Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1027-894/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-29
Bylos Nr.: e2A-1027-894/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-13009-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Edita Šliumpienė, Rasa Urbanavičiūtė
Atsakovas: V. J.
Ieškovas: G. P.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1027-894/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13009-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. patikslintą ieškinį atsakovui V. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, leidimo išvežti vaiką į užsienio valstybę ir išlaikymo vaikui priteisimo, institucija, duodanti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. P. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) pakeisti 2020 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-614-877/2020 nustatytą šalių nepilnametės dukros E. J. gyvenamąją vietą ir priteistą išlaikymą: 1.1) nepilnametės E. J. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina ieškove; 1.2) priteisti iš atsakovo V. J. (toliau – atsakovas) išlaikymą nepilnametei dukrai E. J. , gim. (duomenys neskelbtini), po 214,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (2021 m. rugsėjo 3 d.) iki E. J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 2) leisti ieškovei išvežti nepilnametę dukrą E. J. , gim. (duomenys neskelbtini), į Nyderlandų Karalystę nuolat gyventi.

2. Nurodė, kad 2010 m. kovo 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1099-192/2010 nepilnametės E. J. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina G. P. , o iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai. 2019 m. dėl sunkios materialinės padėties ieškovė išvyko į Nyderlandų Karalystę ir negalėjo su savimi pasiimti dukros, nes neturėjo oficialaus nuolatinio ar laikino gyventojo statuso, nuolatinio darbo ir pastovios gyvenamosios vietos. 2020 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-614-877/2020 buvo pakeista ankstesniu teismo sprendimu nustatyta nepilnametės dukros gyvenamoji vieta ir nustatyta su tėvu, o iš ieškovės priteistas išlaikymas dukrai. Ieškovė nuolat su dukra bendravo. 2021 m. vasaros viduryje dukra pasiskundė, kad nebegali gyventi su tėvu, nes patyrė ne tik psichologinį, bet ir fizinį tėvo smurtą. Atsakovas nuolat liepdavo dukrai atlikti visus namų ruošos darbus – plauti grindis, valyti dulkes, šveisti vonią ir tualetą. Atsakovas neleisdavo pasigaminti valgyti jo neatsiklausus, nes kitaip labai supykdavo ir rėkdavo, valgį gamindavo atsakovas. Dukrai prisipažino, kad atsakovas prieš ją kelis kartus panaudojo fizinį smurtą – buvo suduoti pavieniai smūgiai kumščiu į veido sritį. Atsakovas dukrai nuolat grasino, kad išmes ją iš namų. 2021 m. rugpjūčio 2 d. dukra išvažiavo pas močiutę į Baisogalą. Dar būdama Olandijoje, ieškovė telefonu susisiekė su Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriumi, papasakojo apie susiklosčiusią situaciją. 2021 m. rugpjūčio 11 d. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pavedimu ieškovė ir dukra buvo apklaustos Radviliškio rajono vaiko teisių apsaugos skyriuje, o 2021 m. rugpjūčio 12 d. – Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje. Ieškovė prašo pakeisti nustatytą dukters gyvenamąją vietą, kadangi šiuo metu gyvenamosios vietos pakeitimas labiausiai atitiktų nepilnametės interesus ir norus. Nepilnametės nuomonė buvo išklausyta dalyvaujant teismo psichologei, kuri pažymėjo, jog su tėvu dukters ryšys nėra artimas, nes tėvas neįsiklausydavo į jos poreikius, dukra yra traumuota, galimai patyrė psichologinį smurtą. Ieškovė turi teisę nuolat gyventi Nyderlandų Karalystėje, jai suteiktas šalies nuolatinio gyventojo asmens kodas. Ieškovė dirba aplinkos tvarkytoja kempinge, yra apdrausta sveikatos draudimu, vidutiniškai gauna 1 100 Eur mėnesinį darbo užmokestį, o jos darbo pobūdis leistų derinti darbą su dukros priežiūra. Ieškovės sugyventinis R. M. yra Nyderlandų Karalystės pilietis, nuosavybės teise valdo dviejų aukštų gyvenamąjį namą ir sutinka, kad jam priklausančiame name apsigyventų ieškovės dukra, kuriai name bus skirtas atskiras kambarys. Nyderlandų Karalystės mokyklose iš užsienio atvykusiems mokiniams teikiama olandų kalbos įgūdžių lavinimo pagalba, nes pagrindiniai kalbos įgūdžiai laikomi būtina dalyvavimo ir integracijos visuomenėje sąlyga. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą dukrai po 214,00 Eur per mėnesį, nes tokio dydžio išlaikymas dukrai buvo priteistas iš ieškovės 2020 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, įvertinus nepilnametės dukros poreikius.

