- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-01
- Bylos Nr.
- 1-606-1133/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32033-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- Z. U.
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius, Rokas Kairelis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje Z. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirbantis, neįgalus (darbingumas (duomenys neskelbtini)), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. Z. U. 2021 m. rugsėjo 14 d., apie 10.30 val., kieme, esančiame (duomenis neskelbtini), tyčia, ne mažiau kaip du kartus šluotos kotu sudavė D. S. į nugarą bei ne mažiau kaip du kartus sudavė nukentėjusiajam į dešinės rankos plaštaką, taip padarydamas D. S. odos nubrozdinimą nugaros dešinėje pusėje ir sukėlė fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
2. K. Z. U. teisme nurodė, jog savo kaltę pripažino visiškai, pripažįsta keturis smūgius, tačiau parodė, jog savo elgesį ir smūgius vertina kaip gynybą. Jis gyvena name. Šis namas padalintas į dvi dalis ir turi du savininkus. Tą dieną jis pradėjo rakinti vartus, o nukentėjusysis jam stvėrė už apykaklės, sakydamas „ką čia darai“, o tada jis jam su šluota atgal sudavė. Trenkė su šluota, nes nukentėjusysis jam apykaklę plėšė Jo apykaklė buvo nuplėšta. Jis nuplėšė apykaklę, nes pradėjo rėkti „ką tu čia darai“. Atbėgo jo žmona. Visi kaimynai žino, kad praėjimas link namo priklauso per pusę. Pamena, kad tėvas jam dar sakė, kad taip visada buvo, kad tai pagrindinis įėjimas, o dabar kaimynas neleidžia jo. Jis stovėjo savo kelio pusėje, pakabino padangas, norėjo jas išdažyti, taip gražu. Padangas pakabino ne savo sklypo pusėje. Padangos buvo jo. Pamena, kad sudavė vieną kartą, o daugiau nieko neprisimena. Gali būti, kad vėliau dar kartą sudavė. Kai jis sudavė su šluota, nukentėjusysis iš karto pradėjo purkšti dujas, dujų balionėlį laikė rankoje, stovėjo šone, o jis buvo atsiklaupęs prie savo tvorelės. Jis buvo savo žemės pusėje ir nelindo prie kaimyno. Gailisi dėl padaryto, tačiau nukentėjusiojo neatsiprašė. Su tokiu kaimynu jam gyventi sunku. Ateityje daugiau taip nenutiks. Teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašus, nurodė, jog nukentėjusysis viską meluoja, nes jis buvo prie savo tvoros. Nurodė, jog visą gyvenimą toje vietoje buvo centrinis įėjimas ir bus toliau, nes jis nepasiruošęs jam atiduoti 50 cm. Į nukentėjusiojo pusę niekas nėjo.
3. Nukentėjusysis D. S. teisme parodė, kad su kaltinamuoju iš pat pradžių santykiai buvo nedraugiški. Rugsėjo 14 dieną, ryte, pamatė, kad ant jų takelio, per kurį vaikšto, prikabintos padangos. Jį tai labai nustebino. Paskambino žmonai į darbą paklausti, kaip tos padangos ten atsirado, bet ji atsakė, kad nežino, nematė. Išėjo į kiemą, o kaimynas buvo kieme su šluota rankoje. Paklausė kaimyno, ar tai jis padarė. Pastarasis nieko neatsakė. Tada jis (nukentėjusysis) paklausė, ar šis nenori nuimti. Tos padangos tikrai trukdė praeiti. Jos buvo išsikišusios ir užstojo pusę vartelių. Tada pasipylė necenzūriniai žodžiai, tada jis (nukentėjusysis) pasakė, kad pats nusiims. Kaimynas griebė už rankos ir pradėjo tempti tolyn, jis dengėsi ranka ir tuo metu kaimynas sudavė. Tada pribėgo kaltinamojo žmona, pradėjo jį (kaltinamąjį) stumti. Kai jis (nukentėjusysis) pasilenkė, pamatė, kad bėgo kraujas bei tuo metu filmavo. Kai suprato, kad kaimynas toliau jį muš, papurškė dujomis. Tada smurtas liovėsi. Jis paskambino žmonai ir pasakė, kad iškviestų policiją, nes jo rankos buvo kruvinos. Atvyko policija, jį ir kaimyną apklausė. Atvyko dar vienas ekipažas, greitoji pagalba, suleido jam vaistų ir nuvežė į ligoninę. Jis nei viena ranka nepalietė kaltinamojo. Iki šio įvykio, taip pat buvo smurto atvejų. Jis nenori kaltinamajam atsakyti smurtu. Dujų balionėlį nusipirko tik savigynai. Jis negalėjo kaltinamojo paliesti, nes vienoje rankoje laikė telefoną ir filmavo, o kita – atsukinėjo ventiliaciją padangoms. Apykaklės kaltinamajam neplėšė, net vaizdo įraše apykaklė yra. Jokio smurto prieš kaltinamąjį nenaudojo. jo nuomone, arba kaltinamasis turi psichologinių problemų, arba jis specialiai provokuoja. Nenori veltis į jokius kontaktus, nes dirba statutinėje organizacijoje, kur turėtų nuolat aiškintis dėl savo elgesio. Su kaltinamojo žmona kalbėjosi ramiai, dujomis papurškė minimaliai, tik smurtautojui. Visi smūgiai buvo su šluotkočiu. Per nugarą, plaučių srityje, į juosmenį buvo suduoti du smūgiai. Buvo kraujosruva. Šluotkotis buvo metalinis, su briauna. Jam grasino. Po įvykio buvo užkalta nauja vartelių spyna ir visa tai parodo kaltinamojo požiūrį, kaip jis gailisi. Su kaltinamuoju nesutiko taikytis, nes psichologinis teroras toliau tęsiasi. Tvorą iš savo pusės prižiūri. Jie įeina pro savo vartelius, kurių raktą turi tik jis ir jo žmona. Mano, kad kaimynai negali ten vaikščioti, nes nesinaudoja jų varteliais. Savo telefoną įjungė po pirmo smūgio. Kai pamatė, tai kaimynas pirmas įėjo į jo teritoriją. Iš pradžių kaltinamasis griebė jį už rankos, nutempė, kad nenuiminėtų padangų. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, parodė, jog fiziškai yra tvora, kuri skiria sklypą į dvi dalis, todėl logiškai suprantama, kad viena dalis už tvoros yra kaltinamojo, o kita dalis už tvoros yra jų, išskyrus laiptelius, per kuriuos jie (kaltinamasis) įeina per savo įėjimą. Kaltinamasis ėjo ne į savo, bet į jo pusę. Kai jis paklausė, kodėl kaimyno padangos yra jų pusėje, kaimynas pradėjo eiti link jo. Kaimynas atėjo pro vartelius ir įėjo į jų teritoriją. Jis nepriėjo prie padangų, kai kaltinamasis jį griebė ir ištempė už rankos ir taip tiesiog išmetė toliau. Tada kaltinamasis smogė kelis kartus, o jis dengėsi ir suprato, kad reikia filmuoti. Išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti. Vielų atsukimas plikomis rankomis neįtakojo rankų sužalojimų, nes jau antrą kartą ėjo atsukti vielas. Nurodė, kad prieš jam pradėjus filmuoti, bent vieną kartą kaimynas trenkė į nugarą su šluotkočiu ir dar porą kartų sudavė jam, kai jis buvo pasilenkęs ir atrišinėjo padangas, tačiau filmuojant to nesimato. Kai jis purškė dujomis, tai kaltinamasis nebuvo savo teritorijoje. Kaltinamąjį bandė sulaikyti jo (kaltinamojo) žmona, o kaltinamasis ėjo link jo mosuodamas ta lazda. Jei nebūtų papurškęs dujų, kaimynas būtų sudavęs dar kartą. Anksčiau dujų balionėlio nepanaudojo, nes buvo šoke. Mano, kad pirma trenkė į nugarą, o paskui į ranką, nes gynėsi. Skausmo nepajautė, nes adrenalinas sukilo.
4. Liudytoja O. G. teisme parodė, kad paties konflikto nematė. Matė tik greitosios pagalbos automobilį ir policiją. Apie šį įvykį žino, kad kaimynai susibarė ir, kad nukentėjusysis purškė dujas. Žino, kad kaltinamajam suplėšė marškinius ir davė su šluota. Jai taip pasakojo kaltinamasis. Kaltinamąjį pažįsta 30 metų. Kaimynai padėdavo jai, nes kukliai gyveno. Kaltinamasis padėdavo, su automobiliu paveždavo. Nukentėjusiojo nepažįsta, tik kartais su jo žmona pasikalba. Visi turi automobilius, tai įrengė aikštelę. Kartais nukentėjusysis taip užstato, kad būna sunku išvažiuoti. Vieną dieną jie sveikinasi, o kitą – ne, tai ji tokių žmonių negerbia. Žmonės, kurie gyveno prieš nukentėjusįjį, tai buvo geri žmonės ir konfliktų nebūdavo. Dėl kaimynų vartelių, tai ji eina ir užeina, nes jie nerakinami, nebent naktį rakina. Nukentėjusysis konfliktuoja su visa gatve, nes jis neturi ką veikti, tai dėl to konfliktuoja.
5. Liudytoja, kaltinamojo sutuoktinė J. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, įvykio metu buvo namie, išgirdo triukšmą, pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad jos vyras su kaimynu mušasi. Išbėgo į lauką ir pabandė atitraukti savo vyrą nuo kaimyno. Išėjusi iš namų matė, kaip vyras su kaimynu buvo susikibę. Kai ėjo link jų, jie mušėsi, stumdė vienas kitą. Jos vyras rankose laikė kotą nuo šluotos. Vienas ant kito šaukė visokiais žodžiais. Viskas vyko labai greitai. Jos vyras vienoje rankoje laikė šluotkotį, o kita ranka buvo įsikibęs į kaimyną. Nukentėjusysis vienoje rankoje laikė balionėlį, o kita ranka buvo įsikibęs į jos vyrą. Gali būti, kad ne visą laiką laikė dujų balionėlį, nepamena. Jai pavyko atitraukti vyrą, o kaimynas tada išsitraukė dujų balionėlį ir pripurškė vyrui į akis, jai taip pat kliuvo. Kaip suprato, kad kaimynas dujomis papurškė dėl muštynių. Tuo viskas ir pasibaigė. Vyrą nutempė į namus, o kaimynas liko savo kieme, iškvietė policiją, greitąją. Kai atvažiavo greitoji, jos vyras išėjo į lauką ir paprašė, kad jam padėtų, medikai pasakė, kad jis praplautų akis. Ant nukentėjusiojo delno matė nubrozdinimą ir kraują, daugiau nieko nematė. Nematė, kad jos vyras smūgiuotų kaimynui. Taip pat matė, kad įvykio vietoje kaimynas filmavo. Kaimynas mobilųjį telefoną laikė rankoje. Nukentėjusysis buvo įsikibęs į jos vyrą, todėl reiškia, kad telefoną numetė ir paėmė dujų balionėlį, tačiau šito nepastebėjo. Įsitikinusi, kad nukentėjusysis buvo įsikibęs į jos vyrą, tačiau nežino kas vyko iki to. Jos vyras yra ligotas žmogus, labai greitai įsiaudrina. Pasitaiko, kad jos vyrui būna blogai ir jis nervinasi. Konfliktas vyko bendroje teritorijoje prie įėjimo į kiemą. Nematė ar kaimynas atliko kokius nors aktyvius, smurtinius veiksmus, matė tik, kaip jie buvo įsikibę vienas į kitą. Ne kaimynas, bet jos vyras buvo įsiaudrinęs. Matė kaip pas kaimyną atsirado nubrozdinimai ant rankų. Jos vyras padangas prie tvoros pritvirtino su viela, o kaimynas tą vielą atrišinėjo ir tuo metu nubrozdino sau ranką. Matė, kaip kaimynas atrišinėjo padangas ir ji jam padėjo jas atrišinėti. Kaimynas tas padangas atrišinėjo po susistumdymo. Prie kaimyno rankos nubrozdinimų jos vyras neprisidėjęs.
6. Liudytoja J. U. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, 2021 m. rugsėjo 14 d. apie pietus ji buvo namuose, antrame aukšte ir tvarkėsi. Išgirdo neaiškius garsus ir priėjusi prie lango pamatė, kad ant bendro naudojimo tako stovi jos vyras, kuris rankose laikė šluotą ilgu kotu ir nukentėjusysis. Jie stumdėsi ir grūmėsi. Tai pamačiusi ji iš karto išbėgo į kiemą ir savo vyrą atitraukė nuo kaimyno, tačiau jis buvo labai įsiaudrinęs. Kaimynas papurškė jos vyrui į veidą dujų, kurios pateko ir jai į akis, tačiau greitosios pagalbos jai neprireikė. Kai pamatė tarp jos vyro ir kaimyno vykstantį konfliktą, atbėgusi pamatė kaimyno šiek tiek kruviną ir apdraskytą ranką, suprato, kad jie galėjo susipykti dėl kaimyno paliktų automobilio padangų, prie bendro naudojimo laiptų. Jos vyras labai pyko, dėl tokio kaimyno elgesio ir paliekamų padangų ir yra sakęs, kad jau yra su juo apie tai kalbėjęs. Po įvykusio konflikto kaimynas paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus bei greitąją medicinos pagalbą. Kai atvyko greitosios medicinos pagalba, vyras buvo priėjęs prie jų, tačiau medikai nesuteikė jam pagalbos dėl į akis papurkštų dujų, bet nurodė kaip palengvinti skausmą namų sąlygomis. Daugiau ji pati į lauką išėjusi nebuvo ir kas vyko toliau ji nežino. Ji matė tik, kai jos vyras ir kaimynas buvo susikibę ir grūmėsi, tačiau ar jie mušėsi ir ar smogė vienas kitam, ji nematė (b. l. 65-68).
7. Nukentėjusiojo D. S. 2021 m. rugsėjo 15 d. protokolos-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 14 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), tarp jo ir kaimyno kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaimynas jam du kartus kažkokio įrankio metaliniu kotu sudavė per nugarą ir sužalojo dešinės rankos delną, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą (t. 1-2).
8. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės E. M. 2021 m. rugsėjo 14 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad atvykus į juos kreipėsi blaivus D. S., kuris paaiškino, kad pastebėjo kaip jo teritorijoje ant tvoros prikabintos automobilio padangos ir pradėjo jas nuiminėti. Prie jo priėjo agresyviai nusiteikęs kaimynas iš buto (duomenys neskelbtini), kuris pradėjo ant jo šaukti, kad šis nelįstų prie padangų ir pradėjo smūgiuoti metaline lazda, o jam (D. S.) išsitraukus ašarines dujas papurškė kaimynui į veidą. Neprisimena kiek kartų kaimynas jam sudavė metaline lazda. Kaimynas smūgiavo jam į nugarą bei ranką, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po konflikto kaimynas nuėjo namo. Nurodyta, kad nuėjus pas kaltinamąjį, jis buvo blaivus ir paaiškino, kad bendrame kieme ant sau priklausančios tvoros pakabino automobilio padangas ir pastebėjo, kaip kaimynas jas nuiminėja. Jis priėjo prie kaimyno, davė pastabas, bet kaimynas tai ignoravo ir toliau nuiminėjo automobilio padangas. Metaline lazda sudavė kaimynui, nes pastarasis jį apipurškė ašarinėmis dujomis. Ant nukentėjusiojo nugaros matėsi žaizda, kuri buvo kruvina bei ant dešinės rankos matėsi kraujas (b. l. 7).
9. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nėra vaizdo stebėjimo kamerų. Namo kieme matosi automobilio padangos. Nuotraukoje Nr. 1 nufotografuoti varteliai ir įėjimas į namą, kurio dešinėje pusėje yra tvora. Nuotraukoje Nr. 2 užfiksuotas kaltinamasis stovintis už minėtos tvoros, prie medžio, ant vejos guli 6 padangos (b. l. 26-30).
10. Bendrojo pagalbos centro kortelės duomenys ir skambučio įrašas „2021_09_14_10-40-17_37068058544“ bei jo apžiūros 2021 m. lapkričio 9 d. protokolas, iš kurių matyti, kad į centrą paskambino L. S. 2021 m. rugsėjo 14 d. 10.40 val. Pranešėja nurodė, kad tarp jos vyro ir kaimyno vyksta žodinis konfliktas dėl padangų. Važiuoja link namų, laukia. Taip pat nurodyta, jog 2021 m. rugsėjo 14 d. apie 16.01 val. Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės slaugytoja pranešė, kad apie 12.43 su greitąja medicinos pagalba pristatytas D. S., kuris paaiškino, kad jį sumušė kaimynas. D. S. diagnozuota dešinės plaštakos trečio piršto žaizda, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas. D. S. išleistas namo (b. l. 8-11, b. l. 40-41).
11. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys, iš kurių matyti, kad greitoji medicinos pagalba pagal iškvietimą 2021 m. rugsėjo 14 d. atvyko 12.16 val. (per 10 min.). Nukentėjusysis D. S. į ligoninę buvo pristatytas 12.44 val. Nukentėjusiojo kvėpavimas buvo normalus, kraujotaka normali, vyzdžiai reagavo. Nukentėjusysis jautė nugaros skausmą. Nurodyta, jog pagalba teikta dėl užpuolimo. Nukentėjusiajam suduoti vaistai Ketonal, 100 mg/2ml. Diagnozė – nugaros apatinės dalies ir bubens sumušimai (b. l. 24-25).
12. Vaizdo įrašai, daryti pareigūnų „Body“ kamera ir jų apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad yra 5 vaizdo įrašai.:
12.1. Vaizdo įraše „2021_0914_112303_010.MP4“ užfiksuota, kad atvykusius pareigūnus pasitinka nukentėjusysis ir nukentėjusiojo sutuoktinė. Nukentėjusysis: „Laba diena, konfliktas su kaimynais elementarus, bet jie tęsiasi pastoviai ir eskaluojasi (nerišliai ištarė) todėl, kad pirma ten kažkaip psichologinis teroras, po to ten griebiama už drabužių, o dabar jau paleido į.. nu žodžiu, jis man sudavė kelis kartus su kažkokiu tai kotu, man metaliniu“. Pareigūnė Nr. 1: „Parodykit, kas ten pas jus“. Nukentėjusysis: „Nu, ten nieko baisaus. Aš spėjau išsisukti. Jis man, žodžiu, įvarė seriją. Aš nuo kelių išsisukau, jis man porą kartų pertraukė. Va, kaip buvau pasisukęs. Vienoje rankoje laikiau telefoną ir filmavau. Yra maždaug trijų minučių įrašas, o paskui ėjo į galvą. Aš dengiausi va taip va ir jis man prarėžė su tuo. Čia nieko baisaus, bet blogiau būtų, jei būtų į galvą pataikęs. 11:23:46 val. nukentėjusiojo sutuoktinė pakelia nukentėjusiojo drabužius ir rodo nugaros sužalojimus. 11:24:00 val. rodo dešinės rankos plaštaką. Nukentėjusysis rodo, kaip buvo pasisukęs nuo smūgio. Pareigūnė Nr. 1: „Aha, o sakykit dėl ko konfliktas šis?“. Nukentėjusysis: „Paaiškinsiu. Čia yra namas bendras (rodo ranka į namą, pažymėtą Nr. 19). Matot, pagrindinis jų įėjimas yra ten (rodo į kairę). Mūsų pagrindinis yra už namo, čia yra toks bendras ekstra atveju, kuris nenaudojamas (rodo į vartelius ir į ėjimą per namo vidurį) jeigu. Atėjau ir pamačiau, kad va čia už tvoros (rodo medinę pertvarą tarp sklypų) yra pririštos šešios padangos. Čia gražiai su vielom pririšta, žodžiu, nu aš pradėjau šalinti kliūtį iš čia. Jis kaip tik išėjo tuo metu ir pradėjo man kažką aiškinti. Aš jo paklausiau, ar čia tu padarei? Nu maždaug jo taip. Čia mūsų teritorija. Aš sakau, nemanau, kad čia tikrai tavo teritorija ir pradėjau nurišinėti. Tada pasiuto, pradėjo mosuoti tuo kuolu įėjęs pro vartus va šituos (parodo vartus). Jis įėjo, aš paklausiau, ką jis veikia mano teritorijoje. Jis man nieko nepasakė, pradėjo mosuoti. Aš pasitraukiau. Tada vėl pradėjau nurišinėti, nu jis man tada sudavė“. Pareigūnė Nr. 1: „Parodyk man tą vaizdo įrašą, kas ten gero“. Nukentėjusysis „Nieko ten gero nėra. Iš esmės aš truputį gal pavėlavau išsitraukti, bet...“. Pareigūnė Nr. 1: „Nu bent kažką užfiksavot“. Nukentėjusysis: „Nu jis grasino kaip visada“. Rodo telefoną ir telefone girdisi dviejų vyrų pokalbis, vaizdo nesimato. Nukentėjusysis: „Tu agresyvus, taip? Gerai (Nukentėjusysis rodo pareigūnei“ vat kuolas tas, pas jį, aš paskui nupurškiau jį dujom, nes nu..., kai eina į galvą, nu tai) Agresyvus? Nesveikas gal? (Vyras komentuoja: „jis nesveikas, bet pakaltinamas“) ką tu? Kokius popierius turi?“ B: „Medicinos“. A: „Medicinos, gerai, parodysim (Nukentėjusysis komentuoja „Šiaip tai jie čia nepriklauso, jie nėra savininkai, bet jie pastoviai užiminėja teritoriją. žodžiu mes neliečiam nieko, atsikėlėm su mažu vaiku čia gyventi“).
12.2. Vaizdo įraše „2021_0914_112604_011.MP4“ (toliau nukentėjusysis rodo savo nufilmuota medžiagą) nukentėjusysis: „Ką tu darai mano kieme?“. Kaltinamasis Z. U.: „va tau“. Nukentėjusysis: „Ką tu darai mano kieme? Va čia tavo tvora, supranti? (Nukentėjusysis komentuoja: „Nu jis man sudavė, aš pradėjau nervuotis“) Supranti ar ne? (Nukentėjusysis komentuoja: „Nu va, uglių)“. Kaltinamasis: „Aš sėsiu blet“. Nukentėjusysis: „Patrauk jį (Nukentėjusysis komentuoja: „Va jis sės“). Ar tu tikrai sėsi blet? O tu sėsi blet. O tu dar priliesk ranką, tu pamatysi kas tau bus“. Kaltinamasis: „Aš tau pasakiau, nepaliesiu“. Nukentėjusysis: „Aš tuoj tau nepaliesiu (Nukentėjusysis komentuoja: „Jo žmona yra normali“). Kaltinamasis: „Vis tiek jie čia stovės“. Nukentėjusysis: „Aš tuoj tau paliesiu“. Kaltinamasis: „Aš tau sakau (nukentėjusysis komentuoja: „Atėjo žmona, pradėjo jį stumti (rodo rankomis) atgal, jis vis tiek rovėsi, mosavo, paskui man sudavė paskutinį kartą.)“. vaizdo įraše pasigirsta kaltinamojo žmonos balsas. Kaltinamojo žmona J. U.: „Kaimyne, palauk“. Kaltinamojo sutuoktinė J. U.: „Gražu, ane? Va kraują paleido man“. Kaltinamasis: (keikiasi rusiškai) (Nukentėjusysis komentuoja: „Nu sudavė dar“). J. U.: „Atstok“. Nukentėjusysis: „Aš tau dar kartą sakau, pasitrauk iš mano kiemo, pasitrauk“. Kaltinamasis: „Va tavo kiemas, o ne čia. Viskas“. J. U.: „Kaimyne, paklausyk“. Nukentėjusysis: „Pasitrauk“. J. U.: „Šitas takas eina per pusę“. Kaltinamasis: „Per pusę ir taip ir bus (Nukentėjusysis komentuoja: „Jis neina per pusę, jiem... Pareigūnė Nr. 1 atsako: „Nu čia jau mes plano nematom prieš akis, kad galėtume pasakyti kieno čia“). Nukentėjusysis: „Va taip va“. Kaltinamasis: „Kviesk policiją (Nukentėjusysis komentuoja: „Nu nekviečia jie policijos, nes neteisūs ko gero yra“). Nukentėjusysis: „Viskas“. J. U.: „Šitas takas eina per pusę“. Nukentėjusysis: „Neina čia šitas takas per pusę. Va dabar viskas. Neškit popierius ir rodykit, kas kam priklauso“. (Nukentėjusysis komentuoja: „Neneša jie jokių popierių niekada, nerodo“.) Pareigūnė Nr. 1: „O kas jūs čia tokie, nuomininkai?“. Nukentėjusysis: „Ne, mes čia gyvename“. Nukentėjusiojo sutuoktinė: „Šeimininkai“. Nukentėjusysis: „Šeimininkai“. Pareigūnė Nr. 1: „A, šeimininkai, ane“. Nukentėjusysis: „Aš, aš iš esmės suprantu dėl ko. Todėl, kad, kaip matot, va čia va (rodo į žemę) (Telefone girdisi nukentėjusiojo balsas: „Kentėsit nuo kaimyno, aš išsiaiškinsiu, kas čia darosi“) jūs galit matyti, kad mes kelias dienas tvarkėm čia. Ir susitvarkėm, iš šabakštyno padarėm daržą. Jam turbūt pavydas sukilo. Nu jis neadekvačiai kartais reaguoja. Matyt, čia dėl to, nes. Aš nežinau, bandė ten aiškinti, kad va čia dėl padangų. Padangos, jei formaliai žiūrint... (balso nebesigirdi, nes pareigūnė nueina nuo nukentėjusiojo, eina link namo vartų, įeina į namo kiemą ir įeina į namo vidų). Pareigūnė Nr. 1: „Sveiki, laba diena“. Kaltinamasis: „Laba diena, prašom“. Pareigūnė Nr. 1: „Įspėju, kad daromas vaizdo bei garso įrašas, kas čia atsitiko pas jus?“. Kaltinamasis: „Čia atsitiko, prašom sėstis“. Matomos dvi kambaryje esančios moterys (kaltinamojo žmona J. U. ir kaltinamojo dukra D. K.).
