- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- e2A-342-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02434-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „4finance“
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-489-722/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „4finance“ kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus prašydama priteisti iš atsakovo A. B. 150 Eur negrąžintą paskolos sumą, 37,57 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15 Eur žyminį mokestį.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. tarp ieškovės, valdančios sistemą Vivus.lt, ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovui 231,70 Eur 24 mėnesių terminui. Atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2016 m. lapkričio 30 d. Atsakovas dalį kredito sumos įmokėjo, tačiau nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl ieškovė 2016 m. kovo 22 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Nurodė, kad iš atsakovo turi būti priteista likusi nesumokėta 150 Eur paskolos suma ir 37,57 Eur palūkanos, susidedančios iš dviejų sumų: fiksuotos palūkanų sumos iki kredito grąžinimo termino (mokestis už naudojimąsi kreditoriaus pinigais) – 20,20 Eur, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 30 d. iki 2016 m. kovo 22 d. (paskolos sutartyje nustatyta metinė palūkanų norma – 80,89 proc.); palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą – 17,37 Eur, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2017 m. sausio 17 d. (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 118,80 proc.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovei 150 Eur negrąžintą kreditą, 37,57 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (187,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė iš atsakovo valstybei 17,57 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti.
4. Teismas nustatė, kad šalys 2014 m. rugsėjo 30 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9868076001, kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 800 Lt (231,70 Eur) kreditą dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui. Atsakovas sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 836,08 Lt (242,15 Eur) palūkanų (iš viso 1 636,08 Lt) iki 2016 m. lapkričio 30 d. Atsakovas savo įsipareigojimo, grąžinti ieškovei kreditą dalimis, mokant nustatyto dydžio įmokas kas mėnesį, tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2016 m. kovo 22 d. vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį. Atsakovas liko skolingas ieškovei 150 Eur negrąžintos paskolos sumos ir 37,57 Eur palūkanų. 2018 m. balandžio 29 d. atsakovas kreipėsi į ieškovę su pareiškimu dėl 2014 m. rugsėjo 30 d. sutarties Nr. 9868076001 pripažinimo neteisėta ir jos nutraukimo nuo sutarties sudarymo momento. 2018 m. gegužės 17 d. ieškovė raštu atsisakė patenkinti atsakovo prašymą dėl sutarties nutraukimo. 2018 m. liepos 11 d. atsakovas pateikė prašymą atidėti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-2986-811/2018 dėl atsisakymo išnagrinėti atsakovo skundą. 2018 m. liepos 12 d. teismo posėdyje atsisakyta atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla dėl administracinio akto panaikinimo, arba įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau nenagrinėjamas ieškinys dėl 2014 m. rugsėjo 30 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu CK numatytais pagrindais. Atsakovo priešieškinis dėl 2014 m. rugsėjo 30 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu byloje negautas.
5. Dėl negrąžinto kredito. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 2 d.). Ieškovei likusi nesumokėta kredito suma sudaro 150 Eur, nesumokėta sutartinių palūkanų suma – 20,20 Eur ir nesumokėta kompensacinių palūkanų suma sudaro 17,37 Eur. Atsakovas nepateikė atsiliepimo, kuriuo ginčytų minėtų sumų dydžius, skaičiavimo laikotarpius, procentus, todėl remdamasis ieškovės pateiktais įrodymais teismas ieškovės reikalavimą dėl paskolos priteisimo pripažino pagrįstu ir teisėtu. Teismas pažymėjo, kad tai, kad nuo 2015 m. gruodžio 18 d. ieškovė neturi teisės sudaryti vartojimo kredito sutarčių, o Lietuvos bankas neatlieka šios bendrovės veiklos priežiūros ir nenagrinėja vartojimo kreditų gavėjų skundų dėl šios bendrovės galimai padarytų įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo nepriteisti iš atsakovo skolos pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. sandorį.
