Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-489-722/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-489-722/2018 tenkino ieškovės UAB „4finance“ ieškinį – priteisė ieškovei iš atsakovo A. B. 150,00 Eur negrąžintą kreditą, 37,57 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (187,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 17,57 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

2. 2018 m. rugsėjo 7 d. teisme gautas (paštu išsiųstas 2018 m. rugsėjo 4 d.) atsakovo apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo.

3. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė prašymą iš dalies jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant apeliacinį skundą, ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo įsiteisėjimo dėl sunkios finansinės padėties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatė apeliantui A. B. 7 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

3. Teismas nurodė, kad atsakovo kartu su apeliaciniu skundu teismui pateiktų priedų kopijos, tarp jų ir apelianto aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas, nėra tinkamai patvirtintos, kaip to reikalauja Civilinio proceso kodeksas.

4. Apeliantas nenurodė apeliaciniu skundu ginčijamos sumos, nepateikė teismui duomenų apie tai, kad už apeliacinį skundą yra sumokėtas žyminis mokestis, tačiau teismo prašo jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant apeliacinį skundą, ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo įsiteisėjimo dėl sunkios jo finansinės padėties. Iš apeliacinio skundo reikalavimo darė išvadą, kad apeliantas ginčiją visą skundžiamu sprendimu teismo priteistą sumą – 187,57 Eur, civilinė byla nagrinėjamam elektronine forma (ieškinys pateiktas per EPP sistemą), todėl atitinkamai už apeliacinį skundą turėtų būti sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis.

5. Atsakovas (apeliantas) prie apeliacinio skundo pridėjo VSDFV Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimo „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo A. B.“, neįgaliojo pažymėjimo, VĮ Registrų centro išrašo, vaikų gimimo liudijimų kopijas, kurios taip pat nėra tinkamai patvirtintos, kaip to reikalauja Civilinio proceso kodeksas.

6. Savo prašymui pagrįsti apeliantas teismui nepateikė visų reikiamų įrodymų – nepateikė įrodymų apie atsakovo kas mėnesį gaunamas pajamas, patiriamas mėnesines išlaidas, duomenų apie bankuose turimas sąskaitas, turimą kilnojamąjį turtą, duomenų apie sutuoktinės gaunamas pajamas, jos turimą turtą ir pan. Apeliantas nurodė, kad jo abu vaikai mokosi Sveikatos mokslų universiteto mokamose studijose, tačiau teismui nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, be to, teismui nepateikti duomenys, kad būtent atsakovas moka už savo vaikų studijas. Iš atsakovo pateiktų įrodymų ir jo nurodomų aplinkybių negalima spręsti apie tai, kad atsakovo turtinė padėtis sunki ir tai sudarytų pagrindą jį atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jam atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo įsiteisėjimo. Be to, teismui nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis pagerės ir jis galės sumokėti reikiamą sumą po apeliacinio skundo išnagrinėjimo.

7. Atsižvelgus į apelianto prašymą bei pateiktus įrodymus, į tai, kad byloje nėra pateikta pakankamai duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, apeliantas įpareigotas sumokėti 15,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

8. Nors CPK normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų turinį, nenumato konkretaus reikalavimo, kad šie dokumentai būtų korektiški, tačiau manytina, kad tokia pareiga išplaukia implicitiškai iš pareigos elgtis sąžiningai, nepiktnaudžiauti procesu. Teismo procesas nėra vieta kitus šmeižti, gąsdinti ar įžeidinėti. Taigi, jei procesinio dokumento turiniu rodoma akivaizdi panieka teismui, teismai (teisėjai) ar kiti proceso dalyviai įžeidinėjami, šiurkščiai žeminama jų garbė ir orumas, jie bauginami, gąsdinami ar pan., būtų galima nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus – dokumentą grąžinti. Ši priemonė turėtų būti naudojama tuo atveju, jei akivaizdžiai peržengiamos leistinos kritikos, nuomonės išraiškos ribos. Apeliantas apeliaciniame skunde nepagarbiai pasisako apie Kauno apylinkės teismą bei Kauno apygardos teismą, teismų pavadinimai, išsireiškimai įrėminami kabutėmis, kas taip pat turėtų būti ištaisyta.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atskirajame skunde atsakovas A. B. prašo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir priimti atsakovo apeliacinį skundą. Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:

9.1. Teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pateikti apeliacinio skundo priedus, patvirtintus CPK 114 straipsnio nustatyta tvarka, ir sumokėti žyminį mokestį. Teismas netinkamai taikė CPK 114 straipsnio nuostatas. Prie apeliacinio skundo yra pridėtas tik apeliacinio skundo nuorašas, kuris yra pasirašytas. Aukštąjį teisinį išsilavinimą patvirtinantis diplomas šioje byloje buvo pateiktas su 2017 m. lapkričio 19 d. atskiruoju skundu dėl 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties ir nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinei instancijai nekilo abejonių dėl jo autentiškumo ir būtinumo jį tvirtinti CPK 114 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovo prašymas dėl žyminio mokesčio apskritai buvo atmestas kitais pagrindais, nereikalaujant, kad šie priedai būtų patvirtinti CPK 114 straipsnio nustatyta tvarka.

9.2. Teismas netinkamai taikė CPK 83, 84 straipsnių nuostatas ir nepagrįstai reikalauja iš atsakovo pateikti įrodymus, jog jo turtinė padėtis pagerės ir galės sumokėti žyminį mokestį po apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Įstatymas reikalauja nurodyti argumentus ir pateikti juos pagrindžiančius įrodymus, ką atsakovas atliko.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau tiek teismų praktikoje, tiek teisės mokslo doktrinoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose.

13. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ar nutartį, tačiau teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar nėra jo formos ir turinio trūkumų. Apeliacinis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111-114 straipsniuose, ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus CPK 306, 311 straipsniuose. Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 str. 1 d.).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi konstatavo, jog apeliacinio skundo ir prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo nuo jo sumokėjimo priedų kopijos, tarp jų – aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinantis diplomas, nėra tinkamai patvirtinti, atsakovas įpareigotinas už apeliacinį skundą sumokėti žyminį mokestį ir nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams šalinti, turėjo priimti apeliacinį skundą.

15. CPK 302 straipsnis numato, kad apeliaciniam procesui taikomos šio Kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms. CPK 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Pagal CPK 114 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens.

16. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apelianto nurodytą argumentą dėl atsakovo 2018 m. rugsėjo 7 d. pateikto jo aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento – diplomo atitikimo CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams. Nustatyta, kad 1995 m. liepos 1 d. diplomo C Nr. 940680 antroje lapo pusėje yra (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės G. P. liudijimas, kad šis nuorašas atitinka pateiktą dokumentą, registro Nr. GP-736. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad pateikto diplomo kopija nėra tinkamai patvirtinta (CPK 114 str. 1 d.).

17. Kita vertus, daręs neteisingas išvadas dėl atsakovo pateikto diplomo trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo kitų pateiktų dokumentų neatitikimą CPK 113, 114 straipsnių reikalavimams. 2018 m. rugsėjo 7 d. atsakovas teismui pateikė VSDFV Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini). sprendimo „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo A. B.“, neįgaliojo pažymėjimo, VĮ Registrų centro išrašo, vaikų gimimo liudijimų kopijas, tačiau jos įstatymo nustatyta tvarka nėra tinkamai patvirtintos.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir kitus toliau nurodomus atsakovo apeliacinio skundo trūkumus.

19. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas) (CPK 306 str. 4 d.).

20. Siekiant užtikrinti asmenų teisę kreiptis į teismą, įstatyme nustatytos žyminio mokesčio lengvatos. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba jį atidėti (CPK 84 str.). Vertindamas, ar egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės.

21. Asmens prašymas atleisti jį nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. O sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

22. Nagrinėjamu atveju su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė teismui prašymą iš dalies jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki sprendimo įsiteisėjimo, kurį grindė savo sunkia materialine padėtimi.

23. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovo turtinė padėtis sunki ir tai sudarytų pagrindą jį atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jam atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas, sprendamas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, turėjo pagrindą vertinti ir pagrįstai nustatė, kad atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis pagerės ir jis galės sumokėti reikiamą sumą po apeliacinio skundo išnagrinėjimo.

24. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateiktas apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnyje apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, todėl apeliantui nustatytinas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti A. B. 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.