Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei Ž. L., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Juliui Paškevičiui, atsakovo M. V. atstovui advokatui Žydrūnui Ambrizui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. L. ieškinį atsakovui M. V. dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė Ž. L. (toliau – ir ieškovė) galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus prašo priteisti iš atsakovo M. V. (toliau – ir atsakovas) 5 164,00 Eur išlaidas, patirtas už atliktą stogo remontą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (DOK-45183).

3. Atsakovas ne kartą žodžiu buvo informuotas ieškovės apie būtinybę keisti stogo dangą, nes buvusi stogo danga ir laikančiosios konstrukcijos nusidėvėjusios ir drėksta, kas nulėmė vandens patekimą į ieškovės patalpą ir pelėsio atsiradimą patalpoje. Atsakovas atsisakė prisidėti prie stogo remonto darbų argumentuodamas tuo, kad jis gyvena pirmame aukšte ir pas jį į gyvenamąją patalpą vanduo nepatenka. Atsakovas nepagrįstai atsisakė prisidėti prie stogo remonto, todėl ieškovė atliko būtinus stogo remonto darbus ir patyrė išlaidų 11 226,00 Eur. Prie šių išlaidų turi prisidėti atsakovas proporcingai savo turimai daliai bendrame turte, todėl ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 5 164,00 Eur patirtų stogo remonto išlaidų.

4. Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Atsakovo atsikirtimų argumentai

6. Ieškovė neturi teisės reikalauti atlyginimo už atliktus stogo remonto darbus, nes nėra gavusi nei atsakovo rašytinio sutikimo tokiems darbams atlikti, nei teismo leidimo atlikti darbus nesant atsakovo sutikimo. Dar iki tokio pobūdžio darbų atlikimo, kuriuos gyvenamajame name teigia atlikusi ieškovė, ieškovė turėjo pareigą kreiptis į atsakovą ir gauti iš jo atitinkamą rašytinį sutikimą, o atsakovui nepagrįstai atsisakius tokį sutikimą pateikti – kreiptis į teismą ir reikalauti leisti tokius darbus atlikti nesant atsakovo sutikimo. Ieškovė niekada tokio sutikimo nėra prašiusi.

8. Ieškovės atlikti darbai turėtų būti vertinami kaip statinio kapitalinis remontas arba statinio rekonstrukcija. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė tokių darbų atlikimo projekto, kuriame būtų aiškiai apibrėžti ketinami atlikti darbai, jų pobūdis, apimtys ir kt. Be to, į bylą ieškovė taip pat nepateikė Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme numatytų atitinkamų darbų atlikimui reikalingų leidimų bei rašytinio atsakovo sutikimo. Net jeigu ieškovė ir atliko ieškinyje nurodytus gyvenamojo namo remonto darbus, tokie darbai yra atlikti neteisėtai, t. y. neturint tam reikalingo projekto bei statybą leidžiančio dokumento, todėl tokių darbų rezultatas negali būti ir naudojamas. Dėl to ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo darbų, kurie atlikti neteisėtai ir savavališkai, išlaidų atlyginimo. Nesant gyvenamojo namo stogo remonto projekto, kitų gyvenamajame name atliktų darbų projekto, statybą leidžiančių dokumentų, net nėra galimybės objektyviai spręsti, kurios išlaidos galėtų būti laikomos pagrįstomis, o kurios ne, taip pat kokie darbai yra atlikti. Iš ieškovės pateiktų 1 lentelėje nurodytų „Paslaugos/ Prekių tiekėjas“ dokumentų nėra aišku, ar šios medžiagos bei darbai buvo panaudoti būtent ginčo pastato stogo remonto darbams atlikti.

10. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad 2017 metais buvo su ieškove pokalbis apie stogo pakeitimą, ieškovė sakė, kad stogas susidėvėjęs, kad darbai kainuos apie 10 000,00 Eur, tačiau atsakovas sąmatos nematė. Atsakovui kaina pasirodė per didelė, atsakovas pats siūlė atlikti darbus už 5 000,00 Eur, kuriuos būtų atlikęs pats ir draugui padedant, tačiau ieškovė atsisakė. Atsakovo specialybė vairuotojas, bet stogo remonto darbus būtų galėjęs atlikti. Paaiškino, kad ieškovė nerodė, kur bėga vanduo, atsakovas nematė, kad pas ieškovę kambaryje drėksta sienos, pelėsio nematė, dėl stogo susidėvėjimo nežino, kaip nustatyti stogo trūkumus nežino. Atsakovas nežinojo, kad ieškovė ruošiasi keisti stogą, apie darbus sužinojo tuomet, kai darbai jau buvo atliekami, nei medžiagų kiekių nei jų kainų nematė, prie darbų neprisidėjo, kadangi ieškovė nebendradarbiavo ir darbus atliko daug brangiau, be to pakeitė langus taip pat be atsakovo sutikimo. Atsakovas nurodė, kad iš esmės neprieštarauja, kad stogas pakeistas, tačiau per didele kaina. Atsakovo atstovas pilnai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir jų pagrindu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė šalių ginčą spręsti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje surinktą medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

12. Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. sausio 2 d. išrašo duomenimis, pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei ((duomenys neskelbtini) dalys) ir atsakovui ((duomenys neskelbtini) dalys). Byloje nustatyta, kad namo pirmojo aukšto patalpomis naudojasi atsakovas, o antro aukšto patalpomis naudojasi ieškovė, virš antro namo aukšto esančios palėpės kadastriniai matavimai neatlikti, patalpos nesuformuotos ir neregistruotos, naudojimosi tvarka jomis nenustatyta.

13. Atsakovas nurodo, kad ieškovė privalėjo pateikti įrodymus, kad jos atlikti darbai buvo būtini dėl namo stogo būklės neatitikimo privalomiesiems reikalavimams, nustatytiems Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei Aplinkos ministro 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, bei remiasi Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2A-1421-230/2014, kurioje buvo sprendžiama dėl atliktų darbų sąsajumo su šiame reglamente nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu. Tačiau gyvenamųjų namų naudotojams privalomas techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 neteko galios 2017 m. sausio 1 d. (TAR, 2016, Nr. 2016-30156). Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ir darbų atlikimo metu galiojo nauja šio reglamento redakcija (statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010), nustatanti privalomuosius daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimus, tačiau šalių gyvenamasis namas nėra daugiabutis gyvenamasis namas ir į šio reglamento taikymo sritį nepatenka. Teismas šioje byloje ginčą sprendžia neatsižvelgdamas į atsakovo nurodytą Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.2A-1421-230/2014, kadangi bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalyje bendrosios nuosavybės teisė apibrėžiama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia atsakovo kaip bendraturčio pareigą, o ne teisę, prisidedant prie bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo. Šis įstatyme įtvirtintas įpareigojimas nėra sąlygotas atsakovo sutikimo ar nesutikimo, kas reikštų šios pareigos įgyvendinimo neįmanomumą.

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtinta, kad įrodymai yra civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nustatyti faktiniai duomenys yra įrodymai ir jie vertinami kartu su kitais įrodymais, neturi teismui išankstinės ar padidintos įrodomosios galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).

