašoma nustatyti naudojimosi tvarką gana didelio ploto gyvenamuoju namu, siekiant teisingai išspręsti šalių ginčą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, tirtinos ir vertintinos aplinkybės, ar yra techninės galimybės pagal ieškovų pateiktą planą nustatyti naudojimosi tvarką taip, jog turto bendraturčiai galėtų racionaliai naudotis pagal paskirtį gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, užtikrinti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklo, šildymo sistemų) atskyrimą ar tinkamą naudojimą, nes tik tokiu būdu galėtų būti užtikrinama socialinė taika ir užkertamas kelias ar bent maksimaliai sumažinamos prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti.

XXXV. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog pagal apeliantų (ieškovų) pateiktą naudojimosi tvarkos schemą šalys neturės galimybės bendrai naudoti tam tikrus bendro naudojimo objektus (inžinerinės sistemos ar kt.), taip pat manant, jog projektinis gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos projektas nėra pakankamai informatyvūs tam, jog būtų galima įvertinti galimybės nustatyti naudojimosi tvarkos realumą, racionalumą, teismas galėjo pasiūlyti ieškovams pateikti papildomų įrodymų savo reikalavimams pagrįsti, juolab kad pagal naudojimosi tvarkos projektą parengusio asmens išvadas yra galimybė nustatyti naudojimosi juo tvarką.

XXXVI. Bylos duomenys ir skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies turinys teikia pagrindą daryti išvadą, kad skundžiamas sprendimas priimtas pirmosios instancijos teismui nepatikrinus ir nenustačius nurodytų aplinkybių, apsiribojus konstatavimu, kad apeliantų (ieškovų) pateikta schema nėra pakankama nustatyti naudojimosi tvarką, bei nepasiūlius šalims pateikti papildomų įrodymų šioms esminę reikšmę byloje turinčioms aplinkybėms.

Dėl procesinės bylos baigties

XXXVII. Materialiosios teisės normų taikymas, nenustačius jų taikymui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, vertintinas kaip netinkamas. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė netinkamai taikydamas CK 4.80 straipsnio 2 dalį, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos.

XXXVIII. Konstatavus, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė išimtinį bendrosios nuosavybės atidalijimo būdą, t. y. vienam iš bendraturčių išmokant kompensaciją, apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovams priklausančios turto dalies (ne)tinkamo įvertinimo bei atsakovės galimybių sumokėti atsakovui kompensaciją nevertinami.

XXXIX. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

XL. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi. Išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

XLI. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas pakartotinai bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas