Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atstovo Virgilijaus Kvedaro skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. liepos 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija 2021 m. gruodžio 9 d. nutarimu R. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalį paskyrė 140 Eur baudą už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 8 d. apie 9.56 val. būdamas viešoje vietoje, tarp (duomenys neskelbtini) necenzūriniais žodžiais pradėjo įžeidinėti pranešėją, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Vilniaus regiono apylinkės teismas Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi panaikintas Institucijos 2021 m. gruodžio 9 d. nutarimas ir byla grąžinta institucijai atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.

Institucija 2022 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. K. pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį paskyrė 170 Eur baudą už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 8 d. apie 9.56 val. būdamas viešoje vietoje, tarp (duomenys neskelbtini) necenzūriniais žodžiais pradėjo įžeidinėti pranešėją, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

R. K. atstovas Virgilikjus Kvedaras skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą R. K. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad 2014 metais su drauge įsigijo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Įsigijus namą, jis iškarto nebuvo aptvertas tvora. Priešais gatvėje gyvenantys kaimynai – J. ir S. K. savo namo sklype buvo įsirengę maisto prekių ir gėrimų parduotuvėlę (kioską), jos klientai ir lankytojai Pareiškėjo sklypu naudojosi kaip automobilių parkavimo vieta. Pareiškėjui pradėjus savo namų valdos tvarkymo darbus, sklypą aptverdamas tvora, įrengdamas namo apsaugos sistemą, kaimynų K. parduotuvės klientai neteko buvusios vietos automobilių statymui, tad pradėjo automobilius statyti siauroje gatvėje, užtverdami Pareiškėjui įvažiavimą į savo namų valdą. Klientai ir toliau palikinėjo automobilius gatvėje, ties parduotuve, užtverdami įvažiavimą į Pareiškėjo namų valdą. Kiosko šeimininkai K. ragino kaimynus ir kiosko lankytojus nekreipti dėmesio į Pareiškėją ir jo prašymus dėmesio, koneveikdavo R. K. rusiškais keiksmažodžiais kone kasdien. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius 2021-03-04 patikrino kaimynų sklypą ir 2021-03-29 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo ir fiksavo valstybinės žemės užėmimą prisijungiant valstybinę žemę prie J. S. K. priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo manymu patikrinimo rezultatas užrūstino kaimynus J. S. K., prasidėjo dar intensyvesnis skundų rašymas NŽT, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, policijai, kaltinant Pareiškėją įvairiais pažeidimais. 2021-09-07 Pareiškėjui su broliu dirbant prie namo, J. K. pradėjo Pareiškėją plūsti necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais (dalbajobas, išsigimėlis, pederastas), I. P. išvadino „kurva", „kale", „lakūdra". Pareiškėjas dalį kaimynės įžeidimų įrašė į savo mobilų telefoną. Sekančią dieną nuo ryto kaimynė įžeidinėjo Pareiškėją ir jo šeimą, o kaimynas S. K. tyčia bandė užvažiuoti savo automobiliu ant Pareiškėjo. Pareiškėjas parašė pareiškimą policijai dėl J. S. K. chuliganiškų veiksmų, pridėdamas filmuotą medžiagą - 6 vaizdo įrašus. 2021-09-14 Institucija nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal LR ANK 481 str. Tačiau dėl to paties incidento jo atžvilgiu vykdoma teisena pagal ANK 481 str. 2 d.. Pareiškėjas nurodo nesuprantantis kuo grindžiamas skundžiamas nutarimas ir nurodo, kad jis nevartojo necenzūrinių žodžių J. K. atžvilgiu nei 2021-09-07 ar 2021-09-08, tai ne jo leksika, ne jo kalba. Skunde taip pat nurodoma, kad surašant skundžiamą 2022-07-05 nutarimą nebuvo paskelbta jokia bylos medžiaga. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nebuvo supažindintas su bylos medžiaga, kuri buvo (nebuvo) prijungta prie bylos Teismui grąžinus bylą institucijai tirti iš naujo. Pareiškėjo atstovo manymu, teismo nurodyti byloje esantys prieštaravimai dėl tikslių įvykio aplinkybių nebuvo pašalinti institucijai tiriant bylą iš naujo. Skunde nurodoma, kad į bylą pateikti įrodymai, vaizdo įrašai byloja, kad pareiškėjo kaimynė J. K. pati vartoja keiksmažodžius pareiškėjo ir jo šeimos narių atžvilgiu, provokuoja konfliktus, keršija Pareiškėjo šeimai už jų pilietinę pareigą paviešinant valstybinės žemės užgrobimo faktą. Nurodoma, kad Pareiškėjas nemoka rusų kalbos, nevartoja keiksmažodžių, todėl mano, kad tai provokuoja kaimynus (kuriems tokia leksika yra įprasta).

Institucija savo rašytiniame atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir mano, kad skundžiamas nutarimas Nr. 10 (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) priimtas teisėtai ir pagrįstai. R. K. pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kuris pasireiškė J. K. įžeidinėjimu. Savo veiksmus R. K. atliko vietoje, kuri atitinka viešosios vietos sąvoką, o būtent - gatvėje. Pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, liudytojų paaiškinimais ir kita medžiaga. Po to, kad administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta papildomam tyrimui, Institucija atliko papildomus būtinus tyrimo veiksmus: įvykio vietos apžiūrą ir įvykio liudytojo apklausą, ir taip pasitvirtino aplinkybė, kad R. K. administracinį nusižengimą padarė viešojoje vietoje.

Pareiškėjas R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo skundą palaiko. Jo manymu, policija, po to, kad byla buvo grąžinta tirti iš naujo, jokių veiksmų neatliko. Jo manymu, į įvykio vietą policija nevyko. Abejoja ar prie jo namo esančią vietą galima laikyti vieša vieta. Nuo tos vietos, kur vyko konfliktas, parduotuvė yra nutolusi. Jis buvo lauke prie savo namo ir jokių rusiškų keiksmažodžių nevartojo. Su J. susiklostę konfliktiniai santykiai, nes jie užgrobė valstybinę žemę. Be to, jie naudojo jų žemę savo pirkėjų mašinoms statyti. Kai paprašė, kad nebūtų statomos mašinos, prasidėjo konfliktai. Įvykio dieną toje vietoje L. T. nebuvo, su ja niekada nėra kalbėjęs. Viskas vyko po 9.00 val. ryto. Parduotuvė pradeda dirbti 10.00 val..Prieš J. K. pradėta administracinė teisena, nes ji keikė jo sugyventinę, rodė necenzūrinius gestus prie mažamečio vaiko. Jų pašto dėžutę užkišinėja su degtukais, ant kelio pridėjo varžtų, kad padangos prakiurtų. Iki šiol vyksta konfliktai, kurie virsta į teisinius ginčus. Su liudytoju A. A. tokie pat santykiai, nes ten irgi yra žemės interesas. Rugsėjo 8 d. buvo jis, jo brolis ir mano draugė. J. K. buvo pas save. J. K. vyras irgi buvo, jis ant jo vos neužvažiavo su automobiliu. Liudytojai turi interesą jį šmeižti, nes buvo užsigrobę gabalą žemės, jie pjudo šunis ant jų. Skundė juos gyvūnų teisėms, o jie jam kerštauja. Tarp jo su L. T. nėra konflikto. Filmavo savo teritorijoje, o ten buvo pareiškimas, kad filmuoja kitur.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad Pareiškėjas negali pasakyti dėl ko kai kurie žmonės liudija prieš jį. Mano, kad negalima netikėti liudytojų parodymais, nes jie yra įspėti dėl melagingų parodymų davimo. Paaiškino, kad jei ginče panaudoti necenzūriniai žodžiai, kuriuos girdi kiti žmonės, laikoma, kad ta vieta vieša. Nors pareiškėjas nurodo, kad nekonfliktuoja, bet Institucijos atstovo manymu, jis pats inicijuoja konfliktą

