- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- e2-160-995/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00462-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- V. M.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
- 2.6.4.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.11.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovei V. M. dėl baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė K. M. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės V. M. 2000 Eur dydžio sumos baudą, penkis procentus dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2020 m. birželio 10 d. tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta preliminarioji buto pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nupirkti, o atsakovė parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sudaryti minėto buto notarinę pirkimo - pardavimo sutartį iki 2020 m. rugsėjo 1 d. 2020 m. birželio 12 d. atsakovės dukros vyras A. Š. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad “<...> skambučiu informavau Jus, pirkėją, kad galimai uošviai pervertino savo galimybes ir dėl realios padėties neįvertinimo prasideda sveikatos bėdos <...> todėl pasiūliau padengti patirtas išlaidas ir sandorį nutraukti“. Ieškovė 2020 m. birželio 17 d. atsakovei nurodė, kad tuo atveju, jeigu atsakovė nori nutraukti sutartį, atsakovė turi grąžinti ieškovei avansą bei sumokėti avanso dydžio baudą, kaip tai numatė abiejų šalių pasirašyta sutartis, nes dėl tokio sutarties nutraukimo ieškovė patyrė žalą, t. y. išlaidas, nes neišvyko į darbą laiku, bei prarado pasiūlymą įsigyti kitą butą. Taip pat informavo apie tai, kad turto vertinimas atliktas, o bankas išdavė patvirtinimą, kad bus išmokėtas kreditas, t. y. ieškovė informavo atsakovę, kad yra pasirengusi sudaryti notarinės formos sutartį ir pasiūlė atsakovei sudaryti notarinės formos sandorį. Atsakovė 2020 m. liepos 2 d. ieškovei pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad 2020 m. birželio 17 d. gavo kredito įstaigos neigiamą atsakymą dėl paskolos suteikimo, todėl atsižvelgiant į sutarties sąlygas, atsakovei nekyla pareiga mokėti avanso dydžio baudą. Ieškovės atstovas, 2020 m. liepos 10 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovė išreiškė valią nutraukti sutartį ne ginčo tvarka, ji turi sumokėti ieškovei už sutarties nutraukimą baudą. Atsakydama į pretenziją, atsakovė nurodė, kad bankas nesuteikė atsakovei kredito kitam butui įsigyti, sutartyje įtvirtintos nuostatos ją atleidžia nuo pareigos sumokėti baudą. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai - sumokėjo atsakovei avansą sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, taip pat atliko visus veiksmus: sudarė sutartį dėl turto vertinimo ir atliko turto vertinimą, surinko ir pateikė bankui visus dokumentus, kad būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl kredito suteikimo ir kt., t. y. atliko visus veiksmus, kad preliminarioji sutartis būtų įvykdyta ir būtų sudarytas notarinės formos sandoris, tačiau atsakovė nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę notarinės formos buto pirkimo - pardavimo sutartį, ir dėl to atsakovė pažeidė šalių sudarytą sutartį. Sutarties 2.2. punkte buvo numatyta, kad avansą sudaro 2000 Eur dydžio suma, o Sutarties 4.1. punkte numatyta, kad baudos dydis prilygsta avanso dydžio sumai, todėl atsižvelgiant į tai, baudos dydis yra lygus 2000 Eur dydžio sumai. Atsakovė ieškovei grąžino 2000 Eur dydžio sumos avansą, tačiau baudos, kuri lygi 2000 Eur dydžio sumai, atsakovė nėra sumokėjusi. Ieškovės nuomone, atsakovei pareiga sumokėti baudą atsirado pranešus apie atsisakymą sudaryti notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartį, bei grąžinus ieškovei avansą. Pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, kai ieškovė buvo atlikusi visus veiksmus, kad sandoris būtų sudarytas, todėl atsakovei kyla civilinė atsakomybė - prievolė sumokėti ieškovei sutartyje nustatytą baudą, kurios dydį sutartyje nustatė pati atsakovė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bei už piktnaudžiavimą procesu priteisti 5000 Eur baudą, pusę sumos pravedant atsakovei.
