- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-29
- Bylos Nr.
- 2A-57-372/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01647-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų
- Ieškovas
- P. A., V. B., I. F., R. G., P. J., B. P., E. P., A. P., J. Š., J. Ž.
Teisėjas A. Martinavičius Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01647-2013-6
NUTARTIS
2014 m. sausio 29 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2616-362/2013 pagal ieškovų P. A., V. B., I. F., R. G., P. J., B. P., E. P., A. P., J. Š., J. Ž. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būreliui dėl visuotinio Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio susirinkimo sušaukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai P. A., V. B., I. F., R. G., P. J., B. P., E. P., A. P., J. Š., J. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būreliui, kuriuo prašė pripažinti, jog Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio pirmininko veiksmai, 2013-02-20 pranešant apie eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sušaukimą, yra neteisėti, o pats 2013-02-20 pranešimas apie eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sušaukimą taip pat yra neteisėtas. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 4 str. 4.3 d. ir LR Asociacijų įstatymu 2013-02-16 buvo šaukiamas neeilinis būrelio narių susirinkimas. Šį susirinkimą inicijavo 1/3 būrelio narių. Apie susirinkimą buvo pranešta Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) S. B. ir kitiems būrelio nariams įstatų 4 str. 4.5 d. pagrindu. Būrelio nariai inicijavo susirinkimą dėl to, kad kilo abejonių būrelio (duomenys neskelbtini) S. B.. Tokią būrelio narių nuomonę sąlygojo iš būrelio lėšų atliktos savavališkos (tai konstatavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktas) (duomenys neskelbtini) kvartale statybos bei Šiaulių miesto apylinkės 2012-04-25 sprendimas ir Šiaulių apygardos teismo 2012-11-02 nutartis. Būrelio pirmininkas atsisakė bendradarbiauti ir nesiėmė jokių veiksmų, t. y. nepaskelbė apie visuotinio narių susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę, kaip tai numato Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 4.5. p. Susirinkimo data, vieta ir laikas bei darbotvarkė buvo skelbiama oficialiame internetiniame būrelio tinklalapyje (www.ginkunumb.lt). 2013-02-16 į neeilinį visuotinį būrelio narių susirinkimą nesusirinko įstatuose numatytas narių skaičius, t. y. nebuvo kvorumo, todėl susirinkimas buvo laikomas neįvykusiu. Vadovaujantis LR Asociacijų įstatymo 8 str. 8 d. nuostatomis nuspręsta sušaukti pakartotinį visuotinį narių susirinkimą. Tačiau, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) S. B., nesilaikydamas nustatytos tvarkos, sušaukė eilinį narių susirinkimą būtent tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, t. y. 2013-03-09, 12 val., adresu (duomenys neskelbtini). Pirmininko šaukiamo susirinkimo darbotvarkėje yra numatyta svarstyti eilinio visuotinio atsakovo susirinkimo klausimus ir tokius pačius klausimus, kurie turėjo būti svarstomi neeiliniame pakartotiniame visuotiniame atsakovo susirinkime. Tačiau neeilinio pakartotinio visuotinio narių susirinkimo klausimai nukelti į darbotvarkės pabaigą, nors jie yra pačiam būreliui labai svarbūs ir turi didelės reikšmės. Pirmininkas nevykdė įstatų reikalavimų ir įstatuose nustatyta tvarka apie neeilinį visuotinį atsakovo narių susirinkimą nepaskelbė. Kadangi, nesusirinko reikiamas skaičius atsakovo narių, todėl buvo nuspręsta sušaukti pakartotinį susirinkimą ir išspręsti rūpimus klausimus. Ieškovai mano, kad pirmiausia turėjo įvykti pakartotinis atsakovo narių susirinkimas, nes ginčijamame pranešime apie eilinio susirinkimo sušaukimą nurodomi klausimai negali būti svarstomi anksčiau, nei bus išspręsti klausimai, nurodyti pakartotinio susirinkimo darbotvarkėje. Pirmininkas neparengė pranešimo apie pakartotinį neeilinį visuotinį narių susirinkimą ir jį ignoravo. Pirmininkas elgiasi neteisėtai, jo sušauktas susirinkimas yra neteisėtas, todėl turi būti pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu.
Atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal būrelio įstatų 4.3 punktą visuotinis narių susirinkimas šaukiamas pagal poreikį, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus. Susirinkimo iniciatyvos teisę turi medžiotojų būrelio pirmininkas, 2/3 tarybos narių, kontrolės komisija ir ne mažiau kaip 1/3 būrelio narių. Pagal būrelio įstatų 4.15.3 punktą pirmininkas organizuoja visuotinius narių susirinkimus, pagal įstatų 4.5 punktą apie visuotinio narių susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę pirmininkas ne vėliau kaip per 14 dienų iki susirinkimo praneša kiekvienam būrelio nariui asmeniškai arba raštu. Būrelio įstatų 8.1 punkte nustatyta, kad apie šaukiamus visuotinius narių susirinkimus medžiotojų būrelio pirmininkas paskelbia kaip nustatyta šių įstatų 4.5 punkte. Būrelio įstatai nesuteikia teisės daliai būrelio narių nustatyti susirinkimo datą bei šaukti narių susirinkimą. Nesilaikydami būrelio įstatuose įtvirtintų nuostatų dėl narių susirinkimų sušaukimo tvarkos, dalis būrelio narių 2013-01-29 būrelio pirmininkui įteikė 2013-01-04 pranešimą, kuriame nurodoma, kad 2013-02-16, 12 val., šaukiamas medžiotojų būrelio neeilinis visuotinis susirinkimas. Susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai. Apie susirinkimą buvo paskelbta internetiniame puslapyje likus iki jo mažiau nei 14 dienų. Būrelio pirmininkas 2013-01-26 susirgo, iki 2013-02-20 buvo nedarbingas. 2013-02-20 pranešimu pirmininkas pranešė, kad 2013-03-09 yra šaukiamas eilinis būrelio narių susirinkimas. Į susirinkimo darbotvarkę buvo įtraukti visi klausimai, kuriuos dalis būrelio narių buvo įtraukę į 2013-01-04 pranešimą. Tokiu būdu pirmininkas 2013-02-20 pranešimu tinkamai realizavo būrelio įstatų 4.3 punkte numatytą ne mažiau kaip 1/3 būrelio narių iniciatyvos teisę dėl narių susirinkimo sušaukimo, laikėsi tiek Asociacijų įstatymo, tiek būrelio įstatų nuostatų.
Atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio 2013 m. vasario 16 d. neeilinį visuotinį narių susirinkimą neteisėtu ir negaliojančiu. Nurodė, kad 2013-02-16 susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai, todėl jis pripažintinas negaliojančiu. 2013-02-16 susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant Būrelio įstatų 4.5 punktą; 4.15.3 punktą; 8.1 punktą. Asociacijos įstatymo 8 str., 9 d. nustato, kad asociacijos visuotinis narių susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas asociacijos įstatų nustatyta tvarka. Būrelio nariai dėl susirinkimo sušaukimo turėjo kreiptis į teismą.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimu priėmė atsisakymą nuo ieškinio ir toje dalyje bylą nutraukė. Priteisė iš ieškovų P. A., V. B., I. F., R. G., P. J., B. P., E. P., A. P., J. Š., J. Ž. solidariai, 500 Lt atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būreliui už advokato pagalbą. Priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio ieškovui P. A. 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.
Teismas, išanalizavęs Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatus, nustatė, kad šis būrelis yra savanoriškas susivienijimas narystės pagrindu, pagal teisinę formą – asociacija, todėl susirinkimo organizavimo klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymas.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 str. numato, jog negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis į taikius susirinkimus, ši teisė gali būti ribojama tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę, kitų asmenų teises ir laisves. Teismas nustatė, kad įstatų 4.3 p., yra numatyta, jog visuotinio susirinkimo iniciatyvinė teisė priklauso ir 1/3 būrelio narių, tad įstatai šioje vietoje tinkamai tiek užtikrina susirinkimų laisvę, tiek ją riboja, kad šia teise nebūtų piktnaudžiaujama. Teismas, spręsdamas, kas yra ta iniciatyvos teisė, laikė, jog tai ir yra numatytas visuotinio susirinkimo šaukimas pagal poreikį.