Liudytoja J. K. 2022-03-23 teismo posėdžio metu paaiškino, kad konfliktai su Pareiškėju tęsiasi jau metus laiko. Jis jai rodo nepadorius gestus, išvadina necenzūriniais žodžiais. Konfliktai kyla, nes jie atidarė parduotuvę, o pareiškėjas pastatė ant kelio autobusą, dėl ko žmonės negali įeiti į parduotuvę. Pareiškėjas iš ten nepatraukia autobuso, nes jis stovi jo žemėje. 2021 m. rugsėjo 8 d. Pareiškėjas sakė, kad ji sumokės už ratus. Ji stovėjo savo kieme prie parduotuvės, o Pareiškėjas buvo prie savo namų, t.y. prie savo garažo ir vartodamas necenzūrinius žodžius pasakė, kad ji sumokės už ratus. Atstumas tarp jų buvo apie 3-4 metrai. Ji iškarto po to, kai buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais paskambino policijai, o pareiškėjas filmavo. Atvažiavus policijai pamatė, kad ratai pradurti. Tai buvo apie 10:00 val. ar 10:30 val. Įvykio metu dar buvo jos vyras, L. T. ir A., kuris buvo apie 2 metrus atstumu, savo kieme ir viską girdėjo, jis tuo metu dėjo šuniui ėdalą. Pareiškėjas pastoviai ją filmuoja. Policijoje vaizdo medžiagos nematė. Vyras jai nesakė, kad Pareiškėjas šoko po jo mašinos ratais, mano, kad to nebuvo. Pareiškėjas nieko nesakė dėl pravažiavimo.

Liudytoja I. P. 2022-03-23 teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. valgė pusryčius, kai išgirdo triukšmą, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Tokius žodžius vartoja J.jų atžvilgiu. Nuėjo visi į garažą. Pareiškėjas išėjo į kiemą, o ji su A. K. liko garaže. Pareiškėjas paprašė J. K. patraukti akmenis. O J. atsisakė tą padaryti vartodama necenzūrinius žodžius. Pareiškėjas priėjo prie akmenų ir vieną akmenį pastūmė su koja. Tada J. K. vyras išvažiavo iš kiemo ir akseleruodamas bandė partrenkti Pareiškėją. A. buvo savo kieme, poros metrų atstumu nuo jų. J. K. sakydama, kad buvo prie parduotuvės, ji meluoja, nes ji buvo prie garažo. Parduotuvė dirba nuo 10.00 val., o konfliktas buvo prieš 10.00 val. ir nebuvo ten jokios liudytojos. Pareiškėjas J. K. nesakė nieko dėl ratų. Konfliktai kyla dėl žemės naudojimosi tvarkos, nes 2021 m kovo mėnesį NŽT užfiksuotas žemės užgrobimo faktas. Ji nuvyko į policiją kartu su pareiškėju, bet jos neapklausė. Pareiškėjas policijai minėjo, kad jie buvo kartu įvykio metu, taip kartu buvo ir Pareiškėjo brolis. Siūlė tyrėjui peržiūrėti vaizdo medžiagą, kurioje yra užfiksuoti įvykiai ir J. K. keiksmažodžiai.

Liudytojas A. K. 2022-03-23 teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra Pareiškėjo brolis. Pas brolį važiuoja padėti dirbti visokius darbus. Brolio kaimynai konfliktiški. Brolio santykiai su kaimynais yra konfliktiniai. Tokie santykiai susiklostė, nes kaimynai atidarė parduotuvę priešais. Apie įvykį paaiškino, kad su broliu darė tvorą, kai moteris už kelio pradėjo rėkti necenzūriniais žodžiais. 2021 m. rugsėjo 8 d. ryte prasidėjo šurmulys, baigė gerti kavą kai moteris vėl pradėjo rėkti ir pirštais rodyti į namą. Sakė einantis pažiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad jie prie įvažiavimo akmenis sudėjo. Brolis pasakė, kad eis pasakys, kad akmenis patrauktų. Jis nuėjo ten ir vėl pradėjo rėkti, buvo daug keiksmažodžių. Jis sakė broliui nekreipti dėmesio. Kažkoks vyras pasakė necenzūrinius žodžius, sėdo į mašiną, bandė užvažiuoti ant brolio, bet jis spėjo pasitraukti. Matė, kaip brolis pabėgo nuo mašinos. Tada atėjo kažkoks kaimynas ir tada brolis pasakė, kad vėl skųsis. Apie pietūs jis išvažiavo ir tą dieną policijos nematė. Apie ratus jokio pokalbio nebuvo. Įvykio metu buvo apie 10 metrų atstumu nuo brolio. Viskas vyko labai greitai. Įvykio metu jis buvo garažo viduje, garažo vartai buvo atdaryti. Garažo vartai yra kampu į išvažiavimą. Atstumas iki kelio apie 10 metrų.

