Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu panaikintas leidimas gyventi ir dirbti Lietuvoje, vedęs ((duomenys neskelbtini)), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, Lietuvoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. T. 2024 m. balandžio 2 d., apie 23.38 val., svečių namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje, kilusio žodinio tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju A. N. metu, tyčia dūrė vieną kartą peiliu nukentėjusiajam A. N. į krūtinės sritį, bei tokiu būdu padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą, sukėlusią oro susikaupimą kairės krūtinplėvės ertmėje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad dėl įvykio kaltu prisipažįsta, gailisi. Apie įvykį gali papasakoti tai, kad jis užėjo į virtuvę, kur buvo B., A. N., ukrainietis K. ir dar kažkoks asmuo iš (duomenys neskelbtini), kurio negali įvardinti vardu, ir gėrė degtinę. Jie jį pakvietė prisėsti prie stalo, jis pradėjo bendrauti su B., jie kalbėjo ramiai ir taikiai, o nukentėjusysis A. buvo ganėtinai girtas, nes degtinės butelyje buvo nedaug likę ir jis nežino, kiek laiko pastarieji jau gėrė. Nukentėjusysis pirmas pradėjo prie jo „kabinėtis“, todėl jis norėjo išeiti iš virtuvės, bet A. pirmas puolė muštis, pastarasis jį smaugė, o kai buvo sulaikytas, nuo to jam ant kaklo matėsi mėlynės. Jis mušėsi su nukentėjusiuoju, sudavė pastarajam vieną-kitą smūgį, bet tada likę įvykio dalyviai pradėjo jį laikyti, ir jis nežino, iš kur išsitraukė peilį, bet jis tiesiog gynėsi. N. A. jis žinojo iš matymo, bet nežinojo pastarojo vardo, o su B. bendravo daugiau, jie visi dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau A. ir B. yra draugai, kurie seniai pažįstami. Nukentėjusysis jį pradėjo keikti necenzūriniais dar sėdint prie stalo, nors jis tiesiog sėdėjo ir ramiai kalbėjo su B., t. y. nukentėjusysis konfliktą pradėjo pirmasis. Nežino, iš kur paėmė peilį, bet tikriausiai šis buvo ant stalo. Dar prieš muštynes jis norėjo išeiti, tačiau nukentėjusysis jį puolė smaugti. Kartu su virtuvėje buvusiais asmenimis jis negėrė.

Viskas įvyko balandžio 2 d. apie 23 val., t. y. iki 24 val., (duomenys neskelbtini) bendrabutyje „(duomenys neskelbtini)“, kur kambarius nuomojasi daugiausiai iš (duomenys neskelbtini) atvykę žmonės, jie visi yra vairuotojai, o nukentėjusysis A. buvo jo kolega. Peilis, kuriuo dūrė nukentėjusiajam, buvo nedidelis, su mėlyna rankena - jis yra virtuvės bendro naudojimo peilis. Peilį smūgio metu laikė kairėje rankoje ir dūrė nukentėjusiajam į kairės pusės viršutinę krūtinės dalį. Negali paaiškinti, kaip atliko dūrimo veiksmą, negali paaiškinti, kaip jo rankose atsidūrė peilis, tačiau jis gynėsi, o jį kiti asmenys laikė, bet nukentėjusysis pats pirmas jį puolė, tačiau kažkodėl pastarojo niekas nelaikė. Negali paaiškinti, kaip jis galėjo durti, jeigu buvo laikomas, bet jį laikė iki dūrimo momento, tačiau jis gal buvo ištrūkęs, todėl mano, jog peilis jo rankoje atsirado, kai jį asmenys paleido. Su nukentėjusiuoju jie stovėjo maždaug metro atstumu vienas nuo kito, nukentėjusysis jį mušė, o paskui smaugė, bet smaugimas buvo atliktas iki dūrio. Po to, kai jį paleido, jis buvo ramus, tačiau nukentėjusysis toliau jį puolė, nors jis kartojo, kad nori išeiti ir nekonfliktuoti. Arbatinio į nukentėjusįjį jis nemetė. Jis buvo išprovokuotas nukentėjusiojo, nes pastarasis jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Iki įvykio savo kambaryje buvo išgėręs du butelius alaus, todėl būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Po smūgio peiliu nukentėjusiajam dūrio vieta nekraujavo. Iš karto po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo, bet kai po sulaikymo buvo paleistas, tai aplankė jį ligoninėje. Ten jie pakalbėjo, susitaikė, nukentėjusysis jo prašė atlyginti 2000 eurų žalą, tai jis tiek ir atlygino, telefone turi tai patvirtinantį čekį. Nukentėjusysis prašė 2000 eurų ir nurodė, kad tais pinigais pats susimokės už gydymą, tai jis pervedė iš savo sąskaitos į pastarojo sąskaitą šią sumą. 2000 eurų sumokėjo dėl to, kad dūrė peiliu. Teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 746 eurų neatlygino, bet kaip jis jį atlygins, jeigu bus „pasodintas“ - ieškinį galės sumokėti, jeigu jam nebus atimta laisvė. Byloje apklausti asmenys gali jį apkalbėti, nes pastarieji visi yra geriau pažįstami, draugai, kartu dirba, o jo beveik niekas nepažįsta - jis juk negalėjo vienas pulti keturių žmonių. Prisimena, ką sakė policijai paskutinėje apklausoje: pareigūnai jo klausė, kodėl jis sumokėjo 2000 eurų, jeigu yra nekaltas, bet jis sumokėjo dėl to, kad nukentėjusysis nurodė, kad jeigu sumokės, tai jie susitaikys ir pastarasis jam nereikš jokių pretenzijų. Tuo metu, kai buvo apklausiamas, jis nežinojo, kokius parodymus davė liudytojai, o kai perskaitė pastarųjų parodymus, tai pamatė, jog juose yra parašytas melas. Kai buvo iškviesti į akistatą liepos 7 d., tai niekas į ją neatėjo, išskyrus K.. Per akistatą K. prašė papasakoti, kaip viskas įvyko, tai jis atsakė, kad pastarieji tarpusavyje kalbėjo savo kalba ir šis nieko nesuprato. Visi liudytojai parodymus davė vienodus. Prieš suduodant smūgį peiliu nukentėjusiajam, nukentėjusysis jam pradėjo grasinti, vadinti visokiais žodžiais, tai tada jis norėjo išeiti, atsistojo, jau buvo nuėjęs prie durų, bet nukentėjusysis jam pastojo kelią, vieną kartą pastūmė ir sudavė vieną smūgį, o liudytojai rašo, kad jis trenkė į stalą, kas yra melas, nes jis net nesupranta, kodėl turėtų bendroje virtuvėje taip elgtis, kad trankytų kažką į stalą. Be to, jeigu liudytojai sakė tiesą, tai kodėl tada neatvyko į akistatą. Jo veiksmai buvo jo savigyna, nes nukentėjusysis pirmas jį mušė ir smaugė. Prieš smūgį nukentėjusysis stovėjo kovinėje pozicijoje, priešais save sugniaužęs kumščius. Ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės nenurodė, nes to jo niekas neklausė – jo tik klausė, kaip viskas įvyko. Per akistatą K. uždavė vieną klausimą, nors parodymai yra surašyti išsamesni. Ikiteisminio tyrimo metu jo taip pat neklausė apie tai, kaip nukentėjusysis stovėjo. Jo savigyną iššaukė tai, kad nukentėjusysis pirmas jam sudavė smūgį, jis nukentėjusiajam sudavė ranka atgal, tada A. puolė jį smaugti, nuo ko sulaikymo metu ant kaklo buvo kraujosruvos. Nukentėjusiajam peiliu dūrė, nes pastarasis jį puolė. Po to, kai jį virtuvėje buvę asmenys laikė ir paleido, nukentėjusysis vėl jį puolė mušti, t. y. nukentėjusysis stovėdamas norėjo jį mušti ir stovėdamas jį puolė. Nežino, iš kur gavo peilį – tikriausiai šis buvo ant stalo.

Kaltę pripažįsta dėl dūrio peiliu, bet jeigu taip būtų daręs tyčia, tai viskas būtų buvę kitaip. Akistatos metu su K. parodymais sutiko, nes pastarajam uždavė tik vieną klausimą. Jis sutinka su ta parodymų dalimi, jog visi kalbėjo savo kalba, bet nesutinka, kad jis trenkė į stalą, šaukė, nes tai yra melas. Akistatos metu buvo vertėjas, o advokatas dalyvavo nuotoliniu ryšiu (teismo pastaba – advokatas pakomentuoja, jog akistatos metu dalyvavo vietoje, o ne nuotoliniu būdu). Iš pradžių protokolo vertimo jis neturėjo, todėl neišsakė pretenzijų, kad protokolas neteisingai surašytas, o jo vertimą gavo vėliau - liepos 22 d., kai jau buvo „uždarytas“. Liepos 8 d. akistatos metu vertėjas dalyvavo. Gegužės 2 d. apklausą prisimena, joje nurodė, kad nukentėjusįjį puolė po išsakytų žodžių, tai iš tikrųjų nukentėjusysis jį vadino visokiais įmanomais žodžiais, nukentėjusysis norėjo jį pulti ir mušti, todėl jo veiksmai buvo savigyna, nes jis nėra terminatorius, kad „eitų“ vienas prieš keturis.

