- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-12
- Bylos Nr.
- 3K-3-550/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Dangutė Ambrasienė, Virgilijus Grabinskas (pran.)
- Ieškovas
- R. B., V. B.
- Atsakovas
- Palangos medžiotojų būreliui „Pensininkai“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. B. ir V. B. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. B. ir V. B. ieškinį atsakovui Palangos medžiotojų būreliui „Pensininkai“ dėl visuotinio narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai R. B. ir V. B. prašė teismo pripažinti negaliojančiais 2005 m. birželio 11 d. atsakovo Palangos medžiotojų būrelio „Pensininkai“ visuotiniame susirinkime priimtus nutarimus dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio ir įpareigoti šio būrelio valdymo organus pateikti ieškovams paskutinės būrelio įstatų redakcijos nuorašą, būrelio narių susirinkimų, vykusių nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. birželio 15 d., protokolų nuorašus, būrelio pirmininkų ataskaitų apie būrelio veiklą nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. nuorašus, būrelio narių sąrašą ir narių kaitą nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. birželio 15 d., dokumentų, patvirtinančių medžiotojų būrelio nario mokesčio dydį ir mokėjimą nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. birželio 15 d. Ieškinyje nurodyta, kad nuo 2003 m. ieškovai yra atsakovo Palangos medžiotojų būrelio „Pensininkai“ nariai. 2005 m. birželio 11 d. įvyko šio būrelio susirinkimas, kurio metu ieškovai buvo neteisėtai pašalinti iš būrelio. Ieškovai vykdė įstatymuose ir medžiotojų būrelio įstatuose nustatytas narių pareigas, mokėjo nario mokesčius. Pagal Palangos medžiotojų būrelio „Pensininkai“ įstatų 13 punktą sprendimą dėl nario pašalinimo iš būrelio turi priimti medžiotojų būrelio valdyba, o ne visuotinis susirinkimas. Atsakovo teigimu, ieškovai vietoje medžiotojų namelio nepagrįstai pastatė medžioklės bokštelius; bokšteliai buvo užrakinti. Tačiau šie veiksmai negali būti laikomi šiurkščiais įstatų pažeidimais, nes nei įstatuose, nei kituose rašytiniuose būrelio dokumentuose nenustatytas toks apribojimas. Aplinkybė, kad ieškovai yra perėmę 219 ha žemės sklypo nuomą iš UAB „Elnias“, taip pat negalėjo būti priežastis pašalinti juos iš medžiotojų būrelio, nes žemės sklypo nuomos sutartis nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, ieškovai turi teises į šį sklypą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kretingos rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2005 m. birželio 11 d. medžiotojų būrelio susirinkimo metu buvo konstatuota, kad ieškovai į būrelį priimti bandomajam laikotarpiui, jie nevykdė duotų įsipareigojimų arba vykdė netinkamai, nes užrakino medžioklės bokštelius, medžioklę pavertė individualia veikla ir siekia, kad medžiotojų būrelis prarastų medžioklės plotus, kuriuos patys siekia užvaldyti, neinformuodami būrelio ir taip pažeisdami medžioklės plotų vientisumo principą. Už nutarimą pašalinti ieškovus iš medžiotojų būrelio, išskyrus pačius ieškovus, balsavo visi susirinkime dalyvavę būrelio nariai, tarp kurių keturi iš penkių buvo valdybos nariai. Ieškovai į medžiotojų būrelį buvo priimti 2003 m. rugpjūčio 9 d. visuotinio susirinkimo metu (Palangos medžiotojų būrelio „Pensininkai“ įstatų 17.7 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai neginčijo jų priėmimo į būrelį būdo, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nelaikytina, kad buvo šiurkščiai pažeisti įstatai dėl jų pašalinimo iš būrelio, kai valdybos teikimu šį klausimą tiesiogiai išsprendė aukščiausias būrelio valdymo organas - visuotinis susirinkimas. Kadangi bokštelių pastatymo vietos suderinimai nebuvo protokoluojami, tai ieškovų padarytas pažeidimas - medžioklės įrangos-bokštelių užrakinimas ir neleidimas naudotis kitiems būrelio nariams. Ieškovų sprendžiamas klausimas dėl 219 ha žemės nuomos, į kurią pretendavo ir medžiotojų būrelis, galėjo sukelti medžiotojų būrelio negatyvų požiūrį į ieškovus dėl medžioklės plotų vientisumo pažeidimo, tačiau tai neturėtų