Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 357-377 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo R. K. bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 27 d., bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 27 d. Alytaus kalėjime bausmę nuteistasis atlieka nuo 2021 m. rugsėjo 7 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. rugsėjo 25 d. priėmė nutarimą Nr. 357-377 netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose bei anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje ir nustatė pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą – 2024 m. vasario 25 d. Nutarime nurodė, jog nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, specialybę, tačiau nuteistojo oficiali darbinė patirtis Lietuvoje nedidelė, jam stinga darbinės patirties. Bausmės atlikimo metu nuteistojo noras dirbti dviprasmiškas, nuteistasis reiškia norą dirbti, tačiau nenori dirbti administracijos siūlomo darbo. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, laisvėje stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį visuotinai priimtinais būdais. Nuteistojo veikla, kurioje jis dalyvaudavo būdamas laisvėje, buvo susijusi su jo nusikalstamumu. Nors paskutinį nusikaltimą įvykdė vienas, tačiau dauguma ankstesnių nusikaltimų įvykdyti su nusikaltimų bendrininkais. Nors pastaruoju metu nuteistasis atsiribojęs nuo neigiamą įtaką darančių aplinkinių, tačiau nustatytos tvarkos pažeidimai, kuriuos nuteistasis padarė bausmės atlikimo metu, taip pat dažnu atveju įvykdyti su kitais nuteistaisiais. Nuteistasis tiek būnant laisvėje, tiek laisvės atėmimo vietoje nustatytų elgesio taisyklių laikosi ne visada. Nuteistajam būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis šešis kartus baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą. Nors nuteistasis pripažįsta piktnaudžiavimo alkoholiu faktus, tačiau priklausomybę alkoholiui neigia, nemano, jog turi piktnaudžiavimo alkoholiu problemų. Nors negalima vienareikšmiškai teigti, kad nuteistasis nesiekia valdyti šio kriminogeninio veiksnio, tačiau nuolatos įvyksta atkryčiai. Akivaizdu, kad net esant struktūruotoje aplinkoje, suvokiant alkoholio vartojimo pasekmes, nevartoti alkoholinių gėrimų jam nepavyksta. Be to, nuteistasis R. K. stokoja adaptyvių streso įveikos būdų. Nors nuteistasis geba kelti realistiškus tikslus ir sistemingai jų siekti, tačiau dėl impulsyvumo ir per didelio pasitikėjimo ir tikėjimo sėkme ne visada pavyksta juos įgyvendinti. Nuteistojo kriminalinė istorija, jos dinamika rodo, kad dažnai buvo pasirenkami elgesio modeliai nesuderinami su socialinėmis normomis ir vertybėmis. Nuteistasis bausmės atlikimo metu ne visuomet sistemingai laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, periodiškai jas pažeidinėjo. Nuteistasis atliekant laisvės atėmimo bausmę nors ir skatintas šešis kartus, tačiau drausmine tvarka baustas vienuolika kartų. Nors nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Nuteistasis du kartus iš lengvosios grupės buvo perkeltas į paprastąją grupę. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nekinta. Nors yra apsauginiai veiksniai: gyvenimo sąlygos, darbas, socialiniai ryšiai, nuteistasis priima siūlomas intervencines priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą, tačiau išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: maža ir nestabili darbinė patirtis; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, susijusia su nusikalstamumu; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio; ambivalentiška motyvacija nutraukti alkoholio vartojimo įpročius; ne visada tinkamai įvertina savo elgesį ar geba atpažinti problemas ir tinkamai jas spręsti. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad šiuo metu negalima konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, ir nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. K., lygtinai paleistas į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo klausimą ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija priėmė vienbalsiai (nuteistojo asmens byla, 3 tomas, bylos lapai 179-180).