Ikiteisminio tyrimo metu jis nemelavo. Gegužės 2 d. apklausoje jo tik klausė, kodėl sumokėjo pinigus nukentėjusiajam, jeigu yra nekaltas, tai ir tada sakė, ir dabar sako, kad tie pinigai buvo už gydymą, bet nukentėjusysis pasiėmė tuos pinigus ir išvyko – gal pastarasis taip „pinigus darosi“. Ikiteisminio tyrimo metu jo klausė, kas iš A. N. pusės jam kėlė grėsmę, tai jis atsakė, jog pastarasis labai keikėsi, buvo girtas, jį pravardžiavo, vadino „suka“, „piderastu“, „šnyr“ ir po šių žodžių nukentėjusiajam sudavė peiliu, o dabar teisme pasakė, kad peiliu dūrė po nukentėjusiojo puolimo, tai iš tikrųjų viskas buvo kartu: tiek žodžiai, tiek puolimas. Tuo momentu, kai smūgiavo nukentėjusiajam, jam nebuvo tiesioginės grėsmės jo sveikatai ir gyvybei.

Tie asmenys, kurie jį laikė, labiau yra artimesni su nukentėjusiuoju, nes pastarieji visi yra draugai. Nežino, kas nukentėjusiajam iškvietė greitąją medicinos pagalbą – gal A., nes taip buvo parašyta, bet jis to asmens nepažįsta. Neprisimena, ar visų asmenų veiksmai virtuvėje sudarė jam stresinę situaciją, kas privestų jį iki tokio jo elgesio. Kai balandžio 5 d. nuvyko pas nukentėjusįjį į ligoninę, jis jį sutiko rūkantį lauke, tada incidento tęsinio nebuvo, jis pastarojo paprašė atleidimo, jie pasikalbėjo, sakė, jog greit išeis iš ligoninės ir tada pakalbės. Balandžio 7 d., nukentėjusiajam išėjus iš ligoninės, jie susitiko ir susitarė dėl pinigų, nes nukentėjusysis jo paprašė 2000 eurų, su kuo jis sutiko. Gali būti, kad iš streso gali tiksliai neprisiminti visų veiksmų sekos. Supranta, kad teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra kas kita nei tai, ką jis sumokėjo nukentėjusiajam, nors kai nukentėjusysis gavo 2000 eurų, tai sakė, jog viską pats apmokės, o dabar gavosi taip, kad pasiėmęs pinigus, pastarasis išvyko. Jeigu jam grėstų laisvės atėmimo bausmė, tai norėtų, kad nukentėjusysis atvyktų į bylos nagrinėjimą. Papildomai nori pasakyti, jog pripažįsta kaltę, atsiprašo dėl padarytos veikos, t. y. atsiprašo už smūgį peiliu, tačiau tai buvo savigyna. Jeigu nukentėjusysis nebūtų pradėjęs pirmasis, nieko nebūtų neįvykę, nes jam yra 46 m., turi penkis vaikus, o į Lietuvą atvyko dirbti ir užsidirbti. Dėl įvykio gailisi, tačiau jo veiksmai buvo savigyna. Jeigu žmogaus niekas nepuola, tai jis šiaip sau su peiliu taip pat nepuola.

Liudytojas M. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu dirba Šiaulių AVPK Specialiosios parengties skyriaus vyresniuoju specialistu, šių metų balandžio mėnesį jo pareigos buvo tos pačios. Žino, jog į teismo posėdį yra pakviestas dėl konflikto tarp užsieniečių. Tikslios įvykio datos neprisimena, tačiau naktį buvo gautas pranešimas, kad vienas asmuo buvo sužalotas su peiliu. Į įvykio vietą nuvažiavo pirmieji, iš pradžių pataikė ne į tą namą, nes ten vienas šeimininkas turi daug namų ir visi yra apgyvendinti. Ieškant reikiamo namo, išgirdo toliau konfliktuojančius asmenis ir įbėgo į tinkamą namą. Jis pirmasis įbėgo į namo vidų, kur dar keli asmenys stumdėsi, jis juos išskirstė ir jam iš paskos į namą įbėgo kolegos. Nukentėjusiojo jis nematė, nukentėjusįjį pamatė jo kolegos, pastarajam suteikė pirmąją pagalbą, o jis pradėjo ieškoti įtariamojo, bet kadangi jis nemoka rusiškai, tai su niekuo nesusišnekėjo. Paskui priėjo užsienietis ir parodė peilį, su kuriuo buvo „padurtas“ nukentėjusysis, tai jis virtuvėje saugojo tą peilį ir įvykio vietoje buvo mažai. Kartu su juo ekipaže buvo J. B. ir D. U., į įvykio vietą jie atvažiavo pirmieji, greitoji medicinos pagalba dar nebuvo atvažiavusi. Po to atvažiavo dar du policijos ekipažai: iš Reagavimo skyriaus buvo kolega M. ir neseniai pradėjusi dirbti kolegė, kurios pavardės neprisimena, taip pat galėjo būti ir kolega M., bet tiksliai to neprisimena. Įvykio vietoje buvo gal apie 20 žmonių, vienoje vietoje šie stumdėsi, tai jis įbėgęs ir šaukdamas „policija“, pastaruosius išstumdė. Iš pradžių jis nematė nei įtariamojo, nei nukentėjusiojo, bet nukentėjusįjį pamatė paskui jį įbėgę kolegos ir šiam suteikinėjo pagalbą. Ten nėra nei vienos tvarkingos patalpos, todėl kažkuo išskirtinės patalpos nepastebėjo. Įvykio vietoje kraujo jis nematė, tik kai nukentėjusiajam buvo nuimta „maikė“ ir prispaudinėjama žaizda, tai tada matė kažkiek kraujo. Kadangi jis rusiškai nesusišnekėjo, tai nelabai jam kas rodė kaltininką, bet kiti kolegos išsikvietė namo šeimininką, kuris atvažiavęs padėjo pavertėjauti ir įtariamasis buvo sulaikytas. Jis laukė, kol atvyks kolegos, kurie renka pirminę medžiagą, ir pasiims peilį, o iki tol jis tik saugojo tą peilį. Galimas įtariamasis nebuvo sužeistas. Kai atvyko namo savininkas, kaltinamasis buvo pabėgęs iš įvykio vietos, paskui kaltinamasis stovėjo lauke, o vėliau nuėjo į savo kambarį. Kai jiems pasakė, kad kaltininkas yra savo kambaryje, tai ten nuėjo kolegos ir šį sulaikė. Jam nesakė, kodėl įvyko konfliktas, su įvykio vietoje buvusiais asmenimis jis nebendravo, nes nemoka rusų kalbos. Girtumus nustatinėjo arba jų ekipažas, arba kitas pareigūnų ekipažas, bet ten visi asmenys buvo neblaivūs. Jis surašė tarnybinį pranešimą, nes jie nėra tyrėjai ir medžiagos nerenka, tik jeigu reikia, suima asmenis, padeda kolegoms. Pagrindinis tyrėjas įvykio vietoje buvo M. M.. Kai atėjo namo šeimininkas, kuris jiems vertėjavo, tai pastarasis sakė, kad iš pradžių kaltininkas buvo pabėgęs ir buvo lauke, o paskui atbėgo atgal į kambarį, tačiau jis to kaltininko nematė ir nežinojo, kaip pastarasis atrodo.

Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu dirba Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate Reagavimo skyriaus 2-ame poskyryje vyresniuoju tyrėju, šių metų balandžio mėnesį dirbo ten pat. Žino, jog į šį teismo posėdį yra pakviestas dėl konflikto svečių namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje. Į pranešimą dėl šio įvykio reagavo trys ar keturi ekipažai. Konfliktas vyko virtuvėje, konflikto metu peiliu buvo sužalotas užsienietis, kurį išsivežė medikai, o įtariamasis buvo sulaikytas ir pristatytas į sulaikymo patalpas. Neprisimena, kas pirmieji atvyko į įvykio vietą: jie atvažiavo arba pirmi, arba antri. Atvykę jie apžiūrėjo įvykio vietą virtuvėje, kur įvyko konfliktas, paėmė peilį, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis, ir šiek tiek pakalbėjo su liudytojais, nes nors patalpoje iš viso buvo apie 30 žmonių, bet tik vienas asmuo matė konfliktą. Su juo ekipaže buvo E. Ž.. Įvykio vietoje bendravo su liudytoju, vienas žmogus jiems padėjo pavertėjauti, bet ten dauguma buvo užsieniečiai, tai sunkiai susikalbėjo. Nukentėjusįjį iš karto išsivežė medikai, nes buvo sužalotas ir tokios būklės, kad šį reikėjo skubiai vežti į gydymo įstaigą. Asmuo buvo beveik sukniubęs, medikai nukentėjusįjį truputį aptvarstė ir išsivežė, tai su pastaruoju pakalbėti nepavyko. Su liudytoju kalbėjo per svečių namų savininką, kuris padėjo jiems pavertėjauti. Liudytojas gestais parodė, kad buvo sužalota peiliu, taip pat nuvedė į rūsį parodytį asmenį, su kuriuo nukentėjusysis sukonfliktavo, t. y. jiems parodė, kur yra įtariamasis. Tuomet su kitu ekipažu nuėjo į tą kambarį ir sulaikė įvykio kaltininką, kuris elgėsi gana ramiai, nesipriešino, atrodo, jog nebandė komentuoti savo veiksmus. Įtariamąjį sulaikė kitas ekipažas, bet jis kartu su jais buvo nuėjęs į rūsį. Neprisimena, ar įvykio vietoje buvo nustatinėjami asmenų girtumai, nes dirbo keturi ekipažai ir kiekvienas darė savo darbą. Įvykio vietoje buvę asmenys negriuvinėjo, todėl iš pažiūros sunku pasakyti, ar šie buvo neblaivūs. Neprisimena, ar buvo kraujo, o jeigu buvo, tai nedaug, t. y. nebuvo kraujo klano, nebent buvo kelios dėmės. Nežino, ar kas nors iš pareigūnų galėjo susikalbėti rusiškai, ar viską vertė namo savininkas. Jie įvykio vietoje atliko įvykio vietos apžiūrą, kažkiek bendrai pavyko išsiaiškinti, kas ir ką padarė, ir sulaikė asmenį, padedant patruliams. Taip pat jis arba kolegė surašė tarnybinį pranešimą, tik neprisimena, ar tarnybinis buvo surašytas tą pačią dieną, ar kitą dieną, nes jeigu baiginėjasi jų darbo laikas, tai tada tarnybinius surašo kitą dieną. Neprisimena, ką tiksliai surašė tarnybiniame pranešime, bet tuo metu tiksliau prisiminė visas aplinkybes.

