Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2. priteisti ieškovei ir atsakovui po ½ dalį natūra; priteisti ieškovei ir atsakovei po ½ dalį kilnojamuosius daiktus (2 110 Eur) (namo apstatymo ir buities daiktus); priteisti ieškovei iš atsakovo 959,15 Eur skolą už sumokėtas kredito įmokas; priteisti atsakovui iš ieškovės 1 429,62 Eur skolą už sumokėtas lizingo įmokas, ją sumokant per 2 metus; priteisti atsakovui automobilį F. K., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (5 000 Eur vertė, dėl kurio vertės šalys susitarė bylos nagrinėjimo metu); priteisti iš atsakovo 2 500 Eur kompensaciją už atsakovui priteistą automobilį F. K., ją sumokant per 2 metus; priteisti ieškovei ir atsakovui po ½, t. po 1 355,10 Eur (bylos nagrinėjimo metu sutiko su šia suma), 2019 m. rugpjūčio 5 d. ieškovės banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų; įsipareigojimus pagal 2011 m. gegužės 30 d. kredito sutartį Nr. 11-024050 su AB Swedbank, palikti šalių solidaria prievole.

3. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas šeimoje būdavo labai mažai, lydėdavo turistų grupes į keliones užsienio šalyse (dirbo kelionių vadovu-gidu), o Lietuvoje turėdavo daug kitų reikalų ir šeimoje praleisdavo mažai laiko; namų ūkio bei rūpinimosi vaikais darbai bei išlaidų didžioji dalis tekdavo ieškovei; atsakovas naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš ieškovę; nuolat grasino skyrybomis, ieškovė emociškai labai blogai jausdavosi, verkdavo, pergyvendavo, nuo įtampos prasidėdavo galvos skausmai, sutrikdavo miegas ir dėmesingumas; naudojo psichologinį smurtą prieš sūnų. Sutuoktiniai nebegyvena kartu ir nebeveda bendro ūkio nuo 2019 m. vasaros, todėl šalių santuokiniai ryšiai yra galutinai nutrūkę.

4. Vaikai nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. gyvena su ieškove. Atsakovas dėl darbo pobūdžio retai būdavo namuose ir retai bendraudavo su vaikais. Šalių sūnus nenori gyventi su atsakovu dėl atsakovo smurto. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaikų interesus.

5. 2020 m. vasario 10 d. pagalbos planu atsakovas buvo įpareigotas palaipsniui atkurti emocinį ryšį su sūnumi dalyvaujant psichologui. Todėl yra pagrindas atsakovo bendravimą su sūnumi riboti ir nustatyti bendravimo tvarką dalyvaujant psichologui. Su tokia bendravimo tvarka sūnus sutinka. Pasikeitus tėvo ir sūnaus santykiams, ieškovė nedarys jokių kliūčių atsakovui maksimaliai bendrauti su sūnumi. Ieškovė taip pat prašo nustatyti platesnę atsakovo bendravimo su dukra tvarką.

6. Vaikų poreikiai yra didesni nei būtinieji, nes vaikai yra gabūs. Sūnus lanko įvairius būrelius, serga trumparegyste, astigmatizmu ir sezonine alergija, kuri kasmet stiprėja, todėl gydytojai rekomenduoja pradėti imunoterapiją. Dukra iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. lankė privatų darželį. Iš atsakovo priteistinas neteikto išlaikymo vaikams įsiskolinimas, kurio dydį bei skaičiavimą ieškovė patikslino atsiliepime į priešieškinį (iš viso 6 867 Eur) (DOK-179368).

7. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 3 284 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas šiuo metu dirba, jo pajamos yra apie 1 455 Eur neatskaičius mokesčių.

8. Santuokoje šalys įgijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) (28 100 Eur + 179 000 Eur vertės). Už pastatą buvo sumokėti iš ieškovės tėvų ieškovei padovanotų lėšų (24 000 Lt) ir ieškovės asmeninių lėšų (10 000 Lt), kurios buvo sukauptos Ūkio banke iki santuokos sudarymo. K. Ū. bankas bankrutavo, ieškovė nebegali pateikti išrašo apie nurodytas operacijas. Į namo įrengimą buvo investuotos bendros pajamos, o taip pat dalis atsakovo gautų pajamų už jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (ne daugiau nei ieškovės ir jos tėvų namo įsigijimui skirtų lėšų suma), todėl šalims šis nekilnojamas turtas turi būti padalintas po ½ dalį natūra.

9. Santuokoje šalys įgijo kilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini).

10. Santuokoje šalys įgijo automobilį „F. K.“ (5 000 Eur vertės). Automobilį vairuoja tik atsakovas, ieškovė vairuotojo teisių neturi, todėl automobilis priteistinas atsakovui, o ieškovei 2 500 Eur kompensacija, išmokant ją ieškovei per 2 metus. Automobilis buvo įgytas lizingo pagrindu, bet 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas visiškai atsiskaitė su kreditoriumi, todėl prievolė pasibaigė. Atsakovas iš asmeninių lėšų yra sumokėjęs 2 859,24 Eur lizingo įmokų, todėl ieškovė įpareigotina sumokėti atsakovui 1 429,62 Eur kompensaciją (2 859,24 Eur : 2) už sumokėtas lizingo įmokas, ją sumokant atsakovui per 2 metus.

11. Išėjimo iš bendrų namų dieną (2019-08-05) ieškovės banko sąskaitoje buvo 5 484,08 Eur santaupų. Minėtą dieną ieškovės „Swedbank“ banko sąskaitoje buvusios piniginės lėšos nebuvo grynosios santaupos: „Swedbank“ sąskaitoje buvo sukauptos taip pat ir ieškovės mokėtinų mokesčių sumos. Ieškovė vykdė individualią veiklą, ji mokesčius privalėdavo deklaruoti ir sumokėti iki kitų metų gegužės mėnesio 1 d. (iki 2020-05-01). Pagal pateiktą ieškovės pajamų mokesčio deklaraciją mokėtinas gyventojų pajamų mokestis už 2019 m. sudarė 1 371,02 Eur, mokėtinos valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos sudarė 3 225,97 Eur; iš viso 4 596,99 Eur. Šią sumą padalinus iš 12 mėnesių, gaunama 383,0825 Eur mokesčių už 1 mėnesį. Tokiu būdu, už 2019 m. sausio – liepos mėn. mokėtinus mokesčius gaunama 2 682 Eur (383,0825 Eur x 7 mėnesiai) suma. Atėmus šią sumą iš banko sąskaitoje buvusių pajamų, gaunama 2 802,08 Eur (5 484,08 Eur – 2 682 Eur) suma. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sutiko su atsakovo argumentais, kad tuo metu atsakovo sąskaitoje buvo 91,88 Eur (45,94 Eur x 2), todėl įskaičius ieškovei priklausiusią šių lėšų ½ dalį, ieškovė sutiko su atsakovu, kad atsakovui iš ieškovės būtų priteista 1 355,10 Eur santaupų.

12. Šalys turi bendrą kreditorių AB „Swedbank“ pagal 2011 m. gegužės 30 d. kredito sutartį Nr. 11-024050-F. K. suma – 81 093,61 Eur, kredito likutis – 55 040,66 Eur. Šis įsipareigojimas priskirtinas vykdyti abiem šalims solidariai. Šalims nebegyvenant kartu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn., ieškovė iki 2020 m. balandžio mėn. viena mokėjo kreditą. Sutarties bendrosios dalies 4.1 ir 5.2 punktai numato, kad šalių prievolė grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas yra solidari, todėl atsakovas yra skolingas ieškovei 959,15 Eur (920,51 Eur suma sudaro ½ negrąžintos kredito dalies už 8 mėnesius + 38,64 Eur suma sudaro ½ sumokėtų palūkanų už 8 mėn.), todėl ši suma yra priteistina ieškovei iš atsakovo.

14. Atsakovas sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Ieškovė įpareigotina informuoti atsakovą apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą per 3 dienas.

15. Atsakovas nori lygiomis teisėmis (po ½ dalį laiko) su ieškove dalyvauti vaikų auklėjime. Atsižvelgiant į atsakovo darbo grafiką, kuris yra komandiruočių pobūdžio, t. y. atsakovas ne nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) (su lietuvių turistų grupe vyksta į įvairias šalis), bendravimo tvarka turėtų būti nustatoma tokia, kuri atitiktų vaikų teisę matytis su atsakovu kuo dažniau bei leistų jam vykdyti pareigą prisidėti prie vaikų auklėjimo. Sūnui išsivystė tėvo atstūmimo sindromas, susijęs su ieškovės elgesiu. Sūnus vis dar neatsiliepia į atsakovo žinutes, nepadėkoja už jam siunčiamas dovanas, atsisako su atsakovu susitikti, nepasveikina su tėvo diena, gimtadieniu ar kitomis šventėmis. Specialistai nesutinka atsakovui padėti, nurodydami, kad viskas priklauso nuo ieškovės elgesio ir požiūrio į situaciją, nuomonės vaikui apie atsakovą formavimo. Būtų tikslinga taikyti kompleksinį šeimai psichoterapijos kursą, kuriame dalyvautų šalys ir vaikas. Tokiu būdu atsirastų abipusis pasitikėjimas tarp tėvų, kurio šiuo metu nėra. Atsakovas su vaiku turėtų bendrauti ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį po 2 valandas, apie planuojamus susitikimus pranešant ieškovei ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki susitikimo.

16. Nuo tada, kai ieškovė kartu su vaikais išsikraustė gyventi atskirai, atsakovas vaikų išlaikymui pervesdavo po 300 Eur kas mėnesį; nuo 2020 m. balandžio mėn. mokėdavo ½ dalį kredito įmokų. Nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas vienas rūpinosi gyvenamuoju namu, remontavo ir mokėjo visus mokesčius, susijusius su namu; mokėjo automobilio lizingą. Ieškovė nesutiko tartis kaip bus rūpinamasi turtu ir dėl vaikų išlaikymo, todėl atsakovas savanoriškai nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. pradėjo skirti vaikams išlaikymą po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį. Atsakovas nesutinka su 281 Eur išlaikymo sūnui suma, nes ji neatitinka vaiko poreikių bei atsakovo turtinės padėties. Atsakovas sutinka mokėti po 211 Eur sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos. Dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, todėl ji mokės už dukros darželį ir pan. Tačiau dukra su atsakovu praleis ne mažiau kaip ½ dalį laiko, todėl atsakovas sutinka su ieškovės prašoma priteisti dukrai suma 89 Eur per mėnesį. Sūnaus išlaikymui taip pat nereikia ieškovės nurodomos neadekvačiai didelės pinigų sumos, nes vaikas gali lankyti ne tik mokamus, bet ir įvairius nemokamus būrelius. Šiuo metu ieškovė tenkina ne sūnaus poreikius, o įgeidžius, todėl vaikas tikisi, jog visi jo norai bus įgyvendinti. Vaikų poreikių tenkinimui yra reikalinga apie 300 – 500 Eur suma per mėnesį.