Nuteistasis R. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose ir įvairiose veiklose. Atlikdamas bausmę mokėsi ir įgijo kelias specialybes, nuo 2022 m. liepos 1 d. vykdo individualią veiklą, kuri yra prilyginta darbinei veiklai, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, buvo šešis kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį. Šios nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas, įvertinęs nuteistojo pateikto skundo teiginius, socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro išvadą, kad taikyti lygtinį paleidimą R. K. šiuo metu dar nėra pagrindo.

Teismas pažymi, kad nuteistojo R. K. nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nes 2019 m. birželio 6 d. atlikto pirminio vertinimo metu pagal OASys metodiką buvo nustatyta vidutinė rizika, pakartotinių šešių vertinimų metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, nors ir buvo stebima teigiama rizikos dinamika keliose srityse. Nors nuteistasis yra motyvuotas keistis, teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius ir tai, kad didesnė jų dalis yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo pakeisti aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir aukščiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo jo elgesio pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai. Atkreipiamas dėmesys, jog lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemia ne vien asmens įvertinimas pagal OASys metodiką, tačiau ir nuteistojo elgesio bei mąstysenos pokyčiai bausmės atlikimo metu, jo pastangos resocializuotis. Reikšmingi R. K. elgesio bei mąstysenos pokyčiai nėra nustatyti, o jo darbinės veiklos turėjimas, palaikantys santykiai su artimaisiais ir apsauginių veiksnių buvimas nereiškia, kad jo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo žymiai. Tai, jog nuteistojo netenkina Komisijos nutarimo motyvai, nesuteikia pagrindo laikyti šį Komisijos nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu. Nors Komisija nutarime atkreipė dėmesį į nuteistajam skirtas drausmines nuobaudas, menką darbinę patirtį laisvėje bei kitas aplinkybes, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, šios aplinkybės nebuvo sureikšmintos, o paminėtos tik tarp visų kitų nustatytų aplinkybių, todėl nuteistojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš skundžiamo Komisijos nutarimo turinio matyti, kad buvo analizuojami ir teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai, tačiau jų nuteistojo lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir teismas. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Komisija, priimdama nutarimą, rėmėsi visais asmens byloje esančiais duomenimis, jų visuma ir, juos įvertinusi, konstatavo, jog nuteistojo R. K. nusikalstamo elgesio rizika vis tik žymiai nekito.

Nuteistasis R. K. skunde nurodė, jog Komisijos Nutarimas yra nepagrįstas ir šališkas. Su šiuo skundo argumentu teismas nesutinka, kadangi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 23 straipsnis numato, kad komisijos narys, prieš pradedant svarstyti nuteistųjų prašymus, privalo nusišalinti nuo veiksmų, jei jie gali sukelti interesų konfliktą. Interesų konfliktas yra situacija, kai asmuo eidamas savo pareigas privalo atlikti tam tikrą veiksmą, tačiau tas veiksmas (veikla) yra susijęs ne tik su jo pareigomis, bet ir su jo privačiu interesu. Šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad tarp nuteistojo ir Komisijos narių būtų susiklosčiusi interesų konflikto situacija. Vien tai, jog nuteistasis savaip interpretuoja teisės normas ir nesutinka su Komisijos priimtu nutarimu nėra pagrindas abejoti Komisijos šališkumu. Taigi, skundo argumentas dėl Komisijos šališkumo atmetamas kaip nepagrįstas.