12.3. Vaizdo įraše „2021_0914_112903_012.MP4“ D. K. (kaltinamojo dukra): „Tiesiog du kaimynai susibarė, du kaimynai. Tiesiog, tiesą pasakius, čia, iš, čia, nes čia kiti kaimynai gyveno, jie buvo ramūs. Čia tokie principingi, ir, žinot, „tu pastatei ant mano“, „čia ne mano, čia tavo“ ir pastoviai ten“. J. U.: „Ir bendras“. Kaltinamasis: „Ir įvarė man dujine, va aš tik vos va atsigavau“. Pareigūnė Nr. 1: „Mhm. O kaip su lazda sekėsi mosikuotis?“. Kaltinamasis: „Nu tai ką irgi, jis mane duoda, aš stovėsiu?“. J. U.: „Oj, ir vienas, ir kitas geras“. Pareigūnė Nr. 1: „Aš pasakysiu, nu toks dalykas nėra daromas, yra sužalojimai padaryti asmeniui ir čia nu tai yra..“. Kaltinamasis: „O, kad jis su viela?“. Pareigūnė Nr. 1: „Yra numatyta atsakomybė už tokius poelgius, būna pradėti ikiteisminiai tyrimai, ir šiuo atveju, jeigu žmogus turės pretenzijų, turėsit labai didelių problemų“. Kaltinamasis: „Nu aš invalidas, tai“. D. K.: „mes tiesiog ir aiškinom tam kaimynui, aš pati asmeniškai aiškinau. Vyras mano aiškino, čia žmogus turi cukraligę, jis, nu žinot, jis invalidas yra. Jis yra pakaltinamas, viskas, tiesiog... Mes galim su jais susibendrauti, jis čia savo principus stato, jis negali“. Kaltinamasis: „Ant koridoriaus sudėjo ratus žieminius. Mums praeit, va taip va (rodo rankomis plotį). Aš buvau prieš naujus metus susirgęs covidu, mes su žmona antrame aukšte, gydytojai vos praėjo. Du kartus sakiau nuimk šituos ratus. Ne“. Pareigūnė Nr. 1: „O kieno tie ratai išvis?“. Kaltinamasis: „Tai jo, jo“. D. K.: „Kaimyno ratai. Čia yra bendra teritorija“. Kaltinamasis: „Nu tai va, ir viskas per pusę“. D. K.: „Šiandien dėl tų ratų jie ir susibarė“. Pareigūnė Nr. 1: „O tai kas tuos ratus taip prikabino?“. Kaltinamasis: „Aš prikabinau dabar“. D. K.: „O jisai šiandien.. Ne, suprantat, anie ratai, kur guli, nu čia yra juokas, bet nu, anie ratai, kur kur guli yra ano kaimyno“. J. U.: „Keli metai“. D. K.: „Ir keli metai tie ratai stovi čia, irgi yra ta ale bendra teritorija praėjimui, taip? Tai šiandien aš kaimynei sakiau „galit tuos ratus nuimti?“ sako „jo, mes juos nuimsim“. Nu, nuims, nenuims, žinot. Tėvas čia irgi, nuėjo, principu padėjo savo ratus, žinot kaip kaime“. J. U.: „Ne, ten takas, kuris eina“. Pareigūnė Nr. 1: „Taip“. J. U.: „Jisai taip“. Kaltinamasis: „Prie savo pusės aš prisukau savo ratus“. J. U.: „Skaitosi bendras“. Pareigūnė Nr. 1: „O bendras, sakykit, planą turit, kad būtų paprasčiau Jus suprasti?“. J. U.: „Nu yra tas planas“. Pareigūnė Nr. 1: „Yra planas, kad grynai priklauso tas takelis Jums bendrai?“. Kaltinamasis: „Viskas per pusę“. J. U.: „Ten eina per pusę taip. Nu bet nu kaip, naudojasi jie, nes jų..“. Pareigūnė Nr. 1: „Nes faktiškai žiūrėkit kaip (pradeda vaizduoti planą ant stalo), tvora eina, tas takelis, Jūsų teritorija nuo tvoros ar dar kažkiek eina ir kur?“. Kaltinamasis: „Nuo tvoros pusės“. J. U.: „Takelis skaitosi per pusę. Bet, mes ten nesinaudojam tuo takeliu, mums nereikalinga. Mes ir tą tvorą ten padarėme, kad vat nu.. čia jau jo fantazija, jis... reiškia „Tu paguldei savo, aš pastatysiu savo“.“. Kaltinamasis: „Todėl, kad vat aš sakau. O dabar žiema ateis, mes kūrenam su malkom, su anglim. Aš tai pro čia (rodo į durų pusę) gi nenešiosiu, taip? Todėl, kad ten rūsys“.
12.4. Vaizdo įraše „2021_0914_113202_013.MP4“ J. U.: „Nuims jis tuos ratus“. Kaltinamasis: „Palauk, minutėlę. Duok man pasakyt. Aš ten pastoviai nešiu, nu tai kaip čia yra taip buvę. Kiek kartų sakiau, jis toks „gerai“. Atvežiau ratus ir sudėjau per savo pusę. Tai pradėjo draskyti, pradėjo pirštus, kraują pradėjo“. Pasigirsta kitos pareigūnės (Nr. 2) balsas. Pareigūnė Nr. 2: „Laba diena“. D. K.: „Sveiki“. Kaltinamasis: „Ir pradėjo su dujiniu, tai aš pradėjau su lazda. Man degina viską“. Pareigūnė Nr. 1: „Jūs tik tai vandeniu nepilkit“. D. K.: „Gerai, tai kas dabar, ką tie kaimynai pasakė? Tylėkit jūs. Ką jie?“. Pareigūnė Nr. 1: „Nu, jie turi savo poziciją. Jūs turit savo poziciją“. J. U.: „Mes nesakom, kad..“. D. K.: „Ne, mes ta pačia, nu tiesiog..“. Pareigūnė Nr. 1 (sako pareigūnei Nr. 2): „Jis pretenzijų turės? Tai tada.. gal veikla tegul važiuoja? Iškart ikiteisminį pradės vietoj. Nu“. J. U.: „Pareiškimą rašys turbūt, ane?“. Pareigūnė Nr. 1: „Jo, pretenzijų tai tikrai turės“. Kaltinamasis: „Tai gerai, ir mes surašysim“. D. K.: „Palauk. Tai kas dabar?“. Pareigūnė Nr. 1: „Nu čia jau žinokit“. Kaltinamasis: „Jie čia gyvena porą metų kaip nupirko“. J. U.: „Nu ir kas?“. Kaltinamasis: „Nu ir nieko, visą gyvenimą gyvena“. D. K.: „Palaukit“. Pareigūnė Nr. 1: „Nu žinot čia gyveno negyveno čia...“. Kaltinamasis: „P. J., kokie mes žmonės, o jie, porą metų gyveno, ir nei su kuo nenori bendraut“. J. U.: „Nu ir kas?“. Pareigūnė Nr. 1: „Nu tai čia jų pasirinkimas“. D. K.: „Palauk dabar tu patylėk“. Pareigūnė Nr. 1: „Jų pasirinkimas“. D. K.: „Tai dabar gerai, kas dabar vat bus, kas čia dabar?“. Pareigūnė Nr. 1: „Nu tai jeigu jisai pareiškimą rašo, tai čia ikiteisminis tikrai“. D. K.: „Ikiteisminis?“. Pareigūnė Nr. 1: „Jo, nes yra sužalojimai tikrai akivaizdūs“. D. K.: „ O kokie ten pas jį sužalojimai yra?“. Pareigūnė Nr. 1: „Nu iš lazdos pataikė biški ten“. Kaltinamasis: „O kas, kad aš dujų gavau?“. Pareigūnė Nr. 1: „Nu tai čia savo poziciją“. Pareigūnė Nr. 2: „Tai Jūs dujų jau paskui gavot, jau po trankymo“. Kaltinamasis: „Ne, prieš tai, aš..“. Pareigūnė Nr. 2: „Tai yra filmuota medžiaga, ponas“. Kaltinamasis: „Filmuota, gerai. Galima nufilmuot viską“. Pareigūnė Nr. 1: „Nu čia jau teismas spręs, ne mes. Čia jau tada aiškinsis. Nu tuoj, gal kažką suderinsim, užeisiu aš dabar pas jus“. Pareigūnė Nr. 1 išeina iš namo ir įlipa į automobilį.
