- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-04
- Bylos Nr.
- 2-2616-362/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Ieškovas
- P. A., V. B., I. F., R. G., P. J., B. P., E. P., A. P., J. Š., J. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui P. A. ir jo atstovui advokatui M. Bakanui, ieškovų V. B., I. F., R. G., P. J., B. P., E. P., A. P., J. Š., J. Ž. įgaliotam asmeniui P. A.,
atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis atstovams S. B. ir advokatui D. Narmontui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl visuotinio susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, bei priešieškinį byloje.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai P. A., V. B., I. F., R. G., P. J., B. P., E. P., A. P., J. Š., J. Ž. 2013 03 07 priimtu ieškinio pareiškimu, atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis, prašė pripažinti, jog Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio pirmininko veiksmai 2013 02 20 pranešant apie eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sušaukimą yra neteisėti, o pats 2013 02 20 pranešimas apie eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sušaukimą taip pat yra neteisėtas. 2013 04 25 teisme priimtas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio priešieškinis, dėl Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio 2013 02 16 neeilinio visuotinio narių susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu.
Esant procesiniam bendrininkavimui (LR CPK 43 str., 44 str.), ieškovai V. B., I. F., R. G., P. J., B. P., E. P., A. P., J. Š., J. Ž. pavedė atstovauti jų interesus ieškovą P. A..
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, jog 17 asmenų iniciatyvinė grupė iniciavo 2013 02 16 neeilinį visuotinį Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio susirinkimą, raštas dėl šios iniciatyvos 2013 01 29 perduotas būrelio pirmininkui S. B., apie susirinkimą paskelbta ir elektroniniu būdu. Viso Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelyje pagal sąrašą yra 49 nariai. 2013 02 16 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio neeilinio visuotinio susirinkimo protokole užfiksuota, jog iš 42 narių dalyvauja 15, nesant kvorumo, priimamas sprendimas sušaukti pakartotiną susirinkimą 2013 03 09, apie šį susirinkimą būrelio nariams pranešama registruotais laiškais, išsiųstais 2013 02 20, nurodant susirinkimo datą, vietą ir darbotvarkę. 2013 02 20 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio pirmininkas S. B. išplatina pranešimą apie visuotinį ataskaitinį būrelio narių susirinkimą, tą pačią dieną, tą pačią valandą ir toje pačioje vietoje, į darbotvarkę įtraukiant ir iniciatyvinės grupės numatytus klausimus. Pateikti įrodymai, jog nuo 2013 02 01 iki 2013 02 20 pirmininkas S. B. buvo nedarbingas dėl ligos. 2013 03 09 įvykusio visuotinio susirinkimo metu išnagrinėti tik iniciatyvinės grupės numatyti klausimai.
Byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, abi šalys pripažįsta, jog apie 2013 02 16 dienos organizuojamą neeilinį visuotinį susirinkimą buvo pranešta tinkamai visiems būrelio nariams. Taip pat nėra ginčo dėl kvorumo, priimtų sprendimų ir kitų procesinių normų vykdymo, byloje kyla ginčas, ar 2013 02 16 neeilinis visuotinis narių susirinkimas sušauktas tinkamai ir yra teisėtas.
Pagal į bylą pateiktus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatus – šis būrelis yra savanoriškas susivienijimas narystės pagrindu, pagal teisinę formą – asociacija, tad susirinkimo organizavimo klausimus normuoja Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymas. Šio įstatymo 8 str. 6 d. numato, jog visuotiniai susirinkimai šaukiami asociacijos įstatuose numatyta tvarka. Susipažinus su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatais, nustatyta, jog įstatų 4.3 p. numato, jog visuotinis narių susirinkimas šaukiamas pagal poreikį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus, susirinkimo iniciatyvos teisę turi būrelio pirmininkas, 2/3 tarybos narių, kontrolės komisija, ir ne mažiau kaip 1/3 būrelio narių. Įstatų 4.5 p. numato, jog apie visuotinio susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę būrelio pirmininkas ne mažiau kaip 14 dienų iki susirinkimo praneša kiekvienam būrelio nariui asmeniškai raštu ar žodžiu, neįvykus susirinkimui dėl kvorumo