Įvertinus nuteistojo R. K. elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, jo mąstymo, požiūrio į turimas elgesio problemas pasikeitimą, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai. Tą patvirtina jau vien tai, kad, atlikus didžiąją dalį paskirtos bausmės, vis dar išlieka ne tik statinis kriminogeninis veiksnys: smurtinio elgesio istorija bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: maža ir nestabili darbinė patirtis; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, susijusia su nusikalstamumu; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio; ambivalentiška motyvacija nutraukti alkoholio vartojimo įpročius; ne visada tinkamai įvertina savo elgesį ar geba atpažinti problemas ir tinkamai jas spręsti.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo kriminalinė istorija, jos dinamika rodo, kad dažnai buvo pasirenkami elgesio modeliai, nesuderinami su socialinėmis normomis ir vertybėmis. Nuteistasis bausmės atlikimo metu ne visuomet sistemingai laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, periodiškai jas pažeidinėjo. Nuteistasis stokoja adaptyvių streso įveikos būdų, pripažįsta, jog impulsų kontrolės sunkumai turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Nuteistasis taip pat pripažįsta, kad veikla, kurioje jis dalyvaudavo būdamas laisvėje, buvo susijusi su jo nusikalstamumu. Nors paskutinį nusikaltimą įvykdė vienas, tačiau dauguma ankstesnių nusikaltimų įvykdyti su nusikaltimų bendrininkais. Nuteistasis pripažįsta piktnaudžiavimo alkoholiu faktus, tačiau priklausomybę alkoholiui neigia, nemano, jog turi piktnaudžiavimo alkoholiu problemų. Nors nuteistasis ir siekia valdyti šį kriminogeninį veiksnį dalyvaudamas programose, tačiau akivaizdu, jog alkoholio vartojimo problema vis dar išlieka aktuali, kadangi yra vertinama kaip kriminogeninis veiksnys. Teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.

Nuteistasis skunde nurodė, kad Komisija nepagrįstai vertino jam skirtas drausmines nuobaudas, kurios jau negalioja. Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vienuolika kartų baustas drausmine tvarka, nors nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, todėl vien tik nuobaudos buvimo faktas neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Nuobaudos galiojimo pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobauda buvo paskirta. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). Aplinkybė, jog nuteistasis šešis kartus skatintas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl, vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog paskutinė nuobauda baigė galioti tik 2023 m. sausio 11 d., o paskutinį kartą R. K. skatintas tik 2021 m. balandžio 6 d., daugiau skatintas nebuvo. Už pažeidimus jis du kartus buvo perkeltas atlikti bausmę iš lengvosios grupės į paprastąją.

Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, laisvėje stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį visuotinai priimtinais būdais, laisvėje nuteistasis dažniausiai nedirbdavo, nuolatinio pajamų šaltinio neturėjo, buvo nuteistas už vagystes, kas vertinant kartu su jam nustatytais kriminogeniniais veiksniais, kelia pagrįstas abejones, kad nuteistojo probacija bus sėkminga, t. y. kad jis sugebės užsitikrinti stabilią finansinę padėtį visuotinai priimtinais būdais, o ne darydamas naujas nusikalstamas veikas.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinos ir aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis R. K. bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą (BK 129 straipsnio 1 dalis), šis nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius ir smurtinio elgesio istorija yra jo kriminogeninis veiksnys. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog nuteistasis anksčiau Lietuvoje teistas buvo du kartus, dvylika kartų teistas (duomenys neskelbtini) bei J. K. už vagystes, transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, 2011 m. buvo nuteistas už išžaginimą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog dauguma ankstesnių nusikaltimų jis padarė su bendrininkais. Nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, jog alkoholio vartojimas buvo problema, be to, jis bausmės atlikimo metu net šešis kartus baustas už alkoholio vartojimą ir piktnaudžiavimas alkoholiu išlieka kriminogeniniu veiksniu, todėl akivaizdu, jog alkoholio vartojimo problema nėra išspręsta. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo vertinimu, nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį, nuostatas bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius.

Nuteistasis skunde analizuoja lygtinio paleidimo instituto esmę bei taikymo būtinybę. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis, remdamasis Europos Tarybos rekomendacijomis, dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent šio nuteistojo lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad įgyvendinant tarptautinės teisės normas, nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Šiuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vien tik nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad R. K. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas elgesio problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadai, jog nuteistasis R. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį ir padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus R. K. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, Komisija padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisijos 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 357-377 yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra, todėl nuteistojo R. K. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo R. K. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo R. K. asmens bylą Nr. 17315 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.