Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būreliui dėl visuotinio narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Nesutinka su teismo išvada, jog 18 narių protestuodami paliko susirinkimą, 18 narių, kurie užsirašė lape, protestuodami išėjo iš susirinkimo, nes byloje yra dviejų iš sąraše pasirašiusių asmenų notariniai paliudijimai, kuriuose jie nurodė, jog jie išėjo iš susirinkimo, pasirašė tuščiame lape kaip protestuojantys dėl balsavimo dėl ieškovo šalinimo iš būrelio, tačiau vėliau sugrįžo į susirinkimą ir susirinkime dalyvavo iki pat galo, tačiau nebebalsavo.

2. Mano, jog įrodė, kad ieškovo teisės nebuvo pažeistos. Atsakovas yra įsitikinęs, jog sudarė tinkamiausias ir priimtiniausios sąlygas visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui. Atsakovas į darbotvarkę įtraukė klausimą dėl būrelio pirmininko S. B. „LMŽD Ginkūnų“ m. b. įstatų pažeidimo (teismų sprendimai). Taigi, tiek ieškovui, tiek ir kitiems atsakovo nariams buvo aiškiai apibrėžtas galimo šalinimo iš atsakovo narių pagrindas - teismų sprendimai. Nesant teisinio reglamentavimo dėl narių šalinimo įstatymuose ir įstatuose, teismas turi vadovautis ir atsakovo suformuota praktika sprendžiant šalinimo iš atsakovo narių klausimą. Atsakovas teismui pateikė kaip pavyzdį atsakovo 2007-03-10 visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 2007-01 kopiją, iš kurios aiškiai matyti, jog sprendžiant klausimą dėl atsakovo nario elgesio į darbotvarkę ne visada buvo teikiamas klausimas dėl atsakovo nario šalinimo iš atsakovo narių, nors toks klausimas po nario elgesio aptarimo vėliau būdavo svarstomas ir sprendimas buvo priimamas.

3. Teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog iš 43 balso teisę turinčių būrelio narių susirinkime dalyvavo 38, todėl akivaizdu, kad penki būrelio nariai, kurie susirinkime nedalyvavo ir apie nario pašalinimo iš būrelio klausimo svarstymą nežino, negalėjo įtakoti priimto sprendimo dėl nario pašalinimo. Byloje nebuvo apklaustas nei vienas atsakovo narys, nedalyvavęs 2014-03-30 susirinkime. Kaip nėra byloje apklaustas nors vienas susirinkime nedalyvavęs liudytojas, kuris būtų patvirtinęs, jog jei būtų žinojęs apie ieškovo šalinimą iš būrelio, tai būtų dalyvavęs susirinkime. Todėl tokia teismo išvada apskritai yra nepagrįsta jokiais įrodymais.

4. Nesutinka su teismo išvada, jog buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, nes nebuvo numatytas klausimas dėl būrelio nario pašalinimo. Atsakovo įstatų 3.6 p. numatyta, jog medžiotojų būrelis turi teisę pašalinti narius. Įstatų 3.7 p. numatyta, kad būrelio nariai gali būti pašalinti tarybos siūlymu visuotiniame narių susirinkime, tuo atveju jei grubiai pažeidžia šiuos įstatus, nesilaiko medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kt. Todėl, vadovaujantis šiais įstatų punktais, akivaizdu, kad ieškovas iš atsakovo būrelio narių galėjo būti pašalintas neeilinio visuotinio atsakovo narių susirinkimo metu.

