Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-29 · Civilinė byla Nr. e2S-1658-803/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-29Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-07-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
e2S-1658-803/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12259-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Atsakovas
T. B.
Ieškovas
J. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1658-803/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12259-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.2.1.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį atsakovui T. B. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys (kreditoriai) „Swedbank“ AB, UAB „Swedbank lizingas“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išsprendus atsakovo T. B. atsiliepimo į patikslintą ieškinį (DOK-189208) priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų K. B., gimimo data (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimimo data (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. B.; nustatyti nepilnamečio sūnaus K. B., gimimo data (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su atsakovu T. B.; nustatyti nepilnametės dukters A. B., gimimo data (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su atsakovu T. B.; priteisti iš atsakovo T. B. nepilnamečių vaikų išlaikymą – 368 Eur per mėnesį K. B. poreikiams tenkinti ir 195,52 Eur per mėnesį A. B. poreikiams tenkinti; priteisti iš atsakovo T. B. 5 473 EUR nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą; padalinti santuokoje įgytą turtą ir įsipareigojimus: pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą, adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, adresas (duomenys neskelbtini), kilnojamąjį turtą, esantį pastate vienbučiame gyvenamajame name, išskyrus televizorių, virtuvinę buitinę techniką bei skalbimo mašiną, priskirti ieškovei J. B.; įsipareigojimus pagal 2011-05-30 kredito sutartį Nr. 11-024050 su „Swedbank“, AB priskirti ieškovei J. B.; priteisti atsakovui T. B. iš ieškovės J. B. 63 425,16 Eur kompensaciją, ją sumokant per 5 metus; priteisti ieškovei J. B. iš atsakovo T. B. 959,15 Eur skolą už sumokėtas kredito įmokas; atsakovui T. B. asmeninės nuosavybės teise priskirti televizorių, virtuvinę buitinę techniką, skalbimo mašiną; priteisti atsakovui T. B. iš ieškovės J. B. 505 Eur kompensaciją už kilnojamąjį turtą, esantį pastate-vienbučiame gyvenamajame name; reikalavimo teises pagal 2017-01-06 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT120102/PPS bei 2017-01-06 lizingo sutartį Nr. 120102 su „Swedbank lizingas“, UAB (lizinguojamas automobilis Ford Kuga, (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priskirti atsakovui T. B.; įsipareigojimus pagal 2017-01-06 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT120102/PPS bei 2017-01-06 lizingo sutartį Nr. 120102 priskirti solidariai ieškovei J. B. ir atsakovui T. B.; priteisti ieškovei J. B. iš atsakovo T. B. 1 694,49 Eur kompensaciją už automobilį, ją sumokant per 2 metus; palikti ieškovei J. B. pavardę B., o atsakovui T. B. – B.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: ieškovės J. B. ieškinį tenkinti tik iš dalies ir panaikinti J. B. ir T. B. santuokos įrašą, įtrauktą į apskaitą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, apskaitos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės arba nenurodant nei vieno iš sutuoktinių kaltės; T. B. palikti prigimtinę pavardę – B., ieškovei J. B. pagal jos pageidavimą; nepilnamečio sūnaus K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vieta nustatyti su mama J. B.; nepilnametės dukros A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu T. B.; priteisti iš tėvo T. B. nepilnamečio sūnaus K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš motinos J. B., nepilnametės dukros A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur; nustatyti bendravimo su vaikais tvarką; J. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos daiktus: Lauko baldų komplektą, dabartinė vertė – 200 Eur; svetainės šviestuvus, dabartinė vertė – 50 Eur; žoliapjovę, dabartinė vertė – 50 Eur; užuolaidas, dabartinė vertė – 10 Eur; virtuvės baldus, dabartinė vertė – 300 Eur; svetainės stalą su kėdėmis, dabartinė vertė – 200 Eur; drabužinę, dabartinė vertė – 450 Eur; miegamojo lovą, dabartinė vertė – 300 Eur; Viso daiktų už – 1560 Eur; T. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos daiktus: televizorių, dabartinė vertė – 300 Eur; virtuvinę buitinę techniką, dabartinė vertė – 100 Eur; skalbimo mašiną, dabartinė vertė – 150 Eur. Viso daiktų už 550 Eur; Priteisti iš ieškovės J. B. T. B. kompensaciją sumoje 505 Eur už ieškovei J. B. atitenkančią didesniąją dalį daiktų; A. F. Kuga, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui T. B. asmeninės nuosavybės teise, įpareigojant T. B. asmeniškai atsiskaityti pagal tarp „Swedbank lizingas“, UAB ir T. B. sudarytą Pirkimo pardavimo sutartį Nr. LT120102 ir Lizingo sutartį Nr. LT120102, sutarties nemodifikuojant ir laiduotoja pagal šią Lizingo sutartį paliekant J. B.; priteisti ieškovei J. B. iš atsakovo T. B. kompensaciją sumoje 976,13 Eur, už atsakovui T. B. asmeninės nuosavybės teise atitenkantį automobilį Ford Kuga, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį sudaro gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti asmeninės nuosavybės teise T. B., įpareigojant T. B. asmeniškai atsiskaityti pagal tarp banko Swedbank, AB ir J. B. ir T. B. 2011-05-30 sudarytą Kredito sutartį Nr. 11-024050-FA, sutarties nemodifikuojant ir solidariai atsakingą pagal šią Kredito sutartį paliekant J. B.; priteisti ieškovei J. B. iš atsakovo T. B. kompensaciją sumoje 37 000 Eur už atsakovui T. B. asmeninės nuosavybės teise atitenkantį visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nustatė atsakovui T. B. 14 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos terminą nutartyje nustatytam trūkumui pašalinti, t.y. sumokėti 2456 Eur žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atsiliepimas

