- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-17
- Bylos Nr.
- TS-1-448/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18853-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Nuteistasis
- R. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 357-221 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. kovo 30 d.
R. K. bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 27 d., bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 27 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. Nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas sprendžiamas pirmą kartą.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 357-221 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nustatyti pakartotinio šio klausimo svarstymo datą – 2022 m. birželio 1 d. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs 1/2 dalį jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nors nuteistasis turi pakankamą išsilavinimą, tačiau oficiali darbinė patirtis Lietuvoje menka. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurių neatlyginęs, be to, vertinant ankstesnius nusikaltimus, įvykdytus dėl materialinės naudos, tai gali būti siejama su nuteistojo kriminaliniu elgesiu. Nuteistajam yra būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo gyvenimo būdu ir nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis stokoja adaptyvių streso įveikos būdų, pasižymi impulsyvumu, greitu reagavimu į dirgiklius pakankamai neįvertinus visų galimų pasekmių. Iš nusikaltimų istorijos matyti, kad nuteistasis ne kartą yra praradęs savitvardą ir panaudojęs reaktyvią agresiją. Nors nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pataisos įstaigoje septynis kartus skatintas, tačiau septynis kartus yra baustas drausminėmis nuobaudomis ir tai jį charakterizuoja neigiamai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nekinta, išlieka vidutinė. Nors yra daug apsauginių veiksnių, tačiau išlieka ir dinaminiai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai. Įvertinusi visas aplinkybes, Komisija konstatavo, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai nekinta, nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Komisijos vertinimu, šiuo metu netikslinga šį nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam R. K. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. K. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams pateikė skundą dėl Komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 357-221 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde prašo panaikinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisijos nutarimas yra neteisingas, kadangi jis pilnai atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijus. Yra atlikęs būtinąją bausmės dalį, pateikęs prašymą taikyti lygtinį paleidimą, jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Be to, jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo socialiniai ryšiai tvirti, laisvėje turi gyvenamąją vietą, pateikė pažymą. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina jo asmenybę, socialinius ryšius, todėl, vertinant jas kartu su aplinkybėmis, rodančiomis jo norą išeiti į laisvę ir gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jo manymu, leidžia spręsti apie jo gerus socialinius įgūdžius bei aukštą socialinės integracijos lygį, o kartu - ir apie polinkio į pakartotiną nusikalstamumą nebuvimą. Nuteistasis nurodė, jog šiuo atveju taip pat vertėtų atsižvelgti ir į Europos tarybos rekomendacijas dėl lygtinio paleidimo taikymo, kurios priimtos vadovaujantis šimtamete Europos kalinimo sistemos patirtimi. Europos tarybos ministrų komitetas <...> pripažino, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių alternatyvių laisvės atėmimui priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių pažeidėjo reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, todėl rekomendavo plėsti šios alternatyvios laisvės atėmimui priemonės taikymą <...>. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo, ilgą laiką izoliuotas nuo visuomenės, ne tik negali susiformuoti teigiamų nuostatų gyventi bendruomenėje, o dargi atvirkščiai – įgyja daugiau nusikalstamos patirties ir su nusikalstama veika susijusių žinių, o buvimo laisvės atėmimo vietoje trukmė atvirkščiai proporcinga pozityvių socialinių nuostatų formavimosi laipsniui <...>. Nuteistojo teigimu, tokia Europos Bendrijos ilgametė kalėjimų sistemos tyrinėjimo patirtis visiškai paneigia Komisijos argumentus, jog nuteistasis, kuriam nuolat atmetinėjamas lygtinio paleidimo taikymo prašymas ir kalinamas dar ilgesnį laiką, išmoks adaptuotis visuomenėje ir geriau į ją integruosis, todėl daugelyje Europos šalių lygtinio paleidimo data būna įtvirtinta bausmės skyrimo nuosprendyje ir jis taikomas besąlygiškai kaip būtinoji sudedamoji bausmės užbaigimo dalis <...>. Komisijos atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą jo atveju Lietuvos Respublikoje įtvirtintas kalinių socialinės integracijos programas padaro bevertes. Pažymėjo, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Todėl, netgi taikant asmens lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bausmės tikslų įgyvendinimas yra tęsiamas, o nuteistasis skatinamas pasitaisyti, taip netgi sėkmingiau užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimą, nes nuteistasis integruojasi į visuomenę palaipsniui, prižiūrimas. Neleidžiamomis lygtinio paleidimo klausimo sprendimui aplinkybėmis grįstas Komisijos nutarimas netaikyti jam lygtinio paleidimo atima iš jo galimybę prižiūrimam palaipsniui įsilieti į visuomenę ir taip integruotis.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę tam tikrą bausmės dalį. Įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui - minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas, nustatytos tvarkos laikymąsi, atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju, nes tai - išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, priimamas atitinkamas sprendimas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog Komisija, išnagrinėjusi visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo klausimą, ir juos įvertinusi, sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai, tai yra penkiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą.