5. Teismas sprendime konstatavo, jog nepagarba būrelio nariams, jų tarpusavio santykių aštrinimas konstatuotas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kurie kasacine tvarka apskųsti nebuvo, vadinasi, ieškovas su juose nurodytais teiginiais sutiko. Teismas konstatavo sprendimu ir tai, kad S. B., būdamas pirmininku ir tarybos nariu, rodė nepagarbą būrelio nariams, nemandagiai su jais elgėsi. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog byloje nėra duomenų, jog dėl liudytojų nurodytų S. B. grasinimų ar kitų įžeidžiančių veiksmų būtų buvęs atliktas ikiteisminis tyrimas ir dėl to būtų priimtas bei įsiteisėjęs procesinis sprendimas, vertinti kaip visiškai nepagrįsti, nes tokiomis savo išvadomis teismas prieštarauja savo ankstesnėms išvadoms ir Šiaulių apylinkės teismo 2012-04-25 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-93-901/2012 bei Šiaulių apygardos teismo 2012-11-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-516-154/2012 konstatuotoms aplinkybėms ir išvadoms.

6. Nesutinka su teismo išvada, jog už nustatytus nedidelius pažeidimus S. B. galėjo būti atšauktas iš būrelio pirmininko pareigų ar taikyta kita nuobauda, tačiau pašalinimas iš būrelio narių yra kraštutinė priemonė, todėl S. B. buvo taikyta neproporcinga nuobauda, nes minėti ieškovo veiksmai įstatuose nėra įtvirtinti kaip pažeidimas, o tuo labiau - grubus. Nesutinka su išvada, kad 2014-03-30 susirinkimo metu ieškovas jau nebebuvo atsakovo pirmininkas, nes jo kadencija buvo pasibaigusi, o atsakovo visuotinis narių susirinkimas net negalėjo spręsti klausimo dėl ieškovo atšaukimo iš pirmininko pareigų.

7. Mano, kad 2014-05-24 visuotinio susirinkimo priimtas nutarimas yra teisėtas ir galiojantis, todėl teismui net ir panaikinus 2014-03-30 visuotinio susirinkimo sprendimą, ieškovui negali sukelti jokių pasekmių.

1. Analizuojant medžiotojų būrelio įstatų 3.7., 4.2.8., 4.11.7. p., tarybos siūlymas pašalinti asmenį iš būrelio narių yra privaloma procedūra tokio sprendimo priėmimui ir visuotinis narių susirinkimas negali jos nepaisyti.

2. Klausimas dėl S. B. pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių nebuvo numatymas visuotinio narių susirinkimo darbotvarkėje, dauguma narių manė, jog viskas apsiribos ieškovo elgesio svarstymu. Taigi, susirinkimas priėmė nutarimą klausimu, kurio nebuvo patvirtintoje darbotvarkėje. Apelianto argumentai, jog teismas turėjo remtis būrelio papročiais, jog sprendžiant klausimą dėl atsakovo nario elgesio į darbotvarkę ne visada buvo teikiamas klausimas dėl atsakovo nario šalinimo iš atsakovo narių, nors toks klausimas po nario elgesio aptarimo vėliau būdavo svarstomas ir sprendimas buvo priimamas, yra nepagrįsti. Jei konkretus būrelio narys 2007-03-10 priimto galimai neteisėto nutarimo neskundė ir toks nutarimas liko galioti, tai savaime nedaro ir ieškovo atžvilgiu priimto nutarimo teisėtu, remiantis neva susiklosčiusia praktika. Tai, jog ieškovas ir kiti būrelio nariai nesitikėjo, kad susirinkime bus sprendžiamas S. B. pašalinimo iš būrelio klausimas, patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai, 18 narių, kurie užsirašė lape, protestas ir pasišalinimo iš susirinkimo faktas, susirinkimo garso įrašas.

3. Darbotvarkėje nebuvo nurodyta, kokie S. B. konkretūs įstatų pažeidimai bus svarstomi, Įstatuose iš viso yra 128 punktai ir papunkčiai. 2014-02-13 raštu būrelio tarybai, kurios posėdyje dalyvavo ieškovas, buvo pranešta tik apie vieną pažeidimą - Šiaulių apygardos teismo sprendimu 2014-01-29 civilinėje byloje Nr. 2A-57-372/2014 nustatytą įstatų 4.5 punkto pažeidimą. Darbotvarkės formuluotėje „Dėl būrelio pirmininko S. B. „LM.ŽD Ginkūnų“ m. b. įstatų pažeidimo (teismų sprendimai)“ - teismų sprendimai vartojami daugiskaita. Atsižvelgiant į tai, kad toje pačioje byloje sprendimus priėmė dviejų instancijų teismai (Šiaulių apylinkės teismas ir Šiaulių apygardos teismas), tai ieškovas nesitikėjo, jog susirinkime bus svarstomi dar kokie nors, be tarybai nurodyto, įstatų pažeidimai.