Atsakovė nurodė, kad šalys 2020 m. birželio 10 d. sudarė preliminariąją buto pirkimo - pardavimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo. Po preliminariosios sutarties sudarymo gavusi avansą iš ieškovės, atsakovė 2020 m. birželio 11 d. kreipėsi telefonu į banką, kurio klientė ji yra, pasitarti dėl reikalingos minimalios (10310 Eur) finansavimo sumos kitam turtui įsigyti. Banko aptarnavimo vadybininkė peržiūrėjusi jos profilį, patikino, kad jokio finansavimo ji negalinti gauti, kadangi kasmėnesinės, fiksuotos pajamos yra tik netekto nedarbingumo pensija, o bankas tokios pajamų rūšies nevertina, o pajamos, kurias atsakovė galinti ir tikėjosi uždirbti, dirbdama pagal verslo liudijimą ir savo įgytą profesiją (daug metų dirbo pagal verslo liudijimą), nėra laikomos pastoviomis užtikrintomis įplaukomis ir netinka kreditui gauti. Tai sužinojusi atsakovė kreipėsi į savo artimuosius, po ko jos dukters vyras 2020 m. birželio 12 d. telefoniniu skambučiu informavo ieškovę apie susidariusią situaciją ir paprašė abiejų šalių susitarimu nutraukti pasirašytą preliminariąją sutartį, taip pat ieškovei pasiūlė atlyginti išlaidas patirtas atliekant turto vertinimą ir paprašė nurodyti, į kurią sąskaitą grąžinti sumokėtą avansą, tačiau ieškovė reikalavo sumokėti baudą. Kadangi įvyko jos ir ieškovės konfliktas ji raštu kreipėsi į banką per elektroninės bankininkystės sistemą ir užpildė paraišką kreditui gauti, tačiau banko atsakymas ir šiuo atveju buvo neigiamas. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad preliminariosios sutarties 4.3 punktas galioja abiem šalims, o ne tik ieškovei, todėl, jos įsitikinimu, jai nekyla civilinė atsakomybė. Nors jos dukters vyras daug kartų skambino, rašė elektroninius laiškus tačiau ieškovė spręsti iškilusį ginčą derybų keliu nenorėjo, priešingai, ieškovė siekia įgyti teisę į ieškovei nepriklausančią baudą, numatytą preliminariosios sutarties 4.1 punkte. Atsakovė pažymi, kad ji sąžiningai įgyvendino savo ikisutartines prievoles. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl aplinkybių, priklausančių nuo kito asmens valios (banko), o ne dėl atsakovės kaltės. Atsakovė negalėjo numatyti tokios aplinkybės, kad bankas jai nesuteiks reikalingos sumos būstui Vilniuje įsigyti, dėl to nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę už ikisutartinių prievolių pažeidimą. Atsakovė grąžino ieškovei pagal preliminariąją sutartį gautą 2000 Eur sumą (avansą). Pažymi, kad ieškovei sugrąžino avansą, tačiau ieškovė ir toliau reikalavo sumokėti baudą. Atsakovės nuomone, ieškovė, reikalaudama priteisti 2000 Eur netesybas (baudą), nepagrindė savo patirtų nuostolių sumos. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, atsakovė prašo skirti ieškovei 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę sumos pravedant atsakovei.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės K. M. atstovas advokatas Eligijus Karbauskas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų pagrindu. Nurodė, kad atsakovės dukters vyras parengė preliminarią sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį iki 2020 m. rugsėjo 1 d.. Ieškovė 2020 m. birželio 12 d. gavo atsakymą iš banko, kad jai kreditas bus suteiktas, tačiau atsakovė 2020 m. birželio 12 d. per savo dukters vyrą informavo ieškovę, kad atsakovė persigalvojo, ir buto nebeparduos, elektroniniame laiške ieškovei dėl sutarties nutraukimo nėra užsimenama, kad atsakovė negauna kredito iš