Atsiliepimas

3. Atsakovas V. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad dukra mokosi 7 klasėje, kitų kalbų nemoka, nes tik pradėjo mokytis rusų ir anglų kalbų, todėl išvykus į užsienio šalį, pirmiausia jai tektų metus ar du mokytis svetimos šalies kalbos. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos moko ne prasčiau nei vakarų šalyse, taigi dukrai žymiai naudingiau mokytis Lietuvoje. Gyvendama pas atsakovą dukra papildomai mokėsi muzikos mokykloje choro ir fortepijono klasėse. Savo bute ji turi pianiną. Ieškovė Nyderlanduose gyvena sugyventinės sąlygomis, pati neturi jokio būsto, jokių garantijų, kad jos sugyventinis visam gyvenimui bus dosnus ar, kad rūpinsis dukra geriau nei atsakovas. Vaiko pareiga yra mokytis ir ruoštis suaugusios gyvenimui, kas Lietuvoje jai labiau tinkama, ypač atsižvelgiant į tėvo aukštesnį išsilavinimo ir dorovingumo lygį nei motinos. Dabar atsiradęs dukros noras vykti į Nyderlandus nė kiek neatitinka jos svarbiausių gyvenimo tikslų, yra tik motinos pažadai ir vilionės. Kol dukra netapo įžūlia, atsakovui kaip tėvui nereikėjo jos moralizuoti. Nors teigiama, kad dukra patyrė psichologinį ir fizinį smurtą ir dėl to 2021 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė skundėsi policijai, tačiau policija, atlikusi tyrimą, to nepatvirtino. Psichologinį smurtą dukra įvardija liepimą susitvarkyti savo darbo stalą, pasikloti lovą, prašymą nekarpyti nagų lovoje, priminimą atlikti mokytojų užduotus namų darbus bei namų ruošos darbus. Atsakovas gamina valgį, suplauna indus, nuperka maistą, tvarko drabužius, taiso, ką reikia, o ji tik bent kartą savaitėje surenka dulkes nuo parketinių grindų ir baldų bei išsiplauna vonią po savo maudymosi. Atsakovas skatino dukrą daugiau bendrauti su motina, prašė dukros, kad ieškovei primintų apie alimentų mokėjimą, nes ieškovė jam skolinga 4 313,00 Eur, tačiau ieškovė dukrą kurstė nepaklusti tėvui ir su juo nebegyventi. Praeityje pati ieškovė ne vieną kartą mušė mažametę diržo sagtimi, dukra du kartus buvo pabėgusi iš motinos namų. Dukros perdavimas auklėti motinai nebus dukrai naudingesnis, nes vien pratęsti mokslus Nyderlanduose yra tas pats, kaip pradėti nuo antros klasės, prarandant įdirbį Lietuvos mokyklose. Milikonių progimnazijos ir Sakralinės muzikos mokyklos vadovai atsakovą charakterizuoja teisingai, kaip griežtą, pareigingą, komunikabilų, rūpestingą, tinkamai vykdantį pareigas. Prašo nekeisti dukros gyvenamosios vietos, o ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės susidariusią 4 313,00 Eur skolą.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Kauno miesto VTAS) pateiktoje išvadoje nurodė, kad šalys dėl nesutarimų sprendžiant klausimus, susijusius su dukters priežiūra ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, jiems žinomi nuo 2010 m. Iki 2021 m. rugpjūčio 9 d., kai tėvas kreipėsi dėl dukters išvykimo gyventi pas jo močiutę R. P., Kauno miesto VTAS neturėjo pranešimų dėl vaiko priežiūros. Nors teismas leido mergaitei išvykti į Nyderlandų Karalystę iki galutinio procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo, tačiau išaiškėjo, kad mergaitė Nyderlandų Karalystėje į ugdymo įstaigą