Rašydami tarnybinį pranešimą, jie rėmėsi tuo, ką paaiškino vertėjaujantis asmuo, tarnybiniame nurodyti faktai yra teisingi. Duodamas parodymus, nurodė, jog įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet gali būti, jog iš tikrųjų ten yra (duomenys neskelbtini) gatvė – ten gyvena daug užsieniečių, tai yra jų rajonas. Neprisimenu, kad kai įėjo į patalpas, kas nors būtų neigiamai atsiliepęs apie įtariamąjį. Įtariamąjį rado rūsyje, kur yra įrengti kambariai, ten juos nuvedė liudytojas, kad parodytų, su kuriuo asmeniu sukonfliktavo nukentėjusysis. Agresyvumo iš įtariamojo nebuvo.

Pagarsinamas M. M. tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 14), liudytojas M. M. parodė, kad tą patį, kas nurodyta mano tarnybiniame pranešime, jis papasakojo dabar.

Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties specialistas, šių metų balandžio mėnesį dirbo ten pat. Gavo iškvietimą, kad su peiliu yra „padurtas“ asmuo. Nuvykus į įvykio vietą ir įbėgus į vidų, kur buvo daug įvairių tautybių žmonių, pamatė, jog vienam peiliu buvo įdurta į krūtinės sritį. Jie ieškojo įtariamojo, nes iš karto pastarojo nerado, kadangi nesusikalbėjo rusiškai, bet atėjo svečių namų savininkas, kuris jiems pavertėjavo, ir galiausiai rūsyje, kur yra įrengti kambariai, rado įtariamąjį. Tuo metu ekipaže buvo kartu su D. U. ir M. U. ir jie pirmieji atvyko į įvykio vietą, greitosios medicinos pagalbos dar nebuvo atvažiavusios. Kai atvyko į įvykio vietą, jis buvo prie įtariamojo, o vienas kolega virtuvėje saugojo peilį. Jis daug su niekuo nebendravo, nes nelabai supranta rusiškai. Neprisimena, ar įvykio vietoje išsiaiškino, dėl ko įvyko konfliktas. Nukentėjusysis buvo su „maike“, tai nelabai matėsi kraujo, nebent kraujas matėsi, praplėšus pastarojo „maikę“. Neprisimena, kiek buvo bendrauta su nukentėjusiuoju. Kai jie atvyko, tai ten buvę asmenys nelabai konfliktavo, bet šie buvo išgėrę. Įtariamajam buvo nustatinėjamas neblaivumas, neblaivumas buvo nustatytas, tik neprisimena, kiek promilių. Į įvykio vietą buvo atvykę vienas ar du ekipažai iš reagavimo skyriaus, prisimena, kad buvo kolega M. ir studentė. Iškvietimo esmė buvo konfliktas, kurio metu buvo peilis, greičiausiai iškvietimas buvo priskirtas A arba B kategorijai. Įvykio vietoje veiksmus koordinavo M., kurio pavardės nežino, iš antro ekipažo.

Liudytoja E. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule, šių balandžio mėnesį jos pareigos buvo tos pačios. Įvykio metu dirbo kartu su kolega M. M. ir, kai atvyko į vietą, tai šiek tiek klaidžiojo svečių namų teritorijoje, o pačioje įvykio vietoje buvo nemažai žmonių, daugiausiai jų buvo užsieniečiai. Įėjus pro duris, kairėje pusėje buvo medikai, kurie suteikinėjo pagalbą nukentėjusiam asmeniui. Paskui atėjo svečių namų savininkas, kuris padėjo jiems vertėjauti, nes buvo vienas asmuo, kuris nurodė, jog galės papasakoti, kas nutiko. Šis juos palydėjo į virtuvę, kur ant stalo buvo virtuvinis peilis, ant kurio matėsi kraujo dėmės. Vertėjaujant svečių namų savininkui, tas asmuo nurodė, jog du pastarojo kolegos susipyko, vienas iš tų asmenų norėjo kitą nuplikyti verdančiu vandeniu, bet liudytojas paėmė arbatinuką, išnešė iš tos patalpos ir tuo metu asmuo, kuris norėjo nuplikyti kitą verdančiu vandeniu, čiupo peilį ir dūrė. Liudytojas nematė, kaip buvo įdurta, nes buvo išėjęs iš patalpos.

Liudytojas nepasakojo, kaip buvo elgiamasi su asmeniu, kuris dūrė peiliu, tik minėjo, kad virtuvėje pastarieji gėrė. Kraują matė ant peilio, taip pat buvo kruvini tvarsčiai. Jie nebendravo su nukentėjusiuoju, tik šis pasakė, kad pastarajam dūrė, o daugiau nukentėjusysis sėdėjo ramiai ir nieko nesakė. Tuo metu nukentėjusysis dar buvo sąmoningas. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) svečių namuose, kurie randasi (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini), kur yra daug svečių namų. Jų ekipažas atvyko antrasis, tuo metu jau buvo atvykę medikai. Jiems atvykus, įvykio vietoje jau buvo pareigūnai iš specialiosios parengties skyriaus. Kai buvo parodytas peilis, ji nufotografavo įvykio vietą, peilį supakavo į voką ir pridėjo prie bylos. Kai jie atėjo, tai įtariamąjį sulaikė pirmasis ekipažas, tuo metu pastarąjį atvedė iš rūsio, kur buvo įtariamojo kambarys, ir įsodino į automobilį. Neprisimena, ar ant įtariamojo matėsi kraujo, pastarasis nieko nešnekėjo, neprisimena, kaip šis elgėsi ir ar buvo ramus. Prisimena, kad iškvietime didžiosiomis raidėmis buvo užrašyta PEILIS ir kad sukonfliktavo du asmenys. Jie su kolega nemokėjo rusų kalbos, todėl prašė svečių namų savininko pavertėjauti, kad galėtų išklausyti liudytoją, kuris įvykio metu išėjo iš virtuvės. Liudytojas nurodė, jog virtuvėje buvo dviese, tada „įsikišo“ tas žmogus su virduliu, tuomet liudytojas išėjo ir konflikto be nukentėjusiojo daugiau niekas nematė. Buvo nustatinėjami blaivumai, neblaivumas buvo nustatytas įtariamajam, o ar blaivumas buvo nustatinėjamas nukentėjusiajam - neprisimena. Jie apžiūrėjo įvykio vietą, paėmė peilį. Liudytojo vardo ir pavardės neprisimena, nes tų asmenų vardai ir pavardės yra sudėtingos, bet liudytojas buvo ne (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris pats prie jų priėjo. Liudytojas pasakė, kas įvyko ir kokie buvo jo veiksmai. Liudytojas nurodė, jog bijojo, kad kaltininkas nenuplikytų su verdančiu vandeniu, t. y. kaltininkas kėlė grėsmę su arbatinuku. Liudytojas neminėjo, kad kaltininkui būtų sukelta kokia nors grėsmė. Su kaltininku ji nebendravo. Neprisimena, ar kai įėjo į patalpas, ten buvo agresyvių žmonių, tik prisimena, kad stovėjo žmonės ir iš smalsumo žiūrėjo, kas vyksta. Jie nenaudojo spec. priemonių, neprisimena, ar įtariamasis buvo surakintas antrankiais. Įvykio vietoje ji nenaudojo jokių spec. priemonių, neprisimena, kad šios būtų naudojamos.