banko. Tada ieškovė pareikalavo atsakovės, kad ji grąžintų avansą ir sumokėtų baudą, kuri buvo aptarta preliminarioje sutartyje. Ieškovės atstovas taip pat akcentavo, kad ieškovė patyrė nuostolius, susijusius su sandorio sudarymu ir jo įvykdymu. Ieškovė turėjo išvykti į Daniją dirbti, bet atidėjo kelionę, buvo atliktas turto vertinimas, vedamos derybos su banko atstovais dėl kredito suteikimo būstui pirkti. Baudos dydis buvo pasiūlytas atsakovės. Bauda yra protingo dydžio, o nuostolių ieškovė įrodinėti neprivalo. Ieškovės atstovo teigimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, tiesiog persigalvojo ir nusprendė turto nebeparduoti. Preliminariąją sutartį parengė atsakovės dukters vyras, kuris yra teisininkas, todėl atsakovė turėjo įvertinti savo finansines galimybes prieš sudarydama preliminarią sutartį. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bankui neužtenka pateikti tik lentelės dėl kredito gavimo, turi būti pateikti visi duomenys apie gaunamas pajamas, turi būti pateiktas perkamo būsto turto vertinimas, aptariami kiti klausimai. Pagal tokius duomenis, kokius atsakovė nurodė bankui, akivaizdu, kad nė viena kredito įstaiga nebūtų suteikusi paskolos atsakovei būsto pirkimui. Atsakovės į bylą pateiktoje paraiškoje esantys duomenys apie tai, kad ji bedarbė, gaunanti tik 192 Eur, neatitinka faktinės situacijos, nes ieškovės atstovo duomenimis, atsakovė dirba pagal verslo liudijimą ir ji nėra bedarbė, be to gyvena su vyru, tačiau bankui bendraskolio nenurodė. Taigi atsakovė tik formaliai užpildė paraišką, siekdama išvengti civilinės atsakomybės. Ieškovės atstovo įsitikinimu, atsakovės pateiktas kredito įstaigos atsakymas negali būti prilyginamas preliminariosios sutarties 4.3 punkte, numatytam motyvuotam kreditoriaus neigiamam sprendimui. Pažymi, kad atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų apie jos ketinamą įsigyti butą kitame mieste, ir apie tai ieškovės neinformavo preliminarios sutarties sudarymo metu, be to, ir po preliminariosios sutarties sudarymo atsakovės dukters vyras neužsiminė apie tai, kad bankas atsakovei nesuteikia paskolos buto įsigijimui, nurodydamas, kad uošviai neįvertino situacijos. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo teismo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Remigijus Bukėnas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Paaiškino, kad atsakovė iš pradžių kreipėsi į banką žodžiu ir jai banko vadybininkė paaiškino, kad ji kredito gauti negalės. Tada atsakovė, iškilus konfliktinei situacijai, užpildė paraišką dėl kredito būstui elektroninėje bankininkystėje, tačiau buvo gautas neigiamas sprendimas. Advokato įsitikinimu, preliminarios sutarties 4.3 punkte numatyta sąlyga atleidžia atsakovę nuo civilinės atsakomybės, nes buvo gautas motyvuotas neigiamas atsakymas iš kredito įstaigos, kad jai kreditas nebus suteiktas. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, ieškovė nepateikė duomenų, kiek jai kainavo turto vertinimas, kiek nuostolių ji yra patyrusi. Atsakovės atstovas mano, kad ieškovės patirtos išlaidos iki pagrindinės sutarties sudarymo yra tik pačios ieškovės rizika. Ieškovė yra nesąžininga, nes siekia iš atsakovės gauti naudą iš neįvykusio sandorio. Pažymi, kad atsakovė šio turto nėra pardavusi iki šiol, todėl, priešingai, nei teigia ieškovės atstovas, turto kainų veiksnys nebuvo pagrindas nesudaryti pagrindinės sutarties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Faktinės bylos aplinkybės
Nustatyta, kad ginčo šalys 2020 m. birželio 10 d. sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė (pardavėja) ir ieškovė (pirkėja) įsipareigojo šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su baldais (miegamojo, virtuvės, antrojo miegamojo) bei buitine technika, pagrindinę notarinę pirkimo-pardavimo sutartį iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Ieškovė (pirkėja) įsipareigojo atsakovei (pardavėjai) iki 2020 m. birželio 12 d. pervesti 2000 Eur dydžio avansą, kuris bus įskaitytas į buto kainą pagal pagrindinę sutartį. Šalys taip pat susitarė, kad, jeigu atsakovė (pardavėja) laiku ir tinkamai neįvykdo savo įsipareigojimų (negauna reikalingų dokumentų, sutikimų, leidimų ir kt.), pateikė iš esmės neatitinkantį tikrovės pareiškimą ir garantiją, ar kitaip vengia sudaryti pagrindinę sutartį ir, pirkėjui raštu pareikalavus per tris darbo dienas neištaiso pažeidimo, yra laikoma, kad pardavėjas neapgrįstai vengia sudaryti pagrindinę sutartį ir pardavėjas įsipareigoja grąžinti avansą, bei sumokėti avanso dydžio baudą (preliminarios sutarties 4.1 punktas). Iš esmės analogiška atsakomybė netesybų forma nustatyta ieškovei (pirkėjai) – jeigu pirkėja laiku ir tinkamai neįvykdo savo įsipareigojimų (negauna reikalingų dokumentų, sutikimų, leidimų ir kt.), pateikė iš esmės neatitinkantį tikrovės pareiškimą ir garantiją, ar kitaip vengia sudaryti pagrindinę sutartį ir, pardavėjui raštu pareikalavus per tris darbo dienas neištaiso pažeidimo, yra laikoma, kad pirkėjas neapgrįstai vengia sudaryti pagrindinę sutartį ir pirkėjas neatšaukiamai pareiškia savo supratimą, kad tokiu atveju, avansas negrąžinamas ir laikomas minimaliais pardavėjo nuostoliais (Preliminariosios sutarties 4.2 punktas). Preliminariosios sutarties 4.3 punkte numatyta, kad šalys pareiškia savo supratimą, kad 4.1 ir 4.2 punktuose numatytos sankcijos yra netaikomos, jeigu kuri nors iš šalių pateikia kitai šaliai motyvuotą kredito įstaigos neigiamą atsakymą išduoti paskolą (pirkėjo atveju - 44000 Eur). Tokiu atveju baudos yra netaikomos, o avansas grąžinamas pirkėjai.
Vykdydama preliminariosios sutarties 2.2. punkte įtvirtintą susitarimą, ieškovė (pirkėja) į atsakovės (pardavėjos) sąskaitą 2020 m. birželio 11 d. pervedė 2000 Eur dydžio avansą.
2020 m. birželio 12 d. atsakovės dukters vyras A. Š. elektroniniu laišku ieškovei nurodė, kad galimai uošviai pervertino savo galimybes ir dėl realios padėties neįvertinimo prasideda sveikatos bėdos, todėl pasiūlė ieškovei padengti patirtas išlaidas ir sandorį nutraukti.
2020 m. birželio 17 d. ieškovė atsakovei nurodė, kad jei ji ketinanti nutraukti sutartį, ji privalo jai grąžinti avansą ir sumokėti avanso dydžio baudą, kaip tai numatė abiejų šalių pasirašyta sutartis, nes dėl tokios sutarties nutraukimo ieškovė patyrė nuostolių, t. y. išlaidas, nes neišvyko į darbą laiku, bei prarado pasiūlymą įsigyti kitą butą. Taip pat informavo apie tai, kad turto vertinimas atliktas, o bankas išdavė patvirtinimą, kad bus išmokėtas kreditas, t. y. ieškovė informavo atsakovę, kad yra pasirengusi sudaryti notarines formos sutartį ir pasiūlė atsakovei sudaryti notarines formos sandorį.
Atsakovė 2020 m. liepos 2 d. ieškovei pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad 2020 m. birželio 17 d. gavo kredito įstaigos neigiamą atsakymą dėl paskolos suteikimo, todėl atsižvelgiant į sutarties sąlygas, atsakovei nekyla pareiga mokėti avanso dydžio baudą.
Ieškovės atstovas, 2020 m. liepos 10 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovė išreiškė valią nutraukti sutartį ne ginčo tvarka, ji turi sumokėti ieškovei už sutarties nutraukimą baudą. Atsakydama į pretenziją, atsakovė nurodė, kad bankas nesuteikė atsakovei kredito kitam butui įsigyti, sutartyje įtvirtintos nuostatos ją atleidžia nuo pareigos sumokėti baudą.
Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama iš atsakovės, nepagrįstai atsisakiusios sudaryti pagrindinę sutartį, priteisti preliminariojoje sutartyje sulygto dydžio netesybas – 2000 Eur dydžio baudą.
Dėl šalių ginčo
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad apie preliminarios sutarties nutraukimą, t. y. atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, pareiškė atsakovė. Esminis nesutarimas tarp bylos šalių kilęs dėl kitos šalies elgesio ikisutartinių santykių metu ir kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo: ieškovės vertinimu, atsakovė pagrindinę sutartį atsisakė sudaryti nepagrįstai, o atsakovės įsitikinimu, jos atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį buvo teisėtas.
Taigi nagrinėjamo ginčo esmė yra tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties vykdymo tinkamumas, aplinkybės, dėl kurių buvo nutraukta preliminarioji sutartis ir nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis ir šalių kaltė bei atsakomybė dėl preliminariosios sutarties nutraukimo ir pagrindinės sutarties nesudarymo.
Nustatyta, kad šalys sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo preliminariąją sutartį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).
Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje. Ši teisės norma taikytina tais atvejais, kai yra sudaryta pagrindinė sutartis. Kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą laikytinas atsisakymu (vengimu) sudaryti pagrindinę sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 23–24 punktus).
Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011). Taigi teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir atsakomybė gali būti taikoma tik tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, kt.).
Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiant šalių ginčą, ar ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti netesybas (avanso dydžio baudą) pagal preliminariąją sutartį, būtina vertinti, ar atsakovė pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį.
Ginčo šalys preliminariosios sutarties 4.3 punktu susitarė, kad 4.1 ir 4.2 punktuose numatytos sankcijos yra netaikomos, jeigu kuri nors iš šalių pateikia kitai šaliai motyvuotą kredito įstaigos neigiamą atsakymą išduoti paskolą (pirkėjo atveju - 44000 Eur). Tokiu atveju baudos yra netaikomos, o avansas grąžinamas pirkėjai.
Nors atsakovė įrodinėja, kad turėjo pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį (nutraukti preliminariąją sutartį), nes ji negavo kredito būstui pirkti, tačiau teismas tokius atsakovės argumentus vertina kaip jos gynybinę poziciją, siekiant išvengti sutartinės atsakomybės (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Visų pirma, kaip matyti iš bylos aplinkybių, atsakovė į AB „SEB“ banką dėl paskolos gavimo būstui Vilniuje pirkti, kreipėsi tik po preliminariosios sutarties su ieškove pasirašymo, ir ginčo dėl to nėra, tačiau būdama sąžininga ir elgdamasi apdairiai, ji dar prieš preliminariosios sutarties sudarymą privalėjo įvertinti prisiimamą riziką, iš anksto numatyti savo finansines galimybes bei pasidomėti dėl kreditoriaus galimybių jai suteikti reikalingą paskolos dalį būsto pirkimui.
