Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Anitos Sereikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. L. ieškinį atsakovui M. V. dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas bendraturčio ieškinys dėl dalies patirtų išlaidų už atliktus namo stogo remonto darbus priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (54/100 dalys) ir atsakovui (46/100 dalys). Namo pirmojo aukšto patalpomis naudojasi atsakovas, o antro aukšto patalpomis naudojasi ieškovė. Virš antro namo aukšto esančios palėpės kadastriniai matavimai neatlikti, patalpos nesuformuotos ir neregistruotos, naudojimosi tvarka jomis nenustatyta.

14. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad dėl namo stogo avarinės būklės, kuomet vanduo per jį patekdavo į gyvenamąją patalpą, bei kenksmingos sveikatai stogo dangos (asbestinės), 2019 m. birželio-spalio mėnesiais ji savo lėšomis atliko stogo remonto darbus ir patyrė 11 226 Eur išlaidų, kurių dalį, t. y. proporcingai turimai daliai bendrame turte (5164,00 Eur), prašė priteisti iš atsakovo.

15. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovei Ž. L. 4 556,76 Eur stogo remonto išlaidų. Teismas sprendė, jog ieškovė įrodė buvus būtinybę atlikti namo stogo remonto darbus, atlikti darbai priskirtini statinio paprastajam remontui, kuriems nerengiamas statybos projektas ir neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, todėl ieškovė turi teisę į patirtų stogo remonto išlaidų atlyginimą. Spręsdamas dėl priteistinų išlaidų dydžio, teismas iš 11 226,00 Eur ieškovės patirtų išlaidų išminusavo: 1) 380,00 Eur, kuriuos stogo remontui skyrė seniūnija; 2) 440,00 Eur už medžiagas naujiems stoglangiams; 3) 500,00 Eur už naujų stoglangių sumontavimo darbus (iš viso 1 320,00 Eur), ir iš atsakovo priteisė 4 556,76 Eur (9 906 Eur x 46 proc.).

17. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021, 40 p.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aptariama teisės norma reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020, 26 p.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal CK 4.76 straipsnį bendraturtis privalo atlyginti jo daliai tenkančias remonto išlaidas, dėl kurių jis nors nebuvo davęs sutikimo, tačiau jos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kad atsirastų bendraturčio pareiga atlyginti nuostolius, statinys neprivalo būti avarinės būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013).

18. Kaip matyti iš CK 4.76 straipsnio, bendraturtis gali reikalauti iš kito savininko bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų dalies, kaip patirtų nuostolių atlyginimo, jei kitas bendraturtis nevykdo savo pareigos prisidėti prie turto tvarkymo ir išlaikymo. Kadangi pagal bendrąjį principą turtu bendraturčiai turi naudotis bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tai turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų, patirtų be kito savininko sutikimo, atlyginimo galima reikalauti tik tada, kai jos buvo būtinos, protingos ir pagrįstos.

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė neturėjo gauti atsakovo sutikimo atlikti namo stogo remonto darbus, nes jie buvo būtini. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam byloje esančių įrodymų vertinimui. Byloje esantis UAB ,,Smart Claims“ aktas, kuris surašytas ekspertei apžiūrėjus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus patalpas bei fasadą, patvirtina, jog pastato antrame aukšte patalpoje (plane 1 - 21), virš kurių yra pastato stogas, fiksuoti šie defektai: lubose vandens užliejimo dėmės, pelėsis; ties išorinėmis patalpos sienomis ir langų angokraščiais vandens užliejimo dėmės, pelėsis, dalyje sienų ploto, glaistas, dažai atšokę nuo sienos paviršiaus. Ekspertė padarė išvada, kad namo antro aukšto patalpos apdailos defektų atsiradimo priežastis yra ilgalaikis, be staigaus ir netikėto įvykio požymių, vandens/drėgmės prasiskverbimas pro išorines pastato konstrukcijas. Kito išorinio poveikio žymių, kuris galėtų įtakoti apdailos defektų atsiradimo priežastis, ekspertė nenustatė. Apžiūros metu padarytos patalpų nuotraukos taip pat rodo blogą atitinkamų ginčo namo dalių būklę (pvz., atsiradusį pelėsį, pažeidimus, tikėtina, susijusius su vandens prasiskverbimu pro namo stogą). Apelianto nurodomi teiginiai, kad tokia išvada nepagrįsta, nes padaryta neapžiūrėjus namo stogo konstrukcijų, nesudaro pagrindo spręsti, jog avariją sukėlusios priežastys buvo kitos, nei nustatyta minėtu aktu, konstatuojant įvykio priežastį. Apeliantas jokių įrodymų, jog vanduo galėjo prasiskverbti į patalpą (plane 1 - 21) per palėpę ar namo sienas į bylą nepateikė ir tik deklaratyviai teigė, kad vanduo galėjo pratekėti ne tik per nesandarų namo stogą. Akcentuotina ir tai, kad aplinkybę, jog namo stogas buvo senas, dengtas dar asbestinio šiferio lakštais ir nesandarus patvirtino ne tik pati ieškovė, bet ir liudytojai R. V. ir D. D., kurie atliko stogo remonto darbus.

20. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas Statybos techniniame reglamentas (STR) 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) nuo 2017 m. sausio 1 d. nustato gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, hidrotechnikos statinių ir kitų statinių, techninės priežiūros reikalavimus (1.1 punktas). Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai nustatyti Reglamento 12 punkte. Šio Reglamento 13 punkte nustatyta, kad mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita); būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita), ir kt. Turi būti neleidžiama medinėms konstrukcijoms drėkti ir pūti (Reglamento 25 p.). Kadangi ginčo namo, šalims priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise, stogas neatitiko privalomųjų statinių techninės ir naudojimo priežiūros reikalavimų, ieškovė privalėjo jį remontuoti, o teismas pagrįstai šį remontą pripažino būtinu ir nereikalaujančiu namo bendrasavininko sutikimo. Todėl atsakovo argumentai dėl ieškovės pareigos gauti bendrasavininko sutikimą atlikti stogo remontą pripažintini nepagrįstais ir neįrodytais.

21. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad ieškovės atlikti stogo remonto darbai negali būti laikomi paprastuoju remontu, o yra pastato rekonstrukcija, kuriai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Apeliantas nurodo, kad atliekant stogo keitimo darbus buvo panaikinti vertikalūs langai ir tokiu būdu sumažintas pastato tūris, įrengti nauji stoglangiai bei pakeistos stogo laikančiosios konstrukcijos.

22. Statinio rekonstravimas – tai statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis). Laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalis). Byloje nekilo ginčo, kad šlaitiniame stoge buvo pašalintas tūrinis stoglangis ir stogo konstrukcijoje sumontuoti du stoglangiai, tačiau apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad statybos darbai, kai pašalinimas tūrinis stoglangis, nepertvarkant laikančiųjų konstrukcijų, priskirtini prie statinio paprastojo remonto darbų, nors ir šiek tiek pasikeitė statinio išorės matmenys tūrinio stoglangio pašalinimo vietoje. Atkreiptinas dėmesys, kad namo palėpė neįregistruota, jos kadastriniai matavimai neatlikti, o namo bendras tūris po atliktų darbų nepasikeitė. Aplinkybė, kad tarp buvusių gegnių šlaitiniame stoge sumontuoti du stoglangiai, taip pat nepatvirtina, kad buvo pakeistos ir stogo laikančiosios konstrukcijos (gegnės). Liudytojais D. D. ir R. V., atlikę stogo remonto darbus, aiškiai patvirtino, kad gegnių nekeitė, tik sustiprino (stoglangių įrengimo vietoje sutvirtintos horizontaliais ryšiais). Taigi, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės atlikti stogo remonto darbai pagrįstai priskirti prie būtinų remontų darbų, kurių atlikimui nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškovės padarytų statybos darbus reglamentuojančių viešosios teisės normų pažeidimų nenustatė. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovės išlaidos už dviejų naujų stoglangių sumontavimą nebuvo būtinos, siekiant užtikrinti pagrindinę funkcinę stogo paskirtį, jie atlikti išimtinai vienos ieškovės iniciatyva ir rizika, todėl šių darbų ir medžiagų išlaidos (iš viso 940 Eur) į stogo dangos keitimo darbų išlaidas ieškovės įrauktos nepagrįstai bei jų iš atsakovo nepriteisė.

23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai byloje atsisakė skirti statybos ekspertizę. CPK 212 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tam, jog išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). Tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627-686/2015 ir kt.). Panašios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, išaiškinęs, kad Konvencijos 6 straipsnyje neįtvirtinta pareiga nacionaliniams teismams skirti byloje ekspertizę ar kitą tyrimo priemonę tik dėl to, jog proceso šalis to prašo; nacionalinis teismas turi spręsti, ar reikalaujama priemonė yra svarbi ir esminė bylai išspręsti (žr., pvz., mutatis mutandis H. v. France, judgment of 24 October 1989, Series A no. 162-A, p. 23, par. 60-61, Vozhigov v. Russia, no. 5953/02, judgment of 26 April 2007, par. 37 ir kt.), ar byloje yra pakankamai kitų duomenų sprendimui priimti. Nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas tik 2021 m. rugpjūčio 22 d. teismui pateiktu prašymu paprašė byloje skirti statybos ekspertizę (byla į teismo posėdį paskirta 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi), siekiant nustatyti kokio tipo statybos darbai buvo atlikti (duomenys neskelbtini), ir ar atliktiems darbams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje atmetė, iš esmės spręsdamas, kad šio klausimo išsprendimui pakanka duomenų esančių byloje ir siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes nereikalingos specialios žinios. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog būtų galima nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl stogo remonto darbų apimties ir statybos rūšies. Byloje paskyrus ekspertizę, siekiant nustatyti ar ieškovės atlikti darbai gali būti laikomi rekonstrukcijos darbais, nebus paneigta aplinkybė, kad ieškovės atlikti stogo remonto darbai buvo būtini ir, kad ieškovė ieškinyje nurodomas išlaidas patyrė, o byloje esant pakankamai duomenų, kad stogo laikančiosios konstrukcijos nebuvo pakeistos, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos principais, pagrįstai atmetė prašymą skirti byloje ekspertizę (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 178 straipsnis, 184 straipsnis, 212 straipsnio 1 dalis).

24. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą dalyje dėl 4 556,76 Eur kompensacijos už stogo remonto darbus priteisimo, nurodo, jog ieškovė neįrodė patirtų išlaidų dydžio, nes nepateikė įrodymų apie visas apmokėtas sąskaitas. Be to, apelianto teigimu, dubliuojasi medžiagos, t.y. medieną bei tvirtinimo dalis tariamai pirko tiek ieškovė, tiek rangos darbus atlikęs asmuo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, bei faktinius bylos duomenis, sprendžia, jog nėra jokio teisinio pagrindo sutikti ir su šiais apelianto teiginiais.

25. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, visos ieškovės išlaidos pagrįstos byloje esančiais įrodymais: 2019 m. liepos 10 d. UAB ,,Statau pats“ PVM sąskaita faktūra už stoglangius ir papildomas statybines medžiagas jų įstatymui – 914,00 Eur (sumokėta 2019 m. liepos 10 d., ką patvirtina kartu su dubliku pateiktas sąskaitos išrašas); UAB ,,Lemora“ išankstinio mokėjimo sąskaita Nr. PAS000045395 už medžiagas stogo remonto darbams 2220,35 Eur (sumokėta 2019 m. liepos 15 d., ką patvirtina kartu su dubliku pateiktas sąskaitos išrašas); 2019 m. rugpjūčio 5 d. UAB ,,Lemora“ sąskaita už medžiagas stogo remonto darbams – 265,60 Eur (sumokėta 2019 m. rugpjūčio 25 d., ką patvirtina kartu su ieškiniu/patikslintu iškiniu pateiktas pinigų pervedimas Perlo terminale); 2019 m. rugpjūčio 9 d. UAB ,,Kauno švara“ sąskaita Nr. ATS01076677 už statybinio laužo išvežimą – 326,70 Eur (sumokėta 2019 m. rugsėjo 16 d., ką patvirtina kartu su ieškiniu/patikslintu iškiniu pateiktas įmokos sumokėjimo kvitas). Nors ieškovė nepateikė rašytinio įrodymo apie 7500 Eur perdavimą už stogo remonto darbus pagal jai R. V. (verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašytą ir pateiktą 2019 m. rugpjūčio 20 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, tačiau byloje nekilus ginčui, kad ieškovės nurodyti stogo remonto darbai buvo atlikti, juos atliko ieškovės samdyti asmenys, darbus atlikę asmenys patvirtino, kad pinigus už darbus ir pirktas medžiagas gavo, negali būti pakankamas pagrindas abejoti šių ieškvės nurodomų išlaidų būtinumu bei jų pagrįstumu. Taip pat nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja kitų išlaidų (už įsigytą medieną, tvirtinimo medžiagas), patirtų stogo remontui, kompensavimo. Iš 2019 m. rugpjūčio 5 d. UAB ,,Lemora“ sąskaitos matyti, kad ieškovė pirko 3 vnt. OSB plokštės (kaina 19,50 Eur be PVM), tuo tarpu, kaip nurodė liudytojai, į rangos darbų kainą įtraukta statybinė mediena (pvz. grėbstams). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vertinant, kokius darbus buvo būtina atlikti, be kita ko, turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė būtų išlaidavusi ir šį išlaidavimą siektų perkelti kitam bendraturčiui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus bendraturčių pastato išlaikymo ir išsaugojimo pareigą, – ieškovės patirtos išlaidos, kurių atlyginimas skundžiamu sprendimu priteistas iš kito bendraturčio, pagrįstos protingais, minimaliais ir būtinais kaštais (investicijomis). Atsakovas, nesutikdamas su teismo ieškovei priteistų išlaidų dydžiu, įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas stogo remonto kainas bei remontui reikalingų medžiagų kiekius ir darbų apimtis, nepateikė. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė ieškovei iš atsakovo, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje, 4 556,76 Eur stogo remonto išlaidų.

26. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Taigi, naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodomais argumentas nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

29. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos.

30. Ieškovė nei prašymo, nei bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl šio klausimo teisėjų kolegija nesprendžia (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.