Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio, Daivos Pranytės – Zalieckienės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 9 (devyneri) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Į bausmės laiką įskaitytas R. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. kovo 30 d.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2017 m. kovo 30 d.

Nukentėjusiojo G. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš R. K. G. S. naudai priteista 15 000 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. K. nuteistas už tai, kad 2016 m. balandžio 21 d., laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 17.45 val., (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name, tyčia, ne mažiau kaip 8 kartus sudavė kumščiais ir spyrė kojomis V. S. į įvairias kūno vietas, tuo padarė jam poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, abiejose plaštakose, kairiame žaste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, be to sudavė jam kumščiais ne mažiau 3 smūgių į veido kairės pusės akies – antakio, kairio žando ir dešinės pusės akies- skruosto sritis, ir ne mažiau vieno karto į dešinį šoną, tuo padarė nukentėjusiajam buką galvos traumą - kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kraujo išsiliejimus po voratinkliniu galvos smegenų dangalu parasagitaliai abipus ir kairėje smilkininėje skiltyje, veido minkštųjų audinių kraujosruvas kairės akies vokų - kairės kaktos pusės srityje, kairio žando - kairės smakro pusės srityje, dešinio skruosto srityje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose plintant į kairę kaktos pusę, dešinės akies vokuose plintant į skruosto sritį, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, muštinę žaizdą kaktoje, buką pilvo traumą - blužnies plyšimą vartų srityje, kraujosruvas priekinės pilvo sienos raumenyse ir dešiniame diafragmos kupole, dėl ko nuo patirtos politraumos: sunkios galvos smegenų traumos: kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kraujo išsiliejimų povoratinkliniu galvos smegenų dangalu parasagitaliai apibus ir kairėje smilkininėje skiltyje bei pilvo traumos: blužnies plyšimo vartų srityje, kas komplikavosi smegenų suspaudimu ir edema, vidiniu kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, nukraujavimu, antrine galvos smegenų išemija, foraminaliniu smegenų kamieno strigimu, kraujo išsiliejimu į IV smegenų skilvelį, būkle po kraujavimo, V. S. 2016 m. balandžio 23 d., 02.30 val., VšĮ LSMUL Kauno klinikose mirė.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde, neginčydamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, prašo sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

5.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo nuteistajam R. K. yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. K., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

5.2. R. K. įvykdė tyčinį labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, už kurio padarymą įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmė. Šį nusikaltimą nuteistasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad konflikto, kilusio tarp R. K. ir V. S., metu nuteistasis sudavė mirusiajam ne mažiaus kaip 8 smūgius į įvairias ir gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą, krūtinę. Savo veiksmais, be kitų sužalojimų, R. K. padarė nukentėjusiajam buką galvos traumą - kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kraujo išsiliejimus po voratinkliniu galvos smegenų dangalu parasagitaliai abipus ir kairėje smilkininėje skiltyje, ir buką pilvo traumą - blužnies plyšimą vartų srityje, dėl ko nuo patirtos politraumos V. S. mirė. Taigi nuo neteisėtų nuteistojo veiksmų V. S. patyrė itin sunkius kūno sužalojimus. Bylos medžiaga nustatyta, kad pastarasis buvo žiauriai sumuštas nuteistojo. Be aukščiau nurodytų traumų, V. S. buvo nustatyti ir gretutiniai sužalojimai, tokie kaip kraujosruvos kairės akies vokų – kairės kaktos pusės srityje, kairio žando – kairės smakro pusės srityje, dešinio skruosto srityje, kraujosruva po kairės akies obuolio junginę, muštinė žaizda kaktoje, kraujosruvos priekinės pilvo sienos raumenyse ir dešiniajame diafragmos kupole, dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, abiejose plaštakose, kairiame žaste (T2, b. l. 67). V. S. patirtų kūno sužalojimų pobūdis – kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, blužnies plyšimas vartų srityje – patvirtina, kad smūgiuojama buvo stipriai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde akcentuojamas argumentas, kad mirusysis buvo nuteistajam ne pašalinis asmuo, bet giminaitis – mamos pusbrolis – ne sumažina, bet atvirkščiai, padidina R. K. įvykdyto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Tai rodo, kad nuteistasis be gailesčio smūgiavo žmogui, su kuriuo jį siejo giminystės ryšiai. Ta aplinkybė, kad konfliktas kilo dėl V. S. anksčiau atliktų galbūt neteisėtų veiksmų – R. K. mamos sumušimo – nuteistojo kaltės nesumažina, nepateisina jo veiksmų ir nesudaro savarankiško pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę.

5.3. Apelianto teiginys, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte, taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai jis aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (pavyzdžiui, kaltininkas suteikia pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam, perkelia nukentėjusįjį nuo kelio važiuojamosios dalies į saugesnę vietą ir pan.). Pažymėtina, kad aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais jis padeda nukentėjusiajam, turi sekti tuojau pat po įvykio, o ne vėlesnėse nukentėjusio asmens gydymo stadijose. Reikėtų sutikti su nuteistojo akcentuojama aplinkybe, kad byloje yra nustatyta, jog tai jis įvykio dieną paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą (T2, b. l. 16-19). Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje, nepripažindamas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių, akcentavo ir vadovavosi liudytojos L. G. parodymais, neva R. K. tą padarė pastarosios prašymu. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pats faktas, jog skambino nuteistasis R. K., nustatytas neginčytinai. Kas buvo šio skambučio iniciatorius – neturi didesnės reikšmės. Šiuo atveju svarbesnę reikšmę turi tai, kaip nuteistasis elgėsi po skambučio ir medikų iškvietimo. Paminėtina, jog iš karto po greitosios medicinos pagalbos iškvietimo R. K. pasišalino iš įvykio vietos, palikdamas su sunkios būklės nukentėjusiuoju tik savo tetą liudytoją L. G., kuri negirdėjo jo telefoninio pokalbio su greitosios medicinos pagalbos darbuotoja ir atitinkamai nežinojo kaip reikėtų pasirūpinti nukentėjusiuoju iki medikų atvykimo. Toks R. K. elgesys patvirtina, kad jis buvo abejingas kilsiančioms pasekmėms ir jam iš esmės nerūpėjo V. S., jo giminaičio, tolimesnis likimas. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistasis savo aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių. Pažymėtina, kad vien greitosios medicinos pagalbos iškvietimo fakto nepakanka BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybes konstatavimui. Kaip jau buvo minėta, byloje turi būti nustatyta, kad kaltininkas iš tikrųjų savo aktyviais veiksmais siekė padėti nukentėjusiajam. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija šiuo atveju tokios išvados padaryti negali.

5.4. Skirdamas bausmę R. K. apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, nusikalstamos veikos padarymo būdą ir aplinkybes. Teismo taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis sukūrė šeimą, kurioje auga mažametis vaikas, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, praeityje užsienyje net 11 kartų buvo teistas (T2, b. l. 134-142), baustas administracine tvarka (T2, b.l. 164-166). Skirdamas bausmę, pirmos instancijos teismas įvertino ir tai, kad nukentėjusysis G. S. prašė griežtai nebausti R. K.. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas, įvertinęs visas, tarp jų ir apelianto akcentuojamas, bausmės skyrimo klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes pagrįstai skyrė R. K. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nesiekia BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Ši bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro savarankiško pagrindo dar labiau ją švelninti, skiriant R. K. mažesnę bausmę, ir juo labiau nesudaro pagrindo skirti nuteistajam švelnesnę bausmę nei įstatyme numatyta minimali bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.