Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo J. K. G. atstovei pagal įstatymą D. G. ir atstovui advokato padėjėjui Klaidui Armaliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. G., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą D. G., ieškinį atsakovei R. T. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (DOK-25014), prašydamas priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. liepos 29 d. apie (duomenys neskelbtini) val. paplūdimyje, ties adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, atsakovė R. T. paleido šunį, kuris ieškovui įkando į sėdmenis ir taip padarė paviršutines žaizdas, iš kurių kraujavo. Dėl šio įvykio pradėta administracinė teisena ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu atsakovė nubausta, o ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju. Nutarimas įsiteisėjo 2022 m. spalio 12 d. Ieškinyje teigiama, kad atsakovės atsakomybę sunkino tai, kad administracinį nusižengimą ji padarė būdama neblaivi (0,76 prom.), tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. Minėtoje administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės iš esmės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjant civilinę bylą, kadangi aplinkybės yra nustatytos neginčytinai ir jų visuma lemia civilinės atsakomybės kilimą. Mano, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Paaiškino, jog dėl atsakovės šuns tinkamos nepriežiūros, ieškovas patyrė fizinį skausmą, t. y. įvykio metu šuo padarė apie 0,6 cm gylio žaizdą ir kelis odos įbrėžimus. Nurodė, kad ieškovas dėl įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus – pažeista ieškovo dvasinė sveikata, nustatyti adaptaciniai sutrikimai. Po įvykio ieškovas patiria miego sunkumų, t. y. prašosi miegoti su motina, naktimis sapnuoja košmarus, susijusius su įvykiu, prabunda naktimis, epizodiškai kyla emocijų protrūkiai. Paties įvykio metu ieškovas patyrė didelį stresą, išgąstį, baimę, kuri išliko iki šiol, nes bijo gyvūnų, ypač šunų, sumažėjo bendravimo galimybės. Paaiškino, kad ieškovas dėl padidinto jautrumo ir sutrikusios emocijų raiškos nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. spalio 17 d. lankė (duomenys neskelbtini). Užsiėmimų metu ieškovui suteikė psichiatro ir psichologo konsultacijas, psichodiagnostiką, muzikos ir žaidimų terapiją. Taipogi rekomendavo toliau lankytis pas psichiatrą ir gauti nuoseklią, tęstinę psichologinę/psichoterapinę pagalbą, t. y. ieškovas pasekmes dėl 2022 m. liepos 29 d. įvykio jaučia iki šiol. Siekiant pagrįsti prašomą 1 000 Eur neturtinės žalos dydį, teigė, kad suma, atsižvelgiant į ieškovo patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, taip pat į atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus, atitinka priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį ir nelaikytina neproporcingai didele.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą (DOK-9293), kuriuo prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Teigė, kad ieškinyje sąmoningai nutylėta tarp šalių susiklosčiusi situacija ir faktinės aplinkybės, tokiu būdu klaidinamas teismas, siekiama palankaus sprendimo. Atsakovė pabrėžė, jog neginčija paties įvykio dėl šuns įkandimo, kaip ir neginčijo administracinėje byloje priimto nutarimo bei priėmė tai kaip pamoką, gailėjosi, nes iš fundamentaliųjų pagrindų atsakovė neturėjo šuns paleisti. Paaiškino, kad įvykio vietoje stengėsi padėti vaikui, tačiau dėl ieškovo atstovės (motinos) neadekvataus elgesio, to padaryti negalėjo, motina nesutiko bendradarbiauti, neleido atsiprašyti. Atsakovės manymu, mažo šuns tokį elgesį išprovokavo pats ieškovas savo veiksmais, tačiau kaip minėjo, dėl gailesčio vaikui pripažino kaltę administracinėje byloje, gailėjosi paleidusi pinčerio mišrūno veislės patelę. Atsakovei nekilo abejonių, kad įvykio metu ieškovas turėjo nemalonių potyrių, nepatogumų, tačiau, anot atsakovės, būtina įvertinti tai, jog, kaip nurodyta 2022 m. liepos 29 d. medicinos dokumentų išraše, žaizda ne atviroje vietoje, kur audinys minkštas, žaizda negili, gydyta tvarsčiu, t. y. be nuodugnesnės medicininės intervencijos, siūlių nėra. Mano, kad ilgalaikio poveikio ar rando tokio dydžio žaizda neturėjo sukelti. Pridūrė ir tai, jog šuo skiepytas, teikė tai įrodančius dokumentus. Ieškovo gyvybiškai svarbūs organai dėl šuns įkandimo nebuvo pažeisti, jokia funkcinė veikla po įkandimo nesutrikdyta, įvykis nesukėlė esminių ar ilgalaikių išgyvenimų. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovo nusiskundimai susiję tik su nuotaikos nebuvimu, aplinkybes dėl pokyčio vaiko elgsenoje nurodo tik ieškovo atstovė (motina), susiedama elgsenos pokyčius būtent su atsakovės šuns įkandimu, tikėtina, sąmoningai, jog gautų kuo didesnės piniginės naudos iš susidariusios situacijos. Mano, kad svarbu atsižvelgti į tai, jog dokumentų turinyje nurodyta ne viena komplikacija, nustatyta ieškovo raidoje ir nėra pagrindo susieti diagnozę vien tik su ieškinio esme. Mano, jog neturėtų būti vertinama, svarstoma ar analizuojama ieškovo atstovės (motinos) patirti išgyvenimai, svarstant prašomos neturtinės žalos pagrįstumo klausimą, nors sutinka, kad ji galėjo išsigąsti, susinervinti, pernelyg emociškai sureaguoti, ką demonstravo įvykio metu. Pridūrė, jog iš pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovo būklė gerėjanti. Prašė atsižvelgti į tai, kad panašiose bylose teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriose sužalojimai yra žymesni, skiriama gerokai mažesnė suma, nei prašo ieškovas.