Antra, iš į bylą pateiktos atsakovės AB „SEB“ banko elektroninėje bankininkystėje užpildytos paraiškos kredito būstui įsigyti gavimui matyti, kad atsakovė laukelyje „Darbo pobūdis“ pasirinko bedarbio statusą, nors byloje nustatyta, kad atsakovė turi profesiją ir dirba, kaip pati nurodo daug metų pagal verslo liudijimą. Iš byloje esančios AB „SEB“ banko teikiamos informacijos apie būsto kreditą, matyti, kad kreipiantis į banką dėl kredito turi būti pateikti kredito paraiška, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, sutikimai dėl duomenų apie pareiškėją gavimo iš išorinių duomenų bazių, taip pat bankas reikalauja pateikti informaciją apie pajamas – pažymas apie paskutinių dvylikos mėnesių darbo užmokestį, darbo sutartis, pajamų deklaracijas, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos, jei asmuo yra individualios įmonės savininkas, kitas pažymas ar dokumentus, liudijančius šeimos pajamas. Duomenų, kad atsakovė, siekdama gauti reikalingą sumą būstui įsigyti, būtų pateikusi kreditoriaus vertinimui ir sprendimo priėmimui išsamią informaciją, dokumentus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį, byloje nepateikta. Be to, iš atsakovės pateiktos kredito paraiškos matyti, kad ji grafoje „Gaunamos pajamos“ nurodė – 192 Eur, kurios atsakovės teigimu, yra jos netekto nedarbingumo pensija. Taigi atsakovė, siekdama gauti kreditą būstui, kreditoriui nepateikė visų tikrovę atspindinčių duomenų, susijusių su jos darbo pobūdžiu, realiai gaunamomis pajamomis, todėl teismas sutinka, su ieškovės atstovo pozicija, kad atsakovės į bylą pateiktas kreditoriaus atsakymas – neigiamas sprendimas, negali būti prilyginamas motyvuotam kredito įstaigos neigiamam atsakymui, kaip tai numatyta preliminariosios sutarties 4.3 punkte. Kita vertus, atsakovė nurodydama, kad ji yra bedarbė ir gauna per mėnesį tik 192 Eur, t. y. trigubai mažesnes pajamas, nei tuo metu buvo numatytasis minimalus darbo užmokestis (2019 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ Nr. 669, patvirtintas minimalus valandinį atlygis – 3,72 euro ir minimalioji mėnesinė alga – 607 eurai, TAR, 2019 m. liepos 4 d., Nr. 11076), akivaizdu, kad ji ir negalėjo protingai tikėtis teigiamo kreditoriaus atsakymo dėl kredito jai suteikimo. Nors atsakovė bei jos atstovas taip pat tvirtino, kad pajamos gautos dirbant pagal verslo liudijimą nėra laikomos pastoviomis užtikrintomis įplaukomis ir netinka kreditui gauti, ir net jei ir būtų atsakovė kreditoriui nurodžiusi, kad ji dirba pagal verslo liudijimą, vis tiek jai kreditas nebūtų suteiktas, tačiau tokie teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir paremti tik atsakovės ir jos atstovo subjektyviais vertinimais.
Trečia, byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog atsakovė būtų dėjusi pastangas bei kreipusis į kitus kreditorius dėl paskolos (ar jos dalies) gavimo būstui įsigyti, ji, išskyrus preliminarios paraiškos formalų užpildymą vieno kreditoriaus AB „SEB“ elektroninėje bankininkystėje, pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis, nesiėmė jokių kitų veiksmų, kad jos pačios laisva valia prisiimta pareiga sudaryti pagrindinį sandorį būtų įgyvendinta. Priešingai, praėjus vos dviem dienom po preliminarios sutarties pasirašymo, ieškovei pranešus apie pasirengimą pasirašyti pagrindinę sutartį, atsakovės atstovas (dukters sutuoktinis) kreipėsi į ieškovę, nurodydamas, kad galimai uošviai pervertino savo galimybes bei pasiūlė ieškovei sandorį nutraukti. Teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat paneigia atsakovės sąžiningą norą ir tinkamą rūpinimąsi įvykdyti sutarties sąlygas.