17. Dukra su atsakovu būna labai dažnai, t. y. ½ dalį mėnesio, todėl atsakovas faktiškai tenkino dukros poreikius lygiomis dalimis su ieškove. Išlaikymo įsiskolinimo negalėjo susidaryti. Ieškovė apmokėdavo už darželį bei dukros lankomus būrelius, tačiau gaudavo ir valstybės skiriamą išmoką vaikui. Ieškovės gaunamos pajamos pastaruosius 3 metus buvo daug didesnės negu atsakovo, todėl ji galėjo tenkinti ir nebūtinus vaikų poreikius. Atsakovas sutinka dukros išlaikymui teikti po 89 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos. Dukra karantino metu ½ dalį laiko praleisdavo su atsakovu, ne visada lankė darželį, todėl ieškovė patyrė daug mažesnes išlaidas dukros išlaikymui nei yra nurodytuose procesiniuose dokumentuose. 2019 m. rugpjūčio 5 d. ieškovei išėjus iš šeimos namų, dukrai buvo 3 metai, o šiuo metu yra 6 metai. Su atsakovu visi dukros poreikiai yra patenkinami. Atsakovas prisideda prie drabužių, avalynės bei kitų dukrai reikalingų daiktų pirkimo, dėl dukros ligų imdavo tik iš dalies apmokamus nedarbingumo pažymėjimus, dukrai rengė jos gimtadienio šventes su draugais ir kt. Ieškovė apmoka būrelius, kuriuos pati dukrai išrinko. Nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas tinkamai prisidėjo prie dukros išlaikymo ir jokio įsiskolinimo už dukros išlaikymą nėra. Tiek infliacija, tiek ir krizinė situacija visame pasaulyje labai apribojo vartojimą ir visi turi labai peržiūrėti savo išlaidas, siekdami subalansuoti savo išlaidas ir gaunamas pajamas. Ieškovės turimas išsilavinimas leido ieškovei iš esmės neprarasti pajamų pandemijos metu. Tuo tarpu, atsakovas neteko darbo, kurį laiką buvo registruotas darbo biržoje, vėliau dirbo UAB „B“, kurioje gaunamas atlyginimas pradžioje buvo minimalus, vėliau pakilo iki 930 – 1 000 Eur atskaičius mokesčius. Tačiau ir tuo metu atsakovas vykdė visas savo pareigas bei finansinius įsipareigojimus – pasiimdavo ir išlaikydavo dukrą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, pervesdavo vaikų išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį, mokėjo ½ dalį paskolos, mokėjo draudimo bei lizingo įmokas už automobilį, prižiūrėjo automobilį, rūpinosi kartu su ieškove įsigytu nekilnojamuoju turtu ir jo aplinka. Išlaikymo įsiskolinimo sumos yra visiškai nepagrįstos ir neatitiko realių vaikų poreikių, dauguma jų buvo tikrai nebūtinos, o ieškovė jas patyrė tik dėl to, jog jai taip buvo patogiau, vesti pas privačius gydytojus ir kt. Iš ieškovės pateiktų skaičiuočių neaišku, kokie buvo faktiniai sūnaus poreikiai įvairiais laikotarpiais. Atsakovas mokėjo už sūnaus baseino treniruotes bei telefoną. Ieškovė turėjo finansines galimybes ir išlaidavo savo nuožiūra nesitardama su atsakovu. Nesikreipdavo dėl nemokamų valstybės teikiamų medicininių paslaugų gavimo. Todėl atsakovas neturi prisidėti prie tokių išlaidų, kurios yra ne būtinosios, o prabangos išlaidos. Iš ieškovės pateiktos sūnaus poreikių lentelės matyti, kad vaiko poreikių tenkinimui yra skiriama 562,05 Eur suma. Ieškovė šiuo metu turi finansines galimybes tenkinti nebūtinus vaiko poreikius – kreipiasi į privačias medicinos įstaigas. Tai yra ieškovės asmeninis pasirinkimas, kurio apmokėti atsakovas neturi pareigos. Ieškovė susitarė su psichologu E. Š., kad jis, teikdamas paslaugas pagal atsakovo prašymą pateikus teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, dar teiks ir papildomas individualias paslaugas ir atskirai sūnui, už kurias ieškovė sutiko mokėti. Negalima šių išlaidų nesitarus su atsakovu iš jo reikalauti.

18. Ieškovės gaunamos pajamos kas mėnesį yra apie 3 000 – 4 000 Eur ir daugiau. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis UAB „K. G.“ yra apie 1 200 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovo įsipareigojimai AB „Swedbank“ už kreditą kas mėnesį sudaro apie 120 Eur (1/2 dalis). Jeigu po santuokos nutraukimo atsakovui atiteks 2/3 dalis bankui įkeisto namo su žeme ir ½ dalis įsipareigojimų bankui bei automobilis, o ieškovei 1/3 dalis nekilnojamojo turto ir ½ dalis įsipareigojimų, tai tokiu atveju ieškovės turtinė padėtis bus geresnė negu atsakovo – ieškovė turės ne tik bankui įkeistą turtą su finansiniais įsipareigojimais, kurie, atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas, sudaro mažiau nei 5 proc. pajamų (1/2 dalis mokamos kredito įmokos sudaro apie 120 Eur/mėn.), bet ir asmeninį turtą, kuriuo ji turi galimybę laisvai disponuoti. Atsakovo asmeninės nuosavybės teise turimas turtas – garažas, esantis (duomenys neskelbtini) yra apie 3 000 Eur vertės. Garažas pardavinėjamas, nes atsakovas turi atsiskaityti su draugais, kurie paskolino pinigų automobilio remontui (2021-05-05 teko remontuoti pavarų dėžę, tai kainavo 2 057 Eur). Nors ir turėdamas 2/3 dalis namo ir žemės sklypo, atsakovas turės ir kreditorinius įsipareigojimus. Su atsakovu 15 dienų per mėnesį gyvens dukra, todėl sūnaus išlaikymui atsakovas galės skirti ne daugiau kaip 211 Eur kas mėnesį, o dukros išlaikymui 89 Eur per mėnesį. Todėl reikalavimai dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo, atmestini.

19. Dėl turtinių reikalavimų ir kreditorinių įsipareigojimų atsakovas išsamiai pasisakė ir reikalavimus suformulavo priešieškinyje (DOK-162686).

20. Atsakovas priešieškinyje (DOK-162686) prašo nutraukti šalių santuoką nenurodant sutuoktinių kaltės; palikti atsakovui turimą pavardę, o ieškovei, pagal jos pasirinkimą; šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui nuo ieškinio padavimo dienos iki 2021 m. gruodžio 5 d. (patikslinto ieškinio padavimo dienos) po 200 Eur, o nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (2021-12-06) iki vaiko pilnametystės po 211 Eur kas mėnesį; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai nuo ieškinio padavimo dienos iki 2021 m. gruodžio 5 d. po 100 Eur, o nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (2021-12-06) iki vaiko pilnametystės po 89 Eur kas mėnesį; nustatyti atsakovo prašomą su vaikais bendravimo tvarką; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 550 Eur vertės nurodytus kilnojamuosius daiktus; ieškovei priteisti 1 560 Eur vertės nurodytus kilnojamuosius daiktus (namų apyvokos daiktus); priteisti atsakovui iš ieškovės 505 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę dalį kilnojamųjų daiktų; priteisti atsakovui automobilį „F. K.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 5 000 Eur); priteisti ieškovei iš atsakovo 2 500 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkantį automobilį; priteisti atsakovui iš ieškovės 1 901,08 Eur už atsakovo sumokėtas už ieškovę automobilio lizingo ir Kasko draudimo įmokas; priteisti atsakovui iš ieškovės 1 958,52 Eur (3 917,03 Eur / 2) kompensaciją už automobilio priežiūrą, remontą; atsakovui priteisti 2/3 dalis gyvenamojo namo ir 2/3 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini)

21. , o ieškovei priteisti 1/3 dalį šio nekilnojamojo turto; Kredito sutartį Nr. 11-024050-FA palikti šalims vykdyti solidariai; tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo 959,19 Eur sumokėtų kredito įmokų AB „Swedbank“; priteisti atsakovui iš ieškovės 4 255,85 Eur (8 511,69 Eur / 2) kompensaciją už namo išlaikymą, išlaidas; iš dalies tenkinti ieškovės prašymą dėl ½ dalies santaupų, sukauptų ieškovės sąskaitoje 2019 m. rugpjūčio 5 d., priteisimo atsakovui ir įskaičius ieškovei priklausiusią dalį, buvusią atsakovo sąskaitoje (91,88 Eur / 2 = 45,94 Eur), priteisti atsakovui iš ieškovės 1 355,10 Eur santaupų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Nurodė, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės arba nenurodant nė vieno iš sutuoktinių kaltės. Pakartojo atsiliepimo į patikslintą ieškinį motyvus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir išlaikymo bei jo įsiskolinimo priteisimo. Papildomai nurodė, kad mokėjo už sūnaus telefoną. Mokesčiai už ginčo namo išlaikymą, priežiūrą, draudimą ir kt., yra apie 210 Eur per mėnesį, neįskaitant mokesčių už sunaudotą vandenį, elektrą ir kt. Bendrai mokesčiai už namą sudaro apie 400 Eur per mėnesį.

23. Santuokos metu lizingo pagrindu buvo įgyta valdymo teisė į automobilį F. K., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (5 000 Eur vertė). Nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. visas lizingo įmokas mokėjo atsakovas, draudė automobilį Kasko draudimu. Nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo sumokėta 3 463,43 Eur lizingo įmokų ir 338,72 E. K. draudimo įmokų. Viso už automobilio lizingo įmokas ir draudimo įmokas buvo įmokėta 3 802,15 Eur suma. Ieškovė turėjo pareigą sumokėti ½ dalį šios sumos – 1 901,08 Eur. Atsakovas patyrė išlaidas automobilio priežiūrai ir remontui – 3 917,03 Eur. Ieškovė yra bendraturtė, todėl turėjo pareigą prisidėti prie šio automobilio priežiūros, kompensuoti ½ dalį sumos, t. y. 1 958,52 Eur. Automobilis priteistinas atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija, už jam atitenkantį automobilį. Ieškovė neįvykdė savo pareigos sumokėti lizingo ir Kasko draudimo įmokų, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 901,08 Eur (3 802,15 Eur / 2). Kadangi ieškovė nesirūpino automobiliu ir neprisidėjo prie automobilio vertės išsaugojimo (priežiūros ir remonto), o šią pareigą įvykdė atsakovas, atsakovui iš ieškovės priteistina ½ dalis patirtų išlaidų bendro turto išsaugojimui, t. y. 1 958,52 Eur (3 917,03 Eur / 2). Tam, kad automobilis būtų įtrauktas į dalintino turto masę, abu savininkai nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. į automobilio priežiūrą turėjo pareigą investuoti po 3 859,59 Eur (7 719,18 Eur / 2), todėl ieškovė turi pareigą kompensuoti ½ dalį šių išlaidų.

24. Šalys santuokoje įgijo gyvenamąjį namą (179 000 Eur) ir žemės sklypą (28 100 Eur), esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamas turtas buvo įgytas už šalių santuokines lėšas, atsakovo asmenines lėšas bei ieškovės asmenines lėšas, o įrengtas už santuokines bei atsakovo asmenines lėšas. 2011 m. gegužės 30 d. įsigyjant žemės sklypą su nebaigtu statyti namu (70 proc. baigtumas) buvo panaudotos ne tik šalių bendros santaupos, atsakovo asmeninės santaupos Ūkio banke, bet ir ieškovės asmeninės lėšos – tėvų padovanoti 24 000 Lt (6 950,88 Eur). Tačiau šio namo įrengimui buvo panaudotos didžiąja dalimi atsakovo asmeninės lėšos, gautos 2012 m. balandžio 6 d. pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini)

25. (gauta suma 113 000 Lt (32 727,06 Eur). Todėl šalių bendras nekilnojamasis turtas tarp sutuoktinių dalintinas atsakovui priteisiant 2/3 dalis turto, o ieškovei – 1/3 dalį.

26. Atsakovas pateikė mokėjimų už ginčo turtą skaičiuoklę: 2011 m. vasario 24 d. sudarant preliminarią turto pirkimo pardavimo sutartį buvo sumokėtas avansas: 3 200 Lt (926,78 Eur) grynaisiais pinigais ir 6 800 Lt (1 969,42 Eur) pavedimu (viso avanso buvo sumokėta 10 000 Lt (2 896,20 Eur), nėra aišku iš kokių pinigų, tačiau tai galimai buvo ieškovės asmeninės santaupos iš Ūkio banko); 2011 m. gegužės 30 d. sudarant pirkimo-pardavimo sutartį buvo sumokėta 8 000 Lt (2 316,96 Eur) (šiai įmokai buvo panaudota dalis atsakovo turėtų 10 000 Lt (2 896,20 Eur), kita dalis – apmokant už notaro paslaugas bei kitus mokėjimus); 24 000 Lt (6 950,88 Eur) buvo sumokėta pavedimu, gavus pinigus iš ieškovės tėvų; 8 000 Lt (2 316,96 Eur) buvo bendri santuokiniai pinigai; 280 000 Lt (81 093,61 Eur) buvo piniginės lėšos gautos iš banko pagal kredito sutartį. Viso buvo sumokėta 330 000 Lt (95 574,61 Eur). Namo ir žemės sklypo įrengimui atsakovas įnešė 113 000 Lt (32 727,06 Eur) asmeninių lėšų, gautų pardavus asmeninį turtą. Kitos namo ir žemės sklypo įrengimui skirtos lėšos buvo bendros, kurių dalis dar buvo skiriama ir ieškovės asmeninės nuosavybės teise turėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kapitaliniam remontui. Pastarąją aplinkybę patvirtino ieškovė teismo posėdžio metu. Tai patvirtina ir atsakovo pateikti kvitai už medžiagas skirtas buto remontui bei apmokėjimas už signalizacijos įrengimą. Į namo pirkimą ir įrengimą bei žemės sklypo sukūrimą ieškovė įnešė 34 000 Lt (9 847,08 Eur) asmeninių lėšų, o atsakovas 121 000 Lt (35 044,02 Eur) asmeninių lėšų. Visi kiti mokėjimai iš esmės buvo daromi iš bendrų santuokinių lėšų, nors tuo metu ieškovė niekur nedirbo, o augino sūnų. Sūnaus auginimo atostogas pasiėmė atsakovas, nes turėjo darbo stažą. Ieškovės asmeninių lėšų indėlis į bendrą turtą yra 3,5 karto mažesnis nei atsakovo, todėl atsakovas turi teisę prašyti, jog jam būtų priteista 2/3 dalys santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto.

27. Ieškovė ne tik išsaugojo, bet ir pagerino savo butą, esantį (duomenys neskelbtini)

28. . Atsakovas savo asmeninės nuosavybės teise turimą butą ((duomenys neskelbtini)) pardavė ir visas gautas lėšas įdėjo į bendro turto sukūrimą. Vien nuo 2012 m. kovo mėn., kai buvo gauta avansinė įmoka už atsakovo parduotą butą (duomenys neskelbtini) iki gyvenamojo namo formalaus perdavimo (2012-11-20), į ginčo gyvenamojo namo įrengimą bei žemės sklypo sutvarkymą, aptvėrimą, buvo investuotą apie 59 568,90 Eur (205 679,49 Lt). Šias aplinkybes patvirtina kvitai bei atsakovo sąskaitos išrašai, mokėjimų suvestinė. Ieškovė 2011 m. jokių įmokų už namo įrengimą neatliko, o per 2012 m. ieškovės mokėjimai, pagal atsakovo turimus duomenis, sudarė 1 839,63 Eur (6 351,87 Lt). Namo ir žemės sklypo įrengimas buvo vykdomas ir 2013-2015 m., nes pasibaigus atsakovo gautoms už buto pardavimą lėšoms, įrengimas užsitęsė. Kadangi ieškovė iš esmės sutinka, jog nekilnojamas turtas būtų padalintas natūra, todėl ginčo dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo nėra.

29. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakovas vienas rūpinosi namu, prižiūrėjo tiek namo vidų, tiek namų valdą. Per šį laikotarpį buvo taisoma namo apsaugos sistema, namo kieme buvo atsivėrusi duobė ir šiems darbams buvo išleista 2 343 Eur. Nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2022 m. rugsėjo 28 d. nekilnojamojo turto išlaikymui, mokesčiams, namo draudimui, priežiūrai, remontui ir kt. buvo išleista virš 8 511,69 Eur (namo apsauga – 809,06 Eur; namo draudimas – 659,72 Eur; dujos – 3 066,64 Eur; dujinio katilo servisas 250 Eur; elektra – 868,27 Eur; internetas (būtinas dėl namo apsaugos) apie 140 Eur; remontas – 2 299 Eur; priežiūra (mokestis už žaliąsias atliekas, vapsvų naikinimas) – 419 Eur). Todėl ieškovė turi pareigą atsakovui kompensuoti ½ dalį visų patirtų išlaidų: 4 255,85 Eur (8 511,69 Eur / 2 = 4 255,85 Eur).

30. Į dalintiną turtą nėra įtraukiami vaikų poreikiams skirti daiktai, esantys vaikų kambariuose.

31. Šalys turi solidarų įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. 11-024050-FA, kredito likutis 2022 m. rugsėjo 28 d. yra 52 726,14 Eur. Šis įsipareigojimas paliktinas šalims vykdyti solidariai.

32. Santuokos metu šalys gyveno pakankamai taupiai, todėl atsakovo gaunamas pajamas išleisdavo pragyvenimui, pirkiniams ir pan., o ieškovės taupė jos sąskaitoje nenumatytam atvejui arba didesniam įnašui už kreditą bankui. 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos sąskaitoje tą dieną, kai ji nusprendė išeiti gyventi atskirai (2019-08-05), buvo sukaupta 5 484,08 Eur, o dalinta dalis sudaro – 2 802,08 Eur, t. y. po 1 401,04 Eur kiekvienam. Atsakovo sąskaitoje 2019 m. rugpjūčio 5 d. buvo likę 91,88 Eur.

35. Atsakovas nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. mokėjo į ieškovės sąskaitą tik po 300 Eur išlaikymo abiem vaikams. Atsakovo išlaikymo skola dėl sūnaus išlaikymo ne karantino laikotarpiais (2019-08-01 – 2020-03-15, 2020-06-16 – 2020-11-30, 2021-07-01 – 2021-08-31, viso 15 mėnesių) už vieną mėnesį sudaro 218 Eur (368 Eur – 300 Eur / 2 Eur), už 15 mėnesių – 3 270 Eur. Atsakovo sūnaus išlaikymo skola karantino laikotarpiais (2020-03-16 – 2020-06-15, 2020-12-01 – 2021-06-30, viso 10 mėnesių) už vieną mėnesį sudaro 71 Eur (221 Eur – 300 Eur / 2 Eur), už 10 mėnesių – 710 Eur. Atsakovo sūnaus išlaikymo skola sudaro 3 980 Eur iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakovo sūnaus išlaikymo skola papildomai sudaro 131 Eur per mėnesį (281 Eur – 300 Eur / 2 Eur) arba 1 834 Eur už 14 mėnesių laikotarpį iki 2022 m. spalio 31 d. Bendra atsakovo sūnaus išlaikymo skola 2022 m. spalio 31 d. sudarė 5 814 Eur.

36. Dukrai reikalingas išlaikymas iš atsakovo nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 353 Eur per mėnesį. Tik nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. dukra pradėjo lankyti valstybinį darželį „Ž“ (su papildomai mokamais būreliais, kurie dėl karantino nevyko 2020-09-01 – 2021-08-31), todėl jos poreikiai sumažėjo ir reikalingas išlaikymas iš atsakovo nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. yra 89 Eur per mėnesį. Atsakovo dukters išlaikymo skola nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. už vieną mėnesį sudaro 203 Eur (353 Eur – 300 Eur / 2 Eur), už 13 mėnesių – 2 639 Eur. Atsakovo permoka dėl dukros išlaikymo už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2021-12-06) už vieną mėnesį sudaro 61 Eur (89 Eur – 300 Eur / 2 Eur), už 15 mėnesių – 915 Eur. Už papildomą laikotarpį iki 2022 m. spalio 31 d. (11 mėnesių) atsakovo permoka sudaro 671 Eur (61 Eur x 11 mėn.). Iš skolos atėmus permokas (2 639 Eur – 915 Eur – 671 Eur), galutinė skolos suma už dukros išlaikymą sudaro 1 053 Eur. Už abu vaikus atsakovo įsiskolinimas ieškovei 2022 m. spalio 31 d. sudaro 6 867 Eur.

37. Ieškovės darbo užmokestis padidėjo tik nuo 2021 m. balandžio 9 d. (priimta dirbti į (duomenys neskelbtini)), gauna 5 785,12 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. Iki 2021 m. balandžio 9 d. ieškovės darbo užmokestis iš (duomenys neskelbtini)buvo 728,41 Eur atskaičius mokesčius per mėnesį, taip pat ieškovė gaudavo nepastovių pajamų iš individualios veiklos. 2020 m. kovo 16 d. – 2020 m. birželio 15 d., t. y. pirmojo karantino metu, ieškovė turėjo pasiimti nedarbingumo pažymėjimą, nes nedirbo vaikų darželis ir su dukra turėjo būti namuose, neturėjo galimybių vykdyti individualios veiklos, nes visas laikas būdavo skiriamas vaikų užimtumui, mokslams, mitybai, judėjimui ir pan. Nurodytą laikotarpį kas mėnesį ieškovė gavo 297,19 Eur Sodros išmoką. Antrojo karantino metu, t. y. 2020 m. gruodžio 1 d. – 2021 m. birželio 30 d., valstybinis darželis veikė, ieškovė galėjo dirbti ir gauti darbo užmokestį.

39. Atsakovo reikalavimas dėl 1 901,08 Eur automobilio lizingo ir Kasko draudimo įmokų priteisimo iš ieškovės tenkintinas iš dalies. Atsakovas teismui pateikė AB „Swedbank“ išrašus, kuriuose matyti, kad už automobilio lizingą atsakovas yra sumokėjęs 3 463,43 Eur. Ieškovė sutinka kompensuoti atsakovui pusę šių išlaidų, t. y. 1 731,72 Eur. Pagal atsakovo pateiktus papildomus dokumentus, už ginčo automobilį visiškai apmokėta 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir šią dieną baigėsi lizingo sutartis. Atsakovo 2021 m. rugsėjo 6 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. įsigalioję transporto priemonės draudimo liudijimai nebebuvo privalomi pagal lizingo sutarties sąlygas, atsakovas to pats pageidavo ir įsigijo juos savo noru, todėl turi asmeniškai prisiimti šių draudimų įsigijimo išlaidas (283,52 Eur + 331,50 Eur).

43. Įsigyjant ginčo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą buvo sumokėtos šios sumos: 3 200 Lt (926,78 Eur) grynais avansas R. E. pagal 2011 m. vasario 24 d. Preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį (mokėjo ieškovė iš AB Ūkio banke buvusios asmeninės banko sąskaitos išimtais grynais pinigais); 6 800 Lt (1969,42 Eur) pavedimu iš ieškovės AB Ūkio banke buvusios asmeninės banko sąskaitos; 8 000 Lt (2 316,96 Eur) iš bendrų santuokinių lėšų; 32 000 Lt (9 267,84 Eur) pavedimu iš ieškovės AB „Swedbank“ esančios banko sąskaitos (iš jų 24 000 Lt (6 950,88 Eur) tėvų A. M. ir G. M. dovanotos lėšos ir 8 000 Lt (2 316,96 Eur); 280 000 Lt (81 093,61 Eur) AB „Swedbank“ suteikta paskola, pavedimu iš ieškovės banko sąskaitos.

45. Ieškovė sutinka kompensuoti atsakovui ½ dalį jo 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 2022 m. rugsėjo 28 d. laikotarpiu patirtų išlaidų už ginčo gyvenamojo namo apsaugos paslaugas – 809,06 Eur (½ sudaro 404,53 Eur). Sutinka kompensuoti atsakovui ½ jo 2019 m. gruodžio 14 d. – 2022 m. gruodžio 13 d. laikotarpiu patirtų išlaidų už ginčo gyvenamojo namo draudimą – 297,55 Eur (½ sudaro 148,78 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. gruodžio 14 d. – 2019 m. gruodžio 13 d. atsakovas gyvenamojo namo draudimui išleido 81,97 Eur ir į tai, kad kartu šalys gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2019 m. rugpjūčio 5 d., šio draudimo suma turėtų būti apskaičiuota proporcingai nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d., t. y. 81,97 Eur / 12 mėnesių, 1 mėnesiui gaunama 6,83 Eur įmoka. 5 mėnesių draudimo išlaidos apskaičiuojamos tokiu būdu: 6,83 Eur x 5 mėnesiai (2019 m. rugpjūtis – 2019 m. gruodis) = 34,15 Eur įmoka. Ieškovė sutinka atsakovui kompensuoti ½ šios 34,15 Eur sumos, t. y. 17,08 Eur, viso 165,86 Eur gyvenamojo namo draudimo išlaidų.

46. Be gyvenamojo namo draudimo, atsakovas kiekvienais metais įsigydavo ir namų turto bei civilinės atsakomybės draudimus ir 2019 m. gruodžio 14 d. – 2022 m. gruodžio 13 d. laikotarpiu išleido tam 325,86 Eur. Ieškovė remiasi Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų 9.1.2 punktu, 9.1.2.2 papunkčiu, 9.2.1 punktu. Taigi bankui pagal kredito sutartį buvo reikalingas tik ginčo gyvenamojo namo draudimas. Namų turto bei civilinės atsakomybės draudimus atsakovas įsigijo savo noru ir ieškovė neprivalo jam už tai kompensuoti.

47. Ieškovė sutinka kompensuoti atsakovui ½ jo 2020-2022 m. patirtų išlaidų už dujų katilo techninę priežiūrą, kurios buvo 250 Eur (½ sudaro 125 Eur).

50. Atsakovas kartu su priešieškiniu pateikė Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Atsakovas prašo, kad teismas priteistų iš ieškovės ½ atsakovo patirtų elektros energijos išlaidų, t. y. 419,38 Eur. Atsakovo patirtos išlaidos – tai visos elektros, kuria naudojosi atsakovas, išlaidos, t. y. šios išlaidos buvo reikalingos ne tik signalizacijai ar dujų katilui funkcionuoti, bet ir kad namuose degtų šviesa, veiktų orkaitė, indaplovė, skalbimo mašina, televizorius ir kt. Todėl ieškovė nesutinka kompensuoti 419,38 Eur sumos.

53. Ieškovė už namo priežiūrą sutinka kompensuoti atsakovui 695,39 Eur (404,53 Eur + 165,86 Eur + 125 Eur).

54. Kredito sutartis Nr. 11-024050-FA nemodifikuojama ir šalys ją turėtų vykdyti solidariai.

56. Išvadą teikianti institucija (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadas (DOK-180871; DOK-143496; DOK-8446), kuriose nurodė, kad nėra pagrindo nesutikti su reikalavimu nustatyti vaikų gyvenamąsias vietas su ieškove. Atsakovo ir sūnaus bendravimas dalyvaujant psichologui atitinka vaiko interesus. Ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su dukra tvarka atitinka vaiko interesus. Ieškovės prašomas išlaikymas vaikams patenkintų vaikų poreikius.

57. Bylos nagrinėjimo metu šalys bei jų atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

58. Bylos nagrinėjimo metu šalių vaikai buvo išklausyti per psichologą.

59. Šalių dukra A. B. ((duomenys neskelbtini)) nurodė, kad apklausos metu gyvena su tėčiu. Mamos draugas M.ją muša. Kai tai pamato mama, ją paguodžia; mama tada su M. susipyksta. Ji apie tai pasakoja tėčiui. M. tėtį vadina „pinkiu-vinkiu“. Ji tada jaučiasi blogai. K. M. ant jos šaukia, mama jam sako „nikriči“. Ji gyvena pas tėtį ir pas mamą, tačiau pas tėtį jai patinka labiau. Jai patinka tėčio burokėlių sriuba, o moliūgų sriuba nepatinka.

60. Šalių sūnus K. B. ((duomenys neskelbtini)) nurodė, kad šiuo metu gyvena su mama, sese, ir mamos draugu (duomenys neskelbtini); gyvena kaip rojuje. Su mama sutaria geriau, negu puikiai. Su mama pasikalba apie fotografiją, gimtadienius, dovanas. Mama jam padeda paruošti pamokas, kartu valgo. Mama draugiška, ištiesia pagalbos ranką, pasiūlo veiklas, jeigu mato, kad jis neturi kuo užsiimti. Su mama važiuoja pas senelius. Visos mamos savybės jam patinka. Su mamos draugu M. sutaria gerai, kartu sportuoja, kalba apie fotografiją. Jam patinka M. elgesys. Su tėčiu nebendrauja. Bendravo per psichologą, tačiau konsultacijos buvo nutrauktos, kadangi nebuvo perspektyvų. Tėtis neprognozuojamas; pradeda „sukti savo motorą“ dėl smulkmenų. A. buvo sudaužiusi stiklinę, o jam buvo liepta išvalyti grindis. Vėliau tėtis jį barė dėl blogai išvalytų grindų. Tėtis kelionės metu visai šeimai grasino palikti I., buvo įtampa, jis bijojo. Dar kelionės metu grasino sesę palikti laukuose. Tėtis jam liepia pjauti žolę, o jis nepjauna dėl turimos alergijos. Viskas tėtyje nepatinka. Su tėčiu jis nenori nieko veikti, neturi su juo bendros kalbos. Tėtis nieko negali padaryti, kad jų santykiai pagerėtų. Nori, kad tėtis jį paliktų ramybėje. Jis nepasitiki tėčiu, bijo, kad jį nunuodys. Jis su psichologu važiuodavo bendrauti pas tėtį; tuomet suprato, kad daugiau su tėčiu nenorės bendrauti. Tėčio tema jam nemaloni. Mamos teigimu, jis gali nebendrauti su tėčiu, jeigu nenori. Tėtis negražiai vadindavo mamą, keiksmais; jam būdavo skaudu. Tėtis sugebėjo sesę pamesti vandens parke. Tai sužinojus, jam galutinai viskas nutrūko. Tėtis neprognozuojamas. Jis nieko neduoda, tik „siurbia“. Mama jam nedraudžia bendrauti su tėčiu. „Paspaudus vieną mygtuką“ tėtis pasikeičia. Nemato jokio tikslo dėl tėčio jam perduodamų dovanų. Mama jam liepia parašyti padėkos žinutę už dovanas. Jis nerašo, norėdamas apsidrausti, kad tėtis negalvotų, jog yra tarp jų ryšys. Yra buvęs atvejis, kad tėtis jam nusuko ausį parduotuvėje dėl jo pasiūlymo pereiti į tuščią kasą. Tada jis nusprendė tėčiui niekada daugiau nebepatarinėti. Jis psichologiškai blogai jaučiasi gavęs tėčio žinutę. Tėtis pavojingai žiemą vairuoja; padangos cypia. K. A. metu, tėtis jo striukę išmetė į balkoną. Tėčiui atrodė, kad striukėje yra pasiklausymo įranga. Jis norėjo pasiimti striukę, o tėtis jį pagavo, numovė kelnes sudavė jam per užpakalį. Vėliau suėmęs jo rankas mušė jam per veidą, o tada klausė, kam save muši; išdaviku vadino. Gyvendamas su mama ir sese jaučiasi saugiai. Sesė prie M. prisirišusi. Tėtį vadina tėčiu, M. tėtį vadina vardu. Su (duomenys neskelbtini) seneliais nebendrauja jau du metus. Su seneliais bendrauja. Anksčiau tėtis nuolatos kelionėse būdavo. Visų nuotaikos pagerėdavo, kai tėtis išvykdavo, tada kaimynai ateidavo į svečius. Tėtis būdamas namuose nuolatos ant visų šaukdavo. Tėtis jį yra apkaltinęs ir dėl padarytos avarijos senamiestyje. Mano, kad tėtis jam nieko nejaučia. Pasitikėjimas tėčiu išnykęs. Su psichologu jautėsi saugiau bendraujant su tėčiu. Ateityje neketina bendrauto su tėčiu.

61. Liudytojas E. Š. (psichologas, vykdęs bendravimą pagal laikinąsias apsaugos priemones) nurodė, kad atsakovas į jį kreipėsi dėl paslaugų gavimo. Atsakovas papasakojo savo istoriją, kad nesiseka bendravimas su sūnumi. Sudarė bendravimo grafiką, pradėjo bendrauti ne po 5 minutes, o po valandą ir daugiau. Bendravimas vykdavo atsakovo namuose. Tačiau jis suprato, kad klausimas yra ne ryšio atstatymo, o jo nebuvimo. Tarp atsakovo ir vaiko nebuvo ryšio iki tėvų skyrybų. Jis prašydavo atsakovo bendraujant su vaiku laikytis tam tikrų taisyklių, tačiau atsakovui buvo sunku jų laikytis, nesuprasdavo jų, todėl jis paprašė atsakovo kreiptis psichoterapijos, keisti savo asmenybę. Tėvui bendravimo įgūdžių netrūko, tačiau tai buvo asmenybės problema. Vaikas džiaugiasi, kad nėra tėčio, nereikia bendrauti su juo, vaikas nematė praradimo, kaip problemos. Jis (psichologas) toliau atsisakė teikti paslaugas, nes nematė prasmės; vyko gal net traumuojantis procesas. Atsakovas atsisakė jo paslaugų, todėl jos buvo nutrauktos. Vaikas neturi ryšio su tėvu dėl eilės priežasčių. Tėvas iš vaiko buvo paėmęs jo taupyklę, kurioje kaip paaiškėjo, buvo virš tūkstančio eurų. Jo pastangomis tėvas vaikui grąžino taupyklę. Atsakovas skaitė vaiko dienoraštį. Paprašius atsakovo vaikui grąžinti dienoraštį, atsakovas liepė vaikui eiti į savo kambarį ir susirasti jį. Vaikas dienoraščio nerado. Atsakovas atėjęs į sūnaus pirmos Komunijos šventę, vaikui pasakė, kad vaikas nevertas pirmos Komunijos, nors kaip atsakovas pats nurodė, kad nėra labai tikintis. Vaikas jaučia nepasitikėjimą atsakovu. Yra buvęs atvejis, kad atsakovas Kalėdų proga po egle padėjo namukus, kurių neleido išsinešti pas motiną į namus. Atsakovas turėtų kreiptis dėl psichoterapijos dėl egoizmo, savimeilės; atsakovas visada jaučiasi 100 proc. teisus. Liudytojas iš atsakovo nuolatos girdėdavo, kad jam netinka, jog jis turi kažką atnešti, laukti, kažką padaryti; jis nedirbs vaiko kurjeriu, nevežios sūnaus daiktų, tačiau jam nebūdavo svarbu, kaip dėl tam tikrų dalykų pasijaus sūnus. Atsakovas galvodavo tik apie save. Jis siūlė atsakovui kreiptis psichoterapijos, kad atsakovui būtų nustatyta diagnozė ir jis gautų nemokamas paslaugas. Jo nuomone, motina neįtakojo vaiko tėvo ryšio (nebendravimo). Atsakovas negeba kurti ryšio. Mama kaip tik per daug kaltės sau prisiėmusi. Psichologas negali vertinti atsakovo psichologinės būklės. Mėgino vaiko ryšį sukurti ir nuotolinio ryšio priemonėmis, per žaidimus, tačiau neišėjo, atsakovui atrodė, kad kažkas stebi jų bendravimą, atsakovas jautėsi nesaugiai. Geriausias gyvas atsakovo ir vaiko bendravimas būtų, tačiau, nežino, ar vaikas sutiks bendrauti. Atsakovas bendraudamas su vaiku nuolat reiškė neigiamas emocijas, nuolat kalbėdavo vaikui, koks jis nelaimingas, kaip sužlugo jo šeima, kaip nebebus nieko gero.