gali būti užrašyta tik turint teismo sprendimą, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Dėl šios priežasties mergaitei nustatyta laikinoji priežiūra pas R. P.. Mergaitė lanko Baisogalos gimnaziją. Ji po 2021 m. rugpjūčio 8 d. konflikto su tėvu, atsisakė grįžti gyventi pas atsakovą, nurodydama, kad tėvas smurtauja jos atžvilgiu. Mergaitė pageidauja gyventi kartu su savo mama. Specialistų nuomone, atsakovo elgesys nesikeičia, vyrui rekomenduota lankyti pozityvios tėvystės ugdymo programą, kursus, seminarus, mokymus, siekiant formuoti pozityvų požiūrį į dukters auklėjimą, mokytis konstruktyvaus bendravimo su dukra; psichologo / psichoterapeuto konsultacijos, orientuotos į saugaus santykio su dukra kūrimą, mokantis atliepti vaiko emocinius, psichologinius poreikius, padėti suvokti šeimoje susidariusią situaciją bei stiprinti psichinę sveikatą, gerinti tarpusavio santykius su dukra, mokytis pozityvių komunikacijos būdų su vaiko motina, siekiant užtikrinti E. J. interesus. Atsakovas savo elgesio nekeičia, nesutinka su pateiktomis rekomendacijomis, todėl E. J. išvykimas į Nyderlandų Karalystę neprieštarauja vaiko interesams. Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo lėšas šalių dukters išlaikymui atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-614-877/2020 nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustatė nepilnametės dukters E. J. , gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-614-877/2020 dalį, nustatančią nepilnamečio vaiko išlaikymą, ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 214,00 Eur nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės dukters piniginių lėšų uzufrukto teisėmis tvarkytoja paskyrė jos motiną G. P. . Nustatė, kad nepilnametė dukra E. J. ir tėvas V. J. bendrauja abipusiu tarpusavio sutarimu, nenustatant konkrečios bendravimo tvarkos. Priteisė iš atsakovo ieškovei 856,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo valstybei 58,00 Eur žyminį mokestį ir 17,38 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nustatė, kad šalių dukra nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio faktiškai su tėvu jo namuose negyvena, todėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas neturės kokių nors pasekmių vaiko psichologinei būsenai aplinkos stabilumo prasme, atvirkščiai, vaikas šiuo metu turi stabilesnį ryšį su motinos gyvenamąja vieta, aplinka, motinai artimu žmogumi – mamos mama. Byloje nėra ginčo, kad atsakovo nuosavame dviejų kambarių bute nepilnametei dukrai yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos, tačiau byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad atsakovas turi kategorišką nuomonę vaiko auklėjimo klausimais, neatsižvelgia į tai, jog dukra yra paauglė, neįsiklauso į jos nuomonę, nuolat jai priekaištauja dėl jos elgesio, vaikas tėvo bijo, gyvendama su juo jaučiasi emociškai pažeidžiama, jaučią nuolatinę įtampą ir stresą, jai nesiseka mokytis, jaučia kitokius sveikatos sutrikimus (skaudą galvą, pykina, kankina nemiga). Šalių nepilnametė dukra, kuriai bylos nagrinėjo metu yra jau 14 m., buvo apklausta teismo posėdyje, ir pareiškė tvirtą apsisprendimą ir norą gyventi su mama.