12.5. Vaizdo įraše „2021_0914_113205_004.MP4“ matoma, kaip pareigūnė Nr. 2 įeina į namą. Pareigūnė Nr. 2: „Laba diena“. D. K.: „Sveiki“. Kaltinamasis: „Ir pradėjo su dujiniu, tai aš pradėjau su lazda. Mane degina viską“. Pareigūnė Nr. 1: „Jūs tik tai vandeniu nepilkit“. D. K.: „gerai, tai kas dabar, ką tie kaimynai pasakė? Tylėkit jūs (numoja į kaltinamąjį ir nors Nr. 1 pusę). Ką, ką jie?“. Pareigūnė Nr. 1: „Nu, jie turi savo poziciją. Jūs turit savo poziciją“. J. U.: „Mes nesakom, kad..“. D. K.: „Ne, mes ta pačia, nu tiesiog..“. Pareigūnė Nr. 1 (sako pareigūnei Nr. 2): „Jis pretenzijų turės? Ta tada.. gal veikla tegul važiuoja? Iškart ikiteisminį pradės vietoje. Nu“. J. U.: „Jo, pretenzijų tai tikrai turės“. Kaltinamasis: „Tai gerai, ir mes surašysim“. D. K.: „Palauk. Tai kas dabar?“. Pareigūnė Nr. 1: „Nu čia jau žinokit“. Kaltinamasis: „Jie čia gyvena porą metų kaip nupirko“. J. U.: „Nu ir kas?“. Kaltinamasis: „Nu ir nieko, visą gyvenimą gyvena“. D. K.: „Palaukit“. Pareigūnė Nr. 1: „Nu žinot čia gyveno negyveno čia...“. Kaltinamasis: „P. J., kokie mes žmonės, o jie, porą metų gyveno, ir nei su kuo nenori bendrauti“. J. U.: „Nu ir kas?“. Pareigūnė Nr. 1: „Nu tai čia jų pasirinkimas“. D. K.: „Palauk dabar tu, patylėk“. Pareigūnė Nr. 1: „Jų pasirinkimas“. D. K.: „Tai dabar gerai, kas dabar vat bus, kas čia dabar?“. Pareigūnė Nr. 1: „Nu tai, jeigu jisai pareiškimą rašo, tai čia ikiteisminis tikrai“. D. K.: „Ikiteisminis?“. Pareigūnė Nr. 1: „Jo, nes yra sužalojimai tikrai akivaizdūs“. D. K.: „O kokie ten pas jį sužalojimai yra?“. Pareigūnė Nr. 1: „Nu iš lazdos pataikė biški ten“. Kaltinamasis: „O kas, kad aš dujų gavau?“. Pareigūnė Nr. 1: „Nu tai čia savo poziciją“. Pareigūnė Nr. 2: „Tai Jūs dujų jau paskui gavot, jau po trankymo“. Kaltinamasis: „Ne, prieš tai, aš...“. Pareigūnė Nr. 2: „Tai yra filmuota medžiaga, ponas“. Pareigūnė Nr. 1 ir pareigūnė Nr. 2 išeina iš namo. Pareigūnė Nr. 1 įsėda į automobilį, pareigūnė Nr. 2 stovi prie automobilio (b. l. 32-38).
13. Nukentėjusiojo pateiktas vaizdo įrašas Nr. „VID_20210914_103506“ ir jo 2021 m. spalio 25 d. apžiūros protokolas, iš kurių matyti, ant tvoros sukabintos juodos spalvos automobilio padangos. Matomas asmuo vilkintis mėlynos spalvos marškinius, tamsios spalvos kelnes bei užsidėjęs kepurę, o dešinėje rankoje laikantis lazdą. 00.05 min. vyksta susistumdymas tarp minėto asmens (kaltinamojo) ir nukentėjusiojo, kuris filmuoja. 00.09 min. kaltinamasis nukentėjusįjį veją sakydamas „Eik iš čia“. Prasideda žodinis konfliktas. 00.26 min. matyti, kad nukentėjusysis ima už vielos ir bando nukabinti padangas, o kaltinamasis jam sako nelįsti. 00.33 min. matosi, kad ateina kaltinamojo žmona. Nukentėjusysis klausia kaltinamojo ką jis daro jo kieme. 00.44 min. girdisi kaip kaltinamojo žmona kažką sako kaltinamajam. Nukentėjusysis kaltinamojo žmonai sako jį patraukti. 00.49 min. matosi kaip nukentėjusysis bando atrišti prikabintas padangas. Apie 00.40 min. nukentėjusysis bando atrišti prie tvoros su viela prikabintas minėtas padangas. 00.53 min. nukentėjusysis kaltinamajam sako „tu dar priliesk ranką, tai pamatysi kas tau bus“. Girdisi kaip kaltinamojo sutuoktinė ramina kaltinamąjį. Vyksta žodinis konfliktas dėl padangų atkabinimo. 1.10 min. kaltinamojo žmona sako, kad ji sutvarkys. 1.17 min. matosi kaip nukentėjusysis atsukinėja vielą ir rodo dešinės rankos delną, o 1.21 min. matosi ant dešinės rankos plaštakos sužalojimai (ant rodomojo piršto ir šiek tiek po pirštu ant plaštakos) ir sako „va kraują man paleido“. Girdisi kaip kaltinamojo sutuoktinė jam lenkiškai sako eiti. 1.48 min. nukentėjusysis pasako „ką tu čia darai“ ir papurškia iš dujų balionėlio kaltinamajam į veidą, pastarasis atsitraukia. Kaltinamojo žmona ramina kaltinamąjį. 1.47 min. sujuda vaizdas, o nukentėjusysis sako „(keiksmažodis), ką tu čia darai“. 1.52 min. nukentėjusysis papurškia dujų į kaltinamąjį, girdisi kosėjimas. Kaltinamasis žmonai sako „kviesk policiją“. Tada nukentėjusysis po vieną padangą išmeta pro vartelius. Kaltinamojo žmona sako, kad „šitas takas eina per pusę“. 3.07 min. nukentėjusysis pasako, kad „jis man kraują paleido“. Kaltinamojo žmona padeda atrišti padangas. 3.18 vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 58-59, 43-44).
14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2408/2021 (01), iš kurios matyti, kad išvada teikiama apžiūrėjus D. S. ir medicinos dokumentus. Pateikta išvada, kad: 1) D. S. nustatyta odos nubrozdinimas nugaros dešinėje pusėje, odos įbrėžimai dešinėje plaštakoje. Odos nubrozdinimas padarytas kietu, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu, odos įbrėžimai – aštrią briauną, ar/ir aštriabriaunį kampą, ar/ir smailumą turinčiu daiktu (daiktais). Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. rugsėjo 14 d.; 3) Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 4) Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais (b. l. 56-57).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
15. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos sudėtis – materialioji, todėl kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Baudžiamasis įstatymas nedetalizuoja, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje teisės normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).
16. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).??? ???Nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).??? ??? Formuojamoje teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir panašias aplinkybes. Apie kaltę gali būti sprendžiama pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015).
