- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-29
- Bylos Nr.
- AN2-503-926/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininko V. L. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. spalio 4 d. nutarimo, kuriuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. gegužės 14 d. nutarimas buvo panaikintas, administracinio nusižengimo teisena G. V. (toliau – G. V.) atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu G. V. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2019 m. kovo 14 d. 15.00 val., vairuodama transporto priemonę KIA PICANTO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, važiuodama šalutiniu keliu ir įvažiuodama į pagrindinį kelią, į žiedinę sankryžą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio juo atvažiuojančiam kitam automobiliui CITROEN XSARA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris, nesuvaldęs automobilio, slydo, apsisuko ir priekine kaire dalimi trenkėsi į automobilį KIA PICANTO, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 203 punktą.
2. Už šio administracinio nusižengimo padarymą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu G. V. buvo skirta 30 (trisdešimties) eurų bauda.
3. Nesutikdama su priimtu nutarimu, G. V. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. spalio 4 d. nutarimu G. V. skundą tenkino, panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. gegužės 14 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną G. V. atžvilgiu nutraukė.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. gegužės 14 d. nutarimą nepakeistą.
4.1. Institucijos teigimu, iš karto po analizuojamo eismo įvykio buvo sudarytas eismo įvykio vietos planas ir apžiūrėta eismo įvykio vieta. Priimant nutarimą byloje įvertinti visi įrodymai, t. y. administracinio nusižengimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimų pobūdis ir lokalizacija užfiksuota fotonuotraukose, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio dalyvių paaiškinimai. Pabrėžiama ir tai, kad G. V. sutiko su eismo įvykio schema ir savo parašu tai patvirtino. Jokių papildomų pastabų nenurodė nei po nubraižyta schema, nei savo pirminiame paaiškinime, o eismo įvykio schema neprieštarauja eismo įvykio nuotraukoms. Be to, vertinamu atveju G. V. buvo skirta minimali piniginė bauda, vadovaujantis ANK 34 straipsniu, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Atsiliepimas
5. Administracinėn atsakomybėn traukiamos G. V. atstovė advokatė R. L. pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti; iš Institucijos G. V. naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokatės R. L. suteiktas teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
5.1. G. V. atstovės įsitikinimu, esant pakankamai surinktų įrodymų išvadai, jog G. V. automobilis buvo pagrindiniame kelyje, nekliudė kitoms transporto priemonėms, tačiau automobilio CITROEN XSARA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui nesuvaldžius transporto priemonės, ji trenkėsi į G. V. transporto priemonę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog eismo įvykis įvyko ne dėl G. V. kaltės, o jai administracinis nusižengimas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį buvo inkriminuotas nepagrįstai, kadangi G. V. ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, nesant kliūčių jai ir pati nesudarydama kliūčių kitiems eismo dalyviams, iš šalutinio kelio ji įsuko pagrindinį kelią – žiedinę sankryžą, ir jau pagrindiniame kelyje, pirmoje eismo juostoje, jai nuvažiavus apie 20 m, į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė kita transporto priemonė, kuri priešingai – nesiėmė visų būtinų saugumo priemonių – nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko, slydo ir trenkėsi į G. V. automobilį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas G. V. buvo surašytas už tai, kad ji, vairuodama transporto priemonę KIA PICANTO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, važiuodama šalutiniu keliu ir įvažiuodama į pagrindinį kelią, į žiedinę sankryžą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio juo atvažiuojančiam kitam automobiliui CITROEN XSARA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris, nesuvaldęs automobilio, slydo, apsisuko ir priekine kaire dalimi trenkėsi į automobilį KIA PICANTO. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu sprendė, kad G. V. kontakto su automobiliu KIA PICANTO metu jau važiavo žiedinėje sankryžoje, jos pirmojoje eismo juostoje, tokiu būdu, jos vairuojamas automobilis jau buvo pagrindiniame kelyje, dėl ko, jai nekilo pareiga duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms, tačiau, sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Jos padarytos administracinio nusižengimo bylą apylinkės teisme išnagrinėjus neišsamiai, nepašalinus liudytojų parodymuose ir rašytiniuose jų paaiškinimuose esančių prieštaravimų, nesiaiškinant jų priežasčių, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.