Teismas sprendė, jog iniciatyvos teisė negali būti ribojama jokia kita tvarka, nei tai nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 str., nes toks ribojimas nėra numatytas nei Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatyme, nei pačiuose būrelio įstatuose. Nesant aiškumo įstatuose, kaip šia iniciatyvos teise gali būti pasinaudojama, ji turi būti įgyvendinama, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas laikė, jog, esant poreikiui, iniciatyvos teisę turintis asmuo turi teisę nurodyti ir visuotinio susirinkimo laiką ir vietą. Be to, teismas laikė, jog subjektas, turintis visuotinio susirinkimo iniciatyvos teisę, ir pateikęs būrelio pirmininkui teikimą dėl tokio susirinkimo organizavimo su nurodyta darbotvarke ir susirinkimo laiku, jei ši iniciatyva atitinka įstatų reikalavimus dėl pranešimo būrelio nariams terminų, ir būrelio pirmininkui nevykdant jam numatytos įstatuose 4.5 pareigos laiku ir tinkamai pranešti būrelio nariams apie organizuojamą susirinkimą bei nepateikiant svarbių šios pareigos nevykdymo priežasčių, turi teisę pats atlikti šias įstatų 4.5 numatytas pareigas tam, kad suteikta iniciatyvos teisė būtų tinkamai realizuota. Teismas nurodė, kad, esant tinkamam teikimui iš iniciatyvos teisę turinčio subjekto būrelio pirmininkui dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo, pirmininkui atsiranda pareiga įvykdyti įstatų 4.5 p. numatytus veiksmus dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo. Ši pareiga gali būti ribojama esančiomis svarbiomis priežastimis, apie kurias turi būti informuojamas iniciatyvos teisę turintis subjektas. Teismo vertinimu, kitoks šių normų aiškinimas leistų būrelio primininkui, esant priešingoms jo ir iniciatyvos teisę turinčių subjektų nuomonei apie būrelio poreikius, tame tarpe ir dėl paties būrelio pirmininko veiksmų, riboti iniciatyvos teisę laiku, vieta ar darbotvarke, kas neatitiktų tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek pačiuose įstatuose numatyto lygiateisiškumo, bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Teismas nustatė, kad tinkamas būrelio narių skaičius, sudaręs iniciatyvinę grupę, pateikė teikimą būrelio pirmininkui 2013-01-29 dėl visuotinio narių susirinkimo organizavimo 2013 m. vasario 16 dieną, pagal pateiktą darbotvarkę, būrelio pirmininkas pasirašė dėl tokio teikimo gavimo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog būrelio pirmininkas būtų realizavęs savo įstatų 4.5 p. numatytą pareigą dėl pranešimo apie visuotinį narių susirinkimą, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jis būtų iniciatyvos teisę turinčiam subjektui, pranešęs apie tokios savo pareigos neatlikimo priežastis. Teismui pateikti įrodymai, jog būrelio pirmininkas tuo metu buvo nedarbingas dėl ligos, tačiau taip pat pateikti įrodymai, jog jis apie tai teikimo gavimo metu iniciatyvinės grupės atstovams nepranešė, kaip to nepadarė ir vėliau, bei nedelegavo savo pareigos kam nors iš tarybos ar būrelio narių, nors tai nėra uždrausta būrelio įstatais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad būrelio įstatuose numatyta, jog pranešimas elektroniniu būdu prilyginamas pranešimui raštu, būrelio pirmininkas namuose turi kompiuterį, kuriuo gali tokius pranešimus išsiųsti, teikimas būrelio pirmininkui įteiktas ne jo namuose, o prie jų, išėjus būrelio primininkui į lauką, tad iniciatyvinė grupė turėjo pagrindą tikėtis, jog įstatų 4.5 reikalavimai bus išpildyti. Neatlikus šios pareigos be svarbios priežasties būrelio pirmininkui, o atlikus pačiam iniciatyvos teisę turinčiam subjektui, teismas to nelaikė įstatų pažeidimu, todėl susirinkimą, nesant nurodytų kitų procedūrinių pažeidimų, laikė įvykusiu ir teisėtu.
Teismas pažymėjo, jog susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turinčių subjektų teisės negali būti niekaip kitaip ribojamos, tik kaip įstatymų numatytu būdu, tačiau tokia teisė negali pažeisti kitų asmenų teisių ir pareigų. Sprendžiant iš Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatyme ir būrelio įstatuose išdėstytų teisės normų, reglamentuojančių visuotinių susirinkimų sušaukimo, jų pravedimo ir sprendimų priėmimo bei galiojimo tvarkos, esant jau įvykusiam visuotiniam susirinkimui, neginčijant jo teisėtumo ir esant paskelbtam pakartotinam visuotiniam susirinkimui, visuotinio narių susirinkimo pagal analogišką darbotvarkę sušaukimas pažeidžia iniciatyvos teise pasinaudojusių asmenų, nepriklausomai kas jie tokie, teises, kadangi skiriasi galimybės priimti visuotinio susirinkimo metu sprendimus.
Teismas, atmesdamas priešieškinį iš atsakovo priteisė ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgė į šalių procesinį elgesį, procesinį bendradarbiavimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-04 sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinys ir toje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismas netinkamai aiškino susirinkimo iniciatyvos teisės turinį, nepagrįstai asociacijos narių susirinkimo iniciatyvos teisę sutapatino su teise sušaukti asociacijos narių susirinkimą, todėl visiškai nepagrįstai sprendė, jog kiekvienas iš būrelio narių susirinkimo iniciatyvos teisę turinčių subjektų turi ir teisę sušaukti narių visuotinį narių susirinkimą. Teismas netinkamai aiškino būrelio įstatų 4.3 punkto nuostatas.Teismas byloje taikė Konstitucijos 36 straipsnio nuostatas, nors šios teisės normos reglamentuoja visiškai kitus teisinius klausimus nei kilusio ginčo dalykas, todėl padarė aiškiai neteisingas išvadas. Teismas nepagrįstai nedarė skirtumo tarp piliečių teisės rinktis į taikų susirinkimą ir asociacijos, kaip viešojo juridinio asmens, organo – visuotinio narių susirinkimo, kas yra visiškai skirtingos teisinės kategorijos.Teismas nepagrįstai nusprendė, kad būrelio pirmininkas pažeidė būrelio įstatų 4.5 punkto nuostatas, nesušaukė susirinkimo pagal susirinkimo iniciatyvos teisę turinčio subjekto iniciatyvą, nors byloje esantys įrodymai tokioms teismo išvadoms prieštarauja. Teismas nustatė, kad susirinkimo iniciatyvos teisę turintis subjektas 2013-01-29 įteikė būrelio pirmininkui teikimą dėl visuotinio narių susirinkimo organizavimo pagal pateiktą darbotvarkę, teikime nurodė ir tokio susirinkimo datą – 2013-02-16. Teismas taip pat nustatė, kad būrelio pirmininkas tuo metu buvo nedarbingas. Tačiau kadangi būrelio pirmininkas nesušaukė narių susirinkimo 2013-02-16, teismas laikė, kad būrelio pirmininkas neatliko pareigos, numatytos būrelio įstatų 4.5 punkte.Teismas pažeidė CPK 98 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai iš atsakovo ieškovui P. A. priteisė 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nors ieškovas P. A. teikė įrodymus dėl 1500 Lt išlaidų už advokato teikiamą teisinę pagalbą (atsiliepimo į priešieškinį paruošimą ir atstovavimą), bet vien tai nesuteikia teisės priteisti visą šią sumą iš atsakovo, nes byla nebuvo sudėtinga, todėl advokato darbo sąnaudos tikrai nebuvo tokios didelės.
Ieškovai P. A., V. B., I. F., R. G., P. J., B. P., E. P., A. P., J. Š., J. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-04 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas pareikšti priešieškinio neturėjo teisės, nes LR CK 2.82 str. 4 d. nustatyta, jog ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Nei LR CK, nei LR Asociacijų įstatyme nėra nustatyta, kad ieškinį gali pareikši pats juridinis asmuo dėl jo dalyvių priimtų sprendimų. Atsakovas neginčija pakartotinio 2013-03-09 neeilinio visuotinio narių susirinkimo, kuris įvyko 2012-02-16 neeilinio visuotinio narių susirinkimo pasėkoje, sprendimų. Ginčijamas 2012-02-16 susirinkimas, buvo laikomas neįvykusiu, nes atėjo maža dalis būrelio narių, kurie nesudarė kvorumo. Todėl 2013-02-16 susirinkimas iš esmės nieko neišsprendė ir jokių nutarimų nepriėmė. Atsakovo, kaip juridinio asmens, teisės konkrečiu atveju nebuvo pažeistos. Apelianto argumentas, jog teismas nepagrįstai taikė Konstitucijos 36 str. nuostatas yra nepagrįstas. Atsakovo atstovas pripažino aplinkybę, jog jis nedarbingumo metu dalyvavo viešuose renginiuose, o apeliaciniame skunde nurodė, jog dar nedarbingumo metu sušaukė 2013-02-20 būrelio tarybos susirinkimą. Akivaizdu, jog pirmininkas ir nedarbingumo metu veikė kaip atsakovo pirmininkas. Teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgęs į rekomendacijų nuostatas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK178 straipsnis). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (CPK 185 straipsnis). Su apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių priešieškinio pagrįstumą (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. neįrodė, kad būrelio nariai šaukdami visuotinį narių susirinkimą pažeidė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatuose nustatytą susirinkimų sušaukimo tvarką, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl 2013-02-16 neeilinio visuotinio susirinkimo sušaukimo tvarkos ir teisėtumo atmestini.
Iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis įstatų (1.1 punktas) (1 t., 18 b. l.) matyti, kad būrelio teisinė forma – asociacija. Juridinių asmenų, kurių teisinė forma asociacija, steigimą, valdymą, veiklą, susirinkimų sušaukimo ypatumus reglamentuoja Asociacijų įstatymo nuostatos. Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalis numato, jog visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. Pagal būrelio įstatų 4.3 punktą visuotinis narių susirinkimas šaukiamas pagal poreikį, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus. Susirinkimo iniciatyvos teisę turi medžiotojų būrelio pirmininkas, 2/3 tarybos narių, kontrolės komisija ir ne mažiau kaip 1/3 būrelio narių. Pagal būrelio įstatų 4.15.3 punktą medžiotojų būrelio pirmininkas organizuoja visuotinius narių susirinkimus, pagal įstatų 4.5 punktą apie visuotinio narių susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę medžiotojų būrelio pirmininkas ne vėliau kaip per 14 dienų iki susirinkimo praneša kiekvienam būrelio nariui asmeniškai arba raštu. Būrelio įstatų 8.1 punkte nustatyta, kad apie šaukiamus visuotinius narių susirinkimus medžiotojų būrelio pirmininkas paskelbia kaip nustatyta šių įstatų 4.5 punkte.
Iš bylos medžiagos matyti, jog 1/3 būrelio narių iniciavo 2013-02-16 neeilinį visuotinį Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio susirinkimą (1 t., 54, 55 b. l.), raštas dėl šios iniciatyvos 2013-01-29 perduotas būrelio (duomenys neskelbtini) S. B., apie susirinkimą paskelbta ir elektroniniu būdu. Viso Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelyje pagal sąrašą yra 49 nariai.
Apeliantas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis apeliaciniu skundu teigia, kad teismas netinkamai aiškino susirinkimo iniciatyvos teisės turinį, nepagrįstai asociacijos narių susirinkimo iniciatyvos teisę sutapatino su teise sušaukti asociacijos narių susirinkimą. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutikti negali. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 4.3 punkto nuostatas, pagrįstai konstatavo, kad susirinkimo iniciatyvinė teisė priklauso 1/3 būrelio narių, t. y., kad kiekvienas iš tokią teisę turinčių subjektų gali, esant poreikiui, šaukti (inicijuoti) visuotinį susirinkimą. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, atsižvelgęs į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 4.15.3 punkto nuostatas, konstatavo, jog visuotinius narių susirinkimus organizuoja (šaukia) medžiotojų būrelio pirmininkas. Iš aukščiau paminėtų aplinkybių nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas asociacijos narių susirinkimo iniciatyvos teisę sutapatino su teise sušaukti asociacijos narių susirinkimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai sprendimą grindė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnio nuostatomis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnio norma yra bendra norma, apskritai numatanti draudimą drausti ar trukdyti piliečiams rinktis į bet kokius taikius susirinkimus. LR Asociacijų įstatymas ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatai yra specialiosios normos, reglamentuojančios tvarką kaip savo teises turi realizuoti konkretūs asmenys. Teismas pagrįstai sprendė, jog iniciatyvos teisė negali būti ribojama jokia kita tvarka, nei tai nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnyje, toks ribojimas nėra numatytas nei Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatyme, nei pačiuose būrelio įstatuose, o nesant aiškumo įstatuose, kaip iniciatyvos teise gali būti pasinaudojama, ji turi būti įgyvendinama, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad būrelio iniciatyvinė grupė pateikė teikimą būrelio pirmininkui 2013-01-29 dėl visuotinio narių susirinkimo organizavimo 2013 m. vasario 16 dieną, pagal pateiktą darbotvarkę, būrelio pirmininkas pasirašė dėl tokio teikimo gavimo (1 t., 54, 55 b. l.), tačiau būrelio pirmininkas nerealizavo įstatų 4.5 punkte numatytą pareigą dėl pranešimo apie visuotinį narių susirinkimą, nepranešė apie tokios savo pareigos neatlikimo priežastis iniciatyvos teisę turinčiam subjektui, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Todėl teismo išvada, jog Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio pirmininkas pažeidė būrelio įstatų 4.5 punkto nuostatas, nesušaukė susirinkimo pagal susirinkimo iniciatyvos teisę turinčio subjekto iniciatyvą yra teisėta ir pagrįsta. Aplinkybė, kad tuo metu būrelio pirmininkas buvo nedarbingas dėl ligos ir negalėjo atlikti organizacinių veiksmų, reikalingų visuotiniam narių susirinkimui sušaukti, vertintina tik kaip gynybinė pozicija. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būrelio pirmininkas turėjo teisę deleguoti savo pareigas kuriam nors iš tarybos ar būrelio narių, nes tai nėra uždrausta būrelio įstatais, arba elektroniniu būdu išsiuntinėti pranešimus visiems būrelio nariams apie visuotinio susirinkimo sušaukimą, kai juo labiau pagal Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 8.1 punkto nuostatas pranešimas elektroniniu būdu prilyginamas pranešimui raštu.
LR CPK 98 str. 1 d. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Teisėjų kolegijai konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė priešieškinį, konstatuotina, jog pagrįstai priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš atsakovo ieškovams už atsiliepimą į priešieškinį paruošimą. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas paprastai negali bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga – nuo 2013-01-01 – 1 000,00 Lt. Minėtų rekomendacijų 8.2 p. numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus priteistinas dydis yra 3 MMA. t. y. nuo 2013-01-01 – 3 000,00 Lt. Kolegija sprendžia, kad ieškovų prašymas priteisti iš atsakovo 1500 Lt bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, reikalaujama priteisti suma neviršija rekomendacijose numatytų dydžiu, o bylinėjimosi išlaidų sumą mažinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.