17. Kaltinamasis Z. U. kaltinamas tuo, kad ne mažiau kaip du kartus šluotos kotu sudavė nukentėjusiajam D. S. į nugarą bei ne mažiau kaip du kartus sudavė nukentėjusiajam į dešinės rankos plaštaką. kaltinime nurodyta, kad dėl tokių kaltininko veiksmų nukentėjusiajam padarytas odos nubrozdinimas nugaros dešinėje pusėje bei odos įbrėžimai dešinėje plaštakoje.
18. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad tarp kaltinamojo Z. U. ir nukentėjusiojo D. S. vyksta pakankamai dažni konfliktai. Jie gyvena dviejų butų name, yra kaimynai. Kiekvieno iš jų naudojama teritorija aptverta tvora, tačiau yra name bendro naudojimo patalpos, į kurias patenkama per namo centrinį įėjimą (kiekvienas butas turi dar po atskirą įėjimą). Prie centrinio įėjimo patenkama nuo sklypo ribos pro vartelius vedančiu takeliu, esančiu nukentėjusiojo naudojamo sklypo pusėje (už tvoros, skiriančios kaltinamojo ir nukentėjusiojo sklypus). Tarp kaimynų vyksta nesutarimai, kam iš jų priklauso minėtas takelis, kaltinamasis teigia, kad pusė takelio priklauso ir jų šeimai, o nukentėjusysis, kad visas takelis priklauso jų šeimai, tik geranoriškai leidžiama pasinaudoti takeliu ir kaimynams. Taip pat tarp kaimynų vyksta ir nesutarimai dėl kitų priežasčių (automobilių statymo, bendro naudojimo patalpų naudojimo ir kt.).
19. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktas, nes kaltinamasis Z. U. pririšo padangas ant tvoros iš kitos pusės, nei jo disponuojamas sklypas, o į sklypo, kuriuo disponuoja nukentėjusysis, pusę. Dalį konflikto matė kaltinamojo sutuoktinė J. U.. Taip pat nukentėjusysis neginčija aplinkybės, kad papurškė į kaltinamąjį ašarinių dujų. Tačiau minėtų asmenų parodymai apie konflikto eigą skiriasi. Z. U. nors ir pripažino sudavęs galimai keturis smūgius šluotos kotu nukentėjusiajam, tačiau nurodė, kad sudavė gindamasis, nes nukentėjusysis jį išeinantį ir rakinantį vartus traukė už apykaklės, šaukdamas „Ką čia darai“; nuplėšė apykaklę; jis į nukentėjusiojo pusę nėjo, papurškė dujų. Nukentėjusiojo parodymais, jis konflikto metu bandė atrišti padangas. Pirmas smūgis suduotas konflikto pradžioje, po to smurtiniai veiksmai atlikti tada, kai nukentėjusysis norėjo atrišti pririštas padangas. Iš pradžių kaimynas Z. U. jį griebė už rankos ir nutempė, kad nenuimtų padangų. Po to šluotos kotu sudavė per nugarą (krūtinės srityje), du smūgius į juosmenį, grasino jam. Telefone vaizdo filmavimą įjungė po pirmo smūgio šluotos kotu į nugarą. Po to jam dar du kartus suduota, kai jis buvo pasilenkęs ir bandė atrišti padangas. Į ranką pataikė, kai jis gynėsi. Šluotkotis buvo metalinis, su briauna.
20. Teismas pažymi, kad tarp šalių esant itin konfliktiškiems santykiams, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti konfliktuojančių asmenų parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas ištyręs surinktus įrodymus konstatuoja, kaltinamojo nurodomos konflikto aplinkybės neatitinka ne tik nukentėjusiojo parodymų, bet ir nukentėjusiojo pateiktos filmuotos medžiagos. Be to, kaltinamojo Z. U. nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusysis D. S. jį tempė už apykaklės, ją nuplėšė, kad pirma papurškė dujų, dėl ko jis gindamasis sudavė šluotos kotu, neatitinka ne tik nukentėjusiojo filmuotos medžiagos, bet ir policijos pareigūnės „Body“ kamera daryto vaizdo įrašo, kuriame aiškiai matyti, kad apykaklė kaltinamajam nėra nuplėšta ar suplėšyta. Aplinkybė dėl dujų papurškimo momento, neatitinka ir jo sutuoktinės J. U. parodymų. Tai rodo, kad kaltinamasis duoda parodymus sau palankia linkme, siekdamas pateikti save kaip auką.
22. Taip pat kritiškai vertinami kaltinamojo sutuoktinės J. U. parodymai, nes matyti, kad jos parodymai tik iš dalies atitinka filmuotą medžiagą bei yra prieštaringi. O būtent, ji duodama parodymus teisme iš pradžių teigė, kad abu stumdėsi konflikto metu, kad nukentėjusysis viena ranka įsikibęs laikė kaltinamąjį, o kitoje laikė dujų balionėlį. Vėliau paklausus, ar matė, kad nukentėjusysis filmuoja. Atsakė, kad matė, mobilusis telefonas buvo rankoje. Paklausus, kaip nukentėjusysis galėjo būti ir įsikibęs į jos vyrą, ir laikyti dujų balionėlį, ir atrišinėti viena ranka padangas ir filmuoti. Nurodė, kad nukentėjusysis buvo įsikibęs į jos vyrą, todėl reiškia, kad telefoną numetė ir paėmė dujų balionėlį, tačiau šito nepastebėjo. Nukentėjusiojo patektoje filmuotoje medžiagoje matyti, kad jis telefono iki dujų papurškimo nebuvo numetęs. Iš šios liudytojos parodymų, tiek duotų teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad liudytoja arba netiksliai prisimena įvykio aplinkybes, arba stengiasi nesakyti nepalankių aplinkybių vyrui, taip siekdama palengvinti jo padėtį. Todėl teismas šios liudytojos parodymais vadovaujasi tik tiek, kiek juos pagrindžia kiti byloje surinkti įrodymai.
23. Teismas nesivadovauja liudytojos O. G. parodymais, kad kaimynai susibarė, kad nukentėjusysis purškė dujas, suplėšė marškinius, nes ji įvykio nematė, o jos nurodytas aplinkybes jai papasakojo Z. U.
24. Nagrinėjamu atveju vertinant nukentėjusiojo parodymus, svarbu tai, kad dalis įvykio aplinkybių užfiksuotos vaizdo įraše ir jos iš esmės atitinka nukentėjusiojo D. S. parodymus, pašalina juose buvusius neatitikimus ir prieštaravimus.
25. Kaip nurodyta pirmiau, buvus konfliktą, neginčija nei vienas iš proceso dalyvių, tačiau nukentėjusiojo parodymai ir jo darytas vaizdo įrašas paneigia kaltinamojo nurodytą versiją, kad jis šluotos kotu sudavė nukentėjusiajam, nes gynėsi nuo pastarojo, kai jis tempė jį (kaltinamąjį) už apykaklės, ją net nuplėšdamas, kad po pirmo sudavimo iš karto kaimynas papurškė dujų. Nukentėjusysis nurodė, kad pirmą smūgį šluota sudavė kaltinamasis dar prieš filmavimą, o po to dar kelis smūgius, kai jis bandė atrišti padangas ir buvo pasilenkęs. Ir tik sudavus paskutinį smūgį, kaltinamajam nenurimstant ir vėl mojuojant lazda, dar kaltinamajam būnant jo (nukentėjusiojo teritorijoje) papurškė dujų. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina kaltinamojo sutuoktinė J. U., nurodydama, kad nematė jokių aktyvių veiksmų nukentėjusiojo prieš jos vyrą, kad vyko grumtynės ir konfliktas pasibaigė nukentėjusiajam papurškus dujų. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir jo filmuota medžiaga, iš kurios matyti, kad konfliktas vyksta ant takelio, nukentėjusiojo disponuojamame žemės sklype. Kaip minėta, nukentėjusysis nurodė, kad pirmas smūgis šluotos kotu buvo dar prieš įjungiant filmavimą. Vaizdo medžiagoje matyti, kad nukentėjusiajam pradėjus filmuoti, kaltinamojo rankose buvo šluotos kotas. Nukentėjusiajam toliau filmuojant kaltinamąjį ir su juo ginčijantis, kaltinamasis, būdamas tarp vartelių, atsisuka ir mojuoja prieš nukentėjusįjį šluotos kotu, paliepia nukentėjusiajam išeiti. Toliau matyti, kad nukentėjusysis eina prie pririštų padangų, o kaltinamasis eina paskui nukentėjusįjį, priešais save laiko šluotos kotą, juo mojuoja ir liepia nelįsti prie padangų. Kai nukentėjusysis pasilekia atrišti vienos padangos, pasigirsta duslus garsas, kaltinamasis iš karto kartoja „Nelįsk, sakau, (keiksmažodis)“, „Nelįsk sakau“, matosi fone ateinanti kaltinamojo sutuoktinė, o nukentėjusysis iš karto išsitiesia, kalusia „Ką tu darai, ką tu darai mano kieme“. Kaltinamojo sutuoktinė atsistoja tarp sutuoktinio ir nukentėjusiojo. Nukentėjusysis, laikydamas kairėje rankoje telefoną, tolau dešine ranka bando atrišti vieną padangą, girdisi kaip kaltinamasis rusiškai pasako „Aš, (keiksmažodis), užmušiu šunį“, girdisi, kaip J. U. bando vyrą nuraminti, sakydama, nelįsti, tačiau kaltinamasis prasiveržia pro sutuoktinę, sakydamas „Aš sėsiu, (keiksmažodis), įvyksta grumtynės tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Nukentėjusysis nurodo J. U. patraukti savo vyrą, toliau vyksta grumtynės. Sutuoktinei pavykus atsistoti tarp savo vyro ir nukentėjusiojo, nukentėjusysis sako, kad jei kaltinamais dar prilies ranką, pamatys, kas jam bus. Kaltinamasis toliau reikalauja neliesti padangų. Nukentėjusysis toliau jas bando atrišti. Girdisi, kad J. U. sunkiai sekasi nulaikyti sutuoktinį, ji prašo kaimyno palaukti, sako pati sutvarkys. Nukentėjusiajam toliau atrišant padangas, pasigirsta trinktelėjimo garsas, J. U. iš karto sušunka sutuoktiniui „Nusiramink, tu“, nukentėjusysis nusikeikia, išsitiesia ir tuomet jau matosi, kaip kaltinamasis su sutuoktine nueina į savo žemės sklypą, kad jau yra papurkštos dujos.
