- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2S-1818-921/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04420-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- M. B., B. B.
- Atsakovas
- N. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. B., M. B. ir B. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties pagal ieškovų M. B., M. B. ir B. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų M. B., M. B. ir B. B. ieškinį atsakovei N. J. dėl naudojimosi žemės sklypu ir statiniais nustatymo, atsakovės N. J. priešieškinį ieškovams M. B., M. B. ir B. B. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų ieškinį, kuriuo prašo nustatyti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal 2019 m. J. Š. parengtas vienbučio gyvenamojo namo (1A1p) ir ūkinio pastato naudojimosi tvarkos schemas.
2. 2021 m. rugpjūčio 23 d. byloje gautas ieškovų prašymas reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje sudaryti sąlygas netrukdomai ieškovams patekti į garažo patalpas, esančias Kaune, (duomenys neskelbtini).
3. Nurodė, kad šalys yra ginčo pastato – gyvenamojo namo, žemės sklypo ir sklype esančių statinių bendraturčiai. Ieškovai pastaruoju metu neturi galimybės patekti į šį nekilnojamąjį turtą, kadangi atsakovė yra pakeitusi sklypo vartelių spyną ir nereaguoja į prašymus pasidaryti raktų kopiją. Negana to, atsakovė kiemo dalį, per kurią patenkama prie garažo vartų, yra užkrovusi neaiškių daiktų krūva. Ieškovams neturint galimybės patekti į žemės sklypą, jie negali naudotis žemės sklype esančiu garažu. Jame yra laikomi ieškovams priklausantys daiktai – „Steinway & Sons“ ir „Bechstein“ pianinai, „G. S.“, „August Förster“ ir „Bösendorfer“ fortepijonai, jų remonto darbams skirti įrankiai, taip pat veržliarakčiai, kiti automobilių remonto įrankiai, automobilių dalys – „Volkswagen Jetta“ variklis, ir t. t. Ieškovai yra fortepijonų derintojai bei teikia instrumentų (pianinų, fortepijonų) restauravimo paslaugas. Garažo patalpos jiems yra reikalingos sandėliavimo ir su instrumentų remontu susijusiems tikslams. Negalint naudotis patalpomis, pažeidžiami ieškovų interesai, kadangi jie yra verčiami ieškoti kitų papildomų patalpų, siekiant plėsti instrumentų restauravimo veiklą. Taip pat negali naudoti remonto darbams skirtų, garažo patalpose esančių įrankių. Ieškovai yra Lietuvos fortepijonų derintojų asociacijos steigėjai. Šios organizacijos nariai rengia įvairius susitikimus ir seminarus apie fortepijonų priežiūrą. Seminarų bei susitikimų metu pažintiniais tikslais svarbu apžiūrėti ir garaže šiuo metu esančius fortepijonus, į kuriuos ieškovų teisės šiuo metu apribotos. Akivaizdu, jog esant šiai situacijai, yra pažeidžiama ieškovų, kaip nekilnojamojo turto bendraturčių, teisė valdyti jiems priklausantį turtą ir juo naudotis. Be to, esant įtemptai situacijai tarp ieškovų ir atsakovės, kyla grėsmė, kad atsakovė gali sugadinti garaže esantį inventorių.
Atsiliepimas
4. Atsakovė su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nesutiko. Nurodė, kad ieškovų prašymas dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių jau yra išspręstas Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d., naujų įrodymų ieškovai nepateikė. Be to, laikinųjų apsaugos priemonės taikomos užtikrinant ieškinio reikalavimų užtikrinimą, o ieškovai tokio reikalavimo nėra pateikę, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Nustatė, kad nors ginčo patalpomis bei žemės sklypu naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkių nėra nustatyta, tačiau ginčo patalpose gyvena atsakovė. Ginčo patalpose yra atsakovei priklausantys asmeniniai daiktai, o ieškovai laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašo leisti jiems patekti į pastatą – garažą. Kauno apylinkės teismo nutartimi 2019 m. kovo 28 d. ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės buvo išspręstos, atmetant ieškovo prašymą. Ieškovai naujų įrodymų dėl pakartotinai prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nepateikė. Vien tik kreipimasis į teismą ir tam tikrų reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį bei savaime nesudaro pagrindo taikyti bet kokias laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovų pareikšti reikalavimai nagrinėjamu atveju yra dėl naudojimosi žemės sklypu ir statiniais tvarkos nustatymo, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir siekiant užkirsti kelią papildomiems teisminiams ginčams tarp šalių kilti ateityje, ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Ginčo turtas priklauso ieškovams ir atsakovei. Nėra teismo ar notarine tvarka patvirtintos naudojimosi ginčo turtu tvarkos, todėl tiek ieškovai, tiek atsakovė turi teisę netrukdomai patekti į ginčo patalpas ir jomis naudotis. Kol teismo sprendimu dar nėra nuspręsta dėl konkrečių turto dalių priskyrimo šalims, atsakovė neturi teisės riboti ieškovų patekimų į ginčo patalpų teritoriją. Aplinkybė, kad ginčo patalpose atsakovė šiuo metu gyvena ir yra laikomi atsakovei priklausantys daiktai, negali būti priežastis ieškovams kliudyti patekti į garažo patalpas. Teismas deklaratyviai nurodė, kad ginčo patalpose yra atsakovei priklausantys asmeniniai daiktai, neatsižvelgė į tai, jog garaže į kurį prašoma sudaryti sąlygas patekti, yra laikomi ieškovams priklausantys daiktai – „Steinway & Sons“ ir „Bechstein“ pianinai, ,,G. S.“, „August Förster“ ir „Bösendorfer“ fortepijonai, jų remonto darbams skirti įrankiai, taip pat veržliarakčiai, kiti automobilių remonto įrankiai, automobilių dalys – „Volkswagen Jetta“ variklis, ir t. t. Tai posėdžio metu pripažino pati atsakovė. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovams negalint naudotis garaže esančiai daiktas bei esant įtemptai situacijai tarp jų ir atsakovės, kyla rizika, kad atsakovė gali sugadinti garaže esantį inventorių, o ieškinio patenkinimo atveju, galimybės atkurti sugadintus daiktus nebeliktų. Be to, tai galimai sudarytų prielaidas naujiems šalių konfliktams kilti ateityje. Taigi, atsisakant tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, visiškai nebuvo atsižvelgta į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovams, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas.
7.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės išspręstos 2019 m. kovo 28 d. nutartimi. 2019 m. vasario 18 d. ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas ieškovui M. B. patekti į gyvenamojo namo visas patalpas ir į žemės sklypą, netrukdyti ieškovui M. B. naudotis gyvenamojo namo visomis patalpomis ir žemės sklypu bei perduoti raktus nuo gyvenamojo namo ir žemės sklypo vartų. Nagrinėjamu 2021 m. rugpjūčio 23 d. prašymu neprašė sudaryti sąlygas patekti į gyvenamąsias patalpas, prašė sudaryti sąlygas naudotis tik garažu.
7.3. Teismas neatsižvelgė į ieškovų interesus, kurie pažeidžiami jiems negalint naudotis jokia turto dalimi. Garažo patalpos ieškovams reikalingos sandėliavimo ir su instrumentų remontu susijusiems tikslams. Negalint jomis naudotis, ieškovai verčiami ieškoti kitų papildomų patalpų, siekiant plėsti instrumentų restauravimo veiklą. Taip pat ieškovai negali naudoti remonto darbams skirtų, garažo patalpose esančių įrankių. Ieškovai patirs nuostolių, ieškant naujų papildomų patalpų, įsigyjant naujus remonto darbams skirtus įrankius.
Atsiliepimas
8. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo patalpomis bei žemės sklypu naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkių nėra nustatyta, ginčo patalpose gyvena atsakovė, taigi, ginčo patalpose yra atsakovei priklausantys asmeniniai daiktai. Ginčo valda naudojasi išimtinai atsakovė ir jos šeima. Joje atsakovė su šeima gyvena daugelį metų. Ginčo patalpose atsakovė gyveno kartu su tėvais, o jiems mirus (1995 ir 1997 m.) ir toliau liko jose gyventi. Atsakovės brolis S. B. namų valdoje gyveno iki 1983 metų pavasario ir daugiau jokio ryšio su turtu neturėjo, juo nesirūpino ir jo neprižiūrėjo. Mirus broliui S. B. (duomenys neskelbtini), jo turtą paveldėjo vaikai – ieškovai, kurie niekada namų valdoje negyveno, neprisidėjo nei prie namų valdos išlaikymo išlaidų, nei prie jos remonto ir pagerinimų. Ieškovai gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame būste Mateikos gatvėje, kurį paveldėjo iš savo tėvo.
8.2. Ieškovai nepagrindė, kad garaže yra jiems priklausantys daiktai. Atsakovė to nepatvirtino. Garaže yra keletas ieškovų tėvui priklausiusių daiktų, kurių ieškovams nereikėjo daugiau nei 15 metų. Šiuos daiktus atsakovė gali perduoti ieškovams. Ieškovai ne kartą lankėsi garaže ir reikalingus daiktus galėjo pasiimti.
8.3. Ieškovai nepagrįstai siekia pradėti naudotis ginčo namų valda (garažu). Ieškovų prašomas naudojimosi tvarkos nustatymas namų valda nėra galimas dėl namo pobūdžio (vienbutis gyvenamasis namas, pritaikytas gyventi vienai šeimai, sutvarkytas ir pagerintas atsakovės šeimos lėšomis, garažas ir ūkinis pastatas yra naudojami atsakovės šeimos poreikiams), todėl šalių ginčo išsprendimo būdas galėtų būti piniginės kompensacijos išmokėjimas ieškovams. Ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebūtų nei protingas, nei proporcingas, neatitiktų ginčų esmės, ilgalaikės naudojimosi ginčo turtu tvarkos. Priešingai, tai keltų naujus ginčus, kadangi atsakovė, laikydama garaže jos šeimai priklausančius daiktus, kurą, automobilį, turėtų juos išgabenti. Be to, ieškovai teigia, kad garažą nori naudoti kaip dirbtuves plečiant jų instrumentų restauravimo veiklą. Tačiau garažas turi automobilio laikymo funkciją, o užsiimti minėta veikla nėra sąlygų – nėra elektros, šildymo, vandens ir tualeto. Pažymėjo, kad ieškovams priklauso kitos gyvenamosios patalpos, esančios Mateikos g. 8, 8A, 6 ir 10, todėl pageidaujama veikla gali užsiimti savo nuosavybėje (jų tėvo dirbtuvės visada buvo Mateikos 8 ir 8A, Kaune). Mažai tikėtina, kad ieškovai iš tikrųjų ketina atsivesti į garažą Fortepijonų derintojų asociacijos narius. Kita vertus, tai gali kelti įvairius konfliktus, nes nesant patvirtintai naudojimosi garažu tvarkai, šis statinys yra ir atsakovės, ji juo naudojasi daugelį metų ir nesutinka jo perleisti ieškovams, kitais nei automobilio laikymo tikslais.
Šalies argumentai
8.4. Ieškovų prašymas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų. Ieškovai prašo nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarką, atsakovė prašo priteisti iš jos ieškovams piniginę kompensaciją. Patenkinus atsakovės reikalavimą, ieškovų prašymo patenkinimas suteiktų pagrindą neteisėtai naudotis atsakovei priklausančiu turtu.
8.5. Ieškovų prašymas taikyti atitinkamas laikinąsias priemones nėra galimo teismo sprendimo užtikrinimo priemonė. Teisę naudotis kitų asmenų naudojama valda ieškovai įgis tik tuomet, jei tokia naudojimosi tvarka bus nustatyta. Jei ieškovams būtų leista patekti į garažą, tai neturėtų nieko bendra su ieškovų ieškinio dalyku ir neužtikintų galimo sprendimo įvykdymo, jei ieškovų ieškinys būtų tenkintas. Be to, įpareigojimas leisti naudotis turtu, netrukdyti patekti į turtą ir t. t. gali būti kitos bylos dalykas. Teismas nutartimi 2019 m. kovo 28 d. ieškovų prašomas taikyti laikinosios apsaugos priemones išsprendė, jį atmetant. Teismas pažymėjo, jog ieškovai naujų įrodymų dėl pakartotinai prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nepateikė, o ankstesnė nutartis ieškovų nebuvo skundžiama, taip išreiškiant savo sutikimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė laikinosios naudojimo ginčo turtu tvarkos civilinėje byloje pagal ieškinį dėl naudojimosi šiuo turtu tvarkos nustatymo.
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
4. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – VĮ Registrų centro išrašo duomenis apie ieškovų turimą nekilnojamąjį turtą. Taip pat apeliacinio proceso metu, t. y. 2021 m. lapkričio 4 d., atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus kartu su naujais įrodymais – vaizdo įrašą, darytą 2018 m. gegužės 1 d., kuriame girdimas pokalbis tarp atsakovės sūnaus A. J. ir ieškovo M. B., kurio metu ieškovams yra pasiūloma pasiimti visus daiktus iš garažo; atsakovės 2021 m. spalio 26 d. elektroninį laišką ieškovui M. B., kuriame pakartotinai pasiūloma pasiimti daiktus iš garažo apžiūros dieną; ginčo garažo fotonuotraukas.
5. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 180 straipsnio nuostatomis dėl įrodymų ryšio su byla, CPK 197 straipsnio nustatytais reikalavimais rašytiniams įrodymams, CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
6. Pažymėtina, kad apeliantė nesuformulavo prašymo dėl VĮ Registrų centro išrašų priėmimo. Apeliantė nepagrindė naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme būtinumo, nenurodė, kodėl šių įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui, todėl jie nepriimami.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
7. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius dvi privalomas sąlygas: ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis būtų palankus tokių priemonių taikymo prašančiam asmeniui, buvimą. Nenustačius kurios nors iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
8. Atskirajame skunde, kuris apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme ribas, pirmosios instancijos teismo išvados dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo nėra ginčijamos, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nepasisako.
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl naudojimo tvarkos gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, žemės sklypu, esančių Kaune (duomenys neskelbtini). Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį dėl nekilnojamojo turto atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo ieškovams. Atsakovė reikalavimą grindžia aplinkybe, jog ginčo turtu naudojasi ir jame gyvena ji su šeima.
10. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir statiniais nustatymo ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo (CK 4.75, 4.80 straipsniai). Teismo sprendimas yra priimamas dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinio patenkinimo atveju teismas patvirtintų ieškovų prašomą žemės sklypo ir statinių naudojimosi tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš dalies sutampa su ieškovų ieškinio reikalavimais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju, ieškovų keliami reikalavimai būtų patenkinti dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, t. y. būtų išspręstas ginčas iš esmės nepriėmus galutinio teismo sprendimo. Pastebėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog laikinosios apsaugos priemonės, kurios iš esmės sutampa su pareikštais reikalavimais, tam tikrais atvejais (kai pareiškiami prevencinio pobūdžio reikalavimai) gali būti taikomos, tačiau jų taikymas turi būti pakankamai pagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1610-943/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė ne prevencinį ieškinį, todėl jų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu, sudarė pagrindą tokio prašymo netenkinti.
11. Teismų praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Apeliantai nepagrindžia, kaip netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovams galimai palankiu galutiniu teismo sprendimu nustatyta ginčo turto naudojimosi tvarka galėtų prarasti prasmę ar tapti netikslinga (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovai nepateikia įrodymų, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo vykdymui ir ar tai yra vienintelis būdas užtikrinti teismo sprendimo vykdymą.
12. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šiuo atveju aktuali aplinkybė, kad ieškovai ginčo turtu iki šiol nesinaudojo, nuosavybės teisę įgijo paveldėjimo būdu. Taigi ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje lemia, kad teismo sprendimo vykdymas negali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, kadangi šiuo atveju dar tik bus nustatinėjama, kuria turto dalimi kiekvienas iš bendraturčių galės naudotis atskirai, arba pagal atsakovės priešieškinį turtas bus atidalintas ir iš atsakovės ieškovams priteista kompensacija.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų siekis nustatyti laikinąją naudojimosi garažu tvarką iš esmės prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principui, t. y. patenkinus apeliantų prašymą dėl laikinos naudojimosi ginčo turtu tvarkos nėra išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovams pranašumo atsakovės atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovų valios. Minėta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymą. Taigi įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais. Šios nutarties 17 punkte nurodyta, kad tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovai prevencinio ieškinio nereiškia.
14. Apeliantai būtinybę nustatyti laikinąją ginčo garažu naudojimąsi tvarką grindžia aplinkybe, kad garaže laikomi ieškovams priklausantys daiktai: pianinai ir fortepijonai, jų remonto darbams skirti įrankiai, taip pat veržliarakčiai, kiti automobilių remonto įrankiai, automobilių dalys, kuriuos atsakovė gali sugadinti. Taip pat teigia, kad ieškovai patirs nuostolių, ieškant naujų papildomų patalpų, įsigyjant naujus remonto darbams skirtus įrankius.
15. Vertinant šiuos apeliantų argumentus pastebėtina, kad byloje sprendžiamas ginčas ne dėl savininko pažeistų teisių gynimo (CK 4.98 straipsnis), o dėl naudojimosi tvarkos ginčo turtu nustatymo/ atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.75, 4.80 straipsniai). Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovų nurodomomis aplinkybėmis dėl jų teisių pažeidimo, taip pat nesuponuoja pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių taikymas neužtikrins galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymo (CPK 144 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Pastebėtina, kad atsakovė nurodo netrukdanti ieškovams perimti jų pageidaujamus daiktus, ieškovai ne kartą lankėsi garaže ir galėjo juos pasiimti. Ieškovai priešingų duomenų nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti apie neproporcingai varžomas jų teises ir teisėtus interesus.
16. Kiti argumentai dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo (garažo naudojimo reikalingumo) išsamiai turės būti įvertinti pirmosios instancijos teismo išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
17. Apeliacinė instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslo, teisingumo ir proporcingumo principų (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.