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pagal įstatymą ir jos atstovas advokato padėjėjas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

5. Ieškovo atstovė pagal įstatymą D. G. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2022 m. liepos 29 d. apie (duomenys neskelbtini) val. ji su sūnumi atėjo į paplūdimį Palangoje, ties (duomenys neskelbtini) upeliu. Sūnus nusirengė ir bėgo vandenį, jam grįžtant nuo vandens, įkando šuo į sėdmenis, vaikas parbėgo verkdamas, pasakė, kad jam įkando šuo. Ji paties įvykio nematė. Sūnus išprovokuoti įvykio negalėjo. Ji apžiūrėjo žaizdą, šalia esantys žmonės nurodė, kad įkando palaidas šuo. Žmonių tuo metu paplūdimyje buvo daug. Matė, kaip atsakovė atsistojo, apsirengė, dėjosi daiktus, buvo matyti, kad norėjo pasišalinti, iš atsakovės prasegto krepšio buvo matyti pusė butelio brendžio. Atsakovė jai pasakė, kad „jei norėsite pinigų, tai negausite nei vieno euro“, jokio atsiprašymo nebuvo, atsakovė pasakė, kad jai buvo sugadintos atostogos. Už 50 m buvo ženklas, kad negalima į paplūdimį vestis šunų, be to, šuo buvo nepririštas, o atsakovė neblaivi. Atvyko policija, greitoji medicinos pagalba sutvarstė žaizdą. Nurodė, kad tą likusią dieną su sūnumi praleido policijoje ir ligoninėje, namo grįžo tik apie 22.30 val., todėl ne atsakovei, o jai ir sūnui buvo sugadintos atostogos. Paaiškino, kad vaikas bijo vienas eiti į mokyklą, nes ryte žmonės vedžioja šunis, bijo vienas išeiti į kiemą, išgirdęs šuns lojimą, labai reaguoja. Lanko muzikos terapiją, nuo 2022 m. liepos mėnesio lanko psichologo konsultacijas, žaidimų terapiją. Vaikui 8,5 metų. Turi baimę ir nežinia, kaip pavyks toks baimės atsikratyti, dabar prasidėjo nauja terapinė programa. Vaikas po įvykio sapnavo košmarus, kad jį dusina šuo. Prieš įvykį vaikas neturėjo šunų baimės, bet ir nebuvo taip, kad jis mėgtų šunis, visada atsargiai su jais elgdavosi. Po įvykio psichologai rekomendavo įsigyti šunį, per Kalėdas sūnui padovanojo šunį, bet sūnus atsisakė jo, prašė šuniuką išvežti. Po įvykio atsakovė buvo paminėjusi, kad šuo skiepytas, tačiau skiepų paso neturėjo, tik kitą dieną per policiją sukontaktavo ir sužinojo, kad atsakovė pateikė policijai skiepų pasą. Tai sužinojusi, nusprendė vaiko nuo pasiutligės neskiepyti, nes priešingu atveju būtų reikėję apie 10 skiepų. Gydymo metu buvo vienas perrišimas, jodu tepdavo žaizdą, kitų vaistų vartoti nereikėjo. Randas po įkandimo yra likęs. Su atsakove daugiau po įvykio nesusiekė dėl jos atsainaus požiūrio įvykio metu. Baigiamosios kalbos metu akcentavo, kad po įvykio sumažėjo sūnaus bendravimo galimybės, nes sūnus negali eiti į svečius pas kitus vaikus, kurie turi šunis. Po įvykio sūnus buvo smarkiai išsigandęs, todėl teko miegoti su sūnumi viename kambaryje, vienoje lovoje. Dabar vis dar miega tame pačiame kambaryje, vaikas nebenori būti vienas. Žalą patyrė vaikas, o gydytojui situaciją, vaiko patirtus išgyvenimus papasakojo ji, nes vaikas dėl savo amžiaus pats situacijos negali aiškiai apibūdinti.

6. Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Klaidas Armalis teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad neturtinė žala pagrįsta rašytiniais įrodymais. Po įvykio prasidėjo dalykai, kurių anksčiau nebuvo reikalingi, t. y. psichologo konsultacijos, įvairios terapijos. Šios pasekmės ilgalaikės ir nelengvai išsprendžiamos. Atsakovės atsiliepime nurodyta teismų praktika nėra identiška situacijai šioje byloje, nesutampa faktinės aplinkybės. Ieškovo reikalaujama suma nėra per didelė ir yra logiška. Pretenzijos iki ieškinio pateikimo atsakovei nesiuntė, bet jei ir būtų pretenzija, matyti, kad tai nieko nebūtų pakeitę, nes atsakovė, gavusi ieškinį, su juo nesutiko.

7. Teismo posėdžio metu atsakovė R. T. su ieškiniu sutiko iš dalies, pripažino, kad vaikas patyrė neturtinę žalą, tačiau žala turėtų būti mažintina iki 500 Eur. Žaizdelė nebuvo didelė, siūti nereikėjo. Papildomai paaiškino, kad ji yra atsakingas žmogus, jos šuo yra 6 metų amžiaus ir nėra niekada niekam įkandęs, šunį ji dažnai paleidžia laisvą, pavyzdžiui parkuose, nes pasitiki šunimi. Po įvykio šuo irgi tam tikrą laiką bijojo vaikų, dabar jau užsimiršo. Pats šuo neatrodo agresyvus, yra malonaus būdo, linksmas. Dėl įvykio ji buvo nustebusi, paties įkandimo momento nematė, tik prisimena, kad vaikas marširavo aplinkui, kelia versiją, kad šuo galėjo būti išprovokuotas. Po įvykio ji elgėsi ramiai ir taikiai, iš jos nebuvo jokios agresijos, pati sakė kviesti policiją, policija jokio triukšmo iš jos pusės neužfiksavo. Priešingai, pati ieškovo motina rėkė ant jos, sakė jai „augink vaikus, o ne šunis“. Pripažino, kad pati sakė, kad jos atostogos buvo sugadintos. Akcentavo, kad stiprių gėrimų, brendžio negeria, tuo metu ji buvo išgėrusi alaus. Ji nebuvo sulaukusi ieškovo motinos prašymo atlyginti žalą. Sutinka, kad pažeidė taisykles atsivedusi į paplūdimį šunį, tačiau dėl šio pažeidimo ji sumokėjo 250 Eur baudą. Skiepų paso įvykio metu jos pateikti niekas neprašė.

8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Brian Gunko papildomai paaiškino, kad atsakovė stengėsi taikiai tartis, neginčija paties fakto, sutinka, kad ieškovas patyrė sužalojimų, tačiau neturtinės žalos kompensacija turėtų būti vertinama pagal pažeistos vertybės pobūdį, pakenkimo laipsnį ir mastą. Atsakovė savo veiksmais stengėsi sumažinti žalos dydį, pateikė šuns skiepų pasą, jos veiksmai, elgesys irgi turi būti vertinami. Akcentavo, kad vaikas turėjo psichologinių problemų ir 2020 metais. Be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad vaiko būklė yra gerėjanti. Turi būti vertinami ne motinos, o vaiko išgyvenimai. Priteisiamos žalos dydis turėtų būti mažintinas, atitinkamai mažintinos ir bylinėjimosi išlaidos.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

9. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos nepilnamečiui ieškovui atlyginimo, t. y. pareigos atsakyti už naminio gyvūno padarytą žalą.

10. Teismas , vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

11. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-758-1120/2020).

12. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. liepos 29 d., apie (duomenys neskelbtini) val., atsakovė paplūdimyje Palangoje, ties (duomenys neskelbtini), paleido šunį, kuris ieškovui nepilnamečiui J. K. G. įkando į sėdmenis ir taip sukėlė fizinį skausmą, atsirado žaizda.

13. Byloje pateiktas 2022 m. liepos 29 d. medicininio dokumento išrašas, kuriame pacientui J. K. G. nustatyta klubo žaizda. Amnezėje nurodyta, kad šeimininkė (atsakovė) sakė, jog šuo skiepytas, buvo atvykusi policija. Apžiūros rezultatuose užregistruota, jog sėdmens srityje apie 0,6 cm negili žaizda ir keli odos įbrėžimai, buvo uždėtas tvarstis.

14. 2022 m. rugpjūčio 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato administracinio nusižengimo protokolu nustatyta, kad 2022 m. liepos 29 d. apie (duomenys neskelbtini) val. paplūdimyje, ties adresu Palanga, (duomenys neskelbtini), R. T. paleido šunį, kuris J. K. G. įkando į sėdmenis ir padarė paviršutines žaizdas iš kurių kraujavo. Tos pačios dienos nutarimu J. K. G. pripažintas nukentėjusiuoju dėl nelaimingo įvykio, įvykusio Palangos paplūdimyje, atsakovės šuniui įkandus ieškovui. 2022 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13000-2022, kuriuo pripažino atsakovę padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje, pažeidus Lietuvos Respublikos gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, įtakojusios administracinio nusižengimo padarymą – administracinį nusižengimą atsakovė padarė neblaivi ar apsvaigusi. Nutarimu atsakovei skirta 250 Eur bauda. Nutarimas apskųstas nebuvo. Atsakovė nurodė, kad baudą sumokėjo.

15. Byloje pateiktas gyvūno pasas, kuris priklauso atsakovei, t. y. gyvūno augintinio aprašymas, iš kurio matyti, kad atsakovei priklauso pinčerio mišrūno veislės šuo. Pateiktas vakcinacijos nuo pasiutligės pažymėjimas bei kiti susiję dokumentai.

16. 2022 m. rugsėjo 19 d. Medicinos dokumento išrašas patvirtina, kad ieškovas nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. lankėsi (duomenys neskelbtini), lankėsi konsultacijose, užsiėmimuose. Remiantis 2022 m. gruodžio 8 d. medicinos dokumento išrašu nustatyta, kad J. K. G. į (duomenys neskelbtini) kartu su mama kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 29 d. dėl padidinto jautrumo, sutrikusios emocijų raiškos, tuomet nukreiptas į (duomenys neskelbtini). Jame lankėsi nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. spalio 17 d. Po to dėl socialinių įgūdžių, emocijų raiškos gerinimo tęsiamos ambulatorinės konsultacijos, užimtumo veiklos. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) epikrizės Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. K. G. diagnozuoti adaptacijos sutrikimai (F43.2). Surašyta, jog aštuonių metu, antrokas, berniukas atvyko su motina į (duomenys neskelbtini) pirmą kartą dėl padidėjusio nerimo, miego sunkumų. Nusiskundimų skiltyje nurodyta, kad po 2022 m. liepos 29 d. įvykio berniukui (ieškovui) suprastėjo miegas, atsisako miegoti vienas, prašo miegoti su motina, miega neramiai, sapnuoja košmarus, dažniau yra liūdnas, per pastaruosius 2 mėnesius buvę keli emocijų protrūkiai, t. y. ilgai verkia, sunkiai nusiramina, dažniau klausia mamos ar jį myli, epizodiškai atsikalbinėja mamai (atsisako daryti, tai, ko paprašo mama). Ligos ir gyvenimo amnezės skiltyje nurodyta, kad 2020 m. pirmą kartą kreipėsi į psichologą konsultacijoms dėl elgesio problemų ir elgesys susitvarkė. Po ginčo įvykio berniukas patiria miego sunkumų (prašosi miegoti su motina, naktimis sapnuoja košmarus susijusius su įvykiu, prabudinėja), dažniau būna liūdnesnės nuotaikos, epizodiškai kyla emocijų protrūkiai. Epikrizėje ieškovui numatė (duomenys neskelbtini) programą, t. y. psichiatro konsultavimas, psichologo konsultavimas, šeimos konsultavimas, muzikos terapija, socialinio darbuotojo konsultacijos, socialinių įgūdžių grupės, psichoeudukacija ir kt.

17. 2023 m. sausio 30 d. Medicinos dokumento išrašė nurodyta, kad J. K. G. nustatyti adaptacijos sutrikimai. Į gydymo įstaigą kreipėsi pakartotinai dėl tolimesnių rekomendacijų – tęsti vaikų ir paauglių psichiatro ambulatorinę priežiūrą, tęsti individualiais psichologo konsultacijas, laikytis nuoseklių taisyklių namuose, padėti atpažinti ir atspindėti kylančias emocijas, pasiūlyti tinkamą jų raiškos ir nusiraminimo būdą emociškai įtemptose situacijose, nurimus aptarti įvykusią situaciją, rekomenduotina pomėgius ir gebėjimus atitinkanti po pamokinė veikla.

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą

18. Teismas nustatė, kad 2022 m. liepos 29 d., apie (duomenys neskelbtini) val., Palangoje, ties adresu (duomenys neskelbtini), paplūdimyje, atsakovės pinčerio mišrūno veislės šuo, būdamas palaidas, be pavadžio, įkando ieškovui J. K. G., taip padaręs sužalojimą dešinės pusės sėdmens srityje, apie 0,6 cm negilią žaizdą bei kelis odos įbrėžimus. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje konstatavo įvykio aplinkybes ir atsakovę pripažino kalta skiriant 250 Eur nuobaudą. Duomenų, kad atsakovė su nuobauda nesutiko, neigė kaltę, byloje nėra. Šiuo gi atveju, ieškiniu prašoma priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą, motyvuojama nepilnamečio vaiko patirtais fiziniais sužalojimais, dvasiniais išgyvenimais, tiek įvykio metu bei po incidento, kardinaliu elgesio pasikeitimu, lankymosi sveikatos įstaigose, poreikio kreiptis į specialistus (psichologus, psichiatrus). Atsakovė, nesutikdama su reiškiamo reikalavimo dydžiu, iš esmės teigė, kad sužalojimas nėra itin rimtas, reikalavęs nuodugnesnės medicininės intervencijos, nebuvo pažeisti gyvybiškai svarbūs organai. Atsakovė kvestionavo, ar pinčerio mišrūno veislės šuns negalėjo išprovokuoti pats ieškovas. Teigė, kad nepilnametis jaučiasi geriau, būklė gerėja, taipogi nustatant neturtinės žalos dydį neturėtų būti vertinami ieškovo įstatyminės atstovės (motinos) išgyvenimai.

19. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.267 straipsniu, naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.250 straipsnyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vis dėlto, teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-49-560/2023).

20. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visas prielaidas, sąlygojančias žalos atlyginimą t. y. neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltę (CK 6.248 straipsnis), teisės pažeidimu padarytą žalą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1691-567/2020). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiškas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės išraiškos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

21. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad tarp bylos šalių, t. y. ieškovo J. K. G. ir atsakovės R. T., susiklostė deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai atsakovės pinčerio mišrūno veislės šuniui užpuolus ir padarius kastinę apie 0,6 cm negilią žaizdą ieškovo dešinės pusės sėdmens srityje bei kelis odos įbrėžimus. Teismas konkrečiu atveju nustatė, kad atsakovės R. T. neteisėti veiksmai – netinkama gyvūno priežiūra, dėl ko atsakovei priklausantis pinčerio mišrūno veislės šuo užpuolė ir sužalojo ieškovą, yra neginčytini. Tokius duomenis neabejotinai patvirtina ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 3 d. administracinio nusižengimo protokolas, tos pačios datos nutarimas pripažinti J. K. G. nukentėjusiuoju ir 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Atsakovės veiksmai, kai paplūdimyje jos netinkamai prižiūrimas šuo sužalojo ieškovą, negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu, nes kiekvienas naminį gyvūną turintis asmuo turi rūpintis ir maksimaliai užtikrinti, kad jo augintis, esantis viešoje vietoje, neturėtų galimybių padaryti kitiems asmenims žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.267 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovė nurodė, kad niekada jos šuo nėra niekam įkandęs, ji juo pasitiki, dažnai paleidžia parkuose ir kitose viešose vietose, tačiau, teismo vertinimu, toks atsakovės elgesys vis tik laikytinas nepakankamai rūpestingu, o nagrinėjamu atveju – atsivedus šunį į paplūdimį vasaros laikotarpiu dienos metu, kai paplūdimyje yra neabejotinai daug žmonių ir nepilnamečių vaikų – atsakovės veiksmai buvo neteisėti. Taigi, apibendrinant konstatuotina, kad atsakovė nesiėmė tinkamų veiksmų ar priemonių, jog jos šuo nekeltų grėsmės ir nepakenktų žmonių sveikatai.

22. Nors atsakovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu kėlė versiją, kad galimai ieškovas pats išprovokavo šunį, tačiau šie atsakovės teiginiai byloje liko neįrodyti. Nei byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtino, nei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad galimai pats nepilnametis vaikas J. K. G. išprovokavo tokį atsakovės šuns elgesį. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nematė paties įkandimo momento, negalėjo patvirtinti aplinkybės, kad ieškovas savo elgesiu būtų tyčia erzinęs šunį, ar kitaip jį provokavęs. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji matė kaip vaikas aplink „marširavo“ negali būti laikomos kaip šuns tyčinis provokavimas, o be to, tokios atsakovės nurodytos aplinkybės nėra patvirtintos kitais įrodymais. Priešingai, ieškovo motina nurodė, kad vaikas, kaip įprasta paplūdimyje, nusirengė ir nubėgo maudytis, o jam grįžtant paplūdimyje buvęs palaidas šuo jam įkando. Ieškovo motina patvirtino, kad vaikas visada su šunimis elgdavosi atsargiai, kas suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad tyčinio šuns provokavimo nebuvo, nes toks elgesys nėra būdingas ieškovui. Atsakovė atsiliepime nurodo, jog aplinkybės dėl vaiko elgsenos pokyčio pritempiamos prie ginčo įvykio ir išimtinai siekiama gauti piniginės naudos, tačiau tokios aplinkybės byloje nėra įrodinėjamos ir laikytinos kaip atsakovės gynybinė pozicija. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti tam tikras aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-725-854/2022).

23. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygas, yra preziumuojama. Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje konstatuotomis aplinkybėmis ir medžiaga, atsakovės kaltės prezumpcija nebuvo paneigta. Tai, kad atsakovė atsakinga už jos žinioje buvusio šuns padarytą žalą, patvirtina anksčiau teismo minėtas atsakovės nubaudimo administracine tvarka faktas – atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė konstatuota administracinio nusižengimo byloje. Nei administracinio nusižengimo byloje, nei šioje nagrinėjamojoje civilinėje byloje, atsakovė nepateikė neginčijamų įrodymų, jog žala galimai padaryta dėl nukentėjusiojo nepilnamečio tyčios, didelio neatsargumo. Priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos yra aiškus ir tiesioginis, nes ieškovo J. K. G. dešinės sėdmens srityje atsiradusi žaizda, sužalojimas, atsirado konkrečiai dėl atsakovės paplūdimyje esančio palaido šuns įkandimo. Ieškovas dėl šuns įkandimo neabejotinai patyrė fizinį skausmą, tačiau ir dvasinius išgyvenimus. Teismas vertina byloje pateiktus medicininius išrašus, gydymo įstaigos pateiktą sveikatos epikrizę, iš kurių spręstina, jog šuns užpuolimo metu ieškovas patyrė išgąstį, dėl įvykio ieškovui sutriko miegas, mažametis jaučia baimę gyvūnams, sutriko bendravimas su aplinkiniais, jaučiasi nesaugus, turi problemų reikšti ir valdyti emocijas, lankosi (duomenys neskelbtini). Patirto išgąsčio padariniai pasireiškė ir akivaizdžiai jaučiami iki šiol, nors ir būklė stabilizuojasi ir yra gerėjanti. Iš byloje esančios epikrizės Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog psichologai, specialistai, stebėjo padidėjusį nepilnamečio vaiko nerimą, vaikas negali ramiai miegoti dėl vis iškylančių prisiminimų iš 2022 m. liepos 29 d. įvykio, t. y. atsirado pasekmės, dėl kurių nepilnametis yra gydomas, stebimas. Gydytojų išvados patvirtina, kad vaikas patyrė psichologinę traumą dėl patirto įvykio, jaučia baimę šunims, yra nesaugumo jausmas, dėmesio sutrikimai, netinkamas emocijų valdymas. Teismo vertinimu, ieškovas neturtinę žalą pagrindė rašytiniais įrodymais. Atsakovė nenurodė jokių motyvų, neteikė įrodymų, kad teismas prieitų priešingos išvados dėl neturtinės žalos konstatavimo. Priešingai, teismo posėdžio metu atsakovė vis tik iš esmės neginčijo, kad ieškovas dėl šuns įkandimo patyrė išgąstį, sukrėtimą. Atsakovės teiginiai, kad ieškovas ir iki įvykio turėjo psichologinių sutrikimų, nepaneigia fakto, kad dėl ginčo įvykio šuns įkandimo ieškovas patyrė neturtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad 2020 m. pirmą kartą ieškovas kreipėsi į psichologą dėl elgesio problemų, tačiau nurodyta, kad po konsultacijų elgesys susitvarkė. Todėl nėra jokio pagrindo sieti 2020 metais buvusių ieškovo elgesio problemų su 2022 metais įvykusiu įvykiu (šuns įkandimu) ir dėl to ieškovui atsiradusių naujų išgyvenimų, elgesio pasikeitimo, miego sutrikimų ir pan.

