- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-01
- Bylos Nr.
- e2-489-722/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02434-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Deksnienė
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovui A. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovui A. B. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „4finance“ (toliau - ieškovė) pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. B. (toliau - atsakovas) 150,00 Eur negrąžintą paskolos sumą, 37,57 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15,00 Eur žyminio mokesčio.
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2014 m. rugsėjo 30 d. tarp ieškovės UAB „4finance“, valdančios sistemą Vivus.lt ir atsakovo A. B., Lietuvos pašto Paypost skyriuje pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas buvo sudaryta paskolos sutartis. Ieškovė paskolino atsakovui 231,70 Eur. Paskolos sutarties terminas - 24 mėnesiai. Paskolos sutarties sudarymo metu galiojo akcija, kuomet atsakovui buvo suteikta galimybė pradėti grąžinti paskolą praėjus 3 mėnesiams, atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2016-11-30. Atsakovas dalį kredito sumos įmokėjo. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl ieškovė 2016-03-22 vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respbulikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė visiškai ir išmokėjo atsakovui 231,70 Eur grynaisiais pinigais. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė ir nustatytu terminu nesilaikė mokėjimo grafiko. Atsakovas pažeidė prievolę grąžinti paskolą nustatytu laiku ir tvarka bei negrąžino ieškovui paskolos. Dėl šios priežasties iš atsakovo yra priteistina likusi nesumokėta 150,00 Eur paskolos suma. Ieškovė nurodė, jog paskaičiuotos palūkanos, kurias atsakovas turi sumokėti, susideda iš dviejų sumų: 1. Fiksuota palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino (mokestis už naudojimąsi kreditoriaus pinigais) – 20,20 Eur, skaičiuota laikotarpiu nuo 2014-11-30 iki 2016-03-22 (paskolos sutartyje nustatyta metinė palūkanų norma – 80,89 proc.); 2. Palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus Kredito ir palūkanų mokėjimo terminą – 17,37 Eur, skaičiuotos laikotarpiu nuo 2016-03-23 iki 2017-01-17 (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 118,80 proc). Taigi ieškovės reikalaujama palūkanų suma yra 37,57.
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. 2017 m. lapkričio 7 d. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, tačiau 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi teismas atsakovui nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos nutartyje nurodytiems atsiliepimo trūkumams pašalinti. Atsakovas dėl 2017 m. lapkričio 9 d. pateikė atskirąjį skundą, kuris 2018 m. sausio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo netenkintas, nutartis palikta nepakeista, o atsakovui nustatytas terminas iki 2018 m. sausio 19 d. įskaitytinai pašalinti 2017 m. lapkričio 9 d. nutartyje nurodytus atsiliepimo trūkumus. 2018 m. sausio 24 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas atsakovo A. B. atsiliepimą į ieškovės ieškinį laikė nepaduotu, kadangi atsakovas nepašalino nustatytų trūkumų. 2018 m. vasario 7 d. buvo gautas atsakovo atskirasis skundas dėl 2018 m. sausio 24 d. nutarties panaikinimo. 2018 m. kovo 6 d. Kauno apygardos teismas nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo atskirąjį skundą ir paliko 2018 m. sausio 24 d. nutartį nepakeistą, todėl atsakovo atsiliepimas laikomas nepaduotu.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Byla nagrinėjama ieškovės atstovui ir atsakovui nedalyvaujant ( CPK 246 str. 1, 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Nustatytos faktinės aplinkybės
Nustatyta, kad ieškovė, valdanti sistemą Vivus.lt ir atsakovas 2014 m. rugsėjo 30 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9868076001, kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 800,00 LT (231,70 Eur) kreditą dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui (Vartojimo kredito sutarties bendrosios ir specialiosios sąlygos). Atsakovas sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 836,08 LT (242,15 Eur) palūkanų iki 2016 m. lapkričio 30 d. Atsakovas sutiko su sutarties sąlygomis, pasirašė sutartį Nr. 9868076001, AB (duomenys neskelbtini), 016-ajame klientų aptarnavimo skyriuje, Kaune, kur ir buvo išmokėtas kreditas. Atsakovas įsipareigojo 1636,08 LTL kreditą su kredito mokesčiu (palūkanomis) grąžinti dalimis iki 2016 m. lapkričio 30 d. Šalys Sutarties 4.1 punktu susitarė, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma (toliau – Bendra norma) ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios Sutarties specialiosiose sąlygose. Atsakovas savo įsipareigojimo, grąžinti ieškovei kreditą dalimis, mokant nustatyto dydžio įmokas kas mėnesį, tinkamai nevykdė, todėl ieškovas 2016 m. kovo 22 d. vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Atsakovas liko skolingas ieškovei 150 Eur negrąžintos paskolos sumos ir 37,57 Eur palūkanų (el. b . l. ieškinio priedai).
