Vilniaus apygardos teismo nutartis

8. Santuokoje šalys įgijo kilnojamąjį turtą (2 110 Eur vertės): individualiai pagamintus virtuvės baldus, virtuvės praustuvą „AquaSanita“, dujinę viryklę „Bosch“, gartraukį, indaplovę „Electrolux“, šaldytuvą „Bosch“, valgomąjį stalą ir 4 kėdes, mėlynai-geltoną svetainės sofą-lovą, televizorių „Philips“, du baltus svetainės lubų šviestuvus, du stalus-knygas, lauko baldus (valgomąjį stalą ir 4 kėdes), lauko pavėsinę, fontaną, tambūro batų spintelę „Ikea“, 1-ame aukšte tualete esantį praustuvą su lentyna, ovalų veidrodį ir klozetą, oranžinę bibliotekos sofą-lovą, juodą bibliotekos knygų lentyną, laiptų į antrą aukštą lubų šviestuvą, dvigulę baltą miegamojo lovą, miegamojo drabužinę „Ikea“, pilką seifą, miegamojo pilkas užuolaidas „Ikea“, miegamojo baltą lubų šviestuvą, vonią su kojelėmis, vonioje esantį praustuvą su 2 stalčiais, stačiakampį veidrodį ir klozetą, sūnaus kambario baldus (baltą „FCB“ rašomąjį stalą su spintele ir stalčiais, baltą „FCB“ drabužių komodą, rudą sofą-lovą, sienų lentynas), sūnaus kambario lubų šviestuvą „Ikea“ ir stalinę lempą, dukters kambario baldus (vaikišką „Tipi“ lovytę, rašomąjį stalą ir kėdę), dukters kambario rožinį lubų šviestuvą, 2-ame aukšte duše esantį praustuvą, veidrodį ir klozetą, dušo sienelę, garaže tamsiame kambaryje esantį klozetą, skalbimo mašiną „Bosch“, vandens filtravimo sistemą, garaže katilinėje esantį dujinį katilą „Protherm“ ir karšto vandens katilą „Bosch“, akrilinę vonią, žoliapjovę „Bosch“, garaže stovintį geltoną medinį suoliuką. Šis turtas dalintinas po ½ dalį natūra.

9. Santuokoje šalys įgijo automobilį „Ford Kuga“ (5 000 Eur vertės). Automobilį vairuoja tik atsakovas, ieškovė vairuotojo teisių neturi, todėl automobilis priteistinas atsakovui, o ieškovei 2 500 Eur kompensacija, išmokant ją ieškovei per 2 metus. Automobilis buvo įgytas lizingo pagrindu, bet 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas visiškai atsiskaitė su kreditoriumi, todėl prievolė pasibaigė. Atsakovas iš asmeninių lėšų yra sumokėjęs 2 859,24 Eur lizingo įmokų, todėl ieškovė įpareigotina sumokėti atsakovui 1 429,62 Eur kompensaciją (2 859,24 Eur : 2) už sumokėtas lizingo įmokas, ją sumokant atsakovui per 2 metus.

10. Išėjimo iš bendrų namų dieną (2019 m. rugpjūčio 5 d.) ieškovės banko sąskaitoje buvo 5 484,08 Eur santaupų. Minėtą dieną ieškovės „Swedbank“ banko sąskaitoje buvusios piniginės lėšos nebuvo grynosios santaupos: „Swedbank“ sąskaitoje buvo sukauptos taip pat ir ieškovės mokėtinų mokesčių sumos. Ieškovė vykdė individualią veiklą, ji mokesčius privalėdavo deklaruoti ir sumokėti iki kitų metų gegužės mėnesio 1 d. (iki 2020 m. gegužės 1 d.). Pagal pateiktą ieškovės pajamų mokesčio deklaraciją mokėtinas gyventojų pajamų mokestis už 2019 m. sudarė 1 371,02 Eur, mokėtinos valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos sudarė 3 225,97 Eur; iš viso 4 596,99 Eur. Šią sumą padalinus iš 12 mėnesių, gaunama 383,0825 Eur mokesčių už 1 mėnesį. Tokiu būdu, už 2019 m. sausio – liepos mėn. mokėtinus mokesčius gaunama 2 682 Eur (383,0825 Eur x 7 mėn.) suma. Atėmus šią sumą iš banko sąskaitoje buvusių pajamų, gaunama 2 802,08 Eur (5 484,08 Eur – 2 682 Eur) suma. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sutiko su atsakovo argumentais, kad tuo metu atsakovo sąskaitoje buvo 91,88 Eur (45,94 Eur x 2), todėl įskaičius ieškovei priklausiusią šių lėšų ½ dalį, ieškovė sutiko su atsakovu, kad atsakovui iš ieškovės būtų priteista 1 355,10 Eur santaupų.

11. Nurodė, kad šalys turi bendrą kreditorių AB „Swedbank“ pagal 2011 m. gegužės 30 d. kredito sutartį Nr. 11-024050-FA. Kredito suma – 81 093,61 Eur, kredito likutis – 55 040,66 Eur. Šis įsipareigojimas priskirtinas vykdyti abiem šalims solidariai. Šalims nebegyvenant kartu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn., ieškovė iki 2020 m. balandžio mėn. viena mokėjo kreditą. Sutarties bendrosios dalies 4.1 ir 5.2 punktai numato, kad šalių prievolė grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas yra solidari, todėl atsakovas yra skolingas ieškovei 959,15 Eur (920,51 Eur suma sudaro ½ negrąžintos kredito dalies už 8 mėnesius + 38,64 Eur suma sudaro ½ sumokėtų palūkanų už 8 mėn.), todėl ši suma yra priteistina ieškovei iš atsakovo.

14. Atsakovas sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Ieškovė įpareigotina informuoti atsakovą apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą per 3 dienas.

15. Nurodė, kad nori lygiomis teisėmis (po ½ dalį laiko) su ieškove dalyvauti vaikų auklėjime. Atsižvelgiant į atsakovo darbo grafiką, kuris yra komandiruočių pobūdžio, t. y. atsakovas ne nuolat gyvena Vilniuje (su lietuvių turistų grupe vyksta į įvairias šalis), bendravimo tvarka turėtų būti nustatoma tokia, kuri atitiktų vaikų teisę matytis su atsakovu kuo dažniau bei leistų jam vykdyti pareigą prisidėti prie vaikų auklėjimo. Teigė, kad sūnui išsivystė tėvo atstūmimo sindromas, susijęs su ieškovės elgesiu. Sūnus vis dar neatsiliepia į atsakovo žinutes, nepadėkoja už jam siunčiamas dovanas, atsisako su atsakovu susitikti, nepasveikina su tėvo diena, gimtadieniu ar kitomis šventėmis. Nurodė, kad būtų tikslinga taikyti kompleksinį šeimai psichoterapijos kursą, kuriame dalyvautų šalys ir vaikas. Tokiu būdu atsirastų abipusis pasitikėjimas tarp tėvų, kurio šiuo metu nėra. Atsakovas su vaiku turėtų bendrauti ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį po 2 valandas, apie planuojamus susitikimus pranešant ieškovei ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki susitikimo.

16. Paaiškino, kad ieškovė kartu su vaikais išsikraustė gyventi atskirai, atsakovas vaikų išlaikymui pervesdavo po 300 Eur kas mėnesį; nuo 2020 m. balandžio mėn. mokėdavo ½ dalį kredito įmokų. Nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas vienas rūpinosi gyvenamuoju namu, remontavo ir mokėjo visus mokesčius, susijusius su namu; mokėjo automobilio lizingą. Ieškovė nesutiko tartis dėl vaikų ir turto išlaikymo, todėl atsakovas savanoriškai nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. pradėjo skirti vaikams išlaikymą po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį. Atsakovas nesutiko su 281 Eur išlaikymo sūnui suma, nes ji neatitinka vaiko poreikių bei atsakovo turtinės padėties. Atsakovas sutinka mokėti po 211 Eur sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos. Atsakovas sutinka su ieškovės prašoma priteisti dukrai suma 89 Eur per mėnesį. Sūnaus išlaikymui taip pat nereikia ieškovės nurodomos neadekvačiai didelės pinigų sumos, nes vaikas gali lankyti ne tik mokamus, bet ir įvairius nemokamus būrelius. Šiuo metu ieškovė tenkina ne sūnaus poreikius, o įgeidžius, todėl vaikas tikisi, jog visi jo norai bus įgyvendinti. Vaikų poreikių tenkinimui yra reikalinga apie 300 – 500 Eur suma per mėnesį.

17. Atsakovas T. B. priešieškinyje prašė nutraukti šalių santuoką nenurodant sutuoktinių kaltės; palikti atsakovui turimą pavardę, o ieškovei, pagal jos pasirinkimą; šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui nuo ieškinio padavimo dienos iki 2021 m. gruodžio 5 d. (patikslinto ieškinio padavimo dienos) po 200 Eur, o nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (2021 m. gruodžio 6 d.) iki vaiko pilnametystės po 211 Eur kas mėnesį; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai nuo ieškinio padavimo dienos iki 2021 m. gruodžio 5 d. po 100 Eur, o nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (2021 m. gruodžio 6 d.) iki vaiko pilnametystės po 89 Eur kas mėnesį; nustatyti atsakovo prašomą su vaikais bendravimo tvarką; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 550 Eur vertės nurodytus kilnojamuosius daiktus; ieškovei priteisti 1 560 Eur vertės nurodytus kilnojamuosius daiktus (namų apyvokos daiktus); priteisti atsakovui iš ieškovės 505 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę dalį kilnojamųjų daiktų; priteisti atsakovui automobilį „Ford Kuga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 5 000 Eur); priteisti ieškovei iš atsakovo 2 500 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkantį automobilį; priteisti atsakovui iš ieškovės 1 901,08 Eur už atsakovo sumokėtas už ieškovę automobilio lizingo ir Kasko draudimo įmokas; priteisti atsakovui iš ieškovės 1 958,52 Eur (3 917,03 Eur / 2) kompensaciją už automobilio priežiūrą, remontą; atsakovui priteisti 2/3 dalis gyvenamojo namo ir 2/3 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), o ieškovei priteisti 1/3 dalį šio nekilnojamojo turto; Kredito sutartį Nr. 11-024050-FA palikti šalims vykdyti solidariai; tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo 959,19 Eur sumokėtų kredito įmokų AB „Swedbank“; priteisti atsakovui iš ieškovės 4 255,85 Eur (8 511,69 Eur / 2) kompensaciją už namo išlaikymą, išlaidas; iš dalies tenkinti ieškovės prašymą dėl ½ dalies santaupų, sukauptų ieškovės sąskaitoje 2019 m. rugpjūčio 5 d., priteisimo atsakovui ir įskaičius ieškovei priklausiusią dalį, buvusią atsakovo sąskaitoje (91,88 Eur / 2 = 45,94 Eur), priteisti atsakovui iš ieškovės 1 355,10 Eur santaupų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Nurodė, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės arba nenurodant nė vieno iš sutuoktinių kaltės.

19. Paaiškino, kad šalys santuokoje įgijo gyvenamąjį namą (179 000 Eur) ir žemės sklypą (28 100 Eur), esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamas turtas buvo įgytas už šalių santuokines lėšas, atsakovo asmenines lėšas bei ieškovės asmenines lėšas, o įrengtas už santuokines bei atsakovo asmenines lėšas. 2011 m. gegužės 30 d. įsigyjant žemės sklypą su nebaigtu statyti namu (70 proc. baigtumas) buvo panaudotos ne tik šalių bendros santaupos, atsakovo asmeninės santaupos Ūkio banke, bet ir ieškovės asmeninės lėšos – tėvų padovanoti 24 000 Lt (6 950,88 Eur). Tačiau šio namo įrengimui buvo panaudotos didžiąja dalimi atsakovo asmeninės lėšos, gautos 2012 m. balandžio 6 d. pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (gauta suma 113 000 Lt (32 727,06 Eur). Todėl šalių bendras nekilnojamasis turtas tarp sutuoktinių dalintinas atsakovui priteisiant 2/3 dalis turto, o ieškovei – 1/3 dalį.

20. Atsakovas pateikė mokėjimų už ginčo turtą skaičiuoklę: 2011 m. vasario 24 d. sudarant preliminarią turto pirkimo pardavimo sutartį buvo sumokėtas avansas: 3 200 Lt (926,78 Eur) grynaisiais pinigais ir 6 800 Lt (1 969,42 Eur) pavedimu (viso avanso buvo sumokėta 10 000 Lt (2 896,20 Eur), nėra aišku iš kokių pinigų, tačiau tai galimai buvo ieškovės asmeninės santaupos iš Ūkio banko); 2011 m. gegužės 30 d. sudarant pirkimo-pardavimo sutartį buvo sumokėta 8 000 Lt (2 316,96 Eur) (šiai įmokai buvo panaudota dalis atsakovo turėtų 10 000 Lt (2 896,20 Eur), kita dalis – apmokant už notaro paslaugas bei kitus mokėjimus); 24 000 Lt (6 950,88 Eur) buvo sumokėta pavedimu, gavus pinigus iš ieškovės tėvų; 8 000 Lt (2 316,96 Eur) buvo bendri santuokiniai pinigai; 280 000 Lt (81 093,61 Eur) buvo piniginės lėšos gautos iš banko pagal kredito sutartį. Viso buvo sumokėta 330 000 Lt (95 574,61 Eur). Namo ir žemės sklypo įrengimui atsakovas įnešė 113 000 Lt (32 727,06 Eur) asmeninių lėšų, gautų pardavus asmeninį turtą. Kitos namo ir žemės sklypo įrengimui skirtos lėšos buvo bendros, kurių dalis dar buvo skiriama ir ieškovės asmeninės nuosavybės teise turėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kapitaliniam remontui. Pastarąją aplinkybę patvirtino ieškovė teismo posėdžio metu. Tai patvirtina ir atsakovo pateikti kvitai už medžiagas skirtas buto remontui bei apmokėjimas už signalizacijos įrengimą. Į namo pirkimą ir įrengimą bei žemės sklypo sukūrimą ieškovė įnešė 34 000 Lt (9 847,08 Eur) asmeninių lėšų, o atsakovas 121 000 Lt (35 044,02 Eur) asmeninių lėšų. Visi kiti mokėjimai iš esmės buvo daromi iš bendrų santuokinių lėšų, nors tuo metu ieškovė niekur nedirbo, o augino sūnų. Sūnaus auginimo atostogas pasiėmė atsakovas, nes turėjo darbo stažą. Ieškovės asmeninių lėšų indėlis į bendrą turtą yra 3,5 karto mažesnis nei atsakovo, todėl atsakovas turi teisę prašyti, jog jam būtų priteista 2/3 dalys santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto.