Liudytojas D. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriuje specialistu, balandžio mėnesį dirbo ten pat. Žino, jog į teismo posėdį yra pakviestas dėl muštynių. Buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) „hostelyje“ susimušė draugai ir buvo padurtas vienas asmuo. Nuvykę į įvykio vietą, rado ant suolo sėdintį asmenį, kuris buvo padurtas į širdies plotą. Paskui atvyko medikai ir suteikė šiam asmeniui medicininę pagalbą, o jie ieškojo įtariamojo. Iš pradžių įtariamojo nerado, tačiau po kurio laiko įtariamasis grįžo į savo kambarį ir buvo sulaikytas. Kartu su juo dar buvo pareigūnai iš to paties skyriaus M. U. ir J. B., o iš Reagavimo skyriaus buvo M. bei Ž.. Jis su kolega įvykio vietoje sulaikė įtariamąjį šio kambaryje, sulaikant įtariamasis priešinosi, todėl naudojo antrankius. Negali pasakyti, ar sulaikomas asmuo ką nors sakė. Neprisimena, ar įvykio vietoje buvo kraujo. Jų ekipažas į įvykio vietą atvyko pirmasis. Kai atvyko, iš pradžių buvo didelis šurmulys, bet paskui viskas aprimo, neprisimena, ar asmenys konfliktavo. Jam neteko bendrauti su įvykio vietoje buvusiais asmenimis. Pranešimas buvo gautas apie tai, kad susimušta „hostelyje“ ir padurtas vienas žmogus, pranešimas buvo A kategorijos. Nežino, ar nukentėjusiajam buvo nustatytas girtumas, o įtariamajam buvo nustatytas lengvas girtumas. Negali pasakyti, ar įvykio vietoje pavyko nustatyti, kas įvyko, kas ir kodėl konfliktavo, nes nelabai bendravo su nukentėjusiuoju ir įtariamuoju, su jais tikriausiai bendravo tyrėjai. Nežino, ar kas nors iš atvykusių pareigūnų mokėjo rusų kalbą, bet jis nemoka tos kalbos. Į įvykio vietą buvo atėjęs lietuviškai kalbantis namo savininkas, jie bendravo su juo apie tai, kas tai per piliečiai. Jie sulaikė įtariamąjį, nusivedė jį į tarnybinį automobilį, paskui asmuo buvo perduotas tyrėjams, kurie paaiškino, kodėl šis yra sulaikomas. Neprisimena, ar sulaikymo metu įtariamajam buvo paaiškinta, kodėl pastarasis yra sulaikomas, nes jis nemoku rusų kalbos, tai įtariamajam nieko neaiškino. Kai įėjo į patalpas, įtariamasis iš uniformos galėjo suprasti, kad atvyko policija, o šiaip jie neprisistatė, nes nemokėjo kalbos. Negali pasakyti, ar kas nors buvo nusiteikęs agresyviai įtariamojo atžvilgiu. Neprisimena, ar niekas netrukdė išvesti įtariamąjį, bet sambrūzdis buvo. Neprisimena, ar įtariamasis buvo sužalotas ir ar ant jo matėsi sužalojimų, tačiau kol jie buvo įvykio vietoje, medikų pastarajam nereikėjo. Negali pasakyti, kokia agresija buvo iš įtariamojo – gal pastarasis stumdėsi. Negali atsakyti, kodėl nurodo, jog įtariamasis priešinosi, jeigu nežino, kaip priešinosi. Dėl įtariamojo priešinimosi buvo panaudoti antrankiai, o ar daugiau buvo naudota spec. priemonių pastarojo atžvilgiu – jis nežino. Taip pat įtariamajam buvo atlikti sulaikymo veiksmai: užlaužtos rankos, uždėti antrankiai, asmuo buvo pargriautas ant lovos.

Liudytojas K. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. T. žino dėl darbo. Bendro naudojimo virtuvėje įvyko muštynės tarp kaltinamojo ir kito asmens ir visą tai, kas įvyko, buvo papasakota tyrėjui, o daugiau neturi, ką pridurti. Virtuvėje vakarienės metu gėrė arbatą, ten stovėjo stalas, prie kurio vakarieniavo kiti kolegos ir įvyko nesusipratimas ar konfliktas tarp kaltinamojo ir kito asmens A., kurio dabar salėje nemato. Nežino, kodėl pastarieji sukonfliktavo, bet mano, jog nacionalinio klausimo pagrindu. Iš pradžių tarp asmenų buvo žodžiai, o paskui įvyko konfliktas. Tie asmenys rengėsi eiti į lauką aiškintis santykius, bet viskas įvyko virtuvėje. Juos kažkas išskyrė, kažkas iškvietė medikus, atvažiavo policija. Nežino, kodėl reikėjo medikų, nematė momento, kai buvo padarytas sužalojimas, nes tuo metu buvo išėjęs. Įvykio metu buvo sužeistas A., o kaip pastarasis buvo sužalotas - jis nežino. Buvo įvykis su virduliu, bet jame nebuvo verdančio vandens, nes jeigu būtų buvęs verdantis vanduo, tai būtų nudegimai, tačiau buvo konfliktas, kai M. čiupo už arbatinio. Tuo metu jie sėdėjo už stalo, M. ir A. išsiskyrė ir tuo metu M. čiupo už virdulio, jį išpylė ir pastatė ant stalo. Taip pat M. turėjo rankose mažą virtuvinį peilį, kurio geležtė 3-4 cm. Nežino, kada tas peilis atsidūrė M. rankose, nes kai pastarasis padėjo arbatinį, jis pastarojo rankoje jau matė peilį, tai suėmė M. už rankos ir liepė padėti peilį. Tuo metu A. jau nebuvo virtuvėje - M. jau buvo išvestas į koridorių. Kai paėmė M. už rankos, kurioje buvo peilis, tai ant peilio geležtės buvo kažkiek kraujo, o prieš tai peilis nebuvo kruvinas, šis gulėjo ant stalo sumuštiniams. Nematė, kokie sužalojimai buvo padaryti, kiti kolegos nepasakojo, kas buvo padaryta, nes iš karto atvyko greitoji medicinos pagalba ir jų prie A. neprileido, medikai suteikinėjo pastarajam pagalbą. Nežino, kokie buvo ten buvusių asmenų santykiai su M., tą dieną pastarasis daugiau su niekuo nesipyko, M. niekas nepuolė, nemušė ir nelaikė - tą dieną pastarasis nebuvo sužalotas. Neprisimena, ką darė M. po to, kai padėjo peilį - turbūt nuėjo į savo kambarį, bet ten buvo didelė sumaištis. Po įvykio niekas M. nepuolė, tuoj pat atvyko policija. M. ir A. bandė skirti B.. Iki šio įvykio su M. niekas neturėjo konfliktų, niekas neturi pagrindo pastarąjį apkalbėti. Atrodo, jog įvykis įvyko kovo mėnesį vėlai vakare. Prieš konfliktą jis gėrė arbatą, o ką gėrė kiti asmenys - jis nežino, pastarieji tiesiog vakarieniavo. Visi ten buvę asmenys dirbo vienoje įmonėje, tačiau kur dirbo M. – jis nežino, nes tą dieną jis M. matė pirmą kartą. Nežino, ar įvykio dieną M. dar dirbo toje įmonėje, aplinkiniai apie tai nepasakojo, bet žino, kad pastarasis turėjo problemų su savo darboviete.

Arbatinyje buvo šiltas vanduo, tačiau ne verdantis. Vanduo buvo išpiltas ant A. ir kitų asmenų, kurie ten buvo, t. y. vanduo buvo išpiltas ant žmonių. Nežino, ar tai buvo konflikto priemonė, nes kai vyksta konfliktas, tai gali būti ne tik vanduo. Prieš vandens išpylimą M. ir A. jau buvo išėję į lauką aiškintis santykių, t. y. iki vandens išpylimo asmenys ramiai vakarieniavo, o paskui prasidėjo žodinis konfliktas ir pastarieji išėjo aiškintis. Nežino, kodėl reikėjo pilti vandenį – jis pašalinis žmogus. Nežino, kiek praėjo laiko nuo vandens išpylimo iki to, kai pamatė peilį M. rankose, bet viskas įvyko greitai/momentaliai, t. y. konfliktas įsiplieskė ir po 2-3 min. pasibaigė. Viskas vyko seniai, tai galėjo būti balandžio 2 d., o ne kovo mėn. M. nebuvo jokios grėsmės, kad šiam reikėtų gintis. Jis nemušė M., niekas ant pastarojo nepuolė. Tarp M. ir nukentėjusiojo įvyko susidūrimas, o B. pastaruosius skyrė. Nežino, kur yra kiti liudytojai, nes jie dirba skirtingomis kryptimis, jų vadybininkai yra skirtingi, todėl nežino, ar šie dar dirba ir kur jie yra - paskutiniu metu svečių namuose jų nematė.

Jis mano, kad kiti asmenys neturi piktumų ant M.. Po to, kai M. pylė vandenį ant kitų žmonių, pastarojo niekas nelaikė, tik M. ir A. bandė išskirti. Kalbant apie patalpą, kur įvyko konfliktas, tai prie durų stovėjo A., todėl norint M. išeiti iš kambario, prieš pastarąjį prie durų stovėjo A., tačiau nors visas konfliktas vyko virtuvėje, asmenys galėjo išeiti ir viską išsiaiškinti lauke. Po to, kai buvo užpiltas vanduo, niekas M. nepuolė. Neprisimena momento, kaip peilis atsirado M. rankose, nežino, kada pastarasis peilį paėmė, nes viskas vyko iš karto tuo pačiu metu: tiek vanduo, tiek peilis.