6. Dėl palūkanų. Teismas nurodė, kad šalių sudarytoje sutartyje yra aiškiai ir suprantamai reglamentuota paskolos suteikimo, paskolos grąžinimo ir palūkanų skaičiavimo bei grąžinimo tvarka. Pagal šalių pasirašytos sutarties Bendrųjų sąlygų 4.1. punktą šalys sutarė, kad už naudojimąsi kreditu atsakovė privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas Kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios sutarties Specialiose sąlygose. Sutarties 4.4.punktu šalys susitarė, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Šalys 7.1. punktu taip pat susitarė, jog kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta Bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, Vartojimo kredito įstatymo bei šioje sutartyje nustatytas taisykles. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad terminas grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas sueina kiekvieną dieną ir tolesnės palūkanos skaičiuojamos nuo sukauptos skolos ir palūkanų sumos. Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos, kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais nuo paskolos išdavimo iki grąžinimo termino ir palūkanos po grąžinimo termino pažeidimo, kurių skaičiavimas tęsiamas iki pilno prievolės įvykdymo, taip pat kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Nagrinėjamu atveju teismas sutartines palūkanas vertintino kaip pelno palūkanas. Sutartinės palūkanos atsakovui buvo skaičiuojamos kiekvieną mėnesį nuo mokėtinos įmokos. Atsakovas kreditą privalėjo grąžinti iki 2016 m. lapkričio 30 d., tačiau įmokų laiku ir tinkamai nemokėjo ir dėl to vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta. Bendra kredito kainos norma – 118,80 procentų neviršijo sutarties sudarymo metu galiojusio Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus 200 procentų dydžio. Atsakovas, pasirašydamas sutartį, laisva valia ir nieko neverčiamas susitarė dėl palūkanų dydžio ir su juo sutiko, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 20,20 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino bei 17,37 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, teismas pripažino pagrįstu.
7. Teismas priteisė iš atsakovo procesines palūkanas, konstatavęs, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).
8. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovo ieškovei - šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti kitam apylinkės teismui; prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas;
Atsiliepimas
1.2. Atsakovui byloje nebuvo leista pateikti atsiliepimą ir priešieškinį;
1.3. Teismas pažeidė CPK 270 str. 4 p., nes nėra argumentų, kuriais atmesti pateikti jrodymai, netinkamai įvertinti įrodymai, nepagrįstai atsisakyta sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-2986-811/2018, nenagrinėtas ieškinys dėl 2014 m. rugsėjo 30 d. sandorio panaikinimo, sprendime nėra pateikta argumentų, kuriais remiantis atmestas 2018 m. sausio 19 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos raštas. Lietuvos bankas oficialiai per televiziją 2015 m. gruodžio mėnesį po 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 03-194 nutraukti ieškovės veiklą paskelbė jos visus sudarytus sandorius neteisėtais ir nurodė nemokėti jokių palūkanų pagal sandorius, sudarytus iki 2015 m. gruodžio 17 d., todėl su ieškove yra pilnai atsiskaityta, jai sumokėta gauta 231,70 Eur paskola ir sutarties sudarymo administravimo išlaidos, iš viso 258,93 Eur. Kitoje dalyje ieškovės reikalavimai yra neteisėti;
1.4. Ginčo sutartis buvo sudaryta dėl susidėjusius sunkių aplinkybių ir ekonominio spaudimo, tam, kad būtų galima vykdyti kitų vartojimo kreditų gavimo sutarčių įsipareigojimus, nes atsakovo gaunamos pajamos buvo per mažos padengti kitų vartojimo kredito sutarčių įsipareigojimus ir dėl to buvo prievarta sudaryta 2014 m. rugsėjo 30 d. sutartis.
