- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-09
- Bylos Nr.
- TS-18-800/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18853-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Nuteistasis
- R. K.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistasis R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 metams.
Bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 27 d., bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 27 d. Alytaus kalėjime bausmę nuteistasis atlieka nuo 2021 m. rugsėjo 7 d.
Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl R. K. lygtinio paleidimo, 2024 m. vasario 19 d. priėmė nutarimą Nr. 357-554 netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, nustatant rekomendacijų įgyvendinimui 5 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijai pristatomas penktą kartą. Šiuo metu yra atlikęs 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistojo įvykdytas nusikaltimas yra labai sunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas, kurio pasekmės neištaisomos – nužudytas žmogus. Paskutinis įvykdytas nusikaltimas lyginant su ankstesniais yra sunkesnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nuteistojo oficiali darbinė patirtis Lietuvoje nedidelė. Bausmės atlikimo metu 2021 m. spalio mėnesį buvo kreipęsis su prašymu įdarbinti langų gamybos ceche, tačiau darbas nebuvo suteiktas dėl laisvų darbo vietų trūkumo. Dėl kitokio pobūdžio darbo į kalėjimo administraciją nesikreipė. 2020 m. savo noru dirbo būrio gerbūvio darbus. Šiuo metu užsiima darbine veikla, susijusia su tekstų vertimu iš anglų kalbos, yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš turimų duomenų matyti, jog nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją, tačiau stinga darbinės patirties, kadangi jo darbinę veiklą laisvėje sudaro trumpas laiko tarpas legalaus darbo Lietuvoje. Bausmės atlikimo metu nuteistojo noras dirbti dviprasmiškas, reiškia norą dirbti, tačiau norėtų dirbti tik tam tikro pobūdžio darbą. Būdamas laisvėje nuteistasis dažniausiai buvo nedirbantis ir oficialaus nuolatinio pajamų šaltinio neturėjo. Prieš pastarąjį nuteisimą nedirbo, anksčiau buvo nuteistas už vagystes, kas leidžia manyti, jog pajamos gyvenimui buvo nepakankamos. Finansinius įsipareigojimus sprendžia minimaliomis pastangomis, nuteistojo vardu gauta antstolio vykdomųjų raštų, dėl skolos išieškojimo, kurių suma yra 15 413,23 Eur. Iš jo asmeninės sąskaitos per visą bausmės laiką apmokėta 9,26 Eur, nors į asmeninę sąskaitą 2023 m. gavo virš 5 000 Eur piniginių įplaukų. Pats nuteistasis teigia, kad antstoliui moka jo artimieji laisvėje, pateikė mokėjimo nurodymus, jog 2020 m. bei 2021 m. antstoliui sumokėta 120 Eur įmokų, taip pat 2024 m. sumokėta 200 Eur. Nuteistasis pripažįsta, kad veikla, kurioje jis dalyvaudavo būdamas laisvėje, buvo susijusi jo nusikalstamumu. Nors paskutinį nusikaltimą įvykdė vienas, tačiau dauguma ankstesnių nusikaltimų įvykdyti su nusikaltimų bendrininkais. Teigia, jog nusikaltimus dažniausiai įvykdydavo, kadangi buvo įtakojamas blogos kompanijos. Bausmės atlikimo metu laisvalaikį leidžia dalyvaudamas pozityvaus užimtumo veiklose, elgesio korekcijos užsiėmimuose bei sportuodamas, tačiau nustatytų elgesio taisyklių laikėsi ne visada. Alytaus kalėjime gauta Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos informacija, jog nuteistasis propaguoja nuteistųjų subkultūrą, savo veiksmais bausmės atlikimo metu daro neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems. Pats nuteistasis su šia informacija nesutinka, ją neigia. Bausmės atlikimo metu nuteistasis šešis kartus baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą, jis vartojo alkoholį, nors ir dalyvaudavo programose, skirtose alkoholio vartojimo problemai spręsti. Nuteistojo kriminalinė istorija, jos dinamika rodo, kad dažnai buvo pasirenkami elgesio modeliai, nesuderinami su socialinėmis normomis ir vertybėmis. Bausmės atlikimo metu ne visuomet laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, periodiškai jas pažeidinėjo, du kartus iš lengvosios grupės buvo perkeltas į paprastąją grupę. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tai nuteistąjį neigiamai charakterizuoja. Nors yra nemažai apsauginių veiksnių, tačiau yra ir dinaminių kriminogeninių veikusių: maža ir nestabili darbinė patirtis; lėšų valdymo sunkumai; užsiima veikla, susijusia su nusikalstamumu; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio; ambivalentiška motyvacija nutraukti alkoholio vartojimo įpročius; ne visada tinkamai įvertina savo elgesį ar geba atpažinti problemas ir tinkamai jas spręsti. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones šią riziką dar gali mažinti. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad šiuo metu negalima konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, ir nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. K., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis Komisijai pristatomas jau penktą kartą, po ankstesnio svarstymo jam buvo skirtos papildomos rekomendacijos, kurias šiai dienai yra pilnai įvykdęs, tad nėra jokių priežasčių, kurios neleistų priimti sprendimo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Jis rodo didelę motyvaciją ir vis tiek nepraranda vilties pasinaudoti lygtinio paleidimo teise bei savo elgesiu visokeriopai stengėsi užsitarnauti Komisijos ir teismo pasitikėjimą. Geriausias to pavyzdys yra tai, jog teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visetas su lyg kiekvienu jo svarstymu pasipildo naujomis teigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Šiuo metu jis įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi, pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, būtiną lygtiniam paleidimui. Jis atitinka ir formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų, nes atlikęs daugiau nei pusę teismo paskirtos bausmės. Komisija neginčija jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tokio ginčo ir negali kilti, kadangi laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, o į lengvąją grupę yra perkeliami tik tie nuteistieji, kurie „užsiima darbine veikla; vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; neturi drausminių nuobaudų; neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padalytus pažeidimus; jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga šią riziką mažinant“. Nuteistasis atkreipė dėmesį į Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 6 d. tarnybinį pranešimą Nr. LV-39636 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos konceptualaus paaiškinimo“, kuriame nurodoma, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, gali būti fiksuojama tik tada, kai asmuo atitinka visus minėtame dokumente nurodytus kriterijus: 1. Asmuo siekia atlyginti ir (ar) sumažinti turtinę žalą nukentėjusiajam (-lesiems); 2. Asmuo yra įsitraukęs į resocializacijos procesą - vykdo plane numatytas priemones, valdo savo pagrindinius kriminogeninius veiksnius, geba apibūdinti vykdomų priemonių tikslus ir pagrindines veiklas, fiksuotini teigiami mąstymo ir elgesio pokyčiai; 3. Dalyvauja socialinių įgūdžių lavinimo ir (ar) pozityvaus užimtumo priemonėse, turi teigiamas nuostatas į darbinę veiklą; 4. Elgiasi nepriekaištingai - asmuo ne mažiau kaip du mėnesius nėra padaręs teisės pažeidimų, elgiasi sąžiningai, mandagiai ir pagarbiai. Taigi, kadangi jis buvo perkeltas į lengvąją grupę, darytina neginčytina išvada, jog padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, o jo elgesys laikytinas nepriekaištingu, kadangi daugiau nei du mėnesius nėra padaręs teisės pažeidimų. Komisijos išvada, kad lygtinis paleidimas negali būti taikomas, kadangi „netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų“, vertintinas itin kritiškai, pažeidžia nekaltumo prezumpciją, kadangi daroma išvada iš esmės reiškia, jog jis laisvėje darys naujus nusikaltimus ir nesilaikysiu įstatymų, nors pati Komisija nepateikia nei vieno įrodymo, kad jis planuoja laisvėje daryti naujus nusikaltimus ar kitokius teisės pažeidimus. Toks sprendimas, pažeidžiantis nekaltumo prezumpciją, negali būti teisėtas. Tuo labiau, kad toks lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas nėra nustatytas įstatymo. Komisija pateikė jam rekomendaciją dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau konkrečių veiksmų, kurių turi imtis, norėdamas padaryti pažangą valdant su nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius, nenurodė. Taip pat pažymėtina ir tai, jog skiriant jam papildomas rekomendacijas dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, nebuvo atsižvelgta į tai, jog atlikdamas bausmę lengvosios grupės sąlygomis ir vykdydamas individualią veiklą, iš esmės visą dieną yra užimtas, todėl vertinant objektyviai paskirtos rekomendacijos yra paprasčiausiai neįgyvendinamos. Skundžiamame nutarime taip pat nenurodyta jokių penitencinių pagrindų tolesniam jo įkalinimui, kas daro skundžiamą nutarimą neteisėtu. Komisija skundžiamame nutarime iš esmės suabsoliutino jo nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Tačiau nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įvertina teismas, kvalifikuodamas