21. Teigė, kad ieškovė ne tik išsaugojo, bet ir pagerino savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo asmeninės nuosavybės teise turimą butą (duomenys neskelbtini) pardavė ir visas gautas lėšas įdėjo į bendro turto sukūrimą. Vien nuo 2012 m. kovo mėn., kai buvo gauta avansinė įmoka už atsakovo parduotą butą (duomenys neskelbtini), iki gyvenamojo namo formalaus perdavimo (2012 m. lapkričio 20 d.), į ginčo gyvenamojo namo įrengimą bei žemės sklypo sutvarkymą, aptvėrimą, buvo investuotą apie 59 568,90 Eur (205 679,49 Lt). Šias aplinkybes patvirtina kvitai bei atsakovo sąskaitos išrašai, mokėjimų suvestinė. Ieškovė 2011 m. jokių įmokų už namo įrengimą neatliko, o per 2012 m. ieškovės mokėjimai, pagal atsakovo turimus duomenis, sudarė 1 839,63 Eur (6 351,87 Lt). Namo ir žemės sklypo įrengimas buvo vykdomas ir 2013-2015 m., nes pasibaigus atsakovo gautoms už buto pardavimą lėšoms, įrengimas užsitęsė.

27. Įsigyjant ginčo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą buvo sumokėtos šios sumos: 3 200 Lt (926,78 Eur) grynais avansas R. E. pagal 2011 m. vasario 24 d. Preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį (mokėjo ieškovė iš AB Ūkio banke buvusios asmeninės banko sąskaitos išimtais grynais pinigais); 6 800 Lt (1 969,42 Eur) pavedimu iš ieškovės AB Ūkio banke buvusios asmeninės banko sąskaitos; 8 000 Lt (2 316,96 Eur) iš bendrų santuokinių lėšų; 32 000 Lt (9 267,84 Eur) pavedimu iš ieškovės AB „Swedbank“ esančios banko sąskaitos (iš jų 24 000 Lt (6 950,88 Eur) tėvų A. M. ir G. M. dovanotos lėšos ir 8 000 Lt (2 316,96 Eur); 280 000 Lt (81 093,61 Eur) AB „Swedbank“ suteikta paskola, pavedimu iš ieškovės banko sąskaitos.

30. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad nėra pagrindo nesutikti su reikalavimu nustatyti vaikų gyvenamąsias vietas su ieškove. Pažymėjo, kad atsakovo ir sūnaus bendravimas dalyvaujant psichologui atitinka vaiko interesus. Ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su dukra tvarka atitinka vaiko interesus. Ieškovės prašomas išlaikymas vaikams patenkintų vaikų poreikius.

31. Bylos nagrinėjimo metu ginčo šalių vaikai buvo išklausyti per psichologą.

32. Ginčo šalių dukra A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad apklausos metu gyvena su tėčiu. Mamos draugas M. ją muša. Kai tai pamato mama, ją paguodžia; mama tada su M. susipyksta. Ji apie tai pasakoja tėčiui. M. tėtį vadina „pinkiu-vinkiu“. Ji tada jaučiasi blogai. Kai M. ant jos šaukia, mama jam sako „nikriči“. Ji gyvena pas tėtį ir pas mamą, tačiau pas tėtį jai patinka labiau. Jai patinka tėčio burokėlių sriuba, o moliūgų sriuba nepatinka.

