- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-20
- Bylos Nr.
- 1S-207-383/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18853-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- R. K.
nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. vasario 19 d. nutarimo netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. R. K. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 9 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 27 d., pabaiga – 2025 m. balandžio 27 d.
2. Komisijos 2024 m. vasario 19 d. nutarimu nuspręsta netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi šiuo metu negalima konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir nėra pagrindo manyti, kad jis, lygtinai paleistas į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Nuteistasis R. K., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi nuteistojo skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog šiuo metu lygtinai paleidus R. K. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis R. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 nutartį ir priimti naują sprendimą - taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
4.1. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijai yra pristatomas penktą kartą, Komisija paskutinį kartą buvo nusprendusi netaikyti lygtinio paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Po ankstesnio svarstymo buvo skirtos papildomos rekomendacijos, kurias šiai dienai yra pilnai įvykdęs, tad nėra jokių priežasčių, kurios neleistų priimti sprendimo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, t. y. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals. Yra atlikęs daugiau, nei pusę teismo paskirtos bausmės. Bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis. Kadangi buvo perkeltas į lengvąją grupę, darytina neginčytina išvada, jog padarė akivaizdžią pažangą, mažinant kriminogeninius veiksnius, o jo elgesys laikytinas nepriekaištingu, kadangi daugiau, nei du mėnesius nėra padaręs teisės pažeidimų.
4.2. Skunde pažymi, kad kritiškai vertinama teismo ir Komisijos išvada, kad lygtinis paleidimas negali būti taikomas, nes netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Joks teisės aktas nenustato reikalavimo nuteistajam įrodyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Tokia išvada taip pat pažeidžia nekaltumo prezumpciją, nors pati Komisija nepateikia nei vieno įrodymo, kad jis planuoja laisvėje daryti naujus nusikaltimus ar kitokius teisės pažeidimus.
4.3. Nuteistojo teigimu, tinkamai neargumentuodama savo sprendimo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, teismas ir Komisija pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Komisija jau ne pirmą kartą pateikė rekomendaciją dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau konkrečių veiksmų, kurių turiu imtis, norėdamas padaryti pažangą, valdant su nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius, nenurodė. Skiriant papildomas rekomendacijas dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, nebuvo atsižvelgta į tai, jog, atlikdamas bausmę lengvosios grupės sąlygomis ir vykdydamas individualia veiklą, iš esmės visą dieną yra užimtas, todėl paskirtos rekomendacijos yra neįgyvendinamos. Šiuo atveju atsisakant taikyti lygtinį paleidimą, taip pat nebuvo vadovautasi Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatomis, kurios numato, kad lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo. Pastebėtina, kad po vienerių metų jau bus atlikęs bausmę ir bet kokiu atveju išeis į laisvę. Netaikant lygtinio paleidimo instituto dabar, toks perėjimas prie gyvenimo laisvėje bus staigus, nepasiruošus, kas savaime apsunkins resocializaciją ir integraciją į visuomenę.
4.4. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad teismas ir Komisija skundžiamuose sprendimuose iš esmės suabsoliutino jo nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, senesniais nusikaltimais, įvertinus BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Pažymi, kad bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis ir buvo išvykęs į namus trumpalaikei išvykai. Išvykos metu pateisino pasitikėjimą, grįžo laiku ir nustatytų sąlygų nepažeidė. Bausmės atlikimo metu sistemingai išsikelia sau realius tikslus ir planus kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Su laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas, nuostatos į priežiūrą bausmės vykdymo metu yra teigiamos. Tai rodo, kad neturi polinkio elgtis rizikingai bei neturi neigiamų nuostatų į priežiūrą ir visuomenės vertybes ir yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę. Tai, kad bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, rodo, kad jo pavojingumo lygis yra mažas, suvokia savo elgesiu praeityje sukeltas pasekmes ir nekelia grėsmės visuomenei.
4.5. Nuteistojo teigimu, jis turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį – vykdo individualią veiklą pagal pažymą, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju taip pat turėtų darbą, kas yra patvirtinama atitinkamais dokumentais. Šios aplinkybės neabejotinai paneigia bet kokias kriminalinės subkultūros apraiškos galimybes. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad skundžiamame nutarime ir skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, jog bausmės atlikimo metu gauta informacijos, kad jis laikosi kriminalinės subkultūros. Kaip žinia, individualus administracinis aktas privalo būti grindžiamas konkrečiais dokumentais ir duomenimis, su kuriais turi teisę susipažinti ir nuteistasis (absoliuti teisė į gynybą). Nors jam ir yra žinoma, kad toks tarnybinis pranešimas egzistuoja, tačiau tokio dokumento niekada nėra matęs ir jo turinio nežino. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius privalėjo užkirsti kelią neteisėtoms, jo vadovaujamų kriminalinės žvalgybos padalinių, veikoms, o gavus jo skundą - privalėjo nedelsiant panaikinti Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno 2024 m. sausio 12 d. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus analogiškus tarnybinius parnešimus ir atstatyti jo pažeistas teise ir teisėtus interesus.