Jis mano, kad M. ir A. anksčiau buvo išėję aiškintis į lauką, nes pastarieji išėjo iš už stalo, tai kitur negalėjo išeiti ir visą tai buvo iki vandens išpylimo. Niekas neišėjo į lauką aiškintis – viskas (teismo pastaba - vandens išpylimas, peilis) buvo išspręsta virtuvėje. Asmenys tik bandė išeiti į lauką, niekas pastariesiems nesutrukdė to padaryti. Žodžiai buvo išsakyti tik tarp M. ir A., niekas nebandė įsiterpti ir niekas neįsiterpė. Kažkoks nukreipiamasis judesys buvo, tai jis mano, pastarieji bandė išeiti į lauką, bet žodis po žodžio ir viskas įvyko virtuvėje. Nežino, ar B. V. ir A. A. dar dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, nes į įmonę atėjus šaukimui, jie būna nuimami nuo reiso. Nežino, kur yra liudytojai ir nukentėjusysis. Viskas vyko spontaniškai, nes kiek reikia laiko atsikelti nuo stalo ir nueiti iki durų. Viskas vyko spontaniškai ir greitai - 1-2 min., nes iki durų yra apie 2 m. Nežino, ar vandens išpylimas buvo gynybinis veiksmas, bet kas būtų, jeigu virdulyje būtų verdantis vanduo. Asmenys, kuriems kliuvo vandens, nieko nesakė, tik nusivalė ir viskas - konfliktas vyko tarp dviejų asmenų. Jeigu vyko konfliktas, tai vadinasi, su A.. A. rankose nieko neturėjo, kad galėtų kelti pavojų M.. Prisimena tyrėjai duotus parodymus, pasakojo tiesą, galima jais vadovautis.

Liudytoja R. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbdama Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate 2-ojo veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja, atliko tyrimą byloje, kurioje įtariamuoju buvo M. T.. Byloje ji apklausė įtariamąjį, nukentėjusįjį ir liudytojus bei rinko kitą su ikiteisminiu tyrimu susijusią medžiagą. Tiksliai neprisimena, bet jai atrodo, kad ji nepabaigė atlikti šio tyrimo. Bylos esmė buvo ta, jog viešbutyje įvyko konfliktas tarp M. T. ir A. N., ten dalyvavo ir trys liudytojai, kurių pavardžių neprisimena, nes asmenys yra užsieniečiai. Ji apklausė įtariamąjį M. T., apklausos metu be įtariamojo ir jos dar dalyvavo vertėja bei advokatas. Kadangi tuo metu su advokatais buvo problema, tai prašė jį skirti iš kito miesto, todėl į įtariamojo apklausą advokatas jungėsi nuotoliniu būdu, t. y. kadangi advokatas buvo iš (duomenys neskelbtini), tai kiek buvo apklausų, tiek pastarasis jungėsi nuotoliniu būdu. Įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo veiksmus, bet subjektyviojoje pusėje pastarasis nurodė, kad tai buvo gynyba, ir ta pozicija nesikeitė, tačiau neprisimena, ar asmuo nurodė, kas sudarė pagrindą gintis. Su įtariamuoju buvo bendraujama rusų kalba, apklausoje dalyvavo rusų kalbos vertėja. M. T. pripažino smūgį peiliu, bet teigė, jog gynėsi. Taip pat apklausinėjo nukentėjusįjį ir du liudytojus, jų nurodytos aplinkybės šiek tiek skyrėsi nuo įtariamojo pozicijos, jie nurodė kitokias aplinkybes nei įtariamasis, apklaustų asmenų nurodytose aplinkybėse gynybos nebuvo įmanoma įžvelgti. Liudytojai į apklausą pas ją atvyko patys, nes prašė nukentėjusiojo jiems perduoti, jog reikalinga atvykti, tai asmenys pas ją atvyko patys arba kitą dieną, arba pirmadienį. Kabinete apklausinėjo po vieną liudytoją – apklausų metu liudytojai abu kartu kabinete nesėdėjo. Kiek prisimena, akistatos šioje byloje neteko atlikti, nes po apklausų asmenys išvyko. Po įtariamojo, nukentėjusiojo ar liudytojų apklausų protokolas buvo garsiai perskaitomas po sakinį, jį išvertė vertėja, o paskui asmenys pasirašė. Pastabų dėl protokolų nebuvo, viskas buvo surašyta teisingai pagal apklausiamų asmenų žodžius.

Liudytojus apklausė vieną kartą, nes paskui pastarieji visi išvyko, kadangi dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Asmenys nurodė savo duomenis, kuriuos surašė asmenų anketinėse pažymose, jiems paaiškino ZOOM prisijungimo galimybes, kad privalės jungtis, pastarieji sutiko gauti informaciją elektroniniu būdu, nurodė, kad kai reikės jungtis, tai sustos ir prisijungs apklausai ar akistatai. Liudytojai patys užrašė savo el. paštus, ji juos perrašė ir dar kartą patikrino, ar tiksliai adresai yra užrašyti. Kad liudytojai atvyktų į apklausas, ji kreipėsi į nukentėjusįjį, su kuriuo jai pavyko susiekti telefonu, ir asmenys pas ją atvyko patys – į asmenų darbovietę jai nereikėjo kreiptis. Kadangi nuo įvykio jau praėjo daug laiko, tai neprisimena, ar įtariamasis nurodė, nuo ko šis gynėsi – ji prisimena tik įtariamojo poziciją ir subjektyvinę pusę. Neprisimena, kaip nusistatė liudytojus ir, ar gavus bylą, šie jai jau buvo žinomi.