16. Atsakovas nesutikimą grindžia argumentu, jog ieškovė darbus atliko neturėdama atsakovo sutikimo. Ieškovė stogo dangos pakeitimo būtinybę įrodinėjo paaiškinimais, kad danga nebuvo keista nuo namo pastatymo 1977 m., stogo būklė buvo bloga, nusidėvėjusi, pro ją lyjant lietui pro plyšius vanduo patekdavo į ieškovės patalpas, esančias antrame namo aukšte, pelijo sienos, drėkstančios medinės konstrukcijos kėlė stogo įgriuvimo grėsmę, stogo danga buvo asbestinė, kenksminga sveikatai, todėl kilo grėsmė namo gyventojų ir turtui ir sveikatai. Paaiškinimus grindė nuotraukomis, (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu, kuriame užfiksuotos vandens patekimo žymės į gyvenamąją patalpą, pelėsis ant sienų ir nustatytos to priežastys, teismo posėdyje liudytojų (duomenys neskelbtini), D. D., atlikusių stogo remonto darbus, teiktais paaiškinimais. Liudytojas D. D. patvirtino, kad stogas nebuvo sandarus, kadangi seno šiferio lakštai sutrūkinėję, po jais esantis ruberoidas sutrūnijęs, visame stoge šiferio lakštus sutvirtinančios vinys buvo atšokusios ir dėl to susidarę plyšiai, pro kuriuos bėgo vanduo, kad stogo dangos būklė buvo bloga patvirtino ir liudytojas (duomenys neskelbtini). Liudytojai patvirtino, kad kai kurios lentos buvo sutręšusios, gegnių naujomis nekeitė, tik sustiprino. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl žalos, atsiradusios dėl tekančio vandens pro stogo dangą ir sienas, atlyginimo kreipėsi draudiką. 2019 m. vasario 28 dieną ERGO Insurance SE Lietuvos filialas priėmė sprendimą neišmokėti draudimo išmokos, kadangi namo antro aukšto patalpų apdailos sugadinimų priežastis yra daugybiniai vandens/drėgmės prasiskverbimai pro išorines pastato konstrukcijas, t. y. stogą, procesas ilgalaikis. Atsakovas atsikirtinėjo, jog ieškovė nepagrįstai remiasi (duomenys neskelbtini) aktu, kadangi jis rengtas tikslu ne stogo defektams ir pažeidimams nustatyti, o ieškovės vidaus buto patalpų būklei užfiksuoti sprendimui dėl draudimo išmokos mokėjimo priėmimo, tačiau šio akto rengimo tikslas, teismo vertinimu, nepaneigia jame nurodytos patalpų sugadinimų priežasties – daugybiniai vandens/drėgmės prasiskverbimai pro išorines pastato konstrukcijas, t. y. stogą (CPK 177, 197 straipsniai).

17. Ieškovė stogo remonto darbus atliko atsižvelgdama į tai, kad stogo danga asbestinė yra kenksminga sveikatai ir nusidėvėjusi, todėl kėlė grėsmę namo gyventojams ir jų turtui, nes neužtikrino pagrindinės funkcinės paskirties – užtikrinti minimalius šilumos praradimus, saugoti gyvenamąjį namą nuo kritulių ir kitų gamtinių veiksnių (sniego, lietaus ar vėjo), užtikrinti higienos reikalavimus bei nekenkti sveikatai. Ieškovės nurodomos aplinkybės pagrįstos byloje esančia medžiaga ir nėra pateikta šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl daroma išvada, kad ieškovė įrodė buvus būtinybę atlikti stogo, kuris yra viena iš pagrindinių namo konstrukcijų, remonto darbus siekiant, kad gyvenamasis namas atitiktų nustatytus esminius statinių reikalavimus, numatytus STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (darbų atlikimo metu galiojusios redakcijos 11 p. 12 p., 13 p., 25 p.). Ieškovė pareiškė reikalavimus CK 4.76 straipsnio pagrindu, o ne dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, todėl, teismo vertinimu, atsakovas, remdamasis sutikimo dėl per didelių išlaidų nedavimo faktu, negali būti atleistas nuo pareigos prisidėti prie bendro turto remonto išlaidų.