4. Tiek R. K., tiek A. Č. patvirtino, jog susirinkime nebalsavo. Tai, jog 18 narių nebalsavo, yra užfiksuota ir pačiame protokole. Atsižvelgiant į tai, kad visuotinio narių susirinkimo protokole yra išskirta ketvirta kategorija „nebalsavo“ ir joje fiksuojamas tas pats 18 balsų skaičius, darytina išvada, kad 18 narių iš susirinkimo protestuodami pasišalino.

5. Teismas teisingai konstatavo, jog minėtas įstatų 4.5. p. pažeidimas yra vienkartinis ir jokiu būdu negali būti vertinamas kaip grubus. Todėl pašalinti ieškovą iš būrelio už šį pažeidimą nėra materialinio pagrindo.

6. Teismui pripažinus 2014-03-30 sprendimą negaliojančiu, nelieka pagrindo 2014-05-24 sprendimui. 2014-05-24 visuotiniame susirinkime neturėjo galimybės dalyvauti ir nedalyvavo S. B., todėl teismas tai laikė savarankišku pagrindu skundžiamą 2014-03-30 visuotinio susirinkimo nutarimą pripažinti neteisėtu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovo S. B. ieškinį ir pripažino negaliojančiu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio 2014-03-30 visuotinio narių susirinkimo nutarimą „pašalinti S. B. iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio narių už nepagarbą būrelio nariams, už būrelio narių kiršinimą ir tarpusavio santykių aštrinimą bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 3.5.2 p., 3.5.3 p., 3.7 p., 4.5 p., 4.15.3 p. pažeidimą“, pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas S. B. yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio tikrasis narys nuo 1998 m., pirmininkas nuo 2006-05-29 iki 2014-05-05, tarybos narys nuo 2006-05-29 iki 2014-05-05. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio narių 2014 m. kovo 30 d. neeilinio visuotinio-rinkiminio susirinkimo ginčijamu 3.1 p. nutarimu nutarta „pašalinti S. B. iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio narių už nepagarbą būrelio nariams, už būrelio narių kiršinimą ir tarpusavio santykių aštrinimą bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 3.5.2 p., 3.5.3 p., 3.7 p., 4.5 p., 4.15.3 p. pažeidimą“.

Sprendžiant dėl bylos teisminio nagrinėjimo ribų, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, aktualūs yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, 35 straipsnio 1 ir 3 dalys, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis ir 11 straipsnis, Asociacijų įstatymo bei CPK normos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas, bylos Nr. 38/06). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti, šios teisės negalima paneigti, asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio, yra konstatavęs, kad konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių organizacijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų, asmenys, siekdami įgyvendinti savo teises ir interesus politinėje, ekonominėje, kultūrinėje, socialinėje ir kitose gyvenimo srityse, gali jungtis į įvairius susivienijimus, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, asmens laisva valia – pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas, bylos Nr. 8/99). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad esminis Konstitucijoje numatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios, atžvilgiu. Tik būdami autonomiški valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atžvilgiu susivienijimai gali veiksmingai veikti kaip svarbus pilietinės visuomenės elementas, būti demokratinės valstybės piliečių saviraiškos forma ir visuomeninio aktyvumo garantas. Susivienijimų autonomiškumas viešosios valdžios atžvilgiu suponuoja inter alia jų konstitucinę teisę laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 10/02). Konstitucijos 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bendrijų, politinių partijų, asociacijų steigimo ir veiklos įstatyminio reglamentavimo principas.

Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta: asociacijos narių teisės ir pareigos; naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos; visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 3.7 punkte numatyta, kad būrelio nariai gali būti pašalinami tarybos siūlymu visuotiniame narių susirinkime tuo atveju, jeigu grubiai pažeidžia būrelio įstatus, nesilaiko medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nevykdo būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų, akivaizdžiai veikia prieš medžiotojų būrelį, viršija įgaliojimus, nemoka nario mokesčio. Įstatų 4.5 punkte įtvirtinta, kad apie visuotinio narių susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę medžiotojų būrelio pirmininkas ne vėliau kaip 14 dienų iki susirinkimo praneša kiekvienam būrelio nariui asmeniškai žodžiu arba raštu.

Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nebuvo informuotas, jog bus sprendžiamas būtent jo pašalinimo iš atsakovo narių klausimas, ir kad jam nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui.

Šalys neginčija aplinkybės, kad apie 2014 m. kovo 30 d. neeilinį visuotinį susirinkimą būrelio nariams buvo pranešta laiku ir tinkamai. Iš 2014 m. kovo 30 d. susirinkimo protokolo nustatyta, kad susirinkime dalyvavo 38 būrelio nariai, viso būrelyje yra 43 nariai, todėl kvorumas nutarimams priimti buvo. Vienas iš susirinkimo darbotvarkės klausimų buvo „Dėl būrelio pirmininko S. B. „LMŽD Ginkūnų m. b.“ įstatų pažeidinėjimo (teismų sprendimai)“, už darbotvarkės patvirtinimą balsavo 20 balsų, prieš 15 balsų, 2 balsai susilaikė, S. S. atvyko vėliau. Iš susirinkimo protokolo matyti, kad svarstant šį klausimą, vienas iš dalyvavusių būrelio narių, pasiūlė S. B. pašalinti iš būrelio narių, už šį pasiūlymą balsavo 20 narių, prieš - nebuvo, susilaikiusių - nebuvo, 18 narių nebalsavo. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog 18 narių nebalsavo, yra užfiksuota protokole, ši aplinkybė nėra paneigta, nei vienas būrelio narys dėl to iki ieškinio padavimo nereiškė jokių pretenzijų, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad 18 narių nebalsavo. Šios aplinkybės nepaneigia R. K. ir A. Č. parodymai, kad jie pasirašė ant tuščio lapo, susirinkime buvo iki galo. Pirmosios instancijos teismo nuoroda, kad 18 narių protestuodami paliko susirinkimą, 18 narių, kurie užsirašė lape, protestuodami išėjo iš susirinkimo, nėra tiksli faktinių aplinkybių vertinimo prasme, tačiau šis netikslumas neturi esminės įtakos priimto procesinio sprendimo teisėtumui.

Byloje nustatyta, kad sprendžiant būrelio nario atleidimo klausimą, nebuvo pravesta išankstinė procedūra, kuria tarybos nariai turi priimti sprendimą (nutarimą) ir pasiūlyti atleidimo klausimą svarstyti visuotiniame susirinkime. Toks nutarimas taryboje priimtas nebuvo ir tarybos siūlymas pašalinti ieškovą S. B. iš būrelio narių, visuotiniam susirinkimui nepateiktas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad P. A. kartu su 8 būrelio nariais 2014 m. vasario 13 d. kreipėsi į būrelio tarybą, prašydami 2014 m. vasario 13 d. tarybos posėdyje svarstyti būrelio pirmininko S. B. įstatų 4.5 punkto pažeidimus ir pateikti pasiūlymą artimiausiame visuotiniame narių susirinkime. Šis prašymas užregistruotas ir svarstytas 2014 m. kovo 19 d. tarybos susirinkime, tačiau joks nutarimas dėl minėto prašymo nepriimtas. Teisėjų kolegija pažymi, būrelio nario pašalinimo klausimas yra aiškiai reglamentuotas būrelio įstatų 3.7 punkte, kadangi tarybos siūlymo pašalinti S. B. iš būrelio narių nebuvo priimta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo padarytas procedūrinis pažeidimas.