Liudytoja A. A.-Zimblienė teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėja, šių metų balandžio mėnesį dirbo ten pat ir tose pačiose pareigose. Ji atliko ikiteisminį tyrimą, kuriame įtariamasis buvo M. T., tyrimo metu atliko apklausas, akistatą, o smulkesnius veiksmus bijo akcentuoti, nes neprisimena. Šį ikiteisminį tyrimą ji perėmė, kai šis jau buvo pradėtas. Ji apklausinėjo įtariamąjį, bet pastarasis jau buvo apklaustas, tai jai reikėjo tik patikslinti tyrimo aplinkybes ir asmuo prisipažino kaltu. Atlikus paskutinę įtariamojo apklausą, po kurios sekė akistata, įtariamasis pripažino, kad kilusio žodinio konflikto metu dūrė nukentėjusiajam, kurio pavardė užsienietiška, A. N.. Perėmusi bylą, ji atliko įtariamojo apklausą, nes reikėjo patikslinti aplinkybes, kadangi vienų parodymų metu pastarasis teigė, jog gynėsi, o kai ji atliko apklausą, tai apklausos metu asmuo pripažino kaltę. Įtariamasis pradžioje kalbėjo, kad gynėsi, bet neprisimena, ar įvardijo, kodėl vėliau pasikeitė jo pozicija. Byloje atliko akistatą tarp įtariamojo ir vieno iš užsieniečio liudytojo, akistatos metu buvo patvirtinti liudytojo parodymai, kuriuos taip pat patvirtino ir įtariamasis. Negali patikslinti, ar įtariamasis su viskuo sutiko, ką nurodė liudytojas akistatos metu – viskas yra užfiksuota protokole. Tiek visų apklausų metu, tiek akistatos metu dalyvavo įtariamojo advokatas ir vertėja. Kadangi apklausos protokolas buvo surašytas lietuvių kalba, tai vertėja išvertė visą protokolą įtariamajam, pastarasis patvirtino, kad iš jo žodžių surašyta teisingai, ir pasirašė protokolą rusų kalba, taip pat su protokolu susipažino advokatas, kuris patvirtino, kad surašyta teisingai. Neprisimena datos, kada atliko įtariamojo apklausą. Akistata buvo reikalinga su didesne dalimi liudytojų, kurie buvo apklausti pirminio ikiteisminio tyrimo metu, todėl buvo susirašyta su bendrove, kurioje šie dirbo, nes asmenys dirbo tolimųjų reisų vairuotojais, ir laukė datos, kada pastarieji baigs kadenciją ir parvažiuos į (duomenys neskelbtini). Data buvo suderinta, kad atvyktų visi liudytojai, tačiau atvyko tik asmuo, su kuriuo buvo atlikta akistata, nors šaukimai buvo įteikti dar keliems liudytojams. Pasak bendrovės, asmenys grįžę iš kadencijos, išvyko į savo gimtinę, nutraukę darbinius santykius – šitas aplinkybes nurodė tarnybiniame pranešime. Liudytojams, kurie dirbo įmonėje vairuotojais, šaukimus siuntė per darbovietę, nes derino datą, kada pastarieji grįš į (duomenys neskelbtini), ir bendrovė atsiuntė atsakymą, kad visiems asmenims šaukimai yra įteikti. Su nukentėjusiuoju jai neteko bendrauti, nes kai parėmė bylą, pastarasis jau buvo išvykęs į savo gimtinę, tai nei skambinant, šis neatsiliepdavo, nei į el. laiškus, kuriais siuntė šaukimus, neatsiliepė. Ji galvojo, jog nukentėjusysis grįš į darbovietę po atostogų, tačiau darbovietė atsiuntė pranešimą, kad pastarais nutraukė darbinius santykius. Negali atsakyti, kokį motyvą įtariamasis nurodė dėl gynybos - viskas yra užfiksuota protokole.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiojo A. N. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur pastarasis parodė, jog iki įvykio įtariamąjį jis pažinojo iš matymo, nes gyveno vienuose svečių namuose, jis gyveno rūsyje. 2024-04-02 apie 23.00 val. jis su B. ir K. sėdėjo virtuvėje, kur gamino valgyti ir gėrė butelį degtinės. Į virtuvę atėjo įtariamasis, jis nežino jo vardo. Jis prisėdo prie jų ir jie įdėjo jam pavalgyti ir įpylė degtinės. Jis pradėjo kalbėti apie savo problemas, keikėsi, blogai kalbėjo apie (duomenys neskelbtini) įmonę, agresyviai šaukė, daužė kumščiu stalą, grasino, kad padegs (duomenys neskelbtini). Jis atėjo jau išgėręs ir matėsi, kad yra agresyvus, piktas. Su jais jis pasėdėjo apie pusvalandį. Jis jo paprašė nešaukti, nusiraminti ir nedaužyti stalo. Įtariamasis pradėjo ant jo „važiuoti“, tada jis paprašė išeiti į lauką nusiraminti. Tada įtariamasis pagriebė nuo dujinės verdantį arbatinuką ir jį metė į jį, nepateikė, nes spėjo pasilenkti, tačiau karštas vanduo apliejo vieną iš jo draugų. Tada visi pradėjo šaukti ir jis kiek nusiramino. Jis suprato, kad nepavyks ramiai pavalgyti, todėl stojosi nuo stalo ir ruošėsi eiti lauk iš virtuvės. Kai tai pamatė įtariamasis pagriebė dešinėje ant stalo kampo gulėjusį peilį, kuriuo jie pjaustė maistą ir išvengęs K., kuris stovėjo jam priešais, dūrė peiliu tiesiai jam į krūtinės kairią pusę. Gydytojais jam sakė, kad žaizda kiaurymė apie 10 cm nuo širdies. Dūręs peiliu, jis peilį ištraukė, o kiti pradėjo šaukti, kad padėtų peilį. Tada jis metė peilį ir išbėgo į lauką. Jis nuėjo į savo kambarį ir paprašė, kad A. iškviestų greitąją. Kraujas bėgo stipriai, kaip vanduo. Jam buvo padaryta operacija ir šiuo metu jis gydosi chirurginiame skyriuje. Jis nori, kad įtariamasis būtų nubaustas įstatymo numatyta tvarka. Dėl įvykio jis jaučiais nukentėjęs ir nori būti pripažintas nukentėjusiuoju. Dėl civilinio ieškinio apsispręs vėliau. Pas teismo ekspertus jis nuvyks išėjęs iš ligoninės (1 t., b. l. 111-112); su įtariamuoju M. susitaikė, nes jo jis atsiprašė, jam dėl įvykio atleido, pretenzijų dėl įvykio neturi, civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereikš, nes su įtariamuoju susitaikė, prašo tyrimą M. atžvilgiu nutraukti (1 t., b. l. 129-131).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo A. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur pastarasis parodė, jog nuo 2024-03-20 jis gyvena svečių namuose. Jis gyvena kambaryje su nukentėjusiuoju A. N. ir kitu (duomenys neskelbtini) piliečiu B.. Įtariamąjį jis pažįsta iš matymo, jis gyvena svečių namų rūsyje, matė jį prieš įvykį kelis kartus. Jokių konfliktų su juo nebuvo. Virtuvė, kur vyko įvykis, yra namuose bendra. 2024-04-02 apie 23:00 val., jis bendroje virtuvėje pavalgė. Ten virtuvėje sėdėjo A. ir B., kurie gėrė degtinę. Kai jis išėjo, virtuvėje liko sėdėti A. ir B., bei virtuvėje dar buvo ukrainietis K., jo duomenų nežino. Daugiau nieko virtuvėje nebuvo. Jis negeria, todėl greitai pavalgė ir nuėjo į kambarį, kur ruošėsi eiti miegoti. Apytiksliai po pusvalandžio jis išgirdo triukšmą, kažkas šaukė ir į kambarį įėjo A., kurio kairėje krūtinės pusėje buvo žaizda, kuri kraujavo. Kraujas iš žaizdos bėgo smarkiai, kaip vanduo. Jis išsigando, kad jis nesulauks greitosios ir nukraujuos. A. pasiėmė rankšluostį ir pridėjo prie žaizdos. Kai grįžo paskambinęs, žaizda beveik nebekraujavo. A. pasakė, kad M. jam dūrė peiliu. A. paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Tai jis ir padarė. Subėgo kiti svečių namų gyventojai, todėl jis išėjo į lauką, nes triukšmas jam trukdė kalbėti. Pirmi atvyko policijos pareigūnai, po to medikai, kurie apžiūrėjo A., liepė jiems išeiti. Jis nuėjo palaukti į virtuvę. Virtuvėje ant grindų pamatė kraujo kelis lašus, ant virtuvinio stalo krašto gulėjo kruvinas peilis. Peilis buvo apie 7-8 cm ilgio geležte, nedidelis ir visas kruvinas. Tuo metu, kai jis buvo virtuvėje, taip pat virtuvėje visą laiką stovėjo policijos pareigūnas, kuris viską fotografavo. Virtuvėje M. nebuvo. Jį policijos pareigūnai rado savo kambaryje. Pareigūnai jį sulaikė (1 t., b. l. 135-138).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo B. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur pastarasis parodė, jog pusę metų yra pažįstamas su įtariamuoju M., jis jo kraštietis. O su nukentėjusiuoju A. yra pažįstamas apie pusantrų metų, jie yra draugai. Su abiem susipažino bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kur jie visi dirbo. Ankščiau tarp A. ir M. jokių konfliktų nebuvo. 2024-04-02 apie 23:00 val., jie su A. sėdėjo bendrovėje virtuvėje, po darbo, gėrė degtinės buteliuką. Jam paskambino M., kuris pasiūlė jam išeiti pasikalbėti į lauką. Jis išėjo į lauką, pasikalbėjo apie 15-20 minučių. M. būdamas lauke gėrė alų. Jie gaminosi valgyti plovą. Jiems bekalbant A. pašaukė eiti valgyti. Jis pakvietė M. prisijungti, jis dar išgėrė du stikliukus po 25 gramų degtinės. Jiems valgant M. pradėjo blogai kalbėti apie įmonę (duomenys neskelbtini), pasiskundė kad jį iš ten išmetė. A. pradėjo jį raminti, sakydamas kad jie visi ten uždirba pinigus ir visiems yra gerai, liepė nusiraminti M.. M. pasakė: kas tu toks kad jį ramintum ir trinktelėjo kumščiu per stalą. Įvyko žodinis konfliktas, jie atsistojo vienas prieš kitą ir pradėjo ginčytis. Jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo, ginčijosi tik žodžiais. Jis pasakė, kad nustotų šaukti vienas ant kito, kad žmonės miega, kad eitų aiškintis į lauką. Tada M. pagriebė prie dujinės stovėjusį arbatinuką su karšia vandeniu ir jį bandė juo suduoti A., bet nepataikė, nes A. pasilenkė ar atsitraukė. Karštas vanduo juos apliejo. Gerai, kad buvo nelabai karštas, kliuvo ir jam, tačiau nenuplikė. Tada jis atsistojo priešais M., paklausė kodėl jis taip elgiasi, liepė pastatyti arbatinuką. M. jį pastatė ant stalo. Tuo metu kitas (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris valgė prie to pačio stalo kartu su jais - (duomenys neskelbtini) K., sugriebė M. už kairės rankos riešo. K. akimis jam parodė į M. ranką, kurią jis laikė. Jis tik tada pamatė, kad rankoje suspaudęs kumštyje jis laiko nedidelį peiliuką geležte į viršų. Su šiuo peiliuku jie pjaustė maistą. Peilio geležtė buvo kruvina. Jis liepė M. mesti peilį, paklausė ką jis daro. M. neklausė, toliau laikė peilį. Tada jis liepė K. jį laikyti ir nubėgo ieškoti A.. Jis nepastebėjo kada A. išbėgo iš virtuvės. Jis išbėgo į koridorių, kur ant kušetės sėdėjo A., jo sportiniai marškinėliai visi buvo kruvini, toje vietoje, kur jis sėdėjo buvo kraujo bala. A. pakėlė marškinėlius ir jis pamatė kairėje krūtinės pusėje durtinę žaizdą. Žaizda dar kraujavo. A. buvo sąmoningas. Jis jį nuvedė į kambarį, pasodino ant lovos ir jį nufotografavo. Jis buvęs policininkas. Jam fotografuojant, A. pasakė, kad jam patamsėjo akyse, jam negerai. Jis jį nuvedė atgal į koridorių ir pasodino atgal į kušetę, kur jis laukė medikų. Nuotraukas, kurias jis padarė iškarto po įvykio, jis prideda prie bylos. A., kuris gyvena kartu su jais kambaryje, iškvietė greitąją. Po to jis grįžo į virtuvę, kur ant stalo gulėjo kruvinas peilis, prie stalo sėdėjo vienas K., M. nebuvo. Kada ir kur jis išėjo, jis nežino. Po to jie laukė policijos pareigūnų ir medikų (1 t., b. l. 142-145).