Prisiimdama įsipareigojimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo ir numatydama tokio įsipareigojimo užtikrinimą avansu, atsakovė, žinodama savo finansinę padėtį, turėdama galimybę iš anksto pasidomėti dėl galimybės gauti iš banko trūkstamą pinigų sumos dalį būstui pirkti, turėjo įvertinti savo finansines galimybes ir prisiimamą riziką, dėl paskolos gavimo į kreditorius privalėjo kreiptis prieš priimant sprendimą parduoti butą, o pasirašiusi preliminarią sutartį su ieškove, privalėjo ją vykdyti. Siekdama išvengti civilinės atsakomybės už preliminariosios sutarties nevykdymą, šalis iš esmės turi įrodyti, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl jos kaltės. Tokių įrodymų atsakovė nagrinėjamoje byloje nepateikė. Nagrinėjamu atveju yra nustatytos būtinos sąlygos taikyti atsakovei preliminariojoje sutartyje numatytą civilinę atsakomybę netesybų forma, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės, numatytos preliminariosios sutarties 4.3 punkte. Akivaizdu, kad atsakovės įvardytos aplinkybės dėl banko atsisakymo jai pagal jos pačios elektroninėje bankininkystėje užpildytą preliminarią paraišką suteikti kreditą, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, įvertinus tai, kad paraiškoje atsakovė pateikė klaidingus duomenis, neatskleisdama tikrųjų savo pajamų dydžio, darbo pobūdžio, negali būti laikomos aplinkybėmis, kurios teiktų pagrindą atleisti atsakovę nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Be to, remiantis įrodymų vertinimo tikėtinumo taisyklėmis, vertinant pateiktus rašytinius bylos duomenis, šalių atstovų paaiškinimus, jų visumoje, visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, remiantis logika, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovė persigalvojo ir apsisprendė, jog liks gyventi Palangoje, ir buto nebeparduos, tačiau minėta priežastis taip pat neatitinka pasirašytos preliminariosios sutarties 4.3. punkte, numatytos sąlygos, kurioms esant šalys atleidžiamos nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą.
Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi savo įsipareigojimus atsakovei pagal preliminariąją sutartį, t. y. nesumokėjusi atsakovei avanso, nebendradarbiavusi su atsakove ar trukdžiusi atsakovei įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Priešingai byloje nustatyta, kad ieškovė savo įsipareigojimus vykdė tinkamai - sumokėjo atsakovei avansą sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, taip pat atliko kitus veiksmus – sudarė sutartį dėl turto vertinimo ir atliko turto vertinimą, surinko ir pateikė bankui visus dokumentus, kad būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl kredito suteikimo, t. y. atliko visus veiksmus, kad preliminarioji sutartis būtų įvykdyta ir būtų sudarytas notarinės formos sandoris.
Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pagrindinė sutartis preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudaryta dėl ieškovės atsisakymo ar nepagrįsto vengimo sudaryti pagrindinę sutartį, kaip tai numatyta preliminariosios sutarties 4.2 punkte, ar kitų ieškovės veiksmų, sutrukdžiusių atsakovei įvykdyti sutartinius įsipareigojimus (CPK 185 straipsnis).
Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 dalimi, nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo.
Nagrinėjamu atveju preliminariosios sutarties 4.1., 4.2 punktais šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu pirkėjas nepagrįstai vengia sudaryti pagrindinę sutartį, jo sumokėtas 2000 Eur avansas negrąžinamas ir laikomas minimaliais pardavėjo nuostoliais, o jeigu pardavėjas vengia sudaryti pagrindinę sutartį, tai jis privalo grąžinti pirkėjui jo sumokėtą 2000 Eur avansą bei sumokėti avanso dydžio baudą, šiuo atveju - 2000 Eur. Kadangi pagrindinė sutartis nesudaryta ne dėl pirkėjos kaltės, ieškovės sumokėtas avansas jai yra grąžintas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina avanso dydžio bauda.
CK 6.71 straipsnio 1 dalis nustato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos.
Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Nors atsakovė ir jos atstovas tvirtino, kad ieškovė faktiškai jokių realių nuostolių nesudarius pagrindinės buto pirkimo – pardavimo sutarties nepatyrė, tačiau ieškovė nuostolių dydžio šalims aiškiai dėl jų sutarus ir neprivalo įrodinėti. Dėl to teisiškai nepagrįsti ir plačiau neanalizuotini atsakovės atsiliepime bei jos atstovo teismo posėdyje išdėstyti argumentai, kad ieškovė neįrodė patirtų nuostolių dydžio.