Nuteistasis R. K. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, jis vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „Pilietiškumo ugdymo kelias“ programoje. Siekiant spręsti alkoholio vartojimo problemą, dalyvavo programoje „Padėk sau“ pagal 12 žingsnių programą, taip pat 2021 m. spalio 29 d. kreipėsi su prašymu dalyvauti anoniminių alkoholikų grupės veikloje. 2019 m. II ketvirtį lankė „Relaksacijos“ programą, o III ketvirtį dalyvavo programoje „Misija-Aušra“, dalyvavo „Smurto artimoje aplinkoje“ programoje. Bausmės atlikimo metu 2019/2020 m. mokėsi ir įgijo kranų mašinisto, o 2020/2021 m. - suvirintojo specialybes. Nuo 2021 m. kovo 11 d. iki 2021 m. kovo 23 d. dalyvavo programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. Nuteistasis palaiko gerus socialinius ryšius su artimaisiais, yra lankomas pasimatymų metu. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau šios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, nes, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Taigi, vien aptartų teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį pataisos įstaigoje apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti.
Iš nuteistojo asmens byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo R. K. nusikalstamo elgesio rizika 2021 m. lapkričio 6 d. atlikto vertinimo metu išlieka vidutinė, balų pagal OASys vertinimo metodiką skaičius nenurodytas. Pirmojo vertinimo, atlikto 2019 m. birželio 6 d., metu bei pakartotinių vertinimų metu jo nusikalstamo elgesio rizika taip pat buvo įvertinta kaip vidutinė. Nors nustatyta pažanga nuteistojo gyvenimo sąlygų bei mąstymo ir elgesio srityse, kadangi nuteistasis pateikė pažymą, patvirtinančią jo galimybę gyventi pasirinktu adresu. Taip pat stebimas teigiamas pokytis vertinant nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus, tai rodo teigiama linkme kintančią nuteistojo elgesio korekciją, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir tai neduoda pagrindo spręsti, kad nusikalstamo elgesio rizika ženkliai mažėjo, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį.
Teismo vertinimu, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, kadangi nuteistajam, kuris yra atlikęs 1/2 dalį bausmės, vis dar išlieka kriminogeniniai veiksniai, iš kurių statinis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus, ankstesni teistumai, pirmą kartą nuteistas būdamas 18 metų amžiaus bei dinaminis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Nors paskutinį nusikaltimą įvykdė vienas, tačiau dauguma ankstesnių nusikaltimų įvykdyti su nusikaltimų bendrininkais. Nuteistojo teigimu, nusikaltimus dažniausiai įvykdydavo įtakotas blogos kompanijos. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo R. K. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai. Nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas septynis kartus drausmine tvarka, tarp to - ir už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (alkoholio vartojimą). Nors drausminės nuobaudos negaliojančios, tačiau jos nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, todėl vien tik nuobaudų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu. Nuobaudos galiojimo pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobauda buvo paskirta. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). Aplinkybė, jog nuteistasis turi 7 paskatinimus, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turi būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, kuris, teismo vertinimu, vis dar nėra pakankamai teigiamas.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo savivertė remiasi adekvačiomis schemomis, jis geba įvardinti savo asmenybės stipriąsias ir keistinas savybes. Nuteistasis stokoja adaptyvių streso įveikos būdų, pripažįsta, jog buvo gyvenime etapų, kuomet kylančius nemalonius išgyvenimus slopino alkoholiu. Šią problemą vertina kritiškai ir nori ją spręsti. Nuteistojo asmenybė pasižymi impulsyvumu, greitu reagavimu į dirgiklius pakankamai neįvertinus visų galimų pasekmių. Asmuo pripažįsta, jog impulsų kontrolės sunkumai turėjo įtakos jo nusikalstamumui, tačiau atvirauja, jog sukūręs šeimą stipriai pakeitė savo mąstymą, dabar kur kas atsakingiau vertina savo sprendimus. Iš nusikaltimų istorijos matyti, kad asmuo ne kartą yra praradęs savitvardą ir panaudojęs reaktyvią agresiją. Bausmės atlikimo metu smurtinio elgesio pasireiškimo atvejai nefiksuoti. Nuteistasis savo iniciatyva dalyvavo įvairiose elgesio korekcijos ir pozityvaus užimtumo priemonėse, kad galėtų sėkmingai spręsti konfliktus, geriau suprastų savo elgesio priežastis. Savo elgesio nėra linkęs pateisinti, dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Nuteistojo kriminalinė istorija, jos dinamika rodo, kad asmenybė nėra pakankamai brandžiai susiformavusi, tačiau šiuo metu asmuo akcentuoja norą pradėti naują gyvenimo etapą, bando į ateitį žvelgti pozityviai. Bausmės atlikimo metu ne visuomet sistemingai laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, net keturis kartus baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą. Būdamas laisvėje, dėl alkoholio vartojimo mažinimo į specialistus nesikreipė, alkoholio vartojimo mažinimo priemonėse nedalyvavo. Bausmės atlikimo metu 2018 m. balandžio 23 d. dalyvavo programoje „Padėk sau“, kreipėsi su prašymu dalyvauti Anoniminių alkoholikų grupės veikloje. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, spręstina, jog nuteistajam yra būdingos psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo gyvenimo būdu ir nusikalstamu elgesiu, todėl išlieka didelė atkryčio tikimybė. Teismo vertinimu, šiuo metu išleidus nuteistąjį į laisvę, jis turės galimybę grįžti prie nuolatinio alkoholio vartojimo, kas gali turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ir prieš bausmės atlikimą nedirbo. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nuteistojo oficiali darbinė patirtis Lietuvoje menka - vos pusę metų vykdė individualią veiklą. Nuteistojo teigimu, nuo 2005 m. iki 2010 m., iki kol buvo sulaikytas, dirbo oficialiai užsienyje statybų srityje, nors jokių tai patvirtinančių dokumentų nėra pateikęs. Nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) specialybę, kurią įgijo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 2019/2020 m. mokėsi ir įgijo (duomenys neskelbtini), o 2020/2021 m.- (duomenys neskelbtini) specialybes. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 2020 m. III ketvirtį savo noru dirbo būrio gerbūvio darbus (dažė kieme sporto inventorių), o 2021 m. spalio 29 d. kreipėsi su prašymu dėl galimybės dirbti langų gamybos ceche, tačiau kol kas dar neįdarbintas. Būdamas laisvėje, registruodavosi Užimtumo tarnyboje, kurį laiką turėjo krovinių pervežimo įmonę, tačiau pagal byloje esančią informaciją paskutiniu metu niekur nedirbo. Vertinimo metu nuteistasis pateikė pažymą, jog lygtinio paleidimo atveju būtų priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) vadybininku, o perkėlimo į Pusiaukelės namus atveju – (duomenys neskelbtini) plėtros departamento vadovo pavaduotoju. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, kad nuteistasis stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties, gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, nors šiuo metu ir reiškia norą dirbti pataisos namuose. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis yra pateikęs pažymą, patvirtinančią, jog lygtinio paleidimo atveju jis turės galimybę įsidarbinti (duomenys neskelbtini) vadybininku, tačiau nuteistojo asmens byloje tokios pažymos nėra. Kita vertus, pažyma dėl galimo asmens įdarbinimo taip pat negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi ji yra neįpareigojančio pobūdžio ir nesuteikia jokių garantijų. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis dar tebeturi ir neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. Pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis, nuteistasis turi 796 eurų skolą už paskirtas administracines baudas. Pataisos įstaigoje nuteistojo vardu yra gautas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, išieškoma skola - 15 413,23 eurų ir kol kas nuteistasis nieko neatlyginęs. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pateikęs mokėjimo kvitus, kad jo vardu motinos brolis moka kas mėnesį po 20 eurų žalai atlyginti, teismo nuomone, neįvykdyti dideli finansiniai įsipareigojimai gali paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų. Akivaizdu ir tai, jog minėtos dar neįvykdytos didelės finansinės prievolės laisvėje stipriai apsunkins ir nuteistojo integraciją į visuomenę.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. K. šiuo metu atlieka jam paskirtą 9 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 2, 6 dalys). Teismui pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis R. K. dar iki šios bausmės atlikimo jau buvo teistas už vagystę ir kyšininkavimą bei dvylika kartų Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje už vagystes, vairavimą neblaiviam ir be teisės vairuoti, taip pat turėjęs atlikti laisvės atėmimo bausmę už prievartavimą, nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme Jungtinėje Karalystėje, bausmę atliko nuo 2010 m. iki 2015 m. ir buvo deportuotas į Lietuvą. Nors paskutinį nusikaltimą įvykdė vienas, tačiau dauguma ankstesnių nusikaltimų įvykdyti su nusikaltimų bendrininkais. Šios paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo dar didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų jį ateityje laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti. Akivaizdu, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypač didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos bausmės bei praeityje teismo parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad, vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu išlieka jo kriminalinė istorija. Visa tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.
Taigi nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis R. K., būdamas pataisos įstaigoje, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis yra dar labai didelė – daugiau kaip 3 metai 4 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Šiuo atveju aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos. Įvertinus nuteistojo R. K. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius, nėra pagrindo pritarti jo skundo argumentams. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis R. K. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.. todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo R. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 357-221 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo R. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 357-221 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo R. K. asmens bylą Nr. 17315 grąžinti Alytaus pataisos namams.
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.