Liudytojas S. K. (S. K.) 2022-10-21 teismo posėdžio metu paaiškino, kad su Pareiškėju yra kaimynai. Jų santykiai konfliktiniai. Tarp Pareiškėjo ir jo žmonos vyksta pastovūs konfliktai, pareiškėjas vadina ją įžeidžiančiais žodžiais. Pareiškėjas sakė; „užmokėsi už ratus“. Neprisimena, kada tai buvo. Iš pareiškėjo keletą kartų girdėjo necenzūrinius žodžius. Pareiškėjas pastoviai keikiasi jo žmonos atžvilgiu, mano kad taip įžeidžią žmoną. Apie ratus kalbėjo prieš konfliktą dėl vazonų. Konfliktai su Pareiškėju prasidėjo kuomet jie atidarė savo parduotuvę. Pareiškėjas filmavo žmones, kurie ateina į parduotuvę. Sakė, kad kažkas iš parduotuvės klientų pradūrė jam padangas. Taip pat jam pamaišė prie vartų stovintis vazonas. Konflikto dėl žemės nebuvo, Pareiškėjas tik parašė skundą ir atvažiavo komisija, patikrino viską. Jo (S. K.) atžvilgiu sutuoktinė vartoja necenzūrinius žodžius, bet kitų žmonių atžvilgiu nevartoja. Pareiškėjas išėjo iš savo teritorijos į pagrindinę gatvę, pradėjo filmuoti jų kaimyną ir juos, kaip jie vaikšto. Priėjo prie vazono, pasakė, kad jis trukdo, su kojomis trenkė per vazoną. Jie nereagavo. Paskui, kai jis labiau įsismarkavo, apipylė jį (Pareiškėją) vandeniu. Vaizdo įrašo institucijai nepateikė. Neprisimena, ar bardamiesi vartojo necenzūrinius žodžius. Paskutinis įrašas buvo 2021 m. rugsėjo 7 d.. tuo metu A. A. buvo savo kieme tuo metu, L. T. buvo atėjusi prie parduotuvės. Atstumas nuo įvykio vietos iki parduotuvės apie 10 metrų. L. T. laukė prie parduotuvės, kol jo žmona ateis ją atidaryti. Jis gi su priekaba įvažiavo į savo teritoriją pro vartus. Kaimynas nesiruošė tą dieną niekur važiuoti, bet parašė pareiškimą, kai jis pastačiau prie savo tvoros mašiną. Tada niekas neatvažiavo ir nepatikrino. Mano, kad Pareiškėjui netrukdė išvažiuoti. Jis ir A. A. su pareiškėju nesutaria, nes jis nekenčia rusakalbių. Neapkenčia kitos tautybės asmenų ir sako, kur jiems išvažiuoti. Automobilis stovėjo pareiškėjo teritorijoje. Pareigūnai nesikreipė dėl vaizdo įrašų. Vazonai ir akmenys stovi prie jo tvoros iš gatvės pusės, valstybinėje žemėje, kur pastatyti akmenys. Valstybinėje žemėje akmenis galima patraukti ir pravažiuoti.