nebuvimo, apie pakartotiną susirinkimą pranešama registruotais laiškais. Įstatų 4.15.3 p. numato, jog būrelio pirmininkas organizuoja narių susirinkimus. Įstatų 6.5, 7.1 p.p. numato visuotinių ataskaitinių susirinkimų organizavimo būtinumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 str. numato, jog negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis į taikius susirinkimus, ši teisė gali būti ribojama tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę, kitų asmenų teises ir laisves. Šiai pamatinei teisės normai turi atitikti ir įstatymai, ir kiti norminiai aktai, šiuo atveju – ir Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymas bei asociacijos įstatai. Kaip matyti iš įstatų 4.3 p., juose yra numatyta, jog visuotinio susirinkimo iniciatyvinė teisė priklauso ir 1/3 būrelio narių, tad įstatai šioje vietoje tinkamai tiek užtikrina susirinkimų laisvę, tiek ją riboja, kad šia teise nebūtų piktnaudžiaujama. Pastebėtina, jog suteikta iniciatyvos teisė visiems ją turintiems subjektams yra vienoda, t.y., kiekvienas iš tokią teisę turinčių subjektų gali, esant poreikiai, šaukti visuotinį susirinkimą. Ši išvada kyla iš įstatų 4.3 p. analizės, kurioje nurodoma, jog susirinkimas šaukiamas pagal poreikį, o iniciatyvos teisę turi nurodyti asmenys. Tokiu būdu, sprendžiant, kas yra ta iniciatyvos teisė, laikytina, jog tai ir yra numatytas visuotinio susirinkimo šaukimas pagal poreikį. Pažymėtina, jog be įstatų 4.3 p. numatytos iniciatyvos teisės būrelio pirmininkas turi dar ir įstatų 6.5, 7.1 p.p. numatytą pareigą sušaukti visuotinį ataskaitinį būrelio susirinkimą, kuris, be abejo, gali sutapti su pagal poreikį šaukiamu visuotiniu susirinkimu, jei tik darbotvarkėje yra numatyta apsvarstyti būtinus ataskaitiniame susirinkime klausimus.
Naudojantis iniciatyvos teise, kiekvienas iš ją turinčių subjektų turi savo iniciatyvoje nurodyti ir tą poreikį, dėl kurio šaukiamas būrelio susirinkimas, tokiu būdu, privalomai nurodoma ir susirinkimo darbotvarkė. Teismas taip pat sprendžia, jog ši iniciatyvos teisė negali būti ribojama jokia kita tvarka, nei tai nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 str., toks ribojimas nėra numatytas nei Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatyme, nei pačiuose būrelio įstatuose, o nesant aiškumo įstatuose, kaip šia iniciatyvos teise gali būti pasinaudojama, ji turi būti įgyvendinama, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Tokiu būdu, teismas laiko, jog, esant poreikiui, iniciatyvos teisę turintis asmuo turi teisę nurodyti ir visuotinio susirinkimo laiką, o, esant poreikiui , ir vietą. Šita galimybė iniciatyvos teisę turinčiam subjektui suteiktina tiek iš lingvistinės termino poreikis analizės (Poreikis – reikmė, ko nors reikiamybė, būtinumas, tad jis gali būti apribotas tiek laiku, tiek vieta, tiek veiksmu), tiek iš pačių įstatų numatytų būrelio narių pareigų, kurios numato tame tarpe ir ginti būrelio interesus, garbę bei turtą. Įvertinant virš išdėstytą, teismas laiko, jog subjektas, turintis visuotinio susirinkimo iniciatyvos teisę, ir pateikęs būrelio pirmininkui teikimą dėl tokio susirinkimo organizavimo su nurodyta darbotvarke ir susirinkimo laiku, jei ši iniciatyva atitinka įstatų reikalavimus dėl pranešimo būrelio nariams terminų, ir būrelio pirmininkui nevykdant jam numatytos įstatuose 4.5 pareigos laiku ir tinkamai pranešti būrelio nariams apie organizuojamą susirinkimą bei nepateikiant svarbių šios pareigos nevykdymo priežasčių, turi teisę pats atlikti šias įstatų 4.5 numatytas pareigas tam, kad suteikta iniciatyvos teisė būtų tinkamai realizuota. Teismas laiko, jog, esant tinkama teikimui iš iniciatyvos teisę turinčio subjekto būrelio pirmininkui dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo, pirmininkui atsiranda pareiga įvykdyti įstatų 4.5 p. numatytus veiksmus dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo, o ne teisė juos atlikti, ši pareiga gali būti ribojama esančiomis svarbiomis priežastimis, apie kurias turi būti informuojamas iniciatyvos teisę turintis subjektas. Kitoks šių normų aiškinimas leistų būrelio primininkui, esant priešingoms jo ir iniciatyvos teisė turinčių subjektų nuomonei apie būrelio poreikius, tame tarpe ir dėl paties būrelio pirmininko veiksmų, riboti iniciatyvos teisę laiku, vieta ar darbotvarke, kas neatitiktų tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek pačiuose įstatuose numatyto lygiateisiškumo, bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Šioje byloje nustatyta, jog tinkamas būrelio narių skaičius, sudaręs iniciatyvinę grupę, pateikė teikimą būrelio pirmininkui 2013 01 29 dėl visuotinio narių susirinkimo organizavimo 2013 m. vasario 16 dieną, pagal pateiktą darbotvarkę, būrelio pirmininkas pasirašė dėl tokio teikimo gavimo. Ieškovų atstovai nurodo, jog jiems buvo pareikšta, jog jokio susirinkimo nebus, atsakovų atstovai to nepatvirtina. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog būrelio pirmininkas būtų realizavęs savo įstatų 4.5 p. numatytą pareigą dėl pranešimo apie visuotinį narių susirinkimą, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jis būtų iniciatyvos teisę turinčiam subjektui, šiuo atveju iniciatyvinei grupei, pranešęs apie tokios savo pareigos neatlikimo priežastis. Teismui pateikti įrodymai, jog būrelio pirmininkas tuo metu buvo nedarbingas dėl ligos, tačiau taip pat pateikti įrodymai, jog jis apie tai teikimo gavimo metu iniciatyvinės grupės atstovams nepranešė, kaip to nepadarė ir vėliau, bei nedelegavo savo pareigos kam nors iš tarybos ar būrelio narių, nors tai nėra uždrausta būrelio įstatais. Atkreiptinas dėmesys, jog būrelio įstatuose numatyta, jog pranešimas elektroniniu būdu prilyginamas pranešimui raštu, būrelio pirmininkas namuose turi kompiuterį, kuriuo gali tokius pranešimus išsiųsti, teikimas būrelio pirmininkui įteiktas ne jo namuose, o prie jų, išėjus būrelio primininkui į lauką, tad iniciatyvinė grupė turėjo pagrindą tikėtis, jog įstatų 4.5 reikalavimai bus išpildyti. Neatlikus šios pareigos be svarbios priežasties būrelio pirmininkui, o atlikus pačiam iniciatyvos teisę turinčiam subjektui, tai nelaikytina įstatų pažeidimu, susirinkimas, nesant nurodytų kitų procedūrinių pažeidimų, laikytinas įvykusiu ir teisėtu, tokiu būdu, priešieškinis yra atmestinas.
Byloje nėra ginčo, ar 2013 03 09 įvykęs visuotinis narių susirinkimas yra teisėtas ar ne, tad atkreiptinas dėmesys, jog 2013 02 16 susirinkimo pripažinimas neteisėtu nesukelia šiuo atveju jokių teisinių pasekmių.
Teismui 2013 03 07 buvo pateiktas ieškinio pareiškimas, kuriuo prašoma pripažinti, jog Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio pirmininko veiksmai 2013 02 20 pranešant apie eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sušaukimą yra neteisėti, o pats 2013 02 20 pranešimas apie eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sušaukimą taip pat yra neteisėtas. Šis ieškinio pareiškimas teismo posėdžio metu buvo atsiimtas, nurodant, jog visuotinis ataskaitinis susirinkimas pagal ginčijamą pirmininko darbotvarkę neįvyko, tad laikoma, jog atsakovas ieškinio pareiškimą pripažino, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, jog susirinkimas neįvyko dėl ieškovų prašymu pritaikytų laikinų apsaugos priemonių, o toks susirinkimo sušaukimas niekaip nepažeidė atsakovų teisių. Teismas pažymi, jog susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turinčių subjektų teisės negali būti niekaip kitaip ribojamos, tik kaip įstatymų numatytu būdu, tačiau tokia teisė negali pažeisti kitų asmenų teisių ir pareigų. Sprendžiant iš Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatyme ir būrelio įstatuose išdėstytų teisės normų, reglamentuojančių visuotinių susirinkimų sušaukimo, jų pravedimo ir sprendimų priėmimo bei galiojimo tvarkos, esant jau įvykusiam visuotiniam susirinkimui, neginčijant jo teisėtumo ir esant paskelbtam pakartotinam visuotiniam susirinkimui, visuotinio narių susirinkimo pagal analogišką darbotvarkę sušaukimas pažeidžia iniciatyvos teise pasinaudojusių asmenų, nepriklausomai kas jie tokie, teises, kadangi skiriasi galimybės priimti visuotinio susirinkimo metu sprendimus. Tiek Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymas, tiek būrelio įstatai reglamentuoja, jog pakartotino visuotinio susirinkimo metu sprendimai gali būti priimami, ir nesant kvorumo, o tai nėra galima, jei susirinkimas yra pirmas, tad toks susirinkimo sušaukimas gali apriboti asmenų teises, priimant sprendimus. Pastebėtina, jog šiuo konkrečiu atveju tai neturi reikšmės, kadangi 2013 03 09 įvykusio visuotinio susirinkimo metu kvorumas buvo, tad nesant ginčo, jo sprendimai laikytini teisėtais bet kokiu atveju.