Apelianto argumentas, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelyje sprendžiant klausimą dėl būrelio nario elgesio į darbotvarkę ne visada buvo teikiamas klausimas dėl nario šalinimo, nors toks klausimas po nario elgesio aptarimo vėliau būdavo svarstomas ir sprendimas buvo priimamas, nesudaro pagrindo ieškovo S. B. atžvilgiu priimto skundžiamo nutarimo laikyti teisėtu, kadangi būrelio praktika negali prieštarauti įstatams ir pažeisti įstatuose nustatytos imperatyvios jos narių šalinimo iš būrelio tvarkos. Aplinkybę, kad būrelio nariai nesitikėjo, jog bus svarstomas klausimas dėl ieškovo pašalinimo patvirtina faktas, kad 18 būrelio narių iš viso nebalsavo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asociacijoje, sprendžiant narystės apribojimo klausimus, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokiam svarbiam klausimui nagrinėti: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami visuomeninio poveikio ar prevencinių priemonių taikymo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 3.6 p. numatyta, jog medžiotojų būrelis turi teisę pašalinti narius. Įstatų 3.7 p. numatyta, kad būrelio nariai gali būti pašalinti tarybos siūlymu visuotiniame narių susirinkime, tuo atveju jei grubiai pažeidžia šiuos įstatus, nesilaiko medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kt. Pažymėtina, kad atsakovas neteisingai interpretuoja įstatų punktus, teigdamas, kad ieškovas iš būrelio narių galėjo būti pašalintas neeilinio visuotinio atsakovo narių susirinkimo metu, o tam nėra būtinas tarybos siūlymas. Atkreiptinas dėmesys, kad medžiotojų būrelis narių pašalinimo teisę įgyvendina per visuotinį narių susirinkimą, kuris įgaliotas spręsti šį klausimą tik atlikus išankstinę procedūrą taryboje, todėl atsakovo teiginys yra visiškai nepagrįstas. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 3.6 p. yra bendroji norma, kuri yra sukonkretinta 3.7 punkte. Pažymėtina, kad atsakovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-550/2006 civilinėje byloje nėra aktuali nagrinėjamoje byloje, kadangi jų faktinės situacijos nėra analogiškos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš 43 balso teisę turinčių būrelio narių susirinkime dalyvavo 38, todėl penki būrelio nariai, nedalyvavę susirinkime, apie nario pašalinimo iš būrelio klausimo svarstymą nežino, kas taip pat laikyta procedūriniu pažeidimo. Nepaisant to, kad nebuvo apklausti būrelio nariai, nedalyvavęs 2014 m. kovo 30 d. susirinkime ir jų nuomonė neišklausyta, esminės reikšmės konstatuotiems pažeidimams neturi.

Pripažintina, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio darbotvarkėje numačius klausimą „Dėl būrelio pirmininko S. B. „LM.ŽD Ginkūnų“ m. b. įstatų pažeidimo (teismų sprendimai)“, šis klausimas turėjo apsiriboti vien šių pažeidimų apsvarstymu, kadangi būtent tokią išvadą galima padaryti iš darbotvarkės formuluotės. Platesne apimtimi nagrinėti ieškovo padarytų pažeidimų nebuvo galima, nes ieškovui nebuvo suteikta galimybė pasirengti tinkamai į juos atsakyti. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.: 2-2616-362/2013 ir Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-57-372/2014 sprendė klausimą dėl Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio pirmininko veiksmų, 2013-02-20 pranešant apie eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sušaukimą, teisėtumo. Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-93-901/2012 ir Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje 2A-516-154/2012 nagrinėjo klausimą dėl Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo, kuriuo nutarta sustabdyti P. A. ir P. J. narystę būrelyje iki 2012 m. kovo 3 dienos ir teikiama visuotiniam susirinkimui juos pašalinti iš būrelio narių, teisėtumo. Kaip matyti iš nurodytų bylų, juose ieškovo S. B. veiksmai vertinti ne kaip Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio eilinio nario, o kaip būrelio pirmininko. Taigi, nurodyti teismo sprendimai buvo aktualūs sprendžiant klausimą dėl S. B. pašalinimo iš būrelio pirmininko pareigų, galėjo būti aptarti išvengiant pažeidimų pasikartojimo ateityje, bet negalėjo būti pagrindu antrą kartą bausti už tuos pačius veiksmus, pašalinant ir iš medžiotojų būrelio narių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo, kaip būrelio pirmininko pareigų netinkamas atlikimas sąlygoja vien jo galimybę toliau būti/nebūti būrelio pirmininku, o tų pačių aplinkybių (veiksmų) vertinti ir taikyti dvigubą atsakomybę atsakovė negalėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais ieškovo S. B. atsakomybės klausimas jau išspręstas, pakartotinis įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų aplinkybių vertinimas nėra galimas. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus šiuo klausimu ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pakartotinai faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiais teismų sprendimais, bet citavo pirmosios instancijos teismo ir apygardos teismo procesinių sprendimų tekstus.

Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-93-901/2012 bei Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-516-154/2012 nebuvo vertinami ikiteisminio tyrimo duomenys, skundžiamame sprendime teismas konstatavo būrelio narių tarpusavio santykių priešiškumą, nurodė, kad nesant duomenų apie S. B. kitus pažeidimus, vienkartinės pareigos sušaukti visuotinį susirinkimą neįvykdymas negali būti vertinamas kaip grubus. Taip pat pažymėtina, kad ieškovo netinkamas pirmininko pareigų vykdymas, kaip jau minėta, yra aktualus sprendžiant klausimą tik dėl pirmininko statuso. Pašalinimas iš būrelio narių negali būti grindžiamas pirmininko pareigų netinkamu atlikimu, kadangi, kaip nurodo pats atsakovas, 2014-03-30 susirinkimo metu ieškovas jau nebebuvo būrelio pirmininku pasibaigus jo kadencijai. Medžiotojų būrelio nariui nėra reikalavimo atlikti pirmininko funkcijas, todėl ir vertinant ieškovo pašalinimo iš būrelio narių pagrindus, turi būti analizuojamos kitos aplinkybės, susijusios su eilinio būrelio nario pareigomis. Atkreiptinas dėmesys, kad iki ginčijamo visuotinio susirinkimo nutarimo priėmimo, ieškovo S. B. pašalinimas iš būrelio narių nebuvo iškeltas jokia forma, nebuvo nagrinėjamas elgesys kitų narių atžvilgiu. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas pažeidė būrelio įstatų 3.5.3. p. nario pareigą ginti būrelio interesus, garbę, nes byloje neįrodyta, kad būrelio nariai būtų kreipęsi dėl to su pretenzijomis į ieškovą, kad šios aplinkybės būtų nustatytos kompetentingų institucijų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų 2014 m. gegužės 24 d. visuotinio susirinkimo priimtas nutarimas kuriuo paliktas galioti 2014 m. kovo 30 d. visuotinio neeilinio rinkiminio susirinkimo sprendimas nėra nagrinėjamos bylos objektas, tačiau panaikinus skundžiamą nutarimą, 2014 m. kovo 30 d. visuotinio neeilinio rinkiminio susirinkimo sprendimas tampa niekiniu. Pažymėtina, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis negali pats spręsti dėl ginčijamo nutarimo galiojimo ir neturi teisinio pagrindo įvertinti 2014-03-30 visuotinio narių susirinkimo nutarimo „pašalinti S. B. iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio narių už nepagarbą būrelio nariams, už būrelio narių kiršinimą ir tarpusavio santykių aštrinimą bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 3.5.2 p., 3.5.3 p., 3.7 p., 4.5 p., 4.15.3 p. pažeidimą“ teisėtumą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad visų paminėtų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus bei byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas pagal apeliacinio skundo motyvus paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovas S. B. prašė priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas pagrindžiančius dokumentus, jam iš atsakovės priteisima 774,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio (į. k. 193449912) 774,40 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.