Teismo vertinimu, avanso dydžio netesybos (bauda), atsižvelgiant sutarties kainą, nėra aiškiai ir (ar) neprotingai per didelės, todėl vien dėl šios priežasties netesybų mažinimas nagrinėjamoje byloje nėra galimas. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pati atsakovė nustatė preliminariosios sutarties sąlygas, o sutartyje nurodydama būtent tokio dydžio netesybas atsakovė nelaikė jų per didelėmis, turėdama aukštesnįjį išsilavinimą, dirbdama pagal verslo liudijimą, sutarties pasirašymo metu buvo atstovaujama savo dukters sutuoktinio, kuris, kaip patvirtino atsakovės atstovas yra teisininkas, turėjo ir galėjo įvertinti savo galimybes, taip pat ir teisines bei finansines, tinkamai ir laiku įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimamus įsipareigojimus, o sutarties pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė taip pat būtų turėjusi teisę pasilikti ieškovės sumokėtą tokio paties dydžio, kaip ir netesybos (bauda) - 2000 Eur, avansą, jei sutartį nepagrįstai atsisakytų sudaryti ieškovė (preliminariosios sutarties 4.2 punktas). Atsakovė atsiliepime akcentavo, kad sudaryti pagrindinę sutartį ji atsisakė nuo preliminarios sutarties praėjus vos dviem dienoms, visgi šis terminas vertinant sutartines netesybas bei jų dydį reikšmės neturi, nes pačios šalys nei numatytų netesybų, nei jų dydžio niekaip nesiejo su kitokiu terminu, nei prievolės neįvykdymu iki 2020 m. rugsėjo 1 d. sudaryti notariškai patvirtintą buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su baldais ir buitine technika pirkimo – pardavimo sutartį.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nenustatytas pagrindas mažinti šalių susitarimu nustatytas netesybas, o atsakovė, preliminariosios sutarties sudarymo metu pati nustačiusi sutarties sąlygas, įvertino, kad šalių viena kitos naudai nustatytos sankcijos yra priimtinos ir pagrįsto dydžio. Taigi konstatuotina, jog byloje nenustatytas pagrindas mažinti šalių laisva valia suderintą netesybų dydį.
Teismas, įvertinęs šalių sudarytos sutarties teksto turinį, procesinius dokumentus, bylos medžiagą, šalių atstovų argumentus, konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė pažeidė šalių sudarytą sutartį, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas.
Kiti šalių bei jų atstovų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovė taip pat prašo priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Skolininkė iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteisiamos iš atsakovės penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2000 Eur sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu priteisimo
Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė skirti ieškovei 5000 Eur baudą, pusę baudos dydžio priteisiant atsakovei, už ieškovės nesąžiningą elgesį pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą, ieškinį, tačiau teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo konstatuoti ieškovę sąmoningai piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis.
CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius; šio straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą iš išsprendimą, t. y. piktnaudžiavo teisėmis, gali paskirti jam iki 5000 Eur dydžio baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymas suteikia ieškovei ginti savo pažeistas teises, kreipiantis į teismą su ieškiniu, jog nenustatyta, kad ieškovė piktnaudžiavo šia jai suteikta teise, priešingai, ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, sprendžia, kad CPK 95 straipsnio pagrindu skirti baudą ieškovei nėra jokio pagrindo, todėl šis atsakovės prašymas netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys byloje patenkintas visiškai.
Nagrinėjant bylą ieškovė patyrė 1150 Eur bylinėjimosi išlaidų: 45 Eur žyminio mokesčio ir 1105 Eur išlaidų advokato padėjėjo ir advokato teisinei pagalbai apmokėti (500 Eur už ieškinio parengimą ir 605 Eur už pasirengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme). Išlaidos yra pagrįstos mokėjimo pavedimais, pateikta ataskaita, ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija). Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistina 1150 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
Atsakovė patyrė 190,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nėra atlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 268, 270 straipsniais,
nutaria:
patenkinti ieškinį.
Priteisti ieškovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (du tūkstančius eurų) baudą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1105 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.