Liudytojas A. A. 2022-10-21 teismo posėdžio metu paaiškino, kad santykiai su Pareiškėju yra įtempti. Konfliktai vyksta dėl tautinės nesantaikos. Į policiją nesikreipė dėl tautinių įžeidimų. Konfliktai su Pareiškėju vyksta tarp jo ir K.. Įvykių būna labai dažnai. Pareiškėjas demonstratyviai filmuoja visus, kalba ir laiko telefoną. Jis kaltino S. K. dėl ratų, kad tai buvo sąmokslas, kad kažką pasamdė pradurti jam ratus. Tuo metu jis buvo kieme, tada Pareiškėjo teritorijoje tvoros nebuvo. Pareiškėjas pastoviai vaikšto po teritoriją filmuodamas ir tą dieną rėkė, kad "jūs sumokėsite". Kieme tuo metu buvo J. ir S. K.. Jis gi tuo metu buvo savo kieme. Tie žodžiai buvo konkrečiai adresuoti J.. Šioje gatvėje gyvena 25 metus ir niekada nebuvo jokių konfliktų. Po Pareiškėjo įsikraustymo viskas prasidėjo, jau sodų bendrijoje svarstomas klausimas dėl filmavimo. Vaizdo kameros nusuktos į gatvę, į parduotuvę. Jo atžvilgiu Pareiškėjas nevartoja necenzūrinės leksikos. Yra girdėjęs, kad J. K. vadina necenzūriniais žodžiais. Konfliktą atsimena, bet kurią dieną jis vyko, neatsimena. Tuo metu konfliktai būdavo tokie dažni, kad pareigūnai per savaitę atvažiuodavo 2 -3 kartus. Tada jis stovėjo prie tvoros, nuo tos vietos kur stovėjo iki vietos kur vyko konfliktas atstumas apie 5 metrus. Sodo bendrija ir pirmininkas pretenzijų dėl akmenų neturi. Tie priekaištai yra provokuojantis elgesys.

Liudytoja L. T. 2022-11-24 teismo posėdžio metu paaiškino, kad Pareiškėją pažįsta tik iš matymo kaip kaimyną. Su jo teisminių ginčų neturi. Santykiai tarp J. K. ir Pareiškėjo yra įtempti. Priežastis dėl ko, jai nežinoma. J. ir Pareiškėjo namai yra vienas priešais kitą. Pareiškėjui atsikrausčius, policija atvažiuoja dažnai, būna daug įvykių. Ji vasaros metu matė vieną įvykį, kuomet ėjo į parduotuvę. Tuo metu J. už tvoros laistė gėles, o Pareiškėjas garsiai kalbėjo, rėkė: "sovietinė šiukšlė, kurva". J. nieko jam neatsakė konflikto metu. Jis norėjo įžeisti J.. Daugiau jokių žmonių nebuvo. Negirdėjo, kad Pareiškėjas ką nors J. sakytų dėl ratų. Pareiškėjas visada filmuoja. Išvažiuojant iš namo kiemo trukdžių nėra - mašinos laisvai pravažiuoja, pėstieji gali praeiti.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).

Pagal ANK 569 straipsnį nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).

ANK 481 straipsnio 1 dalis užtraukia atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiantį kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ANK 481 straipsnio 2 dalis užtraukia atsakomybę, kai ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai. Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti šiomis alternatyviomis veikomis: 1) išsakant necenzūrinius žodžius ar rodant necenzūrinius gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamai kimbant prie žmonių; 3) atliekant kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis. (Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-99-334/2022).

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog būtinasis ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas. Būtent padariniai yra vienas iš nusikalstamos veikos ir administracinio nusižengimo atribojimo kriterijų. (Kasacinė 2019 m. vasario 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Pažymėtina ir tai, jog padariniai nėra būtinasis šio nusižengimo požymis, t. y. rimtis ir tvarka nebūtinai nurodytais veiksmais turi būti realiai sutrikdyta. Atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų ir tokių veiksmų tikslą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką. Kaltu dėl šio administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas surinkus pakankamai neabejotinų to asmens ne tik veiksmų, bet ir kaltės įrodymų.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Pareiškėjas nubaustas už tai, kad viešoje vietoje įžeidinėjo pranešėją ir taip sutrikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pareiškėjas neigia įžeidinėjęs pranešėją, t.y. J. K..

Teismui aiškinantis aplinkybes, susijusias su R. K. galimu viešosios tvarkos pažeidimu, 2022-03-23 teismo posėdžio metu liudytojais apklausė Pareiškėjo brolį A. K., I. P., bei J. K.. Apklausius liudytojus ir nepavykus pašalinti byloje esančius prieštaravimus, 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta Institucijai tirti iš naujo.