62. 2022 m. spalio 6 d. teismo posėdyje Tarnybos atstovė pateikė išvadą. Nurodė, kad tarp šalių nekilo ginčas, jog vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kuri tinkamai rūpinasi vaikais. Šiuo metu nusistovėjusi atsakovo bendravimo su dukra tvarka yra tinkama, derinama šalių ir planuojama į ateitį, atsižvelgiant į atsakovo darbo grafiką. Galima būtų apibrėžti konkretų minimalų ir maksimalų dienų skaičių, kurį vaikas turėtų bendrauti su atsakovu. Bendravimas per didžiąsias metų šventes turėtų vykti pakaitomis. Atsakovo bendravimas su sūnumi yra sudėtingas dėl nutrūkusio ryšio. Vaikas byloje nuosekliai išsako savo vieningą poziciją, jog nenori bendrauti su atsakovu. Vaikas dėl atsakovo netinkamo elgesio jaučia nerimą ir nesaugumą bendravimo metu. Atsakovas nesugeba atpažinti vaiko emocinių poreikių ir jų patenkinti. Tai patvirtino specialistai, kurie nustatė rekomendacijas atsakovui. Atsakovas nevykdė rekomendacijų. Vaiko bendravimas su atsakovu per psichologą buvo nustatytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir galiojo 2 metus. Tai pakankamai ilgas laikas, tačiau jokių teigiamų pokyčių nenustatyta. Specialistai nurodė, kad toks bendravimas nebeatitinka vaiko poreikių. Tęsti bendravimą nėra prasminga, galimai tai nebus praktiškai įgyvendinama, nes vaikas kategoriškai atsisako bendrauti su atsakovu. Į tai turi būti atsižvelgiama. Atsakovas kritiškai nesugeba vertinti savo elgesio – laiko tinkamu elgesiu vaiko pravardžiavimą, nes vaikai mokykloje taip elgiasi. Atsakovas netobulina savo elgesio, ateityje tikėtina tai taip pat neįvyks. Situacija gali būti vertinama kaip pagrindas atskirti vaiką nuo tėvo, todėl spręstinas klausimas dėl vaiko ir tėvo atskyrimo. Prievartinis bendravimas negalimas. Teismui nusprendus nustatyti bendravimo tvarką, būtinai reikalingas specialisto dalyvavimas bendravime. Išlaikymas, kurį sūnui prašo priteisti ieškovė, yra pakankamas. Prašomas priteisti išlaikymas dukrai galimai per mažas, nes dukra daugiau laiko praleis su ieškove, kuri patirs daugiau išlaidų.

63. 2023 m. sausio 17 d. teismo posėdyje Tarnybos atstovė pateikė išvadą. Nurodė, kad palaiko rašytines išvadas. Vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Tarp šalių nekyla ginčas dėl išlaikymo šalių dukrai priteisimo. Ieškovės iš atsakovo prašomi priteisti išlaikymo sūnui dydžiai iš esmės nesiskiria. Prašomos sumos pakankamos patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Dėl dukros bendravimo su atsakovu tvarkos ginčas tarp šalių nekyla. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaiko poreikius. Situacija dėl atsakovo bendravimo su sūnumi yra kebli. Siektina, kad atsakovas atkurtų ryšį su vaiku ir po tam tikro laiko galėtų bendrauti panašiai, kaip su dukra. Tarp vaikų didelis amžiaus skirtumas. Sūnus turi individualių asmeninių ir socialinių poreikių bei interesų. Jis turi užsiimti asmeninėmis veiklomis, bendrauti ir su tėvais, ir su bendraamžiais. Reikia atsižvelgti į sūnaus poreikius ir galimybes ateityje bendrauti su atsakovu. Daug specialistų įvairiais būdais ir aplinkybėmis bendravo su šalių sūnumi, jo nuomonė išklausyta teisme. Vaikas motyvuotai išsakė, kodėl yra nusivylęs atsakovu ir kodėl yra jo įskaudintas. Nurodė, kad nesijaučia saugiai su atsakovu, nes atsakovas elgiasi netinkamai. Vaikas nurodė konkrečius epizodus, kurių metu jis buvo atsakovo įskaudintas, užgautas, negerbiamas ir pan. Nurodė, kad nepasitiki atsakovu, jam ryšys su tėvu nėra artimas ir reikšmingas. Nejautė pakankamai meilės ir rūpesčio iš atsakovo. Paaiškino, kad ieškovė neįtakoja jo nuomonės dėl bendravimo su atsakovu. Todėl Tarnyba daro išvadą, kad vaiko nuomonė dėl bendravimo su atsakovu nebuvo suformuota ieškovės, o yra atsakovo netinkamo elgesio su vaiku pasekmė. Atsakovas negeba adekvačiai reaguoti į jam sakomas pastabas dėl bendravimo su vaiku bei kaltina kitus asmenis dėl susiklosčiusios situacijos. Tai lemia, kad atsakovas nesiekia pokyčių ir nesiruošia keisti savo elgesio su vaiku. Tai jaučia ir vaikas, todėl jo noras nebendrauti su atsakovu nesikeičia. Vaikas mato, kad atsakovas neįsiklauso į jo pastabas dėl bendravimo. Atsakovas turėtų keisti savo elgesį pagal specialistų rekomendacijas ir atsižvelgti į vaiko nuomonę. Vaiko ir tėvo bendravimo metu privalomai turėtų dalyvauti specialistas. Tarnyba tokių paslaugų neteikia. Tėvai nurodė, kad bendru sutarimu specialisto pasirinkti negalės. Todėl teismas, siekiant išvengti konfliktų, turėtų paskirti konkretų specialistą, nustatydamas bendravimo tvarką. Teismas turėtų nustatyti konkrečią susitikimų vietą, maksimalų ir minimalų susitikimų skaičių. Tolimesnis bendravimas galėtų vykti po tam tikro kiekio susitikimų tik specialistui nustačius bendravimo reikalingumą ir perspektyvas. Nemokamų specialistų Tarnybos atstovė negalėjo įvardinti, tačiau nurodė, kad galima būtų kreiptis į SOS Vaikų kaimą dėl specialisto, tačiau vykdomas projektas riboto laiko. Tokią paslaugą galėtų vykdyti mediacijos centras „Susitarkim“. Bendravimas turi vykti specialisto nustatyta tvarka. Tėvai turėtų išgirsti vaiko pageidavimus ir į juos atsižvelgti, nes priešingu atveju, vaikas pasijaus ignoruojamas. Atsakovas turėtų, be kita ko, asmeniškai lankyti psichologo ar psichoterapeuto konsultacijas bei keisti savo elgesį ir įsitikinimus, kurie lėmė ryšio su vaiku nutrūkimą. Atsakovo bendravimas su specialistais iki šiol nelėmė atsakovo požiūrio ir elgesio pasikeitimų. Atsakovas turėtų ieškoti kitų būdų ar susirasti kitus specialistus, kurie padėtų tobulinti jo elgesį.

67. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė faktines santuokos nutrūkimo priežastis, tačiau sutiko santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinų kaltės. Atsakovas išdėstė savo poziciją dėl ieškovės kaltės, tačiau sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau prašė nutraukiant santuoką nenurodyti šalių kalčių. Ieškovė neprieštaravo šiam atsakovo prašymui.

68. CK 3.63 straipsnyje numatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Esant tokioms aplinkybėms, teismas tenkina ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodydamas santuokos iširimo priežasčių.

69. Šalims prašant, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos turimos pavardės – ieškovei B., atsakovui – B. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

72. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių nekilo ginčo dėl abiejų vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Ieškovė nurodė, kad vaikai nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. gyvena su ieškove. Atsakovas nurodė, kad dirba kelionių agentūroje, jam tenka dažnai lydėti turistų grupes į užsienio valstybes. Dėl atsakovo darbo pobūdžio, vaikų interesus labiau atitiktų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Tarnyba nurodė, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi. Byloje nustatyta, kad ieškovė tenkina vaikų poreikius. Šiuo metu vaikai gyvena su ieškove, kuri užtikrina visus nepilnamečių vaiko poreikius.

74. Atsakovas taip pat prašė ieškovę įpareigoti informuoti atsakovą apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą per 3 dienas. Teismo vertinimu, toks įpareigojimas atitinka teisingumo ir protingumo principus (CK1.5 straipsnis), atsakovo teisę žinoti vaikų gyvenamąją vietą, todėl tenkina šį atsakovo reikalavimą.

75. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys).

76. Ieškovė prašo nustatyti vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką, pagal kurią:

78. Atsakovas turi teisę bendrauti su dukra du kartus per savaitę darbo dienomis (antradienį ir ketvirtadienį, jeigu šalys nesusitars kitaip) nuo 17 val. iki 20 val. šalims susitarus ir dukrai pageidaujant, dukra bendravimo su atsakovu darbo dienomis metu gali pasilikti pas atsakovą nakvoti. Atsakovas turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val.

79. Šv. Kūčios / Šv. Kalėdos / Nauji metai

80. Atsakovas turi teisę su dukra švęsti Šv. Kūčių dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ryto ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 18 val. vakaro. Motina turi teisę švęsti Šv. Kūčių dieną su dukra nuo 18 val. vakaro.

81. Pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su dukra bendrauja pirmą ir antrą Šv. Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais pirmąją Šv. Kalėdų dieną dukra švenčia su tėvu, antrąją – su motina, o poriniais – pirmąją Šv. Kalėdų dieną dukra švenčia su motina, antrąją – su tėvu.

82. Pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su dukra bendrauja gruodžio 31 d. ir sausio 1 d., t. y. neporiniais metais gruodžio 31 d. su dukra švenčia tėvas, sausio 1 d. su dukra švenčia motina, o poriniais metais gruodžio 31 d. su dukra švenčia motina, sausio 1 d. su dukra švenčia tėvas. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 2 dienoms.

83. Šv. Velykų dienos

84. Pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su dukra bendrauja pirmąją ir antrąją Šv. Velykų dienomis, t. y. neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną su dukra švenčia tėvas, antrąją Šv. Velykų dieną su dukra švenčia motina, o poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną su dukra švenčia motina, antrąją Šv. Velykų dieną su dukra švenčia tėvas. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 2 dienoms.

85. Atostogos

86. Atsakovas turi teisę praleisti savo atostogų laiką su dukra. Apie savo planuojamas atostogas Atsakovas privalo informuoti ieškovę iš anksto. Dukros atostogų metu atsakovas turi teisę bendrauti su dukra ½ jos atostogų laiko nuo atostogų pradžios iki vidurio poriniais metais ir nuo atostogų vidurio iki pabaigos neporiniais metais, jei šalys nesusitaria kitaip.