33. Ginčo šalių sūnus K. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad šiuo metu gyvena su mama, sese, ir mamos draugu (duomenys neskelbtini); gyvena kaip rojuje. Su mama sutaria geriau, negu puikiai. Su mama pasikalba apie fotografiją, gimtadienius, dovanas. Mama jam padeda paruošti pamokas, kartu valgo. Mama draugiška, ištiesia pagalbos ranką, pasiūlo veiklas, jeigu mato, kad jis neturi kuo užsiimti. Su mama važiuoja pas senelius. Visos mamos savybės jam patinka. Su mamos draugu M. sutaria gerai, kartu sportuoja, kalba apie fotografiją. Jam patinka M. elgesys. Su tėčiu nebendrauja. Bendravo per psichologą, tačiau konsultacijos buvo nutrauktos, kadangi nebuvo perspektyvų. Tėtis neprognozuojamas; pradeda „sukti savo motorą“ dėl smulkmenų. A. buvo sudaužiusi stiklinę, o jam buvo liepta išvalyti grindis. Vėliau tėtis jį barė dėl blogai išvalytų grindų. Tėtis kelionės metu visai šeimai grasino palikti (duomenys neskelbtini), buvo įtampa, jis bijojo. Dar kelionės metu grasino sesę palikti laukuose. Tėtis jam liepia pjauti žolę, o jis nepjauna dėl turimos alergijos. Viskas tėtyje nepatinka. Su tėčiu jis nenori nieko veikti, neturi su juo bendros kalbos. Tėtis nieko negali padaryti, kad jų santykiai pagerėtų. Nori, kad tėtis jį paliktų ramybėje. Jis nepasitiki tėčiu, bijo, kad jį nunuodys. Jis su psichologu važiuodavo bendrauti pas tėtį; tuomet suprato, kad daugiau su tėčiu nenorės bendrauti. Tėčio tema jam nemaloni. Mamos teigimu, jis gali nebendrauti su tėčiu, jeigu nenori. Tėtis negražiai vadindavo mamą, keiksmais; jam būdavo skaudu. Tėtis sugebėjo sesę pamesti vandens parke. Tai sužinojus, jam galutinai viskas nutrūko. Tėtis neprognozuojamas. Jis nieko neduoda, tik „siurbia“. Mama jam nedraudžia bendrauti su tėčiu. „Paspaudus vieną mygtuką“ tėtis pasikeičia. Nemato jokio tikslo dėl tėčio jam perduodamų dovanų. Mama jam liepia parašyti padėkos žinutę už dovanas. Jis nerašo, norėdamas apsidrausti, kad tėtis negalvotų, jog yra tarp jų ryšys. Yra buvęs atvejis, kad tėtis jam nusuko ausį parduotuvėje dėl jo pasiūlymo pereiti į tuščią kasą. Tada jis nusprendė tėčiui niekada daugiau nebepatarinėti. Jis psichologiškai blogai jaučiasi gavęs tėčio žinutę. Tėtis pavojingai žiemą vairuoja; padangos cypia. Kelionės (duomenys neskelbtini) metu, tėtis jo striukę išmetė į balkoną. Tėčiui atrodė, kad striukėje yra pasiklausymo įranga. Jis norėjo pasiimti striukę, o tėtis jį pagavo, numovė kelnes sudavė jam per užpakalį. Vėliau suėmęs jo rankas mušė jam per veidą, o tada klausė, kam save muši; išdaviku vadino. Gyvendamas su mama ir sese jaučiasi saugiai. Sesė prie M. prisirišusi. Tėtį vadina tėčiu, M. tėtį vadina vardu. Su (duomenys neskelbtini) seneliais nebendrauja jau du metus. Su (duomenys neskelbtini) seneliais bendrauja. Anksčiau tėtis nuolatos kelionėse būdavo. Visų nuotaikos pagerėdavo, kai tėtis išvykdavo, tada kaimynai ateidavo į svečius. Tėtis būdamas namuose nuolatos ant visų šaukdavo. Tėtis jį yra apkaltinęs ir dėl padarytos avarijos senamiestyje. Mano, kad tėtis jam nieko nejaučia. Pasitikėjimas tėčiu išnykęs. Su psichologu jautėsi saugiau bendraujant su tėčiu. Ateityje neketina bendrauto su tėčiu.