būti laikoma šiurkščiu būrelio įstatų pažeidimu, juolab kad ieškovų sprendžiamas žemės nuomos ir jos naudojimo teisėtumo klausimas nėra šio ieškinio dalykas (Palangos medžiotojų būrelio „Pensininkai“ įstatų 14.4 punktas). Ieškovus dominantys būrelio dokumentai jų prašymu yra išreikalauti civilinėje byloje, ieškovai galėjo su jais netrukdomai susipažinti, kopijuoti, dauginti ir pan., todėl prašymas išreikalauti iš atsakovo dokumentus laikytinas nepagrįstu. Savarankiškai (ne bendriems poreikiams tenkinti) veikdami medžiotojų būrelyje ir taip nuteikdami prieš save medžiotojų būrelio narius, ieškovai prarado jų pasitikėjimą, todėl šiurkščiai pažeidė Palangos medžiotojų būrelio „Pensininkai“ įstatų 12.2 punktą, ir pagrįstai buvo pašalinti iš būrelio.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Kretingos rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmetė. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodė, kad tiek būrelio valdyba, tiek visuotinis susirinkimas kompetentingi spręsti klausimą dėl narių pašalinimo iš būrelio, nes valdybos sprendimas šiuo klausimu nėra galutinis - jį pagal Palangos medžiotojų būrelio „Pensininkai“ įstatų 17.7 punktą turi patvirtinti visuotinis susirinkimas. Valdybos ir visuotinio susirinkimo funkcijos šioje srityje sutampa, nes tvirtindamas valdybos sprendimą dėl narių pašalinimo iš būrelio visuotinis susirinkimas šį klausimą svarsto, ir valdybos sprendimas be visuotinio susirinkimo patvirtinimo negalioja. Dėl to šio klausimo išsprendimas visuotiniame susirinkime tiesiogiai nepažeidė ieškovų interesų (CK 1.5 straipsnis). Be to, 2005 m. birželio 11 d. visuotiniame susirinkime dalyvavę trys valdybos nariai priešingos nuomonės nepareiškė, todėl ieškovų pašalinimo iš būrelio klausimas buvo išspręstas dalyvaujančių visuotiniame susirinkime narių balsų dauguma, ir įstatuose nustatyta sprendimų priėmimo tvarka nebuvo pažeista. Ieškovų pašalinimo iš asociacijos pagrįstumo klausimas neanalizuotinas, nes jis teisiškai nereikšmingas - Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas draudimas kištis į asociacijos vidaus reikalus (asociacijų sukūrimo savanoriškumo, narių savitarpio supratimo ir interesų bendrumo principai), todėl teismas ginčo klausimą turi teisę analizuoti tik procedūriniu nario pašalinimo iš asociacijos aspektu.
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu ieškovai R. B. ir V. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovų pašalinimo iš asociacijos pagrįstumo klausimas neanalizuotinas, nes jis teisiškai nereikšmingas (Asociacijų įstatymo 14 straipsnis). Dėl šios nuostatos teismas nepagrįstai nenagrinėjo daugumos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jų pašalinimo pagrįstumu ir įrodymų tyrimu pirmosios instancijos teisme (Konstitucijos 30, 35 straipsniai, CPK 5, 22 straipsniai, CK 1.2, 2.82 straipsniai, Asociacijų įstatymo 2, 3 straipsniai). Jeigu iš asociacijos pašalintas narys negalėtų ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisme, remdamasis ne tik procedūriniais, bet materialinės teisės pažeidimais, būtų paneigta asmens teisė į gynybą. Be to, nario pašalinimas iš būrelio reiškia ne tik narystės pasibaigimą, bet ir kitas neigiamas pasekmes pašalintiems nariams (pvz., pašalintam nariui yra negrąžinami asociacijai perduoti įnašai ir pan.). Taip būtų sudarytos galimybės asociacijoms piktnaudžiauti naujų narių priėmimu ir greitu, tačiau pagal nustatytas procedūras - teisėtu, narių pašalinimu iš asociacijos. Tokiu atveju asociacijų įstatuose nebūtų nurodyta narių pašalinimo iš asociacijos tvarka ir sąlygos, nors toks reikalavimas nustatytas Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Ieškovų nuomone, šiuo atveju taikytina CK 2.82 straipsnio 4 dalis, kurioje nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys turi teisę ginčyti juridinio asmens organo sprendimą remdamiesi tik procedūriniais šių sprendimų priėmimo pažeidimais (Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Jei kuris nors iš asociacijos narių kreipiasi į teismą, siekdamas apginti pažeistas teises ir teisėtus interesus, teismo