Iš kartu su 2022-07-26 Pareiškėjo atstovo skundu teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos, matyti, kad po to, kai Institucijai byla buvo grąžinta tirti iš naujo, 2022-06-02 buvo atlikta įvykio vietos apžiūrą, kurioje nurodyta, kad įvykio adresas (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokole taip pat nurodoma, apžiūros vieta yra gatvė. Tai pat iš bylos medžiagos matyti, kad atliekant papildomus tyrimo veiksmus, 2022-06-01 Institucijoje apklausta liudytoja L. T., kuri apklausos metu nurodė, kad eidama į krautuvėle pamatė Pareiškėją pradėjusį šmeižti J. K. sakydamas „Tu kurva“ ir kitus necenzūrinius žodžius. Pareiškėjas tuo metu buvo ant kelio ((duomenys neskelbtini) g.).

Teismui aiškinantis aplinkybes, susijusias su R. K. galimu viešosios tvarkos pažeidimu, 2022-10-21 ir 2022-11-24 teismo posėdžių metu apklausė A. A., S. K., L. T.. Atlikus šių asmenų apklausą visgi nepavyko pašalinti byloje esančius prieštaravimus dėl tikslios įvykio vietos ir tikslių įvykio aplinkybių. Pažymėtina, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-78/2016, Nr. 2AT-10/2018, Nr. 2AT-3/2019, Nr. 2AT-36/2019 ir kt.). Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3/2019).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu aiškino, kad Jis į gatvę faktiškai išėjęs nebuvo, tai patvirtino ir I. P. aiškindama, kad Pareiškėjas išėjo į kiemą, o ji su A. K. liko garaže. J. K. teisme aiškino, jog ji stovėjo savo kieme prie parduotuvės, tačiau šią aplinkybę paneigia I. P., aiškindama, jog J. K. įvykio metu buvo prie garažo ir negalėjo būti prie parduotuvės, nes parduotuvė dirba nuo 10.00 val., o konfliktas buvo prieš 10.00 val.. J. K. gi aiškino, jog Pareiškėjas buvo prie savo namų, o L. T. teismo posėdžio metu apie nagrinėjamą įvykį nieko paaiškinti negalėjo. A. A. nurodė, kad įvykio, kurį matė, metu, Pareiškėjo teritorijoje tvoros nebuvo. Iš byloje vaizdo įrašo matyti, kad Pareiškėjas vaikščiojo keliu, tačiau teismo manymu Pareiškėjo vaikščiojimas keliu ir trumpu pokalbių ir vaizdų filmavimas, kuriuose nėra užfiksuoti nutarime nurodomi jo paties galimai išsakyti įžeidžiantis veiksmais, savaime nepatvirtina, kad įvykio vieta buvo viešoje vietoje ir kad dėl Pareiškėjo veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Be to iš vaizdo įrašo matyti, kad Pareiškėją ir J. K. skiria tvora. Nors įvykio vietos apžiūros protokole Institucija nurodė, kad įvykio vieta yra gatvė, visgi byloje vienareikšmiškai nėra nustatyta, kad R. K. nutarime nurodomus veiksmus atliko vietoje, kuri atitinka viešosios vietos sąvoką. Nesant galimybės pašalinti šių prieštaravimų, visos abejonės vertintinos Pareiškėjo naudai, todėl darytina išvada, kad byloje esantys duomenys šiuo atveju nėra pakankami konstatuoti, jog Pareiškėjas viešoje tyčia įžeidinėjo J. K. siekdamas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Be to įvykio liudininkais apklaustas A. A. nurodė, kad konflikto metu jis buvo savo kieme, taip pat nurodė, kad nesutarimai tarp Pareiškėjo ir K. yra dažni ir dažnai atvažiuoja policija, todėl tiksliai nagrinėjamo įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo. Nėra nustatyta, kad nesutarimai tarp Pareiškėjo ir K.tiesiogiai paveikė ar sukėlė nepatogumus kitiems asmenims ar sutrikdė jų rimtį. Teisme apklausti liudytojai A. A., L. T. patvirtino, kad tarp Pareiškėjo ir K. konfliktai yra asmenio pobūdžio ir tęsiasi jau ilgą laiką. Liudytoja L. T. parodė, kad ji nesupranta dėl ko vyksta konfliktai. Taigi skundžiamame nutarime nurodytas konfliktas vykęs tarp Pareiškėjo ir J. K., remiantis liudytojų parodymais vyko trumpą laiką, o kiti byloje esantys duomenys nėra pakankami konstatuoti, jog Pareiškėjas siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl tai paneigia tyčios, kaip būtinojo ANK 481 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymio, buvimą. Todėl teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog šiuo atveju buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