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė skundžiamą sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Vartojimo kreditas pagal ginčo sutartį atsakovui išduotas jo prašymu. Atsakovas, pasirašydamas ginčo vartojimo kredito sutartį patvirtino, jog pateikti duomenys yra teisingi, tikslūs ir išsamūs, jog jis yra pajėgus įvykdyti sutartį, yra mokus, neturi pradelstų vykdyti įsipareigojimų tretiesiems asmenims, nedalyvauja jokiame ginče ir nėra jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų neigiamai paveikti jo mokumą. Įvertinus pateiktus duomenis, atsakovo finansinių įsipareigojimų ir tvarių pajamų santykis neviršijo teisės aktuose nustatytų maksimalių ribų, t. y. siekė tik 7,57 proc. Atsakovo finansinių įsipareigojimų dydis sudarė ne daugiau kaip 40 proc. pajamų, todėl remiantis tuo metu galiojusia Vartojimo kredito įstatymo (toliau - Įstatymas) redakcija bei Lietuvos banko 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 patvirtintais Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatais (toliau - Nuostatai) bei įvertinus skolinimo riziką buvo priimtas teigiamas spendimas suteikti atsakovui finansinę paslaugą;
2.2. Vien tai, kad atsakovas iš esmės nurodo, jog sutartį pasirašė prievarta, nes kitaip nebūtų išduotas kreditas, nereiškia, kad atsakovas paneigė CK 6.875 str. 1 d. prezumpciją. Tokį atsakovo neigimą turi lydėti svarūs įrodymai;
2.3. Atsakovas sutikdama su ginčo sutarties sąlygomis imperatyviai įsipareigojo grąžinti pinigų sumą, kuri jam buvo perduota. Kol sutartis nenuginčyta, ji yra galiojanti ir šalims turi įstatymo galią, šalys privalo ją vykdyti;
2.4. Apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai kvestionuoja Sutarties sąlygų ribojimą. Sudarydamas sutartį, atsakovas kaip kredito gavėjas patvirtino, jog įdėmiai ir atidžiai perskaitė Standartinę informaciją apie vartojimo kreditą iki Sutarties sudarymo momento, jog sutinka ir leidžia kredito davėjui Sutarties bendrųjų sąlygų 9 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis tvarkyti asmens duomenis, įdėmiai ir atidžiai perskaitė sutarties sąlygas, jas suprato, o atlikdamas Sutartyje nurodytus veiksmus aiškiai pareiškė, jog su Sutarties sąlygomis sutiko laisva valia, suprato savo pareigas bei įsipareigojo jas vykdyti bei tai, jog šie patvirtinimai yra tikslūs, teisingi ir išsamūs. Sutarties šalies negalėjimas keisti sutarties standartinių sąlygų, savaime teisiškai nėra ribotas/nesąžiningas sutarties sudarymo būdas, o vartotojas nėra verčiamas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
12. Apeliantas A. B. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad įrodyti, jog ginčo sutartis buvo sudaryta dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ir ekonominio spaudimo. Kadangi byloje nauji įrodymai netiriami, o apeliaciniame skunde keliami materialinės bei procesinės teisės normų netinkamo taikymo klausimai, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str.).
13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteista skola pagal kredito sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. tarp ieškovės UAB „4finance“ ir atsakovo A. B. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovui 800 Lt (231,70 Eur) 24 mėnesių terminui. Atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2016 m. lapkričio 30 d. Kadangi atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, ieškovė 2016 m. kovo 22 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą iš atsakovo priteisė 150 Eur negrąžinto kredito, 37,57 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (187,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
15. Apeliantas nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nes atsakovui nebuvo leista pateikti atsiliepimo į ieškinio pareiškimą bei priešieškinio, nėra argumentų, kuriais atmesti pateikti jrodymai, netinkamai įvertinti įrodymai, nepagrįstai atsisakyta sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-2986-811/2018, sprendime nėra pateikta argumentų, kuriais remiantis atmestas 2018 m. sausio 19 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos raštas.