18. Atsakovas teigia, kad ieškovė darbus atliko neteisėtai, savavališkai, nežinant darbų apimties, todėl nėra galimybės vertini, ar atlikti darbai priskirtini paprastajam ar kapitaliniam remontui. Bylos duomenimis, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbuotoja, atlikę vietos patikrinimus, nustatė, kad pakeista namo stogo danga, atlikti skardinimo darbai, šlaitiniame stoge pašalintas tūrinis stoglangis ir sumontuoti du stoglangiai valminio stogo konstrukcijoje. Inspekcijos taip pat nustatyta, kad virš antro aukšto esančioje namo palėpėje įrengta pertvara ir suformuota patalpa, į kurią patenkama laiptine nuo pirmo aukšto. Šioje palėpės dalyje tarp gegnių sumontuoti du stoglangiai, sutvirtinti horizontaliais ryšiais tarp gegnių, tačiau šios su patalpų palėpėje suformavimu susijusios aplinkybės nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko ir neturi reikšmės ginčo išsprendimui. Inspekcija pažymėdama, kad negali tiksliai nustatyti, kokios rūšies statybos darbai namui buvo atlikti, tačiau sprendė, kad pašalintas tūrinis stoglangis namo aukščio nei sumažino, nei padidino, todėl atlikti stogo remonto darbai nepriskirtini namo rekonstravimui. Kadangi namo palėpės patalpos kadastriniais matavimais neapmatuotos, o namo bendras tūris po atliktų darbų nepasikeitė, inspekcijos nuomone, tūrinio stoglangio pašalinimas nepertvarkant (nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant) laikančiųjų konstrukcijų (gegnių ir kt.), priskirtinas statinio paprastajam remontui, kuriems nerengiamas statybos projektas ir neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas. Teismo posėdyje liudytojais apklausti darbus atlikę D. D. ir (duomenys neskelbtini) aiškiai nurodė, kad gegnių naujomis nekeitė, tik sustiprino, balkiai nebuvo keisti. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr.D1-878, priedo 5 punktu, pastato išvaizdos keitimu laikomas šlaitinio stogo dangos keitimas ir tai priskirtina paprastojo remonto rūšiai. Tačiau ieškovės atlikti stogo dangos keitimo darbai nepatenka į šio reglamento 3 priedo 1 punkte išvardintų atvejų, nustatančių kada šio remonto rūšiai yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, sąrašą, todėl sprendime 14 ir 16 punktuose nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad ieškovė turi teisę į patirtų stogo remonto išlaidų atlyginimą.

19. Tačiau teismas atsakovo argumentų dėl darbų apimties kontekste laiko reikšminga tai, kad keičiant asbestinio šiferio stogo dangą buvo pašalintas tūrinis stoglangis, sumontuoti du nauji stoglangiai, kas teismo vertinimu, nėra susiję su stogo dangos keitimo būtinybe ir tikslu užtikrinti pagrindinę funkcinę stogo paskirtį. 2020 m. rugsėjo 21 d. antstolės Raimondos Pauzienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad stoglangiai yra nauji, kad naujai išpjautos angos stoglangiams ir sumontuoti naujos medienos rėmai naujai atlikta stoglangių apdaila. Naujų stoglangių įrengimo darbai nepatenka į stogo dangos keitimo darbų siekiant tik atstatyti stogo būklę, kuri atitiktų statybos techniniame reglamente numatytus privalomuosius reikalavimus, apimtį, jie atlikti išimtinai vienos ieškovės iniciatyva ir rizika, todėl šių darbų ir medžiagų išlaidos į stogo dangos keitimo darbų išlaidas ieškovės įrauktos nepagrįstai.

20. Atsakovas nesutikimą prisidėti prie išlaidų grindžia ir argumentu, jog ieškovė darbus atliko už nepagrįstai didelę kainą, išlaidos yra nepagrįstos. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys dar 2017 metais bendravusios stogo keitimo klausimu, ieškovė projekto neparengė, atsakovui nurodė preliminarią darbų kainą 10 000,00 Eur, su kurios dydžiu atsakovas nesutiko. Taigi ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl darbų, tačiau šalys nebendradarbiavo ir nesusitarė nei dėl darbų atlikimo būdo, nei kainos, nei medžiagų bei kitų esminių sąlygų, šias aplinkybes patvirtino abi šalys. Atsakovas teismo posėdyje pripažinęs, kad iš esmės neprieštarauja tam, kad yra pakeista stogo danga, tačiau atsakovo netenkino ir netenkina darbų atlikimo kaina, kadangi darbus galėjęs atlikti už ženkliai žemesnę kainą, tačiau šiems argumentams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, jų nepateikė ir teismui pasiūlius pateikti savo darbų kainos paskaičiavimą (CPK 12,178 straipsniai).