Atsakovas 2018 m. vasario 20 d. į bylą pateikė Lietuvos Banko priežiūros tarnybos raštą (dėl atsakovo prašymo pateikti informaciją, kada Lietuvos bankas pritaikė poveikio priemones UAB „General Financing“, UAB „4finance“ ir BIGBANK AS filialui už padarytus Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pažeidimus dėl netinkamo vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo), kuriame nurodyta, jog vartojimo kredito gavėjai, manantys, kad UAB „4finance“ savo veiksmais galėjo pažeisti jų teises ir teisėtus interesus, nustatytus su šia bendrove iki 2015 m. gruodžio 17 d. (imtinai) sudarytoje vartojimo kredito sutartyje, turi teisę kreiptis į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ( b.l.42).
2018 m. kovo 18 d. atsakovas su prašymu kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktorių, dėl 2014-09-30 greito vartojimo kredito sutarties Nr. 9868076001 pripažinimo neteisėta ir panaikinimo ne teismo tvarka( b. l. 71). 2018-04-05 Lietuvos banko priežiūros tarnyba pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog sudarytų vartojimo kredito sutarčių pripažinimas negaliojančiu sandoriu yra teismo kompetencija, todėl atsakovas turi teisę kreiptis į teismą teisės aktų nustatyta tvarka ( b. l. 73-74).
2018 m. balandžio 29 d. prašymu atsakovas kreipėsi į ieškovę su pareiškimu dėl 2014-09-30 sutarties Nr. 9868076001 pripažinimo neteisėta ir jos nutraukimo nuo sutarties sudarymo momento ( b. l. 79).
2018 m. gegužės 14 d. ieškovė pateikė atsakovo mokėjimų ieškovei grafiką, iš kurio matyti, jog atsakovas ieškovei iš viso sumokėjo 81,70 Eur pagrindinės skolos, 183,06 sutartinių palūkanų ir 4,22 Eur kompensacinių palūkanų ( b.l.89-91).
2018 m. gegužės 17 d. ieškovė raštu atsakė į 2018 m. balandžio 29 d. atsakovo kreipimąsi dėl 2014-09-30 sutarties Nr. 9868076001 nutraukimo, kuriuo atsisakė patenkinti atsakovo 2018-04-29 pareiškimo prašymą ( b. l. 113-114).
2018 m. liepos 11 d. gautas atsakovo prašymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-2986-811/2018 dėl pateiktame 2018-04-05 rašte Nr. S-2018 (32.23-2101)-12-1722 „Lietuvos banko priežiūros tarnybos“ atsisakymo išnagrinėti skundą ikiteisminio nagrinėjimo tvarka neva suėjus senaties terminui panaikinimo ( b. l. 119).
2018 m. liepos 12 d. teismo posėdyje teismas atsisakė atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla dėl administracinio akto panaikinimo, arba įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau nenagrinėjamas ieškinys dėl 2014-09-30 sandorio pripažinimo negaliojančiu civiliniame kodekse numatytais pagrindais. Atsakovo priešieškinis dėl 2014-09-30 sandorio pripažinimo negaliojančiu šioje civilinėje byloje negautas, žyminis mokestis už priešieškinį nesumokėtas, nors atsakovas ir rašė, kad pridedamas priešieškinis su priedais ( b. l. 9, 18). Reikalavimas dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo nepareikštas, nenustatyta, kad sandoris niekinis ( CK 1.78 str., 1.80 str., 1.81 str.).
Dėl negrąžinto kredito
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė atsakovui 2014 m. rugsėjo 30 d. suteikė 800,00 LT (231,70 Eur) kreditą, kurį atsakovas turėjo grąžinti iki 2016 m. lapkričio 30 d. kredito grąžinimo grafike nurodytais terminais. Atsakovas asmeniškai pasirašė kredito sutartį, kredito grąžinimo grafiką, sutikimą tvarkyti asmens duomenis. Iš ieškovės pateikto atsakovo mokėjimų grafiko matyti, jog atsakovas nors ir vėluodamas, tačiau atlikdavo 20,00 Eur įmokėjimą pagal grafiką, jo laikėsi iki 2015-12-10. Vėliau buvo atlikti trys mokėjimai mažesnėmis sumomis (2016-01-11 – 9,02 Eur; 2016-02-08 – 9,63 Eur; 2016-03-08 – 10,28 Eur), nei numatyta kredito grąžinimo grafike ir ieškovė vadovaudamasi Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu, 2016 m. kovo 22 d. vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Ieškovei likusi nesumokėta kredito suma sudaro 150,00 Eur, nesumokėta sutartinių palūkanų suma – 20,20 Eur ir nesumokėta kompensacinių palūkanų suma sudaro 17,37 Eur. Atsakovas nepateikė atsiliepimo, kuriuo ginčytų minėtų sumų dydžius, skaičiavimo laikotarpius, procentus, todėl remiantis ieškovo pateiktų įrodymų turiniu bei nurodytomis aplinkybėmis iš atsakovo priteistina 150,00 Eur negrąžinto kredito dalis. Tai, kad nuo 2015-12-18 ieškovė UAB „4finace“ neturi teisės sudaryti vartojimo kredito sutarčių, o Lietuvos bankas neatlieka šios bendrovės veiklos priežiūros ir nenagrinėja vartojimo kreditų gavėjų skundų dėl šios bendrovės galimai padarytų Įstatymo pažeidimų ( informacija b.l. 42), nesudaro pagrindo nepriteisti skolos pagal 2014-09-30 sandorį.