34. Liudytojas E. Š. (psichologas, vykdęs bendravimą pagal laikinąsias apsaugos priemones) nurodė, kad atsakovas į jį kreipėsi dėl paslaugų gavimo. Atsakovas papasakojo savo istoriją, kad nesiseka bendravimas su sūnumi. Sudarė bendravimo grafiką, pradėjo bendrauti ne po 5 minutes, o po valandą ir daugiau. Bendravimas vykdavo atsakovo namuose. Tačiau jis suprato, kad klausimas yra ne ryšio atstatymo, o jo nebuvimo. Tarp atsakovo ir vaiko nebuvo ryšio iki tėvų skyrybų. Jis prašydavo atsakovo bendraujant su vaiku laikytis tam tikrų taisyklių, tačiau atsakovui buvo sunku jų laikytis, nesuprasdavo jų, todėl jis paprašė atsakovo kreiptis psichoterapijos, keisti savo asmenybę. Tėvui bendravimo įgūdžių netrūko, tačiau tai buvo asmenybės problema. Vaikas džiaugiasi, kad nėra tėčio, nereikia bendrauti su juo, vaikas nematė praradimo, kaip problemos. Jis (psichologas) toliau atsisakė teikti paslaugas, nes nematė prasmės; vyko gal net traumuojantis procesas. Atsakovas atsisakė jo paslaugų, todėl jos buvo nutrauktos. Vaikas neturi ryšio su tėvu dėl eilės priežasčių. Tėvas iš vaiko buvo paėmęs jo taupyklę, kurioje kaip paaiškėjo, buvo virš tūkstančio eurų. Jo pastangomis tėvas vaikui grąžino taupyklę. Atsakovas skaitė vaiko dienoraštį. Paprašius atsakovo vaikui grąžinti dienoraštį, atsakovas liepė vaikui eiti į savo kambarį ir susirasti jį. Vaikas dienoraščio nerado. Atsakovas atėjęs į sūnaus pirmos Komunijos šventę, vaikui pasakė, kad vaikas nevertas pirmos Komunijos, nors kaip atsakovas pats nurodė, kad nėra labai tikintis. Vaikas jaučia nepasitikėjimą atsakovu. Yra buvęs atvejis, kad atsakovas Kalėdų proga po egle padėjo namukus, kurių neleido išsinešti pas motiną į namus. Atsakovas turėtų kreiptis dėl psichoterapijos dėl egoizmo, savimeilės; atsakovas visada jaučiasi 100 proc. teisus. Liudytojas iš atsakovo nuolatos girdėdavo, kad jam netinka, jog jis turi kažką atnešti, laukti, kažką padaryti; jis nedirbs vaiko kurjeriu, nevežios sūnaus daiktų, tačiau jam nebūdavo svarbu, kaip dėl tam tikrų dalykų pasijaus sūnus. Atsakovas galvodavo tik apie save. Jis siūlė atsakovui kreiptis psichoterapijos, kad atsakovui būtų nustatyta diagnozė ir jis gautų nemokamas paslaugas. Jo nuomone, motina neįtakojo vaiko tėvo ryšio (nebendravimo). Atsakovas negeba kurti ryšio. Mama kaip tik per daug kaltės sau prisiėmusi. Psichologas negali vertinti atsakovo psichologinės būklės. Mėgino vaiko ryšį sukurti ir nuotolinio ryšio priemonėmis, per žaidimus, tačiau neišėjo, atsakovui atrodė, kad kažkas stebi jų bendravimą, atsakovas jautėsi nesaugiai. Geriausias gyvas atsakovo ir vaiko bendravimas būtų, tačiau, nežino, ar vaikas sutiks bendrauti. Atsakovas bendraudamas su vaiku nuolat reiškė neigiamas emocijas, nuolat kalbėdavo vaikui, koks jis nelaimingas, kaip sužlugo jo šeima, kaip nebebus nieko gero.

35. Tarnybos atstovė 2022 m. spalio 6 d. teismo posėdyje pateikė išvadą. Nurodė, kad tarp šalių nekilo ginčas, jog vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kuri tinkamai rūpinasi vaikais. Šiuo metu nusistovėjusi atsakovo bendravimo su dukra tvarka yra tinkama, derinama šalių ir planuojama į ateitį, atsižvelgiant į atsakovo darbo grafiką. Galima būtų apibrėžti konkretų minimalų ir maksimalų dienų skaičių, kurį vaikas turėtų bendrauti su atsakovu. Bendravimas per didžiąsias metų šventes turėtų vykti pakaitomis. Atsakovo bendravimas su sūnumi yra sudėtingas dėl nutrūkusio ryšio. Vaikas byloje nuosekliai išsako savo vieningą poziciją, jog nenori bendrauti su atsakovu. Vaikas dėl atsakovo netinkamo elgesio jaučia nerimą ir nesaugumą bendravimo metu. Atsakovas nesugeba atpažinti vaiko emocinių poreikių ir jų patenkinti. Tai patvirtino specialistai, kurie nustatė rekomendacijas atsakovui. Atsakovas nevykdė rekomendacijų. Vaiko bendravimas su atsakovu per psichologą buvo nustatytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir galiojo 2 metus. Tai pakankamai ilgas laikas, tačiau jokių teigiamų pokyčių nenustatyta. Specialistai nurodė, kad toks bendravimas nebeatitinka vaiko poreikių. Tęsti bendravimą nėra prasminga, galimai tai nebus praktiškai įgyvendinama, nes vaikas kategoriškai atsisako bendrauti su atsakovu. Į tai turi būti atsižvelgiama. Atsakovas kritiškai nesugeba vertinti savo elgesio – laiko tinkamu elgesiu vaiko pravardžiavimą, nes vaikai mokykloje taip elgiasi. Atsakovas netobulina savo elgesio, ateityje tikėtina tai taip pat neįvyks. Situacija gali būti vertinama kaip pagrindas atskirti vaiką nuo tėvo, todėl spręstinas klausimas dėl vaiko ir tėvo atskyrimo. Prievartinis bendravimas negalimas. Teismui nusprendus nustatyti bendravimo tvarką, būtinai reikalingas specialisto dalyvavimas bendravime. Išlaikymas, kurį sūnui prašo priteisti ieškovė, yra pakankamas. Prašomas priteisti išlaikymas dukrai galimai per mažas, nes dukra daugiau laiko praleis su ieškove, kuri patirs daugiau išlaidų.

