Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei G. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

6. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta E. J., gimusios 2008-03-23 gyvenamoji vieta kartu su motina G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas iš V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters E. J., gimusios 2008-03-23 išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300 litų kas mėnesį nuo 2010-03-26 dienos iki E. J. pilnametystės bei nustatyta V. J. bendravimo su dukra Emile tvarka.

7. Po šio sprendimo priėmimo pasikeitus aplinkybėms, t. y. atsakovei išvykus į užsienio valstybę ir palikus nepilnametę dukrą ieškovui, nuo 2019 m. rugsėjo mėn. vaikui gyvenant pas ieškovą, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu, taip pat išspręsti klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.169 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti tas iš tėvų, kuris reiškia reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

9. Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.

10. Kaip matyti iš Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (b. l. 89-90) ir byloje esančių įrodymų, V. J. ir G. P. Kauno m. VTAS dėl dukters E. nepriežiūros nėra žinomi. Mergaitės tėvai tarpusavyje nesutaria, tačiau abu dukra rūpinasi.

11. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai, LITEKO duomenys, teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, leidžia labiau tikėti ieškovo pastangomis bei galimybėmis užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Ieškovas turi būstą, rūpinasi dukters ugdymu bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklose, rodo tinkamą dėmesį dukrai. Tuo tarpu atsakovė yra išvykusi į užsienio valstybę, nedirba, todėl jos galimybė suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnametei dukrai yra menka. Teismas, įvertinęs ieškovo gyvenamosios aplinkos sąlygas, kuriomis nepilnamečiam vaikui šiuo metu tenka ir priėmus teismo sprendimą tektų gyventi, sprendžia, kad nesant jokių objektyvių duomenų apie atsakovės dabartines gyvenamosios aplinkos sąlygas, ieškovo šeimos aplinkos sąlygos labiau atitinka nepilnamečio vaiko poreikius nei atsakovės, be to, šalių dukra pas ieškovą gyvena nuo 2019 m. liepos mėnesio, todėl ši aplinka jai nėra nauja, ji prie jos pripratusi, joje jaučiasi saugiai, gerai sutaria su ieškovu. 2019 m. spalio 31 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte E. J. nurodė, kad jai patinka gyventi su tėčiu, su juo praleido visa vasarą ir gyvena su juo nuo mokslo metų pradžios. Su mama, kuri išvažiavo dirbti į Olandiją, bendrauja telefonu ; mama jai sakiusi, kad ten dirbs ilgai, porą gerų metų, gal liks ten gyventi (b. l. 91-92)..

12. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad šiuo metu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina neužtikrina vaiko interesų, atsakovė neturi galimybės tinkamai rūpintis vaiku, be to, vaikas jau beveik metus laiko gyvena su ieškovu. Ieškovas įrodė, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su tėvu labiau atitiktų vaiko interesus nei teismo nustatyta gyvenamoji vieta su motina.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio

13. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

14. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Pažymėtina, kad tokio dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui nereikia papildomai įrodinėti. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Vyriausybės nutarimu Dėl minimaliojo darbo užmokesčio patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 607 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.

16. Pasikeitus aplinkybėms šalių nepilnametė dukra nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio gyvena su ieškovu, kuris vykdo pareigą užtikrinti šalių nepilnamečiam vaikui gyvenamąjį būstą bei kasdienę vaiko priežiūrą, atsakovė jokio išlaikymo dukrai neteikia, tik kelis kartus pervedė valstybės skirtą paramą vaikui. Atsakovas pateikė dukros poreikių lentelę, pagal kurią kas mėnesį išlaidos dukters poreikiams yra 172 Eur maistui, vitaminams, vaistams, 37 Eur rūbams ir avalynei, 14 Eur higienos priemonėms, 8 Eur patalynei ir jos skalbimui, 19 Eur mokymosi ir pratybų knygoms, kuprinėms, penalams, sąsiuviniams, rašymo priemonėms, 15 Eur mokestis muzikos mokyklai, 5 Eur muzikos instrumentams, 35 Eur būrelių mokesčiams, 19 Eur kompiuterijos, elektros, telefonų mokesčiai ir priemonės, 24 Eur muziejų, teatro, kino, koncertų lankymui, 23 Eur baseino lankymo mokestis, 45 Eur dviem pažintinėms kelionėms į ES šalis, 16 Eur gėlėms, dovanoms klasės draugams ir asmeninėms šventėms, 12 Eur koncertinei apranga ir avalynei, 10 Eur kelionių išlaidoms su aktyvistų kolektyvais, 20 Eur kitoms nenumatytoms išlaidoms, iš viso 488 Eur. Atsižvelgiant į vaiko amžių, realius poreikius maistui, rūbams, avalynei, higienos priemonėms įsigyti, išlaidoms bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklai bei laisvalaikiui, vaiko poreikių lentelėje nurodytos sumos laikytinos proporcingomis ir pagrįstomis. Be to, prie vaiko poreikių nėra priskaičiuotos gyvenamojo būsto išlaikymo ir komunalinių paslaugų išlaidos.

17. Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio (50 Eur) išmoka per mėnesį. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija nuo 2020 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos (60 Eur) dydžio išmoka per mėnesį. Vadinasi, valstybės mokama išmoka yra tikslinė ir skiriama vaikui, todėl valstybės mokamos išmokos suma sumažintinas šalių teiktinas išlaikymo vaikui dydis nuo 488 Eur iki 428 Eur.

18. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 250 Eur išlaikymą kas mėnesį. A. G. P. viešųjų registrų duomenimis neturi nekilnojamojo bei registruotino kilnojamojo turto. Nuo 2019-01-01 iki 2019-10-09 atsakovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vidutis priskaičiuotas kas mėnesį darbo užmokestis buvo 745,50 Eur. Nuo 2019-06-18 atsakovė niekur Lietuvos Respublikoje nedirbo bei teigia, kad ir gyvendama Nyderlanduose lig šiol darbo nesusirado, gyvena išlaikoma draugo. Atsakovas nurodo, kad jo mėnesio pajamos yra 238 Eur dydžio pensija (b. l. 54-60), turi gyvenamąją patalpą- butą (duomenys neskelbtini), automobilį (b. l. 15, 61-62). Pateikti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad vienos šalies turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei kitos, kad šalys dėl sveikatos būklės neturi galimybės dirbti ir gauti pajamas, reikalingas vaikui išlaikyti, todėl spręstina, kad prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis (po 214 Eur) turi prisidėti abu tėvai.

19. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tėvų pareigai prisidėti prie vaikų išlaikymo įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010‑05‑27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsakovė byloje CPK leistinais įrodymais nepaneigė ieškovo nurodytos sumos šalių vaiko poreikiams tenkinti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str. 1 d.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Kaip matyti iš įrodymų apie atsakovės įsidarbinimą ir gautas pajamas, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 18 d. ji niekur nedirbo, nors yra darbingo amžiaus ir duomenų apie jos blogą sveikatos būklę, dėl kurios negalėtų dirbti ir teikti išlaikymą savo dukrai, nėra. Taip pat nėra duomenų apie kitus atsakovės išlaikomus asmenis.

1. Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), dėl to prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas lemia, kad atsakovė, nepriklausomai nuo jos turtinės padėties, privalo teikti bent minimalius poreikius atitinkantį išlaikymą kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametės dukters E. J. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dukrai priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, šalių nepilnamečiam vaikui iš atsakovės priteistinas išlaikymas po 214 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.208 str.), nustatant, kad tokio dydžio išlaikymą atsakovė privalo mokėti dukters E. J. išlaikymui iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o ieškovui pavestina uzufrukto teise tvarkyti E. J. skirtas lėšas iki jos pilnametystės(CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

20. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

21. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriamas ieškovas V. J. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

22. Pažymėtina, kad prievolė išlaikyti vaikus yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis (CK 3.196, 3.201 str.).

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

23. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.).

24. Nagrinėjamos bylos atveju pasikeitus faktinėms aplinkybėms, turinčioms esminę reikšmę šalių nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, ir konstatavus esant pagrindą pakeisti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu, yra pagrindas panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimu nustatytą ieškovo V. J. bendravimo su dukra E. tvarką. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kad dukra jau beveik metus laiko kasdienio ryšio su savo mama G. P. neturi, taip pat į tai, kad jokio ginčo dėl bendravimo su dukra tarp bylos šalių nėra, ieškovas nedaro jokių kliūčių atsakovei bendrauti su dukra jos pageidaujamu laiku, atsakovė bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, atsakovės bendravimo tvarka su dukra nenustatoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Ieškovas buvo pareiškęs du ieškinio reikalavimus - prašė nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su juo bei priteisti iš atsakovės 250 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai. Pirmasis reikalavimas patenkintas visiškai, antrasis iš dalies, (86 procentai), t. y. iš viso patenkinta 93 procentai ieškinio reikalavimų. Atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

26. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sumokėjo dalį žyminio mokesčio (20 Eur) bei 2019 m. spalio 9 d. nutartimi buvo atleistas nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), bei į atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui grąžinama 9 Eur žyminio mokesčio dalis. Iš atsakovės priteistinas valstybei 177 Eur (214×12×3%×86%+100) žyminis mokestis, taip pat iš atsakovės priteistinos 23,65 Eur (25,43×93%) išlaidos, susijusius su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 6 p., 85 str. 1 d. 1 p., 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p.,10 p., 96 str. 1 d.).

27. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-271, 279, 282, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą šalių nepilnametės dukters E. J. gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką ir priteistą išlaikymą:

1. Nepilnametės E. J., gimusios 2008 m. kovo 23 d., gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos tėvu V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2. Sprendimo ketvirtoje pastraipoje nustatytą V. J. bendravimo su E. J. tvarką pripažinti negaliojančia;

3. Priteisti iš G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters E. J., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui 214 Eur (dviejų šimtų keturiolikos eurų) kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-09-23) iki E. J. pilnametystės; išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

4. E. J. skirtų lėšų tvarkytoju iki jos pilnametystės uzufrukto teise paskirti jos tėvą V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 177 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ir 23,65 Eur (dvidešimt tris eurus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, viso – 200,65 Eur (du šimtus eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.