16. Iš bylos medžiagos matosi, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi atsakovo A. B. atsiliepimą į ieškinį dėl skolos priteisimo laikė nepaduotu, kadangi iki 2018 m. sausio 19 d. atsakovas nepašalino atsiliepimo į ieškinį trūkumų. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį paliko nepakeistą. Nors apeliantas nurodo, kad jam nebuvo leista pateikti priešieškinio, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad priešieškinio pareiškimas byloje nebuvo pateiktas.
17. Iš 2018 m. liepos 12 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo matosi, kad teismas pagrįstai netenkino atsakovo A. B. prašymo bylos nagrinėjimą atidėti dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-2986-811/2018, kadangi šioje byloje buvo sprendžiama dėl administracinio akto panaikinimo. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2986-535/2018 pareiškėjo A. B. skundą, kuriuo jis prašė: 1) panaikinti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2018-04-05 sprendimą Nr. S-2018(21.12-2101)-12-1722; 2) įpareigoti Lietuvos banką išnagrinėti 2018-03-08 prašymus ne ginčo tvarka dėl kredito gavėjo kreditingumo ir atsakingo skolinimo principo pažeidimų 2014-03-14 ir 2014-09-30 sutartyse su UAB „4 finance“ ir „General financing“; 3) atlyginti bylinėjimosi išlaidas, atmetė.
18. Byloje nustatyta, kad A. B. 2018-02-20 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams pateikė Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2018-01-19 raštą Nr. S 2018/(21.12-2101)-12-320, kurį teisėja 2018-02-20 rezoliucija priėmė ir šį dokumentą nurodė teismo sprendime, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pateiktas raštas nebuvo priimtas. Be to, nors apeliantas nurodo, kad byloje vykdytas pateiktų įrodymų aplinkybių ir faktų klastojimas, tačiau šiems teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikia, todėl ir šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.
19. Apeliantas nurodo, kad ginčo sutartis buvo sudaryta dėl susidėjusius sunkių aplinkybių ir ekonominio spaudimo. Tačiau iš 2014-09-30 Vartojimo kredito sutarties Nr. 9868076001 sąlygų matosi, kad A. B. patvirtino, kad kredito gavėjas įdėmiai ir atidžiai perskaitė sutarties sąlygas, jas suprato, o atlikdamas šioje sutartyje nurodytus veiksmus aiškiai pareiškė, jog su sutarties sąlygomis sutiko laisva valia, suprato savo pareigas bei įsipareigojo jas atlikti (Sutarties 5 p.). Apeliantas neginčija, kad jis kredito sutartį pasirašė. Sutartis tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta dėl to, kad atsakovas pažeidė sutarties sąlygas, tačiau nebuvo ir nėra nuginčyta sandorių negaliojimo pagrindais, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ginčo sutartis buvo sudaryta dėl apelianto nurodytų aplinkybių, nepaneigia A. B. pareigos grąžinti paskolą.
20. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui suteiktas 800 Lt (231,70 Eur) kreditas turėjo būti grąžintas iki 2016 m. lapkričio 30 d. Iš ieškovės pateikto atsakovo mokėjimo grafiko matyti atsakovo atlikti mokėjimai pagal kredito sutartį, o likusi nesumokėta kredito suma sudaro 150 Eur, nesumokėta sutartinių palūkanų – 20,20 Eur ir nesumokėta kompensacinių palūkanų – 17,37 Eur. Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2018-01-19 rašte A. B. nurodyta, kad UAB „4finance“ nuo 2015 m. gruodžio 18 d. neturi teisės sudaryti vartojimo kredito sutarčių, o Lietuvos bankas neatlieka šios bendrovės veiklos priežiūros ir nenagrinėja vartojimo kredito gavėjų skundų dėl UAB „4finance“ galimai padarytų Įstatymų pažeidimų (t. 1, b. l. 74-75), tačiau nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo nepriteisti skolos pagal 2014-09-30 tarp šalių sudarytą kredito sutartį.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Nagrinėjamojoje byloje darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje įrodymus nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.