24. Byloje atsakovė nesutiko su prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiu, iš esmės nurodydama, kad nepilnamečio vaiko sužalojimai nelaikytini rimtais, žaizda nėra gili, nepažeidė ieškovo gyvybiškai svarbių organų, atsakovė taip pat rėmėsi teismų praktika, pagal kurią panašiose situacijose buvo priteistos mažesnės sumos. Teismo posėdžio metu nurodė, kad priteistina neturtinė žala turėtų neviršyti 500 Eur. Tuo tarpu ieškovas atstovai nurodo, kad 1 000 Eur neturtinė žala yra logiška ir atitinka tiek teismų praktiką, įvertinant ir tai, kad šiuo metu pinigai yra nuvertėję dėl infliacijos.

25. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, kurie nustatyti įstatyme. Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-417/2013). Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį sveikatos sutrikdymo bylose, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį - kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

26. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje ieškovas įrodė neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovės netinkamai prižiūrėto šuns užpuolimo ir dėl to nežymiai sutrikdytos mažamečio sveikatos, faktą (CPK 185 straipsnis). Neabejotina, kad šuns užpuolimas ir sužalojimas mažamečiui sukėlė ir dvasinius išgyvenimus, išgąstį, ilgalaikę baimę, sutrikdė emocinę būseną, sukėlė fizinį skausmą. Vertindamas neturtinės žalos pasekmes, teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nustatyta, kad dėl šuns užpuolimo ieškovui padaryta dešinės pusės sėdmens srityje 0,6 cm gylio žaizda, suteikta vienkartinė medicininė pagalba, t. y. uždėtas tvarstis su odos tirpalu „Betadine“. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovui padarytos plėštinės žaizdos, sukeliančios didelį kraujavimą ir paliekančios ilgalaikius randus ar kitas sunkias pasekmes. Žaizda siūta nebuvo. Nors ieškovo motina nurodė, kad yra likęs randas, tačiau jokių įrodymų šiam faktui patvirtinti nepateikė. Savaime suprantama, kad po padarytos 0,6 cm negilios žaizdos, nubrozdinimų galėjo susidaryti atitinkamas odos pažeidimas tam tikram laikui, tačiau vis tik šiuo atveju bylos medžiaga nepatvirtina fakto, kad būtent šiuo metu likęs odos pažeidimas ar randas būtų ženklus, kuris gali likti visam gyvenimui ir dėl kurio tiek šiuo metu, tiek ateityje ieškovas gali patirti tam tikrus nepatogumus, bei kuris akivaizdžiai galėtų priminti vaikui patirtą skausmą bei išgąstį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žaizda bei nubrozdinimai konstatuoti dešinės pusės sėdmens srityje, t. y. ant kūno ne itin pastebimoje vietoje. Vertinant sužalojimo pobūdį, byloje nėra konkrečių medicininių dokumentų, įrodančių, jog po suteiktos pirminės medicininės pagalbos ieškovas tęsė gydymą medicinos įstaigoje. Priešingai, teismo posėdžio metu ieškovo motina nurodė, kad žaizda buvo gydoma jodo tepalu, buvo vienas perrišimas, jokių papildomų vaistų (nuo skausmo ar kitų) vartoti nebuvo poreikio. Taigi darytina išvada, kad sužalojimas nesunkus, apdorotas medikamentais, tvarstyti ir siūti žaizdų poreikio nebuvo.

27. Atsižvelgiant į vaikui padarytą sužalojimą, pobūdį, amžių (įvykio metu – 8 metai), įvykio aplinkybes, konstatuotina, kad šuns užpuolimas ieškovui sukėlė dvasinius išgyvenimus, išgąstį, patirti išgyvenimai sukėlė pasekmes, kurios yra jaučiamos iki šiol (nuo įvykio praėjus kiek daugiau nei pusei metų). Visgi remiantis byloje nustatyta medžiaga, atsižvelgiant į teismo nurodytus motyvus dėl kilusių pasekmių masto, kitų aplinkybių, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų kontekste spręstina, kad ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas pilna apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį: žala turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta, ir taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalą padariusio asmens – sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010), tai, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (resitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma bei nurodęs teismo pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005 ir kt.). Abi šalys akcentavo teismų praktiką, ieškovo atstovai nurodė, kad 1 000 Eur dydis atitinka teismų praktiką ir yra logiškas, tuo tarpu atsakovė teigė, kad teismų praktiką atitiktų ir būtų adekvatus 500 Eur neturtinės žalos priteisimas. Atkreiptinas dėmesys, kad įvertinus teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (kai šuns užpuolimu padaroma žala), ji laikytina įvairia, tačiau kiekvienu atveju teismų sprendimuose įvertinamos konkrečios bylos aplinkybės, kurios skirtingose bylose negali būti identiškos, dėl to teismų praktikoje negali būti nustatyto ir vieno konkretaus neturtinės žalos dydžio. Taigi, įgyvendinant įstatyme įtvirtintą nuostolių atlyginimo principą ir atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, ieškiniu reikalaujama suma mažintina, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 900 Eur dydžio neturtinė žala. Teismo vertinimu, toks neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinant šioje konkrečioje bylose nustatytas faktines aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Teismas sprendžia, kad atsakovės nurodytas 500 Eur neturtinės žalos dydis vaikui, siekiant sušvelninti negatyvius vaiko neturtinio pobūdžio išgyvenimus, nebūtų pakankamas ir adekvatus, neatitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, juolab, kad teismų praktikoje pažymima, kad tokio amžiaus vaikai jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-259/2012).

28. Nustatant neturtinės žalos dydį be kitų kriterijų taip pat atsižvelgiama ir į ją padariusio asmens turtinę padėtį, jo elgesį. Nagrinėjamu atveju atsakovė duomenų apie savo turtinę padėtį neteikė (CPK 178 straipsnis) ir teismas jos turtinės padėties nežino, dėl ko ši aplinkybė nesuteikia galimybės mažinti neturtinės žalos dydį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė įvykio metu elgėsi rūpestingai, priešingai – įvykio metu vyko konfliktas, apsižodžiavimas, atsakovo buvo neblaivi, buvo kviesta policija, kas, tikėtina, vaikui galėjo sukelti didesnį išgąstį, išgyvenimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė po įvykio būtų pasidomėjusi ieškovo sveikata, siūliusi pagalbą, visiškai ar bent iš dalies atlyginusi žalą.

29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas iš dalies tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepilnamečiui J. K. G. ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 900 Eur neturtinės žalos (CK 4.41, 6.250, 6.267 straipsniai; Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnis; 20 straipsnis, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų

30. Ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato procesines palūkanas, kurios atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Ši teisės norma reglamentuoja palūkanas pagal prievoles, neskirstant prievolių į sutartines ir deliktines, todėl yra taikoma ir esant nesutartinėms prievolėms, pavyzdžiui, susijusioms su žalos atlyginimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

32. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atstovavimo išlaidos, sudarančios iš viso 1 000 Eur.

33. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacija). Teismo vertinimu, ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nagrinėjamu atveju yra atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, patirtos išlaidos yra realios, būtinos bei pagrįstos.

34. Bendra ieškinio reikalavimo suma sudarė 1 000 Eur, tačiau teismas ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovui 900 Eur sumą (kas sudaro 90 proc.), o likusioje dalyje 100 Eur (10 proc.) ieškinio reikalavimus atmetė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, yra pagrindas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 000 Eur x 90 proc.), o likusioje dalyje reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

35. Atsakovė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nesprendžiamas.

36. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovas atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, todėl ieškinį tenkinus iš dalies valstybei iš atsakovės priteistinas 27 Eur žyminis mokestis (900 Eur x 3 proc.). Pašto išlaidos byloje sudarė 6,64 Eur ir yra priteistinos iš atsakovės valstybės naudai. Taigi, iš viso iš atsakovės valstybės naudai priteistina 33,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui J. K. G. iš atsakovės R. T. 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (900 Eur), skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, bei 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyti, kad ieškovui J. K. G. priteistą neturtinę žalą (pinigines lėšas) uzufrukto teise išimtinai nepilnamečio ieškovo J. K. G. interesais tvarkys įstatyminė atstovė D. G.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. T. valstybės naudai 33,64 Eur (trisdešimt tris eurus 64 centus) bylinėjimosi išlaidų. Priteista suma valstybei turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.