veiką bei skirdamas bausmę, todėl skundžiamame nutarime nurodyti Komisijos motyvai akivaizdžiai neatitinka tų kriterijų, kuriais remiantis turi būti vertinama bausmę atliekančiojo asmens asmenybė bei elgesys bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamo nutarimo turinio akivaizdu, jog Komisija paprasčiausiai suabsoliutino su jo gyvenimo stiliumi, mąstymu ir elgesio nuostatomis susijusius kriminogeninius poreikius, kurie egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tuo tarpu konkrečių argumentų, rodančių, kad tokie kriminogeniniai poreikiai egzistuoja sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtini paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nutarime nėra pateikta. Pastebėtina, kad jis pasižymi aukšta motyvacija bei aktyviu įsitraukimu į resocializacijos procesą, ką įrodo jo nuoseklus dalyvavimas socialinės reabilitacijos ir intervencinėse priemonėse, mokymosi procese, perkėlimas į lengvą grupę. Jis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuolat ir itin aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose, buvo pakankamai motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse. Buvo išvykęs į namus trumpalaikei išvykai. Išvykos metu pateisino pasitikėjimą, grįžo laiku ir nustatytų sąlygų nepažeidė. Bausmės atlikimo metu sistemingai išsikelia sau realius tikslus ir planus kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Su laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas. Jo nuostatos į priežiūrą bausmės vykdymo metu yra teigiamos. Tai rodo, kad jis neturi polinkio elgtis rizikingai bei neturi neigiamų nuostatų į priežiūrą ir visuomenės vertybes. Visa tai įrodo, jog jis yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę. Pažymėtina ir tai, kad bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tai rodo, kad jo pavojingumo lygis yra mažas, jis suvokia savo elgesiu praeityje sukeltas pasekmes ir nekelia grėsmės visuomenei. Jis turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį – vykdo individualią veiklą pagal pažymą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju taip pat turėtų darbą, kas patvirtinama atitinkamais dokumentais. Šios aplinkybės neabejotinai paneigia bet kokias kriminalinės subkultūros apraiškos galimybes. Nutarime nurodyta, jog bausmės atlikimo metu gauta informacijos, kad jis laikosi kriminalinės subkultūros. Nors jam ir yra žinoma, kad toks tarnybinis pranešimas egzistuoja, tačiau tokio dokumento jis nėra matęs. Taigi, Komisijos sprendimas, kuris yra grindžiamas jam nežinomais dokumentais, automatiškai pažeidžia jo absoliučią teisę į gynybą. Jis turi stiprius socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais ir ypač su savo dviem mažamečiais vaikais. Jo artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju turėtų gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą (interneto ir telefono ryšys). Neteisina savęs ir pripažįsta, jog praeityje elgėsi neteisingai, negalvodamas apie pasekmes. Šiuo metu, kai turi šeimą ir vaikus, kuriems yra reikalinga jo pagalba, jo nuostatos visiškai pasikeitė ir jis pasiruošęs keisti savo gyvenimo stilių iš esmės, pasiruošęs atiduoti save ir savo gyvenimą šeimai, užtikrinti šeimos gerovę teisėtais būdais, pagelbėti šeimai visais įmanomais klausimais. Skundžiamame nutarime Komisija nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų, kodėl jam negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Komisija išdėstė nepagristus motyvus dėl „reikšmingos nuteistojo pažangos“, dėl tariamai egzistuojančių kriminogeninių veiksnių, kurie, akivaizdu, egzistavo būtent nusikalstamos veikos padarymo metu, kadangi jo asmens byloje nėra net menkiausių apraiškų, kad jie egzistuoja ir šiai dienai. Pažymėtina, jog net ir egzistuojant minėtiems kriminogeniniams veiksniams, nėra pagrindo manyti, kad priemonės, kuriomis jie gali būti sprendžiami, jam nebus pasiūlytos probacijos metu, jei probaciją vykdantys pareigūnai matytų tokį poreikį. Nuteistasis skunde nurodė teismų praktiką dėl lygtinio paleidimo taikymo, pažymėjo, jog įstatymas nenumato nuteistojo pareigos ar teisės reguliuoti jo resocializacijos proceso. Nuteistojo resocializacijos procesas bus apsunkintas, jei pats nuteistasis priešinsis šiam procesui, tokiu atveju įstatymas suteikia įkalinimo įstaigai visą eilę teisių, kurias pritaikius galima pasunkinti nuteistojo teisinę padėtį ir taip priversti nuteistąjį dalyvauti resocializacijos procese. Šiuo atveju skundžiamame nutarime nėra net užuominos, kad jis būtų nevykdęs kokių tai pareigūnų nurodymų, būtų atsisakęs vykdyti resocializacijos programas. Tai savo ruožtu reiškia, kad už jo resocializaciją ir parengimą lygtiniam paleidimui yra atsakinga įkalinimo įstaiga. Jei įkalinimo įstaiga neatliko įstatymo jai nustatytų imperatyvių funkcijų ir tinkamai neparengė jo lygtiniam paleidimui, netinkamai taikė ir vykdė resocializacijos programas – atsakomybė už šių įstatymo normų nevykdymą negali būti perkelta jam. Dėl išdėstytų motyvų prašo Komisijos nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, jog Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, geranoriškai prisideda prie įvairių organizuojamų renginių, aktyviai dalyvauja sportiniuose renginiuose. Bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo kranų mašinisto ir suvirintojo specialybes. Savo noru dirbo gerbūvio darbus, 2021 m. spalio 29 d. kreipėsi dėl galimybės dirbti langų gamybos ceche, tačiau įdarbintas nebuvo, vykdo individualią veiklą, kuri prilyginta darbinei veiklai. Nuteistasis už nepriekaištingą elgesį paskatintas septynis kartus. Jis palaiko gerus ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, daro išvadą, jog egzistuoja ir aplinkybės, kurios leidžia abejoti, kad šiuo atveju švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
Nuteistojo R. K. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine, vis dar nustatomi septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (maža ir nestabili darbinė patirtis; lėšų valdymo sunkumai; užsiima veikla, susijusia su nusikalstamumu; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio; ambivalentiška motyvacija nutraukti alkoholio vartojimo įpročius; ne visada tinkamai įvertina savo elgesį ar geba atpažinti problemas ir tinkamai jas spręsti), kuriuos nuteistasis bausmės atlikimo metu gali pakeisti, šių veiksnių pokyčiui reikšmę turi ir Komisijos rekomendacija dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Šiame kontekste būtina įvertinti kriminogeninių veiksnių pobūdį, o būtent kriminogeniniai veiksniai – smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, netinkamas savo elgesio vertinimas ir negebėjimas atpažinti problemas bei tinkamai jas spręsti, leidžia spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu dar nėra pakankama sėkmingai probacijai, juolab kad smurtinio elgesio istorija yra statinis nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Atkreipiamas dėmesys, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi, vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo mintis, išdėstytas pokalbio su resocializacijos specialistais metu, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad viso bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklaus nusikalstamo elgesio rizikos koregavimo teigiama linkme, o būtent 2022 m. liepos 28 d. vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizikos skaitinė reikšmė didėjo „Piktnaudžiavimo alkoholiu“ srityje, 2023 m. vasario 7 d. įvertinimo metu nustatyti neigiami rizikos pokyčiai, fiksuoti taip pat srityje „Piktnaudžiavimas alkoholiu“, nes nuteistasis už alkoholio vartojimą vėl buvo nubaustas drausmine tvarka. 2024 m. vasario 13 d. įvertinimo metu nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, nurodyta, jog nuteistasis ir toliau dalyvauja individualiame resocializacijos plane numatytose priemonėse, pokalbio metu sugeba įvardinti savo kriminogeninius poreikius bei apsauginius veiksnius, tačiau Kriminalinės žvalgybos valdybos pateikta informacija apie tai, jog nuteistasis toleruoja kriminalines subkultūras ir daro neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, kas leidžia daryti prielaidą, jog kol kas nuteistojo elgesio modeliai ne visada būna suderinami su socialinėmis normomis ir vertybėmis. Nors nuteistasis skunde teigia, jog jis nėra matęs dokumento, kuriame pateikta informacija apie jo požiūrį į kriminalinę subkultūrą, ir Komisijos sprendimas, kuris yra grindžiamas jam nežinomais dokumentais, pažeidžia jo teisę į gynybą, visgi teismas pažymi, jog netikėti socialinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija nėra objektyvaus pagrindo, juolab kad pats nuteistasis nurodo, jog žino, kad toks tarnybinis pranešimas egzistuoja. Būtina pažymėti, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nustatyti apsauginiai veiksniai: gyvenimo sąlygos, darbas, socialiniai ryšiai, tačiau, teismo vertinimo, pirmiau aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste apsauginiai veiksniai, kurie, be kita ko, yra būdingi didžiajai daliai nuteistųjų, neatsveria jau minėtų dinaminių kriminogeninių veiksnių ir nustatyto statinio kriminogeninio veiksnio.
Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo R. K. elgesį ir nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui ir sėkmingai probacijai, šiuo metu nėra pagrindo. Nuteistasis nuteistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, nors nusikalto būdamas blaivus, tačiau būdamas neblaivus yra padaręs daug teisės pažeidimų, bausmės atlikimo metu jis net šešis kartus baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą, ir nors jis bausmės atlikimo metu spręsdamas alkoholio vartojimo problemą lanko atitinkamas programas, tačiau piktnaudžiavimas alkoholiu, o ir smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio išlieka kriminogeniniais veiksniais.
Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Jau minėta ir teigiamai įvertinta tai, kad nuteistasis už nepriekaištingą elgesį paskatintas septynis kartus, tačiau būtina įvertinti ir tai, jog drausmine tvarka jis baustas vienuolika kartų, paskutinė nuobauda baigė galioti tik 2023 m. sausio 11 d. Be kita ko, skundo nagrinėjimui Alytaus kalėjimas pateikė informaciją, jog nuteistajam R. K. 2024 m. kovo 19 d. paskirta drausminė nuobauda. Ši drausminė nuobauda per vieną mėnesį gali būti apskųsta, duomenų apie jos apskundimą nėra. Taigi, nurodytos aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir neleidžia daryti išvados apie išskirtinai pavyzdingą nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Šiame kontekste pažymima, jog nuteistasis skunde akcentuoja aplinkybę, jog jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kas rodo, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius. Visgi teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo perkeltas bausmę atlikti iš lengvosios grupės į paprastąją grupę, ši aplinkybė patvirtina, jog nuoseklios teigiamos elgesio korekcijos viso bausmės atlikimo metu nebuvo.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurie laisvėje vis gi gali apsunkinti jo sėkmingą integraciją į visuomenę ir būtina įvertinti socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis laisvėje dažniausiai nedirbdavo ir nuolatinio pajamų šaltinio neturėjo, buvo nuteistas už vagystes, kas leidžia manyti, jog lėšų paskirstymas ir pajamos nebuvo pakankamos, nuteistajam laisvėje trūko gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį visuotinai priimtinais būdais. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo požiūris į finansinių įsipareigojimų vykdymą bausmės atlikimo metu yra gan atsainus, dengti įsiskolinimus didelių pastangų nerodo. Šios aplinkybės, įvertinus nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius (nestabili darbinė patirtis, lėšų valdymo sunkumai, užsiima su nusikalstamumu susijusia veikla), kelia pagrįstas abejones, kad šiuo metu taikoma probacija bus sėkminga.
Vertinant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat atsižvelgiama ir į aplinkybės, susijusias su nusikalstamu elgesiu praeityje, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis R. K. bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą (BK 129 straipsnio 1 dalis), šis nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius ir smurtinio elgesio istorija yra jo kriminogeninis veiksnys. Nuteistasis anksčiau Lietuvoje teistas du kartus, dvylika kartų teistas Vokietijoje bei J. K. už vagystes, transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, 2011 m. buvo nuteistas už išprievartavimą, kurį įvykdė būdamas neblaivus ir, kaip minėta, piktnaudžiavimas alkoholiu išlieka kriminogeniniu veiksniu. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra didelė (bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 27 d.). Šiame kontekste taip pat pažymima, kad BVK nurodytos privalomos lygtiniam paleidimui bausmės dalies atlikimas yra tik lygtinio paleidimo svarstymo sąlyga, tačiau ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. BVK nurodytos bausmės dalies atlikimas yra pagrindas laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens teisėtam lūkesčiui būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitiks ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygtinio paleidimo kriterijus (sąlygas), kurių, teismo vertinimu, nuteistasis R. K. šiuo metu dar neatitinka.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu ir nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog šiuo metu lygtinai paleidus R. K. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2024 m. vasario 19 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistojo R. K. skundą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.