10. Ginčo dėl to, jog šio nutarimo 1 punkte nurodytu laiku ir vietoje įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, t. y. G. V. automobilis KIA PICANTO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir A. B. analizuojamo įvykio metu vairuotas automobilis CITROEN XSARA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Vertinamu atveju kyla klausimas tik dėl to, ar G. V. veiksmai, jai teigiant, jog eismo įvykio metu ji jau važiavo pagrindiniu keliu, t. y. žiedine sankryža, todėl neprivalėjo duoti kelio ta pačia žiedine sankryža judančiam automobiliui CITROEN XSARA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turėjo įtakos komentuojamo eismo įvykio kilimui.
11. Kaip nustatyta kartu su G. V. jos vairuojamame automobilyje eismo įvykio metu buvusių liudytojų I. L. ir A. S. 2019 m. kovo 14 d. rašytiniais paaiškinimais, eismo įvykis įvyko G. V. iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) žiedą (ROIK Nr. 19100298892 byla, b. l. 9, 10). Tokios pačios faktinės vertinamo įvykio aplinkybės, t. y. kad G. V. ir A. B. vairuojamų automobilių kontaktas įvyko G. V. dar tik įvažiuojant į žiedinę sankryžą, savo 2019 m. kovo 14 d. rašytiniu paaiškinimu patvirtino ir pati G. V. (ROIK Nr. 19100298892 byla, b. l. 11). Tačiau, apklausiamos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek liudytojos I. L. ir A. S., tiek ir administracinėn atsakomybėn traukiama G. V. šias aplinkybes iš esmės paneigė, nurodydamos, jog eismo įvykis kilo G. V. jau įvažiavus į (duomenys neskelbtini) žiedinę sankryžą ir ja pajudėjus apie 20 metrų, kas įvertinus eismo įvykio schemoje užfiksuotas aplinkybes aukštesniajam teismui kelia pagrįstų abejonių. Šioje vietoje būtina įvertinti tai, kad įvažiuodama į žiedinę sankryžą iš (duomenys neskelbtini) g., nesant galimybės iš šalutinio kelio įvažiuoti į pirmąją eismo juostą (ji skirta tik viešajam transportui), akivaizdu, kad G. V. iš šalutinio kelio iš karto įvažinėjo į antrąją eismo juostą, todėl jos nuvažiuotas žiede atstumas turėtų būti įvertintas atsižvelgiant į jos judėjimo trajektoriją jai įvažiuojant iš karto į antrąją žiedinės sankryžos eismo juostą. Ši aplinkybė, sprendžiant iš skundžiamo nutarimo turinio, vertinama nebuvo, G. V. nuvažiuotas atstumas, įvertinus būtent tokią jos važiavimo trajektoriją, nebuvo nustatinėjamas. Be to, G. V. turint galimybę į žiedinę sankryžą įvažiuoti tiek iš pirmosios (į antrąją žiedinės sankryžos eismo juostą), tiek ir iš antrosios (į trečiąją žiedinės sankryžos eismo juostą) (duomenys neskelbtini) g. esančios eismo juostos, aplinkybė, iš kurios juostos G. V. vis tik pajudėjo, taip pat nebuvo aiškinamasi.
12. Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste svarbu ir tai, kad nors nei liudytojų, nei G. V. rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuotos aplinkybės dėl G. V. veiksmų vertinamo eismo įvykio metu (ar jai jau įvažiavus į žiedinę sankryžą, ar dar tik į ją įvažiuojant) nesutapo su jų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, tačiau šių prieštaravimų pirmosios instancijos teismas nepašalino, skundžiamame nutarime jokių motyvų, paaiškinančių, kodėl analizuojamu atveju buvo atmestos I. L., A. S. ir G. V. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos faktinės aplinkybės, nepateikė.
