Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. skundą dėl Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 64-ANR_N-5668-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr.24255600967, pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad 2024 m. rugsėjo 21 d. 7 val. 24 min. Vilniaus g. 23, Virbalis, Vilkaviškio r. sav., vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes jam nustatytas, pritaikius paklaidą, 0,43 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950 14 punkto reikalavimus, jam paskirta 800 Eur. bauda, bei specialiosios teisės vairuoti atėmimas 12 mėn.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. (toliau - pareiškėjas) skundžia jo atžvilgiu priimtą aukščiau paminėtą nutarimą, prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę - nustatyti trumpesnį nei 12 mėnesių specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

V. K. skirta administracinė nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1100 Eur.. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta minimali administracinė nuobauda – 800 Eur. bauda, kurios jis neskundžia. Ji yra paskirta minimali, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, kad ji yra per griežta.

Pareiškėjas skundžia jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – prašo sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki mažiausiai 6 mėnesių. Skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti atėmimas 12 mėn., kai maksimali galima vienų metų šešių mėnesių. Šios administracinės poveikio priemonės skyrimas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą yra privaloma, dėl ko ji pagrįstai buvo paskirta. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo jam sumažinti skirtą minimalią administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės vairuoti atėmimą 12 mėnesiams, terminą sumažinant iki mažiausiai 6 mėnesių, jo atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjas iš esmės prašymą jam pritaikyti įstatymo išimtį grindžia tuo, kad jis lanko pilnametį neįgalumą turintį sūnų, bei vairuotojo teisės reikalingos įsidarbinti, nežymiai viršijo leidžiamą alkoholio kiekį, dėl ko jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė prieštarauja teisingumo, proporcingumo principams.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Remiantis šiomis teisės normomis darytina išvada, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, yra atsižvelgiama į tas pačias, aplinkybes kaip ir skiriant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, tačiau jis taikomas tik tokiu atveju, kad paskirta pagal sankcijos ribas bauda ar administracinio poveikio priemonė akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo principų. ANK nepateikia teisingumo ir protingumo principų sąvokų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai, yra glaudžiai susijęs su teisingumo principu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, dėl ko teismo vertinimu ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis turi būti taikoma tik išimtinais atvejais, kai aiškiai būtų pažeisti kiti iš Konstitucijos išplaukiantys principai – proporcingumo ir teisingumo. Ši pozicija yra išplėtota ir teismų praktikoje.

.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kaip aukštesniojo teismo, yra privaloma tiek apygardų, tiek apylinkių teismams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-489/2020 pasisakyta, kad ,,teisėjų kolegijos vertinimu, S. Ž. prašyme nurodomos socialinės ir šeiminės aplinkybės, dėl kurių jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti leidėjo sankcijoje nustatytą minimalią specialiosios teisės atėmimo trukmę, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje S. Ž. paskirtos administracinio poveikio priemonės trukmė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-895/2019 pasisakyta, kad ,,Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016). Toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausias teismas pritarė apygardos teismo išvadai, kad ,,Šio teismo vertinimu, E. K. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad dirba taksi vairuotoju, todėl jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, be to, turi rūpintis savo motina ir sunkiai sergančia seserimi, vežioti ją į ligoninę, netekus darbo sunku išlaikyti dukterį, nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti leidėjo sankcijoje nustatytą minimalų nuobaudos dydį. Apygardos teismas pažymėjo, kad paskirtos baudos sumokėjimas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas E. K. sukelia nepatogumų ir materialinių pasekmių, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Šis teismas nurodė, kad nepateikta duomenų, jog E. K. yra vienintelis, galintis pasirūpinti savo seserimi ar motina, taip pat kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog E. K., praradęs vairuotojo darbą, neturi galimybės susirasti darbą, kurio funkcijoms atlikti nereikalingas vairuotojo pažymėjimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis apygardos teismo išvadomis“. Taip pat teismas pasisakė, kad ,,Pareiškėjo prašyme akcentuojamos, jo manymu, administracinio nusižengimo pavojingumą mažinančios aplinkybės (automobilį vairavo trumpą atstumą, esant geroms oro sąlygoms, vairavo gyvenamojo namo kieme, žmonių ir intensyvaus eismo nebuvo, lėtai važiuodamas tik nežymiai apgadino kitą automobilį, tuo metu buvo blaivus, o alkoholį vartojo tik po įvykio, apgadinto automobilio savininkei paliko raštelį su prisipažinimu ir savo kontaktiniais duomenimis, ji pretenzijų neturi ir prašo griežtai jo nebausti), taip pat nurodomi jį apibūdinantys duomenys (neteistas, neįtrauktas į psichiatrijos ar narkologijos įstaigų stebimų asmenų įskaitą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolatinis kraujo donoras, iki administracinio poveikio priemonės paskyrimo dirbo, teigiamai apibūdinamas darbdavio, nėra padaręs analogiško Kelių eismo taisyklių pažeidimo ar kito šiurkštaus pažeidimo dėl alkoholio įtakos, už pažeidimus paskirtos baudos sumokėtos laiku), nėra pagrindas daryti išvadą, jog padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas“.