Dėl palūkanų
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 37,57 Eur palūkanų, kurias sudaro 20,20 Eur nesumokėta sutartinių palūkanų suma ir 17,37 Eur nesumokėta kompensacinių palūkanų suma.
Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Sudarytoje sutartyje, šalys raštu sutarė dėl palūkanų. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos kaip: 1) mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo palūkanos), 2) minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės vykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši teisės norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, tačiau, kaip ne kartą pabrėžė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tai nereiškia naujos Civiliame kodekse neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai numatyta paskolos sutartyje.
Sprendžiant dėl paskolos gavėjo pareigos mokėti paskolos davėjui palūkanas už naudojimąsi paskolos suma pagal sudarytą sutartį būtina atsižvelgti į CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip sudaryti ir šio Civilinio kodekso nenumatytas sutartis, jei tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu teises ir pareigas. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, negalima ignoruoti sutarties šalių valios.
Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje aiškiai ir suprantamai reglamentavo paskolos suteikimo, paskolos grąžinimo ir palūkanų skaičiavimo bei grąžinimo tvarką. Atsakovas sutarties Specialiosios dalies 5 punktu patvirtino, kad jis „įdėmiai ir atidžiai perskaitė sutarties sąlygas, jas supranta, o atlikdama šioje sutartyje nurodytus veiksmus aiškiai pareiškia, jog su sutarties sąlygomis sutinka laisva valia, supranta savo pareigas bei įsipareigoja jas vykdyti“.
Pagal kasacinio teismo praktiką yra išskiriamos dvi palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą (pvz., CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014 ir kt.). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pasisakęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.
Pagal šalių pasirašytos sutarties Bendrųjų sąlygų 4.1.punktą šalys sutarė, kad už naudojimąsi kreditu atsakovė privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas Kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios sutarties Specialiose sąlygose. Sutarties 4.4.punktu šalys susitarė, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Šalys 7.1. punktu taip pat susitarė, jog kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta Bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje, LR Vartojimo kredito įstatymo bei šioje sutartyje nustatytas taisykles. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad terminas grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas sueina kiekvieną dieną ir tolesnės palūkanos skaičiuojamos nuo sukauptos skolos ir palūkanų sumos. Tokiu būdu bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos, kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais nuo paskolos išdavimo iki grąžinimo termino ir palūkanos po grąžinimo termino pažeidimo, kurių skaičiavimas tęsiamas iki pilno prievolės įvykdymo, taip pat kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog šiuo atveju dėl skirtingos palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu: t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kokį finansavimo sandorį ir tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų - už naudojimąsi paskolintais pinigais (LAT nutartys Nr.3K-3-400/2011, 3K-3-509/2010).
Nagrinėjamu atveju sutartinės palūkanos vertintinos kaip pelno palūkanos. Sutartinės palūkanos atsakovui buvo skaičiuojamos kiekvieną mėnesį nuo mokėtinos įmokos. Atsakovas kreditą privalėjo grąžinti iki 2016 m. lapkričio 30 d., tačiau įmokų laiku ir tinkamai nemokėjo ir dėl to vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta.
Sutarties nuostatos dėl palūkanų dydžio ir mokėjimo termino buvo informatyvios, aiškios, suprantamos. Sutarties Specialiųjų sąlygų 6 punktu atsakovas patvirtino, kad jis turėjo galimybę konsultuotis su nepriklausomais teisės ir finansų patarėjais, o sprendimas sudaryti sutartį yra priimtas racionaliai, apgalvotai ir atsakingai. Bendra kredito kainos norma – 118,80 procentų neviršijo sutarties sudarymo metu galiojusio Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus 200 procentų dydžio. Atsakovas, pasirašydamas sutartį, laisva valia ir nieko neverčiamas susitarė dėl palūkanų dydžio ir su juo sutiko, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 20,20 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino bei 17,37 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, pagrįstas.
Kadangi, atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę jis privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo yra pagrindas priteisti ieškovei 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2017 m. spalio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Šiuo atveju iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15,00 Eur žyminis mokestis.
Valstybei iš atsakovo priteisiamos 17,57 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, į. k. 301881644, 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 00 ct) negrąžintą kreditą, 37,57 Eur (trisdešimt septynis eurus 57 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (187,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 17,57 Eur (septyniolikos eurų 57 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ( mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.