87. Atsakovas turi iš anksto nurodyti ieškovei jo ir dukters buvimo vietą atostogų metu, o taip pat sudaryti sąlygas dukters ir Ieškovės bendravimui elektroninio ryšio priemonėmis.

88. Vaiko gimtadienis

89. Pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai turės teisę švęsti su dukra jos gimtadienį (gimtadienio dieną ir pirmą savaitgalį po gimtadienio), t. y. vienais metais tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su dukra gimtadienio dieną, o motinai – pirmą savaitgalį po gimtadienio, kitais metais priešingai – motinai suteikiama teisė švęsti kartu dukra gimimo dieną, o tėvui – pirmą savaitgalį po gimtadienio. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 2 dienoms.

90. Motinos diena / Tėvo diena / Tėvų gimtadieniai

91. Tėvas turi teisę švęsti kartu su dukra Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) bei savo gimtadienį (balandžio 3 d.); motina turi teisę švęsti kartu su dukra Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir savo gimtadienį (lapkričio 24 d.). Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 2 dienoms.

92. Dėl nepasiėmimo, perspėjimo apie nepasiėmimą ir pan.

93. Tais atvejais, jei atsakovas nustatyto dukros bendravimo su juo metu dirba, yra išvykęs į komandiruotę arba dėl kokių nors kitų priežasčių negali leisti laiko su dukra, papildomas bendravimo laikas su dukra jam nesuteikiamas. Apie pasikeitusius planus dėl bendravimo su dukra atsakovas privalo informuoti ieškovę bent prieš 4 valandas.

94. Krikštynos / Pirmoji komunija

95. Dukters krikštynose, pirmojoje komunijoje ir kitose šventėse turi teisę dalyvauti tiek ieškovė, tiek atsakovas.

96. Kita

97. Ieškovei

ir atsakovui susitarus, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra papildomu šalių sutartu laiku.“

98. Atsakovas priešieškiniu, prašo nustatyti tokią jo bendravimo su vaikais tvarką:

100. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais bei juos pasiimti ir kitomis dienomis nei buvo raštu susitarta, jeigu toks pasiėmimas atitinka vaikų užimtumą. Apie galimybę papildomai pabendrauti su vaikais ir juos pasiimti, atsakovas turi pareigą pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 1 dieną, o ieškovė turi pareigą nedelsiant atsakyti į tokį atsakovo prašymą. Tuo atveju, jeigu ieškovė nesutinka dėl papildomo atsakovo ir vaikų susitikimo, ieškovė turi pareigą nurodyti nesutikimo priežastis.

101. Atsakovas turi teisę susisiekti su dukra telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę, o ieškovė turi pareigą suteikti dukrai galimybes bendrauti su atsakovu nedalyvaujant ir negirdint kitiems asmenims.

102. Bendravimas švenčių dienomis:

103. Atsakovas turi teisę praleisti su abiem vaikais Tėvo dieną, atsakovo gimtadienį, tačiau apie pageidavimą bendrauti su sūnumi šiomis dienomis atsakovas turi pareigą informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 3 dienas.

104. Atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su abiem vaikais nelyginiais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų šventes bei per lyginių metų Šv. Velykų šventes. Konkretų vaikų/vaiko pasiėmimo laiką atsakovas turi pareigą suderinti su ieškove ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki šių švenčių.

105. Atsakovas turi teisę išvykti į užsienį atostogauti su abiem vaikais be apribojimų, tačiau turi pareigą ne vėliau kaip prieš 5 dienas raštu informuoti ieškovę į kokią konkrečiai šalį jis ketina važiuoti atostogauti ir nurodyti konkrečią atostogų vietą ir laiką bei užtikrinti vaikams galimybę bent 1 kartą dienoje vaikams susisiekti su ieškove. Ieškovė turi pareigą perduoti atsakovui sūnaus ir dukros asmens dokumentus, kurie bus reikalingi kelionei į užsienį ir kuriuos atsakovas turės pareigą grąžinti ieškovei, grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą.

106. Siekiant, jog būtų užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai bei galimybės telekomunikacijų priemonėmis vaikams bendrauti su tėvu ir vaikų atostogų metu, atsakovas turi teisę žinoti į kokią konkrečiai vietą užsienyje ieškovė ketina važiuoti atostogauti su vaikais, todėl nustatytina, kad ieškovė turi pareigą ne vėliau kaip prieš 5 dienas raštu informuoti atsakovą į kokią konkrečiai šalį ji ketina važiuoti atostogauti ir nurodyti konkrečią atostogų vietą ir laiką bei užtikrinti vaikams galimybę bent 1 kartą dienoje vaikams susisiekti su vaikų tėvu.

107. Siekiant užtikrinti lygiavertį vaikų tėvo dalyvavimą vaikų gyvenime ir auklėjime, nustatytina, kad atsakovas turi teisę telekomunikacijų priemonėmis bendrauti su vaikais, tuo metu kai jie yra su mama ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę, nustatant, jog apie planuojamą konkretų susisiekimo laiką su vaikais, atsakovas turi pareigą informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki nurodomos valandos.

108. Siekiant užtikrinti lygiavertį vaikų tėvo dalyvavimą vaikų gyvenime ir auklėjime, nustatytina, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais ir kitomis šioje tvarkoje nenustatytomis dienomis, apie tai susitaręs su ieškove ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki planuojamo bendravimo.

109. Kol bus atkurtas sūnaus ir tėvo ryšys, tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį po 2 valandas. Apie planuojamus susitikimus atsakovas turi pareigą pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki planuojamų susitikimų.

110. Nustatyti, kad šalys turi pareigą atsakyti į vienas kito elektroninius laiškus ne vėliau kaip per 2 dienas, o į sms žinutes ne vėliau kaip per 1 dieną.

111. Nustatyti, kad ieškovė turi pareigą informuoti atsakovą apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą per 3 dienas.“

113. Ieškovė nurodė, kad atsakovas naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš sūnų. Sūnus šiuo metu nenori bendrauti su tėvu, jo bijo. 2020 m. vasario 10 d. pagalbos planu atsakovas buvo įpareigotas palaipsniui atkurti emocinį ryšį su sūnumi dalyvaujant psichologui. Todėl ieškovė prašo iki atsakovas atkurs emocinį ryšį su sūnumi riboti atsakovo bendravimą su sūnumi ir nustatyti tokią bendravimo su sūnumi tvarką: atsakovas turi teisę du kartus per savaitę po sūnaus pamokų ir užklasinės veiklos bendrauti su sūnumi, kartu dalyvaujant psichologui. Su tokia bendravimo tvarka sūnus sutinka. Pasikeitus tėvo ir sūnaus santykiams, ieškovė nedarys jokių kliūčių atsakovui maksimaliai bendrauti su sūnumi. Ieškovė patvirtina, kad atsakovo tėvai ir kiti giminės su šalių sūnumi gali bendrauti nevaržomai iš ieškovės pusės, išskyrus karantino laikotarpį.

114. Atsakovas atsikirsdamas į šiuos argumentus nurodo, kad sūnus yra nuteiktas prieš atsakovą ir jam yra susiformavęs tėvo atstūmimo sindromas, todėl iki tol, kol su specialistų pagalba pasikeis ši situacija, yra tikslinga nustatyti laikinąją, pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarką, kurią būtų galima realiai įgyvendinti. Mano, kad pereinamuoju laikotarpiu būtų tikslinga taikyti kompleksinį šeimai psichoterapijos kursą, kuriame dalyvautų sūnus, tėtis, mama, tam, kad mama su tėčiu stiprintų, gerintų tarpusavio bendravimą, kad vaikai matytų, kad abu tėvai sutaria, o tuo pačiu būtų atkurtas ryšys tarp sūnaus ir tėvo. Mano, kad tik ekspertizės metu būtų galima nustatyti priežastis, sąlygojusias tokį vaiko elgesį, kai vaikas tiesiog sako nenorintis bendrauti su tėčiu ar jo bijantis, tačiau negalintis įvardinti tokio savo nusistatymo priežasčių. Kol bus atkurtas sūnaus ir tėvo ryšys, tikslinga nustatyti, kad tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi K. ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį po 2 valandas.

115. Byloje buvo pateiktos Tarnybos dvi žodinės išvados (atsakovas teismui pateikė priešieškinį prieš baigiamąsias kalbas). Pirmoje išvadoje Tarnyba siūlė atskirti šalių sūnų nuo atsakovo dėl atsakovo negebėjimo atpažinti vaiko emocinių poreikių ir jų patenkinti. Tarnybos nuomone, atsakovas kritiškai nesugeba vertinti savo elgesio – laiko tinkamu elgesiu vaiko pravardžiavimą. Atsakovas nevykdė specialistų rekomendacijų. Nustatytas vaiko bendravimas su atsakovu per psichologą galiojo dvejus metus, tačiau jokių teigiamų pokyčių nenustatyta. Specialistų teigimu, toks bendravimas nebeatitinka vaiko poreikių, todėl tęsti bendravimą nėra prasminga, kadangi galimai tai nebus praktiškai įgyvendinama, nes vaikas kategoriškai atsisako bendrauti su atsakovu.

116. Pakartotinėje išvadoje, Tarnyba palaikė savo 2022 m. spalio 6 d. išvadą. Papildomai nurodė, kad yra siektina, kad atsakovas atkurtų ryšį su vaiku ir po tam tikro laiko galėtų bendrauti panašiai, kaip su dukra. Tačiau atsakovas turėtų keisti savo elgesį pagal specialistų rekomendacijas ir atsižvelgti į vaiko nuomonę. Vaiko ir tėvo bendravimo metu privalomai turėtų dalyvauti specialistas. Tolimesnis bendravimas galėtų vykti po tam tikro kiekio susitikimų tik specialistui nustačius bendravimo reikalingumą ir perspektyvas. Bendravimas turi vykti specialisto nustatyta tvarka.

117. Bylos nagrinėjimo metu išklausytas šalių sūnus nurodė, kad neketina bendrauti su tėvu, nepasitiki juo, bijo, kad tėvas gali jį nunuodyti, tėvas „užsiveda“ dėl smulkmenų, smurtavo prieš jį, nusuko ausį, namuose šaukdavo ant visų, mamą vadindavo keiksmais, sūnus neįtikdavo atsakovui. Vienok, atsakovas taip ir neišgirdo nei vieno sūnaus argumento, kodėl sūnus nenori bendrauti su juo, neišgirdo priežasčių, laikydamasis formalios pozicijos (reikalaudamas vaiko psichologinės – psichiatrinės ekspertizės), neva vaikas nenorėdamas bendrauti su atsakovu negali įvardinti tokio savo nusistatymo priežasčių. Tačiau teismas negali sutikti su šia atsakovo pozicija, kadangi šalių sūnus nurodė labai aiškius nenorėjimo bendrauti motyvus, prarastą pasitikėjimą atsakovu dėl netinkamo jo elgesio su vaiku, kitais šeimos nariais. Vaikas netiki, kad atsakovas gali pasikeisti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas visiškai nepripažino savo kaltės dėl nutrūkusio ryšio su vaiku (smurto, vaiko nepalaikymo, menkinimo ir kt.), ignoravo byloje liudijusio specialisto E. Š. argumentus dėl netinkamo atsakovo elgesio su vaiku (nepaisymo vaiko interesų, jausmų, kalbėjimo tik apie savo poreikius), atsakovas nesilaikė psichologo rekomendacijų bendraujant su vaiku (atsakovui buvo sunku laikytis psichologo nurodytų bendravimo taisyklių); atsakovas buvo susikoncentravęs tik į psichologo etikos aspektus, nors turėjo galimybę kreiptis į kitą specialistą dėl paslaugų gavimo. Specialisto įsitikinimu, tarp atsakovo nėra nutrūkęs ryšys, jo tiesiog nebuvo.

119. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta pagarba asmens šeimos gyvenimui nustato valstybės pareigą elgtis taip, kad būtų užtikrinta normali šeimos ryšių apsauga – skyrium gyvenantis tėvas (motina) išsaugotų ryšį su vaiku.

120. Pagal bendrąjį Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijos dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio taikymo principą, valstybė, spręsdama globos klausimus, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau šios ribos siaurėja sprendžiant dėl bendravimo nustatymo klausimų (nes egzistuoja pavojus nutrūkti tėvų ir jauno amžiaus vaiko santykiams) (Diamante and Pelliconi v. S. M., no. 32250/08, 27 September 2011, § 175 ir kt.).

125. Bylos nagrinėjimo metu šalys nurodė, kad dėl konfliktiškų santykių negalėtų susitarti dėl specialisto kandidatūros parinkimo dėl paslaugų teikimo. Atsakovo teigimu, nė vienas specialistas nesutiko jam teikti tokių paslaugų, tačiau tokių rašytinių įrodymų teismui nepateikė. Mažai tikėtina, kad atsakovas atitinkamų specialistų pagalbos negalėtų gauti Vilniaus mieste, ar šalys negalėtų susitarti dėl specialisto kandidatūros parinkimo bendru sutarimu. Ieškovė neprieštarauja vaiko bendravimui su atsakovu su psichologu, sutinka su atsakovu pasidalinti tokių išlaidų naštą (vaiko dalį). Atsakovo teigimu, jis ketina laikytis specialistų rekomendacijų. Todėl šalys vadovaudamosis vaiko interesais, įpareigotinos abipusio sutarimo būdu parinkti konkretų specialistą, kuris tarpininkautų atsakovo bendravime su sūnumi.

126. Siekiant išvengti šalių ginčų dėl bendravimo su sūnumi tvarkos įgyvendinimo, nustatytinas susitikimų metu kartu dalyvaujančio specialisto (psichologo) pasirinkimo mechanizmas, kuriame gali dalyvauti abi šalys. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog yra reikalinga nustatyti tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, atkurti tėvo ir vaiko ryšį, tėvas turi teisę rinktis psichologą, kuriuo pasitiki. Dėl šios priežasties nustatytina, jog specialistas (psichologas) parinktinas tokiu būdu: atsakovas per teismo nustatytą 10 darbo dienų terminą pasiūlo 3 psichologus, galinčius dalyvauti jo ir sūnaus susitikimų metu, o ieškovė per 5 darbo dienas iš atsakovo pasiūlytų kandidatūrų turi pasirinkti jai priimtiną psichologą. Ieškovei per nustatytą laikotarpį nepasirinkus psichologo iš pateikto atsakovo sąrašo, teisė pasirinkti psichologą suteiktina pačiam atsakovui.

127. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu prašė teismo įpareigoti konkretų specialistą teikti jam paslaugas, tačiau teismo vertinimu, specialistas turi būti priimtas abiem šalims; šalys kartu turi spręsti dėl specialisto paslaugų apmokėjimo pagal savo galimybes; tik specialistas gali nuspręsti, kokių paslaugų (ir kiek specialistų) reikia atsakovo ir vaiko ryšio atkūrimui; tik pačios šalys pagal savo užimtumą, atsakovo ilgalaikes komandiruotes, gali suderinti konsultacijų intensyvumą su specialistais, atsižvelgiant ir į atitinkamo specialisto specializaciją ir kitą jo užimtumą. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas negali paskirti konkretaus specialisto atsakovo ir vaiko ryšio atkūrimui. Teismas taip pat pažymi, kad šalys visą procesą buvo atstovaujamos advokatų, todėl ir šalių atstovai galėtų tarpininkauti šalims sprendžiant dėl konkretaus specialisto pasirinkimo klausimą.

134. Ieškovė nurodė, kad atsakovo išlaikymo skola dėl dukros išlaikymo nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. už vieną mėnesį sudaro 203 Eur (353 Eur – 300 Eur / 2 Eur), už 13 mėnesių – 2 639 Eur. Dukra nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. dukra pradėjo lankyti valstybinį darželį „Ž“ (su papildomai mokamais būreliais, kurie dėl karantino nevyko 2020-09-01 – 2021-08-31), todėl jos poreikiai sumažėjo ir reikalingas išlaikymas iš atsakovo nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. yra 89 Eur per mėnesį. Atsakovo permoka dėl dukros išlaikymo už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2021-12-06) už vieną mėnesį sudaro 61 Eur (89 Eur – 300 Eur / 2 Eur), už 15 mėnesių – 915 Eur. Už papildomą laikotarpį iki 2022 m. spalio 31 d. (11 mėnesių) atsakovo permoka sudaro 671 Eur (61 Eur x 11 mėn.). Iš skolos atėmus permokas (2 639 Eur – 915 Eur – 671 Eur), galutinė skolos suma už dukros išlaikymą sudaro 1 053 Eur.

135. Ieškovės skaičiavimu, už abiejų vaikų išlaikymą atsakovo įsiskolinimas ieškovei, nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. sudaro 6 867 Eur.

137. Ieškovė nurodė, kad šalių sūnaus poreikiai 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2020 m. kovo 15 d. iš vieno tėvo buvo 368 Eur per mėnesį; 2020 m. kovo 16 d. – 2020 m. balandžio 28 d. buvo 221 Eur per mėnesį. Byloje nustatyta, kad ieškovė į sūnaus poreikių metinę sumą įskaito 37,92 Eur išlaidas ginčo turto draudimui ir 34,80 Eur turto apsaugos paslaugai. Šios išlaidos yra susijusios su šalių prievolėmis ir nėra vaikų prievolės, todėl negali patekti į vaiko mėnesinių poreikių sumą. Atsižvelgiant į tai, teismas 37,92 Eur išlaidas ginčo turto draudimui ir 34,80 Eur turto apsaugos paslaugai atima iš vaiko poreikių per mėnesį sumos.

139. Ieškovė teismo posėdyje nurodė ir iš bylos duomenų nustatyta, kad vaikas buvo gydomas privačiose medicinos įstaigose skubiais atvejais, kai negalima buvo laukti eilėje dėl nemokamų valstybės medicinos įstaigų paslaugų, o pagalbos reikėjo skubiai. Valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose laukti sveikatos priežiūros paslaugos gali prireikti 1-6 mėn., todėl teismas sutinka, kad tam tikrais atvejais pagalbos reikia skubiau. Tokiais atvejais ieškovei teko kreiptis į privačias sveikatos priežiūros įstaigas, jų paslaugomis nebuvo naudojamasi nuolat ir nepertraukiamai. Atsižvelgiant į tai, teismas nustatė, kad ieškovės išlaidos vaiko sveikatos priežiūrai ir būreliams yra pagrįstos.

140. Ieškovė nurodė, kad šalių sūnui konstatuota alergija, kuri yra intensyvesnė pavasarį. Vaikas nešioja akinius. Medicininių duomenų apie ligas ieškovė nepateikė, tačiau iš ieškovės pateiktų mokėjimų gydymo įstaigoms dėl alergijos tyrimų teismas daro išvadą, kad ieškovė patiria išlaidas dėl vaiko alergijos ir šios išlaidos bus vertinamos nustatant šalių sūnaus poreikių dydį. Atsakovas neprieštaravo, kad šalių sūnui reikalingi akiniai, todėl teismas nustatydamas šalių vaiko poreikius įvertina ir šias išlaidas.

149. Byloje nustatyta, kad nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. birželio 16 d. (karantino pabaiga) šalių sūnaus poreikiai buvo identiški 2020 m. kovo 16 d. – 2020 m. balandžio 27 d. laikotarpio vaiko poreikiams (karantino laikotarpiai), t. y. 461,32 Eur per mėnesį (5 535,88 Eur per metus / 12 mėn.). Nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. birželio 16 d. išmoka vaikui buvo 60 Eur, viso šiuo laikotarpiu gauta 98 Eur (60 Eur x 1 mėn. 19 d.). Atėmus vaiko pinigus iš bendros šalių sūnaus poreikių sumos minėtu laikotarpiu gaunama 655,48 Eur vaiko poreikių per laikotarpį, nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. birželio 16 d., suma (461,32 Eur x 1 mėn. 19 d. = 753,48 Eur (visa laikotarpio poreikių suma) – 98 Eur (visi laikotarpio vaiko pinigai). Šią sumą padalijus iš 2 tėvų, gaunamas vieno iš tėvų teiktinas išlaikymas visu minėtu laikotarpiu – 327,74 Eur arba 200,66 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, šalių sūnui iš atsakovo priteisiamas 200,66 Eur išlaikymas per mėnesį, nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. birželio 16 d.

150. Byloje nustatyta, kad nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. šalių sūnaus poreikiai buvo identiški 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2020 m. kovo 15 d. laikotarpio vaiko poreikiams (ne karantino laikotarpiai), t. y. 535,44 Eur per mėnesį (6 425,38 Eur per metus / 12 mėn.). Nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. išmoka vaikui buvo 60 Eur, viso šiuo laikotarpiu gauta 328 Eur (60 Eur x 5 mėn. 13 d.). Atėmus vaiko pinigus iš bendros šalių sūnaus poreikių sumos minėtu laikotarpiu, gaunama 2 581,22 Eur vaiko poreikių per laikotarpį, nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., suma (535,44 Eur x 5 mėn. 13 d. = 2 909,22 Eur (visa laikotarpio poreikių suma) – 328 Eur (visi laikotarpio vaiko pinigai). Šią sumą padalijus iš 2 tėvų, gaunamas vieno iš tėvų teiktinas išlaikymas minėtu laikotarpiu – 1 290,61 Eur arba 237,53 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, šalių sūnui iš atsakovo priteisiamas 237,53 Eur išlaikymas, nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.

151. Byloje nustatyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. šalių sūnaus poreikiai buvo identiški 2020 m. kovo 16 d. – 2020 m. balandžio 28 d. laikotarpio vaiko poreikiams (karantino laikotarpiai), t. y. 461,32 Eur per mėnesį (5 535,88 Eur per metus / 12 mėn.). Nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. išmoka vaikui buvo 60 Eur; nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. – 70 Eur per mėnesį ir 420 Eur per visą laikotarpį, t. y. viso nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. gauta 480 Eur (60 Eur + 420 Eur). Atėmus vaiko pinigus iš bendros šalių sūnaus poreikių sumos minėtu laikotarpiu gaunama 2 749,24 Eur vaiko poreikių per laikotarpį, nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., suma (461,32 Eur x 7 mėn. = 3 229,24 Eur (visa laikotarpio poreikių suma) – 480 Eur (visi laikotarpio vaiko pinigai). Byloje nustatyta, kad šalių sūnus nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. liepos 2 d. (5 dienas) dalyvavo prancūzų kalbos stovykloje už kurią buvo mokėta 90 Eur. Skaičiuojamu laikotarpiu šalių sūnus stovyklą lankė 3 dienas iš 5, todėl skaičiuojamu laikotarpiu vaiko poreikiai padidėjo 54 Eur (90 Eur x 3 dienos). Viso vaiko poreikiai nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. – 2 803,24 Eur (2 749,24 Eur + 54 Eur). Šią sumą padalijus iš 2 tėvų, gaunamas vieno iš tėvų teiktinas išlaikymas minėtu laikotarpiu – 1 401,62 Eur arba 200,23 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, šalių sūnui iš atsakovo priteisiamas 200,23 Eur išlaikymas per mėnesį, nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.

152. Byloje nustatyta, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. šalių sūnaus poreikiai buvo identiški 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2020 m. kovo 15 d. laikotarpio vaiko poreikiams (ne karantino laikotarpiai), t. y. 535,44 Eur per mėnesį (6 425,38 Eur per metus / 12 mėn.). Nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. išmoka vaikui buvo 70 Eur, viso šiuo laikotarpiu gauta 140 Eur (70 Eur x 2 mėn.). Atėmus vaiko pinigus iš bendros šalių sūnaus poreikių sumos minėtu laikotarpiu gaunama 930,88 Eur vaiko poreikių per laikotarpį, nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., suma (535,44 Eur x 2 mėn. = 1 070,88 Eur (visa laikotarpio poreikių suma) – 140 Eur (visi laikotarpio vaiko pinigai). Šią sumą padalijus iš 2 tėvų, gaunamas vieno iš tėvų teiktinas išlaikymas minėtu laikotarpiu – 465,44 Eur arba 267,72 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, šalių sūnui iš atsakovo priteisiamas 232,72 Eur per mėnesį, nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

153. Byloje nustatyta, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. šalių sūnaus poreikiai buvo 448,45 Eur per mėnesį (5 381,35 Eur per metus / 12 mėn.). Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. išmoka vaikui buvo 70 Eur (70 Eur x 4 mėn. = 280 Eur); nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. – 73,50 Eur (73,50 Eur x 5 mėn. = 367,50 Eur); nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. – 80,50 Eur (80,50 Eur x 5 mėn. = 402,50 Eur); viso nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. gauta 1 050 Eur (280 Eur + 367,50 Eur + 402,50 Eur). Atėmus vaiko pinigus iš bendros šalių sūnaus poreikių sumos minėtu laikotarpiu gaunama 5 228,30 Eur vaiko poreikių per laikotarpį, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d., suma (448,45 Eur x 14 mėn. = 6 278,30 Eur (visa laikotarpio poreikių suma) – 1 050 Eur (visi laikotarpio vaiko pinigai). Šią sumą padalijus iš 2 tėvų, gaunamas vieno iš tėvų teiktinas išlaikymas minėtu laikotarpiu – 2 614,15 Eur arba 186,72 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, šalių sūnui iš atsakovo priteisiamas 186,72 Eur per mėnesį išlaikymas, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.

155. Pagal teismų praktiką, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius ši suma sudaro 602 Eur.

157. Atsakovas nurodė, kad šalių dukra iki 2020 m. rugsėjo mėn. lankė brangų privatų darželį „K“, todėl vaiko poreikiai nepagrįstai dideli. Atsakovas nurodo, kad vieta valstybiniame darželyje buvo prarasta dėl pretendavimo į valstybinį darželį, ne pagal vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą, todėl atsakovas neturi prisidėti prie šio darželio mokesčių sumos.

174. Minėta, kad šalys santuokoje lizingo sutarties Nr. Nr. LT120102 pagrindu įgijo turtinę teisę naudotis ir valdyti transporto priemonę „F. K.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas įvykdė įsipareigojimus pagal lizingo sutartį Nr. LT120102 visiškai. Ieškovė prašo priteisti atsakovui iš ieškovės 1 429,62 Eur skolą už sumokėtas lizingo įmokas, ją sumokant per 2 metus. Atsakovas prašo priteisti jam iš ieškovės 1901,08 Eur lizingo ir 338,72 E. K. draudimo įmokų. Nurodo, kad iš viso buvo sumokėta 3802,15 Eur (3 463,43 Eur + 338,72 Eur : 2) suma, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina ½ dalis šių įmokų 1901,08 Eur.

175. Nurodo, kad pagal lizingo draudimo sutartį, atsakovas privalėjo automobilį drausti Kasko draudimu, rūpinosi turtu, kaip rūpestingas bendraturtis. Ieškovė atsiliepime sutiko atsakovui sumokėti pusę lizingo įmokų (1 731,72 Eur). Nurodė, automobilis pilnai išmokėtas 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir šią dieną atitinkamai baigėsi lizingo sutartis su UAB „Swedbank lizingas” (Pabaigos aktas), todėl atsakovo 2021 m. rugsėjo 6 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. įsigalioję Transporto priemonių draudimo liudijimai nebebuvo privalomi pagal lizingo sutarties sąlygas, atsakovas juos įsigijo savo noru, todėl turi asmeniškai prisiimti šių draudimų įsigijimo išlaidas (283,52 Eur ir 331,50 Eur).

176. Iš atsakovo pateikto Swedbank, AB išrašo matyti, kad atsakovas už automobilio lizingą yra sumokėjęs 3 463,43 Eur. Nagrinėjamu atveju, šalys buvo solidariai atsakingos prieš kreditorių už tinkamą prievolių vykdymą iki jos pasibaigimo. Byloje nustatyta, kad Lizingo sutartis Nr. LT120102 atsakovo įvykdyta 2021 m. rugpjūčio 31 d. Tarp šalių nėra ginčo, kad visas prievoles lizingo bendrovei įvykdė atsakovas. Ieškovė sutinka atsakovui kompensuoti pusė lizingo bendrovei sumokėtos sumos, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas tenkina šią ieškinio ir priešieškinio reikalavimo dalį visiškai, ir atsakovui iš ieškovės priteisia ½ dalį atsakovo sumokėtų lizingo įmokų 1 731,72 Eur.

177. Tačiau teismas netenkina atsakovo prašymo, priteisti jam kompensaciją, už atsakovo sumokėtas Kasko draudimo įmokas. Kaip teisingai nurodo ieškovė, prievolė drausti automobilį Kasko draudimu, baigėsi 2021 m. rugpjūčio 31 d., kai baigėsi lizingo sutartis su UAB „Swedbank lizingas”. Atsakovas nederino su ieškove tolimesnio automobilio apsaugos klausimo ir vienašališkai nusprendė drausti automobilį. Šalys kartu negyvena nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. Minėtu automobiliu naudojasi išimtinai atsakovas ir tenkina iš esmės savo poreikius (ieškovė neturi net vairuotojo pažymėjimo). Atsakovo į bylą pateikti draudimo liudijimai apima draudimo laikotarpius nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas netenkina atsakovo prašymo, priteisti jam iš ieškovės kompensaciją už automobilio Kasko draudimo įmokas.

178. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 1 958,52 Eur (3 917,03 Eur / 2) kompensaciją už automobilio „F. K.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priežiūrą ir remontą. Nurodė, kad patyrė išlaidas automobilio priežiūrai ir remontui – 3 917,03 Eur. Ieškovė yra bendraturtė, todėl turėjo pareigą prisidėti prie šio automobilio priežiūros.

179. Ieškovė prašo atmesti šį reikalavimą. Nurodė, kad atsakovas pateikė sąskaitas už automobilio priežiūrą ir remontą, tačiau nepateikė visų sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų. Kai kuriose sąskaitose nurodyta, kad jos bus apmokėtos pavedimu, bet pavedimas nepridėtas. Atsakovas pateikė 2022 m. kovo 3 d. mokėjimo pavedimo UAB „E“ kopiją, bet nepateikė sąskaitos-faktūros už suteiktas paslaugas. Atsakovo nurodytos išlaidos dėl ginčo automobilio priežiūros ir remonto yra susijusios su automobilio naudojimu. Automobilį naudojo išimtinai atsakovas. Todėl visos su automobilio naudojimu susijusios jo priežiūros ir remonto išlaidos tenka atsakovui.

185. Ieškovė nurodo, kad šalims nebegyvenant kartu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn., ieškovė iki 2020 m. balandžio mėn. viena mokėjo kreditą, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina ½ dalis kredito į mokų ir palūkanų už minėtą laikotarpį (8 mėn.). Atsakovas priešieškiniu reiškia analogišką reikalavimą.

188. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad atsakovo banko sąskaitoje (2019-08-05) buvo 91,88 Eur (45,94 Eur x 2), todėl įskaičius ieškovei priklausiusią šių lėšų ½ dalį, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 355,10 Eur santaupų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sutiko su šiuo atsakovo reikalavimu, todėl nesant tarp šalių ginčo, teismas visiškai tenkina šį priešieškinio reikalavimą ir atsakovui iš ieškovės priteisia 1 355,10 Eur santaupų, turėtų ieškovės sąskaitoje.

192. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl prievolės bankui vykdymo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo nekilo, teismas pripažįsta, kad šalių kreditorinis įsipareigojimas AB „Swedbank“ pagal 2011 m. gegužės 30 d. kredito sutartį Nr. 11-024050-FA po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka solidari šalių prievolė (CK 3.126 straipsnis).

196. Ieškovė nesutinka su atsakovo prašomu kilnojamųjų daiktų padalijimu nurodydama, kad atsakovas į dalinto turto masę įtraukė ne visus kilnojamuosius daiktus ir prašo dalinti kilnojamąjį turtą pagal ieškovės reikalavimus.

212. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. gruodžio 14 d. – 2019 m. gruodžio 13 d. atsakovas gyvenamojo namo draudimui išleido 81,97 Eur per mėnesį, tačiau šalys gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. Ieškovė sutinka atsakovui kompensuoti 165,86 Eur gyvenamojo namo draudimo išlaidų.

216. Ieškovė nesutinka kompensuoti atsakovui ½ jo 2020 m. patirtų išlaidų dėl grindinio įgriuvos (2 299 Eur / 2 = 1 149,50 Eur). Nurodė, kad teismui atsakovo pateiktas kvitas nepatvirtina, jog pinigai buvo mokami už grindinio įgriuvos remontą. Kol šalys gyveno kartu, UAB „V“ paslaugomis naudodavosi nuotekų šalinimui, nes name nėra prie miesto prijungtos kanalizacijos sistemos. Nuotekų šalinimo įrenginiu (Traidenis) naudojasi 3 namai – (duomenys neskelbtini). UAB „V“ išrašytas sąskaitas-faktūras dalindavosi 3 namų savininkai po 1/3 išlaidų. Nuotekų šalinimo išlaidos yra komunalinės išlaidos, kurios tenka gyvenamajame name gyvenusiam atsakovui.

220. Ieškovė nesutinka kompensuoti atsakovui ½ jo patirtų dujų išlaidų – 1 533,32 Eur (viso apie 3 066,64 Eur). Nurodė, kad atsakovo patirtos išlaidos – tai visos dujų išlaidos, kurios buvo reikalingos ir atsakovo kasdieniniam gyvenimui. Pažymėtina, kad norint išsaugoti ginčo turto vertę, namas turi būti šildomas ne minimalia 11 laipsnių temperatūra, o name turi būti kambario temperatūra. Tik tokiu atveju name nesiveistų pelėsis. Be to, ginčo name lankydavosi šalių dukra, vyko psichologo bendravimas su sūnumi. Dujos buvo reikalingos ir name naudojamo vandens pašildymui. Minėta, kad šalių dukra pusę laiko leido pats atsakovą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas laikė name neprotingai aukštą temperatūrą ar naudojo neproporcingai didelį kiekį karšto vandens. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neginčijo išlaidų už dujas sumos, teismas tenkina šį atsakovo reikalavimą ir priteisia atsakovui iš ieškovės 1 533,32 Eur išlaidų už dujas (3 066,64 Eur / 2).