26. Šių įrodymų visuma visų pirma patvirtina, kad kaltinamasis Z. U. ne mažiau kaip du kartus sudavė šluotos kotu nukentėjusiajam D. S. į nugarą ir ne mažiau kaip du kartus sudavė nukentėjusiajam į dešinę plaštaką (kairėje laikytas telefonas). Dėl šių veiksmų D. S. nustatytas odos nubrozdinimas nugaros dešinėje pusėje, kuris, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 2408/2021 (01), kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat teismui nekyla abejonių, kad dėl smūgių nukentėjusysis juto skausmą.
27. Kita vertus, teismas laiko nepasitvirtinusia kaltinimo aplinkybę, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiojo plaštakoje. Paties nukentėjusiojo filmuota medžiaga sudaro pagrindą išvadai abejonėms. Filmuotos medžiagos 1.17 – 1.21 min. nukentėjusysis tęsia padangų nukabinimą, atsukinėja vielą ir staiga atitraukia ranką, į filmuojančią kamerą parodo savo dešinę ranką ir sako „va kraują man paleido“. Iki tol filmuotoje medžiagoje nesimato kraujo nei delne, nei plaštakoje, nors ši nukentėjusiojo plaštaka dažnai būdavo vaizdo filmavimo lauke. Nėra atmesta ir galimybė, kad nukentėjusysis dėl vykusio intensyvaus, tačiau trumpą laiką konflikto, galėjo klaidingai suprasti nubrozdinimo delne atsiradimo momentą. Šių abejonių nėra galimybės pašalinti, todėl teismas jas vertina kaltinamojo naudai ir šalina iš kaltinimo. Tai nekeičia veikos kvalifikavimo ir kaltinimo aplinkybių dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo.
28. Kaip minėta pirmiau, Z. U. iš esmės neginčijo sudavęs kaltinime nurodytą skaičių smūgių nukentėjusiajam, tik teigė, kad sudavė nukentėjusiajam ginantis, tačiau tiek vaizdo įrašas, tiek J. U. patvirtina, kad jokių aktyvių veiksmų (išskyrus dujų papurškimą po paskutinio sudavimo) nukentėjusysis prieš kaltinamąjį neatliko; nukentėjusiojo parodymai ir jo darytas vaizdo įrašas patvirtina, kad dujos papurkštos kaltinamajam sudavus paskutinį smūgį ir būtent dujų papurškimu, pasak J. U., konfliktas pasibaigė.
29. Remiantis BK 28 straipsniu, būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tokiais veiksmais neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties aplinkybių konstatavimui būtina nustatyti, du pagrindinius šio instituto elementus – pavojingą kėsinimąsi ir gynybą. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.
30. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-313/2012, 2K-467/2013, 2K-492/2014, 2K-71-895/2018 ir kt.). Būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis Nr. 2K-9-719/2018).
31. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad Z. U. nebuvo kilusi būtinybė gintis. Nukentėjusysis įvykio metu neatliko jokių smurtinių veiksmų prieš kaltinamąjį, o vien kilęs žodinis konfliktas, pririštų padangų ginčo teritorijoje atrišimas, negali būti laikomas kitų asmenų puolimu ir kėsinimųsi būtinosios ginties kontekste. Pažymėtina, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurtą, bet jį vėliau panaudoja gynybos nuo pavojingo kėsinimosi metu, tuo tarpu nagrinėjamu atveju tokios situacijos nenustatyta.
32. Apibendrindamas pirmiau išdėstytą, teismas konstatuoja, jog byloje įrodytas kaltinamojo Z. U. tyčinis smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį ir dėl to atsiradusios pasekmės – nežymus sveikatos sutrikdymas (dėl smūgių į nugarą) bei fizinio skausmo nukentėjusiajam D. S. sukėlimas. Todėl teismas pripažįsta kaltinamąjį Z. U. padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį 1 dalį
33. Teismui pateiktas D. K. 2022 m. kovo 7 d. prašymas atleisti jos tėvą Z. U. nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant laidavimą be užstato, perduoti tėvą jos atsakomybei ir bylą nutraukti.
34. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal teismų praktiką tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas byloje įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Šios sąlygos konstatavimas reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010, 2K-240/2012).
35. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką.
36. Tam, kad galima būtų asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą byloje privalo būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytos sąlygos.
37. Nagrinėjamu atveju laidavimo instituto nėra galimybės taikyti, nes kaltinamasis Z. U. nepripažino kaltės, t. y. nurodė, kad smurtą naudojo gindamasis, kas neatitinka tiesos. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad Z. U. gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Išsakytas gailestis laikytinas formaliu, nes teisminio nagrinėjimo metu savo elgesio kritiškai nevertino, kaltino nukentėjusįjį, nematė tikslo net atsiprašyti asmens dėl pastarajam padarytų sužalojimų. Taip pat nėra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos – visiško arba dalies žalos atlyginimo. Byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, tačiau iki bylos išnagrinėjimo nei dalis žalos nėra atlyginta.
38. Be to, be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaltinamojo dukros D. K. pripažinti tinkama laiduotoja, kuri galėtų užkirsti kelią tolesniems konfliktams tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo.
39. Prašyme dėl Z. U. perdavimo dukters D. K. atsakomybei pagal laidavimą nurodyta, jog D. K. įsitikinusi, kad yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Nurodyta, jog savo tėvui Z. U. gali daryti teigiamą įtaką bei kontroliuoti, kad jis daugiau nenusikalstų, nes gyvena kartu. Tarp jos ir Z. U. yra ypatingas ryšys, nes vienas kitu pasitiki, daug kalbasi, tad ji tiki, kad gali daryti įtaką jo tolimesniems santykiams su kaimynu, nes būna namuose. Prašyme nurodyta, jog galima laiduotoja charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga, rūpestinga, kruopšti ir pareiginga, kad per visą laikotarpį nėra turėjusi drausminių nuobaudų, nėra teista ar bausta už administracinius nusižengimus. Tačiau iš duomenų iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad 2022 m. balandžio 4 d. duomenimis, D. K. administracine tvarka nubausta tris kartus, t. y. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, jog du kartus vairavo viršydama greitį ir už tai, jog muitinio patikrinimo metu žodžiu deklaravo, kad veža leistiną kiekį akcizinių prekių, tačiau atlikus muitinį patikrinimą, rankinėje tarp asmeninių daiktų rastas paslėptas vienas blokas cigarečių. Be to, iš laiduotojos elgesio teisiamojo posėdžio metu (komentarai, nukreipti prieš nukentėjusįjį, peržiūrint filmuotą vaizdo medžiagą; tai, kad ji ne kartą buvo įspėta dėl elgesio, kad bus pašalinta iš teismo posėdžio salės) bei duotų paaiškinimų matyti, kad dėl konflikto ji linkusi kaltinti nukentėjusįjį, sumenkinti įvykusį įvykį, pasakydama, kad tokie konfliktai labai juokingi, kad nukentėjusysis neturi kuo užsiimti. Taigi matyti, jog D. K. apskritai nevertina tėvo elgesio neigiamai, labiau neigiamai atsiliepia apie nukentėjusįjį, todėl toks pačios D. K. elgesys bei požiūris savaime negali garantuoti teigiamos įtakos darymo kaltinamajam. Teismo vertinimu visa tai rodo, jog D. K. teiginiai, jog ji gali daryti tėvui įtaką yra labiau deklaratyvus, nulemtas padėti tėvui išvengti baudžiamosios atsakomybės.
40. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, todėl prašymas atleisti Z. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – atmestinas.
V. Bausmės skyrimo motyvai
41. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???
42. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; nusikalstamų veikų stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.
43. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
44. Nenustatyta kaltinamojo Z. U. atsakomybę lengvinančių (žr. 37 punktą) ir sunkinančių aplinkybių.
45. Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėjas nurodė, kad nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis, o tai turėjo įtakos veikos padarymui, tačiau teismas su tuo nesutinka. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Nagrinėjamu atveju konflikto iniciatorius buvo kaltinamasis, jokių aktyvių veiksmų, kurie galėtų išprovokuoti smurtą prieš save, prieš kaltinamąjį nukentėjusysis neatliko. Filmuoti nukentėjusysis taip pat pradėjo tik po pirmo kaltinamojo smūgio. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Z. U. buvo išprovokuotas panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį.
46. Kaltinamasis Z. U. tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą pavojingą žmogaus sveikatai. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirbantis, turintis neįgalumą (nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis), praeityje neteistas, nuo 2019 metų iki 2021 m. spalio 12 d. vieną kartą baustas administracine tvarka už tai, kad vairuodamas viršijo maksimalų nustatytą greitį, paskirta bauda sumokėta. Šios bylos duomenimis, konfliktai su nukentėjusiuoju yra pasikartojantys, jie gyvena viename, dviejų butų name. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų teisme matyti, kad ir šiai dienai situacija nėra pasikeitusi. Kaltinamojo sutuoktinė J. U. taip pat vyrą apibūdino, kaip gana greitai prarandantį savitvardą. Atsižvelgiant į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sutinka su prokurore, kad šiuo atveju tikslingiau skirti švelniausią iš sankcijoje nustatytų bausmių – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, šiek tiek mažesnio nei vidutinio termino – 1 metų. Bausmės laikotarpiu uždraudžiama kaltinamajam bendrauti su nukentėjusiuoju D. S., lankytis jo gyvenamojoje vietoje ir kieme (išskyrus bendrojo naudojimo patalpas) ir įpareigojant per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti ir pabaigti elgesio pataisos programą (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 1 ir 2 punktai). Teismo nuomone, būtent ši bausmė ir jos dydis, kartu su paskirtais įpareigojimais ir draudimais, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, be kita ko, užkirsti kelią galimoms naujoms tapačioms veikoms, turės prevencinį poveikį, suteiks gebėjimus kaltinamajam suvaldyti kylančias emocijas, taip išvengiant konfliktų.
VI. Dėl pareikšto civilinio ieškinio ir proceso išlaidų
47. Byloje pateiktas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. civilinis ieškinys, kuriame prašoma priteisti D. S. iš Z. U. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo priimto galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo procesinio sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat prašoma priteisti iš Z. U. proceso išlaidas (išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti).
48. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
49. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją.
50. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr. bylą eA-2796-492/2021).
51. Grįsdamas neturtinės žalos dydį, D. S. nurodo, kad po nusikalstamos veikos padarymo (užpuolimo) D. S. padarytas nežymus sveikatos sukrėtimas bei patyrė emocinį sukrėtimą, nes buvo užpultas savo namo kieme, t. y. vietoje, kur turėtų jaustis visiškai saugus. Dėl to, kad buvo tyčia užpultas ir sumuštas viešoje vietoje, pasijuto pažemintas. Šis įvykis smarkiai pakeitė D. S. gyvenimą, buvo sutrikdytas įprastinis gyvenimo ritmas. Po patirto sumušimo padidėjo nerimas ir dirglumas, taip pat atsirado baimės ir nesaugumo jausmas dėl ateities, kadangi D. S. neramu, kad kartu gyvenantis mažametis vaikas ir/ar žmona netaptų neadekvačiai besielgiančio kaimyno (kaltinamojo) smurto taikiniu. Visa tai kelia nuolatinį psichologinį diskomfortą. Be to, kaltinamasis D. S. iki šiol neatsiprašė, be to jam išsakomos replikos, necenzūriniai žodžiai ir kt. Z. U. D. S. 2021 m. gruodžio 14 d. bendrame koridoriuje grasino, sakydamas norintis „gražinti skolą“. Kai D. S. paklausė jo ką pastarasis turi omenyje, Z. U. ištraukė ir parodė dujų balionėlį (b. l. 113-114).
52. Nukentėjusysis D. S. teisme civilinį ieškinį palaikė. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad turi problemų su stuburu juosmens srityje, o smūgiai būtent buvo suduoti į tą vietą. Jam teko kreiptis pas neurologą, kuris jam išrašė vaistus. Po nutikusio įvykio tiek jam, tiek jo šeimai tapo nejauku išeiti į gatvę. Mano, kad civilinis ieškinys galėtų Z. U. atgrasyti nuo kitų panašių atvejų.
53. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus dėl įvykio, kad junta nepatogumus išeinant į kiemą, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgdamas į tai, kad konfliktas vyko dienos metu, kieme, buvo naudotas smurtas nukentėjusiojo gyvenamojoje teritorijoje, kad nėra duomenų apie liekamuosius reiškinius sveikatai, teismas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį laiko protingu ir proprcingu patirtiems neigiamiems išgyvenimams ir sužalojimams, todėl ieškinį šioje dalyje tenkina ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteisia 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
54. Šioje byloje taip pat pateiktas prašymas priteisti iš kaltininko procesines palūkanas (5 procentų metines palūkanas), skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Todėl šis ieškinio reikalavimas tenkinamas.
55. D. S. kartu su civiliniu ieškiniu pateikė prašymą priteisti jam patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Šias išlaidas prašo priteisti iš kaltinamojo Z. U.. Prašymo pateikimo dienai išlaidos sudarė 605 Eur.
56. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
57. Šioms išlaidoms pagrįsti D. S. pateikė: 2022 m. sausio 31 d. pinigų priėmimo kvitą, kurio duomenimis D. S. sumokėjo atstovui 605 Eur; 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodyta, kad 500 Eur sumą už teisines paslaugas sudaro susipažinimas su dokumentais, teisinės konsultacijos, civilinio ieškinio parengimas bei atstovavimas bylos nagrinėjime, o PVM suma siekia – 105 Eur, todėl bendra išlaidų suma 605 Eur.
58. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K- 347-976/2018, 2K-225-303/2019).
59. Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos apimtį (su kaltinamuoju aktu sudarė 102 lapus), parengtų procesinių dokumentų pobūdį ir skaičių (civilinis ieškinys), teismo posėdžių skaičių (vyko trys posėdžiai), nagrinėjamo klausimo nedidelį sudėtingumą, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad prašoma priteisti suma – 605 Eur laikytina proporcinga, todėl ši suma priteistina iš kaltininko D. S. naudai.
VII. Kiti klausimai
60. Trys kompaktinės laikmenos su skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašu, vaizdo įrašu iš įvykio vietos, „Body“ kameros vaizdo įrašais, paliktinos saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
Z. U. (Z. U.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 1 ir 2 punktais, Z. U. įpareigoti per 7 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti ir baigti elgesio pataisos programą; uždrausti visą bausmės laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju D. S. (gim. (duomenys neskelbtini).) bei lankytis jo gyvenamojoje vietoje ir kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) (išskyrus bendro naudojimo patalpas).
Laivės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jam iš Z. U. priteisti 500 (penkis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, 605 (šešis šimtus penkis) Eur proceso išlaidoms už advokato pagalbą atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Tris kompaktinius diskus su skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašu, vaizdo įrašu iš įvykio vietos, „Body“ kameros vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.