Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Reginos Gaudutienės, Viktoro Kažio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 27 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. balandžio 2 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiais ir spyrė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų V. S. į įvairias galvos ir kūno vietas, tuo padarė jam poodines kraujosruvas dešinės plaštakos nugarėlėje ir dešinio žasto išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, blužnies plyšimą, poodinę kraujosruvą dešiniajame skruoste, intensyvią kraujosruvą išreikštą abiejų kairės akies vokų edema, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu, dėl ko V. S. 2016 m. balandžio 23 d., 2.30 val. VšĮ LSMUL Kauno klinikose mirė, taip nužudė nukentėjusįjį V. S..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. K. laikinai sulaikytas 2016 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Skunde teigiama, kad suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu kaltinamajam R. K. pratęstas formaliai, nesant jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis toliau turėtų būti laikomas suimtas. Teismas netinkamai vertino aplinkybių visumą, vienoms aplinkybėms suteikdamas prioritetinę reikšmę, kaip kad kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdžiui, pavojingumui ir sunkumui bei už tai gresiančios bausmės griežtumui. Dėl to teismas netinkamai įvertino kaltinamojo socialinius bei šeimyninius ryšius, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, kur galėtų nuolatos būti iki teismo nuosprendžio įvykdymo. Kaltinamasis turi šeimą - žmoną ir du mažamečius vaikus, su kuriais būdamas laisvėje jis gyventų savo gyvenamosios vietos adresu. Be to, kaltinamasis šeimyninius santykius turi ne tik su savo šeima, tačiau ir su savo senyvo amžiaus tėvais, su kuriais jis gyveno dar iki suėmimo ir padėjo jiems buityje.

Gynėjo nuomone, nors iki suėmimo kaltinamasis nedirbo ir neturėjo nuolatinių pajamų, tačiau tai objektyviai nesudaro pagrindo teigti, kad būdamas laisvėje jis bėgtų (slėptųsi) nuo teisėsaugos institucijų. Kaltinamasis Lietuvoje nuolatos gyvena nuo 2015 m. gegužės mėnesio. Nors iš pradžių jis nedirbo, tačiau buvo užsiregistravęs darbo biržoje, per darbo biržą laikėsi C bei CE kategorijos vairuotojo teises. Be to, jis bandė užsiimti ir individualia veikla - krovinių pervežimu, bet veikla nesisekė, todėl veiklą nutraukė ir vėl užsiregistravo darbo biržoje. Kadangi jis darbo Lietuvoje nerado, tai išvyko dirbti į Vokietiją, o kai grįžo atgal į Lietuvą, prieš pat suėmimą vienas iš darbdavių jam jau buvo pasiūlęs darbą. Gynėjas mano, kad kaltinamasis aktyviai ieškojo darbo, kad gautų legalias pajamas, siekdamas pasirūpinti ne tik savo, tačiau ir šeimos poreikiais. Advokatas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis anksčiau gyveno užsienyje, kur buvo teistas už įvairius nusikaltimus, tačiau jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog jis ten turi kokių nors ryšių.

Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis nebuvo abejingas nusikalstamos veikos padariniams ir pats iškvietė medicinos pagalbą nukentėjusiajam, o sužinojęs apie tai, kad nukentėjusysis gydymo įstaigoje mirė, jis pats savo valia atvyko į policijos komisariatą norėdamas prisipažinti ir duoti parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Advokatas mano, kad toks kaltinamojo elgesys neduoda pagrindo laikyti, jog jis gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų, kadangi, nors ir žinodamas apie nusikalstamos veikos padarinius ir atsakomybę už tai, jis nebandė bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų ir nevengė jų, atvirkščiai, savo valia niekieno neverčiamas sutiko dalyvauti procese.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo R. K. gynėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.

Kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundas netenkinamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo R. K., nukentėjusiojo G. S., liudytojų Ri. K., S. K., V. A., Ž. G., teismo medicinos specialisto J. V. apklausos protokoluose, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūrų protokoluose ir kituose procesiniuose dokumentuose. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

Nagrinėjamu atveju R. K. kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam R. K. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Minėta, kad R. K. yra kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis R. K. iki sulaikymo pastoviai nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, ilgą laiką gyveno užsienio valstybėse, kur buvo 13 kartų teistas, paskutinį kartą 2011 m. birželio 13 d. Didžiojoje Britanijoje už išžaginimą, kaltinamasis sistemingai išvykdavo į užsienį, kas patvirtina jo turimus ryšius užsienio valstybėse. Be to, R. K. buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, dėl ko buvo paskelbta jo paieška. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad R. K. turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą - žmoną ir du mažamečius vaikus, aktyviai ieškojo darbo, pats savo valia atvyko į policijos komisariatą norėdamas prisipažinti ir duoti parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau nurodytos aplinkybės šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad R. K., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. R. K. yra kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Baudžiamosios bylos duomenimis R. K. buvo 13 kartų teistas užsienio valstybėse už nusikaltimus nuosavybei, eismo saugumui bei žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Be to, R. K. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir Lietuvos Respublikoje, tačiau teistumai išnykę. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti, ir rodo, jog R. K. išvadų iš ankstesnių teistumų ir jo teisių suvaržymų nėra padaręs. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. K. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už R. K. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas R. K., pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam R. K. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo R. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galimai padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartimi kaltinamajam R. K. pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 27 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.