sprendimas tokioje byloje negali būti laikomas kišimusi į asociacijos reikalus. Be to, pagal Asociacijų įstatymo 2 straipsnį asociacija yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus, tai turėtų būti pagrindas teismui nuodugniai ištirti visas narių pašalinimo iš asociacijos aplinkybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką visuotinio susirinkimo nutarimas dėl nario pašalinimo iš asociacijos turi būti ne tik teisėtas procedūriškai, bet ir pagrįstas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/ 2002; 2001 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2001; 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1135/2003). Taigi šalys privalo įrodinėti pašalinimo iš narių pagrįstumą ar nepagrįstumą, o teismas, remdamasis šalių pateiktas įrodymais, turi nuspręsti, ar pašalinimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo ieškovų argumentų dėl pašalinimo iš būrelio pagrįstumo, taip pat nepasisakė dėl asociacijos nario teisės į informaciją, tai ginčijama nutartis naikintina, o byla grąžintina nagrinėti apeliacinės instancijos nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės
Atsakovo Palangos medžiotojų būrelio „Pensininkai“ susirinkimo 2003 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu ieškovai R. B. ir V. B. (kasatoriai) buvo priimti medžiotojų būrelio nariais nustatant bandomąjį laikotarpį bei kitas sąlygas, kurių ieškovai narystės būrelyje laikotarpiu turi laikytis. Palangos medžiotojų būrelio „Pensininkai“ visuotinio susirinkimo 2005 m. birželio 11 d. nutarimu ieškovai buvo pašalinti iš medžiotojų būrelio narių pasibaigus bandomajam laikotarpiui. Per bandomąjį laikotarpį ieškovai nevykdė būreliui duotų įsipareigojimų arba juos vykdė netinkamai, prarado kitų būrelio narių pasitikėjimą. Ieškovų pašalinimo iš medžiotojų būrelio klausimą išsprendė aukščiausias valdymo organas – būrelio narių visuotinis susirinkimas.
V. Kasacinio teismo argumentai
Kasaciniame skunde akcentuojamas iš esmės vienintelis klausimas dėl bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų – ar apeliacinės instancijos teismas Asociacijų įstatymo, kurio 14 straipsnyje nustatytos asociacijos veiklos garantijos, taikymo pagrindu gali apsiriboti asociacijos veiklos ginčijamu klausimu patikrinimu tik procedūrinių reikalavimų laikymosi aspektu ir atsisakyti tikrinti priimto nutarimo pagrįstumą iš esmės; ar teismas privalo išnagrinėti tiek procedūrinius asociacijos veiklos aspektus, tiek faktines aplinkybes, kurios buvo pagrindas tokiam nutarimui priimti.
Pagal byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo procedūrinius ieškovų pašalinimo iš medžiotojų būrelio aspektus ir pripažino, kad sprendžiant ieškovų narystės medžiotojų būrelyje nutraukimo klausimus nebuvo padaryta tokių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų lėmę ieškovų teisių pažeidimą. Be to, teismas neanalizavo ieškovų pašalinimo iš asociacijos priežasčių ir sąlygų, o nurodė, kad atsižvelgiant į Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas nuostatas teismas ginčo klausimą turi teisę analizuoti tik procedūriniu nario pašalinimo aspektu. Kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
Asociacija - tai asmenų arba organizacijų susivienijimas ūkinei, politinei, mokslinei ar kultūrinei veiklai (žr. Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, leidykla „Žodynas“. 2004.). Pagal Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Taigi analizuojant išdėstytas sąvokas akivaizdu, kad asociacija yra steigiama vykdyti tam tikrą veiklą tenkinant jos narių atitinkamus poreikius. Nagrinėjamos bylos atveju buvo įsteigtas Palangos medžiotojų būrelis „Pensininkai“, t. y. susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti ir įgyvendinti, kaip pagrįstai akcentavo apeliacinės instancijos teismas – savanoriškumo, narių savitarpio supratimo ir interesų bendrumo principų pagrindu (Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis, Palangos medžiotojų būrelio „Pensininkai“ įstatų 1 punktas). Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta medžiotojo pareiga laikytis etiškos medžioklės reikalavimų. Pagal byloje esančius duomenis, ieškovai buvo priimti į medžioklės būrelį bandomajam laikotarpiui, o nustačius jų neetišką elgesį kitų narių ir viso būrelio atžvilgiu (tai konstatavo medžiotojų būrelio narių visuotinis susirinkimas) būrelio nariai įstatuose nustatyta tvarka turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio pasibaigus bandomajam laikotarpiui (b. l. 24-27, 29, 50). Tačiau, minėta, kolegija pripažįsta teisėta ir pagrįsta apeliacinės instancijos teismo nuostatą, kad ieškovų pašalinimo iš medžiotojų būrelio teisėtumas tikrintinas būtent procedūrų atlikimo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šioje byloje Asociacijų įstatymo 14 straipsniu, kuriame įtvirtintas draudimas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims kištis į asociacijos veiklą ir jos vidaus reikalus. Šis draudimas yra svarbus įgyvendinant jau minėtus asociacijų sudarymo savanoriškumo, narių savitarpio supratimo ir interesų bendrumo principus. Taigi įgyvendinant ieškovų kasaciniame skunde akcentuojamą asmens teisę į gynybą būtina nustatyti, ar medžiotojų būrelio-asociacijos narių, bylos atveju – kasatorių, pašalinimas iš būrelio atitiko medžiotojų būrelio kaip subjekto ir jo narių tikrąją valią. O tai reiškia, kad būtina nustatyti, ar nebuvo pažeista medžiotojų būrelio įstatuose nustatyta narių pašalinimo iš būrelio procedūra. Palangos medžiotojų būrelio „Pensininkai“ įstatų 13 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl nario pašalinimo iš būrelio priima valdyba; pašalintas narys valdybos sprendimą gali apskųsti visuotiniam susirinkimui (b. l. 9), įstatų 17.7 punkte įtvirtinta nuostata, kad visuotinis susirinkimas tvirtina valdybos nutarimus dėl narių priėmimo ir šalinimo. Taigi aplinkybė, kad ieškovų narystės medžiotojų būrelyje klausimą tiesiogiai išsprendė visuotinis susirinkimas, nesuponuoja jų teisių pažeidimo, nes narystės būrelyje klausimas priklauso ir visuotinio susirinkimo kompetencijai. Apeliaciniame skunde ieškovai kėlė medžiotojų būrelio valdymo organų – valdybos ir visuotinio susirinkimo - kompetencijos atribojimo problemą; kasaciniame skunde šio argumento nėra. Vadinasi, patys kasatoriai neginčija aplinkybės, kad procedūrų laikymosi aspektu atsakovo Palangos medžiotojų būrelio „Pensininkai“ susirinkimo 2005 m. birželio 11 d. nutarimas atitinka teisinę reglamentaciją – svarstant kasatorių narystės klausimą medžiotojų būrelio narių visuotiniame susirinkime kvorumas buvo, nutarimas priimtas reikiama balsų dauguma, priimtas tinkamos formos dokumentas, narystės klausimą sprendė kompetentingas valdymo organas. Vadinasi, procedūrų laikymosi aspektu nutarimas dėl ieškovų narystės medžiotojų būrelyje nutraukimo nekvestionuojamas.
Ieškovai nepagrįstai kasaciniame skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2001 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2001, ir 2002 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2002, nes šiose bylose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl narių pašalinimo iš asociacijos pagrįstumo ne procedūros pažeidimo aspektu. Ieškovų nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1135/2003, motyvuota narių pašalinimo iš kooperatinės bendrovės narių teisėtumo klausimu; kolegija taikė šį klausimą reglamentuojantį Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą. Taigi nurodytos bylos ir šios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl šioje byloje negali būti atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje esančius teisės taikymo išaiškinimus.
Atsižvelgdama į nurodytus motyvus kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovai buvo neteisėtai pašalinti iš medžiotojų būrelio „Pensininkai“ ir kad buvo pažeista jų teisė į teisminę gynybą – pareikštas ieškinys yra išnagrinėtas teisme, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kasaciniame skunde nurodomo CK 2.82 straipsnio, reglamentuojančio juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas, 4 dalies nuostatų pažeidimą..
Kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.