21. Ieškovė nurodo, kad remontuodama bendrąja daline nuosavybe priklausantį stogą patyrė 11 226,00 Eur išlaidų. Išlaidos pagrįstos šiais įrodymais: 2019 m. liepos 10 d. UAB ,,Statau pats“ PVM sąskaita faktūra už stoglangius ir papildomas statybines medžiagas jų įstatymui – 914,00 Eur (apmokėta 2019 m. liepos 10 d.); UAB ,,Lemora“ išankstinio mokėjimo sąskaita Nr. PAS000045395 už medžiagas stogo remonto darbams 2220,35 Eur (apmokėta 2019 m. liepos 15 d.); 2019 m. rugpjūčio 5 d. UAB ,,Lemora“ sąskaita už medžiagas stogo remonto darbams – 265,60 Eur (apmokėjimas 2019 m. rugpjūčio 25 d.); 2019 m. rugpjūčio 9 d. UAB ,,Kauno švara“ sąskaita Nr. ATS01076677 už statybinio laužo išvežimą – 326,70 Eur (apmokėta 2019 m. rugsėjo 16 d.); 2019 m. rugpjūčio 20 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas už stogo remonto darbus – 7 500,00 Eur (2019 m. rugpjūčio 20 d. prekių paslaugų pirkimo priėmimo kvitas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), atliko stogo remonto darbus už 7 500,00 Eur). Teismo posėdyje darbus atlikęs D. D. paaiškino, kad į 7 000,00 Eur sumą įeina stogo dangos keitimo darbai (266 kv. m. x 20,00 Eur/ kv. m), likusi suma sudaro medžiagos (mediena, tvirtinimo detalės, kt.). Teismas neturi pagrindo darbų kainos vertinti neprotinga ar aiškiai per didele. Atsakovas, iš esmės nesutikdamas su ieškiniu dėl per didelės kainos, jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas stogo remonto kainas bei remontui reikalingų medžiagų kiekius ir darbų apimtis, nepateikė (CPK 12, 178, 183, 185 straipsniai).

22. Spręsdamas dėl priteistinų išlaidų dydžio, teismas iš 11 226,00 Eur išlaidų išminusuoja šias sumas: 1) 380,00 Eur, kuriuos, ieškovės paaiškinimu teismo posėdyje, stogo remontui skyrė seniūnija, 2) 440,00 Eur už medžiagas naujiems stoglangiams pagal sąskaitą UAB ,,Statau pats“, 3) 500,00 Eur už naujų stoglangių sumontavimo darbus (DOK-107686), viso 1 320,00 Eur (11 226,00 Eur – 1 320,00 Eur = 9 906,00 Eur). Atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 46/100 dalys gyvenamojo namo, todėl atsakovui tenkanti namo stogo dangos pakeitimo išlaidų dalis sudaro 4 556,76 Eur (9 906,00 Eur x 46 proc. / 100 proc.) (CK 4.76 straipsnis).

23. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37, 6.210 straipsnius iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 556,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24. Ieškovė už ieškinio padavimą teismui buvo sumokėjusi 126,00 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau vėliau pateikė patikslintą reikalavimą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 116,00, todėl ieškovei grąžintina 10,00 Eur permokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovės sumokėtas žyminis mokestis 116,00 Eur. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti iš viso 800,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro procesinių dokumentų paruošimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos (DOK-121712), viso ieškovės išlaidos 916,00 Eur. Pagal pateiktus bylinėjimosi išlaidas ir jų dydžius patvirtinančius įrodymus atsakovas byloje patyrė 1 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (DOK-101375).

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovės reikalavimas patenkintas 88 proc., o atmestas 12 proc. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista 806,00 Eur, o iš ieškovės atsakovui 144,00 Eur. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 662,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 556,76 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 76 ct) stogo remonto išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 556,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 662,00 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų ) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,00 Eur (dešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto banko SEB 2020 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymu Nr.5103383.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.