36. Tarnybos atstovė 2023 m. sausio 17 d. teismo posėdyje pateikė išvadą. Nurodė, kad palaiko rašytines išvadas. Vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Tarp šalių nekyla ginčas dėl išlaikymo šalių dukrai priteisimo. Ieškovės iš atsakovo prašomi priteisti išlaikymo sūnui dydžiai iš esmės nesiskiria. Prašomos sumos pakankamos patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Dėl dukros bendravimo su atsakovu tvarkos ginčas tarp šalių nekyla. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaiko poreikius. Situacija dėl atsakovo bendravimo su sūnumi yra kebli. Siektina, kad atsakovas atkurtų ryšį su vaiku ir po tam tikro laiko galėtų bendrauti panašiai, kaip su dukra. Tarp vaikų didelis amžiaus skirtumas. Sūnus turi individualių asmeninių ir socialinių poreikių bei interesų. Jis turi užsiimti asmeninėmis veiklomis, bendrauti ir su tėvais, ir su bendraamžiais. Reikia atsižvelgti į sūnaus poreikius ir galimybes ateityje bendrauti su atsakovu. Daug specialistų įvairiais būdais ir aplinkybėmis bendravo su šalių sūnumi, jo nuomonė išklausyta teisme. Vaikas motyvuotai išsakė, kodėl yra nusivylęs atsakovu ir kodėl yra jo įskaudintas. Nurodė, kad nesijaučia saugiai su atsakovu, nes atsakovas elgiasi netinkamai. Vaikas nurodė konkrečius epizodus, kurių metu jis buvo atsakovo įskaudintas, užgautas, negerbiamas ir pan. Nurodė, kad nepasitiki atsakovu, jam ryšys su tėvu nėra artimas ir reikšmingas. Nejautė pakankamai meilės ir rūpesčio iš atsakovo. Paaiškino, kad ieškovė neįtakoja jo nuomonės dėl bendravimo su atsakovu. Todėl Tarnyba daro išvadą, kad vaiko nuomonė dėl bendravimo su atsakovu nebuvo suformuota ieškovės, o yra atsakovo netinkamo elgesio su vaiku pasekmė. Atsakovas negeba adekvačiai reaguoti į jam sakomas pastabas dėl bendravimo su vaiku bei kaltina kitus asmenis dėl susiklosčiusios situacijos. Tai lemia, kad atsakovas nesiekia pokyčių ir nesiruošia keisti savo elgesio su vaiku. Tai jaučia ir vaikas, todėl jo noras nebendrauti su atsakovu nesikeičia. Vaikas mato, kad atsakovas neįsiklauso į jo pastabas dėl bendravimo. Atsakovas turėtų keisti savo elgesį pagal specialistų rekomendacijas ir atsižvelgti į vaiko nuomonę. Vaiko ir tėvo bendravimo metu privalomai turėtų dalyvauti specialistas. Tarnyba tokių paslaugų neteikia. Tėvai nurodė, kad bendru sutarimu specialisto pasirinkti negalės. Todėl teismas, siekiant išvengti konfliktų, turėtų paskirti konkretų specialistą, nustatydamas bendravimo tvarką. Teismas turėtų nustatyti konkrečią susitikimų vietą, maksimalų ir minimalų susitikimų skaičių. Tolimesnis bendravimas galėtų vykti po tam tikro kiekio susitikimų tik specialistui nustačius bendravimo reikalingumą ir perspektyvas. Nemokamų specialistų Tarnybos atstovė negalėjo įvardinti, tačiau nurodė, kad galima būtų kreiptis į SOS Vaikų kaimą dėl specialisto, tačiau vykdomas projektas riboto laiko. Tokią paslaugą galėtų vykdyti Vilniaus mediacijos centras „Susitarkim“. Bendravimas turi vykti specialisto nustatyta tvarka. Tėvai turėtų išgirsti vaiko pageidavimus ir į juos atsižvelgti, nes priešingu atveju, vaikas pasijaus ignoruojamas. Atsakovas turėtų, be kita ko, asmeniškai lankyti psichologo ar psichoterapeuto konsultacijas bei keisti savo elgesį ir įsitikinimus, kurie lėmė ryšio su vaiku nutrūkimą. Atsakovo bendravimas su specialistais iki šiol nelėmė atsakovo požiūrio ir elgesio pasikeitimų. Atsakovas turėtų ieškoti kitų būdų ar susirasti kitus specialistus, kurie padėtų tobulinti jo elgesį.

58. Nurodė, kad nors teismas šalių turimą nekilnojamąjį turtą, kuriame yra visi kilnojamieji daiktai tarp šalių ir padalino natūra, tačiau kilnojamojo turto tarp šalių nedalino natūra, o visą turtą priteisė tik atsakovui, tuo tarpu ieškovei atitinkamą piniginę kompensaciją, lygią ½ dalies kilnojamųjų daiktų vertei. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise natūra atitekus daliai nekilnojamojo turto (daliai gyvenamojo namo ir daliai žemės sklypo), ieškovė atitinkamai turės galimybę toje nekilnojamojo turto dalyje laikyti ir jai natūra priteistinus kilnojamuosius daiktus. Pabrėžė, kad atsakovas, formuluodamas reikalavimą dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo natūra, ieškovei priskyrė tuos daiktus, kuriuos išsirinko ir kurių norėjo ieškovė (už kai kuriuos net ieškovė ir mokėjo).

59. Nurodė, kad teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovą nuo santuokos iširimo pradžios konsultavusios psichologės E. S. pateiktą nuomonę dėl atsakovo būklės ir net gi nevertino į bylą pateikto rašytinio įrodymo (bylos tomas 6, b. l. 44). Atsakovo nuomone, ne tik byloje dalyvavusi Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, bet ir teismas visiškai ignoravo tuos dokumentus ir juose esančią informaciją, kuri neatitiko išankstinės teismo susidarytos nuomonės dėl atsakovo bendravimo su sūnumi Kipru galimumo.

60. Pabrėžė, kad liudytojo psichologo E. Š. samprotavimai vertintini itin kritiškai, kadangi šis specialistas atsakovo atžvilgiu tapo priešiškas po to, kai atsakovas paprašė psichologo leisti tiesiogiai bendrauti su tame pačiame kambaryje esančiu sūnumi, kadangi psichologas, perfrazuodamas atsakovo užduodamus klausimus, juos iškreipdavo, taip žemindamas tėvo autoritetą sūnaus akyse. Psichologas E. Š., pažeisdamas ne tik psichologo etiką bet ir sąžiningumo principus, nežinant atsakovui, labai intensyviai asmeniškai konsultavo ir ieškovę bei iš jos gaudavo atlygį už jai suteiktas asmenines paslaugas, nors pagal susitarimą turėjo teikti paslaugas tik atsakovui dėl susitikimų su sūnumi. Pažymėjo, kad teismas rėmėsi ne kokiomis nors profesionalių ekspertų (teismo psichiatrų, psichoterapeutų) išvadomis, o tik Vaiko teisių apsaugos skyriaus teisininkės išsakyta pozicija bei pačių paprasčiausių specialistų – psichologų tam tikrais pastebėjimais.

61. Nurodė, kad teismas neįvykdė pareigos atskleisti situacijos esmę, t. y. neskirdamas nepilnamečiui vaikui K. B. teismo psichiatrinės- psichologinės ekspertizės, nenustatė priežasčių, sąlygojusių vaiko nenorą bendrauti su savo tėvu, o tik priėmė formalų teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo per tarpininką, nors skundžiamame sprendime pripažino, kad labai panaši laikinosiomis apsaugos priemonėmis paskirta bendravimo tvarka nevyksta. Teigė, kad yra tikslinga skirti teismo ekspertizę.

62. Nurodė, kad vienintelė galimybė išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių K. B. išreiškia nenorą bendrauti su savo tėvu, t. y., kas sąlygojo tokį vaiko nusistatymą prieš tėvą, yra tikslinga paskirti teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę.

63. Teigė, kad yra būtina išsiaiškinti, ar vaikui kenkia tiesioginis bendravimas su tėvu, jei taip – kuo ir dėl kokių priežasčių, kas šias priežastis lemia, ar vaikui kenkia bendravimas su tėvu per psichologą, jei taip – kuo ir dėl kokių priežasčių. Nustatant šias aplinkybes negalima apsiriboti vien byloje dalyvaujančių asmenų, vaiko ir vaiko bendravime su tėvu jau dalyvavusių psichologų paaiškinimais. Vienintelis būdas išsiaiškinti priežastis, sąlygojančias tokį sūnaus elgesį tėvo atžvilgiu, yra teisminės psichologinės-psichiatrinės ekspertizės paskyrimas, kurios metu būtų atskleistos ir detalizuotos priežastys, o tokių priežasčių paaiškėjimas suteiktų galimybes pašalinus kliūtis atkurti tėvo ir sūnaus ryšį.

64. Nurodė, kad šeimoje pasireiškia aiškus tėvų (tėvo) atstūmimo sindromas, kurį skatina vienos iš šalių elgesys, t. y. santuokos nutraukimo proceso metu, vieną iš vaikų yra siekiam atriboti nuo tėvo, tam pasitelkiant ir trečiuosius asmenis (psichologus, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus, policijos pareigūnus ir pan.).