4.6. Skunde taip pat pažymima, kad nuteistasis turi stiprius socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais ir dviem mažamečiais vaikais. Artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, turėtų gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą. Šiuo metu, kai turi šeimą ir vaikus, kuriems yra reikalinga pagalba, jo nuostatos visiškai pasikeitė ir yra pasiruošęs keisti savo gyvenimo stilių iš esmės, atiduoti save ir savo gyvenimą šeimai, užtikrinti šeimos gerovę teisėtais būdais, pagelbėti šeimai visais įmanomais klausimais. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovaujasi Alytaus kalėjimo pateiktais duomenimis, kad 2024 m. kovo 19 d. jam buvo paskirta drausminė nuobauda, o duomenų apie paskirtos nuobaudos apskundimą nėra. Teismas, vadovaudamasis duomenimis, kurie nėra aktualūs nagrinėjamam laikotarpiui, nežinodamas ar jis apskundė ar apskųs sprendimą dėl nuobaudos skyrimo, priima šiuos duomenis kaip jį neigiamai charakterizuojančius, kas vienareikšmiškai pažeidžia nekaltumo prezumpciją.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnyje nurodyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
7. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Įvertinus byloje esančius nuteistąjį R. K. charakterizuojančius duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Sutiktina su nuteistuoju, kad jis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, yra priskiriama vidutinei. Taigi, nagrinėjamu atveju privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
8. Iš teismui pateiktos skundo medžiagos ir nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis R. K. bausmės atlikimo metu įgijo kranų mašinisto, suvirintojo specialybes, kreipėsi dėl įdarbinimo langų gamybos ceche, tačiau darbas nebuvo suteiktas dėl laisvų darbo vietų trūkumo. Nuteistasis taip pat savo noru dirbo būrio gerbūvio darbus (dažė kieme sporto inventorių), nuo 2022 m. liepos mėnesio vykdo individualią veiklą (2023 m. sausio-kovo mėnesiais individuali veikla buvo sustabdyta kaip neatitinkanti teisės aktuose numatytų reikalavimų). R. K. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi du mažamečius vaikus, yra lankomas sugyventinės. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, septynis kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis bando keisti savo elgesį teigiama linkme, stengiasi prasmingai išnaudoti bausmės atlikimo laiką, tačiau byloje gausu neigiamai nuteistąjį R. K. ir jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje charakterizuojančių aplinkybių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis dvylika kartų baustas už laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą – 2024 m. kovo mėnesį (nuobauda galiojanti). Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad paskutinioji skirta nuobauda gali būti apskųsta, tačiau šiuo metu nuobauda yra nepanaikinta ir galiojanti, todėl apylinkės teismas pagrįstai vertino ir šią aplinkybę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad tebėra aktualūs net devyni kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, smurtinio elgesio istorija, maža ir nestabili darbinė patirtis, lėšų valdymo sunkumai, užsiima veikla, susijusia su nusikalstamumu, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, apsvaigus nuo alkoholio, ambivalentiška motyvacija nutraukti alkoholio vartojimo įpročius, ne visada tinkamai įvertina savo elgesį ar geba atpažinti problemas ir tinkamai jas spręsti. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nagrinėjamu atveju nustatyti septyni dinaminiai ir du statiniai kriminogeniniais veiksniai. Nagrinėjamu atveju, tęsdamas bausmės atlikimą, nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo instituto taikymo, privalo dėti maksimalias pastangas kriminogeninių veiksnių eliminavimui, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju nustatyti net septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie gali būti pašalinti.
10. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad praeityje nuteistasis R. K. teistas už vagystę, kyšininkavimą Lietuvoje bei dvylika kartų teisės pažeidimai fiksuoti Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje (vagystės, transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ir neturint teisės vairuoti, išprievartavimas). Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi, besikartojantį nusikalstamą elgesį, o tai liudija, kad ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės nepasiekė savo tikslų, nepakeitė nuteistojo mąstymo, jis nedarė išvadų dėl savo elgesio, vis darydamas naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės liudija ir tai, kad R. K. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl savo paties susiformavusių nusikalstamų antivisuomeninių nuostatų. Šios aplinkybės rodo padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartos savo priešingo teisei elgesio ir gebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis R. K. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už nužudymą, o tai parodo jo cinišką požiūrį į svarbiausias įstatymais ir Konstitucija saugomas vertybes – žmogaus sveikatą ir gyvybę, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.
11. Ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad net bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, kadangi jis 12 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles. Ši aplinkybė patvirtina, kad R. K. laisvės atėmimo vietų įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors ir nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo 7 kartus skatintas, tačiau jo elgesys pataisos namuose nebuvo išimtinai teigiamas ir nuoseklus. Akcentuotina, kad paskutinysis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas 2024 m. kovo mėnesį, nors iki tol jis jau buvo skatintas 7 kartus ir bausmę atlieka nuo 2016 m. Nors, nuteistasis išties turi teisę skųsti jam paskirtą paskutiniąją nuobaudą, kuri gali būti panaikinta, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, prieš tai paskirta nuobauda baigė galioti 2023 m. sausio 11 d., kas patvirtina, kad nuteistasis sistemingai nusižengia vidaus tvarkos taisyklėms ir jo elgesys negali būti vertinamas kaip išimtinai teigiamas. Toks nuteistojo R. K. nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija ir leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą, lyginant su bausmės atlikimo pradžia ir paskirtąja bausme. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius. Be to, Socialinio tyrimo išvados ir nuteistojo asmens bylos duomenimis, nuteistasis palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, o tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo teigiamą požiūrį į nuteistųjų susikurtų vidinių, netinkamų elgesio taisyklių laikymąsi, kas gali ateityje būti paskata vėl nusikalsti.
12. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis turi 304 Eur skolą už paskirtas administracines nuobaudas, laisvės atėmimo vietų įstaiga yra gavusi antstolio vykdomųjų raštų dėl skolos išieškojimo, kurių suma 15 413,23 Eur. Per visą bausmės laiką iš nuteistojo asmeninės sąskaitos apmokėta 9,26 Eur, nors į asmeninę sąskaitą 2023 m. gavo daugiau, nei penkis tūkstančius eurų. Nuteistojo teigimu, antstoliui moka jo artimieji (2020 m., 2021 m. antstoliui sumokėjo 120 Eur, o 2024 – 200 Eur). Atlygintos skolos pagal antstolių vykdomuosius raštus dalis rodo neigiamą ir atsainų nuteistojo požiūrį į nukentėjusiųjų interesus, teikiamą prioritetą savo interesams. Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis R. K. nesistengia savanoriškai dengti turimus įsiskolinimus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad nuteistasis R. K. bausmės atlikimo metu net šešis kartus baustas už alkoholio vartojimą įkalinimo įstaigoje. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo programoje ,,Padėk sau“, priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų ,,Įžanginėje grupėje“, tačiau visos nuobaudos už alkoholio vartojimą buvo paskirtos tebevykstant šioms programoms arba po jų. Taigi, nuteistasis negeba kryptingai valdyti šį kriminogeninį veiksnį, kadangi sistemingai nusižengia laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisyklės ir vartoja alkoholį. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tačiau pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus jis du kartus buvo perkeltas likusią bausmę atlikti paprastojoje grupėje.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 1 metai 2 mėnesiai 8 dienos, paskirta bausmė – 9 metai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
14. Nors, nuteistojo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nebuvo atsižvelgta į progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus, tačiau skundą nagrinėjantis teismas tokių aplinkybių nenustatė. Be to, šių principų pažeidimas nėra grindžiamas konkrečiomis aplinkybėmis ir išimtinai siejamas tik su priimtu nepalankiu sprendimu nuteistojo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo netaikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai motyvavo, procesinį sprendimą pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis, todėl nuteistajam, priešingai, nei teigiama skunde, nurodyti aiškūs lygtinio paleidimo netaikymo motyvai ir nurodyti konkretūs jo veiksmai, siekiant maksimalios jo elgesio korekcijos. Atsakant į skundo argumentą dėl Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003)22, pažymėtina, kad be Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio. Pažymėtina, kad, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Šių aplinkybių vertinimas ir išvadų dėl galimo asmens pakartotinio nusikalstamumo darymas, nėra susijęs su nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, kadangi šiuo atveju vertinama tik tikimybė dėl pakartotinio nusikalstamumo.
15. Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir nėra nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. R. K. elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, vykdyti Komisijos rekomendacijas ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su teigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, siekiu pasitaisyti, dirbti, stengtis dėl šeimos, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, juo labiau, kad asmeniniai nuteisto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš kalėjimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo R. K. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.