Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 metams.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 27 d., bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 27 d.

4. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis pateikė skundą teismui. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi skundas atmestas konstatavus, kad Komisija padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Įvertinus nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas elgesio problemas, nėra pagrindo daryti išvadai, jog nuteistasis R. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį ir padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus R. K. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.

7. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmenį apibūdinančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, kadangi visi šie duomenys yra nuteistojo asmens byloje, Socialinio tyrimo išvadoje. Tai, kad priimti procesiniai sprendimai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais.

8. Visų pirma, pažymėtina, kad nuteistojo skunde minimame teisės akte - Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijose Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų R. K. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

11. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-18-3654 nuteistajam R. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir ankstesnių vertinimų metu. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta.

12. Įvertinus R. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais aukštesnės instancijos teismui nekyla. Nuteistasis vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, bando spręsti alkoholio vartojimo problemą dalyvaudamas elgesio korekcijos užsiėmimuose, individualiose konsultacijose, savo iniciatyva dalyvavo įvairiose elgesio korekcijos ir pozityvaus užimtumo priemonėse, kad galėtų sėkmingai spręsti konfliktus, geriau suprastų savo elgesio priežastis, dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, savo elgesio nelinkęs pateisinti, užsiima individualia veikla, mokėsi ir įgijo dvi specialybes, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Paminėti faktai rodo R. K. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą negalima pernelyg sureikšminti tokio asmens pastarųjų metų elgesio, bet būtina vertinti nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu ir tik visapusiškai įvertinus R. K. elgesį, jo dinamiką galima daryti objektyvią išvadą apie galimybę nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

13. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo R. K. pažangą, aukštesnysis teismas pažymi, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stebėta nenuosekli nuteistojo elgesio dinamika. Nors nuteistajam visų vertinimų metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau buvo fiksuojamas ir jos didėjimas, ir mažėjimas. Iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų matyti, kad antrojo vertinimo, atlikto 2021 m. kovo 29 d., metu buvo nustatyta mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. birželio 10 d., 2021 m. lapkričio 6 d. atliktų vertinimų metu fiksuota pažanga. O štai 2022 m. liepos 27 d. atlikto vertinimo metu skaitinė nusikalstamo elgesio rizikos reikšmė didėjo, nes nuteistasis drausmine tvarka buvo nubaustas už alkoholio vartojimą. 2023 m. vasario 7 d. atlikto vertinimo metu vėlgi fiksuoti neigiami rizikos pokyčiai „Piktnaudžiavimas alkoholiu“ bei „Mąstymas ir elgesys“ srityse, nes nuteistasis vėl buvo baustas už alkoholio vartojimą, be to, pažymėta, kad jis kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų ir turi nesėkmingų pastangų patirtį sprendžiant problemas, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Paskutinio vertinimo metu fiksuota teigiama rizikos dinamika, kadangi stebimos nuteistojo pastangos spręsti turimas problemas. Esant nepastoviam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, ypač atsižvelgus į tai, kad neigiama pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamika fiksuota pakankamai neseniai (kiek daugiau nei prieš pusmetį), jau vien dėlto negalima daryti išvados, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

14. Tokios išvados neleidžia daryti ir aplinkybė, kad nuteistasis 2023 m. rugsėjo 19 d. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją. Pastebėtina, kad nuteistajam ir anksčiau buvo lengvinamos bausmės atlikimo sąlygos, jis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, tačiau laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir už drausmės pažeidimus buvo du kartus perkeltas ir lengvosios grupės į paprastąją, kas rodo, jog jis nesugeba daryti tinkamų išvadų, savarankiškai koreguoti elgesio, švelnesnės poveikio priemonės pageidaujamo poveikio nuteistajam nedaro. Kadangi nuo paskutinio jo perkėlimo į lengvąją grupę praėjo dar labai trumpas laiko tarpas, daryti išvadas apie stabilius pozityvius nuteistojo pokyčius, atsižvelgus į ankstesnį jo elgesį bausmės atlikimo metu, dar gerokai per anksti

15. Apie akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebuvimą, leidžia spręsti ir ta aplinkybė, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 11 kartų baustas drausmine tvarka, o skatintas tik 7 (paskutinis paskatinimas po Socialinio tyrimo išvados surašymo). Nors nuobaudos negaliojančios tačiau tai pačių pažeidimų fakto nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Paskutinė nuobauda skirta 2022 m. spalio 7 d., baigė galioti 2023 m. sausio 11 d. Be to, pastebėtina, kas nuteistojo sugebėjimas paklusti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytoms taisyklėms buvo nenuoseklus, gavus paskatinimą, jis ir vėl būdavo baudžiamas drausmine tvarka, fiksuoti šeši šiurkštūs analogiški nusižengimai – alkoholio vartojimas. Šios aplinkybės neleidžia teigti, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje buvo nepriekaištingas ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog jis savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Teismo vertinimu, toks nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius ir jų santykis, dinamika (kai po paskatinimų vėl skiriamos drausminės nuobaudos) nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad R. K., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, juolab, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, be to, dabartinės bausmės atlikimo metu sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas, nesugebėjo laikytis nuteistiesiems taikomų draudimų. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu yra reikšmingas veiksnys vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Tačiau nagrinėjamu atveju padarytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų kiekis, jų pobūdis bei padarymo laikas kelia teismui pagrįstas abejones dėl to, ar nuteistasis sugebėtų lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

16. Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam R. K., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyta eilė kriminogeninių veiksnių: informacija apie teisės pažeidimus; smurtinio elgesio istorija; maža ir nestabili darbinė patirtis; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, susijusia su nusikalstamumu; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio; ambivalentiška motyvacija nutraukti alkoholio vartojimo įpročius; ne visada tinkamai įvertina savo elgesį ar geba atpažinti problemas ir tinkamai jas spręsti. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Kriminogeninių veiksnių nuteistajam nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo R. K. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis gana didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas, ypač atsižvelgus į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visuomet buvo nepriekaištingas, teigiama linkme koreguotas nenuosekliai.

17. Aukštesnysis teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

18. Analizuojamu atveju R. K. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. spalio 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.