R. K. pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kuris pasireiškė J. K. įžeidinėjimu. Šiuo atveju visgi pažymėtina, kad pagal teismų praktiką įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Analizuojant įžeidžiamo kibimo sąvoką, pažymėtina, jog esminę reikšmę vertinant, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai pasireiškė įžeidžiamu kibimu, turi semantinė atskirų žodžių, ištartų nukentėjusiajam asmeniui, prasmė ir kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiamos vertinant tai, ar kaltininko veiksmai įžeidė adresatą, ar ne. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Iš bylos medžiagos duomenų matyti, jog tarp R. K. ir J.ir K. yra susiklostę konfliktiniai santykiai dėl asmeninių nesutarimų. Kaip matyti iš paaiškinimų vyksta konfliktinės situacijos dėl žemės, mašinų statymo. Manytina, kad šiuo atveju Pareiškėjo ir J. K. konfliktas nėra peržengęs privataus dviejų asmenų nesutarimo ribas, o Pareiškėjo veiksmai buvo nukreipti į asmeninių santykių aiškinimąsi. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors kaimynų konfliktas nėra etiškas ir priimtinas elgesys, tačiau ne kiekvienas etikos reikalavimų neatitinkantis asmens elgesys užtraukia administracinę atsakomybę ir poreikį valstybės vardu asmeniui taikyti įstatyme numatytas sankcijas. Pabrėžtina, jog asmuo manydamas, kad jį įžeidė ir jautėsi pažeminta, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Teismų praktikoje nurodoma, kad esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis, administracinės atsakomybės klausimas neturėtų būti svarstomas. (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-144-348/2022)

Teismas pažymi ir tai, kad pagal 2021-08-14 Pareiškėjo pareiškimą dėl analogiškų įžeidimų jo atžvilgiu skundžiamo nutarimo aplinkybėmis, Institucija administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 481 straipsnį J. K. ir S. K. atžvilgiu nepradėjo, pastarųjų veiksmuose neįžvelgusi administracinio nusižengimo požymių.

Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad Institucija, surašiusi protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, nagrinėjamoje byloje abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nepanaikino. Šioje byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių R. K. veikoje esant ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, todėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2022 m. liepos 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena R. K. nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Pareiškėjo atstovas pateikė į bylą įrodymus apie šioje byloje Pareiškėjo patirtas 822,80 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą, kurias prašo priteisti iš valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Pareiškėjo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti sudaro išlaidos už skundų parengimą bei atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos (b. l. 46-53).

ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

Spręsdamas klausimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ pripažinta, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; ir kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukiama nenustačius administracinio nusižengimo sudėties, teisė iš valstybės reikalauti jo patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo pripažįstama ir aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021). Nesant nustatyto detalesnio teisinio reguliavimo dėl to, kokia konkrečiai valstybės institucija ir kokia tvarka privalo atlyginti minėtas išlaidas, taikant BPK 105 straipsnio 5 dalį pagal įstatymo analogiją, minėtų išlaidų atlyginimas buvo priteisiamas iš valstybės. Naujesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas yra priteisiamas iš konkrečios valstybės ar savivaldybės institucijos, kuri dalyvavo teismo procese bylos šalies teisėmis ir kurios sprendimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo panaikintas (nutrauktas) (nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-8-788/2022, 2AT-14-489/2022, 2AT-41-976/2022). Šiuo atveju institucija, priėmusi naikintiną nutarimą dėl R. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn, yra Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Atsižvelgiant į tai, kad R. K. administracinio nusižengimo teisena nutraukiama ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, byloje pateikti įrodymai apie jo patirtas 822,80 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, šių išlaidų dydis nelaikytinas per dideliu, asmens patirtos išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, todėl yra pagrindas pripažinti šias išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti jų atlyginimą iš Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. K. atstovo advokato Virgilijaus Kvedaro skundą tenkinti.

Panaikinti todėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2022 m. liepos 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną R. K. nutraukti.

Priteisti R. K. iš Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato 822,20 Eur proceso išlaidų už advokato teisines paslaugas.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.