Akistatos tarp M. T. ir liudytojo K. U. protokole užfiksuota, kad M. T. patvirtina liudytojo parodymus, viskas buvo taip kaip sako liudytojas K. U.. Liudytojas K. U. patvirtino savo 2024-07-08 duotus parodymus (2 t., b. l. 36-38).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 2 d., apie 23.38 val., adresu (duomenys neskelbtini), svečių namuose, bendro naudojimo virtuvėje, žodinio konflikto metu neblaivus (0,75 prom.) M. T., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pilietis), vieną kartą peiliu dūrė į krūtinę A. N., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pilietis). Nukentėjusiajam VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje diagnozuota durta krūtinės žaizda, paguldytas į chirurgijos skyrių. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis, fotografuota. M. T. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę (1 t., b. l. 6-8).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantys „(duomenys neskelbtini)“ svečių namai. Atvykus nurodytu adresu įvažiavus į kiemą matosi baltos spalvos 2 aukštų pastatas su rausvais apvadais ties langais. Pastato viduryje laiptai vedantys link pagrindinių įėjimo į bendrabutį rudos spalvos šarvo durų. Įėjus pro šias duris matosi nedidelę prieškambario patalpą. Toliau pasukama dešinėn ir matosi šviesiai rudos spalvos medines duris, vedančias link virtuvės. Įėję į virtuvės patalpą kairėje pusėje matosi virtuvinio komplektą su praustuve, dujine virykle, spintele ant kurios stovi elektrinis virdulys, kairiajame kampe stovi raudonos spalvos dujų balionas, tiesiai matosi langas prie kuriuo stovi fotelis, šalia jo medinis staliukas su mikrobangų krosnele. Patalpos viduryje stovi didelis virtuvinis stalas, po juo pakištas medinis suolas ir dvi kėdės. Stalo viduryje padėti maisto produktai, druska, puodelis, trys lėkštės, batono maišelis, žuvies pakuotė. Stalo kairiajame kampe matosi medinė balta pjaustymo lentelė ant kurios padėtas virtuvinis peilis, kurio ašmenų ilgis 10 cm, rankenos ilgis 12 cm. Ant peilio geležtės matosi kraujo dėmes. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas virtuvinis peilis ir supakuotas į voką Nr. 1 (1 t., b. l. 23-33).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad:

1. A. N. padaryta durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda, diagnozuota chirurginės operacijos metu, sukėlusi oro susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje.

2. A. N. nustatytas kūno sužalojimas padarytas keleto valandų bėgyje iki 2024-04-03 01 val. 00 min., paguldant į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę.

3.4. A. N. nustatytam kūno sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu į krūtinės kairę pusę.

5. A. N. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės krūtinės ląstos ertmės kiauryminio sužalojimo, diagnozuoto chirurginės operacijos metu.

6. A. N. nustatytas kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei ar kritiminei traumai (1 t., b. l. 43-44).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. BK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės.

Šioje byloje M. T. kaltinamas kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kilusio žodinio tarpusavio konflikto metu su A. N., tyčia dūręs vieną kartą peiliu nukentėjusiajam A. N. į krūtinės sritį, taip pastarajam padarydamas sužalojimus nurodytus kaltinime, kurie sukėlė A. N. sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu kaltinamojo M. T. kaltę padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, visiškai patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai: iš dalies paties kaltinamojo parodymai teisme, kur jis pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam A. N. į krūtinės sritį; liudytojo K. U. parodymai teismo posėdžio metu, kur pastarasis nurodė, jog tarp nukentėjusiojo A. N. ir kaltinamojo buvo kilęs konfliktas, kurio metu buvo sužeistas A. N., matė, kaip M. T. rankose laikė peilį, ant kurio konflikto metu atsirado kraujo; liudytojais teisme apklaustų policijos pareigūnų (M. U., M. M., J. B., E. Ž., D. U.), atvykusių į įvykį, parodymai, kurie nurodė, jog atvykus į įvykio vietą buvo rastas peiliu sužalotas užsienio pilietis, peilis buvo paliktas įvykio vietoje, o įtariamasis, kuris buvo taip pat užsienio pilietis, buvo sulaikytas vietoje; liudytojų A. A.-Z. ir R. P. parodymai teisme, kur pastarosios nurodė, jog M. T. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino dūręs peiliu A. N. į krūtinės sritį; specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys, kad A. N. buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai, kurie traktuojami sunkiu sveikatos sutrikdymo, ir šiam sužalojimui reikėjo vieno smūgio duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu į krūtinės kairę pusę; įvykio apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kur užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ svečių namuose, apžiūrėtas virtuvė ir joje rastas bei paimtas virtuvinis peilis, ant kurio geležtės matosi kraujo dėmės; akistatos tarp kaltinamojo ir liudytojo K. U. užfiksuoti duomenys, kur kaltinamasis sutiko su visais liudytojo parodymais. Akcentuotina, kad šių, kaltinamojo M. T. kaltę patvirtinančių įrodymų patikimumą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų bei teisiamojo posėdžio metu pagarsintų nukentėjusiojo A. N. bei liudytojų A. A., B. V. parodymai, kuriuose nurodyta, jog tarp A. N. ir M. T. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvyko konfliktas, kurio metu M. T. peiliu sužalojo A. N. į krūtinės sritį.

Akcentuotina, kad šioje byloje iš esmės nekilo ginčas dėl dalies faktinių įvykių aplinkybių, tai yra, kaltinamasis M. T. viso proceso metu, įskaitant ir teisminį nagrinėjimą pripažino, kad tarp jo ir A. N. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo kilęs konfliktas, kurio metu kaltinamasis vieną kartą dūrė peiliu A. N. į krūtinės sritį, taip pastarąjį sužalodamas. Vis dėl to, kaltinamasis teigia, jog šiuos veiksmus atliko gindamasis nuo A. N..

BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Tik nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar buvo ir penktoji, t. y. kad nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022). Pažymėtina ir tai, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo poreikio gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-313/2012, 2K-220-895/2017, 2K-116-387/2024).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. T. teigia, kad dūrė peiliu nukentėjusiajam, nes gynėsi nuo pastarojo puolimo. Teismo vertinimu šie kaltinamojo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, pačio kaltinamojo parodymai yra prieštaringi, juos paneigia byloje esantys patikimi įrodymai ir neabejotinai paneigia kaltinamojo versiją apie buvusią būtinosios ginties situaciją.

Teismas pažymi, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu akcentavo, kad gynėsi, bet buvusią situaciją vis nurodydavo skirtingai, tai yra, momentais teigė, kad jį nukentėjusysis puolė, mušė, smaugė, ir todėl buvo priverstas gintis panaudojant peilį, nors niekaip negalėjo paaiškinti, kaip peilis atsidūrė pas jį rankose. Vėliau kaltinamasis nurodė, kad jis (kaltinamasis) buvo laikomas nukentėjusiojo draugų ir net būdamas laikomas, kažkokiu būdu sugebėjo paimti peilį ir suduoti smūgį nukentėjusiajam (kaltinamasis vėliau spėjo, kad gal jam pavyko ištrūkti). Dar vėliau kaltinamasis jau teigė, jog po to, kai jį paleido nukentėjusiojo draugai, nukentėjusysis vėl puolė jį mušti, o puolimą kaltinamasis įvardijo tik kaip nukentėjusiojo stovėjimą prieš kaltinamąjį, o ne aktyvų puolimą, ir tuomet kaltinamasis panaudojo peilį. Galiausiai teisme tęsiant kaltinamojo apklausą, pastarasis nurodė, jog tuo momentu, kai smūgiavo nukentėjusiajam, jam nebuvo jokios tiesioginės grėsmės jo sveikatai ir gyvybei, taipogi kaltinamasis teisme keitė ir savo poziciją išsakomą ikiteisminio tyrimo metu, jog nukentėjusysis pastarąjį įžeidinėjo tik žodžiais, teisme papildomai nurodydamas, kad buvo ir žodžiai, ir puolimas. Pastebėtina, kad kaltinamasis taip ir nesugebėjo bent kiek nuosekliau paaiškinti, kokiai konkrečiai situacijai esant, jam kilo grėsmė ir pastarasis buvo priverstas gintis. Taigi, teismo vertinimu vien jau šių kaltinamojo parodymų nenuoseklumas ir akivaizdus prieštaringumas rodo, kad kaltinamojo duoti parodymai yra tik nepagrįstas siekis sušvelninti savo teisinę padėtį ir kaltę nepagrįstai perkelti nukentėjusiajam, kadangi minėtus kaltinamojo teiginius paneigia kiti byloje esantys patikimi įrodymai.