13. Negana to, teismo posėdžio metu liudytojoms I. L. ir A. S. tvirtinant, jog automobilis CITROEN XSARA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki vertinamo eismo įvykio judėjo ketvirtąja eismo juosta, po ko staigiai kirto dvi eismo juostas ir susidūrė su antrąja jų važiavusia G. V., jokių veiksmų, siekiant nustatyti automobilio CITROEN XSARA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) judėjimo trajektoriją iki vertinamo eismo įvykio pirmosios instancijos teismas taip pat nesiėmė, tokiu būdu iš esmės patikėdamas G. V. ir jai palankių liudytojų, be kita ko, gerų G. V. draugių, parodymais. Svarbu ir tai, kad pats A. B., tiek aukščiau aptartų liudytojų, tiek ir G. V. parodymais, važiavęs ketvirtąja eismo juosta ir staigiai trenkęsis į antrąja eismo juostą judančią G. V., teismo posėdžio metu apklaustas nebuvo, o jo 2019 m. kovo 15 d. rašytiniame paaiškinime nei jo judėjimo trajektorija, nei automobilių išsidėstymas kelyje vertinamo eismo įvykio metu – neaptartas. Nors A. B., sprendžiant iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, dėl to paties įvykio buvo apklaustas Kauno apylinkės teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu (bylos Nr. A15.-1142-358/2019), tačiau ir čia jo apklausa nebuvo išsami, nei jo judėjimo kryptis, nei kontakto su G. V. automobiliu vieta, nei susidūrimo faktinės aplinkybės šios apklausos metu nenustatytos. Esant šių aplinkybių visumai, teismo posėdžio metu liudytojoms ir G. V. iškėlus versiją, jog A. B. iki vertinamo eismo įvykio važiavo ketvirtoje eismo juostoje (tokiu būdu, G. V. automobilis, net ir išvažiuodamas iš šalutinio kelio į antrąją eismo juostą, negalėjo sudaryti jokios akivaizdžios kliūties A. B. vairuojamam automobiliui), šios faktinės aplinkybės nustatymas ir teisinis vertinimas buvo būtinas, o atlikti šiuos veiksmus analizuojamu atveju buvo galima tik apklausiant A. B. teismo posėdžio metu, užduodant jam tikslius ir konkrečius klausimus dėl jo judėjimo trajektorijos iki įvykio ir po jo.
14. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad po komentuojamo eismo įvykio buvo apgadintos G. V. ir A. B. automobilių kairės priekinės pusės. Atsižvelgiant į šią automobilių apgadinimų lokalizaciją akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju automobiliai iš esmės susidūrė priešpriešais, kas įvertinus automobilių susidūrimo vietą – žiedinė sankryža, galima tik A. B. automobiliui žiedinėje sankryžoje apsisukus aplink savo ašį, ką analizuojamu atveju tvirtino tiek G. V., tiek ir I. L.. Sprendžiant iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio akivaizdu, kad šia versija apylinkės teismas patikėjo, tačiau, kokios buvo A. B. automobilio apsisukimo žiedinėje sankryžoje priežastys, taip ir liko nenustatyta. Tuo tarpu atsižvelgiant į G. V. inkriminuojamus veiksmus – išvažiuodama iš šalutinio kelio ji nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai manyti, jog versija, kad A. B. automobilis vertinamu atveju galėjo būti sumėtytas būtent dėl neatsargių G. V. veiksmų, turėjo būti analizuojama, o tai padaryti buvo įmanoma tik teismo posėdžio metu apklausus A. B..
15. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. S., priešingai nei G. V. ir I. L., teigė, jog A. B. link G. V. automobilio iš ketvirtos eismo juostos judėjo statmenai ir susidūrė su G. V. dešiniąja savo automobilio puse, kas šiuo konkrečiu atveju neatitinka faktinių nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybių. Šie A. S. parodymai skundžiamu nutarimu nebuvo niekaip įvertinti, jiems joks didesnis dėmesys, vertinant A. S. parodymų patikimumą ir objektyvumą, suteiktas nebuvo.
16. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas G. V. administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymių buvimą G. V. veiksmuose. Būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga, išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų G. V. teisę į apeliaciją. Tokiu būdu, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla G. V. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
17. G. V. atstovė advokatė R. L. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą pateikė prašymą iš Institucijos G. V. naudai priteisti 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio proceso išlaidas, patirtas advokatės teisinei pagalbai apmokėti, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. ANK 666 straipsnis įtvirtina, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo konkrečiu atveju prašoma proceso išlaidas priteisti iš Institucijos, tokios galimybės BPK nenumatant, G. V. atstovės prašymas negali būti tenkinamas.
18. Be to, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą ir apeliacinės instancijos teisme. Tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.). Ši administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal Institucijos apeliacinį skundą, kuris šiuo konkrečiu atveju, pastebėjus esminius skundžiamo apylinkės teismo nutarimo trūkumus, tenkinamas iš dalies, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti administracinėn atsakomybėn traukiamos G. V. išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininko V. L. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą G. V. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Administracinėn atsakomybėn traukiamos G. V. atstovės advokatės R. L. prašymą dėl G. V. išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atmesti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.