Teismo vertinimu pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra kažkokios ypatingos, kad jam reikėtų taikyti įstatymo išimtį. Visų pirma jam jau paskirta minimali bauda ir minimali administracinio poveikio priemonė, t.y. jau buvo atsižvelgta į tai, kad jam nustatytas neblaivumas artimas žemutinei ribai. Atkreiptinas dėmesys, kad nors jam nustatytas su paklaida 0,43 neblaivumas, tačiau pirmo patikrinimo metu prieš penkiolika minučių, kai jis buvo sustabdytas jam buvo nustatytas didesnis 0,54 su paklaida promilės neblaivumas. Jis buvo sustabdytas Virbalyje, o vartojo alkoholinius gėrimus namuose, nes buvo svečių, gyvena (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad jis išvažiavęs buvo dar labiau neblaivus, ir vyko gana ilgą atstumą apie 100 km. Pareiškėjas nurodė, kad jis ryte gerai jautėsi, todėl važiavo, nemanydamas, kad jam bus nustatytas neblaivumas. Teismas tai laiko nepateisinamu jo elgesiu, nes jis aiškiai suprato, kad vairuoja automobilį po alkoholinių gėrimų išgėrimo, suprato, kad jam gali būti nustatytas neblaivumas, kad neblaivumas nustatomas ne pagal jo savijautą, kuri skirtingų asmenų ir skirtingomis aplinkybėmis gali būti skirtinga, o panaudojus specialų prietaisą, tačiau vistiek tyčia vairavo automobilį. Be to teismo vertinimu, šiuo metu rinkoje yra daug įvairių ir nebrangių prietaisų pasitikrinti savo neblaivumą, todėl toks pareiškėjo elgesys yra visai nepateisinamas, norėdamas vairuoti, jis galėjo tokiu prietaisu pasitikrinti.

Vienintelė pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kuri svarstytina taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, laikytinas specialiosios teisės vairuoti reikalingumas, kadangi atskirais atvejais jos reikalingumas yra toks, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas gali neatitikti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, nes tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra, neturi būti per griežta. Pareiškėjas nors nurodė teisės vairuoti reikalingumą, tačiau nei savo skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl ko jam reikalingas specialioji teisė vairuoti. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-489/2020 pasisakyta, kad nurodomos socialinės ir šeiminės aplinkybės, dėl kurių jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti leidėjo sankcijoje nustatytą minimalią specialiosios teisės atėmimo trukmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turi pasiekti savo tikslus, t. y. turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuoti iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pareiškėjas teisės vairuoti reikalingumą motyvavo, kad jis lanko savo sūnų (duomenys neskelbtini) globos namuose. Teismo vertinimu tai nėra kokia ypatinga aplinkybė, kadangi sūnus yra jau pilnametis, jis globos namuose pilnai išlaikomas, jis lankomas ir jo motinos, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atstumas nėra didelis, todėl pareiškėjas gali nuvykti ir viešuoju transportu, ar pasisamdęs vairuotoją, nes automobilis iš jo nėra paimtas. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad teisės jam reikalingos darbui, tačiau jo paties pateikta pažyma nustatyta, kad jis iš darbo dėl sveikatos problemų išėjo nuo 2024 m. birželio 30 d. Nors teigia, kad ruošiasi vėl įsidarbinti, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų dėl kokių sveikatos problemų išėjo iš darbo, ir ar nuo jų pasveiko, t.y. kad iš tikrųjų ruošiasi dirbti toje pačioje įmonėje vairuotoju ir bus priimtas. Be to nesutiktina, kad pažeidimas yra padarytas atsitiktinai, nes pareiškėjas yra linkęs pažeisti KET, nėra drausmingas vairuotojas, kadangi 3 metų laikotarpyje baustas už netinkamą krovinio pritvirtinimą, neapdraudė automobilio, viršijo greitį, nesegėjo saugos diržo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo padėtis, jam netekus teisės vairuoti transporto priemonę, nėra kokia išskirtinė, beviltiška, keliant jam ar jo artimiesiems ypatingus nepakeliamus sunkumus. Ta aplinkybė, kad dėl teisių atėmimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali turėti sunkumų nuvykti pas sūnų, susirasti darbą, teismo nėra vertinama kaip neatitinkanti proporcingumo ir teisingumo principų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui vairuotojo pažymėjimas yra labiau reikalingas, negu kitiems, t. y. jo nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės. Teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių ir šeimos poreikių, tiek dėl darbo, kaip tik turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Teismo vertinimu būtent vairavimo teisės, kuri atimama, būtinumas leidžia pasiekti jos prevencinius tikslus, kad asmuo nevairuotų neblaivus, nes kuo mažesnis jos būtinumas, tuo logiškai silpnesnis šios administracinio poveikio priemonės prevencinis poveikis. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl administracinių nusižengimų patirtos pasekmės yra adekvačios padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Teismo vertinimu, vien baudos paskyrimas už tokių administracinių nusižengimų padarymą, neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų, nes teisė vairuoti yra daug svarbesnė už baudą, kuri administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra paskirta minimali ir santykinai nėra didelė, t. y. 800 Eur. Teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra numatyta tik už šiurkščiausius administracinius nusižengimus, tame tarpe ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, jos skyrimas yra privalomas, kas rodo, jog įstatymų leidėjas logiškai ir pagrįstai numatė, kad vien tik baudos paskyrimas neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų, o tai galima pasiekti tik skyrus administracinio poveikio priemonę, šiuo atveju teisės vairuoti atėmimą. Atsižvelgiant į paminėtina, darytina išvada, kad pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, jokių išskirtinių aplinkybių jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra, dėl ko pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. 64-ANR_N-5668-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 24255600967, nepakeistu.

Nutarties nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui bei išsiųsti (įteikti) V. K., jo atstovei advokatei.

Nutartis per 20 kalendorines dienas nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.