7. Teismas nustatė, kad nors byloje beveik nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas Nyderlanduose, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė dirba, gauna nuolatines pajamas, turi leidimą gyventi Nyderlandų Karalystėje, turi sveikatos draudimą, gyvenamąją vietą, ir šios aplinkybės leidžia spręsti, kad E. J. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarautų vaiko interesams. Teismas sprendė, kad nepilnametei dukrai gyvenant pas motiną būtų užtikrintos tinkamos ir pakankamos buities ir gyvenimo sąlygos, toje aplinkoje jai nekiltų pavojus jos saugumui, priešingai, vaikas, gyvendamas su motina, jausis emociškai stabiliai bei saugiai. Teismas vertindamas byloje esančius įrodymus, šalių, nepilnamečio vaiko ir išvadą teikiančios institucijos atstovės nuomonę, sprendė, jog vaiko gyvenamoji vieta keičiama iš esmės dėl atsakovo elgesio, jo netinkamo elgesio, auklėjimo bei bendravimo su vaiku, tačiau ne dėl pas atsakovą esančių netinkamų gyvenimo ir buities sąlygų.

8. Dėl vaiko išvežimo į užsienio valstybę teismas nurodė, kad mergaitė išreiškė norą gyventi su mama, savarankiškai mokosi olandų kalbos, kas leidžia manyti, kad ji objektyviai vertina savo galimybes dėl nuolatinio gyvenimo užsienio šalyje ir galimų tokių pokyčių pasekmių. Šalių dukros ryšys su ieškove yra pastovus ir glaudus, su mergaite buvo kalbama apie jos išvykimą gyventi į Nyderlandus, mergaitė šį pasikeitimą vertina teigiamai. Priešingai nei teigia atsakovas, šalių nepilnametės dukters išsakyta nuomonė, su kuriuo iš tėvų ir kurioje valstybėje ji nori gyventi, nagrinėjamu atveju yra labai svarbi ir į ją būtina atsižvelgti. Mergaitė yra pakankamai brandi, galinti išreikšti savo nuomonę. Byloje nenustatyta, kad vaiko noro susiformavimui galėjo būti daroma įtaka, todėl tenkino ieškinio reikalavimą dėl leidimo išvežti nepilnametę dukrą į Nyderlandų Karalystę nuolat gyventi.

9. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo teismas nurodė, kad ieškovė dirba aplinkos tvarkytoja kempinge, yra apdrausta sveikatos draudimu, vidutiniškai gauna 1 100 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Ieškovės sugyventinis R. M. yra Nyderlandų Karalystės pilietis, nuosavybės teise valdo dviejų aukštų gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), yra pateikęs sutikimą, kad ieškovės dukra gyventų jam nuosavybės teise priklausančiame name. Duomenų apie ieškovės vardu nuosavybės teise turimą turtą ar transporto priemones, jos atžvilgiu vykdomus išieškojimus Lietuvos Respublikoje byloje nėra. Atsakovas nedirba, yra senatvės pensininkas, jo gaunama senatvės pensija yra 268,67 Eur. Atsakovo vardu registruota V. J. įmonė „Rokelių trinkelė“, kuri, atsakovo teigimu, veiklos nevykdo. Atsakovo vardu nuosavybės teise yra įregistruotas automobilis, kurio dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi registruotą nekilnojamąjį turtą: negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini); 51,83 kv. m, 2 kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini).

10. Teismas sprendė, kad atsakovas turi galimybę ir yra pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, nes jis privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai. Pažymėjo, kad jei atsakovo netenkina jo gaunamos pajamos arba esama turtinė padėtis, jis turi dėti visas pastangas, net ir būdamas senatvės pensininku, gali susirasti darbą, kad galėtų tinkamai atlikti savo pareigą vaikui. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurį visą ar jo dalį gali parduoti ar nuomoti ir tokiu būdu teikti išlaikymą vaikui arba teikti išlaikymą turtu. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas dukrai po 214 Eur per mėnesį yra mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos. Be to, tokio pat dydžio išlaikymas dukrai buvo priteistas ir iš ieškovės 2020 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, įvertinus šalių dukters poreikius.