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas T. B. reiškia priešinius reikalavimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 143 straipsnio reikalavimus, todėl už turtinio ir neturtinio pobūdžio priešinius reikalavimus turi sumokėti viso 2456 Eur žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – T. B. 2020 m. rugsėjo 18 d. atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-181208) priimti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

5.1. atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas išdėsto savo argumentus (nuomonę) dėl jam pareikštų reikalavimų, išdėstydamas materialiojo teisinio ir procesinio teisinio pobūdžio (formalius) atsikirtimus, kuriuos privalo pagrįsti įrodymais. Tuo tarpu priešieškinis – tai atsakovo pareikštas ieškinys pradiniam ieškovui jau vykstančiame procese. Pareiškiant priešieškinį taikomos visos bendros ieškinio pareiškimo taisyklės, t. y. jis gali būti pareikštas esant teisės kreiptis į teismą prielaidoms ir tinkamo jos įgyvendinimo sąlygoms (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis, 137 straipsnis). Esminis skirtumas tarp minėtų atsakovo ginimosi nuo pareikšto ieškinio būdų (priemonių) – atsiliepimu atsakovas nereiškia ieškovui savarankiško reikalavimo, o tik išdėsto savo poziciją dėl pareikšto ieškinio, nurodo faktines aplinkybes, argumentus ir paaiškinimus, kuriais siekia paneigti ieškinio pagrįstumą;

5.2. 2020 m. rugsėjo 18 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK- 181208) atsakovas išdėstė materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimus į pareikštą ieškovės patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kuriame nurodė sutinkantis su pačios santuokos nutraukimu ir išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su reikalavimu nutraukti santuoką esant tik jo vieno kaltei, kartu neprieštaravo ieškovės nurodyto turto padalijimui, tačiau nepritarė ieškovės siūlomam turto padalijimo būdui, taip pat nepritarė ieškovės siūlomam vaikų gyvenamosios vietos nustatymui, išlaikymo priteisimui ir bendravimo tvarkai;

5.3. nuosekliai formuojamoje teisminėje praktikoje yra pažymima, jog teismas, siekdamas užtikrinti teisingą bylos išsprendimą bei vykdydamas jam įstatyme nustatytą pareigą veikti aktyviai, toje pačioje santuokos nutraukimo byloje privalo išspręsti ir kitus su jos nutraukimu susijusius klausimus (CPK 382 straipsnis) – dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo, taip pat dėl turto – tiek aktyvo, tiek pasyvo, t. y. dėl skolinių įsipareigojimų padalijimo. Tai reiškia, kad teismas, laikydamasis bendrųjų ir šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnis, 3.3 straipsnis), toje pačioje byloje privalo išspręsti sutuoktiniu kaltės klausimą bei teisingai padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausantį turtą net nepriklausomai nuo to, ar atsakovo pozicija minėtais klausimais bus išreikšta ;