Teismo posėdžio metu ieškovai pateikė prašymą, kuriuo nurodo, jog ieškinio pareiškimą atsiima, kadangi ieškovai ieškinio pareiškimą pripažino, tad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog teismas 2013 08 08 dienos nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, pagal ieškovų prašymą, dėl uždraudimo organizuoti kitus susirinkimus, iki bus išspręstas ginčas dėl iniciatyvinės grupės organizuojamo susirinkimo. Atsakovai nurodo, jog su ieškinio pareiškimo atsiėmimu sutinka, bei nurodo, kad 2013 03 09 organizuojamas visuotinis ataskaitinis susirinkimas neįvyko būtent dėl taikytų laikinų apsaugos priemonių, o esant susirinkusiems būrelio nariams, buvo išspręsti iniciatyvinės grupės iškelti klausimai. Abi šalys prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš priešingos šalies.
Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovai prašė jas priteisti, nurodydami, jog atsakovas ieškinį pripažino ir patenkino jų reikalavimus. Teismas pažymi, jog LR CPK 94 str. šiuo metu numato, jog kai byla baigiama, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, o teisės norma, jog atsakovui pripažinus ieškinio pareiškimą, bylinėjimosi išlaidos ieškovo prašymu iš jo priteistinos nebegalioja nuo 2011 10 01. Teismas iš esmės nesprendžia, ar atsakovas pripažino ieškinio pareiškimą, tik pažymi, jog ieškinio pareiškimo pripažinimas, kai ieškinys yra susijęs su tam tikrais atsakovo veiksmais ar neveikimu, turi ir subjektyvinę dalį, t.y., būtent atsakovo supratimą, ar jis savo veiksmais ar neveikimu pripažįsta ieškinio pareiškimą, tad nurodant atsakovui, jog jis nepripažino ieškinio pareiškimo, o veikimas ar neveikimas įvyko ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, nelaikytina, jog atsakovas pripažįsta ieškinio pareiškimą.
Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, atmetus priešieškinį, ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos dėl priešieškinio nagrinėjimo priteistinos iš atsakovų. Bylinėjimosi išlaidos, turėtos ieškovų, jiems atsiėmus ieškinio pareiškimą, neprieštaraujant dėl to atsakovams bei teismui atsisakymą priėmus, paliktinos ieškovams. Teismas, šitaip spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodo, jog atsižvelgia (LR CPK 94 str., galiojanti redakcija) į šalių procesinį elgesį, jis byloje buvo tinkamas iš abiejų pusių, nė viena iš šalių nevilkino proceso ir buvo pakankamai procesiškai bendradarbiaujama, bei įvertina priežastis, dėl kurių susidarė šios išlaidos. Ieškovai, teikdami ieškinio pareiškimą ir prašydami taikyti laikinas apsaugos priemones, tuo pačiu turėjo suprasti, jog visuotinis ataskaitinis susirinkimas pagal būrelio pirmininko pranešimą neįvyks, tad, atsiimant ieškinio pareiškimą, su ieškinio pareiškimu susijusios išlaidos tenka jiems, tame tarpe iš ieškovų priteistinos išlaidos, kurias patyrė atsakovai, nagrinėjant ieškinio pareiškimą. Priteistina tik ta išlaidų dalis, kuri susijusi su atsiliepimo į ieškinio pareiškimą surašymu, nors ji nėra atskirai įrašyta, tačiau, vertinant ieškinio ir priešieškinio surašymą, jų sudėtingumą ir apimtis, laikytina, jog jos yra vienodos. Atmetant priešieškinį, su juo susijusios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš jį pareiškusio atsakovo, tačiau priteistina tik ta dalis, kuri susijusi su atsiliepimų į jį surašymu. Esant procesiniui bendrininkavimui, bylinėjimosi išlaidos priteistinos jas pagal pateiktus mokėjimo dokumentus sumokėjusiam asmeniui. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atstovų dalyvavimu posėdžiuose, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos abiejų šalių yra beveik analogiškos, o jų dalyvavimas neatsiejamas tiek nuo ieškinio, tiek nuo priešieškinio nagrinėjimo. Atsisakius pateikto ieškinio pareiškimo, esant pateiktam pareiškimui dėl tokio atsisakymo jau teismo posėdyje, t.y., jau pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, ieškovų sumokėto žyminio mokesčio dalis, 75 procentai, gali būti grąžinti jį sumokėjusiam asmeniui, esant suinteresuoto asmens pareiškimui, tokio teisme negauta, tad nepriteistina, paliekant teisę kreiptis į teismą dėl šios dalies grąžinimo, likusi žyminio mokesčio dalis paliktina ieškovams, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, įvertinant jų dydį bei šalių skaičių, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Nutarė:
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis, įk. 193449912, buveinė J. Basanavičiaus 41,1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, ieškovams, P. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Priimti atsisakymą nuo ieškinio pareiškimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Priteisti iš ieškovų P. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), I. F., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), solidariai, 500 (penki šimtai) Lt atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis, įk. 193449912, buveinė J. Basanavičiaus 41, už advokato pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.