11. Teismas nurodė, kad turi būti patenkinti bent minimalūs būtinieji vaiko poreikiai, o atsakovo galimybės teikti išlaikymą (nedirba, yra senatvės pensininkas) nagrinėjamu atveju yra ribotos. Kai sprendimu iš ieškovės buvo priteistas išlaikymas, nepilnamečio vaiko poreikiai dėl jo amžiaus pasikeitė – padidėjo poreikiai maistui, ugdymui, aprangai ir kt., be to, dėl ekonominių pokyčių nuo 2020 metų, pasikeitė ir prekių bei paslaugų kainos, todėl nepilnamečiam vaikui reikalingas didesnis išlaikymas. Teismo nuomone, 214 Eur išlaikymo per mėnesį (atitinkamai ieškovei tenka ne mažiau kaip 214 Eur išlaikymo prievolė) priteisimas iš atsakovo nepažeis proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Nei ieškovė, nei atsakovas neturi kitų išlaikytinių, taip pat neturi specialiųjų poreikių, todėl laikė, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo ir ši suma yra pakankama vaiko poreikiams tenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atsakovas V. J. patikslintu apeliaciniu skundu prašo sumažinti priteistas periodines išmokas dukros E. J. išlaikymui iki 50 Eur per mėnesį ir panaikinti ieškovei priteistas 856,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

1.1. Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš jo buvo priteistos ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad ieškovė pati pasirinko bylą vesti per advokatą.Vertina, kad jo veiksmai nėra priežastiniu ryšiu susiję su minėtomis išlaidomis.

1.2. Nurodoma, kad dukrai palikimu liks atsakovo dviejų kambarių butas ir garažas. Garažo parduoti dabar neįmanoma, nes nebus kur laikyti sandėliuojamų medžiagų. Pinigų atsakovas jau nebeturės ir priteistų sumų mokėti nepajėgs. Atsakovas gauna tik senatvės pensiją, mažesnę už skurdo ribą. Ieškovės išlaikymo dukrai įsiskolinimas yra 4 313 Eur ir ji neskuba skolos grąžinti, nors gerai uždirba, t. y. po 2 400 Eur per mėnesį (dirba 1,5 etato). Ieškovės advokatė nurodė, kad ieškovės darbo užmokestis tik 1 100 Eur. Atsakovo mokamas vaikui išlaikymas nebus reikšmingas iekovei gaunant didelį darbo užmokestį.

13. Ieškovė G. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiami šiais argumentais:

2.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia bloga ir jis turi galimybę ir yra pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą dukrai (214 Eur per mėnesį). Negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai arba jos sugyventiniui. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pagal savo sveikatos būklę, nors ir būdamas senatvės pensininkas, negalėtų dirbti, juo labiau, jis turi individualią įmonę. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, net ir būdamas senatvės pensininku, gali susirasti darbą, kad galėtų tinkamai atlikti savo pareigą vaikui. Be to, atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurį visą ar jo dalį gali parduoti ar nuomoti ir tokiu būdu teikti išlaikymą vaikui arba teikti vaikui išlaikymą turtu, nes atsakovas turi butą ir du garažus. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad garažus naudoja senų daiktų ir įvairių medžiagų laikymui. Todėl teismo išvada, kad atsakovas galėtų disponuoti šiuo turtu taip, kad gautų papildomų pajamų, yra pagrįsta.

2.2. Ieškovė šioje byloje patyrė 856,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo ir leidimą išvežti vaiką į užsienio valstybę, 600,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai bei 181,80 Eur išlaidas už vertimo paslaugas. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais – sąskaitomis faktūromis, jų apmokėjimą patvirtinančiais mokėjimo nurodymais, teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, advokatė rengė teismui procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, atstovaudama ieškovę. Patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 856,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bei sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

16. Atsakovas apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

17. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė susirašinėjimo su dukra elektroniniu paštu kopijas (2022 m. liepos 12 d. dokumento numeris DOK-90792 priedas). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrindė aplinkybės, kad jo teikiamų įrodymų pateikimo į bylą būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Kartu pažymėtina, jog atsakovas nesuformulavo prašymo pridėti minėtus įrodymus prie bylos, nenurodė aplinkybių, kurias jais įrodinės. Vadovaudamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktų susirašinėjimo elektroniniu paštu kopijų nepridėti prie nagrinėjamos bylos.

Dėl išlaikymo dydžio

18. Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

19. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA – 730,00 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur. Todėl šiuo atveju išlaikymo orientacinis dydis 2022 m. turėtų būti pusė šios sumos – 266,83 Eur (533,65:2=266,83).

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės G. P. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1 100 Eur. Apeliantas nurodo, kad ieškovės G. P. darbo užmokestis yra didesnis – 2 400 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiam savo teiginiui pagrįsti V. J. į bylą nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nepilnamečio vaiko E. J. motinos (ieškovės) turtinę padėtį ir (ar) nepagrįstai sprendė nesant pagrindo nukrypti nuo išlaikymo lygiomis dalimis principo.

23. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto šalių dukters E. J. poreikių dydžio – 428 Eur per mėnesį.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Byloje nėra duomenų, kad apeliantui V. J. dėl sveikatos būklės būtų apribotas darbingumas, jam būtų nustatytas neįgalumas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių įrodymų, jog jis, nors ir būdamas senatvės pensininkas, neturi objektyvios galimybės užsiimti jo amžių bei sveikatos būklę atitinkančia darbine veikla ir iš jos gauti bent minimalias mėnesines pajamas, kurias skirtų dukros išlaikymui (CPK 178 straipsnis).

27. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo turtinę padėtį, akcentuoja, kad nors V. J. gaunama senatvės pensija nėra didelė (268,67 Eur), tačiau jam priklauso nekilnojamasis turtas: 2 kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), esanti (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – garažą (boksas), esanti (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pajamų, reikalingų teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, V. J. galėtų gauti pardavęs ir (ar) išnuomojęs jam priklausančias negyvenamąsias patalpas.

28. Apeliantas nurodo, kad jam priklausantį nekilnojamąjį turtą dukra E. J. paveldės. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Todėl atsakovo V. J. argumentai, kad galimai ateityje E. J. paveldės jam priklausantį turtą, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo išlaikymo prievolės. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog garažo parduoti dabar neįmanoma, nes nebus kur laikyti sandėliuojamų medžiagų. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Viena vertus, šis apelianto argumentas laikytinas deklaratyviu (nepagrįstu objektyviais duomenimis). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas privalo imtis aktyvių veiksmų, gauti išlaikymo prievolei vykdyti reikalingas lėšas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

29. Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš jo buvo priteistos ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad ieškovė pati pasirinko bylą vesti per advokatą. Vertina, kad jo veiksmai nėra priežastiniu ryšiu susiję su minėtomis išlaidomis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šių apelianto argumentų pripažinti pagrįstais.

Žemesnės instancijos teismas

30. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; pagal 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi šiose normose įtvirtinta taisyklė „pralaimėjusi šalis moka“ ir nustatyta išimčių galimybė.

31. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai).

32. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių netinkamą ieškovės G. P. procesinį elgesį, kuris nekeltų abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo, todėl nėra pagrindo taikyti išimtį iš CPK 93 straipsnyje įtvirtintos taisyklės „pralaimėjusi šalis moka“.

34. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Vadovaujantis nurodytais motyvais, apelianto prašymas panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei G. P. iš atsakovo V. J. priteista 856,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, netenkinamas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.

36. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir išanalizavo bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus. Tai, jog teismas padarė kitokias išvadas, nei norėtų apeliantas, nesudaro pagrindo pripažinti jas netinkamomis ar nepagrįstomis ir panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, taip pat procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Minėta, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38. Į bylą pateiktas ieškovės advokatės 2022 m. birželio 6 d. prašymas Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Prie prašymo pridėta advokato išrašyta sąskaita bei jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (2022 m. birželio 7 d. dokumento numeris DOK-15195 priedai). Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir įrodytos. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos ieškovei G. P. priteistinos iš atsakovo V. J. .

39. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei G. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaEdita ŠliumpienėRasa Urbanavičiūtė