5.4. pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo T. B. atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-181208) jo atitikties bendriesiems CPK reikalavimams turinio ir formos aspektu, dėl to nepagrįstai apribojo atsakovui galimybę išdėstyti savo poziciją dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo atsiliepime į patikslintą ieškinį, taip pat pažeidė civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga;

5.5. atsakovo T. B. pateiktas atsiliepimas į patikslintą ieškinį (DOK-181208) pateiktas raštu, jo turinys atitinka įstatymo reikalavimus, jame nurodyta visa būtina informacija, sutikimo/nesutikimo motyvai, pridėti įrodymai, todėl jo negalima vertinti kaip turinčio formos ar turinio trūkumų. Atsakovo nuomone, teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės nenurodė konkrečių atsiliepimo formos ir turinio trūkumų, kurie sąlygotų atsakovo pateiktos pozicijos neaiškumą, o taip pat nenurodė, kokie konkrečiai atsakovo reikalavimai turi būti apmokėti žyminiu mokesčiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui terminą atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 2456 Eur žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 21 d. gautas atsakovo atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame atsakovas nurodo, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės arba nenurodant nei vieno iš sutuoktinių kaltės; nurodo kaip prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąsias vietas bei kaip padalinti turtą ir kokio dydžio kompensacijos reikalauja iš ieškovės. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui terminą atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti, konstatuodamas, jog atsakovas atsiliepime reiškia priešinius reikalavimus, dėl ko tai yra priešieškinis ir turi būti sumokėtas žyminis mokestis.

5. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai" įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo santuokos nutraukimo teisenoje. Tą ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 3K-3-145/2008, ir kt.). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). CK 3.59 straipsnyje numatyta, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, notarine tvarka.

6. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas, pateiktame atsiliepime prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės arba nenurodant nei vieno iš sutuoktinių kaltės. Taip pat ieškovė pareiškė reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tačiau atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovės siūlomu turto padalijimo būdu, todėl išdėstė savo argumentus ir pasiūlė kitą santuokoje įgyto turto padalijimo būdą.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, esant pareikštam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas savo interesus gali visapusiškai ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieškinį procesine forma. Toks požiūris grindžiamas tuo, kad procesiniuose įstatymuose įtvirtintas specifinis (išskirtinis) teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, kaip minėta teismui skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 straipsnis). Tai įgalina teismą išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo ir kitu, nei ieškovas nurodo, pagrindu. Šį procesinį aspektą patvirtina ir materialinės teisės normos, pagal kurias sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, o teismas turi teisę pagal byloje nustatytas aplinkybes pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Be to, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant klausimą, santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, net ir nesant priešieškinio, teismo nesaisto ieškinyje pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, nes atsakovui pakanka atsikirtimus dėl ieškinį pareiškusio sutuoktinio kaltės išdėstyti atsiliepime į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2005, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009).

8. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad nei CK trečiosios knygos VIII skyrius, nei CPK XIX skyrius neįpareigoja kito sutuoktinio reikšti priešieškinį, jeigu jam nepriimtinas ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas. Dalijant bendrą sutuoktinių turtą, teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes ir prašomus turto padalijimo būdus. Tačiau teismas neprivalo padalyti turtą taip, kaip nurodyta ieškinyje, nes teismui privalomos turto padalijimo taisyklės įtvirtintos CK 3.118-3.212 straipsniuose ir teismas turi parinkti tokį santuokinio turto padalijimo būdą (nustatant dalis ir padalijant turtą natūra), kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus, o CPK 376 straipsnio 3 dalis teismui suteikia ir teisę šiose bylose išeiti už ieškinio reikalavimų ribų.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo atsiliepimo į patikslintą ieškinį priėmimo klausimą, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, neatsižvelgė į tai, kad šalių ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių (CPK 115 straipsnis, 375 straipsnis ir 376 straipsnis), todėl nėra pagrindo skundžiamą nutartį laikyti teisėta ir pagrįsta, todėl atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo atsiliepimas priimamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo T. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-189208) priimti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė