Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.2.4.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.1

2025 m. sausio 23 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką M. T. įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 3 d. 00.20 val. iki 2024 m. balandžio 4 d. 17.07 val. (dvi paros), nuo 2024 m. liepos 22 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. lapkričio 14 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. lapkričio 14 d.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. T. palikta ta pati – suėmimas.

M. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. T. priteista Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 746 Eur A. N. gydymo išlaidų.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nuspręsta iš M. T. neišieškoti.

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) virtuvinį peilį, 1 vnt., – sunaikinti, 2) kompaktinį diską, 1 vnt., prie 1 tomo bylos viršelio, – palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. T. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. balandžio 2 d., apie 23.38 val., svečių namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje, kilusio žodinio tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju A. N. metu, tyčia dūrė vieną kartą peiliu nukentėjusiajam A. N. į krūtinės sritį ir tokiu būdu padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą, sukėlusią oro susikaupimą kairės krūtinplėvės ertmėje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. T. nurodo, kad jis nesutinka su paskirta bausme.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis A. N. pateko į ligoninę 2024 m. balandžio 2 d., o iš jos buvo išleistas 2024 m. balandžio 7 d. Jis 2024 m. balandžio 5 d. buvo atvykęs pas nukentėjusįjį į ligoninę, atlygino nukentėjusiajam 2000 Eur žalą už sukeltus nepatogumus (jo turimas čekis patvirtina, kad iš jo sąskaitos 2024 m. balandžio 5 d. pervesti pinigai nukentėjusiajam A. N. per banko R. programėlę), ir nukentėjusysis nurodė, kad neturi jam jokių pretenzijų. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis A. N. 2024 m. balandžio 13 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos ir teisiamajame posėdyje nedalyvavo net nuotoliniu būdu, o tai taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturi.

2.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio, nes jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra dirbantis, vedęs, Kazachstane turi šeimą – žmoną ir penkis vaikus, iš kurių trys yra nepilnamečiai.

2.3. Taip pat nurodo nesutinkantis su teismo sprendimu priteisti iš jo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 746 Eur A. N. gydymo išlaidų, nes jis nukentėjusiajam atlygino visą padarytą žalą, sumokėjo jam netgi daugiau nei 746 Eur.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. T. gynėjas advokatas Modestas Švažas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Egidijus Timonis prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo M. T. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistasis M. T. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos juridinės kvalifikacijos neginčija, nurodo nesutinkantis su jam paskirta bausme ir iš jo priteistomis nukentėjusiojo gydymo išlaidomis. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

9. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, neturi pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam M. T. bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 ir 61 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

10. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. T. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), anksčiau jis Lietuvos Respublikoje neteistas (2 t., b. l. 59, 97–98). M. T. yra užsienio (Kazachstano) pilietis (1 t., b. l. 159–160), į Lietuvą jis buvo atvykęs dirbti ir dirbo, turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos neturi, jo šeima yra užsienio valstybėje (2 t., b. l. 118). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, taip pat ir į nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojamą aplinkybę, kad jis su nukentėjusiuoju A. N. susitaikė, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi (1 t., b. l. 129), nuteistajam M. T. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir jos dydį nustatė žymiai mažesnį negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, t. y. paskyrė M. T. laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, kai BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 5 metai 1 mėnuo 15 dienų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta, švelninti šią bausmę atsižvelgiant į M. T. skunde nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad jis yra vedęs, Kazachstane turi šeimą, penkis vaikus, iš kurių trys – nepilnamečiai, nukentėjusysis ligoninėje buvo gydomas tik nuo 2024 m. balandžio 3 d. iki 2024 m. balandžio 8 d., jis nukentėjusiajam atlygino 2000 Eur žalą, nėra pagrindo. Be to, byloje nėra duomenų apie nuteistojo šeimos sudėtį, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad M. T. sumokėjo nukentėjusiajam 2000 Eur.

13. Nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų, nes jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Sutikti su šiuo skundo argumentu nėra pagrindo.

14. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Atitinkamai, nesant bent vienos šių sąlygų, BK 64¹ straipsnio nuostatos netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-71-458/2020, 2K-243-788/2021).

15. Iš 2024 m. rugsėjo 4 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad, nors prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, M. T. nurodė, jog jis prisipažįsta kaltu dėl įvykio ir gailisi nusikaltęs, tačiau esminių įvykio aplinkybių jis nepripažino, duodamas parodymus tvirtino, kad nukentėjusysis pirmas jį puolė, todėl jis, gindamasis, dūrė nukentėjusiajam peiliu, jo veiksmai buvo tik savigyna. Dėl to teismas, neturėdamas pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltu, nutarė neatlikti byloje sutrumpinto įrodymų tyrimo, bylą nagrinėti įprasta tvarka, į kitą teisiamąjį posėdį kviečiant nukentėjusįjį bei liudytojus (2 t., b. l. 192–196), ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta bendra tvarka.

16. Atsižvelgiant į tai, kad M. T. baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis) ir ši baudžiamoji byla neužbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltę dėl nusikalstamos veikos nuteistasis pripažino tik iš dalies, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nuteistajam paskirtos bausmės vienu trečdaliu nesumažino. Nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnį ir sumažinti M. T. paskirtą bausmę vienu trečdaliu nėra.

Dėl civilinio ieškinio

17. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

18. (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš M. T. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 746 Eur A. N. gydymo išlaidų (1 t., b. l. 49–51). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai įrodyti pateiktais dokumentais (1 t., b. l. 52), žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta dėl nusikalstamų M. T. veiksmų (nukentėjusiajam suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų), tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys, (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš M. T. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 746 Eur A. N. gydymo išlaidų.

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byloje nustatyta, jog būtent dėl neteisėtų M. T. veiksmų (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa patyrė išlaidų už nukentėjusiojo gydymą, taip pat atsižvelgusi į tai, kad pareikštas ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad civilinis ieškinys (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai priteistas pagrįstai. Nepriteisti pareikšto civilinio ieškinio ar mažinti priteistą sumą nėra pagrindo. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo skundo teiginį, kad jis nukentėjusiajam atlygino visą padarytą žalą, be to, nukentėjusysis A. N. civilinio ieškinio nereiškė, ieškinį pareiškė tik (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa ir šio ieškinio M. N. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nebuvo atlyginęs.

20. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti nuteistojo M. T. apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais ir keisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. sausio 21 d. pažymą Nr. APD-2025-00812, kurioje prašoma priteisti valstybei 112,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Modesto Švažo nuteistajam M. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 203).

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

23. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

24. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendį apskundė tik nuteistasis M. T. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartimi (3 t., b. l. 194) nuteistajam M. T. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo M. T. apeliacinį skundą atmeta. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis, kuris yra užsienio pilietis, šiuo metu Lietuvos Respublikoje turėtų oficialią darbo vietą ar legalų pajamų šaltinį, nėra duomenų apie nuteistojo turtą, M. T. Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos neturi, jo šeima yra užsienio valstybėje, be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, iš jo priteista Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 746 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo M. T. neišieškotinos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. T. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo iš nuteistojo M. T.