Nors kaltinamasis teigia, kad nukentėjusiojo draugai yra suinteresuoti bylos baigtimi, tai yra davė nukentėjusiajam naudingus parodymus, tačiau byloje nėra jokių, šiuos kaltinamojo teiginius patvirtinančių duomenų. Priešingai, M. T. parodymus ir teiginius apie buvusią būtinosios ginties situaciją paneigia teisme apklaustas liudytojas K. U.. Pastebėtina, kad liudytojas K. U. nei vieno iš konflikto dalyvių neapibūdino nei teigiamai, nei neigiamai, nurodė aplinkybes tik tas, kurias matė, o kurių nematė ar nepamena, nenurodė, be to, parodymus teise davė įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekęs teismui, kas tik rodo pastarojo parodymų patikimumą. Teismas akcentuoja, kad liudytojas K. U. teisme nuosekliai nurodė, jog konfliktas vyko tik tarp nukentėjusiojo A. N. ir kaltinamojo M. T., šis konfliktas buvo tik žodinis, niekas prieš M. T. smurto tą dieną nenaudojo, ir priešingai nei teigia kaltinamasis, jo nelaikė, M. T. jokios grėsmės nė iš vieno asmens įvykio metu nebuvo, M. T. vykusio žodinio konflikto metu galėjo laisvai išeiti iš patalpos, A. N. savo rankose jokių įrankių, daiktų neturėjo, kas galėtų kelti grėsmę M. T. saugumui. Pastebėtina, kad liudytojas K. U. patvirtino, kad M. T. dar iki dūrio nukentėjusiajam, buvo paėmęs virdulį su vandeniu ir juo apipylė kitus asmenis, tačiau vanduo nebuvo karštas, niekas dėl to nepuolė ant M. T., peilį M. T. pamatė, kad pastarasis padėjo virdulį ant stalo, liudytojas K. U. nurodė, kad buvo pačiupęs M. T. už rankos, kurioje buvo peilis, tačiau peilis jau buvo kruvinas, pačio momento, kada M. T. dūrė peiliu A. N., nepamatė. K. U. nurodė, kad po to, kai M. T. sužalojo nukentėjusįjį, M. T. taipogi nebuvo puolamas nė vienos asmens. Be kita ko, liudytojas K. U. jau apklausos pradžioje nurodė, kad tarp asmenų kilo žodinis konfliktas „nacionaliniu“ pagrindu, ko pasekoje buvo sužalotas A. N.. Teismo vertinimu šie liudytojo K. U. parodymai akivaizdžiai rodo, jog šioje situacijoje nebuvo jokio pavojingo kėsinimosi, nuo kurio M. T. būtų turėjęs gintis, o vien įžeidūs, nepagarbūs žodžiai nesudaro asmenims jokio pagrindo nuo jų gintis, panaudojant smurtinius veiksmus, kaip tai numatyta BK 28 straipsnyje.

Liudytojo K. U. parodymų patikimumą patvirtina akistatos su M. T. protokole užfiksuoti duomenys, kur K. U. nurodė, kad kilusio žodinio konflikto metu M. T. sužalojo A. N., pats M. T. patvirtino šio liudytojo teiginius, pripažino, kad dūrė peiliu A. N. įvykusio žodinio konflikto metu, apie jokią gynybą M. T. nenurodė, priešingai, dalyvaujant gynėjui, patvirtino, kad niekas jo nelaikė ir nemušė, dūrį peiliu atliko puldamas A. N. (2 t., b. l. 36-38).

Taip pat liudytojo K. U. parodymų patikimumą patvirtina ir kaltinamojo M. T. teiginius, apie būtinybę gintis, paneigia ikiteisminio tyrimo metu apklaustų ir teisme pagarsintų nukentėjusiojo A. N. (1 t., b. l. 129-131) ir liudytojų A. A. (1 t., b. l. 135-138), B. V. (1 t., b. l. 142-145) parodymai. Pastarieji, kaip ir K. U., nurodė, kad konfliktas vyko tarp A. N. ir M. T., konfliktas buvo tik žodinis, jokio fizinio kontakto tarp pastarųjų nebuvo, būtent M. T. buvo agresyviai nusiteikęs ir juos apipylė vandeniu, po ko ir buvo peiliu sužalotas A. N.. Teismas atkreipia dėmesį, kad nei nukentėjusysis, nei minėti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad A. N. būtų kokiu nors būdu išprovokavęs M. T., ar kad pastarajam būtų kilęs pavojus, nuo kurio reiktų gintis. Pastebėtina ir tai, kad teisme apklausus liudytojomis pareigūnes (R. P., A. A.-Zimblienė), kurios atliko M. T., nukentėjusiojo ir liudytojų B. V., A. A., K. U., apklausas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad asmenys buvo apklausinėjami dalyvaujant vertėjui, jie buvo apklausiami po vieną, kad negirdėtų kitų asmenų parodymų, M. T. apklausose visuomet dalyvaudavo ir gynėjas, pats M. T. nurodydavo, kad apklausų protokolai surašyti teisingai, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti minėtų asmenų apklausų protokoluose užfiksuotų duomenų neteisingumu ar kelti abejonių dėl pačių apklausų teisėtumo. Kartu teismas pastebi, jog byloje nėra jokių duomenų, kad M. T. būtų buvęs sužalotas, būtų buvusios kraujosruvos ant pastarojo kaklo, dėl neva pastarojo smaugimo, pareigūnai (M. U., M. M., J. B., E. Ž., D. U.), kurie atvyko į įvykio vietą, sulaikė M. T., nematė, kad M. T. būtų buvęs sužalotas, ar kad pastarąjį įvykio vietoje kažkas būtų mėginęs dar pulti ar būtų pastarojo atžvilgiu nusiteikę agresyviai.

Teismo vertinimu, minėti duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jau pirmosios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos – pavojingo kėsinimosi, kadangi byloje esantys patikimi ir pakankami įrodymai patvirtina, kad tarp kaltinamojo M. T. ir nukentėjusiojo A. N. vyko tik žodinis konfliktas, A. N. ar kiti buvę asmenys nekėlė jokio pavojaus kaltinamajam ir į jį pavojingai nesikėsino, kaltinamasis M. T. dūrimo peiliu veiksmą atliko puolimo, o ne gynybos tikslais, vienintelis asmuo, buvęs agresyvus įvykio metu buvo būtent pats kaltinamasis M. T.. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad M. T. veikė esant būtinosios ginties situacijai.

Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kitam žmogui sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018).??

Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis M. T. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį (suvokė, jog duria peiliu į nukentėjusiojo krūtinės sritį ir dėl to nukentėjusysis bus sužalotas) ir nors konkrečių padarinių masto nekonkretizavo, jam nebuvo svarbu kokio masto sužalojimas bus padarytas nukentėjusiojo sveikatai, šių padarinių – sužaloti A. N., norėjo. Kaltinamojo M. T. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Nagrinėjamu atveju Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį M. T. dėl turtinės žalos (746 Eur) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam A. N. suteiktą gydymą (1 t., b. l. 49–56). Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareikštame civiliniame ieškinyje nurodo, kad A. N. dėl patirtų sužalojimų buvo pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą ir jam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 746 Eur. Prie civilinio ieškinio, be kita ko, pridedamas 2024 m. gegužės 16 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 52).

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas arba kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. A. N. gydymo išlaidas padengė Šiaulių teritorinė kasa, todėl ji turi į žalą padariusį asmenį (M. T.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie civilinio ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad A. N. gydymo išlaidos yra 746 Eur, šios išlaidos yra įrodytos, pagrįstos, todėl pripažinus M. T. kaltu dėl A. N. sužalojimo, ši suma Privalomojo sveikatos draudimo fondui priteistina iš kaltinamojo.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo M. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo M. T. atsakomybe sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad pastarasis nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), kadangi pats kaltinamasis pripažino, kad nebūtų dūręs peiliu A. N. būdamas blaivus.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. T., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis anksčiau Lietuvoje neteistas (2 t., b. l. 59-60), padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimu padaryta žala asmens sveikatai, taip pat padaryta turtinė žala ligonių kasai. Be to, M. T. yra užsienio pilietis, į Lietuvą atvykti dirbti ir dirbo, tačiau po nusikaltimo įvykdymo Lietuvoje neturi darbo ir gyvenamosios vietos, šeima yra užsienio valstybėje. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, taip pat, kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų – susitaikė su nukentėjusiuoju, pastarasis nebeturi jokių pretenzijų kaltinamajam (1 t., b. l. 129-131), kas teigiamai apibūdina kaltinamąjį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. T. už įvykdytą nusikalstamą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jos terminą parenkant didesnį nei bausmės minimalus dydis.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam M. T. į bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 3 d. 00.20 val. iki 2024 m. balandžio 4 d. 17.07 val. (dvi paros) (1 t., b. l. 161-169), nuo 2024 m. liepos 22 d. (2 t., b. l. 108-110) iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. lapkričio 14 d.

BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju M. T. yra nuteisiamas dėl sunkaus nusikaltimo įvykdymo, kuris yra įtvirtintas BK XVIII skyriuje, dėl kurio bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali būti taikomas.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš 2024-10-29 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam M. T. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 1327,96 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 3, 7 punkte (2 t., b. l. 173), kaltinamasis niekur nedirba, yra užsienio pilietis, duomenų apie kaltinamojo turtą teismas neturi, šiuo nuosprendžiu jis nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo M. T. neišieškotina.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam M. T. šiuo nuosprendžiu yra paskiriama reali laisvės atėmimo bausmė už sunkaus nusikaltimo įvykdymą, kaltinamasis yra užsienio pilietis, niekur nedirbantis, Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi, pats kaltinamasis pripažino, kad jį paleidus į laisvę, jis iškarto išvyktų namo į užsienį, be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad M. T. gali bėgti, slėptis, mėgindamas išvengti atlikti jam šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) virtuvinis peilis, 1 vnt., (2 t., b. l. 146), – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas,

2) kompaktinis diskas, 1 vnt., prie 1 tomo, bylos viršelio, – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisti 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 nuostatomis, į bausmės laiką M. T. įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 3 d. 00.20 val. iki 2024 m. balandžio 4 d. 17.07 val. (dvi paras), nuo 2024 m. liepos 22 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. lapkričio 14 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. lapkričio 14 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. T. palikti tą pačią – suėmimą.

M. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. T. priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 746 (septynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) Eur A. N. gydymo išlaidų.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš M. T. neišieškoti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

2) kompaktinį diską, 1 vnt., prie 1 tomo, bylos viršelio, – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam M. T. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.